Leita ķ fréttum mbl.is

Bloggfęrslur mįnašarins, įgśst 2010

Umręša sem žörf er į - Sósķalisti ver aušvaldiš

Ég var bešinn įšan um umsögn ķ nafni Hagsmunasamtaka heimilanna vegna greinar Siguršar.  Mig langar aš birta hana hérna įsamt žvķ aš ręša grein Įrmanns Jakobssonar į Smugunni.

Hagsmunasamtök heimilanna fagna žvķ aš lķf sé aš fęrast ķ lögfręšilega umręšu um forsendubrest verštryggšra lįna.  Fyrst geršist žaš meš dómi Hérašsdóms Reykjaness ķ mįli ĶAV vegna ķžróttamannvirkjanna į Įlftanesi og nśna fjallar Siguršur G. Gušjónsson um žetta ķ grein sinni.  Žaš hefur veriš skošun Hagsmunasamtaka heimilanna frį stofnun samtakanna aš veršbętur umfram 4% į įri valdi brotnum forsendum vegna verštryggšra lįnasamninga.  Veršbólgumarkmiš Sešlabanka Ķslands voru 2,5% į įrunum 2001 fram į haust 2008 meš efri vikmörk 4%.  Samtökin telja žvķ aš veršbólga umfram efri vikmörk sé frįvik frį žvķ sem lįntakar gįtu bśist viš og valdi žvķ forsendubresti.  Siguršur G. Gušjónsson lżsir žessum forsendubresti vel ķ grein sinni og žaš gerši fjölskipašur dómur hérašsdóms lķka.  Krafa Hagsmunasamtaka heimilanna er aš žessi forsendubrestur verši leišréttur afturvirkt til 1.1.2008.  Viš höfum ekki fariš fram į meira, en vissulega varš einnig forsendubrestur į įrunum žar į undan.  Viš erum tilbśin aš lįta žann forsendubrest kyrrt liggja verši oršiš viš kröfu okkar um leišréttingu til 1.1.2008, en Siguršur ętlar lengra meš sitt mįl.

 

Fjįrmįlafyrirtękjum var bošiš į sķšasta įri til samninga vegna gengistryggšra lįna.  Žau hunsušu sanngirniskröfur Hagsmunasamtaka heimilanna žį og fengu ķ stašinn yfir sig dóma Hęstaréttar.  Žau hlupu grįtandi ķ pilsfald FME og SĶ og bįšu um aš verja sig fyrir hinum illa Hęstarétti sem gert var meš žvķ aš brjóta gegn neytendaverndartilskipun ESB.  Vilja fjįrmįlafyrirtękin taka įhęttuna į žvķ aš nęst verši forsendubrestur dęmdur į verštryggš lįn aftur til 2005 og stór hluti af 50% veršbótum verši dęmdur ólöglegur?

 

Hagsmunasamtök heimilanna eru tilbśin til višręšna viš fjįrmįlafyrirtęki um lausn į skuldavanda heimilanna.  Samtökin hafa enga trś į aš stjórnvöld muni taka upp hanskann fyrir heimilin vegna žeirra fjįrhagslegu įfalla sem yfir žau hafa rišiš.  Skjaldborgin góša nįši ekki einu sinni aš verša tjaldborg og öll śrręši stjórnvalda hingaš til hafa gengiš śt į aš tryggja aš eins mikill peningur streymi frį fjįrvana heimilum til fjįrmįlakerfisins.  Ekkert skal afskrifaš nema žaš sé sannanlega tapaš og fólk annaš hvort bśiš aš tapa eigum sķnum (į naušungarsölu eša vegna gjaldžrots) eša žaš flśiš land vegna žess skuldafangelsis sem felst ķ śrręšum stjórnvalda.  Samtökin fagna žvķ öllum rökum sem geta opnaš augu fjįrmįlafyrirtękja fyrir žvķ aš višręšur eru af hinu góša.  Hagsmunasamtök heimilanna hafa ķtrekaš bošiš fjįrmįlafyrirtękjum upp į slķkar višręšur, nś er žaš žeirra aš bregšast viš og žiggja žęr.  Hęgt er aš leysa žessi mįl utan dómstóla, en žį verša fjįrmįlafyrirtękin aš žora aš stķga žaš skref.  

 

Žį er žaš kostuleg grein Įrmanns Jakobssonar į Smugunni.  Greinin ber fyrirsögnina Fįtękt, sjįlfbęrni og hanttręn hugsun.  Ķ henni fjallar hann m.a. um fįtękt į Ķslandi og ber aš hluta saman viš fįtękt į Haiti af öllum stöšum ķ heiminum.  En ég ętla ekki aš fjalla um žann hluta greinar Įrmanns, heldur pilluna sem hann sendir Hagsmunasamtökum heimilanna.  Ķ grein sinni segir hann:

Eftir hruniš hefur boriš nokkuš į žvķ aš snśiš vęri śr fįtęktarhugtakinu. Ég žekki sjįlfur dęmi um manneskju sem lżsti sér sem fįtękri žó aš hśn ętti bęši veglegt hśsnęši, nokkra bķla og hefši fariš nokkrum sinnum til śtlanda į nżlišnu įri. Sjįlfsagt vegna mikilla skulda sem eru sannarlega alvarlegt vandamįl. Žess ber žó aš gęta aš bošiš hefur veriš upp į śrręši sem hin svonefndu Hagsmunasamtök heimilanna kalla „aš lengja ķ hengingarólinni“. Žaš merkir į mannamįli aš létt er į afborgunum žannig aš rįšstöfunarfé eykst. Skuldin hverfur ekki og fólk į erfišara meš aš finnast žaš eiga hśsnęšiš, er vissulega ķ allt annarri stöšu en žaš taldi sig vera. En fįtękt?

Ég verš nś aš segja žaš furšulegan sósķalisma žegar sósķalistinn fer aš verja aušvaldiš fyrir sanngjörnum kröfum almennings um aš aušvaldiš skili žvķ sem žaš hefur ranglega tekiš.  Sżnist mér žį sem žaš sé sósķalistinn sem er "svo nefndur" sósķalisti og aš flokkur svo nefndra sósķalista sé "svo nefndir" Vinstri gręnir.  Žegar stušningsmenn žess flokks, sem telur sig lengst til vinstri ķ ķslenskri pólitķk telja sig žurfa aš verja aršrįn aušvaldsins mešan Alžjóšagjaldeyrissjóšurinn telur aš lengra žurfi aš ganga til móts viš skuldsett heimili, žį fer mašur aš velta fyrir sér hvort ekki hafi oršiš endaskipti į hlutunum. 

"Vont er žeirra ranglęti, verra žeirra réttlęti", męlti Jón Hreggvišsson ķ Ķslandsklukku Laxness.  Koma žessi orš mér sķfellt oftar ķ huga žessa mįnuši. Žegar sósķalistar Ķslands geta af flokkshollutu ekki stašiš meš almśganum gegn aušvaldinu, žį vil ég frekar "ranglęti" kapitalistanna en "réttlęti" sósķalistanna.


mbl.is Telja vęntanlega 21% vexti sanngjarna
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Jį, einmitt, FME aš kenna aš Sigga var ekki bannaš aš kaupa NIBC bankann - Įhęttustjórnun Kaupžings var greinilega ķ molum

Siguršur Einarsson fer mikinn ķ vištali viš Fréttablašiš.  Velti ég žvķ stundum fyrir mér hvort mašurinn skilji žaš klśšur sem hann varš valdur aš og hafi yfirhöfuš haft hęfi til aš reka, sem stjórnarformašur, stęrsta banka Ķslands.  Hęgt vęri aš tiltaka aragrśa atriša, žar sem mann setur hljóšan viš lesturinn.  Mig langar aš byrja į atriši śr lķtilli rammagreina į blašsķšu 26.  Ķ žessari litlu rammagrein kemur best fram ótrśleg einfeldni mannsins til višskipta, en žar segir:

Siguršur gagnrżnir aš stjórnkerfiš į Ķslandi hafi ekki stutt Kaupžingsmenn žegar mikiš lį viš.  Hann nefnir til dęmis žegar Kaupžing vildi koma sér śt śr kaupunum į NIBC-bankanum ķ Hollandi.  Žį hefši honum žótt ęskilegt aš fį til dęmis bréf frį ķslenska Fjįrmįlaeftirlitinu, sem myndi ķ raun banna bankanum aš ljśka kaupunum.

"Ég margręddi žessi mįl viš Fjįrmįlaeftirlitiš og įtti samtöl viš żmsa rįšherra.  Ašstęšurnar höfšu breyst svo mikiš aš žetta var ekki skynsamlegt lengur og viš gįtum ekki bakkaš śt śr samkomulaginu einhliša..."

Hvers konar bull er žetta?  Įtti FME aš bjarga Sigga litla śt haga af žvķ aš hann komst ekki heim?  Ganga višskipta einkabanka śt į žaš, aš žegar Siggi og co. eru bśnir aš koma sér ķ sjįlfheldu, žį į FME aš koma og bjarga žeim.  Ef žaš var śt į žetta sem višskiptaįętlanir Kaupžings gengu, žį skil ég vel aš allt hrundi žegar gaf į.  Žaš gleymdist aš bśa fariš meš björgunarbįtum fyrir reksturinn vegna žess aš allt gekk śt į lśxus björgunarbįtana fyrir fyrirmennin og eigendurna.  Žetta var eins og meš Titanic foršum daga, almenningur į 3. farrżmi fékk ekki aš fara ķ björgunarbįtana hjį fķna fólkinu, žó nóg vęri plįssiš.  Og skipstjórinn ķ brśnni, Siguršur Einarsson, kennir nśna FME um aš hafa ekki bannaš sér aš stķma į fullu um hęttuslóšir.

Annaš dęmi er aš kenna stjórnvöldum um aš hafa ekki sagt bankanum aš vaxa hęgar, en um žaš segir Siguršur į bls. 28:

Og žaš er žannig, ķ mķnum huga, aš hafi stjórnvöld tališ aš viš hefšum įtt aš minnka, vaxa hęgar eša til dęmis fęra starfsemina eitthvert annaš, žį hefšu žau mįtt benda okkur į žaš.  Žaš var aldrei gert.  Žannig aš žegar spurt er hvort viš höfum ekki įtt aš vita aš Sešlabankinn eša stjórnvöld į Ķslandi gętu ekki  veriš lįnveitandi til žrautavara eša ašstošaš okkur žį mį hugsanlega segja aš aš viš hefšum įtt aš gera okkur grein fyrir aš žaš vęri einhver hętta į žvķ.  En ég held aš žaš sé ekki nokkur leiš aš meta eitthvaš ķ žessu andvaraleysi okkar sem saknęmt.  Frumkvęšiš į ekki sķšur aš koma frį eftirlitsašilum og yfirvöldum hvaš žetta varšar.

Jś, Siguršur Einarsson, andvaraleysi ykkar var saknęmt.  Kannski ekki gagnvart hegningarlögum, en žaš var žaš gagnvart hlutafélagalögum, lögum um fjįrmįlafyrirtęki og bókhaldslögum, ef ekki fleiri.  Žiš įkvįšuš aš snśa įhęttumati bankans į hvolf.  Žaš sem stjórnvöld og eftirlitsašilar vörušu ykkur ekki viš įkvįšuš žiš aš vęri óhętt.  Žannig virkar ekki įhęttustjórnun.  Rétt framkvęmd įhęttustjórnun snżst um aš greina ógnir og veikleika ķ (rekstrar)umhverfi fyrirtękis, stofnunar eša žess vegna žjóšar og meta įhrif žeirra į afkomu, hagsęld, hagvöxt eša hvaš žaš nś er sem nota į til višmišunar.  Žį er nęst metiš žol fyrirtękisins fyrir įföllum sem gętu rišiš yfir, lķkurnar į slķku įfalli og žį fyrst fara menn aš velta fyrir sér hvaša utanaškomandi kröfur eru geršar.  Įhęttustjórnun er framkvęmd af innri hvötum, ekki ytri.  Hśn er unnin til aš verja eigendur fyrir tapi, fyrirtękiš og višskiptavini fyrir tjóni, til aš tryggja órofinn rekstur komi til įfalls.  Įhęttustjórnun snżst um aš višhalda samfeldni rekstrarins og lįgmarka tjón.  Įhęttustjórnun snżst ekki um aš athuga hvort stjórnvöld eša eftirlitsašilar hafi įhyggjur af einhverju, enda ętti rétt framkvęmd įhęttustjórnun aš hafa greint slķkt löngu įšur en stjórnvöldum (sem ekki sinntu įhęttustjórnun) datt ķ hug aš eitthvaš hęttulegt vęri į ferš.  Žetta andvaraleysi bankanna žriggja var verra en nokkurt saknęmt athęfi sem samkvęmt skilningi Siguršar Einarssonar į ķslenskum lögum.  Og hefši Siguršur Einarsson veriš skipstjóri į stóru skemmtiferšaskipi, žį hefši hann lķklegast oršiš valdur aš dauša allra faržeganna, vegna žess aš hann hefši bešiš eftir žvķ aš eftirlitsstofnun hefši sagt honum aš žaš vęri hęttulegt aš sigla į ķsjaka.  Hann hefši ekki haft vit į žvķ sjįlfur hvaš var hęttulegt.

Žetta sem ég skrifa hér aš ofan er svar viš spurningu sem Siguršur spyr ķ vištalinu, en hśn er:

Meginspurningin hlżtur aš vera:  Af hverju skapast ašstęšur hér į Ķslandi sem verša til žess aš Ķslendingar fara verr śt śr alžjóšakreppunni en ašrir og žurfa til dęmis aš leita til Alžjóšagjaldeyrissjóšsins?

Svar mitt er einfalt:  Vegna žess aš menn sinntu ekki įhęttustjórnun af innri hvötum heldur sem višbrögš til kröfu eftirlitsašila.  Og žaš sem eftirlitsašilanum datt ekki ķ hug aš gera kröfu um, žaš hunsušu menn žrįtt fyrir aš meš žvķ stefndu žeir rekstri sķnum, afkomu višskiptavina og eigenda og hagsęld žjóšarinnar ķ voša.  Aum er sś skżring aš kenna öšrum um, žegar sökin liggur hjį žeim sjįlfum.  Kaupžing sį um aš taka stöšu gegn krónunni.  Kaupžing įtti hugmyndina aš jöklabréfunum eša a.m.k. įtti drjśgan žįtt ķ žeim vaxtaskiptasamningum sem jöklabréfin höfšu ķ för meš sér.  Kaupžing sogaši til sķn gjaldeyri į hįu gengi og įtti sķšan stóran žįtt ķ aš fella žaš meš žvķ aš frysta framboš į gjaldeyri.  Kaupžing var alveg sjįlfrįtt og einfęrt um allar sķnar gręšgilegu įkvaršanir, žar sem viršing fyrir žjóšinni og hagkerfinu var fótum trošin vegna žess aš hęgt var aš gręša į žvķ.  Jį, Kaupžing sį sjįlft um aš fella sig.  Žaš žurfti enga hjįlp til žess.  Og žetta allt geršist į vakt Siguršar Einarssonar, sem kafsigldi skipinu sķnu og dró žjóšfélagiš meš sér.


mbl.is Vill rannsókn į vinnubrögšum sérstaks saksóknara
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Skilja į milli framleišslu, flutnings, dreifingar og sölu raforku

Žessi furšulega framsetning Orkuveitu Reykjavķkur į gjaldskrįrhękkun fyrirtękisins sżnir aš full žörf er til aš skilja į milli framleišslu fyrirtękisins į raforku og dreifingarinnar.  Komiš hefur fram ķ fjölmišlum aš žaš er kostnašur viš virkjanir sem eru aš kaffęra OR.  Vissulega hefur OR lagt śt ķ nżlagnir ķ hverfum sem ekki hafa byggst eins hratt upp og reiknaš var meš, en aušvelt ętti aš vera aš lesa śt śr reikningum fyrirtękisins hver sį kostnašur er.  Hann er žó hverfandi mišaš viš kostnaš vegna raforkuöflunar fyrir stórišju.

Samkvęmt įrsreikningi OR fyrir 2009, žį er eignarhluti OR ķ dreifikerfi 99,4 milljaršar, žar af er kostnašur vegna dreifikerfis ķ byggingu um 1,7 milljaršur króna.  Bókfęršur eignarhluti OR ķ framleišslukerfinu var 131,5 ma.kr. og žar af 23,8 ma.kr. ķ byggingu.  Dreifikerfiš skiptist sķšan ķ dreifikerfi fyrir rafmagn, hitaveitu, vatnsveitu, frįveitu og gagnaveitu.  Gefum okkur aš kostnašur vegna rafmagnsveitu sé umtalsvert minni en kostnašurinn hitaveitu, vatnsveitu og frįveitu, žannig aš žessar veitur vegi žrefalt į viš rafmagnsveituna og aš kostnašur vegna gagnaveitunnar sé hverfandi.  Śt frį žessari einföldun, žį fęst aš dreifikerfi rafmagns vegur 1/10 af heildardreifikerfinu eša um 10 milljarša.  Į sķšasta įri tekjur OR žannig aš 14,6 ma.kr. komu vegna rafmagnssölu (žar af um 10 ma.kr. vegna stórišju).  Tekjur af heitu vatni voru 6,8 ma.kr., köldu vatni 2,6 ma.kr., frįveitu lķka 2,6 ma.kr. og gagnaveitu 0,8 ma.kr.  Sé skošaš hvernig tekjurnar skiptast milli dreifingar annars vegar og framleišslu og sölu hins vegar eru tekjurnar af hinu fyrra 5,6 ma.kr. og 19.6 ma.kr. af hinu sķšara.

Žaš er sama hvernig ég snż žessum tölum, ég get ómögulega séš rökin fyrir žvķ aš hękka eigi verš į raforkunni til smįnotenda um 11% en dreifinguna um 40% nema til žess aš koma ķ veg fyrir aš smįnotendur flżji hįtt raforkuverš og leiti til Orkusölunnar.  Ég sé heldur ekki rökin fyrir žvķ aš senda eigi reikninginn fyrir raforkuöflun fyrir stórišju til almennra notenda.

Vel getur veriš, aš OR hafi gert vondan samning viš stórišjuver og geti ekki sent žeim reikninginn fyrir raunverulegum orkuöflunarkostnaši.  Arfavitlaus er žó hugmyndin aš senda almennum notendum hann.  Ennžį vitlausari er hugmyndin aš hękka dreifikostnaš notenda (sem fer um einokunarhluta starfsemi OR) ķ stašinn fyrir aš hękka heildsöluverš rafmagnsins til smįsöluhlutans sem žį žarf aš hękka smįsöluveršiš.

Allt kallar žetta į gagngera breytingu į Orkuveitu Reykjavķkur.  Skipta žarf fyrirtękinu upp ķ minnst fimm rekstrarlega og fjįrhagslega sjįlfstęšar einingar: 

  • Framleišsla og orkuöflun sem sér um aš śtvega raforku og heitt vatn sem afhent er ķ flutningskerfiš.
  • Flutningskerfiš sem sér um aš koma orkunni, heita og kaldavatninu frį upprunastaš aš dreifikerfinu.
  • Dreifikerfi almenningsveitna, sem ber orkuna, heita vatniš og kalda vatniš aš notkunarstaš og sér um frįveitu.
  • Sölukerfi almenningsveitna.
  • Sölukerfi stórnotenda, gęti fališ ķ sér tengingu frį flutningskerfi aš notkunarstaš.
Meš žetta fyrirkomulag ķ sessi, sem er ķ samręmi viš Evróputilskipanir, žį gęti OR ekki flutt tap af einum hluta rekstrarins yfir į annan hluta, eins og ętlunin er aš gera nśna.
mbl.is Samkeppniseftirlitiš skošar hękkanir OR
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Vaxtalögin, fjórfrelsiš og neytendavernd ķ ESB lögum

Į föstudaginn var birt lögfręšiįlit Logos fyrir Lżsingu, žar sem efast er um aš 13. og 14. gr. vaxtalaganna standist fjórfrelsi EES samningsins.  Žaš vill svo til aš ég įtti um daginn langt og gott samtal viš starfsmanna ESA um žessi mįl.  Žar komum viš m.a. inn į skilning į fjórfrelsinu hvaš varšar bann viš gengistryggingu. 

Til žess aš greina satt og rétt frį, žį nefndi ég viš višmęlanda minn, aš žegar lįnveitingar ķ erlendri mynt eru rétt framkvęmdar, žį kallar žaš į žinglżsingu tryggingabréfs į hina vešsettu eign en ekki skuldabréfinu sjįlfu, auk žess sem ķ lįnsumsókn er tiltekiš aš sótt er um lįn ķ viškomandi gjaldmišlum.  Žetta vęri gert vegna takmarkana ķ ķslenskum lögum um žinglżsingar, en ekki til aš koma ķ veg fyrir aš skuld ķ erlendri mynt vęri žinglżst.  Starfsmašur ESA hjó eftir žessu atriši og vildi vita hvort tryggingabréfiš vęri žį ķ erlendri mynt eša ekki.  Ég sagši honum, aš eftir bestu vitund vęri tryggingabréfiš ķ erlendri mynt, a.m.k. kęmi fram į žinglżsingarvottorši aš um gengistryggš vešbönd vęri aš ręša.  Sagši hann aš žaš vęri žį og žvķ ašeins brot gegn fjórfrelsinu, ef ekki vęri hęgt aš žinglżsa veršbréfi ķ erlendri mynt į ķslenska eign.  Ekki skipti mįli žó žaš vęri ašeins snśnara ķ framkvęmd.  Hann sagši lķka, aš stjórnvöld hefšu veriš ķ fullum rétti aš setja įkvęši 13. og 14. gr. vaxtalaga nr. 38/2001, žar sem ekki hefši veriš lokaš fyrir lįntökur ķ erlendri mynt.  Į mešan opiš vęri fyrir lįntökur ķ erlendri mynt, vęri ekki veriš aš koma ķ veg fyrir flęši fjįrmagns milli landa, t.d. meš žvķ aš ķslenskur ašili tęki lįn hjį dönskum banka.

Viš ręddum žessi mįl fram og til baka og fórum m.a. inn į 36. gr. c ķ samningalögum, neytendaverndartilskipun ESB, muninn į stöšu einstaklinga og fyrirtękja og fleira.  Er ętlunin aš senda til ESA fyrirspurn um stöšu/kvörtun vegna tilmęla Sešlabanka Ķslands og FME gagnvart 36. gr. samningalaganna.

Mešan ég var aš semja žessa fęrslu barst mér tölvupóstur, žar sem athygli mķn var vakin į grein ķ The Economist frį sķšustu viku.  Žar er m.a. fjallaš um mįl, sem ég skrifaši um fyrir žremur įrum, ž.e. hśsnęšislįnamįl ķ  Ungverjalandi. Ungverjar gengu ķ gildrur austurrķskra banka og tóku bęši hśsnęšislįn og bķlalįn ķ evrum, jenum og frönkum į įrunum 2004 - 2007.  Įriš 2007 voru 20.000 lśxusbķlar vörslusviptir ķ Ungverjalandi vegna vanskila og mjög margir Ungverjar įtti ķ reynd ekkert ķ hśsnęšinu sķna.  Ég fór žrisvar til Ungverjalands frį įgśst 2007 fram ķ jśnķ 2008 og fékk žessar upplżsingar frį įkaflega mįlglöšum leigubķlsstjóra, verkfręšingi sem hafši misst vinnuna og fór ķ stašinn aš keyra leigubķl.

Ķ grein The Economist er žessi staša Ungverja skošuš og m.a. bent į aš rįšherrarįš ESB hafi įkvešiš aš skera upp herör gegn erlendum hśsnęšislįnum innan ESB meš žvķ aš yfirskattleggja žau eša gera žau minna ašlašandi.  Žętti mér furšulegt, ef žetta er reyndin aš bann į Ķslandi viš gengistryggingu gęti veriš brot į fjórfrelsinu.

Eins og ég skil neytendavernd ķ ESB lögum, žį veitir hśn vernd fyrir alla samninga og efnahagslegum fęrslum (economic transactions).  Neytendaverndartilskipunin (e. Directive on unfair terms in consumer contracts)  93/13/EEC er mikilvęgust žegar kemur aš žeim įlita mįlum sem eru uppi varšandi gengistryggš lįn og hugsanlega verštryggš, auk tilskipunar um ósanngjarna višskiptahętti (e. Directive on unfair commercial practices) 2005/29/EC.  Ef žessar tilskipanir eru lesnar, žį kemur ķ ljós aš žęr vernda hśsnęšiskaupendur fyrir aš ósanngjörnum skilmįlum sem bętt viš lįnasamninga įn vilja og samžykkis neytenda.  Žetta er ķ grunninn žaš sem 36. gr. c ķ samningalögunum segir, en žó gengur tilskipunin lengra į žann hįtt, aš hśn leyfir engar breytingar mešan ķslensku lögin leyfa breytingar sem ekki eru neytanda ķ óhag.  Žessu til višbótar, žį veita neytendatilskipanir ESB vernd fyrir ólöglegum įkvęšum samninga og kveša į um ógildingu ósanngjarnra samningsįkvęša, žį er lögš skylda į heršar žess sem śtbżr samninginn aš allt sé gert ķ góšri trś og į sanngjarnan hįtt.  Aušvelt er aš fęra rök fyrir žvķ, eftir aš hafa kynnt sér efni skżrslu rannsóknarnefndar Alžingis, aš verulega hafi skort į žetta sķšast nefnda a.m.k. sķšustu 2 įrin fyrir hrun.

Ég mun eftirlįta žaš lögspekingum aš fara dżpra ķ žessar pęlingar, en nišurstaša mķn eftir višręšur viš fólk sem veit meira um lögin en ég er eftirfarandi:

  • Lög um vexti og verštryggingu nr. 38/2001 eru ekki brot į fjórfrelsinu, žar sem žau banna ekki lįntöku ķ erlendri mynt, žó žau banni aš fjįrskuldbindingar ķ ķslenskum krónum séu tengdar viš dagsgengi erlendra gjaldmišla.
  • Neytendaverndartilskipun ESB 93/13/EEC gengur lengra en 36. gr. c ķ lögum nr. 7/1936 ķ aš vernda neytendur fyrir breytingum į samningsskilmįlum, žannig aš žó ķslensk lög leyfi slķka breytingu, sem fęlist t.d. ķ žvķ aš breyta vöxtum įšur gengistryggšra lįna, žį er žaš ķ mótsögn viš tilskipunina.
  • Lagšar eru rķkar kröfur į sterkari ašila samningsins aš hann sżni sanngirni og heišarleika viš samningsgeršina og geti ekki skżlt sig bakviš vanžekkingu eša aš hafa ekki séš fyrir žaš sem sķšar geršist.

Žessu til višbótar er nżlega fallinn dómur ķ Hérašsdómi Reykjaness, žar sem fjölskipašur dómurinn komst aš žvķ, aš jafnvel stórfyrirtęki, sem ętla mętti aš hefši alla burši til aš įtta sig į efnahagsašstęšum, hafi oršiš fyrir forsendubresti vegna meiri veršbólgu en spįr/markmiš Sešlabanka Ķslands geršu rįš fyrir og meiri gengisbreytinga en spįr um efnahagsstöšugleika og greiningadeilda bankanna geršu rįš fyrir į žeim tķma sem verksamningurinn var geršur.  Ef stórfyrirtęki er tališ hafa oršiš fyrir forsendubresti, žį er alveg öruggt aš einstaklingur hefur oršiš fyrir slķkum bresti.  Hafa skal ķ huga, aš bankarnir héldu stķft į lofti "spįm" um veršstöšugleika og styrk ķslensku krónunnar į įrunum fyrir hrun.  Og ekki bara bankarnir, heldur lķka Sešlabanki Ķslands.  Žaš er sama hvaša efnahagsspį er tekin frį Sešlabankanum, alltaf var mišaš viš aš veršbólgumarkmišum upp į 2,5% yrši nįš innan 12 mįnaša.  Varla var žaš hlutverk einstaklinga aš efast um forsendur Sešlabankans fyrir stöšugleika.

Margt bendir til žess aš einstaklingar eigi mjög sterkan rétt til žess aš fį lįn sķn leišrétt.  Žį er ég ekki bara aš tala um žau lįn, sem įšur voru gengistryggš, heldur einnig verštryggš lįn.  Forsendubrestur vegna falls krónunnar og mikillar veršbólgu hefur veriš višurkenndur gagnvart verktaka fyrirtękjum, Hęstiréttur dęmdi gengistrygginguna ólöglega og neytendaverndarlöggjöf ESB, sem er hluti af EES rétti, ver almenna neytendur fyrir breytingum sem eru žeim óhagstęšar.  Stjórnvöld og fjįrmįlafyrirtęki žrįast viš aš višurkenna žetta.  Er žaš mišur, žar sem afleišingin er aš reka žarf óteljandi mįli fyrir dómstólum.  Ég hef margoft hvatt til žess aš samningaleišin verši reynd.  Žaš er ekki um seinan, žó tękifęrunum fari fękkandi.


Kemur ekki į óvart - Raunstżrivextir ennžį yfir mešaltali sķšustu tveggja įra

Ég var byrjašur į bloggfęrslu ķ gęr, sem ég hętti viš vegna anna.  Žar spįši ég 1% lękkun stżrivaxta, vegna žess aš lękkun veršbólgu frį sķšustu tveimur stżrivaxtaįkvöršunum er žaš mikil aš efni var fyrir žessa lękkun og raunar var efni til meiri lękkunar.

Ég hef fylgst meš žróun stżrivaxta ķ ansi mörg įr og sérstaklega skošaš žį meš hlišsjón af raunstżrivöxtum, ž.e. stżrivexti umfram veršbólgu.  Meš įkvöršun Sešlabankans ķ morgun lękkaši bankinn raunstżrivexti śr 3,53% ķ 2,53%.  Fyrri tala er jafnframt meš hęstu raunstżrivextir sem viš höfum séš sķšustu rśmlega tvö įr.  Sķšari talan er į móti 75 punktum yfir mešalstżrivöxtum sķšustu tveggja įra.  Žaš er žvķ aš mķnu įliti verulegt rżmi fyrir frekari lękkun stżrivaxta į nęsta vaxtaįkvöršunardegi.

Ég hef nokkrum sinnum fjallaš hér į žessari sķšu um žróun raunstżrivaxta og hvernig žeir įttu ķ reynd stóran žįtt ķ žvķ aš żta almenningi og fyrirtękjum śt ķ aš taka gengistryggš lįn.  Sérstaklega fyrirtęki hreinlega sögšu sig frį hinu gamla ķslenska lįnakerfi.  Nś er višsnśningur aš verša og mér finnst aš fjįrmįlakerfiš eigi aš grķpa tękifęriš og žróa nżtt lįnakerfi. 


mbl.is Vextir lękka um 1%
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Ótrśleg hógvęrš Sešlabankans - Įlit hans skiptir ekki sköpum!

Jęja, žį er nęsta stig afneitunarinnar ķ gangi.  Fyrsta stigiš er aš segja ekki frį, nęsta stig aš segja žaš ekki sitt hlutverk aš greina frį, žrišja aš gera lķtiš śr ašallögfręšingi sķnum og nśna aš gera lķtiš śr įlitinu/minnisblašinu almennt.  Hvenęr ętla menn aš įtta sig į žvķ aš žaš aš birta ekki minnisblaš ašallögfręšings Sešlabanka Ķslands er meirihįttar klśšur og hefur mögulega raskaš verulega fjįrmįlastöšugleika ķ landinu?  Sešlabankinn og FME hafa haldiš žvķ fram aš ķ svörtustu svišsmynd gętu 350 milljaršar króna falliš į veikburša fjįrmįlafyrirtęki vegna žess aš ekki var, aš žvķ viršist aš žeirra įliti, tekiš nęgilega tillit til nišurstöšu minnisblašs Sigrķšar Logadóttur viš uppgjör milli gjaldžrotahluta fjįrmįlakerfisins og žess sem reist var śr rśstunum.  Nei, nei, minnisblaš Sigrķšar skipti ekki sköpum og žess sķšur nöfnu hennar Rafnar Pétursdóttur hjį višskiptarįšuneytinu.

Ef įlit Sešlabankans skipti ekki sköpum, af hverju fóru fjįrmįlafyrirtękin žį ekki eftir įliti Gķsla Tryggvasonar og Björns Žorra Viktorssonar?  Jś, vegna žess aš žau įlit voru léttvęg fundin.  Žau höfšu ekki vigt.  Įlit frį Sešlabankanum eša minnisblaš hefur allt annaš vęgi.  Fjįrmįlafyrirtękin hefšu ekki getaš hunsaš slķkt skjal.  Žaš hefši virkaš eins og flóšvarnargaršur viš erfiša į mešan įlit Gķsla og Björns voru meira eins og įbending um aš reisa žyrfti slķkan garš.

Annars er Sešlabankinn meš tvķskinnungshįtt ķ žessu mįli.  Hann treysti sér ekki til aš koma fram meš įlitiš, žegar žaš gat komiš lįntökum til góša vegna žess aš alltaf žurfi aš bķša eftir nišurstöšu dómstóla, en žegar eitthvaš ógna aumingja fjįrmįlafyrirtękjunum, žį tvķnónar bankinn ekki viš aš grķpa til ašgerša byggšar į lagatślkun bankans.  Er bankinn aš reyna aš rśsta žvķ litla trausti sem almenningur ber til hans?  Hvers vegna getur bankinn tślkaš lög hęgri-vinstri og gripiš fram fyrir hendur dómstóla, žegar verja žarf fjįrmįlafyrirtękin fyrir hinum ógnvęnlegu lįntökum, en žegir žunnu hljóši žegar bankinn kemst aš žeirri nišurstöšu aš žessi sömu fjįrmįlafyrirtęki og sumum tilfellum undanfarar žeirra brutu lög?

En hvaš meš žaš.  Žetta er bśiš og gert og lįntakar eiga vķst aš borga reikninginn, einu sinni sem oftar.  Mig langar bara aš benda lįntökum gengistryggšra lįna į, aš žeim ber nįkvęmlega engin skilda til aš greiša af lįnum sķnum ķ samręmi viš tilmęli Sešlabanka Ķslands og FME.  Tilmęlunum var beint til fjįrmįlafyrirtękjanna og hafa nįkvęmlega engin įhrif į samning žrišja ašila viš fjįrmįlafyrirtękin.  Vilji žau semja viš lįntaka upp į nżtt, žį er žaš hiš best mįl, en žar til dómar falla fyrir Hęstarétti ķ fordęmisgefandi mįlum, žį eru lįntakar eingöngu bundnir af žvķ aš greiša samkvęmt greišsluįętlun mešan žaš er skošun lįntaka aš hann hafi ekki nś žegar greitt meira en greišsluįętlun segir til um.  Lįntaka hjį Avant fóru illa śt śr žvķ aš treysta oršum fyrirtękisins og eru lķklega bśnir aš tapa einhverju af žvķ sem žeir greiddu af lįnum sķnum sķšustu mįnuši.  Ég spyr bara, hvers vegna eiga ašrir lįntakar aš taka sömu įhęttu?  Höfum lķka ķ huga, aš SĶ hylmdi yfir meš lögbrjótum ķ rśma 13 mįnuši įšur en tilmęli voru gefin śt.  Aš hylma yfir lögbroti er lögbrot śt af fyrir sig.  Hverju svarar Sešlabankinn žvķ?


mbl.is Töldu lögfręšiįlitin ekki skipta sköpum
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Stęrsti glępur Gylfa og Sešlabankans var aš hylma yfir meš lögbrjótum og žaš er lögbrot

Ég svaraši Merši į sķšunni hans ķ gęr og vil birta žaš svar hér:

Möršur, ég get alveg tekiš undir aš velta mį fyrir sér hvort Gylfi hafi gert žetta viljandi eša ekki (eša žannig skil ég orš hans). Mér finnst žetta snśast um žrennt:
1) hvort Gylfi hafi yfirhöfuš skiliš spurningu Ragnheišar.
2) hvort hann hafi įttaš sig į muninum į „myntkörfulįni“ og „erlendu lįni“.
3) hvort skildi hann innihald minnisblašs.

Ef ég byrja į žessu fyrsta, žį er mikill vafi į žessu. Ragnheišur spyr um myntkörfulįn og Gylfi segist vera svara henni og tala um erlend lįn. Ž.e. eitt af eftirfarandi geršist 1) hann skildi ekki spurninguna, 2) ruglar saman myntkörfulįni og erlendu lįni eša 3) snżr viljandi śt śr.

Vafist žį eitthvaš fyrir Gylfa hvaš er erlent lįn og hvaš er myntkörfulįn? Ef svo var, žį erum viš ķ vondum mįlum, žvķ viš žurfum aš velta fyrir hvaš fleira vafšist fyrir Gylfa aš skilja.

Nś loks er žaš varšandi minnisblaš Sigrķšar Rafnar Pétursdóttur. Ķ žvķ kemur skżrt fram aš ķ 13. og 14. gr. laga nr. 38/2001 sé bara heimilt aš verštryggja meš vķsitölu neysluveršs og žvķ sé gengistrygging óheimil. Hśn segir einnig aš vafi kunni aš vera į žvķ hvaša lįn falla undir įkvęši greinarinnar og loks aš greinin banni ekki lįnveitingar ķ erlendum gjaldmišlum. Sigrķšur Rafnar segir ķ nišurstöšukafla minnisblašs sķns, aš lįnveitingar ķ erlendum gjaldmišlum, tengdar gengi erlendra gjaldmišla, séu ekki ólögmęt, en hśn leggur lķka įherslu į ķ nišurstöšukaflanum aš bara megi verštryggja lįn ķ ķslenskum krónum meš vķsitölu neysluveršs. Gylfi lyndi žvķ Alžingi helmingnum af nišurstöšu Sigrķšar ķ undirkafla 4.1. Gerši hann žaš viljandi, las hann ekki lengra eša skildi hann ekki minnisblašiš. Žaš skal bent į aš Sigrķšur eyddi mun meira pśšri ķ gengistrygginguna en erlend lįn.

Žetta sagši ég į blogginu hans Maršar, en ég vil bęta viš aš mįlflutningur Steingrķms J frį žvķ ķ gęr žegar hann reynir aš fęra sökina į klśšri Gylfa yfir į Ragnheiši, er aumkunarveršur.  Ég er ķ samskiptum viš talsveršan hóp žingmanna og einn žeirra sagši mér ķ vikunni, aš žingmenn hefšu margir įttaš sig į žvķ aš Gylfi hafi snśiš śt śr meš žvķ aš segja "erlend lįn" ķ staš "myntkörfulįn".  Žeir hafi bara ekkert geta gert.  Dagskrįrlišurinn sé žess ešlis aš ekki sé hęgt aš koma aš athugasemd viš sķšustu ręšu žess sem svarar fyrirspurn.  Ašrir žingmenn hafa sagt mér aš aldrei fįist hreinskilin svör frį Gylfa ķ fyrirspurnartķmum, hvorki žegar fyrirspurn er undirbśin né žegar hśn sé óundirbśin.

Einnig vil ég birta hér svar til Baldurs McQueen į Eyjunni, en hann tekur žįtt ķ žessum leik aš fęra sökin yfir į žingmenn śt ķ sal:

Ég get sagt žér aš margir žingmenn śti ķ sal kveiktu į „mistökum“ Gylfa. Žingmenn hafa sagt mér aš žeir hafi oršiš alveg ęfir śt ķ rįšherrann, en žeir hafa ekki önnur śrręši til aš spyrja hann beint en ķ gegn um svona fyrirspurnartķma. Žess vegna hefur Gylfi veriš spuršur lķklega žrisvar til višbótar um žetta sama mįlefni og alltaf hefur hann ekki svaraš sannleikanum samkvęmt. Brotavilji hans hefur žvķ mišur veriš mjög einbeittur. Tvisvar var hann spuršur um hvort rįšuneytiš hefši lögfręšiįlit undir höndum. Annaš skiptiš veitti hann munnlegt svar en ķ hitt skiptiš skriflegt svar. Žetta mįl eftir aš verša ennžį stęrra įšur en žaš byrjar aš fölna.

Viš hjį Hagsmunasamtökum heimilanna fengum vešur af žvķ ķ įgust į sķšasta įri, aš til vęri lögfręšiįlit ķ višskiptarįšuneytinu sem segši gengistryggingu lįna ólöglega. Žį er ég ekki aš vķsa til įlita talsmanns neytenda og Björns Žorra Viktorssonar, heldur aš til vęri utanaškomandi įlit virtrar lögfręšistofu. Okkur datt ekki ķ hug aš auk žess įlits vęru tvö mjög skżrt oršuš minnisblöš og žar af annaš frį Sigrķši Logadóttur, ašallögfręšings Sešlabankans. Jęja, viš skorušum į nokkra žingmenn aš beina fyrirspurn til Gylfa um hvort žetta įlit vęri til. Žvķ mišur var spurningin of žröngt oršuš og žess vegna gat Gylfi vikiš sér frį žvķ aš segja aš įlit LEX vęri til. Af žeirri įstęšu var spurt aftur og aftur vék Gylfi sér undan žvķ aš svara af heišarleika. Ķ millitķšinni hafši talsmašur neytenda fengiš aš sjį minnisblaš Sigrķšar Rafnar, en rįšuneytiš nżtti sér įkvęši ķ lögum og įkvaš aš trśnašur ętti aš gilda um įlitiš, žannig aš Gķsli Tryggvason, talsmašur neytenda, gat ekki greint frį innihaldi minnisblašsins. Rįšuneytiš reyndi žvķ allt sem žaš gat til aš fela žaš fyrir almenningi, aš lögfręšingur rįšuneytisins hafi komist aš samhljóša nišurstöšu og ég, HH, Gķsli Tryggvason og Björn Žorri og raunar fleiri ašilar, aš gengistrygging vęri ólögleg samkvęmt 13. og 14. gr. laga nr. 38/2001. Rįšuneytiš brįst lķka žeirri skyldu sinni aš vekja athygli FME į mįlinu (aš žvķ viršist) og žar sem rįšuneytiš var žeirrar skošunar aš lögbrot hafi veriš framiš, žį braut žaš lög meš žvķ aš tilkynna ekki um lögbrotiš. Žaš varš samsekt.

Žaš er žetta sķšasta ķ svarinu til Baldurs sem ég vil gera aš umręšuefni hér.  Af hverju kęršu hvorki Sešlabankinn né višskiptarįšuneytin grunuš lögbrot fjįrmįlafyrirtękjanna til lögreglu?  LEX lögmannsstofa, Sigrķšur Logadóttir, ašallögfręšingur Sešlabanka Ķslands, og Sigrķšur Rafnar Pétursdóttir, lögfręšingur višskiptarįšuneytisins, höfšu öll komist aš žeirri nišurstöšu aš gengistrygging vęri ólögleg verštrygging samkvęmt 13. og 14. gr. laga nr. 38/2001.  Samkvęmt 18. gr. sömu laga varša brot gegn lögunum sektum.  Žaš felur ķ sér aškomu löggęsluyfirvalda og dómstóla.  Af hverju hunsušu žessir opinberu ašilar skyldu sķna aš kęra?  Ekki hefur vafist fyrir Sešlabanka og/eša FME aš kęra brot į gjaldeyrislögum til lögreglu.  Eru brot gegn vaxtalögum ómerkilegri brot?  Eša var žetta hluti af samtryggingu stjórnvalda meš fjįrmįlakerfinu, sem var toppuš meš tilmęlum SĶ og FME 30. jśnķ sķšast lišinn.

Ég verš aš segja, aš žaš er svo margt ķ žessu mįli öllu sem gengur engan veginn upp nema aš ętla veršur rķkisstjórninni, Sešlabanka og FME aš žessir ašilar hafi įkvešiš aš verja hlut fjįrmįlafyrirtękjanna.  Lögbrot hafa veriš framin hér hęgri - vinstri, en menn gera allt til aš bjarga lögbrjótunum.  Kaupžing, Glitnir, Landsbanki Ķslands, Icebank, BYR og hugsanlega SPRON völtušu yfir lögin eins og žeim kęmi žau ekki viš meš ólögmętum višskiptahįttum, bókhaldsfiffi, markašsmisnotkun, blekkingum og ég veit ekki hvaš.  Žessi fyrirtęki og Lżsing, SP-fjįrmögnun, Avant, SagaCapital, AskarCapital, VBS, Frjįlsi fjįrfestingabankinn og fjölmargir sparisjóšir um allt land brutu lög meš žvķ aš veita lįn meš ólöglegri gengistryggingu.  Af hverju kęršu višskiptarįšuneyti og Sešlabanki ekki žessi fyrirtęki til efnahagsbrotadeildar rķkislögreglustjóra ķ fyrra sumar?  Žau geta ekki boriš fyrir sig, aš ekki hafi veriš vitaš hvaša lįn heyršu undir 13. og 14. gr. og hver ekki, žar sem žaš er efnahagsbrotadeildarinnar og sķšar saksóknara aš įkveša žaš.  Og af hverju er ekki bśiš aš kęra žessa ašila nś žegar?  Er žaš ķ lagi aš brjóta lögin, žegar ķ hlut į lįnafyrirtęki meš marga starfsmenn, en žegar ķ hlut eiga fjögurra manna fyrirtęki sem stundar gjaldeyrisvišskipti, žį er žaš glępur gegn žjóšinni?

Mešvirkni stjórnvalda, Sešlabanka og FME gagnvart brotum fjįrmįlafyrirtękjanna rķšur ekki einteymingi.  Ķtrekaš taka žessir ašilar upp hanskann fyrir fyrirtęki sem fariš hafa mjög illa meš žjóšina.  Er mönnum sjįlfrįtt ķ vitleysunni?  Og nśna kemur ķ ljós aš fyrir 15 mįnušum lį fyrir ķ Sešlabanka Ķslands įlit sem sagši aš fjįrmįlafyrirtęki vęru aš brjóta lög. Žaš heitir yfirhylming aš greina ekki frį grun sķnum um lögbrot.  Lögfręšiįlit eša ekki, gruni einhvern aš annar ašili brjóti lög og greinir ekki frį žvķ, žį er sį aš hylma yfir meš lögbrjóti.  Žaš er Gylfi sekur um, žaš er višskiptarįšuneytiš sekt um og žaš er Sešlabanki Ķslands sekur um.


mbl.is Frįleitt aš Gylfi hafi logiš
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Skildi hvorki spurninguna né minnisblašiš

Gylfi Magnśsson, efnahags- og višskiptarįšherra, kemur meš sķna skżringu į svari sķnu til Ragnheišar Rķkharšsdóttur og heldur įfram aš hagręša sannleikanum.  Eša er hann aš opinbera aš hann hvorki skildi spurningu Ragnheišar né minnisblaš Sigrķšar Rafnar Pétursdóttur.

Hann byrjar aš skżla sér bakviš aš ķ umręšunni "ķ žinginu var żmist talaš um myntkörfulįn, erlend lįn eša lįn ķ erlendri mynt".  Žaš er gott og blessaš en spurning Ragnheišar hljómaši sem hér segir:

Ragnheišur Rķkharšsdóttir (S):

Frś forseti. Ķ ljósi žessarar fyrirspurnar langar mig aš spyrja hęstv. višskiptarįšherra. Svo viršist sem myntkörfulįnin séu ķ raun hrein krónulįn en meš erlendu višmiši. Žvķ spyr ég hęstv. višskiptarįšherra: Telur hann lögmęti slķkra lįna hafiš yfir allan vafa žegar höfš eru til hlišsjónar lög nr. 38/2001, um vexti og veršbętur? Žar kemur fram aš ekki megi miša lįn viš neitt annaš en žaš sem žar stendur. Žvķ spyr ég hęstv. višskiptarįšherra: Telur hann lögmęti myntkörfulįna hafiš yfir allan vafa?

(Feitletrun mķn.)

Ragnheišur var žvķ hvorki aš spyrja um "erlend lįn eša lįn ķ erlendri mynt".  Hśn var aš spyrja um myntkörfulįn sem aš hennar mati viršast vera "ķ raun hrein krónulįn en meš erlendu višmiši".  Ekkert um "erlend lįn eša lįn ķ erlendri mynt".  Samt svarar Gylfi henni meš eftirfarandi:

Višskiptarįšherra (Gylfi Magnśsson) (U):
Frś forseti. Ég vķk fyrst aš fyrirspurn Ragnheišar Rķkharšsdóttur um lögmęti lįna ķ erlendri mynt. Lögfręšingar bęši ķ višskiptarįšuneytinu og annars stašar ķ stjórnsżslunni hafa vitaskuld skošaš žaš mįl. Nišurstaša žeirra er aš lįnin séu lögmęt.

Hann tekur sérstaklega fram aš hann ętli fyrst aš vķkja aš fyrirspurn Ragnheišar og segir hana snśast um "lögmęti lįna ķ erlendri mynt".  En žaš er bara ekki rétt.  Ragnheišur spurši hvort hann teldi "lögmęti myntkörfulįna hafiš yfir allan vafa".  Hvernig getur mašurinn sagt, aš hann hafi ekki veriš aš afvegaleiša umręšuna, žegar hann segir ķ dag aš svar sitt hafi snśist um "erlend lįn", en kemur meš inngang um aš hann sé aš vķkja aš "fyrirspurn Ragnheišar Rķkharšsdóttur", sem var um lögmęti myntkörfulįna.  Žetta segir mér aš hann hafi annaš hvort ekki skiliš spurningu Ragnheišar eša vķsvitandi svaraš henni vitlaust og žar meš afvegaleitt žingiš.

Nś hann viršist ekki heldur skilja minnisblaš Sigrķšar Rafnar Pétursdóttur, žegar hann segir ķ seinni hluta tilvķsunar minnar:

Lögfręšingar bęši ķ višskiptarįšuneytinu og annars stašar ķ stjórnsżslunni hafa vitaskuld skošaš žaš mįl. Nišurstaša žeirra er aš lįnin séu lögmęt.

Aftur veršum viš aš hafa ķ huga aš Ragnheišur var aš spyrja um "myntkröfulįn" ekki "erlend lįn eša lįn ķ erlendri mynt".  Hann er žvķ annaš hvort aš afvegaleiša žingiš eša skilur ekki įlit Sigrķšar Rafnar.

Žaš er rétt aš Sigrķšur Rafnar segir ekkert ķ lögum sem banni lįnveitingar ķ erlendum gjaldmišli:

Aš mati undirritašrar veršur žó ekki lagšur sį skilningur ķ įkvęši 13. og 14. gr. laga nr. 38/2001 um vexti og verštryggingu, śt frį umręddu įkvęši, aš žau banni lįnveitingar ķ erlendum gjaldmišli og tengingu viš gengi žeirra ķ lįnssamningum meš hlišsjón af gildissviši VI. kafla laganna og meginreglunni um samningsfrelsi.

En spurningin snerist ekki um "lįnveitingar ķ erlendum gjaldmišli" heldur myntkörfulįn sem aš mati Ragnheišar "séu ķ raun hrein krónulįn en meš erlendu višmiši".  Žaš merkilega viš įlit Sigrķšar Rafnar, Sigrķšar Logadóttur, LEX lögmannsstofu og Gķsla Tryggvasonar, talsmanns neytenda, er aš öll komast aš žeirri nišurstöšu aš óheimilt sé aš tengja fjįrskuldbindingar ķ ķslenskum krónum viš dagsgengi erlendra gjaldmišla.  Gylfi Magnśsson hafši žvķ undir höndum eša ašgang aš fjórum lögfręšiįlitum innan śr stjórnsżslunni eša sem stjórnsżslan hafši óskaš eftir, sem öll sögšu aš lįnin sem Ragnheišur Rķkharšsdóttir spurši um vęru meš óheimila gengistryggingu.  Ekkert žessara įlita tók į nokkurn hįtt undir aš einhver vafi vęri į žessu.  Žaš sem aftur Sigrķšur Rafnar Pétursdóttir segir aš vafi leiki į žvķ hvaša lįn teljist gengistryggš og hver ekki:

Žaš getur veriš įlitaefni hvort um ręši lįnveitingu ķ erlendum gjaldmišli  eša  lįnveitingu ķ ķslenskum krónum.  Lįnssamningar eru mismunandi og tślkun žeirra skiptir mįli.  Śr slķku įlitaefni veršur aš skera į grundvelli žeirra samningsskilmįla sem viš eiga hverju sinni, meš hlišsjón af atvikum viš samningsgerš, stöšu samningsašila o.s.frv.  Heildarmat veršur aš fara fram į efni samnings, ž.m.t. samningskjörum, enda kunna atvik eša skilmįlar aš renna stošum undir aš lįn sé ķ žeirri mynt sem tilgreind er eša jafnvel benda til žess aš lįn sé ķ raun ķ annarri mynt žrįtt fyrir tiltekiš oršalag.

Gylfi var ekki bešinn um aš slķka greiningu, en ef ég ętti aš bśa til rétt svar viš spurningu Ragnheišar śt frį minnisblaši Sigrķšar Rafnar, žį vęri žaš eftirfarandi:

Višskiptarįšherra (Gylfi Magnśsson) (U):

Frś forseti. Ég vķk fyrst aš fyrirspurn Ragnheišar Rķkharšsdóttur um lögmęti myntkörfulįna. Lögfręšingar bęši ķ višskiptarįšuneytinu og annars stašar ķ stjórnsżslunni hafa vitaskuld skošaš žaš mįl. Nišurstaša žeirra er aš óheimilt sé samkvęmt 13. og 14. gr. vaxtalaga nr 38/2001 aš tengja fjįrskuldbindingar ķ ķslenskum krónum viš dagsgengi erlendra gjaldmišla.  Žaš sem aftur leiki vafi į um sé hvaša lįn teljast falla undir žetta įkvęši laganna og žvķ sé ekki sjįlfgefiš aš myntkörfulįn séu ólögmęt.  Naušsynlegt geti aš fį śrskurš dómstóla um slķkt.  Žau lįn sem ekki falla undir įkvęši vaxtalaganna, gętu veriš lögleg aš mati lögfręšings rįšuneytisins.

Žetta er rétt svar viš spurningu Ragnheišar og hefši įtt aš vera svar Gylfa.  Meš žessu vęri hann ekki aš segja aš öll svona lįn vęru afdrįttarlaust meš ólöglega gengistryggingu og heldur ekki aš segja aš öll form erlendra lįna vęru afdrįttarlaust lögleg.  Mįliš er nefnilega aš Sigrķšur Rafnar tekur nefnilega ekki afdrįttarlausa afstöšu ķ hvorugu tilfelli.  Bara aš annaš sé ķ einhverjum tilfellum ólögleg og ķ hinu aš 13. og 14. gr. banni lįnin ekki, en ekkert er sagt til um önnur įkvęši laga eša önnur įlitaefni sem gętu tengst slķkri lįnveitingu.


mbl.is Ekki kappsmįl aš vera rįšherra
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Leikritiš fjįrmagnseigendur Ķslands ķ leikhśsi fįrįnleikans

Žaš fer ekkert į milli mįla, aš žaš sem viš höfum oršiš vitni aš allt frį hruni og hugsanlega fyrir hrun er uppsett leikrit.  Vissulega breyttist efnisžrįšurinn eftir aš bankarnir hrundu, enda fengum viš nżjan handritshöfund, en tilgangurinn er sį sami. Hann er aš koma sem mestum eignum frį almenningi og almennum fyrirtękjaeigendum ķ hendur fjįrmagnseigenda.  Eftir hrun kom smį snśningur į žetta varšandi stęrstu fyrirtęki landsins, žar sem helstu/stęrstu eigendur žeirra teljast til fjįrmagnseigenda og žvķ er róiš aš žvķ viršist öllum įrum ķ gömlu og nżju bönkunum aš losa žessi fyrirtęki viš skuldir.  Žaš er gert meš žvķ aš fęra (samkvęmt fréttum) eignir inn ķ eitt fyrirtęki ķ samsteypu, en skilja skuldir eftir ķ öšrum.  Sķšan eru skuldsettu fyrirtękin lįtin fara į hausinn, en gamla fjįrmagnsklķkan fęr aš halda fyrirtękinu sem veršmętin eru ķ.  Žaš er gert meš žvķ aš lįta bankana sölsa undir sig hvert fyrirtękiš į fętur öšru og selja žaš ķ sżndarferli til śtvalinna fjįrmagnseigenda.  Žaš er gert meš žvķ aš taka yfir minni eignir (t.d. bķla, vélar, tęki og hśsnęši) į skammarlega lįgu verši og selja žaš vildarvinum į sżndarverši svo žeir geti hagnast óhugnanlega meš žvķ aš selja eignirnar įfram.  Dęmi hafa veriš nefnd af tękjum sem tekin voru af verktökum og seld śr landi fyrir smįmuni til skśffufyrirtękja ķ śtlöndum (ķ eigu vildarvina) sem sķšan selja tękin įfram į réttu verši og hagnast vel.  Bķlar hafa veriš seldir į gjafverši į bķlasölu til vildarvina, sem sķšan selja žį įfram į réttu verši fyrir Easy buck.  Hśs eru auglżst til sölu į fįrįnlega lįgu verši, svo kemur tilboš frį almennum višskiptavini til žess eins aš vildarvinurinn bżšur 500 kr. hęrra og žvķ tilboši er tekiš į nóinu įn žess aš öšrum sé gefiš fęri į aš bjóša.

Žetta er leikritiš sem er ķ gangi og žetta lįta stjórnvöld lķšast.  Ekkert af žessu vęri hęgt nema vegna žess aš slitastjórnir, skilanefndir og skiptastjórar leyfa žetta.  Fjįrmįlafyrirtęki sem uppvķs hafa oršiš af žvķ aš brjóta lög ķ allt aš 10 įr og starfa utan tilkynntra og auglżstra starfsleyfa fį óįreitt aš halda starfsemi įfram.  Ķ Bandarķkjunum hefšu dyr žessara fyrirtękja veriš innsiglašar daginn sem dómar Hęstaréttar féllu, öllu starfsfólki smalaš śt ķ rśtu af lögreglu og allir bókašir fyrir žįtt sinn ķ lögbrotinu.  Nei, žaš gerist ekki hér į landi.  Hér koma FME og Sešlabanki og kyssa į bįgtiš. Hér er lögbrjótum bjargaš vegna žess aš lögbrotiš orsakaši forsendubrest hjį lögbrjótnum!  Hvaš meš forsendubrest lįntakanna?  Nei, hann er ekkert vandamįl, vegna žess aš hann var skrifašur ķ upphaflega handritiš. 

Stašreyndin er aš lög og reglur eru fótum trošnar ķ žessu landi af stórum hluta fjįrmįlakerfisins og af stjórnsżslunni.  Fatta menn ekki aš žaš veršur ekkert Ķsland, ef žetta heldur įfram.  Fatta menn ekki aš fólk er aš gefast upp.  Sķfellt fleiri tala um aš flytja śr landi.  Sķfellt fleiri tala um aš fara ķ gjaldžrot.  Sķfellt fleiri nį ekki endum saman.  Örvęntingin er sķfellt aš verša sterkari mešal almennings.  Einyrkjar og eigendur smįrra fyrirtękja eru margir komnir ķ spennutreyju fjįrmįlafyrirtękjanna.  Žeir, sem geta, koma peningum sķnum undan.  Fólk sér ekki tilganginn ķ aš standa ķ skilum.

Toppurinn į žessu leikriti eru fjįrkśgunarbréf sem einn banki sendir višskiptavinum sķnum žessa daganna.  Jį, fjįrkśgunarbréf eru žaš, vegna žess aš žau eru ekkert annaš.  Ķ žessum bréfum er fólki sagt aš žaš skuldi bankanum fleiri hundruš žśsund ķ vangreiddar greišslur lįna, ef žaš samžykkir ekki ofurskilmįla um aš breyta innihaldi lįnasamninga.  Svo viršist sem bankinn sé kominn į ystu nöf og hann vilji ekki eiga ķ frekari višskiptum viš žessa lįntaka.  Višskiptavinirnir hljóta aš spyrja sig hvort žeir treysti žessum banka um framtķšarvišskipti.  Ašferšir hans eru aumkunarveršar og sżnir hann višskiptavinum sķnum lķtilsviršingu.  Allt er žetta gert ķ nafni réttlętis FME og SĶ.  Segir ekki ķ Ķslandsklukkunni:  Vont er žeirra ranglęti, verra žeirra réttlęti.  Hvernig getur fólk sem stašiš hefur ķ skilum meš allar afborganir lįna sinna allt ķ einu skuldaš 43% til višbótar viš žaš sem žaš hefur greitt hingaš til og greišslubyrši eftirstöšva hękkaš um tugi žśsunda į mįnuši.  Svo vęlir leigupennakór fjįrmįlafyrirtękjanna, aš lįntakar sem voru meš gengistryggš lįn séu skuldlausir nśna į kostnaš skattgreišenda.  Žį er nś betra aš vera skuldugur en svona skuldlaus.

Stundum kemur óvęntur snśningur į efnisžrįš leikritsins.  Žaš nefnilega villtist utanaškomandi leikari inn ķ žaš.  Mašur sem var ekki vanur svona handriti.  Nśna er hann aš vandręšast meš aš lesa handritiš og lįta lķta śt sem hann sé professional leikari, en hann er žaš ekki.  Hann er bara amatörsveitó og gleymir lķnunni sinni aftur og aftur og ruglast į blašsķšum.  Hann lęrši ekki trixiš viš hvķtu lygina fyrr en hann var bśinn aš svara rétt viš vitlausri spurningu.  Svo hélt hann įfram aš svara vitlausum spurningum meš svari upp śr handritinu.  Hann bara fattaši ekki aš hann var į rangri blašsķšu ķ handritinu.

Ķ byrjun handritsins haarderaši ašalleikarinn svo mikiš aš hann var skrifašur śt śr žvķ.  Ķ stašinn kom Lady GreyGrey og hśn viršist lķka hafa veriš skrifuš śt śr handritinu.  A.m.k. er žetta sį ašalleikari sem minnst hefur komiš viš sögu ķ nokkru žekktu leikriti.  Žaš er svo sem eins gott, vegna žess aš žessi Lady kann ekki nema eitt orš:  ESB.  Og žaš er nefnilega stęrsta plottiš ķ leikritinu.  Žaš er ętlun stórs hóps leikaranna aš klśšra leikritinu svo svakalega, aš kalla žurfi inn leikstjóra frį ESB.  Haarderinn fékk leikstjóra frį AGS, en hann er aš klikka aš mati Ladyinnar og er bśinn aš leggja til aš fyrsta vinstristjórn Ķslandssögunnar geri meira fyrir heimilin ķ landinu en vinstristjórnin vill gera.  Žaš er ekki nógu gott og žvķ žarf aš fį leikstjóra frį ESB.  Og hvernig er žvķ komiš ķ kring.  Jś, žaš er ekkert gert.  Engar įkvaršanir teknar, engri atvinnuuppbyggingu komiš ķ gang, öllum framkvęmdum er frestaš vegna tęknilegra formgalla į śtbošum, heimilin blóšmjólkuš og fyrirtęki keyrš ķ gjaldžrot.  Žaš į aš drulla svo gjörsamlega upp į bak, aš pöpullinn ķ landinu grįtbišur ESB aš koma og žrķfa upp skķtinn.

En Lady GreyGrey er hęst įnęgš meš įstandiš.  Žvķ erfišara sem žaš veršur, žvķ lķklegra er aš  pöpullinn lįti glepjast og grįtbišji ESB um aš hleypa sér inn.  Fólk heldur nefnilega aš viš getum ekki fengiš vanhęfara liš ķ leikendahópinn en žar er fyrir.  Öllum tillögum um uppbyggingu og breytingu er hafnaš.  Vonarneistinn er slökktur um leiš og hann kviknar.  Pöpullinn skal skilja aš skjaldborgin um heimilin var slegin svo tryggt vęri aš allur peningur og eignir heimilanna fęru ekkert mešan veriš vęri aš fęra žęr smįtt og smįtt yfir til fjįrmagnseigendanna.  Nei, skjaldborgin var ekki til aš vernda heimilin.  Og žegar žrišja valdiš lét ekki aš stjórn, žį voru eftirlitsašilarnir sem svįfu į veršinum ķ 10 įr geršir aš varšhundum og sigaš į žį sem dómsvaldiš hafši sleppt śt śr giršingunni.  Til aš refsa žeim sem sluppu ķ nokkra daga, žį skulu žeir borga fjįrmįlafyrirtękjunum 50% ofan į allt sem įšur var bśiš aš borga, en skulda samt jafn mikiš.  Jį, pöpullinn skal fį aš kenna į žvķ aš hann hafi vogaš sér aš setja sig upp į móti fjįrmagnseigendunum.

Ég veit ekki hvernig žetta leikrit endar, en nęstu žęttir lķta ekki gęfulega śt.  Fjįrkśgunarbréf eru farin aš berast žeim sem sluppu śt og blóšhundarnir eru byrjašir aš smala.  Amatörsveitó leikarinn er ennžį aš ruglast į sķšum ķ handritinu og žaš veršur erfitt aš halda honum inni mikiš lengur.  Vandamįliš er žó aš Lady GreyGrey kann ekki aš smala köttunum sem eiga aš syngja ķ kattakórnum sem į alltaf aš hljóma ķ bakgrunni.  Liljur spretta upp žar sem žęr eiga ekki aš vera og draga ókunna ketti aš sér.  Pöpulinn žarf samt ekki aš óttast, vegna žess aš žaš er veriš aš kenna honum aš trufla ekki vinnandi fólk.  Žaš nefnilega datt einni konu aš taka braušmolana, sem Lady GreyGrey og ašrir leikarar voru aš henda ķ pöpulinn og henda žeim fyrir mįvinn.  Žaš truflaši vinnandi fólk og enginn mį komast upp meš žaš.  Nś er bśiš aš senda žau skilaboš til pöpulsins:  Ekki trufla vinnandi fólk.  Žaš gęti gert einhverja vitleysu eins og aš lesa ranga blašsķšu ķ handritinu.

Eins og leikritiš žróast, žį stefnir ķ aš žaš verši engir įhorfendur aš lokahlutanum.  Žeir sem ekki verša farnir til śtlanda munu ekki hafa efni į aš horfa į sżninguna.  Nįttśrulega fyrir utan fjįrmagnseigendurna, en žeir eru ekki nišri ķ salnum.  Nei, žeir eru į svölunum, eins og kóngafólkiš.  Og žaš klappar ekki, heldur hristir glingriš, eins og Lennon oršaši žaš svo vel um įriš.  En žaš er allt ķ lagi, žó enginn verši nišri ķ salnum, žvķ žį eru meiri lķkur į aš žeir sem eftir eru vilji fį ESB til aš leikstżra.  Žaš er jś markmišiš samkvęmt handritinu ķ dag.

Žaš viršist vera žörf į nżjum handritshöfundi og meš honum góša leikara og innlendan leikstjóra.  Žetta handrit sem viš höfum ķ dag sökkar stórt.  Žaš er gjörsamlega vonlaust.  Varšandi leikarahópinn, žį getur ekki veriš, žó viš veljum 12 śr hópi almennings aš viš endum uppi meš jafn vonlaust liš.  Vandinn er aš pöpullinn er oršinn svo vanur aš lįta drulla yfir sig, aš hann er hęttur aš bregšast viš meira skķtkasti.  Hann veit lķka hvaša skķt hann er aš fį yfir sig nśna og óttast aš nżir leikarar sem fara eftir nżju handriti gętu hent yfir hann óžęgilegri skķt.  Žaš er betra aš žola žennan, mašur er žó oršinn vanur honum og er farinn aš lęra aš vķkja sér undan.  "Mašur veit aldrei nema įstandiš versni, ef viš hendur Lady GreyGrey śt", hugsa margir.  Jį, pöpullinn er oršinn svo mešvirkur aš hann er meira aš segja farinn aš vorkenna Lady GreyGrey og Amatörsveitó leikaranum.  Svo er lķka svo gaman aš fylgjast meš kattadansinum og -smöluninni.  "Lįtiš ekki svona", segja sumir, "Lady GreyGrey er gömul kona og žaš er ljótt aš atast ķ gömlu konum.  Hśn žarf aš hvķla sig svo mikiš og žvķ er hśn ekki įberandi.  Hśn er nś bśinn aš standa sig svo vel ķ gegn um tķšina, aš žaš er ķ lagi žó hśn kasti bara skķt yfir okkur nśna."  Jį, mešvirknin er pöpulinn lifandi aš drepa.  Viš erum eins og kötturinn sem var veriš aš merinera lifandi.  Žeim sem dettur ķ hug aš trufla vinnandi fólk er bent į aš gera ekki slķkan óskunda.

(Žessi fęrsla er unnin upp śr sögum fólks sem haft hefur samband viš mig og samręšum sem ég hef įtt viš žaš.  Žetta eru ekki orš eins ašila, heldur margra.  Žó ég setji žetta į blaš, žį eiga višmęlendur mķnir jafnmikiš söguna/fęrsluna og ég.  Skilabošin eru:  Fólk er bśiš aš fį nóg.)


Įlit lögfręšings rįšuneytisins segir gengistryggingu óheimila, en snerist um ranga spurningu

Vištal Helga Seljan viš Gylfa Magnśsson, efnahags- og višskiptarįšherra, ķ Kastljósi var alveg ótrślegt.  Ég veit ekki hversu oft Helgi gaf Gylfa fęri į aš segja aš kannski hafi hann misskiliš eitthvaš eša hann hafi kannski ekki alveg fariš meš rétt mįl, en Gylfi rošnaši frekar og svitnaši en aš nżta sér žessi tękifęri.

Ég bśinn aš skoša žetta mįl frį żmsum hlišum sķšustu daga, en uppįkoman ķ kvöld er toppurinn į vitleysunni.  Skošum enn og aftur hvers Ragnheišur Rķkharšsdóttir spurši:

Ragnheišur Rķkharšsdóttir (S):

Frś forseti. Ķ ljósi žessarar fyrirspurnar langar mig aš spyrja hęstv. višskiptarįšherra. Svo viršist sem myntkörfulįnin séu ķ raun hrein krónulįn en meš erlendu višmiši. Žvķ spyr ég hęstv. višskiptarįšherra: Telur hann lögmęti slķkra lįna hafiš yfir allan vafa žegar höfš eru til hlišsjónar lög nr. 38/2001, um vexti og veršbętur? Žar kemur fram aš ekki megi miša lįn viš neitt annaš en žaš sem žar stendur. Žvķ spyr ég hęstv. višskiptarįšherra: Telur hann lögmęti myntkörfulįna hafiš yfir allan vafa?

Hśn spyr um myntkörfulįn og hvort lögmęti žeirra sé hafiš yfir allan vafa.  Og žį er žaš svar Gylfa viš spurningu Ragnheišar:

Višskiptarįšherra (Gylfi Magnśsson) (U):

Frś forseti. Ég vķk fyrst aš fyrirspurn Ragnheišar Rķkharšsdóttur um lögmęti lįna ķ erlendri mynt. Lögfręšingar bęši ķ višskiptarįšuneytinu og annars stašar ķ stjórnsżslunni hafa vitaskuld skošaš žaš mįl. Nišurstaša žeirra er aš lįnin séu lögmęt. En žaš er aušvitaš ekki framkvęmdarvaldsins aš skera śr um žaš. Ef žaš réttarįgreiningur ķ mįli sem žessu er žaš dómstóla žannig aš ég tel aš telji einhverjir aš žessi lįn séu ólögmęt žį liggi beinast viš aš dómstólar skeri śr um žaš. Žaš er alla vega hvorki į valdi višskiptarįšuneytisins né annarra arma framkvęmdarvaldsins aš gera žaš.

Hann svarar fyrirspurn um lögmęti lįna ķ erlendri mynt.  En Ragnheišur spurši um MYNTKÖRFULĮN.  Žegar rįšherra segist vera aš svara fyrirspurn Ragnheišar "um lögmęti lįna ķ erlendri mynt" er nokkuš óešlilegt aš žingheimur hafi skiliš žaš žannig, aš hann vęri aš meina MYNTKÖRFULĮN.  Hann plataši mig, svo eitt er vķst.

Nś nęst er aš benda į oršin: 

Lögfręšingar bęši ķ višskiptarįšuneytinu og annars stašar ķ stjórnsżslunni hafa vitaskuld skošaš žaš mįl. Nišurstaša žeirra er aš lįnin séu lögmęt.

Fyrri setningin er rétt, ž.e. aš lögfręšingar ķ rįšuneytinu og annars stašar ķ stjórnsżslunni höfšu skošaš mįliš, en sķšari setningin er röng ef mišaš er viš žaš sem Gylfi segist vera aš svara, ž.e. spurningu Ragnheišar um MYNTKÖRFULĮN.  Hśn er aftur rétt sem svar viš allt annarri spurningu, sem enginn var aš spyrja.

Ķ fyrsta lagi hafši ašallögfręšingur Sešlabankans komist aš žeirri nišurstöšu aš bannaš vęri aš nota gengistryggingu.  Sigrķšur Logadóttir var mjög afgerandi ķ afstöšu sinni.  Hśn ekki bara endurtekur efni śr įliti LEX lögmannsstofu, heldur bętir viš eigin athugunum.  Svo segir hśn:

Undirrituš tekur undir lögfręšiįlitiš.

Ég spyr bara, er hęgt aš tala skżrar?

Ķ öšru lagi hafši talsmašur neytenda sent višskiptarįšuneytinu ķ aprķl 2009 efasemdir sķnar um lögmęti gengistryggingar.  Kannski telst talsmašur neytenda ekki undir lögfręšinga ķ stjórnsżslunni?

Ķ žrišja lagi er grundvallarspurningin sem Sigrķšur Rafnar Pétursdóttir, lögfręšingur višskiptarįšuneytisins allt önnur, en felst ķ spurningu Ragnheišar og žvķ var ekki hęgt aš nota nišurstöšu Sigrķšar Rafnar viš spurningunni til aš svara Ragnheiši.  Hver var spurningin sem Sigrķšur Rafnar leitaši svars viš?

Eru lįnveitingar ķ erlendum gjaldmišlum, tengdar gengi erlendra gjaldmišla, ólögmętar?

Satt best aš segja skil ég ekki hvernig Sigrķši datt ķ huga aš spyrja hennar.  Var einhver aš velta vöngum yfir žessu?  Nei, ekki svo ég viti til.  Sigrķšur Logadóttir, Gķsli Tryggvason, Björn Žorri Viktorsson og fleiri voru aš velta fyrir sér hvort heimilt vęri aš tengja höfušstól ķ ķslenskum krónum viš gengi erlendra gjaldmišla. Ekki hvort heimilt vęri aš tengja lįn ķ erlendri mynt viš erlenda gjaldmišla!

En gefum okkur nś aš Sigrķšur Rafnar hafi veriš aš meina žetta.  Hvaš segir žį ķ įliti hennar?  Jś, hśn bendir į texta athugasemda meš frumvarpi aš lögum nr. 38/2001, žar sem segir aš gengistrygging sé bönnuš og rétt sé aš taka af allan vafa um žaš.  Einnig bendir hśn į framsöguręšu rįšherra, žar sem hann segir aš felldar séu nišur heimildir til aš gengistryggja skuldbindingar ķ ķslenskum krónum.  Nś hśn kemst lķka aš žvķ, aš eingöngu er hęgt aš verštryggja ķslenskar krónur meš vķsitölu neysluveršs.  Mér finnst žetta vera nokkuš skżrt fram tekiš hjį Sigrķši Rafnar aš gengistrygging sé óheimil.  Žaš eina sem vefst fyrir henni (eins og mjög mörgum ķ dag) er hvaša lįn teljast til hvaša flokks.  Žaš er nefnilega alveg į hreinu aš lįn ķ erlendri mynt eru lögleg aš uppfylltum įkvešnum skilyršum.  Ķ įlitinu segir:

Žaš getur veriš įlitaefni hvort um ręši lįnveitingu ķ erlendum gjaldmišli  eša  lįnveitingu ķ ķslenskum krónum.  Lįnssamningar eru mismunandi og tślkun žeirra skiptir mįli.  Śr slķku įlitaefni veršur aš skera į grundvelli žeirra samningsskilmįla sem viš eiga hverju sinni, meš hlišsjón af atvikum viš samningsgerš, stöšu samningsašila o.s.frv.  Heildarmat veršur aš fara fram į efni samnings, ž.m.t. samningskjörum, enda kunna atvik eša skilmįlar aš renna stošum undir aš lįn sé ķ žeirri mynt sem tilgreind er eša jafnvel benda til žess aš lįn sé ķ raun ķ annarri mynt žrįtt fyrir tiltekiš oršalag.

Ekki geri ég athugasemd viš žetta og tel žessa įlyktun Sigrķšar Rafnar vera mjög vandaša, sem og žį nęstu sem hśn kemur meš:

Įkvęši lįnssamnings ķ ķslenskum krónum  (eša lįnssamnings sem tślka mį žannig aš sé ķ raun og veru ķ ķslenskum  krónum) um verštryggingu ķ erlendum gjaldmišli  („gengistryggingu“) kann aš koma til įlita aš ógilda fyrir dómstólum į žeim grundvelli aš sérstaka heimild hefši žurft til aš semja um tengingu viš gengi erlendrar myntar.

Ég verš aš višurkenna, aš ég sé ekki betur en aš Sigrķšur Rafnar taki ķ grófum drįttum undir įlit nöfnu sinnar Logadóttur.

En žar sem spurning Sigrķšar Rafnar Pétursdóttur var hvort erlend lįn vęru lögleg eša ekki, žį fjallar nišurstaša hennar nįttśrulega um žaš.  Hśn er mjög skżr:

Aš mati undirritašrar veršur žó ekki lagšur sį skilningur ķ įkvęši 13. og 14. gr. laga nr. 38/2001 um vexti og verštryggingu, śt frį umręddu įkvęši, aš žau banni lįnveitingar ķ erlendum gjaldmišli og tengingu viš gengi žeirra ķ lįnssamningum meš hlišsjón af gildissviši VI. kafla laganna og meginreglunni um samningsfrelsi.  

Žetta er gott og blessaš, en fjallar bara nįkvęmlega ekkert um spurningu Ragnheišar Rķkharšsdóttur og žvķ er žaš algjört klśšur hjį Gylfa Magnśssyni aš vitna ķ žessa nišurstöšu, žegar hann svara Ragnheiši.  Ef hann hefši notaš mįlsgreinina sem byrja į "Įkvęši lįnssamnings.." sem ég vita ķ hér fyrir ofan, žį hefši hann veriš aš svara Ragnheiši.

Spurningin sem ég hlżt aš spyrja er hvort rįšherra hafi ekki skiliš įlit Sigrķšar Rafnar eša hvort hann hafi ekki skiliš spurningu Ragnheišar.  Žaš er ekki um nema žetta tvennt aš ręša.  Mér finnst įlit Sigrķšar Rafnar vera mjög skżrt, žegar ég var bśinn aš skoša žaš ķ ró og nęši, og einnig spurning Ragnheišar.

Sigrķšur Rafnar veltir fyrir sér ķ lok įlits sķns hvernig vęri fariš meš lįnin ef gengistryggingarįkvęšiš yrši ógilt.  Spurši Gylfi sig aldrei af hverju Sigrķšur var aš skoša žetta?  Hśn var nįttśrulega aš žvķ, vegna žess aš henni fannst lķklegt aš į žaš reyndi.  Eša žannig skil ég vangaveltur hennar.  Hśn kemst aš svipašri nišurstöšu og hérašsdómari komst aš um daginn, aš eitthvaš sanngjarnt višmiš kęmi ķ stašinn.  Hśn aftur varar viš žvķ aš žetta sanngjarna višmiš geti veriš breytilegt eftir gerš samninga eša eins og hśn segir:

Ef į reyndi myndi dómstóll vęntanlega kveša į um žaš viš hvaš sanngjarnt vęri aš miša ķ stašinn fyrir ógilda gengistryggingu lįns ķ ķslenskum krónum (t.d. verštryggingu, ž.e. žróun vķsitölu neysluveršs į lįnstķmanum).  Fordęmisgildi slķkrar dómsnišurstöšu takmarkast viš sambęrilega stašlaša lįnssamningsskilmįla (og atvik viš samningsgerš).

Žaš žżšir lķklega, aš Sigrķšur telur lķklegt aš mismunandi vaxtavišmiš geti veriš dęmd į ólķka samninga.

Ótrślegur skilningur eša skilningsleysi Gylfa

Nišurstaša af žessu öllu er aš Gylfi misskilur gróflega spurningu Ragnheišar og svara ķ reynd allt annarri spurningu.  Hann misskilur lķka įlit Sigrķšar Rafnar, žar sem hann skošar svar viš spurningu sem enginn spurši.  Nś verst af öllu er aš vegna žess aš Gylfi er aš svara allt annarri spurningu en hann var spuršur, žį segir hann ekkert um mįliš sem spurt var um, en žaš gįtu žingmenn og almenningur ómögulega vitaš.  Žaš er žvķ alveg ljóst aš viljandi eša óviljandi afvegaleiddi Gylfi žingheim og almenning meš svörum sķnum.

Nś veit ég ekki hvort er verra aš Gylfi fóru villu vegar viljandi eša óviljandi.  Hafi hann gert žaš viljandi, žį į hann ekki um neitt annaš aš ręša en aš segja af sér (žó ég sé ekkert viss um aš viš höfum betri einstaklinga ķ starfiš į reišum höndum).  Hafi hann gert žaš óviljandi, žį veršur hann mašur meš meiru aš koma fram og bišjast afsökunar.  Ég skil alveg aš hann hafi ruglast, žar sem įlitiš sem hann var meš ķ höndunum er aš leita aš svari viš allt annarri spurningu, en umręšan į žingi og ķ žjóšfélaginu snerist um.  Žaš er aftur grafalvarlegt mįl, ef rįšherra skilur ekki gögnin sem hann er meš ķ höndunum.  Ętli žaš sé eitthvaš fleira sem hann hefur misskiliš?


mbl.is Mįtti ekki dreifa minnisblaši
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Nęsta sķša »

Höfundur

Marinó G. Njálsson
Marinó G. Njálsson
Upplýsingaöryggi og persónuvernd eru mínar ær og kýr, þó ég blaðri um allt og ekkert hér á blogginu. Er í Hagsmunasamtökum heimilanna og berst fyrir réttlæti fyrir heimili í landinu.  Loks er ég faggiltur leiðsögumaður.  Netfangið mitt er mgn@islandia.is og netfang fyrirtækisins oryggi@internet.is.

Heimsóknir

Flettingar

  • Ķ dag (13.12.): 17
  • Sl. sólarhring: 26
  • Sl. viku: 179
  • Frį upphafi: 1651462

Annaš

  • Innlit ķ dag: 17
  • Innlit sl. viku: 156
  • Gestir ķ dag: 17
  • IP-tölur ķ dag: 17

Uppfęrt į 3 mķn. fresti.
Skżringar

Des. 2017
S M Ž M F F L
          1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31            

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband