Leita ķ fréttum mbl.is

Af hverju er vķsitala neysluverš męling į veršgildi peninga?

Ég hef oft velt fyrir mér hvers vegna vķsitala neysluveršs er notuš til aš męla veršgildi peninga.  Nś er ég ekki aš tala um hina ķslensku vķsitölu neysluveršs, heldur svona almennt.

Vķsitala neysluveršs er ķ flestum löndum til aš męla veršbólgu, en hvaša veršbólgu er veriš aš męla?  Jś, žaš er veriš aš męla neysluveršbólgu.  Veršbreytingar į neysluvörum heimilanna.  Žaš er ekki veriš aš męla nema aš hluta veršbreytingar sem fyrirtęki verša fyrir, sveitafélög eša rķkiš.  Hvaš koma veršbreytingar į neysluvörum heimilanna veršgildi peninga viš?  Ekki neitt.  Peningar verša hvorki veršmeiri eša veršminni viš žaš aš verš į mjólk breytist eša hvķtum stuttermabol eša sjampói, hvaš žį hjólböršum, flugferšum eša dagblöšum.   Žaš sem hins vegar hugsanlega breytist er kaupmįttur tekna viškomandi einstaklings.

Samt er žaš svo, aš vķsitala neysluveršs er notuš į Ķslandi til aš męla veršgildi peninga.  Hśn er notuš til aš įkvarša veršbętur į lįn og skiptir žį engu mįli ķ hvaš peningarnir fóru sem teknir voru aš lįni.  En hśn er notuš ķ fleira.

Nś stendur fjįrlagaumręša yfir į Alžingi og sveitastjórnir vķša um land liggja yfir fjįrhagsįętlunum sķnum fyrir nęsta įr.  Fréttir hafa birst um aš hinir og žessir, m.a. Bjarni Benediktsson, starfandi fjįrmįlarįšherra, eru aš nota veršbólgu męlda meš vķsitölu neysluveršs til aš réttlęta żmsar hękkanir.  Sagt er aš veriš sé aš leišrétta žį meš tilliti til veršlags.  En hvaša veršlags?  Vķsitala neysluveršs męlir ekki veršhękkanir sem rķkissjóšur eša sveitafélög verša fyrir.  Hvers vegna ęttu žessir ašilar žvķ aš hękka verš hjį sér til jafns viš žann kostnašarauka sem almenningur veršur fyrir?  Sķšan er annaš, aš eigi aš fęra tekjuliši til breytinga į veršlagi, hvers vegna eru skatttekjur žį ekki lagašar aš hękkun veršlags?  Į žessu įri og hinu sķšasta hefur oršiš mikil kaupmįttaraukning, sem skilar sér ķ hękkun skatttekna langt umfram veršlagsbreytingar.  Vęri fjįrmįlarįšherra ekki samkvęmur sjįlfum sér meš žvķ aš lękka skattprósentur eša hękka persónuafslįtt, svo breyting skatttekna vęri til samręmis viš veršlagsbreytingar!

En aftur af upprunalegu spurningunni.  Hvers vegna į aš meta veršgildi peninga śt frį vķsitölu neysluveršs?  Žaš er raunar arfavitlaust.  Landsframleišsla mun enda ķ einhverjum 2.300 - 2.400 ma.kr. į žessu įri.  Landsframleišsla segir hins vegar ekki til um veltuna.  Samkvęmt tölum Hagstofunnar um veltu į viršisaukaskattsskżrslum nam hśn 2,735 ma.kr. į sķšasta įri og hafši fyrstu 8 mįnuši žessa įrs aukist um 10% frį sömu mįnušum sķšasta įrs.  Mį žvķ gera rįš fyrir aš veltan verši rķflega 3.000 ma.kr. į žessu įri.  Žį vantar veltu sem ekki kemur fram į viršisaukaskattsskżrslum og vegur fjįrmįlamarkašurinn langžyngst žar.  Ég hef ekki hugmynd um hvaša upphęšir er žar aš ręša, en gefum okkur aš žaš sé 1.500 ma.kr.  Svo koma śtgjöld hins opinbera og nema žau um 700 ma.kr.  Alls er žvķ veltan einhvers stašar ķ kring um 5.000 ma.kr.  Į sķšasta įri voru rįšstöfunartekjur einstaklinga 1.020 ma.kr.  Gefum okkur aš žęr hafi hękkaš um 10% ķ  1.130 ma.kr.  Žaš žżšir aš vķsitala neysluveršs męlir veršbreytingar į innan viš fjóršungi af veltunni ķ samfélaginu og žó viš bęttum viš veltunni į fasteignamarkaši upp į um 400 ma.kr., žį slefar hlutfalliš rétt upp ķ 30%.

Hvers vegna į vķsitala sem męlir ķ mesta lagi 30% af veltunni ķ žjóšfélaginu aš segja til um veršmęti peninga?  Sama svar og įšur:  Žaš er arfavitlaust.

En hvaš ętti aš nota til aš meta veršmętabreytingu į peningum?  Ešlilegast er lķklegast aš mišaš viš stöšu žessara peninga ķ millirķkjavišskiptum.  Žaš vęru žį annars vegar višskiptakjör og hins vegar gengiš.  Hvorutveggja hefur žróast ķ mjög jįkvęša įtt fyrir krónuna į sķšustu įrum, žannig aš veršmęti krónunnar hefur veriš aš aukast MJÖG mikiš mjög hratt.  Žetta žżšir aš veršmęti hśsnęšislįns hefši hękkaš grķšarlega og vęri žaš verštryggt, žį ęttu eftirstöšvarnar aš hafa lękkaš mikiš vegna veršhjöšnunar!  Sżnir aš verštrygging er einstaklega vitlaus ašferš.

Annar męlikvarši er vextir innanlands.  Žeir eru, jś, endurgjaldiš sem lįnveitendur krefjast fyrir aš hafa ekki rįšstöfunarrétt į žvķ sem er lįnaš.  Ķ tilfelli innlįnsstofnana, žį bjuggu žęr peninga sérstaklega til sem lagšir voru inn į innlįnsreikning lįntakans.  Gagnvart lķfeyrissjóšum og öšrum lįnafyrirtękjum, žį öflušu žessir ašilar fjįr sem notaš var til śtlįna. Į mešan peningurinn er bundinn ķ lįnum, žį veršur hann ekki notašur ķ annaš.  Žaš er žvķ ekki óešlilegt aš miša veršbreytingar į peningum viš lįgmarksvexti į markaši.  Annaš višmiš gęti veriš staša į hlutabréfamarkaši.

Hvernig sem į allt er litiš, žį eru veršbreytingar į neysluvörum og žjónustu  (žó hśsnęšislišurinn sé meš) röng ašferš til aš meta veršgildi peninga.


« Sķšasta fęrsla | Nęsta fęrsla »

Athugasemdir

1 identicon

Eru ekki peningar įvķsun į veršmęti t.d. eins og vinnustund?

Ef peningunum er fjölgaš ķ hagkerfinu įn žess aš aukning verši į raunveršmętum hlżtur žį veršgildi peninganna ekki aš rżrna t.d męlt ķ vinnustundum?

Er žaš svo vond ašferš aš fylgjast meš breytingum į veršgildi peninganna meš žvķ aš fylgjast meš verši vöru?

Bjarni Gunnlaugur (IP-tala skrįš) 16.12.2016 kl. 11:18

2 Smįmynd: Žorsteinn Siglaugsson

Žetta eru įgętar vangaveltur og vķsitala neysluveršs er ekki fullkomin frekar en önnur mannanna verk. En hvers vegna er žessi vķsitala notuš sem męlikvarši į veršgildi peninga? Įstęšan er sś aš hśn sżnir betur en ašrir męlikvaršar nišurstöšu žeirra veršbreytinga sem eiga sér staš ķ efnahagskerfinu. Veršbreytingar į hrįefnum og fjįrfestingarvöru endurspeglast aš lokum ķ veršlagi framleišsluvara til neytenda. Žaš er ekki ašeins į Ķslandi sem vķsitala neysluveršs er notuš til aš męla veršgildi peninga. Žaš er alls stašar gert. Veršgildi peninga er einfaldlega žaš hvaš fęst fyrir žį. Ef fęrri mjólkurlķtrar fįst fyrir žśsundkallinn ķ įr en ķ fyrra er žśsundkallinn minna virši ķ įr en ķ fyrra. Svo einfalt er žaš. Ég į erfitt meš aš sjį hvernig vaxtastig ętti aš nżtast til aš męla žetta. Hvaš gengi gjaldmišilsins varšar endurspeglast breytingar į žvķ į endanum ķ  verši neysluvarnings.

Menn geta svo haft skošanir į žvķ hvort rétt sé aš binda lįnveitingar viš vķsitölu neysluveršs, en žaš er mikilvęgt aš hafa ķ huga aš žaš er annaš umfjöllunarefni. Viš gętum komist aš žeirri nišurstöšu aš slķk binding vęri skašleg, en žaš gerir ekki vķsitöluna sjįlfa gagnslausa.

Žorsteinn Siglaugsson, 16.12.2016 kl. 20:37

Bęta viš athugasemd

Ekki er lengur hęgt aš skrifa athugasemdir viš fęrsluna, žar sem tķmamörk į athugasemdir eru lišin.

Höfundur

Marinó G. Njálsson
Marinó G. Njálsson
Upplýsingaöryggi og persónuvernd eru mínar ær og kýr, þó ég blaðri um allt og ekkert hér á blogginu. Er í Hagsmunasamtökum heimilanna og berst fyrir réttlæti fyrir heimili í landinu.  Loks er ég faggiltur leiðsögumaður.  Netfangið mitt er mgn@islandia.is og netfang fyrirtækisins oryggi@internet.is.

Heimsóknir

Flettingar

  • Ķ dag (13.12.): 17
  • Sl. sólarhring: 26
  • Sl. viku: 179
  • Frį upphafi: 1651462

Annaš

  • Innlit ķ dag: 17
  • Innlit sl. viku: 156
  • Gestir ķ dag: 17
  • IP-tölur ķ dag: 17

Uppfęrt į 3 mķn. fresti.
Skżringar

Des. 2017
S M Ž M F F L
          1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31            

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband