Leita ķ fréttum mbl.is

Bloggfęrslur mįnašarins, september 2010

Hęstiréttur segir vaxtaįkvęši gengistryggšra samninga ógilt

Hęstiréttur felldi sinn stóra dóm ķ dag og kemst aš žeirri nišurstöšu aš vaxtaįkvęši gengistryggšra samninga sé svo tengt gengistryggingunni aš ekki sé hęgt annaš en aš dęma žaš ógilt.  Žar sem įkvęšiš er ógilt, žį gildi 3. og 4. gr. laga nr. 38/2001 og miša skuli viš lęgstu óverštryggšu vexti Sešlabanka Ķslands.

Forsendur Hęstaréttar eru allt ašrar en Hérašsdóms Reykjavķkur og taka ekkert į forsendubresti lįntaka.  Žvķ er ljóst aš höfša veršur nżtt mįl ef fį į śr žvķ skoriš hvort lįntaki hafi oršiš fyrir forsendubresti.

Nišurstašan leišir aftur til žess aš greišslur sem lįntakar inntu af hendi fram aš hruni og ķ samręmi viš śtsenda greišslusešla.  Svo dęmi sé tekiš um lįn tekiš um mitt įr 2006, žį hękkar greišslan af žvķ mjög mikiš og ķ einhverjum tilfellum meira en tvöfaldast hśn.  Lįntaki mun žvķ hafa mjög góš rök fyrir žvķ aš höfša mįl žar sem lįtiš er reyna į forsendubrest lįnsins, aš ég tali nś ekki um įkvęši c-lišar 36. gr. laga nr. 7/1936.

Ég fę ekki betur séš en aš enn og aftur sé mįlinu ekki lokiš.  Mér viršist t.d. sem įkvęši 4. gr. vaxtalaga sé beitt žannig ķ žessu mįli, aš žaš gęti brotiš gegn neytendaverndartilskipun ESB 93/13/EC.


Jóhanna: Allt einkavęšingunni aš kenna - Er žaš alveg rétt?

Jóhanna Siguršardóttir leitar logandi ljósi af įstęšu til aš varpa sökinni af hruninu į eitthvert atvik ķ fortķšinni.  Eins og viš vitum er hśn gjörn į aš finna möntrur til aš fara meš og nśna hefur hśn fundiš nżja.  Hruniš er einkavęšingunni aš kenna.  Ég ętla sem sem ekki aš mótmęla žvķ aš einkavęšing bankanna hefur talsvert meš žaš aš gera aš bankarnir hrundu.  En žetta er eins og aš segja aš bķlslys sé žvķ aš kenna aš hér eru seldir bķlar.

Žaš er alveg öruggt aš žar sem eru bķlar og götur verša bķlslys, en eftir žvķ sem žeir eru fęrri, göturnar betri, reglurnar stķfari og eftirlitiš meira minnka lķkurnar.  Meš tilkomu bķlbelta og öruggari bķla hefur slysum į fólki fękkaš, aš ég tali nś ekki um banaslysum.  Vęri umferšaeftirlit aukiš til muna, dregiš śr hįmarkshraša, götur breikkašar, kennsla og fręšsla efld, žį er ég sannfęršur um aš žeim fękkaš enn frekar.

Sama er meš einkavęšing bankanna.  Einkavęšingin ein og sér er ekki įstęšan fyrir hruni hagkerfisins.  Einkavęšingin hefši getaš heppnast bara mjög vel, ef allt annaš sem žurfti aš vera til stašar, hefši veriš ķ lagi.  Ég hef į nokkrum sinnum nefnt hér žau atriši sem ég tel hafa skipt mestu mįli og langar aš rifja žau upp hér (birt fyrst 9. október 2008 og aftur nokkrum sinnum eftir žaš meš breytingum):

  1. Mistök ķ peningamįlastjórnun Sešlabanka Ķslands allt frį žvķ įšur en krónan var sett į flot ķ mars 2001.
  2. Mistök viš einkavęšingu Bśnašarbanka Ķslands og Landsbanka Ķslands.
  3. Meingallaš regluverk fjįrmįlakerfisins, ž.m.t. fyrirkomulag eftirlits meš fjįrmįlafyrirtękjum
  4. Basel II regluverkiš um eiginfjįrhlutfall og įhęttustjórnun fjįrmįlafyrirtękja, röng innleišing žess og framkvęmd bęši hér į landi og erlendis
  5. Alvarlegar brotalamir ķ starfsemi matsfyrirtękjanna
  6. Mistök ķ įhęttustjórnun erlendra fjįrmįlafyrirtękja sem veittu ķslensku bönkunum ašgang aš lįnsfé
  7. Mistök eša vanmat ķ įhęttustjórnun ķslensku fjįrmįlafyrirtękjanna
  8. Vöntun į verklagi viš stjórnun rekstrarsamfellu hjį fjįrmįlafyrirtękjum, fyrir utan kannski hjį upplżsingatęknisvišum fyrirtękjanna.
  9. Djörfung og fķfldirfska stjórnenda og eigenda (tengist 7 og 8)
  10. Hrein og klįr fjįrsvik eigenda bankanna vegna žess aš žeir voru jafnframt stęrstu lįntakendur
  11. Vanhęfni ķslenskra stjórnmįlamanna (og embęttismanna, ž.m.t. SĶ og FME) til aš takast į viš og halda utan um sķstękkandi bankakerfi
  12. Afneitun allra sem nefndir eru aš ofan

Aš kenna einkavęšingunni um allt, er aš stinga hausnum ķ sandinn og kemur ķ veg fyrir aš fariš veršur ķ naušsynlegar breytingar į stjórn- og eftirlitskerfinu.

Annar endaši ég fęrsluna 9. október 2008 meš eftirfarandi oršum:

En hvaš žarf aš gera til aš koma ķ veg fyrir aš svona lagaš gerist aftur?  Žegar stórt er spurt er ekki alltaf mikiš um svör.  Ég vil žó leggja til nokkrar tillögur: 

  • Žaš žarf aš breyta lögum og reglum og veita FME, Sešlabanka og rķkisstjórn mun meiri heimildir ķ aš stoppa menn af. 
  • Žaš žarf aš breyta reglum um eiginfjįrhlutfall fjįrmįlastofnana, žannig aš 8% séu lįgmark sama hvaša lįn į viš til annarra en opinberra ašila.  Einnig mętti hękka eiginfjįrhlutfalliš ķ 12 eša 16% og halda įhęttustušlum Basel II óbreyttum.  Žó er kannski betra aš fęra stušlana aftur til žess sem gilti fyrir 2. mars 2007. 
  • Innleiša žarf eins og skot nżjar reglur Basel nefndarinnar hjį BIS um stjórnun greišsluhęfisįhęttu/lausafjįrįhęttu.  Setja žarf žaš skilyrši aš allar fjįrmįlastofnanir uppfylli žęr reglur frį og meš įramótum. 
  • Endurskoša žarf lög um Sešlabanka Ķslands, fękka bankastjórum ķ einn og setja žaš skilyrši aš hann hafi séržekkingu į mįlum peningamįlastjórnunar, auk žess aš vera meš mikla reynslu śr fjįrmįlaheiminum.  Helst einhverja alžjóšlega reynslu.
  • FME žarf aš breyta eftirliti sķnu śr žvķ aš menn sendi inn skżrslur į netinu yfir ķ aš skżrslum sé skilaš į formlegum fundum, žar sem menn žurfa aš sżna fram į hlutina.  Ég er ekki aš gefa ķ skyn aš menn séu ekki aš greina rétt frį, en menn verša nįkvęmari žegar skżra žarf svörin śt jafnóšum.  Fyrir vikiš žarf aš efla og styrkja FME.
  • Banna žarf aš stofna til reikninga eins og Icesave śt frį Ķslandi.  Vilji menn gera žaš, skal žaš gert ķ erlendum dótturfélögum/systurfélögum. 
  • Žaš er ekki hęgt aš banna śtrįs, en hśn veršur aš fylgja réttum leikreglum.

Og svo fyrir okkur sem engu rįšum: 

  • Af nema verštryggingu lįna.  Viš erum bśin aš borga žessa verštryggingu dżrum dómi og nś er tķmi til kominn aš hśn hverfi.  Įn verštryggingar bķta stżrivextir strax og į stęrri hluta śtlįna.  Žaš mį meira aš segja gera žį kröfu aš stżrivextir hafi vęgi inn ķ vexti erlendra lįna, ef menn vilja.

Mér sżnist sem ég hafi óašvitandi gert tillögu aš žvķ aš rįša Mį Gušmundsson sem Sešlabankastjóra!

En aftur aš einkavęšingunni.  Höfum ķ huga, aš tveir bankanna žriggja voru bara aš hluta einkavęddir af Halldóri og Davķš.  Kaupžing var ķ einkaeigu og sama gilti um Ķslandsbanka II., ž.e. žann sem stofnašur var meš sameiningu Verzlunarbanka, Śtvegsbanka, Alžżšubanka og Išnašarbanka.  Žó svo aš rķkiš hafi įtt hlut ķ Ķslandsbanka II., žį taldist hann einkabanki.  Um žaš leiti sem Kaupžing sameinašist Bśnašarbankanum, žį var Kaupžing oršiš öflugri banki en Bśnašarbankinn og hefši kollsteypt žjóšfélaginu, žó sameining viš Bśnašarbankann hefšu ekki komiš til.  Mér finnst žvķ Jóhanna (og raunar margir ašrir) leggja full mikla įherslu į aš einkavęšingin sé höfuš sökudólgur.  Einkavęšingin er įhrifavaldur, en bara einn af mörgum.


Fagžekking eša góšur stjórnandi - hvaš skiptir mestu mįli varšandi góša stjórnsżslu?

Nefnd žingmanna hefur komist aš žeirri nišurstöšu rétt sé aš stefna žremur eša fjórum rįšherrum fyrir Landsdóm vegna vanrękslu ķ starfi.  Tilhögun Landsdóms er barn sķns tķma og get ég ekki séš aš žetta fyrirkomulag breyti nokkru, nema hugsanlega aš fęla fólk frį žvķ aš taka aš sér ęšstu stjórnunarstöšur hjį lżšveldinu Ķslandi.  Ég tek žaš skżrt fram, aš ég vil gjarnan aš rįšherrar axli įbyrgš į gjöršum sķnum įn žess aš vera beittir óešlilegum pólitķskum žrżstingi heldur fyrst og fremst vegna žess aš žeir įttušu sig sjįlfir į klśšri sķnu.  Enginn fjórmenninganna, sem hér um ręšir, sįu einu sinni įstęšu til aš bišja žjóšina afsökunar į žvķ aš hagkerfiš hrundi į sinni vakt fyrr en bśiš var aš bauna į žį linnulausri gagnrżni.  Nś Geir H. Haarde var svo ósvķfinn, aš hann bašst afsökunar į Landsfundi Sjįlfsstęšiflokksins, ekki ķ ręšustól į Alžingi.  En ég ętla ekki aš tala um Landsdóm og klśšur rķkisstjórnar Geirs H. Haarde heldur fara yfir vangaveltur sem Vilhjįlmur Žorsteinsson setur fram į blogginu sķnu um hvaš prżši góšan rįšherra og ręša fleira žvķ tengdu.  Skošum fyrst hvaš Vilhjįlmur segir um nżtt stjórnskipulag:

Forsętisrįšherra į helst aš kjósa beinni kosningu.  Hśn eša hann velur rįšuneyti sitt, gjarnan fyrir kosningar.  Žingmenn geta ekki jafnframt veriš rįšherrar.  Rįšuneyti eru žį skipuš fólki meš fagžekkingu, gott oršspor og dómgreind; reynslumikiš fólk af viškomandi svišum.  Žetta er svipaš žvķ sem tķškast ķ Frakklandi og Bandarķkjunum.

Margt er til ķ žeim mįlflutningi Vilhjįlms aš oft skorti fagžekkingu hjį rįšherrum, en žaš veršur ekki leyst meš žvķ aš kjósa forsętisrįšherra beint og žaš er heldur ekki eina vandamįliš.

Sį rįšherra sem hefur į į sķšustu 18 mįnušum stašiš sig best aš įliti žjóšarinnar hafši tvo mjög mikilvęga kosti:  1.  Žekkti vel til mįlaflokksins.  2.  Žekkti vel til stjórnsżslunnar og žeirra vinnubragša sem žar eru višhöfš.  Jį, ég er aš tala um Rögnu Įrnadóttur.  Annar rįšherra žótti hafa mjög góš fagžekkingu, en var algjör gręningi žegar kom aš stjórnsżslunni.  Hann missti traust žjóšarinnar, žegar sś vanžekking hans kom ķ ljós.

Žegar kemur aš vali į rįšherra er naušsynlegt aš skoša margt.  Žekking į mįlefninu er vissulega mjög mikilvęgt, en aš kunna aš vinna eftir reglum stjórnsżslunnar er grķšarlega mikilvęgt.  Žį er ég ekki aš tala um aš gefa eftir gagnvart stjórnsżslunni, heldur žekkja og lög og reglur um mįlsmešferšir og fleira ķ žeim dśr.  En žetta tvennt hefur ekkert aš segja, ef rįšherrann er haldinn įkvöršunarfęlni, vantar rökhyggju/-vķsi, hefur ekki bein ķ nefinu eša žekkir ekki til stefnumótunar. 

Viš fįum ALDREI heila rķkisstjórn sem uppfyllir lżsingu Vilhjįlms:  "Rįšuneyti eru žį skipuš fólki meš fagžekkingu, gott oršspor og dómgreind; reynslumikiš fólk af viškomandi svišum."  Ég fę ekki séš aš žetta hafi heldur gengiš upp ķ Bandarķkjunum og Frakklandi.  Gįrungarnir tala um rķkisstjórnir Bandarķkjanna sem Goldman Sacks stjórnir og finnst mér žaš ekki til merkis um aš rįšherrar hafi veriš valdir vegna hęfni žeirra og alls ekki hęfi žeirra, heldur vegna žess aš žeir tilheyršu valdablokk.

Vilhjįlmur vill aš kjósendur viti fyrirfram hvaša rįšherrar myndi rķkisstjórn žess sem er aš sękjast eftir embęttinu.  Žetta er göfugt markmiš, en hér į landi eru fjórir stórir flokkar og einhverjir minni.  Mišaš viš 10-12 rįšherra og 6 framboš, žį gerir žetta 60 - 72 einstaklinga.  Ég efast bara hreinlega um aš viš eigum svo marga sem vilja taka aš sér žęr įbyrgšarstöšur sem hér um ręšir og eru "meš fagžekkingu, gott oršspor og dómgreind; reynslumikiš fólk af viškomandi svišum", eins og Vilhjįlmur vill gjarnan sjį gegna žessum stöšum.  Miklu nęr er aš halda nśverandi fyrirkomulagi aš rįšherrar séu almennt valdir śr hópi žingmanna, en aš rįšherra vķki af žingi mešan hann gegnir starfi rįšherra og varamašur taki sęti hans.

Ég held raunar aš stęrsta vandamįliš sé ekki val į rįšherra heldur hversu vanbśin stjórnsżslan er ķ mörgum efnum.  Žó Ķsland sé fįmennt, žį žarf stjórnsżslan aš kljįst viš alveg jafn flókin og mikilvęg verkefni og hjį fjölmennari žjóšum.  Vegna fįmennisins, žį žarf hver starfsmašur stjórnsżslunnar aš geta sinnt fjölbreyttum verkefnum.  Žeir geta žvķ ekki leyft sér aš gerast miklir sérfręšingar į hverju sviši.  Ķslenska stjórnsżslan žarf almennt fólk meš breiša žekkingu en hśn veršur žį ķ stašinn ekki mjög djśp į nema į takmörkušum svišum og nś er ég ekki į nokkurn hįtt aš vega aš rķkisstarfsmönnum.  Ķ žessu liggur vandi ķslensku stjórnsżslunnar, en ekki hver er fagžekking eša reynsla rįšherrans.  Lausnin į žessu er aš gera stjórnsżslunni kleift aš sękja sér žegar žörf er į sérfręšižekkinguna til ašila utan hennar, en žį žurfa žeir sem vinna ķ stjórnsżslunni aš hafa žor og greind til aš vita hvenęr žekking žeirra brestur.  Jafnvel žetta dugar ekki alltaf, žar sem ķ samfélaginu eru oft ekki einu sinni til trśveršugir einstaklingar meš žį žekkingu sem vantar og ķ žvķ lį lķklegast einn stęrsti vandinn ķ ašdraganda bankahrunsins.  Nś hafi žessir einstaklingar veriš til, žį unnu žeir oftast fyrir fjįrmįlafyrirtękin beint eša óbeint og įttu lķfsafkomu sķna undir žvķ aš veita žį rįšgjöf sem hentaši fjįrmįlafyrirtękjunum.

Ég hef nįkvęmlega enga trś į žvķ, aš žaš hefši nokkru breytt gagnvart bankahruninu aš rįšherrar hefšu veriš valdir meš öšrum hętti.  Vandinn lį ķ einbeittum brotavilja stjórnenda ķ fjįrmįlakerfinu.  Hann lį ķ ósvķfni manna, sem lugu upp ķ opiš gešiš į rįšamönnum.  Hann fólst ķ žvķ aš menn breiddu yfir vandann ķ opinberri umręšu af ótta viš aš opinber umręša yki į vandann.  Hann fólst ķ žvķ aš menn žoršu ekki aš stoppa fjįrmįlafyrirtękin af ótta viš aš žeir vęru aš stoppa eitthvaš gott og gętu įtt von į mįlsóknum.  Hann fólst ķ žvķ aš stjórnsżslan var ekki bśin nęgri žekkingu til aš skilja hvaš var ķ gangi eša nęgum styrk til aš stöšva žaš sem menn sįu aš var ekki ķ lagi.  En žetta vandamįl var fyrst og fremst hjį litlum hluta stjórnsżslunnar, ž.e. žeim hluta sem var aš kljįst viš fjįrmįlakerfiš, og svo ekki sķšur almennt hjį žjóšinni.  Stęrsta vandamįliš var aš viš trśšum žvķ aš stjórnendur og eigendur fjįrmįlafyrirtękjanna vęru aš vinna aš žjóšarhag.  Viš trśšum žvķ aš žeir vęru aš vinna af heišarleika aš byggja upp öflug fyrirtęki meš sterka fjįrhagsstöšu.  Viš trśšum af innilegri einfeldni į hiš góša ķ ķslenskum "višskiptajöfrum" en sitjum nś uppi meš aš žetta voru engir "jöfrar", žetta voru bara ósköp venjulegar aurasįlir sem létu stjórnast af eigin sišblindu.

Nišurstaša mķn af nokkurra įra vangaveltum um hvernig sé best aš velja rįšherra er sś, aš hęfileiki rįšherrans til aš setja sig hratt og vel inn ķ mįl, žekkja vel lög og reglur stjórnsżslunnar, kunna deila verkefnum, skilja kjarnann frį hisminu og geta tekiš įkvaršanir byggšar į rökvķsi skipti meira mįli en hver menntun eša önnur reynsla viškomandi er.  Aušvitaš hjįlpar žaš yfirleitt aš hafa góša fagžekkingu, en eigi ég aš velja į milli fagžekkingar og fęrni ķ stjórnun og įkvöršunartöku, žį vel ég žaš sķšara.


Fundur um fįtękt - 700 - 1000 manns vęntanlega borin śt vegna skulda į nęstu vikum og mįnušum

Hagsmunasamtök heimilanna voru bešin um aš senda fulltrśa til aš vera ķ pallborši į fundi BÓT um fįtękt sem haldinn var sl. mišvikudagskvöld ķ Rįšhśsi Reykjavķkur.  Tók ég žaš hlutverk aš mér og sé ég ekki eftir žvķ.  Fyrst nokkrar tölur sem birtar voru į glęrum sem varpaš var upp į tjald:

  • Atvinnuleysisbętur eftir skatta, stéttafélagsgjöld og lķfeyrissjóš kr. 137.104
  • Ellilķfeyrir eftir skatta u.ž.b. kr. 150.000
  • Fjįrhagsašstoš Reykjavķkur eftir skatta og lķfeyrissjóš kr. 123.019
  • Örorkulķfeyrir eftir skatta u.ž.b. kr. 157.000
  • Įriš 2009 gįtu 36.900 heimili ekki mętt óvęntum śtgjöldum.  48.500 heimili eiga ķ erfišleikum.
  • 15.747 einstaklingar žiggja örorkulķfeyri
  • 13.412 eru į atvinnuleysisbótum

Einnig var varpaš upp hugleišingu rįšgjafa hjį lķklegast Rauša krossinum (nįši ekki aš punkta žaš hjį mér):

Starf rįšgjafa hefur į undanförnum įrum breyst frį žvķ aš hjįlpa fólki aš takast į viš greišsluerfišleika ķ žaš aš fį fólk til aš horfast ķ augu viš greišslužrot.

Fundurinn var žannig skipulagšur aš fyrst tölušu 5 frummęlendur, en auk žeirra sįtu fyrir svörum tveir hópar.  Annar hópurinn sat viš hįborš og hann skipušu Žorleifur Gunnlaugsson, Įsta Sigrśn umbošsmašur skuldara, Elķn Björk formašur BSRB, Ögmundur Jónasson rįšherra, Gylfi forseti ASĶ, Gušbjartur Hannesson rįšherra, Vilhjįlmur Birgisson Verkalżšsfélagi Akraness og Björk Vilhelmsdóttir frį Reykjavķkurborg.  Ķ hinn hópurinn sat rķflega skör lęgra og žar voru nokkrir žingmenn (žar af allir śr žinghópi Hreyfingarinnar og Sigrķšur Ingibjörg Ingadóttir og Lilja Mósesdóttir), fólk śr velferšaržjónustunni, Margrét Marķa umbošsmašur barna, Hannes G. Siguršsson frį atvinnurekendum, Gķsli Tryggvason talsmašur neytenda og sķšan ég fyrir hönd Hagsmunasamtaka heimilanna (vona aš ég gleymi engum).  Fjölmennur hópur og missti žaš nokkuš marks aš hafa hann svona fjölmennan.

Gušmundur Ingi Kristinsson, titlašur talsmašur öryrkja, tók fyrstur til mįls.  Byrjaši hann į žvķ aš benda į aš 10 žśsund börn bśa viš fįtękt.  Jį, 10.000 börn.  Hann vill aš tryggšar séu 220 žśs. kr. eftir skatta til framfęrslu og žaš strax. 

Žeir sem fylgst hafa meš barįttur Gušmundar Inga ķ gegnum įrin vita aš fįir einstaklingar hafa veriš eins lśbaršir af ķslenska "velferšarkerfinu"og hann.  Sem mašur ķ blóma lķfsins lenti hann ķ bķlslysi sem orsakaši aš hann varš 75% öryrki.  Vegna ótrślegra galla į ķslenskum lögum, sem tryggingafélögin fengu ķ gegn į sķnum tķma, žį voru allar bętur vegna slyssins teknar af honum vegna framtķšarbóta frį almannatryggingakerfinu.  Hann lenti sķšan aftur ķ slysi nokkrum įrum sķšar og varš viš žaš 100% öryrki, en komst žį aš žvķ aš öryrki fęr ekki bętur fyrir lķkamstjón eftir umferšaslys!  Saga Gušmundar er einn af mörgum ljótum blettum į ķslenska velferšarkerfinu og ennžį verri er sś stašreynd aš mörgum žingmönnum fannst ķ gegn um tķšina ešlilegt og sjįlfsagt aš löggjöf verndaši tryggingafélög fyrir žvķ aš greiša śt žęr bętur sem fólki var tališ trś um aš fęlust ķ žeim tryggingum sem žaš greiddi fyrir.  Gušmundur lenti ķ fyrra slysi sķnu 1991 eša žar um bil og žessi fįsinna var ekki afnumin śr ķslenskum lögum fyrr en į sķšasta įri og var žį bśiš aš svęfa frumvarpiš ķ nefndum Alžingis af žingmönnum Sjįlfstęšisflokksins ķ lķklegast 10 įr.

Jęja, aftur aš fundinum.  Ekki žaš aš Gušmundur Ingi rifjaši upp žessa sögu sķna (sem ég hef fylgst vel meš į annan įratug).  Hann benti lķka į žann fįrįnleika aš lķfeyrisžegar og makar žeirra bśa viš tvöfalt skattkerfi.  Fyrst greiša viškomandi sömu skatta og allir ašrir, sķšan borga žeir skatt sem fellst ķ žvķ aš bętur skeršast.  Fįi öryrki t.d. fjįrmagnstekjur, žį greišir hann fyrst fjįrmagnstekjuskatt og sķšan fara 25% af fjįrmagnstekjunum (fyrir skatt) ķ aš lękka lķfeyristekjur.  Ekki bara žaš, fįi maki öryrkja fjįrmagnstekjur, žį gerist žaš sama!  Žetta er svo heimskulegt, aš žaš nęr engu tali.  Ég tek žaš fram aš ég žekki žetta į eigin skinni og hef ķtrekaš sent erindi og kvartanir śt af žessu til stjórnvalda.  Meira aš segja voru örorkubętur eiginkonu minnar einu sinni skertar vegna starfstengdra tekna minna vegna žess aš žęr flokkušust hjį skattinum sem fjįrmagnstekjur!

En Gušmundur gerši meira en aš kvarta.  Hann kom lķka meš įbendingar um lausnir.  Leggur hann til aš gefinn verši śt višbótarkvóti sem seldur veriš į markaši.  Söluviršiš fęri sķšan ķ aš bęta kjör žeirra verst settu.

Nęstur talaši Alvar Óskarsson, titlašur talsmašur ellilķfeyrisžega.  Hann var haršoršur ķ garš panelista.  Sagši žetta vont žjóšfélag og aš stjórnmįlamenn hafi gert žaš verra.  Taldi hann nśverandi žing vera vont og spillt og į Alžingi vęru kannski 4-6 žingmenn sem žjóšin geti treyst.  "Og žarna er einn žeirra", sagši hann og benti į Lilju Mósesdóttur.  Sagši hann žingheim og verklżšshreyfingu undir sömu sökina selda.  Furšaši hann sig į žvķ aš setja ętti milljarša tugi ķ nżtt sjśkrahśs og ekki vęri peningunum betur variš sem fęru ķ tónlistahśsiš, mešan engir aurar vęru til fyrir žaš sem héti almanna heill.  Alvari var mikiš nišri fyrir og var reiši hans réttlįt aš mķnu mati.

Marķa Jónsdóttir, var titluš talsmašur félagsbóta(žega).  Hśn varpaši fram žeirri spurningu hvort hśn vęri snķkjudżr į borgina af žvķ aš hśn žiggur bętur fyrir sig og börnin sķn.  Hśn sagšist tilheyra lęgstu stétt samfélagsins, ž.e. bótažegum.  Hśn žyrfti aš lifa į 123 žśs. kr. į mįnuši og žakkaši fyrir hvern dag sem hśn lifi af.  Hśn lżsti reynslu sinni af glķmunni viš bankakerfiš, sem komiš hefši öllu ķ kaldakol og krefšist nś aleigu hennar fyrir vikiš.  Ljóst vęri aš skjaldborg heimilanna fęlist ķ žvķ aš heimilin takiš allt hruniš beint į sig.  Hvatti hśn stjórnvöld til aš hętta aš framleiša fįtękt og stoppa eignaupptökuna.  Enginn vęri óhultur og enginn vissi hver yrši nęstur.

Sveinbjörn Fjölnir Pétursson, var titlašur talsmašur atvinnulausra.  Hann sagšist vera bśinn aš vera atvinnulaus ķ 24 mįnuši og vildi gjarnan skipta viš einhvern sem hefši vinnu.  Bęturnar hans vęru 130 žśsund kr. į mįnuši og žar af 11 ž.kr. meš tveimur börnum undir 18 įra.  Kostulegast fannst honum žó aš af žessu greiddi hann 11 ž.kr. ķ skatt!  Hann lżsti, eins og raunar ašrir frummęlendur, eftir nżju og einföldu kerfi meš lįgmarks framfęrsluvišmiš.  Hann vill einnig aš kerfiš sjįi um aš einstaklingurinn fįi žaš hann į rétt į.

Helga Žóršardóttir frį Sumarhjįlpinni talaši sķšust frummęlenda.  Hśn sagši mikla neyš hafa skapast žegar hjįlparsamtökin tóku sér sumarfrķ, žar sem fįtęktin hefši ekki gert žaš.  Hśn sagši erfitt aš tala um fįtękt įhorfandi, verra aš vera fįtękur en verst aš tala um fįtękt sem fįtęklingur (ekki oršrétt eftir henni haft).  Öryrkjar og ellilķfeyrisžegar hafa lengi glķmt viš fįtękt og einnig atvinnulausir, en nśna hefur bęst viš nżr hópur:  skuldarar.  Hśn nefndi aš framundan vęru 700 śtburšir!  Hvert ętti žetta fólk aš fara?  Sagši hśn mikilvęgt aš rįšamenn višurkenni fįtękt og sameinist um lįgmarksframfęrslu sem alls ekki megi skerša.

Eftir framsögu var spurningum beint til pallboršsins.  Ég ętla ekki aš fara mikiš śt ķ žį umręšu, en mér fannst ekki vera trśveršugar varnarręšur allra sem žar voru.  Merkilegast var aš hlusta į forseta ASĶ lżsa žvķ sem hann hefur sagt og gert, eins og žaš sé honum aš žakka aš įstandiš sé ekki verra.  Fyrirgefšu, įgęti forseti ASĶ, žaš er ASĶ og verklżšshreyfingunni aš kenna aš įstandiš sé eins og žaš er vegna žess aš žiš eruš sķfellt meš undirlęgjuhįtt viš atvinnurekendur og stjórnvöld og setjiš hnefann aldrei ķ boršiš.  Įstęšan er einfaldlega aš hagsmunir ykkar liggja beggja vegna boršsins.  Ekki er hęgt aš taka afstöšu meš sjįlfsögšum réttindum almennings vegna žess aš žiš eruš varšhunda fjįrmagnsins ķ gegnum lķfeyrissjóšina.  Afkoma lķfeyrissjóšanna skiptir ykkur meira mįli, en afkoma umbjóšenda ykkar.  Žaš er ykkar hlutverk aš gęta hagsmuna hinna starfandi stétta.  Launamašurinn sem į vart til hnķfs og skeišar er engu bęttari ķ dag žó lķfeyrisréttindin verši feikigóš eftir 20 įr, enda er žaš fugl ķ skógi.  Hęttiš aš dvelja ķ framtķšinni og komiš inn ķ nśtķmann.  Ekki bara heimta réttlęti fyrir heimili landsins, lįtiš lķfeyrissjóšina fara į undan meš žvķ aš fella nišur allar veršbętur į lįnum sjóšfélaga og skuldabréfum Ķbśšalįnasjóšs frį 1.1.2008.  Žaš yršu mestu kjarabętur sem umbjóšendur žķnir, herra forseti ASĶ, gętu mögulega fengiš.  Žaš er lķka fordęmi sem ašrar fjįrmįlastofnanir gętu ekki hunsaš.  Veltu žvķ fyrir žér aš frį aldamótum hafa lķfeyrissjóširnir haft um 300 milljarša ķ tekjur af verštryggingunni, en hśn er bśin aš hękka lįn heimilanna um 700 milljarša.  Hvar liggja hagsmunir umbjóšenda žinna?  Žaš er lķka tķmi til kominn, aš verkalżšshreyfingin verši einmitt žaš, ž.e. verkalżšshreyfing.  Kljśfi sig frį öšrum ašilum vinnumarkašarins, žannig aš enginn velkist ķ vafa um aš ašilar vinnumarkašarins séu ķ fleirtölu en ekki eintölu eins og nśna viršist helst.

Ég get ekki horfiš frį fundinum įn žess aš minnast į Sigrśnu Reynisdóttur.  Hśn talaši utan śr sal og sagšist vera formašur Samtaka gegn fįtękt sem stofnuš voru fyrir rśmum 10 įrum.  Žį voru bišraširnar langar og hafa lengst, žar sem ekkert hefši veriš gert sķšustu 10 įr.  "Veršur žetta svona nęstu 10 įr?", spurši hśn.  Ég held aš stjórnvöld ęttu aš ręša viš žessa konu.  Hśn žekkir žetta greinilega betur en margir ašrir.

---

Vegna įdeilu minnar į forseta ASĶ, žį vil ég taka fram, aš ég er sjįlfstętt starfandi einstaklingur og er žvķ ekki ķ neinu verklżšsfélagi.  Ég hef žvķ ekki neina aškomu aš kjarabarįttu launafólks ķ dag.  Ég var aftur ķ fararbroddi ķ kjarabarįttu ašstošarstjórnenda ķ framhaldsskólum viš samningsgerš 1996 - 1997.  Žar sem ég er sjóšfélagi ķ Söfnunarsjóši lķfeyrisréttinda, žį hamla lög žvķ aš ég eigi nokkurn möguleika į žvķ aš setjast ķ stjórn sjóšsins nema aš ég komist fyrir įrsbyrjun 2012 ķ nįšina hjį žeim fjįrmįlarįšherra sem žį mun sitja.  Sjóšfélagar ķ Söfnunarsjóšnum eru nefnilega algjörlega įhrifa- og valdalausir žegar kemur aš vali stjórnarmanna. Fjįrmįlarįšherra sér um žaš fyrir okkar hönd!


Er verštrygging naušsynleg? - 10 af sķšustu 20 įrum hefur veršbólga veriš innan viš 4%

Gamall stjórnmįlamašur stakk nišur penna og fékk birta grein ķ Fréttablašinu sl. mišvikudag.  Hann rifjar ķ greininni upp gamla tķma um spillingu sem višgekkst ķ žjóšfélaginu og vanmįtt stjórnvalda, Sešlabanka og fjįrmįlafyrirtękja til aš vera meš alvöru hagstjórn į Ķslandi.  Hann fjallar um žaš hvernig stjórnmįlamenn, Sešlabanki og fjįrmįlafyrirtęki létu žaš višgangast aš sparifé landsmann brann upp, lįn uršu aš engu og braušiš tvöfaldašist ķ verši į einni dagstundu.  Jį, hann lżsir ķ grein sinni vanhęfni eldri kynslóša til aš lįta žjóšfélagiš standa į eigin fótum.  Žessi kynslóš fann upp į žvķ aš leysa vandann meš žvķ aš innleiša verštryggingu.  Til aš byrja meš var allt verštryggt, en svo sįu menn aš žaš gekk ekki.  Žį var įkvešiš aš bśa til tvęr stéttir ķ landinu, fjįrmagnseigendur sem fengu launin sķn ķ verštryggšum krónum og launžega sem fengu launin sķn ķ óverštryggšum krónum.  Sķšan žetta geršist, žį hefur eignartilfęrslan veriš frį hinum vinnandi stéttum til fjįrmagnseigendanna.  Ekki bara einu sinni, heldur minnst žrisvar, hefur oršiš į stuttum tķma mikil og snögg tilfęrsla eigna frį žeim sem hafa žurft aš lifa viš óverštryggšar tekjur til hinna meš verštryggšu tekjurnar.  Og inn į milli hefur žessi tilfęrsla veriš hęg og róleg en meš mikinn eyšileggingarmįtt.

Ķ upphafi žessa tķmabils fékk ég nįmslįn og sķšan aftur nokkrum įrum sķšar.  Viš lok nįms mķns skuldaši ég um 1.400 žśsund kr.  Į hverju įri hef ég greitt af lįnunum meš um 4,0% af tekjum mķnum (eša hvort žaš er 3,5%) sem jafngildir hįtt ķ 7% af rįšstöfunartekjum mķnum į hverju įri eša hįtt ķ einum mįnašarlaunum.  Mašur skyldi nś ętla aš lįniš vęri uppgreitt į yfir 20 įrum, žar sem upphęšin var ekki hį.  Nei, svo er ekki, žökk sé verštryggingunni.  Eftirstöšvarnar um sķšustu įramót voru tępar 1.800 žśsund kr.  Vissulega eru žetta ekki jafngildar krónur og fyrir 20 įrum, en žęr draga samt til sķn sama hlutfall launa minna nśna og žį.  Žęr eru žvķ sami dragbķturinn į heimilisbókhaldiš og fyrir 20 įrum.  Žessu kerfi vill stjórnmįlamašurinn gamli višhalda af žvķ aš hann heldur aš Ķsland ķ dag sé jafn vanžróaš efnahagslega og žegar flestir žingmenn komu śr sveitum landsins (og fresta žurfti žinghaldi um saušburš og réttir) og hagfręšimenntaš fólk mįtti telja į fingrum annarrar handar (ekki aš fjölgun žeirra tryggi eitt eša neitt).  Žegar karlar af kajanum sįu um įvöxtun į fé lķfeyrissjóšanna og žegar fella žurfti gengiš ef ekki veiddist nóg af žorski eša heitt var ķ vešri ķ Evrópu žannig aš fiskneysla dróst saman.

Mig langar aš benda hinum gamla stjórnmįlamanni į aš tķmarnir hafa breyst.  Nś eru žaš fjįrmįlafyrirtękin, en ekki sjįvarśtvegsfyrirtękin, sem stjórna gengi krónunnar og halda į fjöreggi žjóšarinnar.  Žau įkveša hvort hér sé žensla eša samdrįttur og um leiš įkveša žau hve miklar tekjur žau hafa af veršbótum.  Žaš hafa oršiš endaskipti į hlutunum.  Annaš sem hefur breyst er aš fleiri stošum hefur veriš skotiš undir gjaldeyrisöflun žjóšarinnar.  Feršamenn, žjónustuśtflutningur og stórišja eru oršin mun stęrri en sjįvarśtvegurinn.  Žjóšfélagiš er vissulega en viškvęmt fyrir įföllum ķ sjįvarśtvegi, en ekki nįndar eins mikiš og įšur fyrr.  Fyrir nokkrum įrum voru žroskveišiheimildir skertar um 20% eša svo.  Um 1980 hefši žetta haft ķ för meš sér aš minnsta kosti 10% gengisfellingu, en ķ žetta sinn styrktist gengiš!

Verštryggingin er aš éta žetta žjóšfélag upp innan frį.  Tengingin viš lįn heimilanna er gleggsta dęmiš.  Fyrirtęki og heimilin reyndu aš flżja žetta umhverfi meš žvķ aš leita ķ gengistryggš lįn, en fjįrmįlakerfiš kunni aš verja sig og hefnd žess var grimm.

Stęrsti vandi verštryggingarinnar er aš fjįrmagnseigendur geta alltaf leitaš ķ öruggt skjól sama hvaša vitleysu žeim dettur ķ hug.  Žurfi bankakerfiš aš hressa upp į efnahagsreikninginn, žį mį bara skapa ženslu eša eignabólu svo hęgt sé aš lįna meira.  Verštryggingin fóšrar sjįlfa sig meš žvķ aš vera veršbólguhvetjandi.

Gamli stjórnmįlamašurinn óttast aš gamli tķminn muni koma aftur, ef dregiš veršur śr vęgi verštryggingarinnar.  Honum tekst nefnilega ekki aš hugsa śt fyrir kassann.  Ķ löndunum ķ kringum okkur er vissulega bošiš upp į verštryggš skuldabréf, en engum dettur ķ hug aš binda almenning į klafa verštryggingarinnar.  Meira aš segja Evrópusambandiš varar viš žvķ aš ķ boši séu verštryggš neytendalįn og ętti nś öldungurinn aš leggja viš hlustir, žar sem hans flokkur telur allt heilagt sem frį ESB kemur.

Mér er alveg sama žó sveitarfélög eša fyrirtęki taki verštryggš lįn eša gefi śt verštryggš skuldabréf.  Fjįrmįlafyrirtękjum er lķka velkomiš aš bjóša upp į verštryggša innlįnsreikninga.  En leggja į af sem fyrst verštryggingu lįna sem almenningi bjóšast.  Viš getum byrjaš į žvķ aš setja žak į įrlegar veršbętur sem lękkar hęgt og örugglega uns verštryggš neytendalįn heyra sögunni til.  Žannig gęfist śtgefendum verštryggšra neytenda lįna svigrśm til aš ašlagast breyttum ašstęšum.

En hvaš meš lķfeyrissjóšina, tauta lķklega einhverjir.  Jį, hvaš meš lķfeyrissjóšina.  Žetta er ein af žessum sķbyljum og grįtkórum sem heyrist vel ķ, žegar rętt er um aš afnema verštrygginguna.  Ja, lķfeyrissjóširnir verša bara aš vera duglegri viš aš įvaxta fé sitt, sżna meiri śtsjónarsemi og hętta aš treysta į sjįlfvirkar varnir viš hagsveiflum.  Žeir verša bara aš hafa fyrir hlutunum eins og almenningur ķ landinu.  Af hverju eiga lķfeyrissjóširnir aš vera ķ eitthvaš meiri vanda viš aš višhalda eignum sķnum en almenningur aš vinna upp ķ skuldir sķnar.  Lķfeyrissjóširnir eru ķ eigu sjóšfélaga og eiga žvķ aš vinna meš heildarhagsmuni sjóšfélaga ķ huga.  Hluti af žeim hagsmunum er aš byggja hér upp heilbrigt lįnakerfi meš višrįšanlegum lįnakjörum fyrir sjóšfélagana.  Sjóšfélagar eru ekki til fyrir lķfeyrissjóšina, žaš er öfugt.  Sjóšfélagi sem į nęrri skuldlaust hśsnęši viš lok starfsęvi sinnar er mun betur settur en sį sem į bara helminginn ķ hśsinu sķnu og fęr kannski 20% hęrri bętur.  Ķ įrslok 2008 voru skuldir heimilanna viš fjįrmįlakerfiš rétt rśmlega 2.000 milljaršar litlu meiri en eignir lķfeyrissjóšanna sem žį stóšu ķ 1.700 milljaršar (+/- žaš sem sķšar reynist žurfa aš afskrifa).  Į sama tķma var fasteignamat hśsnęšis landsmanna um 40% hęrra eša 2.800 milljaršar.  Af skuldum heimilanna voru 700 milljaršar vegna veršbóta frį aldamótum.  Af eignum lķfeyrissjóšanna voru innan viš 300 milljaršar vegna veršbóta į sama tķma.  Viljum viš virkilega halda ķ verštrygginguna svo lķfeyrissjóširnir geti tryggt sér 43% af žvķ sem verštryggingin hefur hękkaš lįn landsmanna (og žar meš sjóšfélaga) frį aldamótum?

Meš žvķ aš setja fyrst žak į įrlegar veršbętur og sķšan afnema žęr meš žaki į óverštryggša vexti hśsnęšislįna, žį köllum viš fjįrmįlakerfiš til įbyrgšar į žvķ aš višhalda stöšugleika.  Sé veršbólga lķtil, žį žarf ekki hįa óverštryggša vextir til aš fį jįkvęša raunvexti.  Ķ 1,5% veršbólgu gefa 5% nafnvextir 3,5% raunvexti.  Mįliš er aš nśverandi fjįrmįlakerfi treystir į veršbólguna til aš tryggja sér tekjur ķ formi veršbóta.  Žaš er mergur mįlsins og žess vegna veršur aš grķpa inn ķ.

Jį, en veršbólga sķšustu įra hefur veriš svo mikil aš óverštryggt sparifé mun brenna upp, segir örugglega einhver.  Ok, hefur fólk velt žvķ fyrir sér hve oft veršbólgan hefur veriš innan viš 4% į sķšustu tuttugu įrum?  Ég hef skošaš žaš og nišurstašan er aš žaš hefur gerst 118 sinnum af sķšustu 236 mįnušum samkvęmt gögnum Hagstofu Ķslands.  Jį, frį janśar 1991 hefur įrsveršbólga į hverjum tķma (veršbólga męld ķ 12 mįnuši) veriš ķ annaš hvert skipti undir 4%.  Lķklegt er aš nęstu fjórar veršbólgumęlingar gefi allar įrsveršbólgu um og undir 4%, žannig aš af 20 įrum verša rśmlega 10 meš įrsveršbólgu undir 4%.  Fęrum mörkin ķ 6%, žį fjölgar mįnušunum ķ 173 eša tępalega 3 af hverjum 4.  Séu mörkin viš 3%, žį eru mįnuširnir 93 eša tęp 40%.  Og 80 mįnušir af 236 męlast meš innan viš 2,5% įrsveršbólgu sem voru veršbólgumarkmiš Sešlabanka Ķslands.

Ég er sannfęršur um aš fjįrmįlakerfiš hefši hagaš sér af meiri įbyrgš og hógvęrš į įrunum fyrir hrun, ef žaš hefši ekki haft žį hękju sem verštryggingin er.  Lķfeyrissjóširnir hefšu žurft aš leggja meiri vinnu ķ hluta fjįrfestinga sinna, en höfum ķ huga aš į įrunum fyrir hrun kom langstęrsti hluti įvöxtunar lķfeyrissjóšanna frį óverštryggšum eignum.

Mķn nišurstaša er aš viš getum vel veriš įn verštryggingar.  Byrjum į žvķ aš setja žak į įrlegar veršbętur og afnemum hana svo į nokkrum įrum (eša žess vegna strax) af neytendalįnum.  Sķšar er hęgt aš afnema hana af öšrum śtlįnum fjįrmįlafyrirtękja, en viš getum ekki bannaš fyrirtękjum aš fjįrmagna sig meš śtgįfu verštryggšra skuldabréfa. Varšandi verštryggš innlįn, žį veršur hvert og eitt fjįrmįlafyrirtęki aš eiga žaš viš sig hvort žaš vilji bjóša upp į žau.  Jafnframt žessu veršur aš afnema öll verštryggingarįkvęši ķ öšrum samningum, svo sem leigusamningum.  En žaš er ekki nóg aš afnema verštrygginguna, ef ķ stašinn koma himin hįir óverštryggšir vextir.  Ķ Danmörku hafa fjįrmįlafyrirtęki myndaš žegjandi samkomulag um aš ķbśšalįn beri ekki hęrri vexti en 5%.  Ķslandsbanki bżšur žegar upp į svipaša vexti vegna hśsnęšislįna.  Žetta įstand žarf aš vera višvarandi.  Ķ Noregi geta ķbśšaeigendur fęrt sig į milli fastra eša breytilegra vaxta eftir žvķ hvernig horfir ķ hagkerfinu.  Žegar śtlit er fyrir meiri veršbólgu, žį fęra žeir sig ķ hrönnum yfir ķ fasta vexti, en velja breytilega vexti, žegar śtlit er fyrir stöšugleika.  Meš žessu er įbyrgšinni į višhaldi stöšugleikans varpaš yfir į fjįrmįlafyrirtękin, enda eiga žau ekki aš nota almenna lįntaka sem stušpśša žegar įhęttustżringin klikkar.  Vel rekiš fjįrmįlafyrirtęki į aš verja almenna lįntaka og innlįnseigendur fyrir įföllum ķ efnahagslķfinu.


Misskilningur eša śtśrsnśningur fyrrum bankamanns

Erlendur Magnśsson, framkvęmdastjóri, skrifar grein ķ Morgunblašinu ķ dag, žar sem hann kemst aš žeirri furšulegu nišurstöšu aš lįntakar gengistryggšra lįna hafi samžykkt allt aš 21% vexti į lįnum sķnum.  Žetta er nś svo mikil vitleysa aš henni veršur aš svara.  Skošum fyrst hvaš Erlendur Magnśsson segir:

Ekkert žak į vöxtum

Lögmašur lįntaka ķ vaxtamįli Lżsingar segir fyrir Hęstarétti aš lįntaki hefši aldrei keypt bķl į lįni sem bar 16-21% vexti. Žaš er undarleg fullyršing, žvķ meš žvķ aš taka lįn bundiš LIBOR-vöxtum skuldbatt lįntaki sig til žess aš greiša breytilega vexti sama hverjir žeir yršu į lįnstķmanum, žar meš ef žeir fęru upp ķ 21% į lįnstķmanum eša jafnvel hęrra. Žegar menn taka lįn sem bera LIBOR-vexti eša ašra millibankavexti, aš višbęttu įlagi, žį skuldbinda žeir sig til žess aš greiša viškomandi vexti sama hvernig sem millibankavextir žróast į lįnstķmanum. Žaš er ašeins įlagiš sem er fast ķ umsaminn tķma; millibankavextirnir breytast frį einu vaxtatķmabili til annars. Hversu hįir millibankavextirnir geta oršiš į samningstķmanum veit enginn fyrirfram.

Sem dęmi žį hafa LIBOR-vextir ķ dollurum hęst fariš yfir 19% og LIBOR-vextir ķ pundum voru um langt skeiš 15% fyrir um tveimur įratugum. Žaš er ekkert sem segir aš žeir geti ekki oršiš hęrri ķ framtķšinni. Millibankavextir undir 1% ķ evrum, pundum og dollurum žekktust ekki fyrr en į sķšasta įrsfjóršungi 2008 og įttu rętur aš tekja til višbragša sešlabanka um heim allan til aš koma ķ veg fyrir hrun alžjóšahagkerfisins.

Millibankavextir mišast įvallt viš tiltekinn gjaldmišil

Žaš er višskiptaregla um heim allan žegar menn breyta höfušstól lįns sem ber millibankavexti śr einum gjaldmišli ķ annan žį eru vextir įvallt reiknašir mišaš viš millibankavexti nżs gjaldmišils. Vextir ķ einum gjaldmišli bera aldrei millibankavexti annars gjaldmišils. Komist ķslenskur dómstóll aš nišurstöšu um aš lįn ķ ķslenskum krónum skuli bera millibankavexti ķ öšrum gjaldmišli, žį dęmir hann ķslensk lög og ķslenska dómstóla śr leik ķ öllum alžjóšavišskiptum nęstu įratugina.

Fyrst smį inngangur įšur en ég svara einstökum atrišum ķ grein Erlends.

Lįntakar sem kusu aš taka gengistryggš lįn völdu žį leiš, žar sem žeir töldu hana alltaf verša hagstęšari en önnur lįnaform sem voru ķ gangi, ž.e. lįn verštryggš mišaš viš vķsitölu neysluverš  og óverštryggš lįn, sem ķ boši voru hjį ķslenskum fjįrmįlastofnunum.  Sögulega höfšu vextir LIBOR vextir allra žeirra gjaldmišla, sem lįntaka sóttu ķ, veriš vel undir žeim vöxtum sem bušust į verštryggšum og óverštryggšum lįnum hér į landi.  Lįntakar geršu lķka rįš fyrir aš gengiš héldist sęmilega stöšugt og žó žaš sveiflašist, žį fęru slķkar sveiflur frekar hratt yfir og yršu ekki mjög öfgakenndar, sbr. sveifluna įriš 2006.  30% hękkun į erlendum gjaldmišlum, sem gengi yfir į 6 mįnušum, var eitthvaš sem flestir lįntaka, sem ég hef veriš ķ sambandi viš, töldu sig žola.  Loks geršu lįntakar rįš fyrir aš lįnaformiš sem notaš var, stęšist ķslensk lög.  Aš Hęstiréttur hafi dęmt gengistrygginguna ólögleg breytir ekkert forsendum lįntökunnar, ž.e. aš heildarlįntökukostnašur yrši umtalsvert lęgri, en ef tekin vęru hefšbundin verštryggš eša óverštryggš lįn.

Erlendur byrjar į žvķ aš segja aš lįntaki hafi meš žvķ aš samžykkja LIBOR vexti samžykkt aš borga žį sama hve hįir žeir yršu.  Žaš er vissulega alveg rétt, en enginn lįntaki gekk śt frį žvķ aš vextir žeirra mynta sem žeir tengdu lįn sitt viš, fęru ofar en saga sķšustu 10 - 15 įra kenndi okkur. Žaš eru vissulega dęmi um aš vextir į bresku pundi og bandarķskum dölum hafi fariš upp fyrir 6%, en aš žessir vextir hafi eitthvaš nįlgast 21% er frįleitt.  Nś žó svo aš vextir žessara mynta hefšu fariš ķ slķkar hęšir, žį er žaš ekki žaš sem lįntakinn gekk śt frį og hann hefši žvķ ekki tekiš lįn ķ viškomandi mynt vitandi aš žeir gętu oršiš svona hįir.  Erlendur ruglar hér saman fręšilegum möguleika į vaxtastöšu og vęntingum lįntaka til žróunar vaxtanna.  Žetta į ekkert skylt hvort viš annaš.  Žaš er žvķ hreinn śtśrsnśningur hjį Erlendi žar sem hann segir:

Žegar menn taka lįn sem bera LIBOR-vexti eša ašra millibankavexti, aš višbęttu įlagi, žį skuldbinda žeir sig til žess aš greiša viškomandi vexti sama hvernig sem millibankavextir žróast į lįnstķmanum.

aš meš žvķ hefši lįntaki hagaš lįntöku sinni į žann hįtt sem hann gerši, ef hann hefši vitaš og gert rįš fyrir aš LIBOR vextir myndu fara upp ķ 21% og vera vel yfir 15% ķ langan tķma.  Žaš er eitt aš vextir geti hękkaš mikiš og annaš aš lįntaki hefši gert žaš sem hann gerši vitandi aš vextirnir myndu fara upp śr öllu valdi.

Žaš er rétt aš fyrir óralöngu voru vextir į breskum pundum mjög hįir.  Žaš var ķ allt öšru efnahagsumhverfi.  Ég skil bara ekkert ķ Erlendi aš leita ekki aftur til žess tķma žegar vextir voru jafnvel ennžį hęrri į tķmum heimskreppunnar miklu.  Hann hefši lķka getaš bent į hrun žżska marksins į tķmum Weimarlżšveldisins og fleiri svona öfgakennd dęmi, sem eingöngu eru til ķ sögubókum dagsins ķ dag.  Og žó svo aš žetta sé eitthvaš sem hafši gerst, žį skiptir žaš ekki mįli.  Žaš eina sem hér skiptir mįli eru vęntingar lįntaka til vaxta- og gengisžróunar.

Erlendur talar um aš millibankavextir undir 1% ķ evrum, pundum og dollurum hafi ekki žekkst fyrr en į sķšasta įrsfjóršungi 2008.  Žetta er einmitt mjög góšur punktur.  Lįntakar sem tengdu lįn sķn viš žessar myntir bjuggust viš žvķ aš vextir į žessar myntir vęru į bilinu 4,5 - 6,0%.  Žaš er žaš sem tķmarašir žessara vaxta gefa til kynna.  Žaš įstand, sem er nśna, er óešlilegt og žvķ rangt af fjįrmįlafyrirtękjum, Sešlabanka og FME aš reikna tap sitt af žvķ aš samningsvextir gildi śt frį žvķ aš LIBOR vextir allra erlendra gjaldmišla séu undir 1%.

Erlendur lżkur mįli sķnum meš atriši sem kemur žvķ ekkert viš hvaša vexti lįntakar gįtu bśist viš aš borga eša voru tilbśnir aš borga.  Žegar lįntaki reiknar meš žvķ ķ upphafi aš greiša LIBOR vexti ķ jenum, hvaša mįli skiptir žį žaš aš ešlilegt sé aš greiša ķslenska millibankavexti, ef dómstóll dęmir aš gengistrygging sé ólögleg.  Megin mįliš hér er hvaša kostnaš lįntakinn reiknaši meš aš hafa af lįntökunni ķ upphafi.  Žar sem žetta viršist ennžį vefjast fyrir sprenglęršum bankamanni sem plęgt hefur sinn akur hjį fķnustu bönkum heims, žį vil ég skżra žetta śt ķ eins skżru og einföldu mįli og hęgt er: 

Lįntakinn reiknaši meš žvķ aš lįnaformiš sem hann skrifaši upp į ķ upphafi vęri ķ samręmi viš ķslensk lög.  Aš svo hafi ekki veriš er ekki lįntakanum aš kenna og honum ber ekki aš refsa fyrir žaš.

Lįntakinn sóttist eftir lįgum vöxtum erlendra mynta.  Aš žessir vextir hafi lękkaš ennžį frekar og aš vaxtamunur millibankavaxta verštryggšra og óverštryggšra krónulįn annars vegar og erlendra mynta hins vegar hafi aukist er ekki lįntaka aš kenna og honum ber ekki aš refsa fyrir žaš.

Lįntakinn sóttist eftir žvķ aš sjį höfušstól lįna sinna lękka meš hverri afborgun, en ekki eins og meš verštryggš lįn, žar sem höfušstóllinn viršist aldrei lękka.

Lįntakinn sóttist eftir lįni, žar sem heildarkostnašur hans af lįntökunni vęri umtalsvert lęgri en meš hefšbundnum verštryggšum og óverštryggšum lįnum sem voru ķ boši į markašnum.

Allt žetta hefši gengiš eftir, ef fjįrmįlafyrirtęki hefšu notaš löglegt lįnaform og ef stjórnendur og eigendur fjįrmįlafyrirtękjanna hefšu stašiš af įbyrgš og heišarleika aš rekstri fjįrmįlafyrritękjanna.  Žeir geršu žaš ekki og žaš er śt ķ hött aš refsa lįntökum fyrir žaš.

Lįntakar bįšu ekki um dóma Hęstaréttar.  Žeir bįšu um sanngjarna leišréttingu į forsendubresti lįna sinna.  Žeir bįšu um aš žaš stęšist sem žeir gengu śt frį viš lįntökuna og voru meira aš segja tilbśnir aš bęta viš ešlilegu įlagi.  Śtśrsnśningar Erlends Magnśssonar breyta žvķ ekki neitt og žeir koma žessu mįli ekkert viš.


Eitruš lįn fjįrmįlakerfisins - Śrlausnar žörf allra vegna

Viš hrun krónunnar sem hófst fyrir alvöru ķ mars 2008, žį fór af staš žróun ķ lįnamįlum einstaklinga, fyrirtękja og sveitarfélaga sem ekki sér fyrir endann į.  Žaš sem byrjaši sem frekar saklaus breyting er nśna oršiš aš nęr ókleifum hamri.  Flest öll lįn ķ fjįrmįlakerfinu hafa tekiš ófyrirséšri stökkbreytingu.  Verštryggš lįn hafa hękkaš um nęrri 30% og gengistryggš og lįn ķ erlendum gjaldmišlum um 80 - 140% eftir žvķ viš hvaša gjaldmišil er mišaš.  Meira aš segja óverštryggš lįn hafa oršiš fyrir forsendubresti vegna óheyrilega hįrra vaxta.  Ķ reynd mį segja aš myndast hafi eitruš lįn ķ lįnasöfnum fjįrmįlafyrirtękja.

28. september 2008, nokkrum klukkustundum įšur en Davķš Oddsson įkvaš aš rķkissjóšur ętti aš žjóšnżta Glitni, žį skrifaši ég fęrslu um vanda lįntaka.  Ķ žeirri fęrslu lagši ég til aš hluti hvers lįns yrši settur til hlišar, en lįntakar héldu įfram aš greiša af öšrum hluta lįnsins.  Sį hluti sem settur yrši til hlišar vęri geymdur žar til betur įraši eša afskrifašur smįtt og smįtt.  Talsmašur neytenda pikkaši upp žessa hugmynd og sendi hana inn til félagsmįlarįšherra 7. október, ž.e. daginn eftir aš neyšarlögin voru sett.  Žaš eina sem hefur veriš gert er aš komiš hefur veriš į greišslujöfnun verštryggšra lįna og um tķma var einnig bošiš upp į greišslujöfnun gengistryggšra lįna.  Heildarlįniš er ennžį jafn óvišrįšanlegt fyrir lįntakann og hefur ķ raun bśiš til svo kölluš eitruš lįn ķ lįnabókum fjįrmįlafyrirtękjanna.  Žar halda žau įfram aš skemma śtfrį sér.

Skilanefndir bankanna hafa tekiš yfir rekstur nżju bankanna.  Reynt var aš telja almenningi trś um aš kröfuhafar kęmu aš rekstri žeirra, en žar sem žeir eru ekki žekktir, žį var žetta bara aumleg leiš til aš hagręša sannleikanum.  Um tķma leit žó śt fyrir aš fjįrsterkur ašili vildi koma aš rekstri Ķslandsbanka.  Hann kippti snöggt aš sér hendi, žegar óvissan um gengistryggšu lįnin varš honum ljós.  Žannig veršur žetta mjög lķklega mešan ekki er tekiš į hinum eitrušu lįnum ķ lįnasöfnum bankanna.  Ķ Bandarķkjunum var farin sś leiš aš kaupa sambęrileg eitruš lįn śt śr bankakerfinu, annars stašar hefur fjįrmįlafyrirtękjum veriš bęttur upp aš hluta sį skaši sem eitruš lįn hafa valdiš.  Žaš var vissulega gert hér meš žvķ aš veita nżju bönkunum verulegan afslįtt af lįnasöfnunum, žegar žau voru flutt frį gömlu bönkunum til žeirra nżju.  Vandinn er aš nżju bankarnir žrjóskast viš aš innheimta lįnin sem žeir fengu meš afslętti alveg upp ķ topp.

Lįntakar hafa ķ mörgum tilfellum ekki efni į žvķ aš greiša hinn eitraša hluta lįna sinna.  Žeir vilja aftur gjarnan greiša af višrįšanlegum hluta höfušstólsins.  Lausnin viršist žvķ vera hin nęrri tveggja įra tillaga mķn um aš skipta lįnunum upp ķ višrįšanlegan hluta (t.d. mišaš viš stöšuna 1.1.2008) og sķšan eitraša/óvišrįšanlega hlutann.  Ķ tillögu minni, sem ég śtfęrši nįnar 7. október, gerši ég rįš fyrir aš óvišrįšanlegi hlutinn vęri settur į ķs, žar til betur įraši, en žó myndu fjįrmįlafyrirtękin nżta allt žaš svigrśm sem žau höfšu til aš afskrifa žennan eitraša hluta.  Ég gerši samt rįš fyrir aš styrktist gengiš aš nżju, žį lękkaši höfušstóll į gengistryggšu lįni ekki ķ takt viš styrkingu gengisins heldur fęri sś styrking ķ aš lękka höfušstól eitraša hluta lįnsins.  Sķšan vęri žaš ekki fyrr en sį hluti vęri aš fullu horfinn (ķ gegn um afskriftir og gengisstyrkingu) aš gengisstyrking fęri aš lękka höfušstól "višrįšanlega" hluta lįnsins.  (Aš sjįlfsögšu fęru allar afborganir og inn į greišslur ķ aš lękka höfušstól "višrįšanlega" hluta lįnsins.)  Į sama hįtt myndi veiking gengis verša til žess aš höfušstóll eitraša hluta lįnsins hękkaši.  Hugmyndin var aš fólki og fyrirtękjum vęri skapaš fjįrhagslegt umhverfi sem var lķkast žvķ sem var įšur en įhrif falls krónunnar fóru aš verša ljós.

Margt hefur breyst frį žvķ ķ lok september 2008.  T.d. hefur komiš ķ ljós aš hrun efnahagskerfisins og žar meš stökkbreyting į lįnum landsmanna, fyrirtękja og sveitarfélaga, var aš mestu leiti kenna sviksamlegu athęfi helstu stjórnenda nokkurra fjįrmįlafyrirtękja og eigenda žessara fyrirtękja sem litu į völd sķn ķ fyrirtękjunum sem lykil aš fjįrhirslum žeirra.  Žessir ašilar ręndu fyrirtękin meš skipulegum hętti innan frį, tóku mjög grófa stöšu gegn stórum hluta višskiptavina fjįrmįlafyrirtękjanna svo hinir śtvöldu stjórnendur og eigendur gętu skaraš ennžį meiri eld aš sinni köku.  Žessi vitneskja varš til žess aš forsendur hafa brostiš fyrir hugmynd minni um aš geyma eitraša hluta lįnanna til betri tķma.  Ég sé einfaldlega ekkert réttlęti ķ žvķ aš fólk, fyrirtęki og sveitarfélög eigi aš greiša hinn eitraša hluta lįna sinna.  Eitrunin er nefnilega stjórnendum og eigendum fjįrmįlafyrirtękjanna aš kenna og žvķ ešlilegt og sanngjarnt aš fjįrmįlafyrirtękin beri žann skaša sem af žeim hlaust.

Einnig kom ķ ljós aš hluti lįnasafna fjįrmįlafyrirtękjanna voru meš ólöglega verštryggingu ķ formi gengistryggingar.  Raunvirši höfušstóls lįnanna var žar meš allt annaš en fjįrmįlafyrirtękin hafa gengiš śt frį.  Mörg žeirra žrjóskast viš aš višurkenna dóma Hęstaréttar frį žvķ 16. jśnķ og viršist sem ekki hafi tekist aš svęla śt śr žeim viršingarleysi žeirra fyrir lögum sem tröllreiš ansi mörgu ķ rekstri žeirra fram aš hruni.  Eiturpillurnar ķ lįnasöfnum fjįrmįlafyrirtękjanna eru žvķ oršnar ansi margar.

Ķ lęknisfręši hafa menn fyrir löngu komist aš žvķ, aš lķkaminn veršur ekki heilbrigšur ef hann er gegnsżršur af eitrun.  Eina leišin er aš losa lķkamann viš eitrunin.  Žetta eru sannindi sem fjįrmįlakerfinu gengur illa aš skilja.  Žaš heldur aš ef žaš žrjóskast viš aš innheimta eitrušu lįnin, žį muni žaš einn dag vera ķ heilbrigšu fjįrmįlaumhverfi.  Einstaklingar, heimili og sveitarfélög muni takast aš vinna į eitruninni og rķsa śr öskustónni eins og fuglinn Fönix.  Hęttan er sś, ef žessi leiš er valin, aš fari fyrir einstaklingum, fyrirtękjum og sveitarfélögum eins og lķkama sem veršur fyrir eitrun.  Žaš žurfi aš fjarlęgja skaddaša eša dauša lķkamshluta og starfhęfi žeirra skeršist fyrir vikiš.

Fjįrmįlakerfiš lifir ķ ótrślegri afneitun, ef žaš heldur aš žaš geti haldiš įfram aš innheimta eitrušu lįnin og koma meš hagnaš śt śr žvķ.  Ašeins hluti lįntaka hefur bolmagn til žess aš greiša aš fullu sķn lįn.  Margir hafa žetta bolmagn en hafa ekki viljann.  Enn ašrir sjį ekki tilganginn ķ žvķ aš greiša himinn hįar upphęšir inn ķ fjįrmįlakerfiš ekki vitandi hvort žaš skipti einhverjum mįli eša ekki.  Til hvers aš greiša af lįnunum hįar upphęšir, ef hśsiš eša fyrirtękiš veršur hvort eš er tekiš yfir af bankanum.  Ég skil bara mjög vel aš fólk hermi eftir Bjarna Įrmannssyni og telji fjįrmunum sķnum illa variš meš žvķ aš greiša af eitrušum lįnunum.

Vilji fjįrmįlafyrirtękin eiga langa lķfdaga framundan, žį verša žau aš įtta sig į įhrifum eitrušu lįnanna į rekstur sinn og samband viš višskiptavini.  Žau verša aš horfa fram į veginn meš hagsmuni beggja ķ huga, ž.e. fjįrmįlafyrirtękisins og višskiptavinarins.  Fyrsta skrefiš er aš skipta öllum lįnum višskiptavina sinni upp ķ višrįšanlegan hluta og eitrašan hluta.  Setja eitraša hlutann į ķs žannig aš hann verši ekki til trafala fyrir višskiptavininn.  Meš styrkingu krónunnar mun eitraši hlutinn dragast saman og vonandi hverfa.  Hann hefur žegar nęrri žvķ helmingast frį žvķ aš hann var stęrstur ķ byrjun desember 2008, a.m.k gagnvart sumum gjaldmišlum.  Jafnvęgisgengi er į aš giska ķ kringum gengisvķsitölu 155, žannig aš viš getum ennžį bśist viš talsveršri styrkingu žess į nęstu mįnušum og įrum.  Gengiš mun sveiflast, en smįtt og smįtt styrkjast, žó vķsitalan fari lķklegast aldrei nišur ķ 155 aftur. 

Ef fjįrmįlafyrirtękin lįta sér ekki segjast, žį mun sķfellt stęrri hluti eigna ķ žjóšfélaginu fęrast til žeirra frį žinglżstum eigendum.  Žeir sem įšur įttu eignirnar munu ekki geta fjįrfest neitt af viti ķ mörg įr.  Neyšist žeir til aš fara ķ gjaldžrot, geta viškomandi ekki einu sinni veriš virkir višskiptavinir fjįrmįlakerfisins.  Hverjir eiga žį aš kaupa eignirnar af fjįrmįlafyrirtękjunum?  Nei, žaš er best fyrir alla aš eitrušu lįnin verši tekin śr umferš. 

Oft er notuš sś samlķking aš undir žjóšfélaginu séu fjórar stošir:  Fjįrmįlakerfiš, atvinnulķfiš, heimilin og hiš opinbera.  Nś er stašan sś aš žrjįr af žessum stošum eru mjög laskašar og sś fjórša er eins og pśkinn į fjósbitanum nema hvaš žaš eru eitruš lįn sem hśn telur sig vera aš fitna af.  Hvaš gerist meš stól, sem er meš žrjį fśna fętur,ef einhver sest į hann?  Jś, hann brotnar lķklegast.  Žį er lķtiš gagn af žvķ žó einn fóturinn sé geršur śt gulli, sé gert rįš fyrir žvķ viš hönnun stólsins aš hann haldi jafnvęgi žį og žvķ ašeins aš allir fjórir fęturnir séu heilir.  Žannig er hagkerfiš ķ dag.  Stoširnar eru hver į fętur annarri aš grotna undan žvķ vegna žess aš fjįrmįlakerfiš skilur ekki naušsyn žess aš taka hin eitrušu lįn śr umferš įn nokkurra skilmįla.  Žau taka lįnin ekki einu sinni śr umferš, žó Hęstiréttur sé bśinn aš segja žeim aš veigamikill hluti lįnanna sé ķ andstöšu viš lög.  Nei, žau skulu fį sitt hvaš sem tautar og raular.  Dómar skulu vefengdir og lög hunsuš.


Hagnašur byggšur į spį um framtķšargreišsluflęši - Gengisdómar valda bankanum lķklegast ekki neinum vanda

Įhugavert er aš skoša įrshlutareikning Ķslandsbanka.  Samkvęmt žvķ er hagnašur fyrstu 6 mįnuši įrsins 8.3 milljaršar króna.  Įkaflega góš tala aš sjį og eilķtiš betri afkoma en fyrir įri.  Eša hvaš?  Er afkoman eins góš og nišurstöšutalan segir til um?

Tveir lišir skera sig śr ķ rekstrarreikningi bankans.  Annar er žaš sem heitir į ensku "Income due to revised estimated future cash flows from loans" eša "tekjur vegna endurmats į framtķšargreišsluflęši af lįnum", hinn heitir į ensku "Net impairment losses" eša "Nettótap vegna viršisrżrnunar" og er žį vķsaš til viršisrżrnunar eigna, m.a. lįnasafna. Fyrri lišurinn er upp į 23,9 milljarša sem er nęr allt tilkomiš į tķmabilinu frį 1.4. - 30.6., ž.e. į žessu tķmabili hefur virši framtķšargreišsluflęšisins aukist um tęplega 24 milljarša af įstęšum sem ekki er greint frį.  Į sama tķma ķ fyrra var upphęšin 2,3 milljaršar eša innan viš 10%.  Ég sį ekki ķ snöggri yfirferš neina skżringu į žvķ hvaša forsendur voru gefnar fyrir endurmatinu į greišsluflęšinu eša hvers vegna upphęšin er tķfalt hęrri ķ įr en ķ fyrra.  Viršisrżrnunin var 11,4 milljaršar į sķšasta įri, en er metin 21,9 milljaršar į žessu įri og er nokkuš góš skżring gefin į žvķ ķ skżringum.

Fyrir mér lķta žessar tölur um endurmat į greišsluflęši og sķšan um viršisrżrnunina žannig śt, aš um hreina spįdóma sé aš ręša.  Forsendur fyrir žessum tölum eru a.m.k. įkaflega į reiki, žegar t.d. er haft ķ huga óvissan varšandi vexti įšur gengistryggšra lįna.  Ég get svo sem ekkert sagt til um framtķšargreišsluflęšiš mešan ég hef ekki forsendur śtreikninganna og sama er aš segja um viršisrżrnunina, en žessar tölur žurfa ekki aš breytast mikiš ķ "vitlausa" įtt til aš 8,3 milljarša hagnašurinn er oršinn aš engu eša jafnvel vęnu tapi.

Annaš sem vekur athygli mķna ķ įrshlutauppgjörinu er um gjaldeyrisjöfnuš bankans.  Ég fę ekki betur séš en aš bankinn brjóti gróflega gegn reglum Sešlabankans um gjaldeyrisjöfnuš NEMA aš bankinn telji 134 milljarša af 287 milljöršum ķ gengisbundnum lįnum (ž.e. gengistryggš lįn eša lįn ķ erlendum gjaldmišli) vera lįn ķ ķslenskum krónum (ž.e. falla undir fordęmisgildi dóma Hęstaréttar frį 16. jśnķ sl.).  Įhugavert er aš sjį, aš bankinn er ekki meš erlendar skuldbindingar/fjįrmögnun bak viš stóran hluta gengisbundinna śtlįna.  Vissulega kemur ekki fram į hvaša virši bankinn er aš innheimta gengisbundin lįn.  Af žeim sökum er lķfsins ómögulegt aš sjį hvort og žį hve mikiš bankinn mun tapa ef skipta žarf lįnunum yfir ķ ķslenskar krónur mišaš viš upprunalegan höfušstól.

Ķ skżringu 36 meš įrshlutareikningnum er žó żmislegt įhugavert aš sjį um žetta.  Vil ég til aš byrja meš vekja athygli annarra fjįrmįlastofnana į eftirfarandi texta:

Earlier this year the Supreme Court ruled that certain types of FX contracts should be considered as ISK loans and the principal could not be linked to foreign currencies.

eša į okkar įstkęra ylhżra:

Fyrr į žessu įri śrskuršaši Hęstiréttur aš tilteknin gengislįn ętti aš lķta į sem ķslensk krónu lįn og höfušstólinn mętti ekki tengja viš erlenda gjaldmišla.

Bankinn segist hafa metiš įhrifin af gengisdómum Hęstaréttar į eigiš fé bankans gęti numiš 0 - 8 milljöršum eftir žvķ hvaša vextir veriš įkvaršašir.  Žó setur bankinn žann varnagla aš ef öll gengislįn bankans yršu dęmd ólögleg, žį vęri höggiš į bilinu 4 - 55 milljaršar.  Hér er žaš sem segir um žetta ķ įrshlutauppgjöri bankans:

The Bank has reviewed its loan contracts and made assumptions as to the possible financial effect of the pending lawsuits. The total book value of the Bank’s foreign currency loan and leasing contracts is ISK 217 billion. The Bank estimates that about ISK 21 billion, or approximately 10%, of the foreign currency loan portfolio is at risk due to the Supreme Court ruling in June. The Bank has estimated that the resulting negative impact on the Bank’s equity would be in the range of ISK 0-8 billion depending on the interest rate used when calculating the resulting claim. Direct repayments to customers for these contracts would be in the range of ISK 5.0-8.5 billion. The Bank has a reserve for the higher amount and this is fully reflected in the financial statements.

The Bank has also made an impact assessment of the overall foreign currency loan and leasing contracts of ISK 217 billion, in the unlikely event that all of the Bank’s foreign currency loan contracts were to be deemed illegal. In this case, the total impact on the Bank’s equity would be in the range of ISK 4-55 billion. The lower end of the range refers to the case where Central Bank rates would be applied to the resulting claim, in line with the ruling of the District Court of Reykjavik described above, while the upper end of the range refers to the case of foreign currency interest rates being applied to the resulting ISK claims. Direct repayment to customers could be in the range of ISK 17-34 billion based on the same assumptions for the resulting interest rates. In all cases listed above, the Bank’s total capital ratio would remain above 12%.

Žvķ mišur žį kżs Birna Einarsdóttir aš tjį sig bara um žessa ólķklegu svörtustu svišsmynd, en ekki žį sem bankinn telur lķklegasta.

Nišurstašan er aš vissulega sé mikiš undir hjį bankanum varšandi gengisbundin lįn, en höfum ķ huga aš bankinn fékk 47% afslįtt af lįnasöfnunum og sé 217 milljaršar tala meš 47% afslętti, žį var upphaflegt virši 409 milljaršar.  Mętti halda aš bankinn hafi borš fyrir bįru ef žetta er rétt tala.  Žį mį benda į, aš bankinn hefur žegar fęrt hįar upphęšir į viršisrżrnunarreikning.  Į fyrri įrshelmingi žessa įrs voru tępir 22 milljaršar fęršir til viršisrżrnunar į lįnasöfnum og rśmlega 10 milljaršar ķ į sama tķma ķ fyrra.  Bankinn er žvķ bśinn aš leggja til hlišar dįgóša upphęš vegna lķklegrar viršisrżrnunar į śtlįnum sķnum.  Hversu oft ętli hęgt sé aš tapa sama peningnum?

En vangaveltur mķnar ķ upphafi voru hvort 8,3 milljarša hagnašur bankans vęri skotheld tala.  Ég held ekki.  Ég held aš allt of mikil óvissa sé ķ kringum fjölmörg atriši ķ rekstri bankans til aš fullyrša aš hagnašur hans sé ķ raun og veru 8,3 milljaršar.  Žessi tala er mat į lķklegri stöšu, en ekki žarf mikiš aš breytast til žess aš žaš mat fjśki śt ķ buskan.  Nišurstašan getur svo sem hvor tveggja endaši ķ mun meiri hagnaši eša žess vegna tapi.  Žaš mun framtķšin ein leiša ķ ljós, ž.e. hvert veršur raunverulegt greišsluflęši af śtlįnum bankans og hver veršur viršisrżrnunin ķ raun og veru.


mbl.is 8,3 milljarša hagnašur Ķslandsbanka
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Munur į fjįrsvikum og gengisįhęttu

Žeir eru ennžį til ķ žessu landi, sem telja aš žeir sem tóku gengistryggš lįn, hafi įtt aš gera sér grein fyrir žeirri gengisįhęttu sem lįntökunni fylgdu og žvķ sé žaš fįrįnlegt aš leišrétta žessi lįn.  Rétt er žaš, aš gengistryggšum lįnum fylgdi gengisįhętta.  Enginn męlir žvķ mót.  Flestir žurftu aš skrifa upp į skjal, žar sem žeir višurkenndu žaš.  Mįliš er aš žaš sem geršist hér į landi voru skipulögš fjįrsvik. Žó ég hafi skrifaš upp į aš ég įttaši mig į mögulegri gengisįhęttu, žį skrifaši ég ekki upp į aš višskiptabankinn minn, eigendur hans og ašrir stórir įhrifaašilar ķ fjįrmįlakerfinu myndu beita mjög grófum fjįrsvikum til aš fella krónuna.  Ég skrifaši ekki upp į aš innan fjįrmįlakerfisins og ķ hópi eigenda stóru bankanna vęru einstaklingar sem misnotušu ašstöšu sķna til aš skara eld aš sinni köku.  Einstaklingar sem svifust einskis til aš gręša sem mest og veigrušu sér ekki viš aš fella ķslensku krónuna svo hagnašurinn yrši meiri.  Og svo skammast žessir menn śt ķ FME og Sešlabankann fyrir aš hafa ekki bannaš žeim aš haga sér eins og žeir geršu.

Geršir žessara manna voru glępur gegn ķslensku žjóšinni. Žaš hefur veriš sżnt fram į aš žeir brutu lög, beittu blekkingum, stilltu upp svikamyllu, fölsušu bókhald, stundušu mjög gróf fjįrsvik žar sem milljöršum og milljarša tugum var stoliš frį almenningshlutafélögum. En žaš hlżtur aš vera gott fyrir žessa landrįšamenn, žaš er nįkvęmlega sem žeir eru, aš vita til žess aš alltaf geti žeir fundiš stušning hjį einhverjum jįbręšrum sem telja aš tilgangurinn hafi helgaš mešališ og almenningur hafi įtt aš įtta sig į žvķ aš žetta var allt hluti af "gengisįhęttu".

Žegar ég tók mķn lįn, verštryggš, gengistryggš og óverštryggš, žį vissi ég ekki aš bakviš veggi bankans, sem ég įtti ķ višskiptum viš, vęri kannski veriš aš leggja į rįšinn um žaš hvernig fella ętti krónuna, hleypa veršbólgunni af staš, stela frį almenningshlutafélögum, bśa til fölsk višskipti meš hlutabréf o.s.frv. Ég vissi heldur ekki aš eigendur bankanna vęru leynt og ljóst aš skara eld aš sinni köku, brjótandi allar sišareglur, reglur um įhęttustżringu, reglur um stórar įhęttur svo fįtt eitt sé nefnt. En samkvęmt kjarnyrtum mįlflutningi jįbręšranna, žį įtti ég aš vita aš svona fęru kaupin fram į eyrinni.

Žaš er mikill misskilningur aš žetta, sem geršist hér į landi, sé hęgt aš flokka undir gengisįhęttu. Žaš į ekkert skylt viš žaš. Gengisįhętta er žegar heilbrigšur markašur sveiflast, eins og viš höfum séš ķ breytingum jensins gagnvart evru eša dollar. Hjį okkur tók višskiptabankinn stöšu gegn višskiptavininum sķnum meš grófri markašsmisnotkun og glępsamlegu athęfi. Žetta var svikamylla og ekkert annaš og afleišingar svikamyllu heita fjįrsvik, ekki gengisįhętta. Fjįrsvik er refsivert athęfi og į ekkert skylt viš ešlileg gjaldeyrisvišskipti.

Žaš er žvķ enginn aš bišja um aš leišrétt sé vegna misheppnašrar gengisįhęttu sem fólk tók.  Nei, žaš er veriš aš bišja um aš aš fólk fįi bętt žaš tjón sem žaš varš fyrir vegna žess glępsamlega athęfis sem įtti sér staš. Og ekki vęri verra, ef einhverjir verši nś handteknir og dęmdir ķ fangelsi fyrir žįtt sinn ķ glępnum.


Handvališ mįl sem segir ekki of mikiš

Eftir aš hafa legiš yfir mįlinu ķ gęr til aš leggja verjanda til śtreikninga, žį er ég kominn į žį skošun aš žetta mįl henti illa sem fordęmisgefandi mįl.  Fyrir žvķ eru żmsar įstęšur en žessar eru helstar:

  1. Mįliš er handvališ af stefnanda.
  2. Žaš er uppgjörsmįl og skuldari heldur ekki įfram aš greiša af lįninu eftir aš vextir hafa veriš įkvešnir.
  3. Lįntökudagur er 20.11.2007, sem žżšir aš forsendubrests fer aš gęta mjög fljótlega eftir lįntöku.

Ég ętla ekki aš fjalla neitt meira um fyrsta lišinn enda fór ég yfir žann žįtt um daginn. Varšandi atriši 2, žį veršur žaš til žess aš framtķšargreišslur eru ekki skošašar og žar meš ekki getiš ķ framtķšaržróun vaxta og gengis.  Hérašsdómur dęmdi Lżsingu forsendubrest eftir aš gengistryggingin var dęmd ólögleg, žar sem fyrirtękiš gerši rįš fyrir aš höfušstóllinn fylgdi sömu gengisžróun og fyrirtękiš sagši aš fjįrmögnun fyrirtękisins fylgdi.  Nś hefur gengiš styrkst mikiš į sķšustu vikum og reikna mį meš žvķ aš žaš styrkist ennžį frekar į nęstu įrum.  Viš styrkingu gengisins, žį gengur forsendubrestur Lżsingar til baka.  Nś ķ annan staš, žį er staša Lżsingar mjög veik og fyrirtękiš nįnast ķ gjörgęslu lįnadrottna sinna.  Ekki er vitaš hvort fyrirtękiš muni yfir höfuš lifa žessa hręringar af og verši žaš gjaldžrota, žį breytist staša lįntaka örugglega mjög mikiš.  Ķ žrišja lagi žį hefur Lżsing ekki lagt fram neinar sannanir fyrir žvķ aš fyrirtękiš hafi fjįrmagnaš sig meš žeim hętti sem žaš segist gera žaš.  Orš lögmanns žeirra eru lįtin duga.

Atriši 3 er annar lykilžįttur.  Lįntaki ķ žvķ mįli sem er fyrir Hęstarétti greiddi bara ķ stuttan tķma ešlilegar greišslur af lįninu sķnu, ž.e. greišslur sem voru nįlęgt žvķ sem kom fram ķ greišsluįętlun.  Eftir žaš hękkušu greišslur mjög skarpt og um įšur en hann fékk skilmįlabreytingu į lįniš, žį hafši mįnašarleg greišsla rśmlega tvöfaldast frį greišsluįętlun.  Fyrir žennan lįntaka munu žvķ jafnvel frekar óhagstęšir vextir koma betur śt en žęr greišslur sem hann hefur žegar innt af hendi.  Žetta helgast af žvķ aš tķmabiliš žar sem upphęš greišslu, ef notašir eru t.d. lęgstu óverštryggšu vextir Sešlabankans, er hęrri, sem einhverju nemur, en sś upphęš sem hann greiddi er mjög stutt.  Ķ žessu tilfelli 3 mįnušir.  Strax ķ fjóršu greišslu er lįntaki aš greiša hęrri upphęš vegna gengisbreytinganna, en ef mišaš er viš lęgstu óverštryggša vexti Sešlabankans.  Hafi lįniš aftur veriš tekiš 2004 eša 2005, žį breytist dęmiš allverulega.  Höfušstóll lįnsins beri óhagstęšari vexti (mišaš viš samningsvexti) ķ mun lengri tķma og vangreišslu safnist upp.  Ķ dęmi sem ég hef reiknaš kemur śt aš lįntaki "skuldar" yfir 100% ofan į žaš sem hann hefur žegar greitt af lįni sem hann tók um mitt įr 2006.

Mįlflutningur var ķ Hęstarétti įšan og nś er bara aš bķša eftir nišurstöšunni.  Talsmašur neytenda sendi réttinum bréf fyrir nokkrum dögum, žar sem hann óskaši eftir žvķ aš rétturinn leitaši eftir leišbeinandi įliti EFTA dómstólsins.  Verši Hęstiréttur viš žvķ, mun nišurstaša dómsins tefjast um 2-3 mįnuši, en hafni hann beišninni, žį er nišurstöšu aš vęnta innan 2 - 3 vikna.  Hver sem nišurstašan veršur mun hśn fara illa nišur hjį einhverjum.  Ég ętla ekki einu sinni aš giska į nišurstöšuna, en vona aš hśn verši eitthvaš mildari en žaš sem hérašsdómur lagši į borš fyrir lįntaka.

Hvort žetta mįl getur oršiš fordęmisgefandi fyrir önnur gengistryggš lįn veltur į nišurstöšunni.  Verši nišurstašan aš samningsvextir eigi aš gilda, žį mį bśast viš žvķ aš fordęmisgildiš verši mjög vķštękt, einfaldlega vegna žess aš žį er rétturinn aš segja aš samningar haldi žó einn lišur samningsins sé dęmdur ógildur.  Verši einhver önnur nišurstaša ķ mįlinu, žį er ekki vķst aš fordęmisgildiš verši eins vķštękt.  Hérašsdómur byggši t.d. sķna nišurstöšu į žvķ hvaša lįnaform stóšu lįntaka til boša og valdi žį leiš sem var hagstęšust fyrir lįntakann.  Hśsnęšislįntakar höfšu ašra og hagstęšari kosti en bķlakaupendum bušust.  Lęgstu óverštryggšu vextir Sešlabankans hafa langtķmum saman veriš óhagstęšari en žau kjör og žvķ er mjög ólķklegt aš dómstólar dęmdu žį į hśsnęšislįn.

Reynt hefur veriš aš hręša dómstóla til aš vernda fjįrmįlakerfiš meš žeim rökum aš samningsvextir myndu setja fjįrmįlakerfiš į hlišina.  FME reiknaši śt aš allt aš 100 milljaršar féllu į rķkissjóš, ef samningsvextir stęšu.  Ég komst aš žeirri nišurstöšu aš ķ mesta lagi 12 milljaršar af žeirri upphęš vęru vegna lįna heimilanna.  Žaš er mat lögfręšinga, sem ég hef rętt viš, aš Salómonsdómur gęti oršiš sį, aš samningsvextir verši lįtnir gilda į lįnum heimilanna, en fyrirtęki og sveitarfélög taki į sig hęrri vexti.  Höfušstóllinn lękkaši hjį öllum ķ samręmi viš dóma Hęstaréttar ķ jśni.  Sķšan gętu fjįrmįlafyrirtęki nżtt sér vaxtabreytingarįkvęši og įkvęši um breytingar į vaxtaįlagi til aš rétta sinn hlut, ef svo mį segja, en į móti hefšu lįntakar möguleika į aš endurfjįrmagna sig annars stašar.  Ég ętla ekki aš kaupa žann mįlflutning, aš tķmabundnir lįgir vextir muni raska stöšu fjįrmįlafyrirtękja žaš mikiš, aš žau fari į hausinn ķ hrönnum.  Bankarnir žrķr, BYR og Sparisjóšur Keflavķkur hafa allir fengiš afslįtt hjį sķnum kröfuhöfum.  SPRON/FF eru ķ slitamešferš og fara žvķ ekki aftur į hausinn.  Bķlalįnafyrirtękin hafa öll bošiš hagstęšari kjör og žolaš žaš, t.d. fékk ég óverštryggt, vaxtalaust lįn hjį Lżsingu ķ nóvember 2005 og ekki kvartaši fyrirtękiš yfir forsendubresti vegna žess lįns.

Mér finnst mikilvęgast ķ žessu mįli, sem öšrum mįlum vegna gengistryggšra lįna heimilanna, aš žaš fįist žannig nišurstaša aš fólk geti haldiš įfram meš lķf sitt įn žess aš hafa gjaldžrot og naušungarsölur hangandi yfir sér eša endalausa réttaróvissu.  Mikilvęgt er aš lįn heimilanna verši višrįšanleg.  Best hefši veriš, ef stjórnvöld og fjįrmįlafyrirtęki hefšu haft vit į žvķ ķ október eša nóvember 2008 aš skipta lįnunum žį žegar upp ķ višrįšanleg lįn sem haldiš var įfram aš greiša af og óvišrįšanleg sem sett voru į ķs žar til sķšar.  Lagši ég fram tillögu um slķkt ķ september, október og nóvember 2008 og fóru hugmyndirnar inn til Jóhönnu Siguršardóttur, žįverandi félagsmįlarįšherra, įsamt fleiri tillögum sem Gķsli Tryggvason, talmašur neytenda, safnaši saman 7. október 2008.  Hugmyndir mķnar eru ennžį góšar og gildar og raunar er oršiš brįšnaušsynlegt aš žęr séu teknar til nįnari skošunar įšur en nżtt efnahagshrun skellur į okkur.


mbl.is Gengislįn ķ Hęstarétti
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

« Fyrri sķša | Nęsta sķša »

Höfundur

Marinó G. Njálsson
Marinó G. Njálsson
Upplýsingaöryggi og persónuvernd eru mínar ær og kýr, þó ég blaðri um allt og ekkert hér á blogginu. Er í Hagsmunasamtökum heimilanna og berst fyrir réttlæti fyrir heimili í landinu.  Loks er ég faggiltur leiðsögumaður.  Netfangið mitt er mgn@islandia.is og netfang fyrirtækisins oryggi@internet.is.

Heimsóknir

Flettingar

  • Ķ dag (25.4.): 0
  • Sl. sólarhring: 7
  • Sl. viku: 41
  • Frį upphafi: 0

Annaš

  • Innlit ķ dag: 0
  • Innlit sl. viku: 40
  • Gestir ķ dag: 0
  • IP-tölur ķ dag: 0

Uppfęrt į 3 mķn. fresti.
Skżringar

Aprķl 2024
S M Ž M F F L
  1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30        

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband