Leita ķ fréttum mbl.is
Embla

Jöklabréf, erlend lįn og vaxtaskiptasamningar

Ég veit ekki hvaš žaš eru margir sem hafa lesiš svariš hans Gylfa Magnśssonar, dósents ķ hagfręši viš Hįskóla Ķslands, į Vķsindavefnum viš spurningunni Hvaš eru jöklabréf?  Ég vil hvetja alla til aš kynna sér žetta svar, vegna žess aš žaš gęti veriš lykill aš žvķ hve aušvelt er aš nišurfęra stóran hluta erlendra lįna sem tekin hafa veriš ķ gegnum innlend fjįrmįlafyrirtęki.  Skošum fyrst svar Gylfa, eša öllu heldur hluta žess:

Ķ grundvallaratrišum er enginn munur į jöklabréfum og skuldabréfi sem ķslenskur banki hefur gefiš śt ķ sömu mynt, nema hvaš śtgefandinn er erlendur ķ öšru tilfellinu og innlendur ķ hinu. Ķ bįšum tilfellum į sį sem kaupir bréfiš kröfu į śtgefandann um greišslu į vöxtum og höfušstól ķ ķslenskum krónum. Erlendir ašilar hafa hins vegar yfirleitt ekki mikinn įhuga į aš skulda ķ krónum og žurfa žar meš bęši aš bśa viš gengisįhęttu og hįa vexti. Žvķ semja śtgefendur jöklabréfa alla jafna viš ķslenskan banka um vaxta- og gjaldmišilskipti. Meš žvķ er įtt viš aš ķslenski bankinn tekur aš sér aš greiša vexti og afborganir ķ krónum. Ķslenski bankinn tekur į sama tķma lįn ķ erlendri mynt sem śtgefandi jöklabréfsins tekur aš sér aš greiša af ķ stašinn. Ķslenski bankinn fęr sķšan krónurnar sem fengust fyrir sölu jöklabréfsins en śtgefandi jöklabréfsins fęr andvirši erlenda lįnsins. Alla jafna eru reyndar żmsir millilišir ķ žessu ferli en žaš breytir lķtt heildarmyndinni og veršur hlutverk žeirra žvķ ekki rakiš hér.

Hér erum viš meš žį stöšu, aš erlendir ašilar gįfu śt jöklabréfin.  Kaupendur voru żmsir ašilar, bęši erlendir og innlendir. Ķslensku bankarnir tóku aš sér a selja bréfin og lķka aš greiša žau til baka.  Į móti tóku ķslensku bankarnir erlend lįn, sem śtgefendur jöklabréfanna taka aš sér aš greiša.  Hvor um sig tekur žvķ įhęttu ķ eigin mynt žó lįnin/skuldabréfin séu ķ mynt annars lands.

Peningarnir sem komu inn ķ ķslensku bankana meš jöklabréfunum voru m.a. notašir til aš lįna śt ķ erlendri mynt til innlendra ašila.  Žó upphaflega skuldbindingin hafi veriš ķ erlendri mynt, žį er endurgreišslan ķ ķslenskum krónum, en ekki erlendum gjaldeyri.  Žaš žżšir aš upphęšin sem viš (almenningur) skuldum ķ CHF, EUR, USD eša JPY yfirfęrt į nśverandi gengi er ekki sama upphęš og bankarnir skulda vegna žessara śtlįna.  Viš žessar ašstęšur hefur žvķ ķ reynd myndast grķšarlegur gengishagnašur. 

Segjum aš innlendar fjįrmįlastofnanir hafi lįnaš śt 100 milljarša ķ gengiskörfum fyrir tveimur įrum.  Ķ dag eru žessi gengistryggšu lįn komin ķ 220 milljarša mišaš viš upphaflegu fjįrhęš ķ hverri mynt fyrir sig. (Vissulega er hękkun GVT ekki svona mikil en hlutur JPY og CHF er hęrri en annarra mynta ķ śtlįnunum og skżrir žaš mismuninn.)  Viš žetta bętast sķšan vextir og vaxtaįlag sem ķ žessu dęmi eru reiknaš alls 5%.  Aš teknu tilliti til žess aš gengiš hefur veriš misjafnt į žessu tveggja įra tķmabili, žį gef ég mér aš vaxtagreišslur nemi alls 5 milljöršum.  Į bakviš žetta stendur hins vegar 135 milljarša skuld bankanna ķ ķslenskum krónum, ž.e. upprunalegu 100 milljaršarnir auk 17,5% vaxta į įri ķ 2 įr.  Žarna hefur žvķ myndast rżmi fyrir bankana til aš lękka skuldina um allt aš 85 milljarša įn žess aš bankinn sé aš tapa neinu.  Raunar vęri hęgt aš segja aš bankarnir hefšu meira svigrśm, žar sem lįntakendur eru bśnir aš borga vexti af žessum lįnum.  Vandamįliš er lķklegast, aš ekki tóku allir bankar aš sér aš selja jöklabréf og žvķ er svigrśm einstakra banka til aš lękka kröfur ekki eins mikiš og annarra. Į móti kemur aš žeir bankar sem ekki geršu vaxtaskiptasamninga vegna jöklabréfanna, fengu aš öllum lķkindum lįn frį bönkum sem geršu žaš.

Nś er spurningin hvort bankarnir vilja lįta višskiptavinina njóta žess, aš skuldir bankanna vegna erlendu lįnanna til višskiptavinanna hafa ekki hękkaš eins mikiš og gjaldmišlarnir sem notašir voru til višmišunar ķ gengiskörfum lįnanna.  Svigrśmiš er augljóslega fyrir hendi.  Sķšan mį ekki gleyma žvķ aš žaš voru m.a. žessir vaxtaskiptasamningar sem įttu ekki hvaš minnstan žįtt ķ hruni krónunnar.

Nįnari śtskżring fyrir žį sem hafa gaman af tölum

Best er aš nota dęmi til aš sżna hvaš žetta žżšir ķ raun og veru.  Hér er stillt upp dęmi, žar sem tekin eru lįn og gefin śt jöklabréf til tveggja įra.  Mišaš er viš aš śtgįfudagur sé 3. janśar 2007 og gjalddagi žvķ 3. janśar 2009: 

  1. Ķslenskur banki tekur lįn til tveggja įra ķ CHF (svissneskir frankar) meš LIBOR vöxtum.  Andvirši lįnsins er 100 milljaršar króna eša CHF 1,75 milljaršar mišaš viš gengi CHF = 57,28 IKR.
  2. Erlendur ašili gefur śt jöklabréf fyrir 100 milljarša til tveggja įra meš 17,5% vöxtum.
  3. Žessir ašilar gera meš sér vaxta- og gjaldmišilsskipti, žannig aš erlendi ašilinn fęr fjįrhęš CHF lįnsins og tekur yfir greišslur vegna žess, en ķslenski bankinn sér um sölu į jöklabréfunum, fęr andviršiš til sķn og tekur aš sér aš greiša bréfin aš lįnstķmanum lišnum.  Ķ samningi ašila er geršur upp vaxtamunur į žessu tveimur lįnum.
  4. Ķ bókum ķslenska bankans koma fram lįniš ķ CHF, skiptisamningurinn og jöklabréfin.
  5. Ķslenski bankinn notar peningana sem hann fęr vegna jöklabréfanna til aš lįna til innlendra ašila.  Žar sem bankinn tók upphaflega lįn ķ CHF, žį lįnar hann śt meš višmiš ķ CHF alls 100 milljarša kr. eša CHF 1,75 milljarša.  Žessi lįn eru til langs tķma, segjum 20 įra, og eru įn greišslu af höfušstól fyrsta įriš en meš 3% vaxtaįlagi.
  6. Aš tveimur įrum lišnum koma bęši lįniš sem bankinn tók ķ CHF og jöklabréfin į gjalddaga.  Erlendi ašilinn greišir CHF-lįniš, en ķslenski bankinn jöklabréfin.  Žį kemur upp forvitnileg staša.  Skuld ķslenska bankans er 100 milljaršar króna plśs vextir eša alls 135 milljaršar króna.  Skuld erlenda ašilans er CHF 1,75 milljaršar auk vaxta. Gefum okkur aš vextir hafi veriš 2% į įri.  Žaš žżšir aš endurgreišslan er CHF 1,82 milljarša eša alls kr. 207 milljaršar.  Mįliš er aš upphęš CHF-lįnsins skiptir ekki mįli ķ krónum tališ, žar sem aš erlendi ašilinn tekur aš sér aš greiša lįniš.
  7. Staša lįna innlendu ašilanna fylgir aftur gengi CHF. Žęr greišslur sem ķslenski bankinn er bśinn aš fį eru vaxtagreišslur vegna alls lįnsins fyrir 2007 sem eru 5% af CHF 1,75 milljöršum eša 87,5 milljónir CHF = 4,9 milljarša króna mišaš viš aš 1 CHF = 56 IKR.  Seinna įriš greiša lįntakendur til baka 1/19 af lįninu og 5% vexti af höfušstól hverju sinni.  Höfušstólsgreišslan er žvķ CHF 92 milljónir og vaxtagreišslan um CHF 85 milljónir eša alls CHF 177 milljónir sem gerir 14,2 milljarša króna mišaš viš mešalgengi CHF į sķšast įri upp į 80,36 IKR.  Alls hafa greišslur til ķslenska bankans žvķ numiš rśmlega 19 milljöršum króna.  Eftirstöšvar lįnanna eru aftur CHF 1,66 milljaršar eša kr. 190 milljaršar mišaš viš gengi CHF = 114,76.
  8. Nišurstašan er aš ķslenski bankinn situr upp meš kröfu vegna jöklabréfa upp į kr. 135 milljarša, en į kröfu į innlenda lįntakendur upp į kr. 190 milljarša auk žess aš hafa fengiš 19 milljarša greidda.  Hagnašur ķslenska bankans į žessu višskiptum į uppgjörsdegi jöklabréfanna er žvķ 74 milljaršar IKR plśs/mķnus greišslur sem fara į milli ķslenska bankana og hins erlenda śtgefenda jöklabréfanna ķ samręmi viš įkvęši samningsins.  Žetta er dįgóšur gengishagnašur og nemur hann 74% af upphaflegu fjįrhęšinni.  Ekki slęm įvöxtun žaš.

Žaš er örugglega margt gagnrżnivert ķ žessu dęmi og žvķ vęri fróšlegt, ef einhver sem hefur betri upplżsingar um ešli svona vaxta- og gjaldmišlaskiptasamninga gęti endurreiknaš žetta.  Eftir stendur aš hagnašur ķslenska bankans er grķšarlegur vegna gengisfalls krónunnar.  Žennan hagnaš er hęgt aš nota til aš fęra lįnin nišur, t.d. meš žvķ aš miša viš annaš gengi į CHF.  Ef viš tökum t.d. upphęš eftirstöšva ķ CHF įkvešum aš sś upphęš eigi aš jafngilda 135 milljöršum, žį fįum viš śt gengiš 1 CHF = 81,33 IKR sem er alveg įsęttanlegt gengi mišaš viš hamfarir sķšustu mįnaša.  Ef notašur er upphaflegi höfušstólinn, ž.e. 1,75 milljarša, žį fęst śt gengiš 1 CHF = 77,14 IKR.

Ef ég er alveg śt ķ móa meš žessar pęlingar mķnar, žį žętti mér vęnt um aš fį įbendingu um slķkt og ég mun strax endurskoša śtreikninga mķna eša fjarlęgja fęrsluna.  Komi ekki slķkar įbendingar, žį lķt ég svo į, aš ég hafi talsvert til mķns mįls.


« Sķšasta fęrsla | Nęsta fęrsla »

Athugasemdir

1 Smįmynd: Vilhjįlmur Įrnason

jį žaš viršist vera aš erlent fjįrmagn sé til mikillar blessunnar eša hitt og heldur.

Žaš er einfaldlega veriš aš gera menn aš žręlum. Og setja Ķsland į hlišina.

Er žaš ekki svona sem žżska markiš féll ķ fyrra strķšinu, žaš var innfutt ódżrara mark. Og svo hrundi markiš.

Ég skal skoša sögu heimildir.

Vilhjįlmur Įrnason, 17.1.2009 kl. 03:20

Bęta viš athugasemd

Ekki er lengur hęgt aš skrifa athugasemdir viš fęrsluna, žar sem tķmamörk į athugasemdir eru lišin.

Höfundur

Marinó G. Njálsson
Marinó G. Njálsson
Upplýsingaöryggi og persónuvernd eru mínar ær og kýr, þó ég blaðri um allt og ekkert hér á blogginu. Er í Hagsmunasamtökum heimilanna og berst fyrir réttlæti fyrir heimili í landinu.  Loks er ég faggiltur leiðsögumaður.  Netfangið mitt er mgn@islandia.is og netfang fyrirtækisins oryggi@internet.is.

Heimsóknir

Flettingar

  • Ķ dag (1.8.): 8
  • Sl. sólarhring: 19
  • Sl. viku: 220
  • Frį upphafi: 1540409

Annaš

  • Innlit ķ dag: 8
  • Innlit sl. viku: 197
  • Gestir ķ dag: 8
  • IP-tölur ķ dag: 8

Uppfęrt į 3 mķn. fresti.
Skżringar

Įgśst 2014
S M Ž M F F L
          1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31            

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Senda ķ CCI | Hafšu samband