Leita ķ fréttum mbl.is

Bloggfęrslur mįnašarins, mars 2013

Aš žreyta laxinn - Fólk og fyrirtęki fariš aš žrjóta örendiš

Af erindum sem ég hef fengiš nżlega mį lesa aš fjįrmįlafyrirtękin eru farin aš nį įrangri viš aš "žreyta laxinn".  Bęši fólk og fyrirtęki hefur žrotiš örendiš og eru komin ķ žį stöšu, aš betra er aš taka einhverjum samningi en réttum samningi.  Betra er aš fį strax ašgang aš hluta fjįrmunanna en aš bķša eftir Hęstaréttardómum og fį žaš sem fjįrmįlafyrirtękjunum mun žį detta ķ hug aš tślka viškomandi dómar žżši.  Fólk og fyrirtęki eru til ķ aš afsala hluta krafna sinna en losna ķ stašinn śr gķslingu fjįrmįlafyrirtękjanna.

Jį, hvaš žżša žessir dómar sem hafa gengiš?  Hve margir ętli viti žaš?  Er einhver sem hefur eftirlit meš žvķ hvort fjįrmįlafyrirtękin reikni rétt eša reikni eins ķ tilfelli sambęrilegra lįna?  Ég fékk ķ dag póst frį ašila sem hefur žaš aš atvinnu aš fįst viš svona mįl og viškomandi sagši ķ póstinum hafa heyrt af mįlum, žar sem tvö nįkvęmlega eins lįn, tekin į sama tķma hjį sama fjįrmįlafyrirtęki, svipuš upphęš og alltaf greitt af į réttum tķma, hafi fengiš ólķka mešferš hjį nżju kennitölunni. Ef satt er, žį er žetta grafalvarlegt mįl.

Ķ öšru tilfelli, žį fékk višskiptavinur žau skilaboš, aš honum vęri hollast aš sętta sig viš śtreikninginn, žvķ annars gęti bišin oršiš löng.

Endalaust er notuš sś afsökun aš ekki sé komiš dómafordęmi, žó svo aš bśiš sé aš dęma um stutt lįn og löng lįn, bśiš er aš dęma um aš veš eša tilgangur skiptir ekki mįli, bśiš er aš kveša śr um aš ekki megi breyta vöxtum afturvirkt og ekki mį yfirhöfuš breyta vöxtum fyrr en eftir aš ljóst var um hinn ranga lagaskilning.

Hér eru nokkrir dómar sem hafa gengiš ķ Hęstarétti:

  • 92/2010 og 153/2010:  Bķlalįn (stuttur lįnstķmi) - gengistrygging dęmd ólögleg
  • 471/2010:  Bķlalįn (stuttur lįnstķmi) - vextir taldir hluti af skilmįlum - Sešlabankavextir dęmdir į lįnin
  • 603/2010: Fyrirtękislįn (40 įra lįn) - fordęmi śr dómum 92/2010, 153/2010 og 471/2010 gilda lķka fyrir langt fyrirtękislįn, veš og tilgangur skiptir ekki mįli
  • 604/2010:  Fasteignalįn (20, 25 og 30 įra lįn) - fordęmi śr dómum 92/2010, 153/2010 og 471/2010 gilda lķka fyrir fasteignalįn
  • 30/2011, 31/2011 og 155/2011: Fyrirtękislįn (5 įra lįn) - fordęmi śr dómum 92/2010, 153/2010 og 471/2010 gilda lķka fyrir stutt fyrirtękislįn
  • 386/2012:  Fyrirtękjalįn (8 įra lįn) - fordęmi śr dómum 92/2010, 153/2010 og 471/2010 gilda lķka fyrir mešallöng fyrirtękislįn
  • 600/2011: Fasteignalįn (20, 25 og 30 įra lįn) - afturvirkni vaxtabreytingar hafnaš, fullnašarkvittun skeršir rétt kröfuhafa, ekki hęgt aš breyta vöxtum afturvirkt meš lögum, röng lagatślkun ašeins leišrétt til framtķšar.
  • 464/2012:  Fyrirtękislįn (20 įra lįn) - afturvirkni vaxtabreytingar hafnaš, fullnašarkvittun skeršir rétt kröfuhafa, ekki hęgt aš breyta vöxtum afturvirkt meš lögum, röng lagatślkun ašeins leišrétt til framtķšar.

Samkvęmt žessu er bśiš aš dęma um alls konar lįn hvaš varšar lögmęti gengistryggingarinnar.  Vissulega er slatti af mįlum, žar sem gengistryggingin hefur veriš dęmd lögleg, en hér er ekki deilt um žau lįn heldur lįnin sem hafa veriš dęmd vera meš ólöglega gengistryggingu.  Hvers vegna sum fjįrmįlafyrirtęki telja sig žurfa frekari dóma til aš endurreikna lįn, žegar önnur telja sig ekki žurfa žaš, skil ég ekki śt frį nišurstöšum ķ mįlum 600/2011 og 464/2012.  Ég sé bara tvęr įstęšur koma til greina.  Önnur er aš fjįrhagsstaša žessara fyrirtękja er svo bįgborin, aš žau fari į hausinn endurreikni žau lįnin strax.  (Śps, eitt žeirra er ķ slitamešferš, žannig aš žaš fer ekki aftur į hausinn.) Hin er aš starfsmenn viškomandi fyrirtękja séu į įrangurstengdum launum og žvķ fleiri laxa sem žaš žreytir til uppgjafar, žvķ hęrri verša bónusarnir.

Eitt er žaš trix sem fjįrmįlastofnanir hafa ķtrekaš notaš.  Žaš er aš semja utan dómsala įšur en nišurstaša Hęstaréttar (og/eša hérašsdóma) fęst.  Veit ég um nokkur slķk mįl, žar sem fjįrmįlafyrirtękiš sį sķna sęng śt breidda og ķ stašinn fyrir aš fį fordęmisgefandi dóm frį Hęstarétti var samiš į elleftu stundu.  Žannig hefur tekist aš tefja mįl śr hófi.  Oft er lįntaka žį greitt rķflega fyrir žögnina.  Ein śtfęrslan į žessu trixi er aš semja viš fólk įn mįlaferla, en jafnframt tiltaka aš uppgjöriš sé trśnašarmįl.  Hef ég hitt nokkra sem hafa sagt mér slķka sögu af sķnum višskiptum viš kröfuhafa sķna.  Allir voru žeir hęstįnęgšir meš nišurstöšuna og sögšu hana mun betri en žeir įttu von į.

Ljóst er aš mįlum vegna gengistryggšra lįna er langt frį žvķ aš vera lokiš.  Ég tel t.d. aš neytendaverndarįkvęši samningalaga nr. 7/1936, ž.e. 36.gr. og lišur c alveg sérstaklega, eigi lķklegast eftir aš gefa neytendum meiri rétt en žegar er.  Veltur žaš į žeim skilningi mķnum annars vegar aš ólöglegur skilmįli teljist vera ósanngjarn og hins vegar aš Hęstiréttur dęmdi ekki vextina ólöglega ķ mįli 471/2010.  Rétturinn sagši vextina samofna hinum ólöglega skilmįla.  En ekkert ķ ķslenskum lögum leyfir Hęstarétti aš skipta į einni tegund vaxta fyrir ašra.  Žaš var hręšilega hallęrisleg skķtaredding til aš "bjarga" fjįrmįlastöšugleikanum ķ landinu, nokkuš sem er ekki ķ verkahring Hęstaréttar aš sinna.  Žaš er heldur ekki hlutverk neytenda aš "bjarga" fjįrmįlastöšugleikanum, sérstaklega žegar haft er ķ huga aš Sešlabanki og Fjįrmįlaeftirlit lugu upp ķ opiš gešiš į alžjóš žegar tilmęli žeirra til fjįrmįlafyrirtękja voru kynnt ķ lok jśnķ 2010.  Žį töldu žessir ašilar aš tjón fjįrmįlafyrirtękjanna myndi hlaupa į hundrušum milljarša, ef samningsvextir myndu gilda, en eftir aš Hęstiréttur sagši aš samningsvextir yršu aš gilda fram aš dómsuppkvašningu, žį var komiš allt annaš hljóš ķ strokkinn.  Nei, žį nam tjóniš ķ hęsta lagi 50 milljöršum!


Allt byggt į blekkingum og endurbirtur pistill

Nś hefur sérstakur saksóknari birt įkęrur į hendur fyrrverandi stjórnendum og starfsmönnum tveggja hrunbanka, ž.e. Landsbanka Ķslands og Kaupžings.  Hef ég žegar lesiš aš mestu ķ gegn um helming įkęrunnar gegn Landsbankamönnum og veršur ekki sagt annaš en aš hugkvęmnin ķ svikunum er ekki mikil.  Er hśn raunar įkaflega aulaleg, svo ekki sé meira sagt.  Menn héldu ķ raun og veru aš žaš vęri ķ lagi, aš bankinn seldi eignalausu eignahaldsfélagi hlutabréf og lįnaši fyrir kaupunum og žar meš vęri bankinn laus viš bréfin śr bókum sķnum. Sigurjón Ž. Įrnason lét meira aš segja hafa eftir sér, aš žetta hafi veriš hluti af žvķ aš Landsbankinn var višskiptavaki yfir sjįlfum sér!

Ekki var nś žekking manna į lögum mikil, hafi žeir haldiš žetta ķ lagi.  Ég hélt aš žaš ętti aš vera öllum ljóst aš hlutverk višskiptavaka er ekki aš svindla meš višskipti, ķ annan staš žį er enginn višskiptavaki yfir sjįlfum sér og ķ žrišja lagi žį er žaš hlutverk višskiptavaka aš kaupa og selja į markaši, en ekki auka eftirspurn meš kauptilbošum į markaši en selja sķšan allt sem keypt er utan markašar ķ sölum sem ekki eru tilkynningarskyldar.  Ég hef heyrt margt aulalegt koma frį fyrrverandi stjórnendum bankanna, en žessi skżring Sigurjóns er meš žeim aulalegustu.  Eigum viš aš trśa, aš bankastjóri viti ekki hvaš mį og hvaš ekki, sérstaklega žegar mašurinn fór fyrir veršbréfasviši bankans og ętti žvķ aš vera meš žekkingu į atrišum eins og višskiptavaka.  Ég verš aš višurkenna, aš ég hef alltaf litiš svo į, aš Sigurjón Ž. Įrnason vęri brįšgreindur mašur.  Meš skżringunni sem hann gaf ķ vištali į Stöš 2 um daginn, žį fannst mér hann gera lķtiš śr sjįlfum sér.  Er žaš kennt viš hįskóla į Ķslandi og śti ķ hinum stóra heimi, aš menn megi vaka yfir sjįlfum sér?

Endurbirt grein 

Fyrir rśmum žremur įrum (11.2.2010) birti ég pistil hér örlķtiš breyttan, sem mér finnst fullt tilefni til aš endurbirta.  Žar lżsi ég sambęrilegum hlutum og nś hefur veriš įkęrt fyrir:

Tikk-takk-tikk, tķmasprengjan tifar, almenningur er aš springa

Ég hef aldrei upplifaš eins įstand og nśna er ķ žjóšfélaginu.  Hver afhjśpunin į fętur annarri veltur yfir landsmenn um višskipti svo kallašra aušmanna, žar sem ķ ljós kemur aš žeir įttu ekkert nema aš nafninu til.  "Aušmašur" A įtti ekki einn aur ķ žvķ sem notaš var til aš kaupa hlutabréf ķ hinu eša žessu fyrirtęki.  "Aušmašur" B įtti ekki einn aur ķ žvķ sem notaš til aš kaupa hlutabréf ķ hinu eša žessu fyrirtęki.  Framleišslufyrirtęki keypti sölufyrirtęki og įtti ekki einn aur af žeim peningum sem notašir voru viš kaup į félaginu.  Hinir svo köllušu aušmenn voru upp til hópa menn įn peninga eša aš žeir hęttu aldrei sķnu eigin aur ķ žęr fjįrfestingar sem žeir tóku žįtt ķ.  Veldi žeirra var loftbóla byggš į afleišum og skuldsettum yfirtökum.

Hér į landi byggšust eignir "aušmanna" į hlutabréfum sem žeir höfšu "keypt" ķ bönkunum.  Kaupveršiš hafši nįnast alltaf veriš aš fullu tekiš aš lįni hjį bönkunum sjįlfum beint eša ķ gegn um eitthvaš leppfélag.  Peningurinn kom śr bankanum, tók ķ versta falli tvo, žrjś hopp og skilušu sér svo aftur inn ķ bankann, žar sem hlutabréfin voru oftast keypt af ašila sem notaši peninginn til aš gera upp skuld viš bankann.  Nś hlutabréfin ķ bönkunum voru svo notuš sem trygging fyrir lįnum sem notuš voru til aš kaupa önnur hlutabréf, sem notuš voru sem trygging fyrir nżjum lįnum, sem notuš voru til aš kaup enn önnur hlutabréf, sem notuš voru sem trygging fyrir enn öšrum lįnum, o.s.frv.  Hvergi ķ allri kešjunni er lögš til ein króna af eigin fé.  Eins og allir vita, žį er engin kešja sterkari en veikasti hlekkurinn og fall bankanna haustiš 2008 varš til žess aš kešja brast.  Mįliš er aš nęr öll hlutabréfaeign "aušmanna" hékk saman ķ svona kešju sem er aš leysast upp, eins og žegar lykkjufall veršur.  Allir sem žekkja til prjónamennsku vita aš nóg er aš ein lykkja falli til aš allar lykkjur fyrir ofan missa festingu sķna og ef ekki er gripiš ķ snarhasti til heklunįlarinnar, žį getur flķkin eyšilagst.

"Aušur" ķslenskra "aušmanna" lķtur nśna śt eins og peysa alsett lykkjuföllum.  Hann er aš engu oršinn.  Hann var lķklegast enginn allan tķmann.  Žaš var allt fengiš aš lįni.  Dapurleg stašreynd, sem margir af žessum mönnum munu žurfa aš lifa viš sem eftir er ęvi sinnar.  Žeir skreyttu sig meš stolnum fjöšrum og gengu um ķ nżju fötum keisarans.

Žetta var hin opinbera eignahliš į "višskiptaveldi" žeirra, en hvaš meš hina óopinberu hliš.  Žaš runnu jś stórar fjįrhęšir til žeirra śt śr félögum "višskiptaveldisins".  Žessar fjįrhęšir viršast vera tżndar nema žęr hafi bara horfiš ķ hķtina.  Satt best aš segja, žį held ég aš stór hluti af žessum peningum séu löngu bśnir ķ eyšslufyllerķi "aušmannanna" og žegar sjóširnir tęmdust, žį var eina leišin til aš tryggja meira ašgang aš peningum aš kaupa banka.

Ég sagši aš įstandiš ķ žjóšfélaginu vęri viškvęmt.  Žaš er allt viš aš springa.  Almenningur sér flett ofan af hverri svikamyllunni į fętur annarri.  Viš žurfum aš horfa upp į bankana leysa til sķn hvert fyrirtękiš į fętur öšru.  Fyrirtęki sem "aušmennirnir" og leppar žeirra įttu aš nafninu til, en bankarnir įttu ķ raun og veru.  "Aušmenn" og leppar sem hafa lifaš hįtt į okkar kostnaš og viš eigum aš borga reikninginn.  "Aušmenn" og leppar žeirra eru aš fį allar sķnar skuldir felldar nišur vegna žess aš žeir kunnu į kerfiš og höfšu her lögmanna į sķnum snęrum, en ķ almenning er kastaš braušmolum.  Jón Įsgeir fęr meiri afskrift ķ einni fęrslu hjį einu af svo köllušu fyrirtękjum hans, en öll heimili landsins fį af hśsnęšislįnum sķnum!  Žess vegna er almenningur aš springa.  Og eins og einn bankamašur komst svo snilldarlega aš ķ dag, žį veršur fólk "aš sętta sig viš žaš".  Ég višurkenni žaš fśslega, aš žaš sauš į mér viš žessi orš sem višhöfš voru ķ hópi fólks sem er aš fįst viš vanda almennings alla daga, hver į sinn hįtt.  Mįliš er aš viš žurfum ekki aš sętta okkur viš žaš og viš eigum ekki aš sętta okkur viš žaš.  Žaš veršur bankinn aš sętta sig viš.

En žaš var ekki bara višskiptaveldi "aušmannanna" sem var svikamylla.  Eignasafn gömlu bankanna sem tengdist višskiptum viš "aušmennina" var ekki byggt į neinu.  Višskiptalķkan gömlu bankanna byggši į afleišuvišskiptum, ž.e. loftbólu eša sįpukślu.  Eša į ég aš nota kunnuglega samlķkingu viš lauk śr bķómynd.  Hvaš er inni ķ lauk?  Mašur flettir hverju laginu į fętur öšru af og innst er ekkert.  Žaš er enginn kjarni ķ lauk og žannig var žaš meš kröfur bankanna į "aušmennina".  Žaš var ekkert žar aš baki.  Ekkert.  Žrįtt fyrir žaš mokušu bankarnir peningum ķ "aušmennina", sem eru nśna aš fį allar sķnar skuldir felldar nišur vegna žess aš žessir sömu bankar hjįlpušu "aušmönnunum" aš komast hjį žvķ aš taka įbyrgš.  Žaš sem meira er, veriš er aš ašstoša žessa sömu "aušmenn" viš aš eignast aftur fyrirtękin sem žeir stjórnušu en įttu raunar aldrei neitt ķ.  Svo viršist sem "aušmennirnir" munu "eiga" meira eftir uppgjöriš, en žeir įttu nokkru sinni įšur.  Žess vegna er almenningur aš springa. 

Tikk, takk, tikk, takk - bśmm!


mbl.is Stórfelld og ólögmęt ķhlutun
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Hvernig er hęgt aš vera ķ vanskilum, žegar mašur fékk aldrei rétta greišslukröfu?

Fjįrmįlaeftirlitiš er aš greina "vanskil" fólks og fyrirtękja. Ętli Fjįrmįlaeftirlitiš tali um vanskil, žegar neitaš er aš greiša af rangt reiknušum lįnum?  Ég veit um ansi marga sem hafa ekki fengiš rétta greišslusešla frį įrsbyrjun 2008.  Ég reikna meš aš žeir sem hafa nżtt rétt sinn og neitaš aš greiša ólöglega reiknašar kröfur, teljist ķ bókum fjįrmįlafyrirtękjanna og Fjįrmįlaeftirlitsins hafa veriš ķ vanskilum.  Ķ mķnum huga getur višskiptavinur ašeins veriš ķ vanskilum hafi hann neitaš aš greiša löglega kröfu.

Ég hef séš kröfur frį fjįrmįlafyrirtęki til einstaklings, sem ég endurreiknaši lįn fyrir, žar sem eftirstöšvar į 20 milljóna króna lįni, ž.e. upphaflegur höfušstóll, voru reiknašar vera 52 m.kr.  Viškomandi neitaši aš greiša afborganir nema aš hann fengi rétt reiknašan greišslusešil ķ hendur.  Fyrir mér er žetta algjörlega ešlileg ósk af hendi višskiptavinarins.  Nei, engu tauti var viš fjįrmįlafyrirtękiš komandi og žaš vildi margfalda höfušstólsafborgun žrįtt fyrir Hęstaréttardóma um hiš gagnstęša.  Mišaš viš nišurstöšu Hęstaréttar ķ mįlum 600/2011 og 464/2012, žį eru eftirstöšvar lįnsins innan viš 18 m.kr. og sé sķšan tekiš tillit til śrskuršar Evrópudómstólsins ķ mįli C-618/10, žį lękka eftirstöšvarnar enn frekar.

Hręgammastofnanir

Svo mį viš žetta bęta, aš Landsbankinn, Arion banki og Ķslandsbanki, eins og žessar stofnanir heita ķ dag, hafa hagaš sér eins og ósvifnustu hręgammasjóšir, keypt kröfur į miklu undirverši og ętlast til aš fį fullt verš fyrir eša aš minnsta kosti gott įlag į kaupvešiš.  Žetta heitir vķst į Ķslandi aš vera heišvirš fjįrmįlavišskipti, en ég kann önnur orš yfir svona hįttsemi.  Į žessari hįttsemi er mörg hundruš milljarša hagnašur bankanna byggšur.  Aš mergsjśga fólk og fyrirtęki sem var nįnast hrint fram af bjargbrśninni af lögbrotum bankanna ķ undanfara hrunsins og vegna afleišinga žess.  Og ķ stašinn fyrir aš leišrétta misgjöršir fyrirrennara sinna, žį įkvįšu žeir aš gręša į žeim!  Huggulegir višskiptabankar eša hitt žó heldur sem fólk er neytt til aš eiga višskipti viš.  Svo er starfsfólki žeirra greiddur bónus fyrir aš ganga lengra aš fyrirtękjum en įstęša var til bara svo žjóšarbśiš skuldi kröfuhöfum ašeins meiri gjaldeyri.

Žvķ mišur hefur endurreisn bankakerfisins veriš į kostnaš višskiptavina sem lentu ķ svikamyllu žeirra aumkunarveršu fyrirtękja, sem hétu Landsbanki Ķslands, Kaupžing og Glitnir.  Fyrirtękja sem almenningur į Ķslandi treysti aš vęru aš vinna aš hagsmunum allra višskiptavina sinna, en ekki bara eigenda og valinna eftirlętisvišskiptavina og aš ógleymdum sérvöldum starfsmönnum sem įttu, aš žvķ viršist greišan ašgang aš fjįrhirslum bankanna.

Blóšsjśgandi vampķrur

Dęmi um hvers konar blóšsjśgandi vampķrum fjįrmįlafyrirtękin eru oršin, sést best ķ žeim fjölda ķbśša sem žęr hafa séš sig "tilneydda" aš leysa til sķn eftir aš hafa krafist naušungarsölu.  Hįtt ķ 10% žjóšarinnar hefur žannig misst hśsnęšiš sitt til hręgammanna.  Flest mįlin eru tilkomin vegna lögbrota aumkunarveršra fyrirrennara bankanna žriggja.  Ég held aš bankarnir žrķr og fleiri endurreistar og yfirteknar fjįrmįlastofnanir hafi gleymt, aš žegar lįnin višskiptavinanna voru fęrš yfir til nżrra fjįrmįlafyrirtękja, žį fylgdu ekki bara réttindi heldur lķka skyldur. 

Hruniš var ekki óheppni

Ef menn halda aš hruniš hafi bara oršiš af ansans óheppni, žį held ég aš rétt sé aš menn hugsi sig um.  Nei, žaš varš vegna žess, aš žeir sem stjórnušu hrunbönkunum virtust uppteknari viš aš gręša en aš reka banka.  Žaš varš vegna žess aš menn snišgengu lög, įhęttustżringu og heilbrigša skynsemi.  Um žetta er fjallaš ķtarlega į um 1.400 blašsķšu ķ skżrslu rannsóknarnefndar Alžingis, žannig aš žetta er ekki bara mķn įlyktun.

Lįgmark aš skila žvķ sem ekki var greitt fyrir

Ég hef sagt žaš įšur og endurtek žaš nśna.  Mér finnst alveg lįgmark, aš bankarnir žrķr skili til višskiptavina sinna žeim afslętti sem žeir fengu af lįnasöfnum viš yfirtöku žeirra frį hrunbönkunum og öšrum aumum fjįrmįlastofnunum.  Žį er ég aš tala um aš višskiptavinir bankanna žriggja fįi, sem leišréttingu į skuldum sķnum, bróšurpartinn af hagnaši bankanna vegna endurmats į yfirteknum eignasöfnum.  Verši žaš ekki gert, žį krefst ég žess aš settur verši hvalrekaskattur į žessi fyrirtęki, žannig aš hagnašur af vogunarsjóšsstarfsemi bankanna verši lįtinn standa undir žó ekki vęri nema hluta af kostnaši rķkissjóšs vegna hrunsins.  Mér finnst žaš gjörsamlega fįrįnlegt, aš višskiptabankarnir žrķr eigi taka til sķn nokkur hundruš milljarša hagnaš, hirša hśsnęši af fólki ķ stórum stķl og sķšan eiga almennir skattgreišendur aš standa undir kostnašinum af žvķ tjóni sem fyrirrennarar žeirra ollu.

Aš gera upp hruniš kallar į sanngirni

Ef menn halda aš hruniš verši gert upp meš žvķ aš bankarnir fįi sitt, žį er žaš mikill misskilningur.  Žaš veršur heldur ekki gert upp meš žvķ aš valdir višskiptavinir og starfsmenn fįi hundruš milljóna, milljarša eša jafnvel tugi milljarša fellda nišur af skuldum sķnum mešan almennir višskiptavinir eru mešhöndlašir eins mjólkandi kżr sem ķ lagi er aš blóšmjólk og svo senda ķ slįturhśsiš, žegar nytin fellur.  Žetta er žvķ mišur sś ašferš sem mér viršist helst notuš.

Vilji menn gera upp hruniš, žį veršur aš gera žaš af sanngirni.  Sś sanngirni felur ķ sér aš nżju bankarnir žrķr taki ekki til sķn krónu ķ endurmati į yfirteknum lįnasöfnun, heldur fari žaš allt ķ aš leišrétt lįnin. Aš almennir višskiptavinir fjįrmįlafyrirtękjanna taki allir į sig sama hlutfall af skašanum, sem žį veršur eftir.  Žetta į lķka viš um innstęšueigendur og litla hluthafa, enda var žetta sparnašarleiš, en ekki fjįrfesting.  Fyrir marga var žaš žjóšrękni aš eiga hlutabréf ķ Landsbanka Ķslands (sjįlfur var ég ekki žaš žjóšrękinn).  Žaš felur ķ sér aš fólki verši gert kleift aš halda hśsnęši sķnu meš žvķ aš fęra skuldir aš greišslugetu, en ekki 110% af eignarstöšu, og aš sjįlfsögšu aš leišrétta forsendubrest lįnanna.

Mesta sanngirnin felst ķ žvķ, aš višskiptavinir bankanna žriggja fįi njóta hagnašarins meš eigendum žeirra eša aš hagnašurinn verši notašur ķ aš greiša hluta žess tjóns sem skattgreišendur hafa žurft aš standa undir. Ég skil vel žörf fyrir gott eigiš fé hjį žessum stofnunum, en žaš eru fleiri en žeir sem žurfa eigiš fé.


mbl.is Minni vanskil fólks og fyrirtękja
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Ver verštrygging sparnaš landsmanna?

Allir eru lķklegast sammįla žvķ aš mikilvęgt er aš verja sparnaš landsmanna.  Hef ég veriš žar ķ fararbroddi frį žvķ haustiš 2008.  Munurinn į mér og mörgum öšrum er aš ég vildi freista žess aš verja eins og kostur er allan sparnaš. 

Ég byrjaši strax eftir aš Glitnir var tekin yfir aš spyrja hvort hęgt hefši veriš aš verja eign almennra hluthafa, žó fagfjįrfestar hefšu tapaš sķnu.  Mįnušina į undan hafši ég vakiš athygli į skuldavanda heimilanna og bent į aš eign heimilanna ķ hśsnęši sķnu vęri hluti af sparnaši žeirra.  Ég setti spurning viš aš valfrjįls sparnašur ķ bönkunum hafi veriš varinn meš neyšarlögunum, en lögbundinn sparnašur ķ lķfeyrissjóšunum var lįtinn rżrna.

Tilefni žessara skrifa er grein Hrafns Magnśssonar ķ Morgunblašinu ķ dag.  Ķ grein sinni eyšir Hrafn stóru plįssi undir 34 įra gamalt mįl og undanfara žess.  Nęst förum viš aš ręša umferšaröryggi śt frį reynslunni af vinstri umferš!

En fyrst Hrafn telur aš speki okkur eldri manna eigi erindi viš okkur, žį langar mig aš vitna ķ orš enn eldri manna, en žeirra sem Hrafn vitnar til. Hér er um aš ręša umsögn Landsbanka Ķslands frį 1966 um frumvarp aš lögum, žar sem ętlunin var aš veita heimild til verštryggingar.

Samžykkt žessara įkvęša, žótt ašeins sé i heimildarformi, getur ašeins vakiš tįlvonir um śrlausnir eftir ófęrum leišum og dregiš athyglina frį ašalatrišinu, aš til er ein örugg leiš til verštryggingar į sparifé, sem sé aš foršast žaš, sem veršrżrnuninni veldur, sjįlfa veršbólguna.

Žaš var sem sagt skošun žeirra sem teljast til kynslóšar afa minna og amma aš verštrygging sparifjįr fęli bara ķ sér tįlvonir.

Ólafslög og afleišing žeirra

Žaš er alveg hįrrétt hjį Hrafni aš Ólafslögum var ętlaš aš bregšast viš miklum vanda sem var ķ hagkerfinu.  Žaš er lķka rétt aš sparnašur fólks ķ formi bankainnstęšna brann upp į įrunum įšur en lögin voru sett, en ķ stašinn jókst sparnašur fólks hratt ķ steinsteypunni.  Er žvķ ekki viss um aš heildarsparnašur hafi lękkaš į žessum įrum, hann fęršist til.  Sjįlfur tapaši ég stórum hluta fermingapeninga minna į veršbólgubįlinu.

Ólafslögin hęgšu ekki į veršbólgunni.  Nei, žau juku į hraša hennar.

Skošum nokkrar tölur um veršbólgu:

Veršbólga 1940-2012
 

Grafiš sżnir mešalveršbólgu hvers įrs į tķmabilinu 1940-2012.  Į mišju žessu tķmabili sjįum viš ógnvaldinn mikla, ž.e. óšaveršbólguna į 8. og 9. įratugnum.  Spyrjum okkur nśna hverju breytti verštryggingin? Sķšustu fimm įrin įšur en verštryggingin var lögleidd, žį var mešalveršbólgan 40,1% og 29,4% sķšustu 10 įrin.  Fyrstu fimm įrin eftir aš verštryggingin var lögleidd var mešalveršbólgan hins vegar 55,6% og 39,7% fyrstu 10 įrin. Fęra mį fyrir žvķ nokkuš gild rök aš verštryggingin hafi aukiš veršbólguhrašann en ekki dregiš śr honum.  En lįtum žaš nś vera.  Skošum tķmabiliš frį 1940 til 1970.  Į žvķ tķmabili var mešalįrsveršbólga 11,2% og žrįtt fyrir žaš lögšust bankastjórar Landsbanka Ķslands hf. gegn žvķ (sbr. tilvķsaša umsögn aš ofan) aš veitt vęri heimild ķ lögum fyrir verštryggingu.

Ég get alveg skiliš aš illa brenndir sparifjįreigendur hafi tekiš verštryggingunni fagnandi įriš 1979, en žörfin fyrir verštrygginguna hvarf įriš 1992, žegar mešalįrsveršbólgan fór nišur ķ 4,0%. 

Stöšugleiki en skuldasöfnun

Tķmabiliš frį 1992 til 2007 er žaš tķmabil ķ lżšveldissögunni sem hefur haft mestan stöšugleika veršlags.  Mašur hefši žvķ haldiš aš žetta ętti aš vera žaš tķmabil žegar mest eignarmyndun hefši oršiš hjį almenningi.  Žegar mašur aftur skošar žetta tķmabil, žį getur veriš aš eignir hafi hękkaš ķ verši, en žęr lķtiš gert annaš en aš halda ķ viš skuldir.  Ašeins 2005, 2006 og 2007 (ž.e. bóluįrin) varš einhver marktękur višsnśningur į žvķ aš skuldir jukust jafnt og žétt sem hlutfall af virši fasteigna.  Śr žvķ aš vera 25% įriš 1990 upp ķ aš vera 43% įriš 2008 (sjį mešfylgjandi mynd) og raunar upp ķ um 47% fyrir įriš 2010, sem er sķšasta įriš sem ég hef įr įreišanlegar tölur fyrir.

Hśsnęšiseignir og skuldir

Žessi mynd er fengin śr verštryggingarskżrslunni sem Gylfi Magnśsson lét gera.

Hér er ešlilegast aš įlykta, aš verštryggingin skipti miklu mįli viš aš hękka skuldir heimilanna, žar sem į mest öllu žessu tķmabili stóšu hśsnęšiskaupendum bara til boša verštryggš lįn.

Ķ įrslok 2011 voru verštryggšar skuldir heimilanna metnar vera um 1.285 milljaršar kr.  samkvęmt upplżsingum sem ég sótti į vef Sešlabankans, žegar ég var aš undirbśa erindi į fundi um verštrygginguna ķ janśar 2012.  Žó ekki sé hęgt aš lesa žaš beint śt śr tölum SĶ hve veršbętur eru stór hluti af žessari tölu, žį mį samt nįlgast žessa tölu meš einföldum śtreikningi.  Sį śtreikningur leiddi mig aš žeirri nišurstöšu aš žessi tala skiptist ķ 600 ma.kr. sem teknir voru aš lįni og 685 ma.kr. sem bęst höfšu ofan į lįnin sem veršbętur!  Žetta er skżringin į žvķ aš eignarmyndun er svo hęg. Heimilin nį ekki einu sinni aš halda ķ skottiš į veršbótunum sem hrannast į skuldir žeirra.

Verštrygging og sparnašur

Margir af helstu postulum verštryggingarinnar halda žvķ statt og stöšugt fram aš įn verštryggingarinnar, žį muni sparnašur fólks brenna upp.  Byrjum nś į žvķ aš skilgreina ķ hverju sparnašur fólks felst.

Almenningur į sparnaš sinn ķ m.a. eftirfarandi formi:

  1. Fé ķ banka.  Įętlaš er aš einstaklingar eigi um 1.200 milljarša kr. į innlįnsreikningum ķ bönkum, žar af 214 ma.kr. verštryggt. Kemur žó ķ ljós aš megniš af innstęšum er ķ eigum mjög lķtils hluta žjóšarinnar og flestir eiga lķtiš sem ekkert sparifé.
  2. Lķfeyrissparnašur.  Samkvęmt nżjustu tölum eru eignir lķfeyrissjóšanna upp į nįlęt 2.500 ma.kr.
  3. Hśsnęši.  Hįtt ķ 90% heimila bżr ķ eigin hśsnęši.  (Kannski ég ętti aš setja eigin innan gęsalappa.)  Mišaš viš aš hśsnęšisskuldir eru nįlęgt 1.300 ma.kr. og žęr eru um 47% af fasteignavirši, žį eiga heimilin tęplega 1.500 ma.kr. ķ hśsnęši sķnu mišaš viš fasteignamat.  Sé mišaš viš markašsvirši, žį er žessi tala eitthvaš hęrri.  Žrįtt fyrir žetta er fólk į aldrinum 25-45 įra meš neikvęša eign upp į 80 ma.kr. samkvęmt nżlegum gögnum.
  4. Ašrar eignir.  Žetta er óręš tala sem ég ętla ekki aš giska į, en ķ henni eru bķlaeign, peningabréf, veršbréf, hlutabréf, listmunir, sumarhśs og margt annaš sem heimilin eiga.

Af žessum eignum er ótrślega lķtill hluti hįšur verštryggingunni.  Fęstir eru meš sparifé sitt į verštryggšum reikningum vegna binditķmans.  Ekki mį verštryggja reikninga nema féš sé bundiš ķ lįgmarkstķma, sem er einhver įr.  (Verš aš višurkenna vanžekkingu mķna į žessu, žar sem ég hef ekki getaš leyft aš geyma fé į verštryggšum reikningi ķ lķklegast 17 įr!)  En sem sagt mjög lķtill hluti sparifjįr ķ bönkum er verštryggšur.  Žį er žaš lķfeyririnn.  Ein alręmdasta žjóšsagan sem gengur ķ žjóšfélaginu er aš lķfeyrir sé verštryggšur.  Žetta er tóm žvęla.  Ef lķfeyrir vęri verštryggšur, žį mętti ekki skerša hann eša hękka.  Hann fylgdi bara veršbólgunni.  Žeir sem fį greiddan lķfeyri vita aš žannig gerast ekki kaupin į eyrinni.  Hśsnęšiš er ekki verštryggt, en žaš eru aftur skuldirnar!  Eina leišin til aš fólk vilji halda įfram aš greiša af skuldum sķnum hefur falist ķ žvķ aš fasteignaverš haldi ķ viš hękkun skulda.  Į žvķ er misbrestur um žessar mundir og hefur gerst įšur, eftir aš verštryggingin var tekin upp.  Žį eru žaš ašrar eignir og öll vitum viš aš žęr eru ekki verštryggšar.

Žaš er žvķ ótrślega lķfseig lygasaga aš verštryggingin sé til aš vernda sparnaš.

Verštryggingin sparifjįr og lķfeyrissjóširnir

Į 8. įratugnum var, eins og įšur hefur komiš fram, umtalsverš veršbólga ķ landinu.  Hśn nęldist um 1650% og žį tek ég mešalvķsitölu įrsins 1980 og ber saman viš mešalvķsitölu įrsins 1970.  Nęsta įratug į eftir, žegar verštryggingin var į fullu, žį reyndist veršbólgan um 1700%.  Sem sagt verštryggingin vann ekkert į veršbólgunni.  Hśn jók hana ef eitthvaš var!  En hvernig var žetta į įratugunum į undan?  Į žeim 5. var veršbólgan um 230%, 89% į žeim 6. og 210% į žeim sjöunda.  Sķšustu tvo įratugi hefur hśn svo veriš 37% į žeim 10. og 82% į žeim sķšasta.  Viš höfum sem sagt veriš meš lęgri veršbólgu sķšustu 20 įr, en žau 30 įšur en allt fór śr böndunum vegna lélegrar hagstjórnar.  Og žaš var einmitt į seinni hluta žessara 30 įra sem bankastjórar Landsbanka Ķslands tölušu um aš eina leišin til aš verštryggja spariféš vęri aš losna viš veršbólguna.

Eins og fyrirkomulag verštryggingarinnar er ķ dag, žį er varla hęgt aš tala um aš sparifé sé verštryggt.  Viljum viš nefna hlutina réttum nöfnum, žį eru žaš fjįrfestingar ķ tilteknu formi veršbréfa sem eru verštryggšar.  Lķfeyrissjóširnir eru mjög stórir eigendur verštryggšra fjįrskuldbindinga og liggja į bilinu 6-700 milljaršar (ef ekki meira) ķ verštryggšum skuldabréfum ĶLS.  Žį er rétt aš spyrja sig aš žvķ hvaša mįli skipta žessar eignir fyrir lķfeyrissjóšina.

Ég bż nś ekki yfir sömu žekkingu į eignasöfnum lķfeyrissjóšanna og Hrafn Magnśsson gerir, en ég žarf svo sem ekki žį žekkingu til aš sjį ķ hverju vöxtur eigna lķfeyrissjóšanna hefur legiš undanfarin 10 įr eša svo (og svo bż ég aš žvķ aš hafa kynnt mér žetta ašeins).  Į įrunum 2002-2007 var mjög verulegur hluti įvöxtunar lķfeyrissjóšanna ķ óverštryggšum eignum.  Um tķma var vöxtur óverštryggšra eigna sjóšanna svo ör, aš žeir voru ķ vandręšum meš aš halda sig innan fjįrfestingarstefnu sinnar!  Nś įriš 2008 var allt ķ mķnus hjį sjóšunum nema verštryggšu eignirnar.  Sķšustu fjögur įr eru žaš aftur óverštryggšar eignir sem fęra mestu įvöxtunina og svo einstaka gjafagjörningar af hįlfu fyrrverandi fjįrmįlarįšherra. Ķ dag męlti svo nśverandi fjįrmįla- og efnahagsrįšherra fyrir frumvarpi sem mišar aš žvķ aš veita lķfeyrissjóšunum rétt til aš fjįrfesta ķ enn meira af óverštryggšum eignum!

Aš loknum - Bara veriš aš tala um neytendalįn

Žetta er oršin löng grein, en įšur en ég hętti, žį verš ég aš fį aš hnżta ķ nokkur atriši ķ grein Hrafns.  (Tek žaš fram aš ég žekki Hrafn ekki af neinu nema góšu, hvort heldur žegar hann var framkvęmdastjóri Landsamtaka lķfeyrissjóša eša žegar ég į spjall viš hann ķ Salalaug.)  Ég er bśinn aš benda į aš atlaga aš verštryggingunni kemur atlögu aš sparnaši landsmanna ekkert viš.  Jį, skuldavandi heimilanna er verštryggingunni aš kenna, vegna žess aš vęru heimilin bara aš kljįst viš veršbólguna įn verštryggingarinnar, žį vęri enginn skuldavandi.  Hrafn bendir į aš verštryggšur sparnašur heimilanna nemi 214 milljöršum, en ég vil ķ stašinn benda į aš verštryggšar skuldir nema į milli 1.200 - 1.300 milljöršum.  Hvort ętli skipti meira mįli fyrir heimilin aš verštryggja 214 ma.kr. eša losna viš verštryggingu af 1.200 ma.kr.?

Varšandi verštryggšar eignir lķfeyrissjóšanna, žį erum viš sem berjumst fyrir afnįmi verštryggingarinnar, bara aš tala um afnįm hennar gagnvart neytendalįnum.  Séum verštryggšar eignir lķfeyrissjóšanna um 1.500 ma.kr., žį hljóta ašrar eignir en beint eša óbeint ķ neytendalįnum aš vera um helmingur tölunnar.

Hrafn talar um aš lįnžegar hafi veriš aš sligast undan greišslubyrši óverštryggšra lįna įšur en verštryggingin var sett į įriš 1979.  Śtlįnsvextir voru heil 20%.  Įriš 1979 var mešalveršbólga  43,9%, žannig aš 20% vextir voru hrein gjöf hafi launažróun fylgt veršbólgunni.  Ég man enn žegar karl fašir minn fór og greiddi af hśsnęšislįni hjį SPRON.  Hann įtti eftir aš greiša einhvera 5 gjalddaga og afborgunin var upp į minnir mig 250 kr. (gamlar).  Bętum 20% vöxtum af 1.250 kr. ofan į og heildargreišslan var 500 kr.  Žaš var um einn žrišji af tķmakaupi mķnu žetta sumar!

Žaš er bjarnargreiši aš lįna ungu fólki verštryggt til langs tķma.  Flest ungt fólk mun skipta um hśsnęši innan nokkurra įra, žegar fjölgaš hefur ķ fjölskyldunni.  Fyrir žaš er ekkert lįnsform óhagstęšara en einmitt žaš verštryggša.  Įstęšan er einfaldlega sś gildra sem felst ķ verštryggingunni, ž.e. aš fyrstu įrin bętir hressilega į höfušstólinn og eftirstöšvarnar hękka hratt.  Viš sölu, žį situr fólk uppi meš aš hafa greitt hįar fjįrhęšir ķ stuttan tķma, en eftirstöšvarnar hafa hękkaš mun meira.  Žaš er ķ žessu sem mestur hagnašur fjįrmįlafyrirtękja af verštryggingunni felst.  Ž.e. aš lįnin séu greidd upp į fyrri hluta lįnstķmans, įšur en afborganahluti lįnsins fer aš verša rįšandi hluti greišslunnar.

Hrafn vill ekki tilraunastarfsemi.  Viš žessu vil ég segja:  Įriš 1979 var fariš af staš meš tilraun, ž.e. verštryggingu fjįrskuldbindinga, sparnašar og launa.  Fjórum įrum sķšar įttušu menn sig į žvķ aš verštrygging launa var feigšarflan.  Almennt sparifé hefur ekki veriš verštryggt ķ mjög mörg įr, heldur eingöngu žaš sparifé sem innstęšueigendur vilja binda til langs tķma.  Einnig hefur veriš horfiš frį verštryggingu fjįrskuldbindinga til skamms tķma, ž.e. innan viš 5 įra.  Menn hafa sem sagt smįtt og smįtt komist aš žvķ, aš tilraunin sem hófst 1979 var ekki eins vel heppnuš og bśist var viš.  Nś eru ašeins tveir flokkar hennar eftir og žó ég myndi helst vilja aš bįšir yršu slegnir af, žį nęgir mér aš sett verši bann viš verštryggingu langtķma fjįrskuldbindinga neytenda.  Ég held nefnilega aš sömu rök gildi  um verštryggingu mišaš viš vķsitölu neysluveršs og verštryggingu mišaš viš gengi, aš žeir einu eiga aš vera meš verštryggšar skuldir sem eru meš verštryggšar tekjur.

Višurkennum žį stašreynd, aš tilraunin sem hófst meš Ólafslögum er komin į endastöš.  Hśn misheppnašist kannski ekki fyrr en menn kunnu ekki aš blįsa hana af!


mbl.is Verjum sparnaš landsmanna
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Ósanngjarna skilmįla ķ neytendasamningi ber aš fella nišur óbętta

Žessi fęrsla er skrifuš ķ tilefni greinar Jóns Steinar Gunnlaugssonar ķ Morgunblašinu ķ dag.  Ķ grein sinni tiltekur hann 7 punkta sem eiga aš styšja žaš, aš heimilin borgi stökkbreyttar kröfur fjįrmįlastofnana, žó aš kröfurnar séu aš hluta til komnar vegna lögbrota žessara sömu stofnana eša eldri kennitölu nżrra stofnana.  Mig langar aš bęta viš minnst einum punkti sem virkar neytendum ķ hag.

Ķ śrskurši sķnum ķ mįli C-618/10 talar Evrópudómstóllinn (ECJ) um ósanngjarna skilmįla (unfair terms) ķ neytenda samningum.  Hann telur aš įkvęši um 27% drįttarvexti sé ósanngjarn skilmįli ķ lįnssamningi!  Mér žętti įhugavert aš fį įlit ECJ į sanngirni verštryggingarinnar ķ ķslenskum neytenda samningum eša Sešlabankavaxta, ž.m.t. drįttarvaxta og stżrivaxta Sešlabankans ķ gegn um tķšinaSmile   Verst er aš viš Ķslendingar getum ekki leitaš til ECJ nema ķ afbrigšilegum tilfellum. Viš getum hins vegar leitaš til ESA og EFTA dómstólsins.  Leišin til EFTA dómstólsins er eingöngu fęr ķ tveimur tilvikum, ž.e. aš mįl sé höfšaš fyrir dómstólnum eša aš ķslenskir dómstólar leiti til dómstólsins.  Hingaš til hefur Hęstiréttur żmist neitaš žvķ aš leita til EFTA dómstólsins eša komiš ķ veg fyrir aš Hérašsdómur Reykjavķkur leitaši til EFTA dómstólsins.

Ķ śrskurši sķnum ķ mįli C-618/10 segir ECJ, aš landsdómstólar (national courts) eigi aš hafa frumkvęši af žvķ aš taka upp neytendaverndarįkvęši ķ umfjöllun sinni um mįlefni neytenda.  Žetta er svo sem ekki ķ fyrsta skiptiš sem ECJ segir žetta.  Ég man hins vegar ekki til žess aš Hęstiréttur hafi gert žaš, en hef svo sem ekki kynnt mér nema tillölulega fį mįl sem fyrir réttin hafa fariš. 

Ķ mįli 471/2010 um vexti gengistryggšra lįna, žį teygši Hęstiréttur sig mjög langt til aš snišganga neytendarétt.  Rétturinn gerši žaš fyrst meš žvķ aš snišganga lög um neytendavernd, ž.e. c-liš 36.gr. laga nr. 7/1936, en ķ greininni segir: "Ef [ósanngjörnum] skilmįla er vikiš til hlišar ķ heild eša aš hluta, eša breytt, skal samningurinn aš kröfu neytanda gilda aš öšru leyti įn breytinga verši hann efndur įn skilmįlans."  Žetta įkvęši er ķ tilskipun 93/13/EEC sem ECJ vķsar til žegar hann įkvešur ķ mįli C-618/10 aš ķ stašinn fyrir 27% vanskilavexti komi engir vextir!  Hęstiréttur įkvaš hins vegar Sešlabankavexti meš vķsan til 4.gr. laga 38/2001, žrįtt fyrir aš ķ 2.gr. laganna segi aš 4.gr. sé frįvķkjanleg og tiltekur sérstaklega sé žaš til hagsbóta fyrir skuldara megi ekki bara vķkja frį žeirri grein heldur öllum greinum laganna!  Hęstiréttur fór sem sagt gjörsamlega öfuga leiš mišaš viš Evrópudómstólinn, ž.e. śrskuršaši um vexti sem voru ķžyngjandi fyrir skuldara, žrįtt fyrir aš hann hefši lagaheimild til aš bregšast į annan hįtt viš.

Höfum ķ huga aš Hęstiréttur ógilti verštryggingarįkvęši gengistryggšra lįnasamninga meš dómum sķnum ķ mįlum 92/2010 og 153/2010 žann 16. jśnķ 2010.  Žar meš var ljóst, aš ekkert mįtti koma ķ stašinn fyrir verštryggingarįkvęšiš, a.m.k. ekki ķ neytendasamningum.  Hann gekk sķšan lengra ķ dómi sķnum ķ mįli 471/2010, žar sem hann įkvešur aš vextir įšur gengistryggšra lįna séu óašskiljanlegur hluti hins ólöglega (ósanngjarna) skilmįla.  Žar meš segir rétturinn aš hinn ósanngjarni skilmįli sé bęši vextirnir og gengistryggingin.  (Hér nįttśrulega geng ég śt frį žvķ aš ólöglegt įkvęši sé ķ leišinni ósanngjarnt.)  Ef marka mį śrskurš ECJ ķ mįli C-618/10, žį skal ekkert koma ķ stašinn fyrir skilmįlana sem vikiš var til hlišar og žaš žrįtt fyrir aš lög į Spįni leyfšu dómstólum aš įkveša nżja vexti.  Žau lög mįtti ekki nżta žegar neytandi įtti ķ hlut (sjį sķšar).  (Veit ekkert hvort annaš gildir um fyrirtęki/lögašila.)  Lįnin sem voru įšur gengistryggšu hefšu žvķ įtt aš vera óverštryggš og vaxtalaus, ef Hęstiréttur hefši komist aš sömu nišurstöšu og ECJ.  Nś segir einhver, en hvaš meš vaxtaįlagiš?  Eins og ég skil dóm Hęstaréttar ķ mįli 471/2010, žį vék rétturinn žvķ lķka til hlišar, žannig aš lįnin ęttu ekki einu sinni aš bera vaxtaįlagiš.  Rétturinn segir jś ķ dómi sķnum:

Meš žvķ aš žar greindum fyrirmęlum um hęš žeirra veršur samkvęmt framansögšu ekki beitt er óhjįkvęmilegt aš lķta svo į aš atvik svari hér til žess aš samiš hafi veriš um aš greiša vexti af peningakröfu įn žess aš tiltaka hverjir žeir skyldu vera.   Samkvęmt 4. gr., sbr. 3. gr. laga nr. 38/2001 skulu vextir žegar svo stendur į vera į hverjum tķma jafnhįir vöxtum, sem Sešlabanki Ķslands įkvešur meš hlišsjón af lęgstu vöxtum į nżjum almennum óverštryggšum śtlįnum hjį lįnastofnunum og birtir eru samkvęmt 10. gr. laganna.

Sem sagt ekkert um vaxtaįlag.  Žetta er gott og blessaš, en ef viš tökum nśna śrskurš ECJ ķ mįli C-618/10, žį hefur rétturinn ekki heimild til aš nżta įkvęši vaxtalaga til aš įkveša vexti sem ekki eru tilteknir.  Aš mati ECJ kemur 1 tölulišur 6. greinar tilskipunar 93/13 ķ veg fyrir žaš, en hśn var leidd ķ lög hér į landi meš c-liš 36. gr. laga 7/1936.  Sjį um hvaš ECJ segir ķ śrskurši sķnum:

In the light of the foregoing, the answer to the second question is that Article 6(1) of Directive 93/13 must be interpreted as precluding legislation of a Member State, such as Article 83 of Legislative Decree 1/2007, which allows a national court, in the case where it finds that an unfair term in a contract concluded between a seller or supplier and a consumer is void, to modify that contract by revising the content of that term. 

(Ķ ljósi žess sem segir aš framan, er svariš viš annarri spurningu aš grein 6 (1) ķ tilskipun 93/13 beri aš tślka sem svo aš hśn gangi framar lögum ķ ašildarrķki, eins og grein 83 ķ lögum 1/2007, sem leyfir landsrétti, žegar hann hefur komist aš žeirri nišurstöšu aš ósanngjarn skilmįli ķ samningi milli seljanda eša birgja og neytanda sé ógildur, aš breyta samningnum meš žvķ aš endurskoša žetta įkvęši.)

Hér segir Evrópudómstóllinn nokkuš afdrįttarlaust, aš neytendavernd hafi meira vęgi en lög į borš viš lög nr. 38/2001 um vexti og verštryggingu.

Neytendavernd dómarans fyrrverandi

Ég verš aš višurkenna, aš mér finnst įhugavert hvernig dómarinn fyrrverandi lķtur į neytendavernd.  Sé neytandi beittur órétti, žį į hann ekki aš geta fengiš mįl sķn leišrétt nema einhver annar borgi.  Ég hef įvallt boriš viršingu fyrir lagakunnįttu Jóns Steinars og tel hann snjallan lögmann.  Mér žętti hins vegar įhugavert aš vita hvers vegna hann telur neytendur ekki eiga aš njóta verndar samkvęmt lögum og Evrópurétti og aš sį sem eignast kröfu byggša į ósanngjörnum įkvęšum eigi aš njóta vafans.

Nś skal tekiš fram aš hęš drįttarvaxtanna, ž.e. 27%, var getiš ķ samningnum ķ mįli C-618/10.  Samt voru vextirnir taldir ósanngjarnir.  Žaš er žvķ ekki vörn vegna verštryggingarinnar aš neytendur viti af óstöšugleika eša megi bśast viš óstöšugleika.  Valdi skilmįlinn žvķ aš neytandinn er krafinn um ósanngjarna greišslu, žį er hann ósanngjarn žó hann hefši veriš meitlašur ķ stein og stašiš žar ķ žśsund įr eša lengur.  Verši verštryggingin fęrš nišur, žį hafa vissulega einhverjar tekjur tapast, en komist t.d. dómstóll aš žvķ aš um ósanngjarnan skilmįla var aš ręša, žį voru tekjurnar bara loftbóla.  Og žó svo aš svo verši ekki, žį er tiltekinn hluti veršbóta loftbóla sem engin innistęša er fyrir og veršur ekki innheimt hvaš svo sem mun ganga į.


Śrtölufólk segir: Ekki hęgt! Viš hin segjum: Finnum leiš, svo žaš sé hęgt!

Ķ fimm įr hafa heimilin ķ landinu mįtt kljįst viš mikla hękkun lįna sinna.  Žessa hękkun mį rekja til umfangsmikilla lögbrota sem fram voru af eigendum og stjórnendum Glitnis, Kaupžings og Landsbanka Ķslands og fjölmargra annarra smęrri fjįrmįlafyrirtękja į įrunum 2004 til įrsbyrjunar 2008, sem hélt svo įfram hjį žessum sömu ašilum fram aš hruni og hjį nżjum fjįrmįlafyrirtękjum og žrotabśum hinna eftir hrun.  Enn eru heimilin ķ gķslingu nśverandi fjįrmįlafyrirtękja og žrotabśa annarra vegna žess aš žau neita aš virša nišurstöšur dómstóla og halda įfram aš innheimta kröfur sem dómstólar hafa dęmt ógildar.

Ég er einn af stofnendum Hagsmunasamtaka heimilanna (HH) og veriš mjög virkur ķ barįttu samtakanna fyrir réttlęti fyrir heimili landsins.  Ķ okkar umfjöllun um śrręši fyrir heimilin įkvįšum viš aš śtiloka hugsunina "žetta er ekki hęgt".  Ķ stašinn veltum viš okkur alltaf fyrir okkur "hvernig er žetta hęgt".  M.a. ķ žvķ skyni lögšu HH ķtrekaš fram tillögur um bęši hvaš žyrfti aš gera og hvernig vęri hęgt aš hlutina.  Sem dęmi um žęr hugmyndir sem HH lögšu fram eru:

  1. Nżtt hśsnęšislįnakerfi 
  2. Afnįm verštryggingar į neytendalįnum ķ žrepum
  3. Leišrétting į lįnum heimilanna meš afskriftarsjóši

Allra žessar hugmyndir voru vel framkvęmanlegar, enda lį mikil vinna aš baki žeim.  En ķ stašinn fyrir aš menn veltu fyrir sér hvernig žetta vęri hęgt, žegar žeir reyndust ósammįla okkar nįlgun, žį var bara sagt:  "Ekki hęgt!" Aldrei var sagt:  "Viš erum ekki sammįla ykkar nįlgun, en viš höfum įhuga į aš ręša viš ykkur nįnar um hugmyndina og finna śt hvernig mį framkvęma žetta."  Nei, ķ stašinn var rętt viš einhverja allt ašra ašila sem höfšu žveröfuga hagsmuni.  Eša žaš héldu žeir a.m.k.  HH hefur nefnilega alltaf litiš į žaš sem sameiginlega hagsmuni fjįrmįlafyrirtękja og višskiptavina žeirra, aš leysa žannig śr mįlum aš bįšir ašilar geti gengiš sįttir frį borši og aš višskiptasamband ašila geti haldiš įfram vegna vilja beggja til aš višhalda žvķ.

Ekki hęgt

Um žremur og hįlfu įri eftir aš HH lagši fram tillögur um nżtt hśsnęšiskerfi kemur ASĶ loks meš einhverjar tillögur.  Ekkert hefur heyrst frį rķkisstjórninni, žrįtt fyrir aš ljóst er aš Ķbśšalįnasjóšur stendur į braušfótum.  Hugmyndir HH voru afgreiddar sem ekki hęgt eša ekki žess virši aš ręša um.

Afnįm verštryggingarinnar kom śt śr žverpólitķskri vinnu sem HH efndu til ķ įrsbyrjun 2010.  Allir flokkar sendu fulltrśa sķna ķ žessa vinnu og ašeins einn fulltrśi Sjįlfstęšisflokksins vildi ekki fara žį leiš.  Allir ašrir ķ hópnum sem fjöllušu um framtķš verštryggingarinnar voru sammįla nišurstöšunni, žar į mešal ašrir fulltrśar Sjįlfstęšisflokksins.  Žessar tillögur voru sķšan kynntar, en nišurstaša eins og alltaf:  "Ekki hęgt!"  Ekki einu sinni spurt:  "Er til önnur śtfęrsla?"  Tekiš fram aš hugmyndin snerist eingöngu um afnįm verštryggingar į neytendalįn.  Nśna žremur įrum sķšar, žegar öllum er ljós hvers konar skašvaldur verštryggingin er, žį eru fleiri oršnir hlynntir tillögunni, en enn er stór hópur sem segir:  "Ekki hęgt!"

Žį er žaš leišrétting į lįnum heimilanna.  Ef lįnin hefšu veriš leišrétt strax ķ febrśar, mars 2009, žį hefši kostnašurinn af leišréttingu verštryggšra lįna veriš veriš lķklegast innan viš 150 ma.kr.  Ķ dag kostar sambęrileg leišrétting ekki undir 200 ma.kr., en taka veršur tillit til žess aš žegar er bśiš aš leišrétta sem nemur minnst 50 ma.kr. sem gerir žaš aš verkum aš 200 ma.kr. standa eftir.  Vissulega stóš styrinn fyrir žremur įrum lķka um gengistryggš lįn, žar sem fariš var fram į mun hóflegri leišréttingu en dómstólar sķšan komust aš nišurstöšu um aš leišréttingin ętti aš vera.

Alltaf hefur veriš sagt. "Ekki hęgt!" en į sama tķma hefur veriš hęgt aš leišrétta og afskrifa hįar upphęšir hjį nįnast öllum öšrum ķ žjóšfélaginu.  Žį hefur ekki veriš sagt:  "Ekki hęgt!"  Nei, žegar kemur aš kvótagreifum eša lķfeyrissjóšum, žį viršist allt vera hęgt. Rķkissjóšur gaf lķfeyrissjóšunum t.d. 30 ma.kr. ķ tengslum viš svo kölluš Avens bréf.  Rķkissjóšur notaši 180 ma.kr. eša var žaš 270 ma.kr. til aš kaupa ónżt bréf af Sešlabankanum, en žau hefši mįtt nota til aš fęra nišur lįn heimilanna.  Rķkissjóšur samdi um yfirfęrslu eigna milli gömlu og nżju bankanna, žar sem kröfuhöfum var gefinn kostur į višbótargreišslu upp į 400 ma.kr., upphęš sem hefši gert betur en duga til aš leišrétta öll lįn heimilanna.

Hreyfingin hefur žrisvar lagt fram tillögu mķna og HH um afskriftarsjóš, žar sem Ķbśšalįnasjóši er hlķft algjörlega og śtgjöld lķfeyrissjóšanna eru ķ lįgmarki.  Žessi hugmynd var fyrst sett fram ķ nóvember 2010 ķ sérįliti mķnu sem fulltrśa HH ķ sérfręšingahópi um skuldamįl heimilanna.  En žetta er ekki hęgt!

Minnst tvö framboš til Alžingis nśna ķ vor hafa leišréttingar į skuldum heimilanna į stefnuskrį sinni. Er ég žį aš vķsa til Dögunar og Framsóknar.  Śrtölufólk er žegar fariš aš afgreiša hugmyndir Framsóknar, sem "ekki hęgt"-tillögu.  Skżjaborg sem ekki er hęgt aš hrinda ķ framkvęmd.  Engum dettur ķ hug aš spyrja:  "Hvernig getum viš lįtiš žetta virka?"  Nei, "ekki hęgt"-fólkiš hefur greinilega öll völdin ķ žjóšfélaginu, a.m.k. žegar kemur aš žvķ aš leišrétta skuldir heimilanna.

Žegar hins vegar kemur aš žvķ aš ganga į heimilin ķ landinu, žį viršist žetta sama fólk vera komiš ķ lišin "aušvitaš er žetta hęgt" og "aš sjįlfsögšu er žetta leyfilegt". Stjórnvöld og Sjįlfstęšisflokkurinn hafa t.d. stutt fjįrmįlafyrirtękin leynt og ljóst ķ žvķ aš innheimta ólöglegar kröfur vegna įšur gengistryggšra lįna.  Veit ekki hvort žeim finnst žau vera fulltrśar fjįrmįlaaflanna į žingi, en žaš lķtur žannig śt (meš heišarlegum undantekningum).  Ekki hafa žessir ašilar tekiš upp hanskann fyrir heimilin ķ mįlflutningi į Alžingi og hafi žaš veriš gert, žį sést žaš bara orši en ekki verkum.  Formašur Sjįlfstęšisflokksins afgreiddi hugmyndir HH mjög hratt og afdrįttarlaust į fundi HH meš žingflokki Sjįlfstęšisflokksins 8. október, 2010.  "Žetta veršur aldrei samžykkt.  Žetta veršur aldrei gert."  Og hann var ekki aš lżsa skošun sinni į hugsanlegum višbrögšum rķkisstjórnarflokkanna viš tillögum HH.  Nei, hann var aš lżsa eigin afstöšu (eša var žaš afstaša flokksins) til tillagnanna.  Settu žessi afdrįttarlausu višbrögš žingmenn flokksins ķ nokkurn vanda, žó einum žeirra hafi nś tekist aš bęta um betur, žegar hann sagši:  "Verštrygging er blessun!"  Įn žess aš segja hver žaš var, žį get ég žó stašfest aš hann mun vart sitja į nęsta žingi.

Afstaša formannsins į žessum fundi kom mér verulega į óvart, žar sem nįnast įri įšur, 12.10.2009, žį voru forsvarsmenn HH bešnir um aš hitta žingflokk Sjįlfstęšisflokksins ķ Valhöll og žar kvaš viš allt annan tón.  Žį talaši Bjarni um žörf fyrir almennar ašgeršir, žverpólitķska laun, višhalda ekki bara greišsluviljanum, heldur lķka von og tilgangi.  Hann taldi lķka tillögur HH vera skref ķ rétta įtt (ekki alveg sama śtfęrsla og įri sķšar).  Velti fyrir sér hvaša vit vęri ķ žvķ aš halda įfram aš borga žegar allt eigiš fé vęri horfiš og sagši skuldaleišréttinguna naušsynlega.  (Ég skrifa nišur glósur į öllum fundum, žannig aš žetta er beint eftir Bjarna haft.)  Ég velti žvķ fyrir mér hvort žetta vęri sami mašurinn sem ég vęri aš tala viš ķ október 2010 og sį sem ég talaši viš įri fyrr. Kannski var Bjarni bara svo upptekinn af žvķ, aš gera ekki žį vitleysu, eins og hann gerši nokkrum mįnušum sķšar, žegar hann, aš sögn Ólafar Nordal, varaformanns flokksins, steig žau mjög svo óvanalegu skref, af "foringja ķ stjórnarandstöšu, aš standa meš žvķ sem hann telur rétt fyrir žjóšina"!  Jį, žaš er erfitt aš vera ķ stjórnarandstöšu og mega ekki fylgja hjartanu, heldur veršur aš passa sig į žvķ aš koma ekki meš neinar jįkvęšar tillögur.  (Žarna var Ólöf aš lżsa afstöšu Bjarna til Icesave samningsins og viš vitum öll hvernig sś vegferš fór.)

Höfum ekkert viš śrtölufólk aš gera

Ég verš aš višurkenna, aš ég er oršinn nokkuš śrkula vonar aš heimilin munu fį réttlęti ķ frį stjórnvöldum, hvort sem um er aš ręša nśverandi rķkisstjórn eša sś sem tekur viš eftir kosningar.  Eins og ég hef bent į, hefur ašeins eitt framboš af žeim sem gera mį rįš fyrir aš hafi einhverja vigt į Alžingi eftir nęstu kosningar, leišréttingu į skuldum heimilanna į stefnuskrį sinni.  Og śrtölufólkiš śr Sjįlfstęšisflokki, Samfylkingu og VG er strax fariš aš segja "ekki hęgt" ķ annarri hverri setningu.   Nįkvęmlega eins og žaš hefur gert allt žetta kjörtķmabil. Gerir fólk sér ekki grein fyrir hvert śrręšaleysi nśverandi rķkisstjórnar er aš leiša samfélagiš.  Žaš getur vel veriš aš einhverjir ašilar séu ķ įgętum mįlum, t.d. hafa Įlfheišur Ingadóttir, Pétur Blöndal og Įrni Pįll Įrnason öll lżst žvķ yfir ķ mķn eyru aš žau žurfi engar leišréttingar lįna.  Įlfheišur og Įrni sögšust alveg rįša viš aš greiša tjóniš sem lögbrjótarnir ollu žeim og lķklegast skuldaši Pétur ekkert.  En stašreyndin er aš stór hluti heimila landsins, er ķ verulega skertri stöšu mišaš viš fyrir hrun og gęti žegiš aš hluti byrša hrunsins verši lyft af öxlum žeirra.

Hreyfingin hefur ķ žrķgang lagt fram tillögu į Alžingi sem gengur śt į aš leišrétta verštryggš lįn heimilanna.  Žó leišréttingin sé ekki mikil, sem hlutfall af żmsum öšrum afskriftum, gjafagjörningum og leišréttingum sem runniš hafa aušveldlega ķ gegn um kerfiš, žį koma stjórnvöld ķ vegi fyrir žvķ aš tillaga Hreyfingarinnar fari ķ gegn um žingiš.  Almenningur viršist ekki vera mešvitašur um žessa tillögu Hreyfingarinnar, mišaš viš hvaš žingmenn hennar njóta takmarkašs stušnings mešal kjósenda.  Kannski kemur žaš ķ veg fyrir framgang tillögunnar į žingi, aš ég er rįšgjafi Hreyfingarinnar ķ mįlinu og tillaga er upprunin hjį Hagsmunasamtökum heimilanna.  Ég skora į fólk, žegar žaš fer į frambošsfundi į nęstu vikum aš spyrja frambjóšendur flokkanna sem eiga fulltrśa į žingi:  "Hvaš hefur žinn flokkur gert til aš leita lausna į skuldavanda heimilanna?",  "Hvers vegna hefur žinn flokkur ekki stutt tillögu Hreyfingarinnar um bjargrįšasjóš vegna skuldavanda heimilanna?"  Ekki leyfa žeim aš komast upp meš žaš svar aš tillögurnar séu ekki raunhęfar, žvķ žaš er rangt svar.  Tillögurnar eru ekki bara raunhęfar.  Žęr eru naušsynlegt skref ķ björgun Ķbśšalįnasjóšs og munu koma ķ veg fyrir aš rķkissjóšur žurfi aš leggja ĶLS til 100-200 milljarša króna į nęstu įrum.  Bara žetta sķšasta ętti aš vera góš og gild įstęša fyrir žvķ aš samžykkja tillögu Hreyfingarinnar og hrinda henni ķ framkvęmd.


Höfundur

Marinó G. Njálsson
Marinó G. Njálsson
Upplýsingaöryggi og persónuvernd eru mínar ær og kýr, þó ég blaðri um allt og ekkert hér á blogginu. Er í Hagsmunasamtökum heimilanna og berst fyrir réttlæti fyrir heimili í landinu.  Loks er ég faggiltur leiðsögumaður.  Netfangið mitt er mgn@islandia.is og netfang fyrirtækisins oryggi@internet.is.

Heimsóknir

Flettingar

  • Ķ dag (13.12.): 19
  • Sl. sólarhring: 28
  • Sl. viku: 181
  • Frį upphafi: 1651464

Annaš

  • Innlit ķ dag: 19
  • Innlit sl. viku: 158
  • Gestir ķ dag: 19
  • IP-tölur ķ dag: 19

Uppfęrt į 3 mķn. fresti.
Skżringar

Des. 2017
S M Ž M F F L
          1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31            

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband