Leita ķ fréttum mbl.is

Vęntanleg persónuverndarlög - GDPR hausverkurinn

Hinn 25. maķ nęst komandi gengur ķ gildi innan Evrópusambandsins nż persónuverndarreglugerš, Almenna persónuverndarreglugeršin, į ensku General Data Protection Regulation eša GDPR, heitiš sem reglugeršin gengur oftast undir.  Meš rétt um 5 mįnuši til stefnu, žį eru žeir sem ekki eru byrjašir, ekki beint ķ góšri stöšu.  Hinir vita ansi margt af žvķ sem ég segi hér fyrir nešan.

Ég hef undanfarna mįnuši veriš aš ašstoša nokkra ašila bęši ķ Danmörku og į Ķslandi viš innleišingu GDPR og nęsta verkefni veršur lķklegast ķ Póllandi.  Hęgt er aš nįlgast GDPR innleišingu eftir mörgum leišum og er engin žeirra réttari en einhver önnur.  Mestu skiptir aš allt sé gert sem žarf aš gera.

  1. Žaš er aldrei of seint aš byrja.  Hvaš sem gert er mun fęra fólk nęr žvķ aš uppfylla kröfurnar.  Betra er aš koma sér śr startholunum en aš hafa ekki gert neitt.  Innleišing į GDPR er eins og aš borša fķl, žaš hefst bita fyrir bita.  Ef fólk reynir aš gera of mikiš į of stuttum tķma, žį gęti śtkoman oršiš önnur en fólk vonašist til.  Allt veltur žaš, aš sjįlfsögšu, į stęrš og flękjustigi fyrirtękisins eša stofnunarinnar sem į ķ hlut, umfangi persónuupplżsinga sem veriš er aš vinna meš, stigi žekkingar hjį fyrirtękinu/stofnunni (og žeim sem sér um innleišinguna), aušlindir sem helgašar eru višfangsefninu og hversu įkvešiš fólk er ķ aš sjį til lands.
  2. Gleymum žvķ, aš innleišing verši nokkru sinni fullkomin, žó hśn sem slķk sé ekki flókin.  Žaš sem er flókiš er aš reka stjórnkerfiš sem GDPR krefst.  Žaš er feršin endalausa.  Alltaf er hęgt aš gera betur, mašur žarf sķfellt aš vera vakandi og persónuupplżsingarnar gętu veriš stöšugt undir įrįs.  Ok, viš sem erum į haus ķ öryggismįlum kippum okkur ekkert upp viš žaš.  Žannig er žetta į hverjum degi ķ nettengdu fyrirtękjaumhverfi eša bara ķ umferšinni til og frį vinnu.  Viš reynum stöšugt aš nį fullkomnun, en nżir leikmenn neyša okkur til aš fįst viš nżjar ögranir, nż tękni gerir fyrri žekkingu okkar śrelta og nżjar reglur breyta leikvellinum.
  3. Dulkóšun getur veriš lausn, en mannlegi žįtturinn er hins vegar óśtreiknanlegur og gert allar tęknilegar lausnir gagnslausar.  Žess vegna žarf vitundarfręšslu, loggun, vöktun, skżrslur, greiningu į hvaš er aš gerast og višbragšsferli.  Stjórnun rekstarsamfellu, višreisnarįętlanir, neyšarįętlanir og öll hin atvikastjórnunarferlin sem okkur dettur ķ hug.  Aš sjįlfsögšu viljum viš draga śr lķkum į öryggisbrotum, en viš komum aldrei ķ veg fyrir žau og veršum žvķ aš bśa okkur undir žaš versta.  GDPR leggur okkur vissar lķnur og segir okkur hverjar afleišingar af brotum geta oršiš.
  4. Žaš getur veriš gott aš byrja į endanum.  Mešan tęknifólkiš er aš draga upp mynd af hvaša persónuupplżsingar er veriš aš vinna meš, žį geta einhverjir ašrir veriš aš skilgreina hvaš žarf aš gera ef öryggisbrot veršur.  Žaš innifelur, en er ekki takmarkaš viš:  aš skipa persónuverndarfulltrśa (Data Protection Officer), skilgreina hlutverk hans og stöšu innan fyrirtękisins/stofnunarinnar, skilgreina mismunandi višbśnašarstig og hvernig skal bregšast viš brotum į hverju stigi, svo eru žaš ferli viš aš tilkynna hitt og žetta: a) hvernig į aš lįta vita af atviki; b) hvernig į aš tilkynna atvik til Persónuverndar; c) hvernig į aš lįta hinn skrįša vita af atviki; d) hvenęr og hvernig į aš blanda lögreglu ķ mįliš, fį utanaškomandi sérfręšinga og/eša žį sem žekkingu hafa į tölvurannsóknum.
  5. Geriš skrį yfir allar persónuupplżsingar sem unniš er meš og haldiš žeirri skrį viš.  Skiljiš hvers vegna gögnunum er safnaš og spyrjiš hvort haldbęr rök séu fyrir žvķ.  Hver er meš ašgang aš hverju og hvers vegna? Hvers konar ašgang og hvers vegna? Meš hverjum mį deila upplżsingunum og hvers vegna?  Lokiš sķšan į um helming ašgangsheimilda, takmarkiš flestan ašgang viš lesašgang og deiliš eingöngu upplżsingum meš žeim sem geta sżnt fram į aš uppfylla GDPR eša eru mešvitašir um žżšingu reglnanna.
  6. Ertu įbyrgšarašili eša vinnsluašili eša bęši?  Mašur veršur aš skilja stöšu sķna og hlutverk, žvķ mismundandi hlutverkum fylgja mismunandi skyldur.  Sumir vinnsluašilar eru lķka įbyrgšarašilar. Žaš gerist, ef vinnsluašilinn er meš fullkomna stjórn/vald yfir žeim hugbśnaši sem er višskiptavinurinn notar viš gagnavinnslu og ef višskiptavinurinn hefur engin eša lķtil įhrif į virkni hugbśnašarins (hugbśnašur getur veriš frį einföldustu smįforritum (apps) til flóknustu hugbśnašarkerfa).  Žetta žżšir aš margir žeir sem fyrirtęki/stofnanir fį žjónustu frį eru įbyrgšarašilar.  Facebook, LinkedIn, Instagram og Office 365, svo ég nefni fįa, og nįnast allir sem veita vefžjónustu munu falla undir skilgreininguna aš vera įbyrgšarašilar.  Žaš žżšir aš notendur slķkrar žjónustu verša aš huga aš sinni įhęttu sem fylgir žvķ aš nota žjónustuna.  Ķ žvķ felst aš framkvęma įhęttumat (heitir reyndar persónuverndarįhrifagreining (Data Protection Impact Analysis, DPIA) ķ GDPR) į öllu milli himins og jaršar (og lengra ef um er aš ręša ESA eša NASA).
  7. Hvar eru gögnin vistuš? Er žaš gert stašbundiš, mišlęgt, ķ gagnaveri, ķ öšru landi, ķ skżinu?  Er veriš aš keyra innanhśskerfi, sérhönnuš kerfi eins og SAP, pakkalausnir eins og Outlook, vefžjónustur eins og Office 365?  Hefur fyrirtękiš/stofnunin fulla stjórn į gögnunum eša er veriš ķ višskiptum viš žjónustuašila sem geymir upplżsingarnar ķ skżinu įn žess aš geta sagt til um hvort žęr eru geymdar innan EES?  Eša eru einhver sérlög sem tilgreina aš upplżsingarnar verši aš vista innan landamęra žess rķkisins?  (Getur įtt viš fyrirtęki sem eru aš bjóša žjónustu śt um allan heim.)
  8. Gangiš śr skugga um aš öll žróunarteymi (lķka markašsfólkiš) hafi fulla žekkingu og skilning į GDPR og öll hönnun taki tillit til krafna GDPR, lįgmarki söfnun persónuupplżsinga, notkun, loggun, vöktun og gerš persónusniša.  Er hęgt aš skipta persónugreinanlegum upplżsingum śt fyrir ópersónugreinanlegar?  Er veriš aš nota persónugreinanlegar upplżsingar aš óžörfu?  Gera gagnafyrirspurnir ķ reynd ópersónugreinanlegar upplżsingar persónugreinanlegar?  Hver er lįgmarksfjöldi einstaklinga sem žarf til aš mynda svar viš fyrirspurn?
  9. Endurskošiš öll forrit og sérstaklega smįforrit fyrir snjallsķma og spyrjiš ykkur hvort sś söfnun persónuupplżsinga, sem žar į sér staš, sé ķ samręmi viš kröfur GDPR.  Hęttiš aš safna upplżsingum įn vitundar einstaklingsins.  Ég veit aš žaš mun hafa įhrif į afkomuna, en žaš er einfaldlega ekki leyft (og hefur aldrei veriš leyft sķšan snjallsķmar komu til sögunnar).
  10. Og mešan žiš eruš aš vinna aš žessu, geriš žį ķ leišinni allt sem hefur veriš skylda aš gera sķšan lög nr. 77/2000 um persónuvernd og mešferš persónuupplżsinga uršu aš lögum.  GDPR er ekki aš svo miklu leiti nżjar kröfur.  90-95% af kröfunum eru ķ lögum nr. 77/2000.  Munurinn er sį, aš nśna mįl leggja risa sektir į žį sem lenda ķ alvarlegum atvikum.

Strangt til tekiš er ekkert nżtt.  Krafan um aš verja gögnin hefur veriš til stašar ķ 17 įr, fyrir utan aš įhęttumat hefši įtt aš segja fólki, aš gögn žarf aš verja og innleišing atvikastjórnunar hefši įtt aš hefjast ekki sķšar en 12. september 2001.  Vöktun, vķrusvarnir, veikleikastjórnun og allt hitt hefši įtt aš vera til stašar.

Hljómi žetta allt ruglingslegt og fólk vantar einhvern byrjunarreit:  Framkvęmiš įhęttumat!

Višurkenni, aš žarna var ég aš leiša fólki ķ gildru, vegna žess aš rétt framkvęmt įhęttumat mun krefjast žess aš žiš geriš allt hitt lķka.

Aš lokum:  Žaš er ekki til nein pakkalausn į GDPR.  Ekki kaupa snįkaolķu.  Ef ekki er nęgur tķmi eša peningar eru af skornum skammti, žį er bara ein lausn:  Geriš hlutina rétt ķ fyrsta umgang!

(Žetta er žżšing į grein sem ég birti į LinkedIn ķ sķšasta mįnuši.  Spurningum mį beina til mķn meš žvķ aš senda tölvupóst į oryggi@internet.is og ég mun svara aš bestu getu.)


Eru tölur um fjölda feršamanna rangar? Svariš er: Nei

Eftir aš turisti.is birti frétt sl. föstudag (19. maķ) um aš hugsanlega vęri fjöldi feršamanna oftalinn, žį hefur mikiš veriš rętt um žessa nišurstöšu ķ fjölmišlum.  Rannsóknastofa verslunarinnar (RSV) og Isavia hafa sķšan sent frį sér fréttatilkynningar, annars vegar um kortanotkun feršamanna og hins vegar nįnar um hvernig talning fer fram.

Ég hef ašeins skošaš veltutölurnar frį RSV og sķšan tölur frį Feršamįlastofu um fjölda feršamanna sem byggja į talningu ķ Leifsstöš.  Reiknaši ég žęr nišur į mešalveltu į hvern feršamanna ķ mynt viškomandi feršamanns ķ hverjum mįnuši og bar saman į milli įranna 2016 og 2017.  Nišurstašan var nokkuš įhugaverš.

Fyrst er rétt aš gera žann fyrirvara, aš ekki er skošaš lengra aftur ķ tķmann og notaš er mešalmišgengi hvers mįnašar.

 Breyting į neyslu ķ eigin gjaldmišli į mann 
 JanśarFebrśarMarsAprķlFjöldi jan-aprFjölgun %
Bandarķkin82,5%88,7%95,8%79,8%143.28792,2
Bretland121,7%136,8%152,2%130,1%152.17716,0
Danmörk123,8%82,5%106,6%93,5%12.90416,8
Finnland90,4%104,1%112,3%80,7%4.97843,3
Frakkland86,1%79,0%117,6%80,1%23.77261,0
Holland87,9%89,7%82,3%68,2%13.53086,6
Ķtalķa48,8%44,5%59,2%65,1%8.577158,4
Japan96,4%114,9%119,4%90,0%9.62826,0
Kanada117,8%72,2%67,7%61,9%22.483170,2
Kķna141,6%106,1%120,6%80,2%24.44985,8
Noregur102,0%94,4%94,2%102,9%11.6560,1
Pólland67,3%66,5%79,8%59,7%13.270126,1
Rśssland72,7%71,3%50,8%67,7%1.832164,0
Spįnn68,9%43,3%66,2%57,3%11.804195,2
Sviss65,6%67,0%68,3%60,8%5.59543,3
Svķžjóš90,0%99,7%97,2%92,6%11.91528,2
Žżskaland97,8%86,2%87,0%75,3%31.75982,3

Hér eru nokkuš įhugaveršar upplżsingar.  Hjį ellefu žjóšum veršur lķtil breyting og upp ķ talsverša aukningu į kortaveltu į mann ķ eigin mynt į milli įra.  Žaš er hjį feršamönnum frį Bandarķkjunum, Bretlandi Danmörku, Finnlandi, Frakklandi, Hollandi, Japan, Kķna, Noregi, Svķžjóš og Žżskalandi. (Mišaš er viš aš mešalvelta mišaš viš sķšasta įr sé minnst 80% yfir mįnušina fjóra.)  Kanada liggur svo sem viš mörkin (79,9%), en žaš er eingöngu vegna janśar.  Hjį hinum žjóšunum lękkar veltan hins vegar verulega, mest hjį Spįnverjum.

Nś geta veriš żmsar skżringar į breyttri kortaveltu og er dżrtķš į Ķslandi bara ein af žeim.  Ašrar geta veriš aš ašeins hluti feršamanna frį žessum löndum stoppušu į Ķslandi, aš bśiš var aš greiša fyrir veigamikinn hluta feršakostnašarins įšur en lagt var af staš (hugsanlega var feršin meš öllu inniföldu), aš fólk er aš leita sér aš ódżrari feršamįta, aš ferš hafi aš jafnaši veriš styttri en landa žeirra įriš įšur og aš samsetning feršamanna hafi breyst og žeir sem komu ķ įr höfšu einfaldlega minna fé į milli handanna.

Lķklegt er aš allar žessar skżringar eigi viš hjį öllum žjóšum, en eftir žvķ sem veltan hefur dregist meira saman, žį aukast lķkurnar į žvķ, aš um oftalningu faržega frį viškomandi landi sé aš ręša.  Į hinn bóginn, žį er mikil veltuaukning mešal breskra feršamanna.  Hóps sem er mun fjölmennari en samanlagšur fjöldi feršamanna frį žeim löndum hverra samdrįttur ķ veltu var mestu.

Eru tölur Feršamįlastofu rangar?

En getur veriš žaš hafi bara alls ekki oršiš nein breyting į kortaveltu feršamanna, heldur bśi eitthvaš annaš aš baki?  Samkvęmt frétt ķ gęr, žį sendir Isavia Feršamįlastofu upplżsingar um komufaržega, brottfararfaržega og skiptifaržega ķ hverjum mįnuši.  Śt frį žessu leišréttir Feršamįlastofa upplżsingar um fjölda feršamanna sem fara frį Ķslandi.  Getur veriš aš žessari leišréttingu, sem Feršamįlastofa gerir, sé dreift rangt eftir žjóšerni feršamannanna?

Ég įkvaš aš skoša hver fjöldi feršamanna frį hverjum landi hefši žurft aš vera, svo feršamenn frį viškomandi landi hefšu veriš meš sömu kortaveltu ķ eigin mynt bęši įrin.  Eins og gefur aš skilja uršu talsveršar breytingar į fjölda feršamanna frį hverju landi, en samanlagšur fjöldi var ekki svo fjarri tölum Feršamįlastofu.  Śtkoman var, aš žaš žurfti 115.556 feršamenn ķ janśar til aš žeir vęru meš sömu kortaveltu į mann ķ eigin mynt og landar žeirra įriš įšur.  Tölur Feršamįlastofu segja hins vegar aš 112.760 feršamenn komu frį žessum žjóšum.  Kortavelt į mann ķ eigin mynt var žvķ meiri ķ janśar ķ įr, en janśar 2016.  Sömu sögu var aš segja fyrir febrśar og mars, en ķ aprķl var žessu öfugt fariš.

Dęmi um śtreikninga: Sé mišaš viš veltutölur RSV og tölur Feršamįlastofu fjölda feršamanna frį hverju landi, var kortavelta bandarķsks feršamanns 1,905 USD ķ aprķl įriš 2016, en 1.519 aprķl ķ įr.  Žetta er samdrįttur upp į rśm 20%, eins og kemur fram ķ töflunni aš ofan. Ég reiknaši śt hver fjöldi bandarķskra feršamanna hefši žurft aš vera svo kortavelta vęri sś sama aprķl ķ įr og var ķ fyrr. Nišurstašan var, aš žį hefšu feršamenn frį Bandarķkjunum žurft aš vera 32.209 ķ stašinn fyrir 40.387, eins og tölur Feršamįlastofu segja.  Fyrir mars hefšu bandarķskir feršamenn žurft aš vera 41.191 ķ staš 42.978 skv. Feršamįlastofu, febrśarfjöldatölurnar voru 25.638 ķ staš 28.913 og ķ janśar 25.593 ķ staš 31.009 eins og Feršamįlastofa greinir frį.  Sé fjöldi breskra feršamanna skošašur į sama hįtt, žį snżst dęmiš viš og fjöldi žeirra er stórlega vanmetinn.  Séu fjöldatölur frį öllum ofangreindum löndum endurmetnar meš žessari ašferš, žį er nišurstašan aš feršmenn frį žessum löndum eru vantaldir um tęp 9.000, en hafa skal ķ huga aš rķflega 100.000 feršamenn komu frį öšrum löndum, en žeim sem eru ķ töflunni aš ofan.

Af žessu mį draga žį įlyktun, aš fjölgun feršamanna fyrstu fjóra mįnuši įrsins er einfaldlega žessi rķflega 55%, žeir hafa EKKI veriš aš draga śr neyslu sinni ķ eigin mynt og žaš er styrking krónunnar sem gerir žaš aš verkum aš tekjuaukning af feršamönnum ķ ķslenskum krónum er ekki ķ samręmi viš fjölgun feršamannanna.  Feršamįlastofa veršur hins vegar hugsanlega aš endurskoša hvernig hśn leišréttir mismuninn į sinni talningu og tölum Isavia um fjölda brottfararfaržega.


Verštrygging - böl eša blessun?

Samžykkt žessara įkvęša, žótt ašeins sé i heimildarformi, getur ašeins vakiš tįlvonir um śrlausnir eftir ófęrum leišum og dregiš athyglina frį ašalatrišinu, aš til er ein örugg leiš til verštryggingar į sparifé, sem sé aš foršast žaš, sem veršrżrnuninni veldur, sjįlfa veršbólguna. 

Umsögn bankastjóra Landsbanka Ķslands til Alžingis įriš 1966 um heimild til verštryggingar lįnsfjįr

 

Lög nr. 13/1979 um stjórn efnahagsmįla o.fl., almennt kölluš Ólafslög ķ höfušiš į Ólafi Jóhannessyni žįverandi forsętisrįšherra, tóku gildi 10. aprķl 1979.  Meš lögunum var m.a. heimiluš verštrygging lįnsfjįr.  Žar sem žetta įtti aš vera tķmabundin lausn, hefur nokkrum sinnum komiš upp sś umręša aš fella nišur įkvęši lagana um heimild til aš verštryggja lįnsfé, en žvķ hefur jafnan veriš hafnaš sem algerri fįsinnu.  Ég tel žaš vera löngu tķmabęrt, a.m.k. hvaš neytendalįn varšar.

Mikil veršbólga hafši geisaš nęr allan 8. įratuginn.  Mešalveršbólga frį maķ 1972 fram til setningu Ólafslaga var 34,3%.  Sparifé og lķfeyrissparnašur brann upp og var žaš žvķ nįnast fįviska aš geyma pening inni į einhvers konar sparnašarreikningum.  En stjórnvöld hefšu betur hlustaš į rįš bankastjóranna frį 1966, žvķ hafi menn ętlaš aš nį stjórn į veršbólgunni, žį misheppnašist žaš algjörlega.

Frį maķ 1979 til įrsloka 1983 fór veršbólgan fyrst af alvöru į flug.  Nokkra mįnuši į žessu tķmabili jafngilti hękkun vķsitölu milli mįnaša um og yfir 100% įrsveršbólgu. Toppaši ķ 10,4% hękkun milli febrśar og mars 1983 sem jafngildir 229,6% įrsveršbólgu!  Įrsveršbólgan fór hins vegar hęst ķ 102,8% ķ įgśst 1983.   Mešalveršbólga į žessu tķmabili var 58,5%.  Hélst veršbólgan óįsęttanlega hį allt fram aš Žjóšarsįttarsamningum įriš 1990., žannig aš allt tal um aš verštryggingin hafi komiš böndum į veršbólguna er žvķ eitt stórt kjaftęši.  Žaš voru samningar į vinnumarkaši sem sigrušu veršbólguófreskjuna.

Lķklegast įtta fįir sig į žvķ aš sś śtfęrsla į verštryggšum lįnum, sem viš žekkjum ķ dag, ž.e. aš leggja veršbętur mįnašarlega ofan į eftirstöšvar höfušstóls, var bara heimildarįkvęši, žegar veršbólgan vęri mikil, en annars ętti aš greiša veršbętur eins og um vexti vęri aš ręša.  Form verštryggingarinnar, eins og viš žekkjum hana, var sem sagt aš vera plan B, žegar illa įraši.

ver_bolga_1972-1990.jpg

Mynd 1 Veršbólga fyrir og eftir Ólafslög og fram yfir Žjóšarsįttarsamninga.  Rauša lķnan į sżnir žegar Ólafslög voru sett. (Heimild: Hagstofa Ķslands)

Įhrif verštryggingarinnar

Markmiš Ólafslaga var aš verja sparifé.  Ekki er žó ljóst hvort žaš hefur tekist, žvķ almenningur įtti mest lķtiš sparifé, žegar hśn var sett į.  Hinir raunverulegu sparifjįreigendur voru hinir efnušu.  Eins og fyrr segir bjó verštrygging til veršbólguskrķmsli ķ upphafi.  Žaš var ekki fyrr en verštrygging launa var afnumin, aš veršbólga fór aš lękka og raunar er ekkert sem bendir til aš verštryggingin hafi nokkur žįtt įtt ķ aš svo varš.  Veršbólgan hélt įfram aš malla, žar til Žjóšarsįttarsamningarnir svo köllušu voru gerši ķ febrśar 1990, um hóflegar kjarabętur į vinnumarkaši.  Žaš er žvķ mun frekar hęgt aš tengja stöšugleika viš kjarasamninga en verštrygginguna.  Mitt įlit er aš verštryggingin hafi frekar neikvęš įhrif į veršbólgu, en jįkvęš, enda bżr verštryggingin til peninga, žegar veršbętur leggjast į eftirstöšvar lįnanna og ekki žarf mikinn snilling ķ hagfręši til aš žekkja tengsl aukins peningamagns viš veršbólgu.

Verštryggš lįn

Ein af afuršum Ólafslaga voru verštryggš lįn.  Mikiš er deilt um kosti žeirra og ķ stašinn fyrir aš sękja rök til innlendra ašila, žį langar mig aš vitna ķ vefsķšu hjį ķsraelska hśsnęšislįnafyrirtękinu First Israeli Mortgages, žar sem fyrirtękiš er aš bera saman żmsa kosti, m.a. verštryggš lįn.  Kaflinn sem fjallar um verštryggš lįn heitir The best loan for you (if you are a bank) og held ég aš žaš segi allt sem žarf aš segja.

Į mešfylgjandi lķnuriti sést žróun 40 įra verštryggšs lįns tekiš ķ byrjun maķ 1988.  Lįnsfjįrhęš er 10 m.kr. og žaš ber 4,9% verštryggša vexti.  Fram til aprķl 2016 er notuš raunveruleg veršbólga, en 2,5% eftir žaš.

ver_trygging_40_ara_lan_dv.jpg

Mynd 2 Žróun 10 m.kr. verštryggšs lįns til 40 įra meš 4,9% vöxtum tekiš 1.5.1988.  Sżnt meš raunveršbólgu til aprķl 2016 og 2,5% veršbólgu eftir žaš. (Śtreikningar höfundar)

Eftirstöšvar lįnsins eru byrjašar aš lękka eftir aš hafa stigiš samfellt ķ 24 įr!  Lękkunin er nokkuš skörp sķšustu mįnušina, en žaš er bęši vegna žess aš veršbólgan hefur veriš undir 2,5% ķ talsvert langan tķma og aš mįnašarlegar greišslur eru oršnar grķšarlega hįar eša rķflega fjórföld upphafsgreišslan.  Ķ žessu sżnidęmi stefnir lokagreišslan į 276.000 kr. mišaš viš 2,5% veršbólgu, žar sem eftir lifir lįnstķmann.

Į 40 įrum (mišaš viš forsendur śtreikninganna) verša heildargreišslur 73,9 m kr. eša rķflega 7-föld lįnsfjįrhęšin.  Skiptist hśn sem hér segir:  Höfušstóll 10 m.kr., veršbętur į eftirstöšvar og vexti rśmar 51 m.kr., vextir tępar 13 m.kr.

Yfirfęrum žetta nś yfir į öll verštryggš lįn heimilanna.  Samkvęmt tölum Sešlabanka Ķslands stóšu eftirstöšvar žeirra ķ um 1.236 milljöršum króna žann 31.12.2015, en stóšu ķ 444 ma.kr. ķ įrlok 1999, sem žżšir hękkun um tępar 792 ma.kr.  Hvaš ętli stór hluti žessara 792 ma.kr. séu veršbętur?  Ég hef reiknaš žaš gróflega śt og fę aš veršbętur upp į 812 ma.kr. hafi lagst į verštryggš lįn heimilanna frį 1.1.2000 til 31.12.2015.  Sem sagt öll hękkun eftirstöšva verštryggšra skulda heimilanna į 16 įra tķmabili mį rekja til veršbóta!  Į žessu tķmabili greiddu heimilin gróft įętlaš 475 ma.kr. ķ afborganir (bęši af upprunalegum höfušstóli og veršbótum, leišréttingin meštalin) og lķklegast ekki undir 633 ma.kr. ķ vexti (mišaš viš 4% vexti, sem örugglega eru of lįgir).  Nż lįntaka heimilanna hefur žį veriš 455 ma.kr.  Ef lįnin hefšu veriš óverštryggš og sleppum vöxtunum śt śr myndinni, žį vęru eftirstöšvar lįnanna 424 ma.kr., ž.e. 20 ma.kr. lęgri upphęš, en var ķ įrslok 1999.

Nś er žetta kannski ekki alveg svona einfalt, žvķ veršbęttar eftirstöšvar lįna hafa veriš notašar viš fasteignavišskipti og žvķ hefši žurft aš taka hęrri višbótarlįn til aš fjįrmagna hśsnęšiskaup, hvort sem veršžróun hśsnęšis hefši oršiš sś sem hśn varš, en lķka žó hśn hefši oršiš mun hóflegri.  Einnig hefšu vextir lįnanna oršiš hęrri. Ólķklegt er žó aš hśsnęšisskuldir heimilanna vęru eitthvaš nįlęgt žeim 1.236 ma.kr., sem verštryggš lįn stóšu ķ um sķšustu įramót.  Reikna ég frekar meš į bilinu 600-800 ma.kr.   Mikilvęgast af öllu vęri žó aš eftirstöšvarnar lękkušu meš hverri greišslu!

Dęmi um skašsemi verštryggingarinnar

Lķklega skašar verštryggingin mest samkeppnishęfi žjóšarinnar.  Žaš er vegna žess, aš hśn żtir undir žörf launafólks fyrir launahękkanir.  Žessi sjįlfvirka višbót ofan į eftirstöšvar skulda, sem verštryggingin veldur, veršur til žess aš kauphękkunin, sem kom ķ sķšasta mįnuši, er kannski horfin.  Lķklegt er aš ķ óverštryggšu umhverfi, žį héldi lįnveitandi aš sér höndum meš vaxtabreytingar til aš sjį hvort um lengri tķma breytingu į veršbólgu var aš ręša eša bara stutt skot.  Einnig er lķklegt aš hęgt vęri aš fį lįn meš föstum vöxtum til nokkurra įr og žį hefši stundarveršbólga engin įhrif į vaxtabyrši lįnanna.  En ķ verštryggšu lįnakerfi, žį er engin miskunn, allar hreyfingar į veršlagi leggjast į eftirstöšvarnar.

Til aš skilja žessa skašsemi fyrir launagreišendur, žį vil ég sżna nęmnigreiningu į 40 įra lįninu aš ofan.  Mišaš viš 2,5% veršbólgu, žį endar lokagreišslan ķ 276.000 kr.  Verši mešalveršbólgan 5%, žį fer lokagreišslan af lįninu ķ 373.000 kr., en „ašeins“ 204.000 kr.  vęri lįniš óverštryggt frį og meš deginum ķ dag og į sömu vöxtum.  Verštryggingin er žvķ aš kosta lįntakann hįar upphęšir į mįnuši.  Tökum muninn į 0% veršbólgu og 2,5%, sem gefur okkur 72.000 kr.  Sį sem er aš greiša yfir 200.000 į mįnuši af lįni, er bśinn aš fullnżta persónuafslįttinn.  Til aš eiga fyrir 72.000 kr. greišslu ofan į 204.000 kr. žarf hįtt ķ 120.000 kr. aukalega ķ tekjur.  Svo launagreišandinn geti greitt 120.000 kr. aukalega ķ laun, žarf hann lķklegast aš auka tekjur sķnar um 6-8 falda žį upphęš, allt eftir žvķ hvaša įlagningarprósenta er notuš, žannig aš 72.000 kr. hęrri greišsla af lįni veršur allt ķ einu aš 720-960 žśs.kr.  tekjužörf hjį launagreišandanum.  Mišaš viš žetta er alveg ótrślegt, aš Samtök atvinnulķfsins skuli ekki berjast af fullum žunga fyrir afnįmi verštryggšra neytendalįna og aš į Ķslandi verši komiš į óverštryggšu lįnakerfi, žar sem lįntökum bjóšast hóflegir vextir.

(Žessi fęrsla var upprunalega skrifuš sem grein aš ósk Eggerts Skślasonar, žįverandi ritstjóra DV, til birtingar ķ blašinu.  Įtti hśn aš birtast ķ aprķl eša maķ 2016.)

 


Veršstöšugleiki Sešlabankans – fķkillinn žarf sķfellt stęrri skammt

Morgunblašiš birti mešfylgjandi grein eftir mig 29. mars. sl. Fór alveg framhjį mér aš bśiš vęri aš birta hana! Eftir Marinó G. Njįlsson: "Er Sešlabankinn aš endurtaka sömu mistök og fyrir hrun? Aš berjast viš veršbólgu sem hefur ekkert meš viršisrżrnun...

Jįkvętt og neikvętt viš stjórnarsįttmįlann

Nż rķkisstjórn tók viš völdum fyrir nokkrum vikum. Er hśn hęgri sinnašasta rķkisstjórn sem rķkt hefur į Ķslandi. Ber žess nokkur merki ķ stjórnarsįttmįlanum og kannski helst ķ žvķ sem vantar ķ hann. Nokkrum sinnum er minnst į fjölbreytileika...

Af hverju er vķsitala neysluverš męling į veršgildi peninga?

Ég hef oft velt fyrir mér hvers vegna vķsitala neysluveršs er notuš til aš męla veršgildi peninga. Nś er ég ekki aš tala um hina ķslensku vķsitölu neysluveršs, heldur svona almennt. Vķsitala neysluveršs er ķ flestum löndum til aš męla veršbólgu, en hvaša...

Verkefni nżrrar rķkisstjórnar - Stefnumótun fyrir Ķsland

Ķ žrišja sinn eftir hrun er gengiš til kosninga. Ķ žrišja sinn eru uppi kröfur (a.m.k. hįvęrra) hópa um umbętur. Ég vil hins vegar vara enn og einu sinni vara viš žvķ, aš ętt sé ķ umbętur nema markmišiš sé ljóst. Stefnumótun fyrir Lżšveldiš Ķsland hefur...

Lögfręšiįlit vegna gengislįna dóma 16. jśnķ 2010

Löng sorgarsaga hjónanna Įstu Lóu Žórsdóttur og Hafžórs Ólafssonar hefur veriš birt. Hśn er merkileg yfirlestrar, žvķ hśn sżnir śrręšaleysi stjórnvalda og vald fjįrmįlastofnana. Ég žekki žvķ mišur of margar svona sögur og eina af eigin raun. Įsta minnist...

Vķsitala neysluverš og hśsnęšislišurinn - uppfęrš fęrsla

Boltinn er byrjašur aš rślla. Umręšan um hśsnęšislišinn ķ nśverandi mynd ķ vķsitölu neysluveršs (VNV) er komin af staš. Ég ętla aš birta hér į blogginu hluta śr bók sem ég er aš vinna aš, og vonandi er ekki of langt ķ, žar sem ég skoša m.a....

Vķsitala neysluveršs og hśsnęšislišurinn

Boltinn er byrjašur aš rślla. Umręšan um hśsnęšislišinn ķ nśverandi mynd ķ vķsitölu neysluveršs (VNV) er komin af staš. Ég ętla aš birta hér į blogginu hluta śr bók sem ég er aš vinna aš, og vonandi er ekki of langt ķ, žar sem ég skoša m.a....

Ķsland er best - Er žaš satt?

Ég held aš fyrir flesta, sem fęšst hafi į Ķslandi, hafi žaš veriš blessun. Ég held lķka aš fyrir marga, sem til Ķslands hafa flutt, hafi žaš veriš heillaspor. Ég held aš fyrir flesta sé ótrślega gott aš bśa į Ķslandi. Kostir lands og žjóšar eru...

Upplżsingar ķ skjali Vigdķsar og Gušlaugs og afleišingar bankasamninganna

Umdeildasta skjal į Ķslandi žessa daganna er "Skżrsla formanns og varaformanns fjįrlaganefndar"/"Skżrsla meirihluta fjįrlaganefndar"/"Skżrsla Vigdķsar Hauksdóttur" allt eftir žvķ hvaša titil fólk notar. Hśn hefur verš śthrópuš aš sumum sem algjört bull...

Ótrślegur veruleiki Sešlabankans

Žórarinn G. Pétursson, ašalhagfręšingur Sešlabanka Ķslands, var gestur Sigurjóns M. Egilssonar ķ Hringbraut 31. įgśst sl. (sjį hér klippu Lįru Hönnu Einarsdóttur af vištalinu). Mig eiginlega hryllir viš žvķ sem hann segir ķ vištalinu. Vķšast ķ heiminum,...

Sešlabankinn enn meš eftirįskżringar

Ég held stundum aš fulltrśar Sešlabankans ķ Peningastefnunefnd, ž.e. bankastjóri, ašstošarbankastjóri og ašalhagfręšingur, treysti žvķ aš (fjölmišla)fólk sé fķfl og žeir geti sagt hvaša vitleysu sem er į fjölmišlafundum eftir vaxtaįkvaršanir, žar sem...

Var verštrygging eina lausnin įriš 1979? Ekki aš mati sérfręšings Sešlabankans įriš 1977

Um ręšan um verštrygginguna og upphaf hennar getur stundum tekiš į sig furšulegar myndir. Fįir viršast hins vegar įtta sig į žvķ aš upptaka verštryggingarinnar meš lögum nr. 13/1979, Ólafslögum, var af tveimur įstęšum. Hin fyrri er vel žekkt, ž.e....

Gagnrżni Eric Stubbs į vaxtastefnu Sešlabanka Ķslands og višbrögš bankans

Mįnudaginn 18. jślķ birti Morgunblašiš grein eftir Eric Stubbs, fjįrmįlarįšgjafa og sjóšsstjóra hjį Royal Bank of Canada ķ New York (greinin er ķ višhengi viš žessa fęrslu). Ķ grein sinni fjallar Stubbs um meginvexti (stżrivexti) Sešlabanka Ķslands og...

Feršin į EM 2016

Strax og ljóst var aš ķslenska karlalandslišiš ķ fótbolta hafši tryggt sér žįtttökurétt ķ śrslitakeppni EM 2016, žį var byrjaš aš velta fyrir sér aš fylgja lišinu eftir. Žaš er meira en aš segja žaš aš fara į svona keppni og žvķ žurfti aš skoša żmis...

Ęttu stżrivextir aš vera 2,25-3% eša jafnvel lęgri?

Ķ įtta įr upp į dag hef ég velt fyrir mér hvers vegna veršbólgumęlingar sem Sešlabankinn notar viš įkvaršanir um stżrivexti innihalda lišinn "reiknuš hśsaleiga". Ķ fęrslunni Veršbólga sem hefši geta oršiš velti ég fyrir mér hverju žaš hefši breytt, ef...

6 įrum sķšar - höfum viš lęrt eitthvaš?

Ķ dag, 12. aprķl 2016, eru 6 įr frį žvķ aš Skżrslan kom śt, ž.e. skżrsla rannsóknarnenfdar Alžingis um fall bankanna įriš 2008. Afrakstur af vinnu óteljandi starfsmanna og fjölmargra vištala vķš einstaklinga sem į einn eša annan hįtt höfšu orsakaš hruniš...

Žegar ķslenskir bankamenn gengu af vitinu

Uppljóstrun Panamaskjalanna er einn įfangi į langri göngu, sem hófst įriš 1998 meš annars vegar stofnun Kaupthing Luxembourg S.A. og hins vegar Landsbanki PCC (Guernsey) Limited. Ég er svo sem enginn sérfręšingur ķ žeirri starfsemi sem fór fram ķ žessum...

Nęsta sķša »

Höfundur

Marinó G. Njálsson
Marinó G. Njálsson
Upplýsingaöryggi og persónuvernd eru mínar ær og kýr, þó ég blaðri um allt og ekkert hér á blogginu. Er í Hagsmunasamtökum heimilanna og berst fyrir réttlæti fyrir heimili í landinu.  Loks er ég faggiltur leiðsögumaður.  Netfangið mitt er mgn@islandia.is og netfang fyrirtækisins oryggi@internet.is.

Heimsóknir

Flettingar

  • Ķ dag (13.12.): 19
  • Sl. sólarhring: 28
  • Sl. viku: 181
  • Frį upphafi: 1651464

Annaš

  • Innlit ķ dag: 19
  • Innlit sl. viku: 158
  • Gestir ķ dag: 19
  • IP-tölur ķ dag: 19

Uppfęrt į 3 mķn. fresti.
Skżringar

Des. 2017
S M Ž M F F L
          1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31            

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband