Leita ķ fréttum mbl.is

Bloggfęrslur mįnašarins, jśnķ 2013

Hagstofan, bankaleynd og Persónuvernd

Lagt hefur veriš fram frumvarp į Alžingi (žingskjal 14 - 14. mįl), žar sem veita į Hagstofunni auknar heimildir til aš upplżsingaöflunar um fjįrhagsstöšu einstaklinga.  Ķ athugasemdum meš frumvarpinu segir aš um sé aš ręša sambęrilegar heimildir og sé aš finna ķ tvennum öšrum lögum.  Einnig segir aš upplżsingarnar skuli nota til hagskżrslugeršar.

Nokkur umręša hefur oršiš um žetta frumvarp, žar sem žvķ er haldiš fram aš meš žvķ sé veriš aš afnema bankaleynd.  Viš lestur athugasemda meš frumvarpinu mį m.a. finna:

Viš flutning gagna og tölfręšivinnsluna veršur ekki unniš meš kennitölur heldur einkvęm einkenni og žvķ verša persónuupplżsingar órekjanlegar žar sem persónuauškenni verša afmįš (dulkóšuš).

Ekki veršur séš meš žessu, aš ętlunin sé aš afnema bankaleynd.  Afnįm bankaleyndar getur ašeins oršiš, žegar persónugreinanlegar bankaupplżsingar eru birtar žrišja ašila.  Svo er ekki.  Hér er veriš aš veita žrišja ašila, ž.e. Hagstofunni, ašgang aš ópersónugreinanlegum bankaupplżsingum.  Nįkvęmlega sambęrilegum upplżsingum og bęši Skatturinn og Fjįrmįlaeftirlit hafa ašgang aš lögum samkvęmt.  Enginn hefur talaš um afnįm bankaleyndar ķ žvķ samhengi.

Ég sé aš settur forstjóri Persónuverndar tjįir sig um mįliš meš žeim oršum aš veriš sé aš afnema bankaleynd.  Er mér lķfsins ómögulegt aš skilja hvernig hann kemst aš žessari nišurstöšu.  Žetta er sama Persónuvernd, sem veitti Sešlabanka Ķslands ašgang aš nįkvęmlega sömu upplżsingum voriš 2009 ķ sambęrilegum tilgangi.  Vissulega var nśverandi forstjóri Persónuverndar ekki ķ žvķ embętti žį heldur rįšgjafi um persónuverndarmįl.  Ég man samt ekki eftir žvķ aš hann hafi tjįš sig į žessu nótum žegar sś heimild var veitt.  Ég į lķka erfitt meš aš sjį Persónuvernd setja sig upp į móti ašgangi Hagstofunnar, žegar nokkrir hagfręšingar hjį Sešlabankanum fengu slķkan ašgang fyrir 4 įrum.

Ég verš aš lżsa yfir furšu minni į oršum setts forstjóra Persónuverndar.  Hlutverk stofnunarinnar ķ žessu tilfelli er ekki aš tjį sig um hvort bankaleynd sé afnumin, enda ekki ķ hennar verkhring aš fjalla um bankaleynd sem slķka.  Hlutverk stofnunarinnar er aš tryggja, aš viš žennan flutning verši upplżsingarnar, sem flytja į, ekki rekjanlegar til žeirra einstaklinga sem žęr eru tengdar hjį viškomandi fjįrmįlastofnun og öšrum fyrirtękjum.

Höfum ķ huga aš fjįrhagsupplżsingar teljast ekki viškvęmar persónuupplżsingar.  Um vinnslu fjįrhagsupplżsinga hljóta žvķ aš gilda rżmri reglur en um vinnslu viškvęmra persónuupplżsinga.  Ķ töluliš 9 ķ gr. 9 ķ lögum nr. 77/2000 um persónuvernd og mešferš persónuupplżsinga segir um vinnslu viškvęmra persónuupplżsinga:

9. vinnslan sé naušsynleg vegna tölfręši- eša vķsindarannsókna, enda sé persónuvernd tryggš meš tilteknum rįšstöfunum eftir žvķ sem viš į.

Hér er vķsaš til tölfręširannsókna, en lķklegast getur vinnsla hagtalna falliš undir žaš.  A.m.k. er svo aš vęru fjįrhagsupplżsingar viškvęmar persónuupplżsingar, žį er žaš hlutverk Persónuverndar aš sjį til žess aš persónuvernd upplżsinganna sé tryggš, en ekki aš hafa įhyggjur af žvķ hvort ķ žessu felist afnįm bankaleyndar.

Lķtiš mįl er aš ganga svo frį žeim gögnum, sem Hagstofan fęr frį fjįrmįlafyrirtękjum, aš žau verši meš öllum órekjanleg til einstaklinganna į bak viš žau.  Ķslensk erfšagreining hefur ķ mörg įr notaš kerfi, sem Persónuvernd hefur samžykkt.  Fjįrhagsupplżsingar eru ekkert flóknari upplżsingar til dulkóšunar en sjśkraskrįrupplżsingarnar sem ĶE hefur unniš meš.

Ég vona aš žegar Persónuvernd sendir inn umsögn sķna um mįl 14 į žingskjali 14, žį muni stofnunin einbeita sér aš hlutverki sķnu, sem er aš gera kröfu um öryggisrįšstafanir til aš tryggja aš upplżsingarnar, sem Hagstofunni er ętlaš aš fį ašgang aš, verši ópersónugreinanlegar.  Persónuvernd į aš gera kröfu um aš Hagstofan innleiši stjórnkerfi til verndar persónuupplżsingum, hafi žaš ekki žegar veriš gert, aš komiš verši į fullnęgjandi tęknilegum og stjórnunarlegum rįšstöfunum til aš nį žessu marki og aš fram fari śttekt į stjórnkerfinu og öryggisrįšstöfunum žess įšur en flutningur upplżsinganna hefst.  Ég ętla ekki aš tjį mig um žaš hér hvaša kröfur Persónuvernd į aš setja eša hvaša rįšstafanir Hagstofan į aš innleiša.  Sem sérfręšingur į žessu sviši, žį er ég viss um aš lķtill vandi er aš tryggja žessar upplżsingar į žann hįtt, aš minni hętti verši į rofi į trśnaši mešhöndlun Hagstofunnar į upplżsingunum, en er viš daglega vinnslu žeirra ķ fjįrmįlafyrirtękjum.


mbl.is Ķ raun veriš aš afnema bankaleynd
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Viršing fyrir nįttśrunni

Įhugavert aš opinberaš sé aš menn hafi gengiš of harkalega aš nįttśrunni ķ tengslum viš Hellisheišavirkjun. Teygt sig lengra ķ nżtingu jaršvarmarżma, en žau leyfšu. Ekki tók žaš langan tķma.

Ómar Ragnarsson er ķtrekaš bśinn aš vara viš žessu og menn śr orkugeiranum hafa afgreitt žį gagnrżni sem óžarfa įhyggjur. Nś kemur ķ ljós aš hann hafši rétt fyrir sér. Ętli žaš sama eigi viš um önnur svęši, žar sem Ómar hefur bent į svipaša hluti, sbr. Reykjanesvirkjun.

Žegar Ómar kom fram meš sķna gagnrżni į blogginu sķnu, žį sagšist ég ekki hafa miklar įhyggjur af žessu, žar sem eina sem geršist vęri aš menn hittu sig sjįlfa heima, ž.e. orkuframleišsla myndi minnka. Ef jaršhitageymirinn tęmdist alveg, žį einfaldlega legšist framleišsla af ķ virkjuninni og hvķla žyrfti svęšiš ķ ótiltekinn įrafjölda meš tjóni fyrir eigendur virkjunarinnar, ž.e. Reykvķkinga.

Vandi Hellisheišarvirkjunar

Vandi Hellisheišarvirkjunar er ekki aš jaršhitahólfin standi ekki undir framleišslugetu virkjunarinnar. Nei, vandinn er aš virkjunin er of stór fyrir sjįlfbęrni jaršhitahólfanna sem eru notuš fyrir orkuframleišsluna!

Į žessu eru bara tvęr lausnir og getur hvor komiš ķ veg fyrir aš grķpa žurfi til hinnar eša aš hiš óhjįkvęmilega gerist annars:
1) Sękja ķ holur į öšrum svęšum, t.d. Hverahlķš.
2) Slökkva į hluta af aflvélum Hellisheišarvirkjunar, žar til aš framleišslan er ķ takti viš sjįlfbęrni svęšisins.

Ef önnur eša bįšar leiširnar verša ekki farnar, žį žurfa menn einfaldlega aš lifa viš žaš, aš vinnslugeta svęšisins minnkar um 6% į įri nęstu 16 įr og žį veršur hvort eš er bśiš aš fara leiš 2). Eftir 16 įr snśa menn svo bara lyklinum i skrįnni og koma aftur eftir 50-100 įr.

Hvort er betra aš slökkva į einhverjum aflvélum strax og stjórna žeirri ašgerš eša lįta nįttśruna um verkiš?

Nįttśran sem söluvara

Mér viršist stundum gęta žess misskilnings aš nįttśra Ķslands sé öll žannig aš hśn endurnżi sig, ef af er tekiš.  Vissulega mun nįttśran lķklegast endurnżja sig öll aš lokum, en viš veršum örugglega ekki til frįsagnar um žaš.  Endurnżjunartķminn er nefnilega ķ milljónum įra hvaš suma landshluta varšar.

Nżting nįttśrunnar er gerš meš žrennum hętti:

1.  Nįttśruskošun, fyrst og fremst feršažjónusta og feršamennska, en einnig sem bakgrunnur eša leiksviš fyrir myndatökur, kvikmyndir og hljóšupptökur.

2.  Nżting afurša nįttśrunnar, žess sem hśn gefur af sér og endurnżjast, ž.e. gróšur, vatn, jaršhiti, dżr, fiskur ķ vötnum og įm, fuglar ķ björgum og sjįvarfang.

3.  Nżting žess sem ekki veršur aušveldlega lagaš, ž.e. byggingarsvęši, svęši undir samgöngumannvirki, efnisnįmur, ruslahaugar, virkjanasvęši, uppistöšulón og fleira ķ žessum dśr.

Tveir fyrri flokkarnir eru eingöngu aršsamir, ef nżtingin er hófleg. 

Nįttśruskošun

Nįttśruskošun er einmitt žaš.  Skošun į nįttśru landsins.  Hśn veršur aš vera žannig aš henni fylgi ekki skemmdir į žvķ sem veriš er aš skoša, aš "sżningargripurinn" verši ekki aš fórnarlambi sölumennskunnar eša mannmergšar.  Skoša žarf hvaš hver stašur ber mikla umferš/mikinn įgang.  Inni ķ žvķ žarf aš skoša hve margir žjónustuašilar komast fyrir į hverju svęši, mį žar nefna staši eins og Landmannalaugar, Jökulsįrlón, Sólheimajökull og Svķnafellsjökull. 

Oršin er leitun į žvķ svęši į Ķslandi, žar sem ekki er ķ boši skipulagšar feršir į.  Ég hef veriš aš skoša žetta undanfarnar vikur ķ tengslum viš uppbyggingu į vefnum Iceland Guide, www.icelandguide.is, (breytingin er komin ķ loftiš).  Nįnast sama hvert į land viš förum, alltaf mį finna ašila sem bżšur upp į skipulagša ferš žangaš eša einkaleišsögn.  Og hugmyndaflugiš er óžrjótandi.  Spurningin er hvort allt sé ęskilegt.

Vill fólk sem er į göngu yfir Fimmvöršuhįls, aš allt ķ einu lendi žyrla viš hlišina į slóšanum eša aš jeppi komi žar akandi?  Aš skoša gervihnattamyndir af landinu fęr mig stundum til aš hugsa af hverju eru allir žessir vegaslóšar um hįlendiš.  Sums stašar liggja žeir svo žétt, aš tilgangurinn fyrir fleiri en einum slóša er engan veginn skżr.  Žvķ mišur eru fį svęši eftir, žar sem ekki er bśiš aš leggja slóša um svo ekki žurfi aš nota tvo jafnfljóta.  Reišleišum fylgir oft sama rask og bķlslóšum, žannig aš žęr žarf einnig aš skipuleggja.

Nįttśruskošun žarf ekki aš gera aušvelda.  Afviknir stašir missa sjarma sinn viš aš hętta aš vera erfišir ašgengis.  Lónsöręfi, Ķ Fjöršu, Vķknaslóšir, gönguleišin frį Eldgjį ķ Lakagķga og sķšan įfram ķ Nśpstašaskóg, Torfajökulssvęšiš og fleiri slķk svęši hafa sitt gildi vegna žess aš žar eru almennt ekki vélknśin ökutęki.  Žessu eigum viš aš halda. Svęši įn vélknśinna tękja eru mikilsvirši.

Nżting nįttśruafurša

Nżting žess sem nįttśran gefur af sér, sem ég kalla hér nįttśruafuršir, veršur aš vera sjįlfbęr.  Orkuveita Reykjavķkur er aš komast aš žvķ hver afleišingarnar eru af ósjįlfbęrri nżtingu virkjunarsvęšis Hellisheišarvirkjunar.  Hvaša gagn er af tugmilljarša fjįrfestingu, sem nęrri setti fyrirtękiš į hausinn, ef menn ganga svo hratt į aušlindina (ž.e. jaršhitageyminn) aš hśn eyšist upp į 25 įrum eša svo.  Hvaš žurfa menn aš draga mikiš śr notkuninni, svo hśn verši sjįlfbęr?  En žetta į ekki bara viš um jaršhitavirkjanir.  Landgęši, veišivötn og įr, bjargfugl, fiskistofnar og hvaš žaš nś er sem viš nżtum.  Ég tiltók ekki vatnsafl, žar sem viš erum ekki enn farin aš stjórna śrkomu, leysingum og jökulbrįš til aš hafa įhrif į vatnsflęši ķ įrnar sem nżttar eru ķ vatnsaflsvirkjunum.

Afuršir nįttśrunnar halda bara įfram aš vera žar sem žęr eru mešan viš mešhöndlum žęr af viršingu.  Um leiš og viš göngum of nęrri žeir, žį hętta žęr aš geta endurnżjaš sig eša gera žaš hęgar.  Ef įm er spillt, hverfur fiskurinn.  Ofveiši į nytjastofnum sjįvar olli miklum aflasamdrętti, sem hafši ķ för meš sér minni landsframleišslu og śtflutningstekjur en annars hefši oršiš.

Hófleg nżting afurša nįttśrunnar er žjóšinni til góša.  Höfum ķ huga, aš nśverandi kynslóš žarf aš skila komandi kynslóšum landinu sjįlfbęru.  Viš höfum ekkert leyfi til aš svipta nįttśruna žeirri getu sinni aš endurnżja sig jafnhratt og afuršir hennar eru nżttar.

Óafturkręft nżting nįttśrunnar

Lķklegast eru ekki margir sem lķta į byggš sem óafturkręfa nżtingu nįttśrunnar.  Ég tel žaš nś samt svo vera.  Ég hef oft sagt ķ grķni, aš ef Reykjavķk hefši žurft aš fara ķ gegn um umhverfismat įšur en žéttbżliš byggšist upp į svęšinu, žį er ég ekki viss um aš hśn hefši komist ķ gegn um žaš.

Ķ Garšabę ętla menn aš fęra veginn śt į Įlftanes um nokkur hundruš metra vegna nįnast nokkurra hśsa.  Framkvęmdin mun skemma nįttśruminjar og er fullkomlega óafturkręf.  Įstęšan er einhverjum datt ķ hug aš leyfa byggš į svęši viš nśverandi veg og gera hann žvķ "hęttulega" fyrir börn ķ žessari byggš.  Meš uppkaupum į 3-4 hśsum hinum megin viš götuna vęri ekkert žvķ til fyrirstöšu aš hafa veginn žar sem hann er.  Nei, žarna į aš fara ķ óafturkręfa, lśxus framkvęmd į nįttśruminjasvęši. Ég segi lśxus framkvęmd, žvķ eina sem žarf ķ reynd aš gera žarna er aš draga śr umferšahraša į stuttum kafla.  Nokkuš sem ķbśar flestra byggšalaga į landinu žurfa aš sętta sig, žegar ekiš er śt śr einu žéttbżlissvęši į leiš til annars.

Ég tek žessa framkvęmd viš veg śt į Įlftanes bara sem dęmi um óviršingu okkar viš nįttśruna.  Tilflutningur Jöklu yfir ķ Fljótsdal er annaš afrek sem ég get sem Ķslendingur ekki veriš stoltur af.  Žórustašanįman ķ Ingólfsfjalli sést į loftmynd ķ hlutföllunum 1:1.000.000.  Keflavķkurflugvöllur sést ekki śr sömu hęš!  Raušhólar viš Ellišavatn og Seyšishólar ķ Grķmsnesi eru sķšan alveg gjörsamlega óskiljanlegar nįttśruskemmdir, žar sem efniš sem tekiš var/er af žessum stöšum er gjörsamlega handónżtt buršar- og uppfyllingarefni.  En gķgarnir (ž.e. hólarnir) eru hins vegar nįttśruminjar sem ęttu aš vera į heimsminjaskrį.  Efnisnįmur eru naušsynlegar, en žessar žrjįr vera sjįanlegar hverjum sem framhjį fara um ókomna tķš.  Höfum ķ huga aš Raušhólar eru sams konar nįttśrufyrirbrigši og Skśtustašargķgarnir ķ Mżvatnssveit.

Virkjanir eru śt um allt land.  Margar eru litlar og ķ eins mikilli sįtt viš umhverfiš sitt og hęgt er aš hugsa sér.  Get ég žar nefnt Grķmsįrvirkjun į Héraši, Smyrlabjargįrvirkjun ķ Sušursveit, Sognsvirkjanirnar hinar nešri, Mjólkįrvirkjun ķ Dżrafirši og żmsar fleiri.  Dęmi eru lķka um stórar virkjanir ķ sįtt viš umhverfiš og kemur žar Blönduvirkjun fyrst ķ hug.  Ašrar eru ekki eins vel heppnašar śt frį sjónarhorni nįttśrunnar og lęt ég vera aš nefna hverjar mér finnst žar skara upp śr.  Ég vil žó segja, aš mér finnst ķ umręšunni um rammaįętlun gleymast, aš virkjanir eru žegar śt um allt.  Žvķ vęri kannski mikilvęgt aš bęta viš einum flokki ķ įętlunina, ž.e. žegar starfręktar virkjanir.

Vegir eru sķšan kapķtuli śt af fyrir sig.  Ég hef įšur nefnt hįlendisslóša sem eru śt um allt.  Sķšan er varla til sį dalur žar sem stutt er į milli sveita, aš ekki sé slóši upp dalinn og yfir ķ nęstu sveit.  Oft dugar ekki einn, heldur eru žeir fleiri.  Hvaš ętli sé t.d. hęgt aš velja śr mörgum mismunandi leišum milli Eyjafjaršar og Skagafjaršar?  1) Héšinsfjöršur og Strįkagöng, 2) Lįgheiši, 3) Upp śr Svarfašardal yfir ķ Unadal, 4) Svarfašardalur um Heljardalsheiši yfir ķ Seljadal eša Kolbeinsdal og žašan ķ Hjaltadal, 5) Yfir Hjaltadalsheiši liggur slóši milli Hjaltadals og Hörgįrdals, 6) Śr Hörgįrdal liggur slóši yfir ķ Noršurįrdal, 7) Öxnadalsheiši; 8) Upp śr Vesturdal ķ Skagafirši er hęgt aš fara tvęr leišir upp į hįlendiš og tengjast žar slóšum sem sķšan tengjast žremur leišum ofan ķ Eyjafjaršardal. Żmsar hugmyndir um vegtengingar milli sušvesturhornsins og noršurlands vekja ekki hjį mér hrifningu, žar sem meš žvķ er veriš aš leggja til vegi um afvikin svęši sem eiga aš fį aš vera afvikin.  Sama į viš um of miklar (mķnu mati) vegabętur į hįlendisvegum.  Hįlendisvegir eiga aš fį aš vera hįlendisvegir.

Viš žróun byggšar og žjónustusvęša fyrir byggšir veršur aš taka tillit til nįttśrunnar į margan hįtt.  Horfa veršur jöfnum höndum į įhrif nįttśrunnar į byggšina og byggšarinnar į nįttśruna.  Sem ķbśi viš Ellišavatn, žį finnst mér góš sś fjarlęgš sem almennt er į byggšinni frį vatninu. 

Flest bęjarfélögin į höfušborgarsvęšinu eru bśin aš nżta žaš byggingarland sem kemst fyrir į landi sem įšur var undir jökli, ž.e. grįgrżtissvęšin.  Garšbęingar og Hafnfiršingar eru komnir inn ķ hraunin hjį sér, ž.e. ķ Garšabę eru žaš hin 7.200 įra hraun frį Bśrfelli og ķ Hafnarfirši eru menn komnir śt ķ Flatahraun sem rann fyrir um 1.000 įrum og Kapelluhraun sem rann 1151. Vķša annars stašar veršur aš gęta žess aš virša sérstöšu bęjarstęša viš žróun byggšar.  Žaš geta veriš fornleifar į svęšinu, nįttśruminjar, nįttśruverndarsvęši, nįttśruvįr eša bara hreinlega landslag sem vert er aš halda óbreyttu meš śtivistarlegu tilliti. Of langt mįl er aš telja slķka byggšakjarna upp.  Svo margir eru žeir.

Lokaorš

Gręšgi ķ nżtingu nįttśrunnar hittir menn heima. Hvort sem žaš er ķ ofnżtingu jaršhita, meš of miklum straumi feršamanna inn į viškvęm svęši, umferš žar sem umferš į ekki aš vera, óvarlegri efnistöku, rangri umgengni į vatnsverndarsvęšum eša einhverju öšru. Nįttśran er okkar dżrmętasta eign sem minnkar aš veršgildi, ef viš förum illa meš hana.  Sérstaša nįttśru Ķslands er mikli fjölbreytni hennar į litlu svęši.  Aušvelt er aš skoša margar nįttśruperlur į stuttum tķma.  Önnur sérstaša er aš hér er hęgt aš feršast um nįnast ósnortin svęši.  Žetta tvennt mun fęra landinu miklar tekjur um ókomna framtķš, en žį og žvķ ašeins aš viš lįtum ekki gręšgina rįša nżtingu nįttśrunnar.


mbl.is Hafa įhyggjur af stöšu jaršhitasvęšisins
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Höfundur

Marinó G. Njálsson
Marinó G. Njálsson
Upplýsingaöryggi og persónuvernd eru mínar ær og kýr, þó ég blaðri um allt og ekkert hér á blogginu. Er í Hagsmunasamtökum heimilanna og berst fyrir réttlæti fyrir heimili í landinu.  Loks er ég faggiltur leiðsögumaður.  Netfangið mitt er mgn@islandia.is og netfang fyrirtækisins oryggi@internet.is.

Heimsóknir

Flettingar

  • Ķ dag (13.12.): 19
  • Sl. sólarhring: 28
  • Sl. viku: 181
  • Frį upphafi: 1651464

Annaš

  • Innlit ķ dag: 19
  • Innlit sl. viku: 158
  • Gestir ķ dag: 19
  • IP-tölur ķ dag: 19

Uppfęrt į 3 mķn. fresti.
Skżringar

Des. 2017
S M Ž M F F L
          1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31            

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband