Leita ķ fréttum mbl.is

Bloggfęrslur mįnašarins, desember 2009

Samdrįttur ķ neyslu eftir hrun. Skattheimta į almenning leysir ekki tekjuvanda rķkisins.

Žaš fór ekki mikiš fyrir žessari frétt į mbl.is ķ gęr (föstudag).  Hśn fór framhjį mér og žaš var ekki fyrr en ég sį hana ķ Morgunblašinu ķ dag aš ég las hana.  Ég er ekki aš tala um breytingu į neyslumynstri milli įranna 2006-2008 mišaš viš 2005- 2007.  Nei, ég er aš tala um žaš sem stendur nešarlega ķ fréttinni um aš neysluśtgjöld hafi dregist saman um 17% aš raungildi sķšustu žrjį mįnuši sķšasta įrs mišaš viš sömu mįnuši 2007.  Žetta žżšir umtalsveršan samdrįtt ķ tekjum rķkisins, velta fyrirtękja minnkar og žar meš žörf fyrir starfsfólk.

Mikiš er ég fenginn aš fį žessa stašfestingu į žvķ sem żmist ég eša Hagsmunasamtök heimilanna höfum veriš aš halda fram ķ meira en įr.  Hękkun į greišslubyrši lįn hefur leitt til samdrįttar ķ neyslu heimilanna.  Žetta er hluti af žvķ sem heitir į hagfręšimįli, samdrįttur ķ innanlandseftirspurn.  Vissulega er žetta samdrįttur aš raungildi, en žar sem veršbólga var mjög svipuš hluta tķmans, žį er hęgt aš segja aš neysluśtgjöld hafi nokkurn veginn stašiš ķ staš į milli įra, žrįtt fyrir nokkra hękkun launa.

Žvķ mišur veršum viš aš bķša eitthvaš eftir upplżsingum um samanburš neyslu į žessu įri og žvķ sķšasta, en ég er sannfęršur um aš žar veršur myndin ennžį dekkri.  Venjulega hefur svona samdrįttur ķ sér verulega lękkun veršbólgu, en sś lękkun lét bķša eftir sér.  Įstęšan er einfaldlega aš peningamagn ķ umferš jókst svo grķšarlega viš fall krónunnar og vegna veršbólgunnar sem fylgi.  Žegar slķk aukning peningamagns į sér staš įn hagsvaxtar eša veršmętaaukningar, žį getur žaš ekki fariš ķ neitt annaš en aš auka veršbólguna enn frekar og veikja krónuna.

Hagsmunasamtök heimilanna hafa lengi varaš viš žvķ, aš neyslusamdrįtturinn muni aukast mešan bankakerfiš og stjórnvöld telja sig geta gengiš meš sjįlftöku ķ sjóši heimilanna.  Viš höfum einnig varaš viš žvķ aš samdrįttur ķ innanlandseftirspurn mun vinda upp į sig mešan sķfellt stęrri hluti tekna fyrirtękja og heimila fer inn ķ bankakerfiš og til rķkisins.  Kakan sem skoriš er af minnkar ķ hverjum hring og kallar į aš rķkiš og bankarnir žurfa aš skera stęrri sneiš ķ hvert sinn.  Žetta gerir ekkert annaš en aš auka lķkurnar į öšru hruni og ennžį alvarlegra.  Eina leišin til aš afstżra žessu, er aš bankarnir og rķkiš gefi eftir.  Bankarnir verša aš fara śt ķ verulega nišurfęrslu skulda- og greišslubyrši lįna heimila og fyrirtękja og žaš ekki seinna en strax.  Rķkiš veršur aš hętta viš auka skattheimtu hjį atvinnulķfinu og heimilunum og sękja tekjur žangaš sem ekki hefur ķ för meš ķžyngjandi byršar į žessa ašila.  Möguleikarnir eru ekki margir, en žeir eru fyrir hendi.

Hagsmunasamtök heimilanna stungu upp į žvķ ķ sumar og geršu žaš aftur ķ umsögn um skattafrumvörpin sem nśna liggja fyrir Alžingi.  Hugmyndin okkar er einföld, hśn er skjótvirk og kostar heimilin og fyrirtękin ekki neitt.  Okkar tillaga er aš taka tķmabundiš altl aš helming af mótframlagi atvinnurekenda ķ lķfeyrissjóši og fęra til rķkisins ķ formi tryggingargjalds eša sértękra skatta.  Žetta mun vissulega skerša getu lķfeyrissjóšanna til nżrra fjįrfestinga nema žeir losi um pening annars stašar.  Ef žessu er hrint ķ framkvęmd meš tillögum Sjįlfstęšisflokksins um skattlagningu séreignarsparnašar, žį mun ekki žurfa aš fara śt ķ neina ašra skattlagningu į almennar launatekjur og neyslu.  Hęgt veršur aš standa vörš um kjör lķfeyrisžega og velferšarkerfiš. 

Mér skilst aš žessi hugmynd hafi veriš skošuš, en mętt andstöšu hjį launžegahreyfingunni.  Ég verš aš višurkenna, aš ég skil ekki žį andstöšu.  Er betra aš fólk missi vinnuna?  Er betra aš skerša kjör fólks meš meiri skattlagningu?  Er betra aš skerša žegar of knöpp kjör aldrašra og öryrkja?  Žessi ašgerš, sem Hagsmunasamtök heimilanna hafa lagt til er lķklegast gjörsamlega sįrsaukalaus.  Įhrif hennar er hęgari uppsöfnun lķfeyrisréttinda en annars, en viš nśverandi ašstęšur, žį bendir hvort eš er allt til žess aš hęgja muni į žeirri uppsöfnun, auk žess sem bśast mį viš aš eftir žvķ sem fleiri fyrirtęki og heimili komast ķ vanda mun įvöxtun lķfeyrissjóšanna dragast saman.  Žessi leiš er žvķ ķ öllu tilfellum betri en skattaleiš stjórnvalda fyrir utan aš hśn kemur EKKERT nišur į skuldum heimilanna.  Hękkun höfušstóls lįna heimilanna vegna veršbóta mun ekki verša aš veruleika og höfum ķ huga aš heildargreišslubyrši lįna heimilanna mun aukast um nįlęgt 50 milljöršum vegna fyrirhugašra skattahękkana.  Jį, 50 milljarša višbótarreikningur er sendur til heimilanna į lķftķma lįnanna, vegna žess aš embęttismenn ķ fjįrmįlarįšuneytinu geta ekki hugsaš śt fyrir boxiš og forystumenn launžegahreyfingarinnar hugsa bara um aš sitja į sjóšum sķnum.

Annars fór ég į fund efnahags- og skattnefndar į fimmtudaginn.  Žaš viršist gjörsamlega tilgangslaust aš męta į slķka fundi.  Til hvers er veriš aš bišja hagsmunaašila aš leggja fram umsagnir, ef ekki er hugmyndin aš skoša žęr?  Hroki stjórnarliša ķ garš almennings kemur lķklega best fram ķ žvķ.  Mér er sagt, aš umsagnir sendar nefndum séu nęr aldrei ręddar ķ nefndunum.  Ķ besta falli tekur meirihlutaklķkan afstöšu, en aš žaš eigi sér staš mįlefnaleg umręša į nefndarfundi er vķst mjög sjaldgęft.  Formašur nefndarinnar nennti ekki einu sinni aš hlusta į okkur sem vorum žarna, heldur var fjarverandi mest allan tķmann.  Enda vorum meš mér fulltrśar annarra "grįtkóra" bżst ég viš, ž.e. Öryrkjabandalagiš og Landsamband eldri borgara.  Žessir žrķr hópar hafa jś ekkert aš segja.  Rķkisvaldiš ętlar t.d. aš gefa sjómönnum og śtgeršum fjögur įr til aš laga sig aš nišurfellingu sjómannaafslįttar, en tekjur lķfeyrisžega er hęgt aš skerša um žśsundir, ef ekki tugi žśsunda į mįnuši meš žriggja daga fyrirvara.  Ég held aš rķkisstjórnarflokkarnir ęttu aš fara aš sżna fólkinu ķ landinu meiri viršingu og hlusta į vilja žess.  Viš viljum ekki meiri įlögur į heimilin.


mbl.is Neysluśtgjöld hękka
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Ķ hvaš fara hinir 140 milljaršarnir?

Žau halda įfram aš rugla žingheim og almenning forystufólkiš okkar.  Fyrst kemur Jóhanna og segir aš ESB krefjist žess aš viš borgum lįgmarkstrygginguna og svo kemur Steingrķmur og segir, aš fįi Landsbankinn 300 milljarša inn, žį geti Tryggingasjóšurinn greitt 160 milljarša śt.  Žetta er stóra villan ķ žessum blessaša Icesave samningi, sem gerir hann aš "Iceslave-samningi".  Peningar sem innheimtast hjį skilanefnd Landsbankans fara ekki allir til aš borga Icesave skuldbindingar Tryggingasjóšsins.  Žeim er skipt į milli žeirra sem įbyrgjast EUR 0 til 20.887 og hinna sem įbyrgjast upphęšir yfir EUR 20.887.

Ég verš aš višurkenna, aš ég hef séš alls konar röksemdarfęrslu um įrin og hina furšulegustu talnafimi, en žetta er einfaldlega žaš vitlausasta af öllu.  Žetta gengur ekki upp, alveg sama hvaša tungumįl er talaš.

Verši žetta įkvęši um "ein evra til okkar og ein evra til žeirra" fellt śt śr samningnum og tryggingasjóšir hinna landanna koma einfaldlega į eftir ķ kröfuröšinni, žį vęri ég til ķ aš samžykkja žennan samning.  Ég hef nįttśrulega ekki atkvęšisrétt og kżs žvķ ekki, en ķ mķnum huga er žetta nokkurn veginn eina įstęšan fyrir žvķ aš ég er į móti samningnum.  Meira og minna allt annaš er įsęttanlegt.  Raunar held ég aš žetta standist ekki samkvęmt gjaldžrotalögum.  Žaš var jś hver og einn innstęšueigandi, sem hefši įtt aš gera kröfu ķ bś Landsbankans eša tryggingasjóširnir erlendu fyrirhönd innstęšueigenda.  Geri tryggingasjóširnir erlendu kröfu fyrirhönd innstęšueigenda, žį er žaš samt bara ein krafa ķ hvoru landi.  Ekki ein upp aš EUR 20.887 og önnur fyrir žaš sem er umfram.  Greišast į jafnt inn į hverja kröfu frį fyrstu evru/pundi, žar til annaš tveggja gerist aš krafan er uppgreidd eša eignir uppurnar.  Hafi žį ekki tekist aš greiša öllum, sem eiga jafngildi EUR 20.887, žaš lįgmark, žį tekur ķslenski tryggingasjóšurinn viš og greišir erlendu kröfuhöfunum žaš sem upp į vantar.  Hafi tekist aš gera upp allar kröfur upp aš EUR 20.887, žį er ķslenski tryggingasjóšurinn laus allra mįla.


mbl.is 160 milljaršar inn į skuld
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

ESB: Viš veršum aš standa viš lįgmarkstryggingu. En af hverju žaš sem umfram er?

Mig langar aš vitna hér ķ ręšu Jóhönnu:

Stjórnarandstašan hefur lagt til aš rķkisstjórnin taki upp višręšur viš Evrópusambandsins ķ žeim tilgangi aš žaš hafi milligöngu um aš leiša deilur žjóšanna til lykta. Öll žau skilaboš, sem viš höfum fengiš frį Evrópusambandinu eru um, aš viš veršum aš standa viš lįgmarkstryggingu innistęšna

(Leturbreyting er mķn.)

Einmitt.  Viš eigum aš standa viš lįgmarkstryggingu innistęšna, ž.e. EUR 20.887.  En hvers vegna erum viš žį aš borga Bretum og Hollendingum umfram žessa lįgmarkstryggingu?  Icesave vęri ekki eins mikiš mįl, ef viš vęrum eingöngu aš greiša EUR 20.887.  Žaš er upphęšin umfram žaš, sem er mįliš.  Žaš er žessi greišsla sem rennur til Breta og Hollendinga, "ein evra til okkar og ein evra til žeirra"-fyrirkomulagiš sem veldur hinni miklu greišslubyrši sem leggjast mun į skattborgara landsins nęstu įrin/įratugi.

Ég įtta mig alveg į žvķ af hverju Bretar og Hollendingar krefjast meira.  Žaš er nįttśrulega śt af neyšarlögunum.  En vęri ekki betra aš fyrst séu greiddar žessar 20.887 EUR aš hįmarki inn į hvern reikning (žó ekki meira en innistęšan var) įšur en byrjaš er aš greiša žaš sem er umfram.  Ég hef aldrei getaš skiliš rökin fyrir žessu fyrirkomulagi.  Ég get ómögulega skiliš hvernig nokkur fęr žaš śt aš evra nśmer 20.888 eigi aš ganga fyrir evru nśmer 2 ķ śtgreišslu eša aš ķslenskir skattgreišendur eigi aš greiša fyrir evrur nśmer 17.000 til 20.887, žó svo aš bśiš sé aš greiša 34.000 evrur vegna tiltekinnar innistęšu.  En ég sat ekki viš samningaboršiš og fékk žvķ ekki röksemdarfęrsluna beint ķ ęš.


mbl.is Afar ólķk sżn į Icesave
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Um hęfi eša vanhęfi žingmanna til aš rannsaka stjórnmįlamenn

Žór Saari hefur lagt til aš žingmenn skoši ekki žįtt annarra žingmanna og stjórnmįlamanna, nśverandi og fyrrverandi, ķ bankahruninu.  Sem oft įšur, žį talar Žór hér af skynsemi.  Žaš er nefnilega žannig, aš žetta mįl snżst ekki bara um hęfi eša vanhęfi žingmannanna.  Žetta snżst ekki sķšur um aš žeir žurfi ekki aš sitja um aldur og ęvi undir įsökunum aš hafa haft rangt viš.  Žetta snżst um žaš sem skilgreint er sem ašskilnaš įbyrgšarhlutverka.

Starf žingmanns er aš taka į fjölmörgum žįttum ķ žjóšlķfinu ķ gegn um störf sķn į löggjafaržinginu.  Žaš er almennt ętlast til aš žeir geti sinnt mįlefnum, sem tengjast kjördęmum žeirra.  Vissulega hefur reynslan sżnt, aš oft skiptir kjördęmiš meira mįli en hlutlaust mat į fjįržörf.  Viš kjósendur getum lifaš viš žaš.  Eiginlega bśumst viš žvķ, aš "okkar" žingmenn tryggi okkar kjördęmi "ešlilega" fyrirgreišslu.

Skżrsla Rannsóknarnefndar Alžingis er allt önnur Ella.  Žar er spurningin hvort einhver nśverandi eša fyrrverandi samherjar, sem viškomandi hefur unniš mikiš meš eša litiš upp til ķ fjölda mörg įr.  Er öruggt aš žingmašur, segjum Sjįlfstęšisflokks, sé tilbśinn aš senda fyrrverandi formann sinn fyrir landsdóm vegna alvarlegra brota?  Hugsanlega er engin įstęša til aš senda formanninn fyrrverandi fyrir landsdóm, en įkvöršun um aš gera žaš ekki veršur alltaf vefengd af "hinum" vegna tengsla viškomandi.  Sama veršur um įkvöršun, segjum Vinstri gręnna, aš męla meš žvķ segjum aš senda fyrrverandi formašur Sjįlfstęšiflokksins fyrir landsdóm.  Sjįlfstęšismenn munu alltaf lķta į žį įkvöršun sem pólitķskan leik en ekki hlutlaust mat.  Žaš er žvķ hinn ešlilegasti hlutur aš žessi įkvöršun verši tekin frį žingmönnum og fengin ķ hendur hęfra, óhįšra einstaklinga utan žingsins.

Reglur um hęfi og vanhęfi eru ekki bara til aš verja žį sem žurfa aš lśta įkvöršunum.  Žęr eiga ekki sķšur aš verja žį sem taka įkvöršunina.  Einstakling į ekki aš setja ķ žį stöšu aš hęgt sé aš efast um heišarleika viškomandi og drengskap ķ störfum sķnum.  Žaš er best gert meš žvķ aš velja annan til starfsins.  Žetta snżst sem sagt ekki eingöngu um hęfi eša vanhęfi.  Žetta snżst ekki sķšur um aš ekki sé hęgt aš saka viškomandi um aš hafa rangt viš vegna pólitķskra tengsla, burt séš frį hęfi eša vanhęfi.  Af žessari įstęšu eiga žingmenn aš fagna tillögu Žórs Saaris, en ekki moka śt af boršinu sem fįsinnu.  Tillagan mun létta af nśverandi žingmönnum žeim mikla krossi, aš žurfa aš sannfęra landsmenn um aldur og ęvi, aš įkvaršanir žeirra varšandi nśverandi og fyrrverandi samflokksmenn sķna eša andstęšinga ķ pólitķk hafi veriš teknar af fullkomnu hlutleysi og heišarleika.


Lįtum ķ okkur heyrast

Eftir góšan fund stjórnarmanna śr Hagsmunasamtökum heimilanna meš tveimur fulltrśum Alžjóšagjaldeyrissjóšsins, žeim Mark Flanagan og Franek Rozwadowsky, žį viršist mér sem raddir okkar heyrist betur į skrifstofum AGS ķ Reykjavķk og Washington, en hjį rįšamönnum žjóšarinnar.  Viš žurfum žvķ aš lįta betur ķ okkur heyra.  Rįšamenn mega ekki komast upp meš aš hunsa vilja okkar.

Tveir bankar komu ķ dag fram meš nżjar tillögur um lausn gengistryggšra lįna.  Arion bżšur 30% afslįtt og 6,0% óverštryggša vexti meš Frjįlsi bżšur 26% afslįtt og 6,95% óverštryggša vexti.  Fyrir nokkru bauš Ķslandsbanki 25% afslįtt og 7,5% óverštryggša vexti.  Žetta er allt į réttri leiš en betur mį ef duga skal.  Samkvęmt žessu er best aš skulda Arion banka, en verst aš skulda Landsbankanum, žar til annaš kemur ķ ljós.  Ég bżst viš aš SPRON bjóši sama og Frjįlsi eša jafnvel aš lįn veitt af SPRON falli undir Arion.

Žessi tilboš bankanna koma nśna ķ kjölfar dóms hérašsdóma Reykjavķkur ķ bķlalįnsmįli.  Sį dómur olli miklum vonbrigšum, en žó žessi orrusta hafi tapast, žį er strķšiš ekki bśiš.  Barįttan fyrir leišréttingu lįna heimilanna (og fyrirtękja) veršur žvķ aš halda įfram. Fundurinn į Austurvelli er mikilvęgur lķšur ķ žeirri barįttu.  Vil ég žvķ hvetja alla sem vettlingnum geta valdiš aš męta į Austurvöll kl. 15.00 į morgun laugardaginn 5. desember.  Sżnum stjórnvöldum aš viš erum menn en ekki mżs.  Stöndum föst į okkar kröfu um réttlęti, sanngirni og jafnręši.  Sendum stjórnvöldum žau skilaboš aš vilji okkar verši ekki hunsašur.  Sķšasta bylting byrjaš į Austurvelli.  Hver segir aš hśn hafi veriš sś sķšasta.


mbl.is Efna til kröfufundar į Austurvelli
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Erlendar skuldir og staša krónunnar

Žaš er įhugavert aš fylgjast meš žessari umręšu um erlendar skuldir rķkisins og žjóšarbśsins.  Ķ sumarbyrjun höfšu menn litlar sem engar įhyggjur af žessu og žurfti tvo gesti į fund fjįrlaganefndar ķ Icesave umręšunni til aš vekja menn til umhugsunar.  Žar į ég viš sjįlfan mig og Harald Lķndal Haraldsson, hagfręšing.  En žaš er óhętt aš segja, aš viš Haraldur lyftum lokinu af kistli Pandóru, žvķ sķšustu mįnuši hafa menn veriš įkaflega mešvitašir um žessa stöšu.

Viš skošun į skuldastöšu rķkissjóšs annars vegar og žjóšarbśsins hins vegar, žį veršur aš horfa til nokkurra žįtta.  Samanburšurinn viš verga landsframleišslu er įkaflega ruglandi.  Um žessar mundir er verg landsframleišsla męld ķ evrum įkaflega lįg og erlendar skuldir męldar ķ krónum įkaflega hį.  Žannig aš sé samanburšurinn geršur ķ evrum, žį fįum viš mjög neikvęša stöšu og sama gerist ef stašan er skošuš ķ krónum, ž.e. mišaš viš gengiš ķ dag.  Žaš er nefnilega eitt stęrsta vandamįliš ķ žessum samanburši.  Ef krónan styrkist, žį mun draga saman meš vergu landsframleišslunni og skuldunum, en žaš mun samt ekki breyta neitt getu okkar til aš greiša skuldirnar.  Žetta hlutfall skiptir nefnilega ekki megin mįli.  Žaš sem skiptir megin mįli eru erlendar tekjur žjóšarinnar og višskiptajöfnušur.  Til žess aš geta greitt vextina af skuldunum og sķšan skuldirnar sjįlfar žarf aš vera verulegt innstreymi gjaldeyris umfram śtstreymi.  Ķ žvķ felst vandamįliš, ekki hvort skuldirnar séu 200%, 400% eša 600% af vergri landsframleišslu.

Sešlabankinn setti ķ sumar fram draumórakennda spį um višskiptaafgang nęstu įra.  Žennan višskiptaafgang er, aš mati Sešlabankans, hęgt aš nota til aš greiša upp skuldirnar.  En mįliš er, aš žessi afgangur er ekki nęgur.  Meš 3.000 milljarša, aš ég tali ekki um 6 - 8 žśs milljarša tikkandi į vöxtum, žį duga 150 milljaršar ekki einu sinni til aš greiša vextina.  Ķ žvķ felst vandi žjóšarinnar, ekki hvort skuldir séu žetta eša hitt hlutfall af vergri landsframleišslu.

Viš skulum lķka vara okkur į, aš styrking krónunnar mun ekki breyta žessu endilega.  Styrkist krónan, žį mun jś vissulega draga saman, eins og įšur segir, en afgangurinn af višskiptum viš śtlönd mun lękka ķ krónum tališ ķ sama hlutfalli og vaxtagreišslurnar.  Lausnin er žvķ ekki styrking krónunnar og lausnin er heldur ekki veiking krónunnar.  Lausnin liggur ķ žvķ aš vera meš gjaldmišil sem er višurkenndur į alžjóšavķsu, en gjaldmišilsskiptin (ég reikna ekki meš aš krónan verši nokkurn tķmann tekinn ķ sįtt utan landsteina) verša aš eiga sér staš meš mun sterkari krónu.  Žaš er algert lykilatriši, vegna žess aš viš veršum aš fį sem mest fyrir krónuforšann okkar.  En žar liggur annar vandi.

Stašreyndin er sś, aš allt of margar krónur eru ķ umferš.  Įstęšan er einföld.  Žęr verša sjįlfkrafa til ķ kerfinu meš veršbótum og hękkun gengistryggšra lįna.  Žessi tvö lįnaform eru žvķ žaš sem er aš drepa hagkerfiš.  Styrkist gengiš um 30%, žį mun peningamagn ķ hagkerfinu minnka um 15 - 20%!  Verši 10% veršhjöšnun, žį minnkar peningamagniš um 5-7%.  Įstęšan er sś aš žetta kerfi reynir alltaf aš halda sama fjölda af "raunkrónum" ķ umferš.  Žetta er nįttśrulega fįrįnleg staša.  Fįrįnleikinn er ennžį meiri, žegar viš skošum vķxlverkun žessara žįtta.  Undanfarin 2 įr hefur krónan veikst um nįlęgt 100%.  Sś veiking bjó til fleiri žśsund milljarša króna ķ hagkerfinu ķ formi hękkunar krafna fjįrmįlafyrirtękja į heimili og fyrirtęki.  Žessar krónur koma į ójafnvęgi milli framboš og eftirspurnar į krónum, sem valda frekari lękkun į gengi og fleiri krónur verša til.  Sama gerist meš veršbęturnar.  Žęr uršu til vegna veršbólgu og valda svo frekari veršbólgu žar sem peningamagn jókst (raunmagniš hélst óbreytt).  Krónan mun ekki styrkjast og veršbólga fara nišur fyrir 3% fyrr en Sešlabankinn hefur nįš aš minnka verulega peningamagniš sem er ķ umferš.  Og jafnvęgi kemst ekki į hagkerfiš fyrr en viš losum okkur viš verštryggingu lįna eša setjum žak į veršbętur, žannig aš raunmagniš aukist ekki nema ķ takmörkušu męli ķ takt viš veršbólgu.


mbl.is Skuldir rķkissjóšs örlķtiš lęgri
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Fundur meš AGS

Fjórir stjórnarmenn Hagsmunasamtaka heimilanna įttu ķ morgun mjög góšan fund meš tveimur fulltrśum Alžjóšagjaldeyrissjóšsins, ž.e. žeim Mark Flanagan og Franek Rozwadowsky.  Óskušum viš hjį HH eftir fundinum og verš ég aš višurkenna, aš višbrögš AGS voru mun snarpari en ég įtti von į.  Beišni um fundinn var send undir mišnętti į žrišjudag, svar komiš innan viš 8 tķmum sķšar, stašfestur fundartķmi įkvešinn sķšdegis ķ gęr og fundurinn haldinn kl. 9 ķ morgun.

Žegar viš žökkušum žeim félögum fyrir skjót višbrögš, žį sögšu žeir įstęšuna vera einfalda.  Skuldamįl heimilanna vęru į efnisskrį žeirra ķ žessari heimsókn og žvķ mikilvęgt aš fį fram okkar sjónarmiš.

Fyrir mķna parta var ég mjög įnęgšur meš fundinn og var hann įkaflega uppörvandi fyrir barįttu samtakanna.  Vissulega vildu žeir félagar ekki samžykkja allt sem viš sögšum, en ķ stórum drįttum var įgreiningurinn ekki mikill.  Viš lögšum fyrir žį okkar hugmyndir.  Var žeim hrósaš fyrir einfaldleika, en kostnašarmat tališ of hįtt.  Viš höfum svo sem aldrei reiknaš meš aš fį okkar żtrustu tillögur samžykktar, en mešan engar umręšur eiga sér žaš, žį höldum viš žeim į lofti.

Žaš varš samkomulag milli okkar, aš greina ekki frį tilteknum mįlum sem komu upp, žar sem AGS hefur ekki įhuga į aš lenda ķ einhverri pólitķskri orrahrķš.  Er žaš afstaša okkar, sem fórum į fundinn, aš virša žessa beišni žeirra, žar sem viš teljum žaš žess virši aš sjį įrangurinn.  Žaš er aftur eindreginn vilji žeirra, aš fyrir lok žeirrar skošunar sem nś fer fram, verši komnar fram frekari hugmyndir og śtfęrslur aš žvķ sem kallaš hefur veriš "appropriate debt relief".  Vonumst viš hjį HH til meš aš fį aškomu aš višręšum um slķka śtfęrslu.


Bķlalįnamįl tapast

Ķ dag gekk dómur ķ mįli SP Fjįrmögnunar gegn lįnataka, žar sem tekist var į um lögmęti gengistryggšra lįna.  Dómurinn féll SP Fjįrmögnun ķ vil.  Mér er sagt aš dómnum verši įfrżjaš.

Dóminn er aš finna į vef Hérašsdóms Reykjavķkur undir mįli nr. E-4501/2009.  Įkaflega fróšlegt er aš skoša įlyktanir dómara, žar sem ķ žeim eru hreinar rangfęrslur, svo ekki sé meira sagt, mišaš viš žaš sem Eyvindur G. Gunnarsson sagši ķ erindi sķnu į fundi Orators ķ sķšasta mįnuši.

Skošum nokkur atriši śr dómsoršum:

Kjartan sagši aš SP-fjįrmögnun hf. fjįrmagnaši śtlįn sķn meš lįntökum hjį Landsbankanum.  Žegar SP-fjįrmögnun hf. lįnaši śt dollara žį tęki félagiš lįn ķ dollurum.  Ef félagiš lįnaši japönsk jen žį tęki žaš lįn ķ japönskum jenum.  Kjartan sagši aš erlendar lįntökur vęru 80 til 90% ķ starfsemi félagsins, eša hefšu veriš žaš fyrir hrun.  Nś stęši ekki erlend mynt til boša.  Allir nżir samningar ķ dag vęru ķ ķslenskum krónum.

Hér stangast orš Kjartans G. Gunnarssonar į viš upplżsingar sem hann hefur veitt ķ öšru mįli.  Žar hefur komiš fram aš lįntökum er veitt lįn śr einhvers konar sjóši sem stofnašur er.  Sjóšurinn samanstendur af mynteiningum og tekur breytingum eftir breytingum į myntinni.  Aš halda žvķ svo fram ķ hérašsdómi, aš framlįnaš sé lįn frį Landsbankanum kallar į nįnari skżringar śt af öšrum mįlum.  Annaš ķ žessu er aš žaš kemur lįntaka ekkert viš hvernig SP Fjįrmögnun fjįrmagnar sig ekkert frekar en žaš kemur honum viš hvaša laun einhverjir starfsmenn fį.

Nęst er kostulegur kafli um skyldur SP fjįrmögnunar gagnvart gjaldeyrisjöfnuši:

Kjartan sagši aš félagiš vęri bundiš almennum reglum um aš hafa jafnvęgi ķ erlendri mynt ķ eignum og skuldum.  Fariš vęri eftir įkvešnum reglum ķ žvķ sambandi.  Eignir og skuldir verši aš standast į.  Óheimilt sé aš taka gengisįhęttu.  Ef lįnaš er śt ķ dollurum žį verši félagiš aš skulda ķ dollurum.  Ef lįnaš er śt ķ ķslenskum krónum žį verši aš taka lįn ķ ķslenskum krónum.  Ekki megi taka lįn ķ erlendri mynt og lįna śt ķ ķslenskum krónum til aš nį gengishagnaši.

Žessi kafli kemur mįlinu nįkvęmlega ekkert viš.  Ekkert frekar en kaflinn žar į eftir um hverjir sįtu eša sitja ķ stjórn félagsins.  Mįliš snżst ekki um rekstur SP Fjįrmögnunar heldur lögmęti gjörningsins aš lįna śt meš gengistryggingu.

En žį aš įlyktunum dómara:

Óskar Sindri byggir ķ fyrsta lagi į žvķ aš óheimilt hafi veriš af SP-fjįrmögnun hf. aš binda afborganir lįnsins viš gengi japansks jens og svissneska franka gagnvart ķslenskri krónu samkvęmt įkvęšum 13. og 14. gr. laga nr. 38/2001 um vexti og verštryggingu.  Ķ öšru lagi į žvķ aš forsendur samningsins hafi brostiš og megi SP- fjįrmögnun hf. žvķ ekki byggja į honum eins og nś stendur į.  Ķ žrišja lagi byggir Óskar Sindri į žvķ aš įkvęši 36. gr. laga um samningsgerš, umboš og ógilda löggerninga eigi hér viš, enda sé, eins og nś standi į, ósanngjarnt og andstętt góšri višskiptavenju aš SP-fjįrmögnun hf. beri hann fyrir sig.

            Ętla veršur aš heimilt hafi veriš aš binda afborganir lįnsins ķ ķslenskum krónum viš gengi krónunnar gagnvart japönsku jeni og svissneskum frönkum eins og gert var.  Įkvęši 13. og 14. gr. laga nr. 38/2001 banna heldur ekki fortakslaust aš miša lįn viš gengi erlendra gjaldmišla.  Ķ 13. gr. segir m.a. aš įkvęši um verštryggingu gildi um skuldbindingar er varša lįnsfé ķ ķslenskum krónum žar sem skuldari lofar aš greiša peninga žar sem umsamiš eša įskiliš er aš greišslurnar skuli verštryggšar, en meš verštryggingu sé įtt viš breytingu ķ hlutfalli viš innlenda veršvķsitölu.  Žį segir aš meš verštryggingu fari samkvęmt 14. gr. nema lög kveši į um annaš.  Ķ 14. gr. segir m.a. aš heimilt sé aš verštryggja lįnsfé samkvęmt 13. gr. sé grunvöllur verštryggingarinnar vķsitala neysluveršs sem Hagstofa Ķslands reiknar samkvęmt lögum sem um vķsitöluna gilda og birtir mįnašarlega ķ Lögbirtingablaši.

            Višskipti sem mįl žetta snżst um eru ķ erlendri mynt.  SP-fjįrmögnun hf. tók erlent lįn sem félagiš lįnaši sķšan Óskari Sindra.  Į félaginu hvķlir skylda samkvęmt reglum Sešlabanka Ķslands aš eiga į móti skuldbindingum sķnum ķ erlendum lįnum nokkurn veginn sömu fjįrhęš ķ kröfum.  Skuldbinding Óskars Sindra er ķ jenum og svissneskum frönkum samkvęmt samningi ašila.  Engu breytir žó aš erlenda myntin sé umreiknuš ķ ķslenskar krónur viš afborgun ķ hverjum mįnuši og greitt hafi veriš meš ķslenskum krónum, enda er til žess aš lķta aš krónan er lögeyrir žessa lands.  SP-fjįrmögnun hf. seldi erlenda mynt og fékk ķslenskar krónur, sem notašar voru til aš greiša fyrri eiganda bifreišarinnar.  Óskari Sindra var ķ sjįlfsvald sett hvort hann greiddi SP-fjįrmögnun hf. meš ķslenskum krónum eša meš jenum og svissneskum frönkum.  Erlent fé var lįnaš.  Lög standa ekki ķ vegi fyrir aš hęgt sé aš krefjast skila į sambęrilegu veršmęti og lįnaš var.

 (Feitletrun mķn.)

Žaš er einmitt žessi feitletraši texti sem er rangur ķ dómsoršinu.  Ķ lögum nr. 38/2001 segir ķ 2. gr.:

Įkvęši II. og IV. kafla laga žessara gilda žvķ ašeins aš ekki leiši annaš af samningum, venju eša lögum. Einnig veršur vikiš frį öšrum įkvęšum laganna aš žvķ marki sem žar er kvešiš į um. Žó er įvallt heimilt aš vķkja frį įkvęšum laganna til hagsbóta fyrir skuldara.

Žarna segir aš ekki megi vķkja frį innihaldi 13. og 14. gr. nema  "aš žvķ marki sem žar er kvešiš į um".  Athugasemd meš 13. og 14. gr. ķ frumvarpinu segir berum oršum:  "Ķ 1. mgr. [13. gr.] er lagt til aš heimildir til aš binda skuldbindingar ķ ķslenskum krónum viš gengi erlendra gjaldmišla verši felldar nišur." Og sķšar segir: "Samkvęmt 13. gr. og 1. mgr. 14. gr. frumvarpsins veršur ekki heimilt aš binda skuldbindingar ķ ķslenskum krónum viš dagsgengi erlendra gjaldmišla. Er tališ rétt aš taka af allan vafa žar aš lśtandi." Hvaš er hęgt aš hafa hlutina skżrari?

Samkvęmt grein Gunnlaugs Kristinssonar, löggilts endurskošanda, sem birtist į eyjan.is sķšast lišinn föstudag, žį vķsar hann til nokkurra lagatexta žar sem bent er į, aš višskipti į Ķslandi milli ķslenskra lögašila geti lögum samkvęmt bara įtt sér staš ķ ķslenskum krónum, enda sé krónan (samkvęmt athugasemd meš frumvarpi aš lögum nr. 22/1968 um gjaldmišil Ķslands) "eini lögmęti gjaldmišillinn į Ķslandi".  Gunnlaugur vitnar nęst ķ athugasemd viš frumvarp aš lögum nr. 87/1992 um gjaldeyrismįl, en žar segir:  „Rétt er aš vekja athygli į žvķ aš žaš fer eftir bśsetu śtgefanda hvort veršbréf eru flokkuš sem innlend eša erlend en ekki myntinni sem veršbréfiš er gefiš śt ķ…….Svipaš gildir um erlend lįn. Ķ samręmi viš notkun hugtaka ķ žessu frumvarpi er um aš ręša erlent lįn žegar innlendur ašili fęr lįn hjį erlendum ašila. Mynt lįnsins ręšur hér engu um. Ķ žeim tilvikum, žegar innlendur ašili tekur lįn hjį erlendum ašila og endurlįnar lįnsféš öšrum innlendum ašila, telst fyrra lįniš erlent lįn en hiš sķšara innlent“ (feitletrun Gunnlaugs)  Samkvęmt žessum oršum, žį eru engin "erlend lįn" veitt hér į landi.  "Erlend lįn" eru eingöngu tekin erlendis og öll lįn tekin hér į landi eru "innlend lįn" og "innlend lįn" eru žį samkvęmt lögum ķ ķslenskum krónum.

Mér viršist sem Pįll Žorsteinsson, dómari ķ mįlinu, hafi leitaš leiša til aš sneiša framhjį hinum raunverulega įgreiningi ķ mįlinu.  Hann leišir hjį sér augljósar stašreyndir, samanber grein Gunnlaugs Kristinssonar, um aš "skuldbinding milli tveggja innlendra ašila er alltaf ķ ķslenskum krónum"!  Hvernig SP Fjįrmögnun fjįrmagnar sig, er lįntaka algjörlega óviškomandi.  Aš lįntaki hafi óskaš eftir lįni ķ gengiskörfu, er mįlinu lķka óviškomandi.  Mįliš snżst um hvort SP Fjįrmögnun hafi haft heimild ķ lögum til aš veita žessi lįn.  Um žaš snżst mįliš og ekkert annaš.  Mér viršist af mįlflutningi mér vitrari manna, aš lög nr. 22/1968, nr. 87/1992 og nr. 38/2001 taki af öll tvķmęli.  Ég skil ekki hvernig Pįll Žorsteinsson getur tekiš afstöšu til mįlsins įn žess aš skoša įkvęši tveggja fyrrnefndu laganna, žar sem žau eru grunnurinn aš žvķ aš "erlend lįn" verši ekki veitt į Ķslandi og žį virka varnir 13. og 14. gr. laga nr. 38/2001 um aš eingöngu megi tengja ķslensk lįn viš vķsitölu neysluveršs eša innlenda eša erlenda hlutabréfavķsitölur.

Nišurlag dómsoršs er ótrślegt:

Ekki veldur sį er varar er almennt tališ.

SP Fjįrmögnun varaši stefnda ekki viš žvķ aš nokkur lög ķ landinu bönnušu žann lįnsamning sem hér um ręšir.  Fyrirtękiš var aš bjóša ólöglegan varning.  Fyrst žegar žessi varningur var bošinn, žį var žaš almennt gert ķ bakherbergjum og fariš leynt meš.  Žaš var eins og veriš vęri aš selja smygl eša ólögleg vķmuefni. Ég get ekki annaš sagt, en aš mér finnst žessi orš dómarans sorgleg.  Mér finnst lķka sorglegt aš sjį hann gjörsamlega lķta framhjį fjölda lagaįkvęša sem hrekja rökstušning hans fyrir dómnum, en sorglegast finnst mér tvęr įlyktanir hans ž.e. "[į]kvęši 13. og 14. gr. laga nr. 38/2001 banna heldur ekki fortakslaust aš miša lįn viš gengi erlendra gjaldmišla"  og"[v]išskipti sem mįl žetta snżst um eru ķ erlendri mynt".  Hvernig hann kemst aš žessu tvennu er mér gjörsamlega óskiljanlegt og žętti mér vęnt um aš fį nįnari skżringu bśi einhver yfir henni.


mbl.is Gert aš greiša myntkörfulįn
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

80 įra leyndarįkvęšiš hefur, sem betur fer, nįnast engin įhrif

Lagt hefur veriš fram frumvarp į Alžingi um mešferš skżrslu Rannsóknarnefndar Alžingis vegna bankahrunsins.  Ķ frumvarpinu er lagt til aš um leynd upplżsinga fari eftir 3. mgr. 8. gr. laga nr. 50/1996 Upplżsingalaga (sjį skżringu meš 2. gr. frumvarpsins), en žar segir:

Veita skal ašgang aš öšrum gögnum sem 4.–6. gr. taka til žegar lišin eru žrjįtķu įr frį žvķ aš gögn uršu til, aš frįtöldum upplżsingum er varša einkamįlefni einstaklinga, en ašgang aš žeim skal fyrst veita aš įttatķu įrum lišnum frį žvķ aš žau uršu til. …2)

 

Hér er žvķ veriš aš žvķ viršist aš leggja til 80 įra leynd į tilteknar upplżsingar sem rannsóknarnefndin hefur safnaš ķ "žį gagnagrunna sem oršiš hafa til ķ störfum hennar", eins og segir ķ 2.mgr. 2. gr. frumvarpsins.  Žarna er žvķ ekki veriš aš tala um skżrslu nefndarinnar, enda telst hśn seint vera gagnagrunnur.  En hvaša upplżsingar falla žį undir 80 įra leyndina? 

Skošum Upplżsingalögin betur.  Ķ 4. gr. er eingöngu fjallaš um upplżsingar frį stjórnvöldum og hśn į žvķ ekki viš.  Og ķ 6. gr. fjallaš um takmarkanir į upplżsingarétti vegna almannahagsmuna, sem 80 įra reglan nęr heldur ekki til.  Žaš er žvķ eingöngu 5. gr. Takmarkanir į upplżsingarétti vegna einkahagsmuna sem viršist eiga viš.  Greinin hljóšar sem hér segir:

Óheimilt er aš veita almenningi ašgang aš gögnum um einka- eša fjįrhagsmįlefni einstaklinga sem sanngjarnt er og ešlilegt aš leynt fari, nema sį samžykki sem ķ hlut į. Sömu takmarkanir gilda um ašgang aš gögnum er varša mikilvęga fjįrhags- eša višskiptahagsmuni fyrirtękja og annarra lögašila.

Fyrri setning mįlgreinarinnar fjallar um "einkamįlefni einstaklinga" og žvķ žarf aš skoša hana betur.  Žar segir:  "Óheimilt er aš veita almenningi ašgang aš gögnum um einka- eša fjįrhagsmįlefni einstaklinga sem sanngjarnt er og ešlilegt aš leynt fari..".  Žaš er žetta "sem sanngjarnt er og ešlilegt aš leynt fari" sem skiptir hér mestu mįli.  Ég get skiliš (og tel mig hafa stoš ķ athugasemdum meš frumvarpi aš upplżsingalögum) aš upplżsingar sem falla undir frišhelgi einkalķfsins skuli fara leynt, en žęr upplżsingar sem lśta aš störfum einstaklinga fyrir stjórnvöld, opinbera ašila eša fjįrmįlafyrirtęki, žį falli žęr ekki undir 5. eša 8. gr. upplżsingalaga.  T.d. ef ķ ljós kemur aš ęšstu starfsmenn bankanna hafi veriš ķ einhvers konar bręšralagi sem gekk śt į aš nį sem mestum peningi śt śr vinnuveitanda sķnum, žį verši ekki hęgt aš skżla sér bak viš um gögn "um einka- og fjįrhagsmįlefni einstaklinga" sé aš ręša.  Sama į viš um afkastatengdar launagreišslur, sem żttu undir įhęttusękni.  Föst laun gętu aftur falliš undir žennan liš hjį starfsmönnum einkarekinna fjįrmįlafyrirtękja, mešan heildarlaun sešlabankastjóra falla undir leyndina.

Mér sżnist sem frumvarp Rannsóknarnefndar Alžingis gangi hóflega fram ķ aš takmarka ašgang almennings aš žeim gögnum, sem sanngjarnt og ešlilegt sé aš hann hafi ašgang aš.  Til žess aš haft sé žaš sem sannara reynist, žį eru engin leyndarįkvęši ķ frumvarpinu, sem ekki er žegar ķ ķslenskum lögum, og žaš er ekkert įkvęši sem heftir į einn eša neinn hįtt ašgang almennings, aš žeim upplżsingum sem munu birtast ķ skżrslu nefndarinnar.  2. gr. frumvarpsins nęr eingöngu til žeirra "gagnagrunna sem oršiš hafa til ķ störfum" nefndarinnar, ž.e. persónugreinanlegra einka- og fjįrhagsupplżsinga sem "sanngjarnt er og ešlilegt aš leynt fari".  Žaš ętti žvķ ekkert aš vera śtstrikaš ķ skżrslunni, žegar hśn birtist almenningi.


Heimsókn sendinefndar AGS: Lękkun skulda og greišslubyrši lįntaka

Mig langar til aš vekja athygli į frétt sem birtist ķ hįdegisfréttum RŚV įn žess aš ašrir fjölmišlar hafi tekiš hana upp.  Fréttin er um heimsókn sendinefndar AGS, en hśn kemur til landsins ķ dag.  Annars er fréttin sem hér segir:

Sendinefnd AGS til landsins

Sendinefnd AGS til landsins

Sendinefnd frį Alžjóšagjaldeyrissjóšnum kemur til Ķslands ķ dag til višręšna viš stjórnvöld um ašra endurskošun į lįnveitingu sjóšsins til landsins. Įhersla veršur į hvernig gera megi bankana aršvęnlega į nż og hvernig lękka megi skuldir og greišslubyrši lįnžega.

Fulltrśar frį Alžjóšagjaldeyrissjóšnum, undir forystu Marks Flanagans, yfirmanns sendinefndar sjóšsins į Ķslandi, koma til landsins ķ dag til aš ręša viš fjölmarga fulltrśa stjórnvalda, opinberra stofnana og fjįrmįlafyrirtękja. Fundaš veršur um ašra endurskošun į lįnveitingu sjóšsins til Ķslands nęsta hįlfa mįnušinn. Ķ yfirlżsingu sjóšsins segir aš helst verši rętt um hvernig endurreisn ķslenska bankakerfisins hafi mišaš og almennt um fjįrhagslegan stöšugleika. Spurningum fjölmišla veršur sķšan svaraš ķ lok heimsóknarinnar.

Žegar efnahagsįętlun Ķslendinga var samžykkt į fundi stjórnar Alžjóšagjaldeyrissjóšsins ķ lok október sagši Mark Flanagan ķ vištali aš ķ nęstu endurskošun lįnveitingarinnar yrši rętt um žaš verk sem enn vęri óunniš ķ endurskipulagningu į rekstri bankanna žannig aš žeir gętu skilaš hagnaši į nż. Einnig yrši įhersla lögš į aš nś žegar tekist hefši aš lękka lįnsfjįrhęšir nišur ķ hęfilegt hlutfall ķ bókhaldi bankanna yrši žaš aš skila sér til lįnžega meš lękkun skulda og greišslubyrši. Žaš yrši allt til umfjöllunar ķ endurskošuninni.

Žaš sem mig langar sérstaklega til aš vekja athygli į eru feitletrušu setningahlutarnir aš ofan.  Žetta er ķ mķnum huga svo sem ekkert nżtt, žar sem Mark Flanagan sagši žetta ķ vištali 27. október og bloggaši ég um žaš tvisvar, ž.e. Hvaš žżšir "debt relief to viable borrowers"? og Fyrirspurn mķn til fulltrśa AGS um "debt relief to viable borrowers".  En nś į sem sagt aš fara ķ verkiš.

Eins og kom fram ķ skżrslu AGS ķ byrjun nóvember, žį er gert rįš fyrir žvķ, aš lįnastofnanir žurfi aš fara ķ varśšarfęrslu upp į um 600 milljarša vegna hugsanlegra tapašra śtlįna og framtķšartekna af žeim śtlįnum.  Hagsmunasamtök heimilanna hafa sett fram kröfur um aš gengistryggšum lįnum verši breytt ķ verštryggš lįn frį lįntökudegi og sķšan verši veršbętur allra verštryggšra lįna (og žar meš einnig lįna sem įšur voru gengistryggš) takmarkašar viš 4% į įri frį 1. janśar 2008.  Samtökin telja žetta vera sanngjarna og réttlįta lausn į skulda- og greišsluvanda heimilanna, auk žess reynist kostnašurinn viš hana mjög višrįšanlegur mišaš viš žį 600 milljarša sem įšur voru nefndir.  Samkvęmt mati samtakanna er kostnašurinn nśna įętlašur um 260 milljaršar, en hękkar vissulega meš hverjum deginum.

Žaš hefur lengi veriš skošun Hagsmunasamtaka heimilanna, aš besta leišin til aš lękka greišslubyrši heimilanna er aš lękka höfušstól lįnanna.  Į žessari sķšu hefur margoft veriš fęrš rök fyrir žvķ.  Į undanförnum vikum hef ég haft tękifęri til aš ręša žessi mįl viš żmsa mįlsmetandi einstaklinga, m.a. menn sem žekkja vel til innan bankakerfisins.  Žaš er nokkuš samdóma įlit allra žessara ašila, aš tillögu Hagsmunasamtaka heimilanna er besta, sanngjarnasta og réttlįtasta leišin til aš greiša śr žeim vanda sem lįnveitendur og lįntakar eru aš kljįst viš vegna skulda heimilanna.  Ég hef jafnan hvatt žessa ašila til aš skjótast fram į ritvöllinn og koma žessari skošun sinni opinberlega į framfęri, en žvķ mišur ekki haft erindi sem erfiši meš žaš.

Žaš er stašreynd, aš sķfellt fleiri eru aš lenda ķ alvarlegum vanda.  Śrręši rķkisstjórnarinnar og fjįrmįlafyrirtękja eru ekki aš leysa vanda žessa hóps.  Ef eitthvaš er, eru śrręši aš auka vandann og koma fólki į vonarvöl.  Stašreyndir mįlsins eru aš įkvešinn hluti fjįrmįlafyrirtękja landsins og eigendur a.m.k. sumra žeirra hafa unniš markvisst į undanförnum įrum gegn almennum lįntökum.  Žaš er žvķ śt ķ hött, aš lįntakar eigi aš lķša fyrir afglöp žessara ašila, eins og stjórnvöld hafa įkvešiš aš eigi aš gera.

Žaš var brotist inn til okkar og viš viljum aš žżfinu sé skilaš.

 


« Fyrri sķša

Höfundur

Marinó G. Njálsson
Marinó G. Njálsson
Upplýsingaöryggi og persónuvernd eru mínar ær og kýr, þó ég blaðri um allt og ekkert hér á blogginu. Er í Hagsmunasamtökum heimilanna og berst fyrir réttlæti fyrir heimili í landinu.  Loks er ég faggiltur leiðsögumaður.  Netfangið mitt er mgn@islandia.is og netfang fyrirtækisins oryggi@internet.is.

Heimsóknir

Flettingar

  • Ķ dag (3.3.): 6
  • Sl. sólarhring: 9
  • Sl. viku: 53
  • Frį upphafi: 1676920

Annaš

  • Innlit ķ dag: 4
  • Innlit sl. viku: 39
  • Gestir ķ dag: 4
  • IP-tölur ķ dag: 4

Uppfęrt į 3 mķn. fresti.
Skżringar

Mars 2024
S M Ž M F F L
          1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31            

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband