Leita ķ fréttum mbl.is

Bloggfęrslur mįnašarins, maķ 2009

Ekkert fyrir heimilin - Žeim į aš blęša śt

Ķ stjórnarsįttmįla nżrrar rķkisstjórnar er ekkert sem gefur til kynna aš taka eigi į einn eša neinn hįtt į vanda heimilanna.  Žar er stutt innihaldslaus klausa sem hefši alveg eins get hljómaš bla, bla, bla.  En klausan er sem hér segir:

Skuldastaša heimila – velferšin varin

Rķkisstjórnin leggur mikla įherslu į aš verja heimilin ķ landinu og velferšina sömuleišis. Žaš veršur gert meš žvķ aš fylgjast grannt meš skuldastöšu almennings og grķpa til rįšstafana eftir žvķ sem viš į. Rįšgjafastofa heimilanna veršur efld og rįšist ķ aš kynna betur žęr ašgeršir sem žegar hefur veriš gripiš til. Rķkisstjórnin mun ķ allri vinnu sinni leitast viš aš verja velferšarkerfiš eins og framast er kostur.

Hafi rķkisstjórnin ekki ennžį įttaš sig į hversu slęm skuldastaša heimilanna er, žį munu henni ekki duga 100 dagar ķ višbót eša 1000 dagar.  Ég held aš žau Jóhanna og Steingrķmur hafi bara ekki gręnan grun um hvaš er aš gerast ķ samfélaginu. Sorgleg stašreynd.

Ég hef svo sem ekki séš žennan 100 daga verkefnalista, en ķ stjórnarsįttmįlanum segir:

100 daga įętlunin

Rķkisstjórnin gerir sér grein fyrir žvķ aš miklu skiptir aš unniš sé hratt til aš bregšast viš žeim vanda sem viš žjóšinni blasir. Hśn hefur žvķ sett sér markmiš sem hśn ętlar aš nį į nęstu 100 dögum sem fela mešal annars ķ sér aš afgreiša forsendur fjįrlaga til millilangs tķma, hefja lokavinnu viš Icesave – samningana, nį samningum viš ašila vinnumarkašarins um stöšugleikasįttmįla, endurfjįrmagna bankana og semja viš erlenda kröfuhafa žeirra, leggja fram frumvörp um stjórnlagažing, žjóšaratkvęšagreišslur og persónukjör, rįša nżja yfirstjórn ķ Sešlabanka Ķslands, hefja mótun nżrrar atvinnustefnu og hefja endurskošun fiskveišistjórnunarkerfisins svo nokkur atriši séu nefnd. Įfram veršur unniš aš verkefnum sem rķkisstjórnin hefur įšur kynnt, žar į mešal endurskošunar peningamįlastefnunnar į vegum Sešlabanka Ķslands og hann hefur lķka žaš verkefni aš fjalla um framtķš verštryggingarinnar. Jafnframt veršur haldiš įfram vinnu viš endurskipulagningu bankakerfisins og ašrar žęr ašgeršir sem verša munu til aš efla traust į fjįrmįlakerfinu.

Mér sżnist sem heimilin hafi gleymst.  Önnur sorgleg stašreynd.
mbl.is Óbreytt stjórnskipan
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Hvaš felst ķ ašgeršum/ greišsluvandaśrręšum? - 29 atriši skošuš

(Varśš, žetta er löng grein.  Ķ henni er m.a. fariš yfir žau śrręši sem tvęr rķkisstjórnir hafa gripiš til vegna erfišrar stöšu heimilanna.  Nešst ķ henni er hugsanlegt skśbb.)

Haft er eftir Hrannari B. Arnarsyni ķ Morgunblašinu:

Greišslubyrši lįna fólks sem fer ķ gegnum žessar ašgeršir ętti ķ flestum tilvikum aš verša svipuš eša jafnvel minni en fyrir bankahruniš sķšastlišiš haust. Žeir sem réšu viš greišslubyršina žį ęttu žvķ aš rįša viš hana eftir žessar ašgeršir. Hafi tekjur hins vegar breyst mikiš horfa mįlin öšruvķsi viš og žį gęti fleira žurft aš koma til, žar į mešal hugsanlega greišsluašlögun.

Žaš getur vel veriš aš svo sé, en ķ oršum Hrannars kemur fram žessi ótrślegi misskilningur aš allt hafi veriš ķ góšum mįlum ķ lok september.  Svo var alls ekki.  Hér var allt ķ rśst.  Veršbólgan var komin ķ 14,6% ķ įgśst og hśn fór hęst ķ 17,9%.  Gengisvķsitalan hafši hękkaš um  63% frį įramótum til loka september (śr 120,5 stigum ķ 196,7 stig).  Frį hruni til dagsins ķ dag er hękkunin rétt um 13%. Hafi žaš eingöngu veriš markmiš rķkisstjórnarinnar aš fęra allt ķ žaš horf sem hlutirnir voru ķ viš hrun bankanna, žį er von aš žeim finnst nóg gert.  En žį var allt ķ steik.  Žess vegna hrundu bankarnir.

Ķbśšalįnasjóšur bauš upp į aukin śrręši ķ įgśst.  Hvers vegna skildi žaš hafa veriš?  Varla vegna žess aš allt var ķ góšum mįlum?  Sjįlfur lagši ég til ķ fęrslu 27.8. 2008 aš bankarnir geršu žaš lķka (sjį Bankarnir bjóši upp į frystingu lįna).  Ekki var ég aš gera žaš vegna žess aš allt var ķ lukkunnar velstandi.   Ég kom meš tillögu ķ fęrslunni Fólk žarf leiš śt śr fjįrhagsvandanum um setja hluta af höfušstóli lįna til hlišar 28. september (įšur en Glitnir var tekinn yfir).  Varla var žaš vegna žess aš mér fannst allt ķ fķnu lagi.  Žó svo aš bankarnir hefšu ekki falliš, žį var virkileg žörf į ašgeršum fyrir heimilin seinni hluta september.  Ķ bloggfęrslunni Ó, vakna žś mķn Žyrnirós frį 27.9. sagši ég m.a.:

Fjölmargar fjölskyldur ķ landinu eru komnar ķ alvarlega greišslukreppu.  Afborganir og höfušstólar lįna hafa hękkaš um tugi prósenta.

Varla var ég aš minnast į žetta vegna žess aš allt var ķ lagi?

Aš mķnu mati er samt mesti misskilningur ķ žvķ, aš fólki finnist vera nóg aš létta greišslubyršina og lengja ķ lįnunum.  Fólki finnst žaš vera óréttlįtt og fįrįnlegt aš žurfa taka į sig auknar byršar vegna žess aš stjórnvöld og Sešlabanki Ķslands réšu ekki viš stjórnun efnahagsmįla og leyfšu bönkunum og nokkrum fjįrglęframönnum aš setja žjóšina į hausinn.  Um žaš snżst óįnęgja almennings og žess vegna duga ašgeršir rķkisstjórnarinnar ekki.

En ég vil ekki sķna eintómt vanžakklęti yfir žeim ašgeršum sem tvęr rķkisstjórnir hafa gripiš til frį hruni bankanna. Žessar ašgeršir eru samt ekki nóg, žar sem ekki hefur veriš tekiš neitt aš viti į undanfara bankahrunsins.  Sķšan er kannski žaš sem er alvarlegast, er aš fjįrmįlafyrirtękin hafa żmist ekki fariš eftir žeim tilmęlum sem tvęr rķkisstjórnir hafa beint til žeirra eša įkvešiš aš finna leišir framhjį žeim.

Viš skulum skoša til hvaša ašgerša žessar tvęr rķkisstjórnir hafa gripiš.  Ég er svo sem nś bśinn aš skoša žetta įšur og Morgunblašiš er meš įgęta samantekt ķ sunnudagsblašinu (sjį mynd), en žar sem ég hef veriš bešinn um aš fjalla um žetta efni į opnum fundi borgarafundanna į mįnudag, žį hef ég veriš aš skoša mįliš betur vil greina frį žvķ sem ég hef komist aš. 

adgerdir_-_mbl_090509.jpg

Til aš skoša myndina betur, er smellt į hana og sķšan aftur į žį mynd sem žį kemur upp.

Byrjum į ašgeršum rķkisstjórnar Sjįlfstęšisflokks og Samfylkingar.  Žęr voru kynntar 7. nóvember og mį m.a. finna į vef Sjįlfstęšisflokksins undir Öflugar ašgeršir rķkisstjórnarinnar til aš verja stöšu heimilanna:

  1. Sveigjanleiki į vinnumarkašiTil aš sporna viš vaxandi atvinnuleysi į aš lengja žann tķma sem greiša mį tekjutengdar atvinnuleysisbętur.  Ennfremur er gert rįš fyrir aš greišslur śr Įbyrgšarsjóši launa verši mišašar viš tekjur launamanns samkvęmt starfshlutfalli įšur en til samdrįttar kom. - Hvernig spornar žaš viš atvinnuleysi aš borga fólki hęrri bętur?  Nišurstaša:  Efast eitthvaš um aš žetta hafi nokkuš spornaš viš vaxandi atvinnuleysi.  Gildir fyrir:  Nęr til žeirra sem koma nżir į atvinnuleysisbętur.
  2. Komiš til móts viš nįmsmenn erlendisFallist hefur veriš į tillögu stjórnar LĶN um breytingu į śthlutunarreglum sjóšsins fyrir yfirstandandi skólaįr. Bošiš veršur upp į aukalįn. Aušvelda į mönnum aš hefja lįnshęft nįm į nęsta įri. - Nišurstašan af žessari ašgerš var ótrśleg. Mjög fįir nįmsmenn fengu žetta aukalįn og žaš ekki fyrr en į žessu įri. Nišurstaša:  Žessi ašgerš viršist hafa žróast śt ķ einn stórann brandara.  Gildir fyrir:  Nęr til nįmsmanna erlendis.
  3. Almenn velferš nemenda: Tilmęlum beint til skólastjórnenda aš huga aš almennri velferš nemenda. - Gott og blessaš.  Göfug hugmynd.  En hvaš lagši rķkiš mikiš ķ žetta? Hvašan eiga skólarnir aš fį žessa peninga?  Mér skilst aš velunnarar sumra skóla séu farnir aš greiša skólamįltķšir fyrir žį verst settu, en ekkert eša žvķ sem nęst ekkert hafi komiš frį stjórnvöldum. Nišurstaša:  Veit ekki hvort žetta er aš virka. Gildir fyrir:  Nęr til nemenda ķ grunn- og framhaldsskólum.
  4. Mildašar innheimtuašgerširĶbśšalįnasjóšur getur lengt tķmann fyrir žį sem lent hafa ķ greišsluerfišleikum. - Pakki Ķbśšalįnasjóšs vegna greišsluerfišleika er lķklegast sį besti af žeim sem lagšir hafa veriš fram, en mildun innheimtuašgerša hefši žurft aš nį til allra.  Setja žarf lög sem breyta nokkrum grundvallaratrišum (sjį fęrsluna Yfirgengileg harka ķ innheimtu..) Nišurstaša:  Hér var engan veginn gengiš nógu langt.  Harkan ķ innheimtuašgeršum hefur aldrei veriš meiri, bęši hjį ašilum ķ rķkiseigu og öšrum.  Hér žarf aš grķpa inn ķ meš lögum, žvķ tilmęli viršast ekki duga. Gildir fyrir:  Nęr til allar sem skulda rķkinu.
  5. Afborganir myntkörfulįna frystar: Tilmęlum beint til hinna nżju rķkisbanka aš žeir frysti tķmabundiš vexti og afborganir af myntkörfulįnum, žar til ešlileg virkni kemst į gjaldeyrismarkašinn. - Fķn hugmynd sem viršist virka, en leišir bankanna eru misjafnar.  Žetta hefur bara ekki reynst nóg.  Hvaš į aš gera ef "ešlileg virkni gjaldeyrismarkašar" veršur meš gengisvķsitölu ķ kringum 200 eša 240? Žaš er žvķ mišur vķst ekki hęgt aš miša viš gengisvķsitölu lengur žar sem Sešlabankinn er hęttur aš skrį hana.  Nišurstaša:  Hiš besta mįl, en ennžį vantar framtķšarsżn.  Gildir fyrir:  Er ętlaš žeim sem eru meš gengisbundin lįn.
  6. Breytingar į lįnum aušveldašar: Fella tķmabundiš nišur stimpilgjöld af skilmįlabreytingum og skuldbreytingum. - Besta mįl, en žetta tók ekki gildi fyrr en seint ķ desember.  Einnig hefši veriš gott aš fella nišur žinglżsingagjaldiš lķka.  Nišurstaša:  Gott framtak til aš aušvelda skilmįlabreytingar lįna.  Gildir fyrir:  Nęr til allra meš vešlįn.
  7. Lenging skuldbreytingalįna: Nś veršur hęgt aš skulda ķ 30 įr ķ staš 15 įra. - Hér er fólki gefinn lengri tķmi til aš greiša nišur lįn sķn, en hvaš meš vaxtabyršina.  Nišurstaša: Žetta vissulega nżtist, en hefši veriš betra aš bjóša upp į önnur śrręši. Gildir fyrir:  Nęr til allra meš vešlįn.
  8. Aukiš nįmsframboš ķ hįskólum og framhaldsskólum: Auka framboš hefšbundins nįms og fjölga tękifęrum til endurmenntunar. - Gott og blessaš, en eru skólarnir tilbśnir aš taka viš 20 - 30 žśsund nżjum nemendum?  Žeir gera žaš ekki nema meš hįum framlögum śr rķkissjóši.  Er rķkiš tilbśiš aš leggja žį peninga til?  Svo er žaš hitt:  Hvernig į fólk aš framfleyta sér mešan žaš er ķ nįmi? Lķklegast į aš vķsa fólki į LĶN, sem eykur į skuldirnar, sem eru nógar fyrir, og nįmlįnin žarf aš borga til baka.  Nišurstaša:  Ég į ennžį eftir aš sjį žetta śrręši efnt.  Gildir fyrir:  Nęr til žeirra sem eru skóla eša ętla ķ skóla.

Žessi śrręši rķkisstjórnar Sjįlfstęšisflokks og Samfylkingar snśast um aš lengja ķ lįnum, bęta viš lįnum og fjölga žeim sem missa vinnuna. 

Skošum žį žaš sem rķkisstjórn Samfylkingar og Vinstri hreyfingarinnar gręnt framboš.  Upplżsingar um žaš mį finna į sķšunni Ķsland.is undir IV. Ašgeršir ķ žįgu heimila - velferšin varin:

  1. Velferšarvakt sett į fót:  Lķklegast best heppnaša leiš rķkisstjórnarinnar.  Hśn fęr stóran plśs fyrir žetta.  Nišurstaša:  Gott framtak. 
  2. Greišslujöfnunarvķsitala/greišslujöfnun verštryggšra lįna:  Hśn var sett į og hefur vissulega tķmabundin įhrif til aš létta mįnašarlegri greišslubyrši af heimilunum.  Vandinn viš žetta er aš žaš tekur lengri tķma aš greiša lįnin og žvķ mun heildargreišslubyrši lįnanna žyngjast.  Žegar upp er stašiš mun fólk greiša hęrri upphęš vegna lįnanna sinna, en samkvęmt gamla kerfinu.  Nišurstaša:  Engu er létt af heimilunum og heildargreišslan eykst.  Gildir fyrir:  Tekur til žeirra sem eru meš verštryggš lįn.
  3. Fjölgun śrręša Ķbśšarlįnasjóšs (ĶLS):  Žetta er hiš besta mįl, en aftur er veriš aš lķta til žess aš lengja ķ lįnum sem aš lokum gerir žaš aš verkum aš fólk borgar meira.  Nišurstaša:  Engu er létt af heimilunum og heildargreišslan eykst.  Gildir fyrir:  Lįntakendur hjį ĶLS geta nżtt sér śrręšin ķ samręmi viš stöšu sķna.
  4. Leigumarkašur ĶLS:  ĶLS mį leigja fólki hśsnęši sem žaš missir.  Vęri ekki miklu nęr aš afskrifa strax nęgilega mikiš af skuldunum, til žess aš fólk hafi efni į aš greiša af afganginum? ĶLS hlżtur aš vera meš eitthvaš višmiš varšandi leigugreišslu.  Ef žaš er nóg fyrir ĶLS aš fį žį upphęš upp ķ kostnaš sinn, er žį ekki einfaldast aš stilla höfušstól lįnanna žannig aš įrleg leigugreišsla jafngildi įrlegri afborgun og vöxtum lįna og öšrum föstum kostnaši vegna hśsnęšisins, sem annars mun falla į ĶLS.  Nišurstaša:  Rangur kostur valinn.  Gildir fyrir:  Žeir sem misst hafa ķbśš sķna til ĶLS geta óskaš eftir žessu.
  5. Fellt śr gildi aš skuldajafna megi barnabótum og vaxtabótum:  Bara hiš besta mįl.  Nišurstaša: Gott framtak, en vegur ekki žungt, žar sem skuldirnar verša ennžį til innheimtu.  (Skilst aš fólk žurfi aš óska eftir žessu mišaš viš įbendingar sem mér hafa borist.) Gildir fyrir:  Nęr til allra.  Hugsanlega žarf aš óska eftir žessu.
  6. Tķmabundin heimild til nišurfellingar drįttarvaxta, kostnašar og gjalda:  Lķklegast sś ašgerš sem gęti nżst fólki sem komiš er ķ alvarleg vanskil hvaš best af žeim ašgeršum sem hér er rętt um.  Spurningin er:  Hve lengi er "tķmabundiš"?  Einnig vęri frįbęrt, ef žetta įkvęši nęši til fleiri kröfuhafa en bara hins opinbera.  Sķšan vęri ennžį betra, ef opinberir ašilar fęru eftir žessu, hafi žaš veriš ętlunin aš žetta nęši til žeirra į annaš borš.  Nišurstaša:  Hiš besta mįl, en ekki nógu vķštękt.  Gildir fyrir:  Nęr til krafna innheimtumanna rķkissjóšs.
  7. Drįttarvextir lękkašir:  Gott mįl, en žeir eru ennžį viš okurmörk og žaš eru yfirdrįttarvextir lķka.  Hvers vegna ķ ósköpunum eru drįttarvextir 24% į sama tķma og veršbólga er 0,5%?  Nišurstaša:  Jįkvętt skref, en meš žessu įframhaldi komast žeir ķ višundandi horf um aldamót.  Gildir fyrir:  Nęr til allra drįttarvaxta.
  8. Reglugerš um hįmarksfjįrhęš innheimtukostnašar:  Reglugeršin kom til framkvęmda um įramót um leiš og nż innheimtulög tóku gildi.  Ég vil spyrja aš leikslokum varšandi žetta.  Eša eins og segir:  Dag skal aš kvöldi lofa og mey aš morgni.  Nišurstaša:  Hugmyndin er góš, en ķ ljós hefur komiš aš fyrirtęki eru bśin aš finna leiš framhjį žessu.  Gildir fyrir:  Nęr til allra innheimtukrafna.
  9. Endurgreišsla vörugjalda og VSK af bifreišum:  Žetta er nś varla ašgerš sem kemur heimilunum vel.  Hśn hefši betur veriš ķ flokknum meš ašgeršum fyrir fyrirtękin.  Nišurstaša:  Hefur óveruleg įhrif fyrir heimilin.  Gildir fyrir:  Nęr til žeirra sem selja bķla śr landi.
  10. Frysting gengisbundinna lįna:  Sama ašgerš og nr. 5 śr ašgeršalista fyrri rķkisstjórnar.  Nišurstaša:  Hiš besta mįl, en ennžį vantar framtķšarsżn.  Gildir fyrir:  Nęr til allra meš gengisbundin lįn.
  11. Greišslujöfnun gengisbundinna lįna: Žetta kom til framkvęmda 5 mķnśtum fyrir kosningar.  Ķslandsbanki var byrjašur eitthvaš fyrr og uppskar mikla gagnrżni fyrir aš flżta sér of mikiš. Ólķkt öšrum ašgeršum, žį getur žetta leitt af sér lęgri heildargreišslubyrši, žar sem styrking krónunnar skilar sér į seinni gjalddögum.  Nišurstaša:  Hiš besta mįl.  Gildir fyrir:  Nęr til allra meš gengisbundin lįn.
  12. Hękkun vaxtabóta: Vaxtabętur voru hękkašar um allt aš 30% hjį tekjulįgum og um allt aš 500% hjį fólki ķ nęsta tekjuhópi fyrir ofan.  (Ég veit ekki hvernig Morgunblašiš fęr 66% śt.)  Peningurinn sem notašur er ķ žetta er fenginn af skatttekjum af śtgreiddum séreignasparnaši (sjį nęsta liš).  Nišurstaša:  Hiš besta mįl, en nęr hefši veriš aš fjórfalda vaxtabęturnar.  Sjį einnig nęsta liš.  Gildir fyrir:  Nęr til žeirra sem voru meš vaxtagjöld į sķšasta įri vegna hśsnęšislįna og tekjur heimilisins voru upp aš 12 milljónum.
  13. Śtgreišsla séreignasparnašar: Žetta var vissulega gert, en tęp 40% fóru ķ skatta sem notašir voru til aš hękka vaxtabętur.  Mun betri lausn hefši veriš aš leyfa fólki aš taka śt séreignasparnašinn skattfrjįlst og sleppa hękkun vaxtabótanna.  Žį hefšu mun fleiri nżtt sér žennan möguleika.  Rķkiš hefši vissulega tapaš einhverjum skatttekjum, en sparaš sér į móti hękkun vaxtabótanna.  Nišurstaša:  Röng śtfęrsla notuš.  Gildir fyrir:  Alla sem eiga séreignasparnaš
  14. Bankar og sparisjóšir bjóša sömu greišsluvandaśrręši og Ķbśšalįnasjóšur: Žetta kom til framkvęmda daginn fyrir kosningar. Ég hvatti til žess ķ įgśst aš žetta yrši gert. Ķ įgśst og jafnvel október hefši žetta nżst mjög stórum hópi sem hafa tapaš stórum upphęšum vegna žessara tafa. Sķšustu daga hef ég svo komist aš žvķ aš bankarnir eru ekki tilbśnir sem žessi śrręši.  Annars er mjög gagnlegt aš hafa žaš į hreinu hvaš bankarnir hafa lofaš aš gera og sést žaš fyrir nešan.  Nišurstaša:  Žessi śrręši eru góšra gjalda verš.  Sum munu lękka heildargreišslu og önnur gefa fólki svigrśm įn žess aš lękka heildargreišslu.  Ekkert af žessu eru varanleg śrręši.  
    1. Samningar um uppgjör vanskila: Unnt veršur aš semja um dreifingu į vanskilum ķ allt aš 18 mįnuši.  Gildir fyrir:  Nęr til allra ķ vanskilum.
    2. Heimildir til greišslufrestunar vegna sölutregšu: Meš frystingu greišslna veršur komiš til móts viš lįntakendur sem hafa keypt fasteign, en ekki getaš selt fyrri eign vegna ašstęšna į fasteignamarkaši.  Gildir fyrir:  Nęr til allra sem eru ķ žeim sporum aš geta ekki selt og eru annaš hvort bśnir aš kaupa eša eru aš byggja.
    3. Skuldbreyting vanskila: Bošiš verši upp į skuldbreytingu vanskila meš žvķ aš bęta žeim viš höfušstól eša meš žvķ aš gefa śt nżtt skuldabréf eftir įkvöršun kröfuhafa.  Gildir fyrir:  Nęr til allra ķ vanskilum.
    4. Frestun į greišslum: Lįntakandi getur óskaš eftir frestun į greišslu afborgana, aš hluta eša fullu, og vaxta og veršbóta eftir atvikum, ķ allt aš eitt įr ķ senn og meš möguleika į framlengingu ķ samtals žrjś įr.  Gildir fyrir:  Nęr til allra.
    5. Lenging  lįnstķma: Mögulegt veršur aš lengja lįnstķma lįna aš žvķ marki sem žaš getur gagnast lįntakanda enda rśmist lenging lįnstķma innan lįnareglna viškomandi lįnveitanda.  Gildir fyrir:  Nęr til allra.
  15. Greišsluašlögun samningskrafna: - Gildir bara fyrir suma, ž.e. er ekki fyrir einyrkja og ašra sem bera įbyrgš į atvinnurekstri.  Staša umsjónarmanns ķ žessu ferli virkar svona eins og "stóri bróšir". Nišurstaša:  Įkaflega takmörkuš ašgerš.  Gildir fyrir:  Gildir ekki fyrir žį sem undanfarin žrjś įr į undan hafa boriš įbyrgš į atvinnurekstri.
  16. Frestun naušungaruppboša fram til loka október:  Var ein af fyrstu kröfum Hagsmunasamtaka heimilanna sem rķkisstjórn Jóhönnu Siguršardóttur féllst į.  Ganga hefši mįtt lengra og fresta öllum ašfaramįlum lķka.  Fólk žarf aš óska eftir žessari frestun.  Hśn kemur ekki sjįlfkrafa.  Nišurstaša:  Hiš besta mįl.  Vissulega er engu létt af heimilunum og žaš į eftir aš koma ķ ljós hvort rķkisstjórnin nżti tķmann til aš koma meš varanlega lausn.  Gildir fyrir:  Er fyrir alla, en skuldari žarf aš sękja sérstaklega um frest.
  17. Lenging ašfararfresta śr 15 dögum ķ 40: Eins og ég nefni aš ofan, žį hefši veriš nęr aš lengja žennan tķma enn frekar.  Nišurstaša: Besta mįl, en ķ ljós hefur komiš aš fyrirtęki hafa bara stytt alla ašra fresti til aš vinna žennan upp.  Gildir fyrir:  Nęr til allra sem lent hafa ķ slķku mįli.
  18. Aukin stušningur ašstošarmanns og leišbeiningaskylda vegna gjaldžrota: Į eftir aš sjį žetta ķ framkvęmd.  Žętti einnig gott aš sjį ķtarlegri leišbeiningar ķ tengslum viš naušungarsölur og meiri réttarvernd fyrir žį sem missa eignir sķnar ķ slķka sölu.  T.d. viršast fulltrśar sżslumann hunsa algjörlega įkvęši laga um aš ógilda naušungarsölur, žegar óraunhęf boš berast ķ eignir.  Žį er ég aš nefna 1 milljón kr. tilboš ķ einbżlishśs.  Nišurstaša: Jįkvętt framtak, en hverju į žetta eftir aš skila?  Gildir fyrir:  Nęr til allra sem eru aš fara ķ gjaldžrotamešferš.
  19. Dregiš śr vęgi įbyrgšarmanna:  Hér er veriš aš draga śr vęgi įbyrgšarmanns.  Einnig eru sett inn įkvęši sem gera žaš aš verkum aš getur ķ vissum kringumstęšum losnaš undan įbyrgš.  Žannig er ekki hęgt aš ganga aš įbyrgšarmanni fyrr en gengiš hefur veriš aš žeim tryggingu sem eru fyrir lįni.  Nišurstaša:  Hiš besta mįl, en eftir er aš sjį hver framkvęmdin veršur.  Gildir fyrir:  Alla įbyrgšarmenn, žar sem veš er fyrir skuld.
  20. Greišsluašlögun vešlįna (fasteignaveškrafna):  Žessi lög taka gildi 15. maķ.  Žeim er ętlaš aš gera skuldurum fęrt aš setja veškröfur ķ greišsluašlögun.  Takmörk eru sett į stęrš hśsnęšis og talaš um "hóflegt hśsnęši". Hver į aš meta hvaš telst "hóflegt hśsnęši" er aftur ekki sagt. Heldur er ekki skilgreint viš hvaš umsjónarmašur į aš miša, žegar hann įkvaršar hvaš telst "hęfileg hśsaleiga į almennum markaši". Loks hvaš žżšir "skuldari hafi svo mįli skiptir lįtiš hjį lķša aš standa ķ skilum viš veškröfuhafa žótt honum hafi veriš žaš kleift aš einhverju leiti eša öllu"? (Ég gęti skrifaš langa grein um žessi lög, žar sem ķ žeim eru svo mörg tślkunaratriši og žau skortir svo vķša marktęk višmiš, t.d. "hóflegt hśsnęši", "hęfielg hśsaleiga", "framfęrslukostnašur og önnur ešlileg śtgjöld").  Hér hefši veriš miklu betra aš įkvarša  aš 1/3 rįšstöfunartekna fęri ķ greišslu lįna sem falla undir greišsluašlögun og skuldari hefši annaš til rįšstöfunar upp aš einhverju skynsamlegu marki mišaš viš fjölskyldustęrš. Nišurstaša: Besta mįl, en betra hefši veriš aš hafa ein lög um greišsluašlögun ķ staš žess aš fjallaš sé um hana ķ tvennum lögum.  Żmislegt er óskżrt og žvķ gęti oršiš mikiš ósamręmi ķ framkvęmd laganna.  Gildir fyrir:  Nęr til allra meš "hóflegt hśsnęši mišaš viš fjölskyldustęrš", sem ekki rįša viš greišslubyršina, hafa ekki "hagaš  geršum sķnum svo sem raun varš į meš rįšnum hug m aš leita tķmabundinnar greišsluašlögunar fasteignaveškrafna" (ž.e. ef fólk fer ķ greišsluverkfall, žį fęr žaš ekki greišsluašlögun), hagaš sér glęfralega ķ fjįrmįlum (žannig aš allir meš stóru bķlana, hjólhżsin, sumarbśstašina, vélslešana, fjórhjólin o.s.frv. fį hugsanlega ekki greišsluašlögun), voru ķ reynd ófęrir frį upphafi aš standa ķ skilum (ž.e. žeir sem beittu blekkingum eša var hleypt ķ gegnum greišslumat įn žess aš uppfylla kröfur).
  21. Lįnareglur LĶN ašlagašar:  Ašlaga į lįnareglur LĶN breyttu efnahagsumhverfi žannig aš atvinnulausir geti byggt upp žekkingu sķna og fęrni meš žvķ aš stunda lįnshęft nįm ķ staš žess aš žiggja atvinnuleysisbętur.  Nišurstaša:  Žaš er ekki komin nišurstaša ķ žetta, ef marka mį vefinn Island.is.  Gildir fyrir:  Atvinnulausa sem hyggja byggja upp "žekkingu sķna og fęrni".

Hér hef ég nefnt 29 śrręši sem tvęr rķkisstjórnir hafa gripiš til į um 6 mįnušum til aš koma til móts viš heimili ķ greišsluerfišleikum.  Nokkur žessara śrręša munu hafa fjįrhagslegan sparnaš fyrir heimilin, einhver munu hafa fjįrhagslegan įvinning umfram žaš aš žau vęru ekki til stašar, en flest gera ekkert annaš en aš festa ķ sessi eša auka viš žaš fjįrhagslega tjón heimilanna, sem žau hafa žurft aš taka į sig undanfarna rśmlega 14 mįnuši.  Ķ žessum śrręšum er ekkert sem

  • bętir atvinnuįstandiš eša er hin minnsta tilraun til aš verja störf fólks. 
  • mišar aš žvķ aš örva fasteignamarkašinn. 
  • leitar viš aš jafna įbyrgš į hękkun lįna milli lįntakenda og lįnveitenda
  • er hin minnsta tilraun til aš leišrétta žaš misgengi sem hér varš

Nś skilst mér aš eitthvaš mikiš standi til į morgun (sunnudag).  Mķnar heimildir greina frį svo stórtękum ašgeršum aš ég į bįgt meš aš trśa žvķ.  Ef žetta veršur aš veruleika, žį er óhętt aš segja aš jólin hafi komiš snemma ķ įr.  Žaš sem ég segi hér er žvķ birt meš fyrirvara um įreišanleika heimildarinnar.

  • Gengisbundnum lįnum verši breytt ķ almenn verštryggš krónulįn og öll lįn verša fęrš aftur til stöšunnar eins og hśn var 1. janśar 2008.
  • Skipuš veršur ópólitķsk nefnd, nokkurs konar geršardómur, sem fari yfir grundvöll allra vķsitöluśtreikninga, reiknijöfnur sem notašar eru og hafa veriš viš śtreikning vaxta, veršbóta og uppfęrslu höfušstóls gildandi lįnasamninga sem og kanna lögmęti samninga meš tilliti til neytendasjónarmiša.
  • Allar ašfarir, svo sem innheimtuferli, fjįrnįm, naušungarsölur og gjaldžrotaferli (ž.m.t. greišsluašlögun) verši fryst žar til nišurstöšur nefndarinnar/geršardómsins liggja fyrir og hęgt veršur aš endurmeta eftirstöšvar lįna til raungildis.
Nś er bara aš sjį hvort jólin komi į morgun.

 


mbl.is Ašgerširnar eru taldar duga flestum
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Stefįn Ólafsson fer meš fleipur

Ég get ekki į mér setiš og verš aš svara oršum Stefįns Ólafssonar, prófessors ķ félagsfręši, sem koma fram ķ helgarblaši DV.  Ķ frétt DV, sem birt er į Pressunni segir:

Stefįn Ólafsson, prófessor ķ félagsfręši, segir nišurfęrslu skulda dęmigerša frjįlshyggjukenningu ęttaša frį Bandarķkjunum.

Mig langar aš svar žessu žannig til, aš ég kom fyrstur fram meš žessa tillögu ķ fęrslu hérna 28. september 2008.  Žar segi ég:

[Rķkiš] getur gert žaš meš žvķ aš stofna einhvers konar afskriftarsjóš lįna, žar sem bankar geta sótt pening til aš afskrifa/lękka höfušstóla hśsnęšislįna og bķlalįna.

Žetta var įšur en Glitnir féll og hugmyndin byggir ekki į neinni kenningu frį einum eša neinum.  Mér fannst žetta žį og finnst žetta nś vera skynsamlegt. Ég hef aldrei kynnt mér "frjįlshyggjukenningar ęttašar frį Bandarķkjunum" og į ekki von į žvķ aš ég sęki kenningar žangaš.  Žaš vil bara svo til aš žessar kenningar fara saman viš mķna skošun.  Auk žess hefši ég haldiš aš žetta ętti skylt viš eitthvaš allt annaš en frjįlshyggju og hef alltaf haldiš aš žetta vęri félagshyggja.  Sżnir žaš hvaš ég veit lķtiš um žessar "hyggjur".

(Žaš skal tekiš fram aš ķ žessari sömu fęrslu setti ég fram hugmynd um "breytingu į vaxtabótakerfinu, žar sem vaxtabętur verša žre- til fjórfaldašar nęstu 10 įrin eša svo".)

Talsmašur neytenda, Gķsli Tryggvason, hafši samband viš mig og óskaši eftir leyfi aš fį aš nota žessa hugmynd ķ tillögum sem hann ętlaši aš senda félagsmįlarįšherra nokkrum dögum sķšar.  Gaf ég honum góšfśslegt leyfi til žess. Auk žess baš hann mig um aš vera tilbśinn, žvķ hann įtti von į žvķ aš félagsmįlarįšherra myndi óska eftir fundi.  Žetta var 1. október. Tillögur Gķsla fóru inn ķ rįšuneyti 7. október og voru žęr sem hér segir:

  • Gengi erlendra lįna verši fest varanlega ķ tiltekinni gengisvķsitölu sem samrżmist mešallangtķmagengi sem neytendur hefšu mįtt vęnta viš lįntöku.
  • Žau lįn sem um ręšir verši tekin inn ķ Ķbśšalįnasjóš sem samkvęmt heimild muni lękka žau til samręmis viš žaš gengi sem var žegar lįniš var tekiš, sbr. ummęli višskiptarįšherra į www.dv.is žann morgun.
  • Gengistryggš lįn verši yfirtekin į tilteknu gengi til brįšabirgša en hinn hluti lįnsins frystur žar til betur įrar.
  • Greišslubyrši lįna verši fastsett tķmabundiš ķ tiltekinni krónutölu mišaš viš įkvešna gengisvķsitölu.

Žaš er lķtill vandi og lķklega skynsamlegt aš annaš hvort tengja gengisvķsitöluna į einhvern hįtt viš vķsitöluneysluveršs eša klippa af vķsitöluuppfęrslu verštryggšra lįna.

Žar sem mér fannst Gķsli ekki śtfęra tillögu mķna nęgilega vel, žį setti ég mķna śtfęrslu fram ķ bloggi  9. október.  Žar segir:

Ķ fullri lengd (en žó ekki aš fullu śtfęrš) žį gengur tillaga mķn śt į eftirfarandi:

  1. Ķbśšalįnasjóšur yfirtekur lįn aš fullu hjį banka, sparisjóši eša lķfeyrissjóši samkvęmt nįnari įkvöršun rķkisstjórnar.
  2. Fundiš er višmišunargengi/vķsitala, sem lįni er stillt ķ, fyrir lįntakanda aš greiša.
  3. Upphęš sem veršur afgangs er sett til hlišar og geymd.
  4. Lįntakandi greišir af sķnum hluta lįnsins eins og įšur og tekur žašan ķ frį į sig vķsitölu- eša gengishękkanir eša nżtur vķsitölu- eša gengislękkana.
  5. Verši annaš hvort mjög mikil styrking į krónunni/veršhjöšnun eša mikil kaupmįttaraukning, žį tekur lįntakandi į sig stęrri hluta lįnsins.
  6. Stofnašur verši sjóšur sem renna ķ einhverjir X milljaršar į įri, t.d. af fjįrmagnstekjuskatti eša söluandvirši bankanna žegar žeir verša seldir, og hann notašur til aš afskrifa žann hluta lįnanna sem er geymdur.
Aušvitaš er žetta ekkert annaš en nišurfęrsla höfušstóls, en žó meš žeim formerkjum aš ekki er um endanlega nišurfęrslu aš ręša.

Ķ fęrslu 4. nóvember skżri ég mķna hugmynd svo nįnar:

Verštryggšalįn eru stillt af žannig aš höfušstóllinn žeirra er fęršur ķ žaš horf sem hann var žegar vķsitalaneysluveršs var 281,8, sem er vķsitalan um sķšustu įramót.  Žessum höfušstól er haldiš óbreyttum žar til veršbólga milli mįnaša er komin nišur fyrir efri vikmörk Sešlabankans, en viš žaš hefst aftur tenging höfušstólsins viš vķsitöluna. 

Gengistryggš lįn eru stillt af žannig aš höfušstóll žeirra sé mišašur viš gengi um sķšustu įramót.  Žaš mį annaš hvort gera meš žvķ aš fęra lįniš yfir ķ ķslenska mynt į žessu gengi og lįta lįniš eftir žaš breytast eins og um innlent lįn sé aš ręša eša meš žvķ aš fęra nišur höfušstól lįnsins sem žvķ nemur.  Verši farin sś leiš aš fęra lįniš yfir ķ ķslenskar krónur, žį byrjar lįniš strax aš breytast ķ samręmi viš skilmįla nżs lįns.  Verši farin sś leiš aš halda gengistengingunni, žį helst lįniš ķ įramótagenginu, žar til nżtt įsęttanlegt og fyrirfram įkvešiš jafnvęgi er komiš į krónuna.  Žar sem algjörlega er óvķst hvert jafnvęgisgengi krónunnar er, žį gęti žurft aš endurskoša endanlega stöšu höfušstóls žegar žvķ jafnvęgi er nįš.

Sį hluti höfušsstólsins, sem settur var til hlišar vegna žessa, er settur į sérstakan "afskriftarreikning".  Žessi reikningur getur lękkaš meš žrennu móti: 1. a) Verštryggt lįn: Ef breyting į vķsitölu neysluverš fer nišur fyrir veršbólguvišmiš Sešlabankans, žį greišir skuldarinn hęrra hlutfall af skuldinni.  1. b) Gengistryggt lįn: Ef gengisvķsitala fer nišur fyrir įkvešiš gildi, žį lękkar höfušstólsgreišslan ekki, en skuldarinn greišir ķ stašinn hęrri hluta skuldarinnar.  2. Stofnašur er sérstakur afskriftarsjóšur sem greišir įrlega nišur lįn į "afskriftarreikninginum".  Afskriftarsjóšur hefur tekjur sķnar af hagnaši rķkisbankanna, fjįrmagnstekjuskatti lögašila og söluandvirši eins eša fleiri af rķkisbönkunum, žegar bankarnir verša seldir aftur.  3.  Viš fyrstu sölu eignar rennur įkvešinn hluti andviršis hśsnęšisins ķ afskriftarsjóšinn.

Aušvitaš žarfnast žetta allt nįnari śtfęrslu, en markmišiš er aš vera meš sanngjarnar reglur.

Ég held ennžį aš žetta sé ein af fįu raunhęfu leišum śt śr žeirri klemmu sem viš erum ķ.  Aušvitaš žarf aš skoša śtfęrsluna nįnar og brjóta hana frekar upp.  Forsendur breytast algjörlega, ef dómstólar komast aš žvķ aš gengisbundin lįn eru ólögleg eša aš forsendubrestur hafi oršiš varšandi verštryggšu lįnin.  Spurningin sem lįnveitendur hljóta aš vilja spyrja sig er:  Hvort er betra aš bķša eftir dómsnišurstöšu og tapa mįlinu hugsanlega eša aš setjast nišur meš lįntakendum og finna lausn į žessu? 

Ķ žeirri fręšigrein, sem ég lagši stund į, ž.e. ašgeršarannsóknir, žį er tekiš į žessu ķ undirgrein sem heitir leikjafręši (Game Theory).  Klassķskt dęmi ķ henni heitir Valklemma fangans (Prisoner's Dilemma).  Hśn gengur śt į aš tveir fangar eru ķ yfirheyrslu.  Bįšir frömdu glęp en lögreglu gengur illa aš fį fram jįtningu.  Hśn heldur žeim ašskildum og bżšur hvorum um sig sama samninginn:  Greina frį stašreyndum og sleppa meš vęgari dóm eša taka sjensinn į aš hinn kjafti frį og fį žį žyngri dóm.  Žaš eru tveir möguleikar ķ višbót.  Annar er aš bįšir kjafti og fį žeir sama žunga dóminn eša aš hvorugur kjafti, žį geta žeir hugsanlega sloppiš.  Hvaš į hvor fangi um sig aš gera?

Ef viš stillum stöšu bankanna upp ķ slķkt lķkan, žį eru bankarnir öšru megin en dómstólar hinum megin.  Dómstólamegin eru tveir kostir dęmt er meš eša į móti bönkunum.  Bankamegin eru tveir kostir, aš semja eša ekki.  Versta nišurstašan fyrir bankana er aš žeir semji ekki og dómstólar dęmi žeim ķ óhag.  Besta nišurstašan er aš semja ekki og dómstólar dęmi žeim ķ hag.  Hinir kostirnir liggja į milli.  Žó er ljóst aš verši samiš, žį žarf ekki dóm, en žaš er samt hęgt aš gera tölulegan samanburš.  Ķ leikjafręši byggir lausnin į aš finna žaš sem er kallaš besta versta lausn.  Žį er kostnašurinn viš allar leišir reiknašur śt og tekin sś sem gefur bestu śtkomu, ef mótašilinn velur verstu śtkomu.  Ķ žessu tilfelli er verra vališ sem dómstólar geta tekiš, er aš dęma bönkunum ķ óhag.  Betri kosturinn fyrir bankana ķ žvķ tilfelli er lķklegast aš semja. Leikjafręšin segir žvķ aš bankarnir tapi minna į žvķ aš semja strax!  Sķšan mį einnig setja žetta upp ķ įkvöršunartré og meta lķkur į aš hvert atvik eigi sér staš.  Ég stilli žvķ kannski upp sķšar.

 


Stjórn Hagsmunasamtaka heimilanna var ekki į stašnum

Vegna orša Jóhönnu Siguršardóttur ķ frétt Mbl.is, žį vilja Hagsmunasamtök heimilanna taka fram aš enginn talsmašur Hagsmunasamtaka heimilanna eša ašili meš umboš samtakanna var į fundi fulltrśa Nżrra tķma meš Jóhönnu Siguršardóttur og Steingrķmi J. Sigfśssyni ķ dag.  Vilji žau ręša viš Hagsmunasamtökin žį veršur žaš ekki ķ gegnum mótmęlaašgeršir eins og ķ dag, heldur į fyrirfram skipulögšum fundi.  Hagsmunasamtökin hafa lagt sig fram um fagleg og vel undirbśin vinnubrögš.  Kaffiboš meš nokkurra mķnśtna fyrirvara fellur ekki undir žaš.

Stjórn Hagsmunasamtaka heimilanna er tilbśin aš hitta forsętisrįšherra og fjįrmįlarįšherra hvenęr sem er.  Viš höfum žegar įtt fund meš mörgum ašilum, m.a. rįšuneytisstjóra fjįrmįlarįšuneytisins, og eigum fulltrśa ķ undirnefnd Velferšarvaktarinnar.  Viljum viš žvķ koma žeim skilabošum til forsętisrįšherra og fjįrmįlarįšherra aš nefna žann tķma sem žeim hentar aš hitta okkur og viš munum ekki lįta bķša eftir okkur.

Viš hörmum aš forsętisrįšherra hafi žann skilning aš fulltrśar Nżrra tķma hafi veriš talsmenn Hagsmunasamtaka heimilanna.

Fyrir hönd Hagsmunasamtaka heimilanna

Marinó G. Njįlsson, ritari


mbl.is Kuldaboli bķtur mótmęlendur
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Yfirgengileg harka ķ innheimtu - Bśiš aš finna leiš framhjį banni viš vanskilagjaldi

Ég get ekki orša bundist.  Inn um lśguna rann innheimtubréf frį sķmafyrirtęki ķ eigu landsmanna ķ gegnum rķkiš sem į žaš ķ gegnum ónefndan.  Efni innheimtubréfsins eru vanskil į sķmreikningi sem var į eindag 2. maķ.  Eins og alžjóš veit, žį eru laun almennt borguš śt fyrsta virka dag mįnašar, žó ķ žessu tilfelli hafi žau lķklegast komiš sķšasta virka dag aprķl.  Daginn eftir var 1. maķ, ž.e. frķdagur og sķšan voru 2. og 3. maķ helgi.  5. maķ hefur bankinn greinilega tekiš śt lista yfir žį sem ekki voru bśnir aš greiša og ķ snatri hent śt innheimtubréfi og žar meš var hęgt aš leggja į 590 kr. innheimtugjaldi.  (Tekiš skal fram aš krafan var greidd 5. maķ įsamt smįvęgilegum drįttarvöxtum enda upphęšin ekki hį.)

Mér finnst žetta meš ólķkindum.  Į öšrum virkum degi eftir eindaga er 590 kr. bętt ofan į skuld meš gjaldi sem heitir "innheimtugjald".  Žaš mį nefnilega ekki lengur leggja į vanskilagjald samkvęmt nżjum innheimtulögum!  Hvaš gengur mönnum eiginlega til?  Žurfa menn alltaf aš finna leišir framhjį lögunum ķ stašinn fyrir aš sętta sig bara viš aš žaš eru komin lög sem banna žetta.

En žar meš er ekki öll sagan sögš.  Lögfręšideild bankans hefur greinilega veriš fengin til aš semja žennan mergjaša texta:

Vinsamlegast greišiš sem fyrst til aš foršast frekari innheimtuašgeršir sem geta haft aukinn kostnaš ķ för meš sér.  (Meš tilvķsun ķ innheimtulög er vakin athygli į aš vanskil geta leitt til innheimtuašgerša į grundvelli réttarfarslaga.)

Aš 10 dögum lišnum frį dagsetningu žessarar innheimtuvišvörunar getur greišandi įtt von į žvķ aš krafan til ...

Aš lišnum 30 dögum frį dagsetningu žessarar innheimtuvišvörunar getur greišandi įtt von į žvķ aš kröfuhafi synji greišanda um alla žjónustu, žar meš tališ talsķmažjónustu, žar til krafan er aš fullu greidd.

Ég get ekki annaš en furšaš mig į žessari hörku bankans ķ žessu mįli.  Nś segir einhver aš žetta sé sķmafyrirtękiš, en svo er ekki ef dęma mį af reynslunni.  Žessi reikningur hefur gleymst įšur og žį kom ekki ķtrekun fyrr en eftir rśma 30 daga.  Henni fylgdi ekki hótun sem žessi heldur eingöngu tilmęli um aš koma reikningnum ķ skil.  Og žar var ekkert talaš um aš loka fyrir višskipti, enda hefur falliš dómur (mig minnir ķ Hęstarétti) žar sem veitufyrirtęki dęmt ķ órétti fyrir aš hafa lokaš fyrir višskipti eftir aš višskiptaskuld fór ķ vanskil.  Ķ dómnum var tekiš fram (og nś er ég ekki aš hafa oršrétt eftir) aš veitufyrirtękinu vęri fullnęgjandi aš fį greidda drįttarvexti fyrir drįtt į greišslu, žaš vęri of harkaleg ašgerš aš loka fyrir višskiptin.

Ég held aš kröfuhafar séu engu bęttari meš svona hörku.  Ég veit aftur af hverju žetta er gert.  Žannig eru nefnilega mįl meš vexti aš nż innheimtulög tóku gildi um įramótin.  Žeim var ętlaš aš slį į ofurhįa innheimtukostnaš sem fellur į skuldir įn žess aš nokkur vinna sé aš baki.  Fyrsta skref var aš gera sjįlfvirkt vanskilagjald śtlęgt.  Nś er sem sagt bśiš aš finna lausn į žvķ.  Svona innheimtuašvörun gefur kröfuhafa nefnilega rétt į žvķ aš leggja gjald į reikninginn.  Žaš heitir ekki vanskilagjald heldur "innheimtuvišvörun".  Hvaš ętli žaš bankinn hafi borgaš žeim sem fann žetta orš upp?  Ķ mķnum huga er žetta ekkert annaš en gróft brot į nżju innheimtulögunum.  Til dęmis žętti mér vęnt um aš sjį žį śtreikninga, sem sżna aš kostnašurinn viš innheimtuvišvörunina hafi veriš 590 kr., sem fyrir algjöra tilviljun er nokkurn veginn sama upphęš og var į vanskilagjaldinu.

En žaš er ekki bara veriš aš fara framhjį vanskilagjaldinu.  Ķ lögum nr. 23/2009 var gerš breyting į lögum nr. 90/1989 um ašför, žar sem ašfararfrestur var lengdur śr 15 dögum ķ 40 daga.  Žessi innheimtuvišvörun er greinilega tilraun til aš komast framhjį žessu įkvęši.  Žaš hefur veriš venja ķ mörg įr, aš kröfur séu ekki sendar til innheimtu fyrr en eftir 30 - 60 daga vanskil, žess vegna 90 daga.  Ašfararfresturinn hefur žvķ lagst ofan į tķma innheimtuašgerša. Meš žvķ aš stytta žennan frest nišur ķ 10 daga, er jafnframt veriš aš flżta öllum öšrum dagsetningum ķ ferlinu.  Ķ reynd žį styttist tķminn frį vanskilum og žar til ašför er gerš ķ stašinn aš lengjast um 25 daga, eins og var vilji löggjafans.

Ég verš aš višurkenna aš mér finnst žetta meš ólķkindum ósvķfni.  Žjóšinni blęšir vegna gjörša bankans (hins gamla).  Sett eru lög til aš slaka į innheimtukostnaši og innheimtuašgeršum og hvaš gerist.  Menn forheršast ķ vitleysunni.  Ég held aš bankinn ętti aš fara ķ djśpa naflaskošun.  Innhverf ķhugun ķ anda David Lynch gęti lķka gagnast.  Bankinn ętti aš skoša hvort honum finnst mikilvęgara aš koma fram af slķkri hörku viš landsmenn į sama tķma og žeir eru aš taka į sig grķšarlega hękkun lįna og djśpa efnahagslega kreppu af hans völdum og hinna bankanna tveggja.  Ég skora į višskiptarįšherra aš taka fyrir žetta ekki seinna en strax.

Ég velti žvķ fyrir mér hvaš bankanum eša sķmafyrirtękinu žętti um aš vera hótaš innheimtuašgeršum į öšrum virkum degi eftir eindaga og hvort žessi fyrirtęki hefšu hirt um aš greiša "innheimtuvišvörunargjald".  Ég get alveg gert mér ķ hugalund aš margir hefšu getaš oršiš rķkir, ef žessir ašilar (bankinn og sķmafyrirtękiš) hefšu greitt drįttarvexti į allar višskiptaskuldir sķnar sem voru komnar fram yfir eindaga.  Žykist ég vita aš žessi fyrirtęki hafi hagaš sér eins og rķkiš.  Ekki er borgaš fyrr en kröfuhafi fer aš ókyrrast og żtir eftir greišslu.


Peningamįl Sešlabankans - Eru stjórnvöld aš hlusta?

Ég var aš kķkja ķ ritiš Peningamįl sem Sešlabankinn gefur śt įrsfjóršungslega.  Žar er eins og venjulega margt forvitnilegt aš sjį.   Žó ég ętli aš mestu aš fjalla um raunlękkun fasteignaveršs, žį get ekki setiš į mér aš benda į nokkra gullmola ķ ritinu.

Gjaldeyriskreppan og veršbólga

Į blašsķšu 5 er umfjöllun um gjaldeyriskreppuna.  Žessi umfjöllun er žannig aš mašur getur ekki annaš en spurt sig hvaša tķmatal Sešlabankinn notar.

Lķkt og gjaldmišlar margra smįrķkja hefur gengi ķslensku krónunnar lękkaš verulega frį žvķ ķ haust, ķ kjölfar alžjóšlegs fjįrmįlaumróts.

Skošum nokkrar tölur.  1. október var gengi EUR = 154,88 samkvęmt mišgengi Glitnis, žar fór hęst ķ 185,97 žann 1. desember og stendur ķ 170,16 žegar žetta er ritaš.  Breyting upp į tęp 9,9% mišaš viš 1. október og styrking upp į 9,1% mišaš viš 1. desember eru augljóslega andstęšir pólar og žvķ erfitt aš meta hvaš Sešlabankinn telur "verulega" lękkun.

Nęst segir:

Frį sama tķma fyrir įri hefur gengi krónunnar lękkaš um tęplega 30% gagnvart öšrum gjaldmišlum. Gengislękkunin hefur aukiš verulega į skuldabyrši žeirra heimila og fyrirtękja sem hafa tekiš lįn ķ erlendum gjaldmišlum. Žetta hefur haft įhrif į gęši śtlįnasafns innlendra fjįrmįlafyrirtękja. Žannig hefur efnahagur žeirra einnig oršiš fyrir miklu įfalli, sem hefur komiš nišur į getu žeirra og vilja til frekari lįnveitinga.

Er veriš aš tala um aš lękkun krónunnar frį žvķ ķ haust hafi valdiš žessu eša lękkunin į einu įri?  Hefši Sešlabankinn fęrt višmiš sitt til 1. mars, žį erum viš aš tala um 41% lękkun eša 70% hękkun annarra gjaldmišla aš mešaltali.

Žau skyndilegu straumhvörf fjįrmagnsinnflęšis sem uršu hér į landi sl. haust og gjaldeyriskreppan sem fylgdi ķ kjölfariš hafa leitt til mikillar ašlögunar eftirspurnar.

Ég er svo vitlaus.  Ég hélt aš straumhvörfin hafi byrjaš ķ mars į sķšasta įri og žaš sem geršist "sl. haust" hafi bara veriš afleišing į žvķ ferli sem fór į fullt ķ mars.

Horfur eru į žvķ aš veršbólgan fari nišur fyrir 10% strax į žrišja fjóršungi žessa įrs og muni verša viš veršbólgumarkmišiš snemma į nęsta įri.

Ég segi bara bķšiš viš.  Munum viš ekki sjį veršbólguna fara nišur fyrir 10% fyrr en meš jślķ męlingunni?  Mér finnst žetta vera ķ mótsögn viš ummęli Sešlabankastjóra aš stżrivextir muni lękka mikiš nęst.  Hvernig į žaš aš geta gerst, ef veršbólgan lękkar ekki hrašar?

Vegna fjįrmįlakreppunnar hefur lįnsfjįrmyndun og veršlagning lįnsfjįr aš miklu leyti fariš śr skoršum. Žaš hefur dregiš śr įhrifum stżrivaxta į ašra vexti og į fjįrmįlamarkaši almennt.

Ég hélt ķ einfeldni minni aš hįtt vaxtastig hjį śtlįnastofnunum vęri einmitt skżrt meš žvķ aš stżrivextir vęru svo hįir.

Viš žaš aš mišlunarhlutverk fjįrmįlakerfisins fór śr skoršum og vegna lįnsfjįrkreppunnar sem fylgdi ķ kjölfariš dró śr getu peningastefnunnar til aš styšja viš efnahagsbatann.

Nś er ég alveg hęttur aš skilja menn.  Peningastefnan hefur veriš dragbķtur į efnahagsbatann og raunar į allt atvinnulķf ķ landinu ķ langan tķma.  Žaš var peningastefnan sem dró hingaš jöklabréfin, žaš var peningastefnan sem hélt uppi hįu gengi og undanfarna mįnuši hefur aš veriš ótrślega skammsżn peningastefna sem hefur hjįlpaš til viš aš dżpka kreppuna.

Traust kjölfesta fyrir veršbólguvęntingar er forsenda žess aš hęgt sé aš draga śr sveiflum ķ framleišslu og atvinnu. Ljóst er af nżlegum atburšum į Ķslandi aš lķtiš traust į peningastefnuna hefur hindraš Sešlabankann ķ žvķ aš draga śr peningalegu ašhaldi eins hratt og annars hefši veriš ęskilegt.

Į aš skilja sem svo, aš Sešlabankinn sé ekki viss um aš veršbólgan lękki?  Samt er bankinn bśinn aš tala um žaš frį žvķ ķ haust, aš hann reiknaši meš aš veršbólgumarkmišum yrši nįš innan tveggja įra.  Ég skil žetta ekki.  Ég aftur dįist af hreinskilni manna aš višurkenna aš peningastefnan hafi notiš lķtils trausts.

Hśsnęšismarkašurinn

Sešlabankinn er nokkuš beroršum um hvernig hann sér žróun fasteignamarkašarins fyrir sér.  Kannski hefur bankinn lęrt žaš af klśšri sķšustu įra aš best er aš segja sannleikann hreint śt frekar en aš fela hann ķ minnispunktum eša leynifundum bankastjóra og rįšherra.

Mér finnst vanta ķ žessa spį nįkvęmari lżsingu į žvķ sem er framundan.  Til žess aš įtta sig į žvķ hve mikil lękkun er ķ pķpunum, žį žarf lesandinn aš hafa nokkuš góša žekkingu į tölfręši. Skošum žessar tölur betur.  46% raunlękkun og 32% lękkun nafnveršs. Sešlabankinn spįir aš žessi lękkun eigi sér staš frį október 2007 til 2011.  Sagt er aš į fyrri hluta tķmabilsins hafi 25% og hins vegar 10% žegar komiš fram.  Žaš žżšir aš 21% og 22% eigi eftir aš koma fram.  Ef viš snśum žessu yfir į fjįrhęšir, žį hefši ķbśš sem kostaši 50 milljónir ķ október 2007 įtt aš hafa lękkaš nišur ķ 45 milljónir ķ aprķl 2009 og endar ķ 34 milljónum ķ lok tķmabilsins įriš 2011. Hefši žessi sama ķbśš hękkaš ķ samręmi viš veršbólgu ętti verš hennar aš vera 60 milljónir ķ dag og 63 milljónir ķ lok tķmabilsins.  Žaš įhugaverša viš žetta er aš Sešlabankinn reiknar meš 5% veršbólgu frį aprķl 2009 til loka tķmabilsins įriš 2011.  žaš neikvęša viš žetta er aš Sešlabankinn gerir rįš fyrir aš nafnverš ķbśšahśsnęšis eigi eftir aš lękka um 25% frį žvķ sem žaš er ķ dag žar til aš botninum veršur nįš.

Ef žessi lękkun veršur aš veruleika, žį veršur markašsverš ķbśšahśsnęšis lķklegast komiš undir fasteignamat og brunabótamat.  Slķkt hefur ekki gerst hér į höfušborgarsvęšinu frį žvķ um aldamót, ef žaš nįši žvķ žį, en žetta er alžekkt vandamįl į landsbyggšinni.  Spurningarnar sem žarf aš svara:  Er įstęša til žess aš sporna gegn žessu?  Ef svo, hvernig er hęgt aš sporna gegn žessu?  Hver vęri aškoma rķkisvaldsins og bankanna ķ žvķ ferli?  Getur veriš aš žetta sé vanmat į žeirri lękkun sem į eftir koma fram?

Žaš kemur fram ķ Peningamįlum aš ķ Finnlandi hafi ķbśšaverš um 52% į tķmabilinu frį 1989 til 1993.  Einnig hefur komiš fram annars stašar aš ķ norsku bankakreppunni hafi verš lękkaš um 50% į fimm įrum.  Vęri ekki skynsamlegt nśna aš skoša hvaš žessar žjóšir geršu til aš snśa žessari žróun viš og hvaš žaš tók langan tķma aš endurheimta hver 10% sem verš į hśsnęši lękkaši um.  Sķšan vęri einnig fróšlegt aš sjį hvaša įhrif žaš hefši į ķbśšaverš, ef hér veršur gripiš til leišréttingu hśsnęšislįna eša aš ķ ljós kemur aš gengisbundin lįn séu ólögleg og žeim verši breytt yfir ķ krónulįn.


mbl.is 46% raunlękkun fasteigna
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Lög nr. 38/2001 gętu bjargaš gjaldeyrismisvęgi bankanna

Gjaldeyrismisvęgi ķ efnahagsreikningi nżju bankanna gęti sett allt į annan endann hefur Morgunblašiš eftir Gylfa Magnśssyni, višskiptarįšherra.  Ķ frétt blašsins segir:

Erlend śtlįn bankanna, ž.e. eignir žeirra, eru į kjörum sem mišast viš millibankavexti meš įkvešnu įlagi. Žaš eru tekjurnar sem bankarnir hafa af śtlįnum žeirra ķ erlendri mynt. Innlįnin, ž.e. skuldir bankanna, eru meš ķslenskum vöxtum. Žar sem vextir eru nś hįir hér į landi eru bankarnir ķ raun aš taka į sig neikvęšan vaxtamun žegar horft er til inn- og śtlįna. Ef krónan myndi styrkjast myndu eignir bankanna lękka ķ verši. Žess vegna gęti eigiš fé bankanna veriš ķ hęttu.

Hvort žaš er Gylfi eša fréttamašur, žį er foršast ķ fréttinni aš birta einhverjar tölur, en upplżsingarnar eru engu aš sķšur forvitnilegar.  Skošum žetta nįnar.

  1. Śtlįn bankanna:  Samkvęmt upplżsingum sem hęgt er aš sękja į vef Sešlabanka Ķslands (SĶ) og birti m.a. į fundi Félags višskiptafręšinga og hagfręšinga, žį var staša innlendra śtlįna bankanna, en žau mynda eignasöfn bankanna, 30.9.2008 sem hér segir: 
    1. Yfirdrįttarlįn kr. 251 milljaršur,
    2. óverštryggš lįn 630 milljaršar,
    3. verštryggš lįn kr. 971 milljaršur,
    4. gengisbundin lįn 2.963 milljaršar,
    5. annaš 93 milljaršar eša
    6. alls 4.722 milljaršar
  2. Śtlįn sem bera innlenda vexti eru samtals kr. 1.945 milljaršar.  Gerum rįš fyrir aš helmingur žessara śtlįn sé tapašur, žį standa eftir 972,5 milljaršar.
  3. Innlįn:  Samkvęmt upplżsingum į vef SĶ voru innlįn bankakerfisins 30.09.2008 alls 1.140 milljaršar.  Žessi innlįn bera innlenda vexti.
  4. Mismunur śtlįna sem bera innlenda vexti og innlįna er žvķ 805 milljaršar, sem śtlįnin eru meiri ef mišaš er viš töluna įn nišurfęrslu vegna tapašra śtlįn, en 167,5 milljaršar eša 14,6% sem innlįnin eru meiri, ef mišaš er viš nišurfęrt lįnasafn. Žessi tala breytist, ef mišaš er viš önnur afskriftarhlutföll.

Mišaš viš 50% nišurfęrslu śtlįna sem bera innlenda vexti, žį snżst vandamįliš um 167,5 milljarša.  Ég hef fulla trś į žvķ aš śtlįn meš innlendum vöxtum séu meš mun hęrri vexti en innlįn meš innlendum vöxtum.  T.d. bżst ég viš aš yfirdrįttarvextir og vextir óverštryggšra śtlįna séu umtalsvert hęrri en óverštryggšir innlįnsvextir.  Į sama hįtt reikna ég meš žvķ aš vextir verštryggšra śtlįna séu umtalsvert hęrri en óverštryggšra.  Žetta į žó ekki viš um öll lįn, sbr. hśsnęšislįnin, en samkvęmt mķnum upplżsingum nema žau um 460 milljöršum.  Nś žó svo aš lįnin verši fęrš nišur žį munu bankarnir halda įfram aš reyna aš innheimta žau upp ķ topp og žvķ mį ķ raun segja aš bankarnir séu meš mun stęrri tekjustofn innlendra vaxta en gjaldastofn.  Af žessu mį draga žį įlyktun aš staša erlendra lįna skiptir ķ besta falli engu mįli og ķ versta falli litlu mįli.

En er til lausn į žessu?  Jį, ég tel aš hśn sé ekki bara til, heldur įkaflega augljós.

Ķ 13. og 14. gr. laga nr. 38/2001 um vexti og veršbętur žį segir:

VI. kafli. Verštrygging sparifjįr og lįnsfjįr.
13. gr. Įkvęši žessa kafla gilda um skuldbindingar sem varša sparifé og lįnsfé ķ ķslenskum krónum žar sem skuldari lofar aš greiša peninga og žar sem umsamiš eša įskiliš er aš greišslurnar skuli verštryggšar. Meš verštryggingu er ķ žessum kafla įtt viš breytingu ķ hlutfalli viš innlenda veršvķsitölu. Um heimildir til verštryggingar fer skv. 14. gr. nema lög kveši į um annaš.
Afleišusamningar falla ekki undir įkvęši žessa kafla.
14. gr. Heimilt er aš verštryggja sparifé og lįnsfé skv. 13. gr. sé grundvöllur verštryggingarinnar vķsitala neysluveršs sem Hagstofa Ķslands reiknar samkvęmt lögum sem um vķsitöluna gilda og birtir mįnašarlega ķ Lögbirtingablaši. [Vķsitala sem reiknuš er og birt ķ tilteknum mįnuši gildir um verštryggingu sparifjįr og lįnsfjįr frį fyrsta degi žar nęsta mįnašar.]*
Ķ lįnssamningi er žó heimilt aš miša viš hlutabréfavķsitölu, innlenda eša erlenda, eša safn slķkra vķsitalna sem ekki męla breytingar į almennu veršlagi.

*(L. 51/2007. 1. mgr.)

Og ķ greinargerš meš frumvarpinu (sjį http://www.althingi.is/altext/126/s/0872.html) segir um 13. og 14. gr.:

    Ķ 13. gr. frumvarpsins er fjallaš um gildissviš kafla um verštryggingu sparifjįr og lįnsfjįr.
    Ķ 1. mgr. er lagt til aš heimildir til aš binda skuldbindingar ķ ķslenskum krónum viš gengi erlendra gjaldmišla verši felldar nišur. Frį 1960 var almennt óheimilt aš binda skuldbinding ar ķ ķslenskum krónum viš gengi erlendra gjaldmišla. Žessi almenna regla var tekin upp ķ lög nr. 13/1979, um stjórn efnahagsmįla o.fl. („Ólafslög“). Meš breytingum į žeim įriš 1989 var žó heimilaš aš gengisbinda skuldbindingar ķ ķslenskum krónum meš sérstökum gengis vķsitölum, ECU og SDR, sem Sešlabankinn birti. Žessi breyting var lišur ķ auknu frelsi ķ gjaldeyrismįlum į sķnum tķma. Gengisbinding į grundvelli žessara vķsitalna hefur notiš tak markašrar hylli.
    Samkvęmt 13. gr. og 1. mgr. 14. gr. frumvarpsins veršur ekki heimilt aš binda skuldbindingar ķ ķslenskum krónum viš dagsgengi erlendra gjaldmišla. Er tališ rétt aš taka af allan vafa žar aš lśtandi.

(Leturbreytingar: MGN)

Ef viš göngum śt frį žvķ aš tślka beri lögin ķ samręmi viš žaš vilja löggjafans, aš "ekki [sé] heimilt aš binda skuldbindingar ķ ķslenskum krónum viš dagsgengi erlendra gjaldmišla" žį eru gengistryggšu śtlįnin einfaldlega ólögleg.  Einhver žessara lįna eru vissulega tekin ķ erlendri mynt (ž.e. sótt var um lįn ķ upphęš erlends gjaldeyris) og borguš śt ķ erlendri mynt, en stęrsti hlutinn var ķ reynd krónu lįn meš višmiš viš erlendan gjaldmišil, ž.e. "skuldbindingar ķ ķslenskum krónum viš dagsgengi erlendra gjaldmišla". Ef žetta er nišurstašan, žį er ešlilegast aš žessum lįnum verši breytt žannig aš višmišiš viš "dagsgengi erlendra gjaldmišla" verši einfaldlega fellt nišur frį og meš śtgįfudegi.  Žį kemur upp spurningin hvernig į aš mešhöndla vextina.  Ķ lögum nr. 38/2001 er ekkert sem bannar aš bošiš sé upp į erlent vaxtavišmiš, žó lįniš megi ekki taka breytingum samkvęmt "dagsgengi erlendra gjaldmišla". Žaš er žvķ ekkert žvķ til fyrirstöšu aš višmišunin viš vexti ķ Japan og Sviss haldi įfram.  Ég ętla svo sem ekki aš leggja slķkt til og vil raunar ekkert tjį mig um žaš į žessu stigi hvaša vextir eru ešlilegir.

Verši gengisbundnu lįnunum žannig breytt yfir ķ krónulįn mišaš viš höfušstól į śtgįfudegi, žį hverfur vandamįliš meš gjaldeyrisjöfnuš bankanna lķklegast alveg.  Bankarnir nį auk žess aš uppfylla reglur SĶ um gjaldeyrisjöfnuš fjįrmįlafyrirtękja frį 4. jśnķ 2008 (ég fjallaši um žęr ķ fęrslunni Auka reglurnar gengisįhęttu?).  Žaš sem gerist til višbótar, er aš veršmęti lįnasafnsins ķ gömlu bönkunum, sem nżju bankarnir yfirtaka, lękkar um lķklegast helming ef ekki meira.  Og žetta er įšur en fariš er aš endurveršmeta lįnin vegna flutningsins.  Žar meš minnkar efnahagsreikningur bankanna, ekki er žörf į eins hįu eiginfjįrframlagi frį rķkinu og skuld nżju bankanna viš žį gömlu, sem gera į upp meš skuldabréfi, veršur ekki eins hį.

Erlendir kröfuhafar munu lķklega mótmęla žessum gjörningi og žess vegna brżn žörf į aš fį leyst śr žeim įgreiningi sem kominn er upp um lögmęti žess "aš binda skuldbindingar ķ ķslenskum krónum viš dagsgengi erlendra gjaldmišla". Žvķ fyrr sem śr žessu fęrst skorši žvķ betra.

 


mbl.is Gjaldeyrismisvęgi gęti eytt eigin fé bankanna
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Hvers vegna greišsluverkfall?

(Žaš skal tekiš fram ķ upphafi, aš ég er į engan hįtt meš žessari fęrslu aš hvetja fólki til aš fara ķ greišsluverkfall.)

Verkfall ķ hvaša mynd sem er, er vopn til aš nį fram rétti.  Fyrir launafólk er fį rétt greitt fyrir vinnuframlag sitt.  Ķ žessu tilfelli aš fį fram sanngjarna śrlausn og leišréttingu į höfušstól lįna sem sumir lįnveitendur orsökušu aš hękkušu umfram žęr vęntingar sem voru bęši hjį lįntakanda og lįnveitanda.  Ég hef hvergi séš aš einn einasti banki hafi išrast gjörša sinna hvaš varšar žįtttöku sķna ķ hruni krónunnar.  NBI bašst afsökunar į hruni hagskerfisins, en mér finnst žaš annar hlutur.  Žaš hefur ekki einn einasti lįnveitandi bošist til aš slį af kröfum sķnum.  Nei, žeir hafa frekar hótaš aš bęta viš kröfurnar.

Mér žętti alls ekkert óešlilegt aš bankarnir byšust til aš lękka vexti lįnanna og draga rösklega śr vöxtum vegna yfirdrįttar.  En žeir hafa engan įhuga.  Žess vegna er bara ešlilegt og sanngjarnt aš žeir sem ekki sętta sig viš žetta višhorf ķhugi aš grķpa til ašgerša.

Hvaš eru margir foreldrar ķ žeim sporum aš geta ekki fariš meš börnunum sķnum ķ sumarfrķ ķ sumar?  Eša geta ekki sett börnin sķn į sumarnįmskeiš?  Ég spyr bara: hvort er mikilvęgara aš sinna fjölskyldunni eša aš missa śt einn eša tvo gjalddaga af lįni?  Lįniš mį greiša seinna, en tķminn meš börnunum kemur ekki aftur. Ég skil vel aš fólk velji aš eiga frekar gęšastund meš fjölskyldunni en aš lįta hverja einustu krónu renna ķ bankann sinn.

Mér žętti fróšlegt aš vita hve mikiš hinar og žessar śtlįnastofnanir, ž.e. bankar, sparisjóšir, fjįrmögnunarfyrirtęki, lķfeyrissjóšir og Ķbśšalįnasjóšur, fengu ķ fjįrmagnstekjur į sķšasta įri.  Ég tel gengishagnaš og veršbętur til fjįrmagnstekna.  Mér žętti einnig fróšlegt aš sjį hvernig fjįrmagnsgjaldahlišin lķtur śt, gengistap meštališ sem og greiddar vaxtabętur.  Mér kęmi ekkert į óvart aš į žessum tveimur tölum vęri verulegt ójafnvęgi fjįrmagnstekjunum ķ hag.

En aftur aš greišsluverkfallinu. Stórir hópar fólks og fyrirtękja eru einfaldlega komin ķ žį stöšu aš lengra veršur ekki fariš.  Tekjur hafa skroppiš saman, en fjįrmagnsgjöld og afborganir hafa tśtnaš śt.  Hvaš er žį til rįša?  Greišsluašlögun vešlįna er ekki komin til framkvęmda og sś leiš viršist vöršuš afarkostum.  Stżrivextir haldast ķ hęstu hęšum, žrįtt fyrir aš hękkun vķsitölu neysluverš hafi vart veriš męlanleg milli mars og aprķl.  Svo kallašir breytilegir vextir haldast ķ į žrišja tug prósenta og žaš gera drįttarvextir og yfirdrįttarvextir lķka.  Fólk er bśiš aš ganga į sķna varasjóši og lķka varavarasjóšina.  Stjórnvöld segja bara:  "Ekki hęgt, ekki hęgt.  Haldiš įfram aš borga."

Jafnvel velstęšir einstaklingar eru komnir meš bakiš upp aš veggnum, hvaš žį hinir sem minna žéna.  Žaš er bśiš aš skera nišur allan óžarfa. Segja upp sjónvarpsstöšum, įskriftum blaša og tķmarita, jafnvel hętt aš borga hįdegismat barnanna ķ skólanum.  Samt hękka śtgjöldin.

Hugmyndin um greišsluverkfall er įkall til stjórnvalda og fjįrmagnseigenda/lįnveitenda aš komiš sé til móts viš lįntakendur.  Fjįrmagnseigendur/lįnveitendur vita aš forsendubrestur hefur oršiš.  Žeir vita aš ekki veršur mjólkaš lengur nema eiga į hęttu aš kżrin missi nitin.  Góšur bóndi gengur ekki of nęrri mjólkurkśm sķnum.  Žaš er betra aš slaka į kröfum til aš eiga meira inni sķšar. 

Fjįrmagnseigendur/lįnveitendur tóku įhęttu ķ śtlįnum sķnum.  Ķsland er eina landiš ķ heiminum, sem žeir eru samt tryggšir ķ bak og fyrir.  Alls stašar annars stašar žį žarf fjįrmagnseigandinn aš taka į sig tjóniš lķka.  Af hverju gilda ašrar reglur hér?

Stęrsta įstęšan fyrir žvķ aš fólk er aš hugleiša greišsluverkfall, er aš žaš er oršiš žreytt į śrręšaleysi stjórnvalda.  Žaš eru žessi sömu stjórnvöld og eiga stęrstu fjįrmįlafyrirtęki landsins, ž.e. Ķslandsbanka, Kaupžing, NBI (Landsbankinn) og Ķbśšalįnasjóš.  Ķ dag eru 7 mįnušir frį žvķ aš neyšarlögin voru sett og 14 mįnušir frį žvķ aš hrun krónunnar byrjaši.  Į žessum tķma hafa stjórnvöld skellt skollaeyrum viš óįnęgjuröddum frį fólkinu ķ landinu um aš eitthvaš sé gert til aš koma til móts viš sķfellt žyngri stöšu heimilanna.  Fólk er reitt og žreytt.  Orkan er bśin.  Žess vegna er fólk aš skoša möguleikann į greišsluverkfalli.  Fyrir utan aš žaš sér ekki tilganginn ķ aš halda įfram aš greiša, žó žaš (žar į mešal ég) haldi žvķ įfram af gömlum vana.

Žaš eru margir gallar viš greišsluverkfall.  Sį versti er aš viškomandi kemst hugsanlega į vanskilaskrį.  Annar er aš fjįrmagniš hęttir aš berast til fjįrmįlafyrirtękjanna eša žaš dregur verulega śr flęšinu, sem veršur til žess aš staša žeirra versnar.  Żmsir spį žvķ aš žaš verši til žess aš bankarnir hrynji aftur og Ķbśšalįnasjóšur fylgi į eftir ķ haust.  En žess frekar ęttu bankarnir aš reyna aš semja viš lįntakendur og žaš ekki seinna en nśna. 

Mikilvęgi žess aš semja strax felst ekki sķst ķ žvķ aš ekki er bśiš aš meta endanlega žau lįnasöfn sem fęrast eiga frį gömlu bönkunum yfir ķ žį nżju.  Nżju bankarnir hafa žvķ ennžį tękifęri til aš bjóša lęgri upphęš fyrir lįnasöfnin.  Ég vil sérstaklega benda į žį rśmlega 2.900 milljarša sem veršmęti gengisbundinna lįnsafna er tališ vera.  Verši tenging lįnanna viš dagsgengi erlendra gjaldmišla tališ ólöglegt, žį er helmingur žessarar upphęšar, ef ekki meira, tapaš fé.  Žaš er žvķ engin įstęša til aš greiša nema 30-40% fyrir žetta lįnasafn.  Ef fallist veršur į kröfur um forsendubrest verštryggšra lįna, žį gętu hįtt ķ 20% žurrkast śt af žeim.  Loks er eftir aš meta gęši lįnasafnanna upp į hversu mikiš hefur žegar tapast eša į eftir aš tapast vegna gjaldžrota eša yfirtöku į lįnanna į nišursettu verši.  Nżju bankarnir eiga aš lķta į ógnina sem felst ķ greišsluverkfalli sem vopn ķ sinni barįttu um veršmęti lįnasafnanna sem fęrast frį gömlu bönkunum.  Nś sętti žeir sig ekki viš žetta, žį er mun nęr aš skjóta mįlinu fyrir geršardóm, en aš fara ķ kostnašarsöm mįlaferli. 

Hvernig sem mįlin žróast, žį er ljóst aš veriš er aš sżna lįnveitendum og rķkisstjórn Samfylkingar og VG gula spjaldiš.  Žaš er veriš aš vara viš žvķ aš fólk er oršiš žreytt į žvķ aš žaš sé notaš sem dyramotta.  Hvernig sem žaš er oršaš, žį eru skilabošin skżr til stjórnvalda:  Viš komum ykkur til valda ķ bśsįhaldabyltingunni og viš getum hęglega komiš ykkur frį ķ nżrri byltingu!


mbl.is Greišsluverkföll ekki mikiš nefnd
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Hvaš hafa stjórnvöld gert fyrir heimilin?

Žaš er glešilegt aš sjį aš žingflokkur Borgarahreyfingarinnar lżsir yfir stušningi viš meginkröfur Hagsmunasamtaka heimilanna.  Žetta kemur svo sem ekki į óvart, žar sem bįšir hópar, ž.e. samtökin og Borgarahreyfingin, spretta upp śr hópi almennings sem hefur ofbošiš ašgeršarleysi tveggja rķkisstjórna gagnvart vanda heimilanna.

Jóhanna Siguršardóttir hefur stęrt sig af žvķ aš žessi rķkisstjórn og hin sķšasta hafi gert margt fyrir heimilin.  Mig langar aš fara ašeins yfir žessar "ašgeršir", žvķ ķ mķnu huga eru žęr heldur rżrar ķ rošinu.  Į žvķ eru žó heišarlegar undantekningar.

  1. Greišslujöfnunarvķsitala:  Hśn var sett į og hefur vissulega tķmabundin įhrif til aš létta mįnašarlegri greišslubyrši af heimilunum.  Vandinn viš žetta er aš žaš tekur lengri tķma aš greiša lįnin og žvķ mun heildargreišslubyrši lįnanna žyngjast.  Žegar upp er stašiš mun fólk greiša hęrri upphęš vegna lįnanna sinna, en samkvęmt gamla kerfinu.  Nišurstaša:  Engu er létt af heimilunum og heildargreišslan eykst.
  2. Fjölgun śrręša Ķbśšarlįnasjóšs (ĶLS):  Žetta er hiš besta mįl, en aftur er veriš aš lķta til žess aš lengja ķ lįnum sem aš lokum gerir žaš aš verkum aš fólk borgar meira.  Nišurstaša:  Engu er létt af heimilunum og heildargreišslan eykst.
  3. Leigumarkašur ĶLS:  ĶLS mį leigja fólki hśsnęši sem žaš missir.  Vį.  Fólk į ekki bara aš missa hśsnęšiš sitt vegna žess aš rķkisstjórnin missti tökin į efnahagsmįlunum, žaš į aš fį aš leigja aftur hśsiš sitt.  Vęri ekki miklu nęr aš afskrifa strax nęgilega mikiš af skuldunum, til žess aš fólk hafi efni į aš greiša af afganginum? ĶLS hlżtur aš vera meš eitthvaš višmiš varšandi leigugreišslu.  Ef viškomandi hefur efni į aš greiša žį upphęš ķ leigu og žaš er nóg fyrir ĶLS aš fį žį upphęš upp ķ kostnaš sinn, er žį ekki einfaldast aš stilla höfušstól lįnanna žannig aš įrleg leigugreišsla jafngildi įrlegri afborgun og vöxtum lįna og öšrum föstum kostnaši vegna hśsnęšisins, sem annars mun falla į ĶLS.  Slķkur kostnašur er t.d. fasteignagjöld, hśseigendatrygging og brunatrygging.  Nišurstaša:  Rangur kostur valinn.
  4. Fellt śr gildi aš skuldajafna megi barnabótum:  Bara hiš besta mįl.  Nišurstaša: Gott framtak, en vegur ekki žungt, žar sem skuldirnar verša ennžį til innheimtu.
  5. Fellt śr gildi aš skuldajafna megi vaxtabótum:  Skiptir mįli fyrir žį sem fį vaxtabętur greiddar fyrirfram, sem ég veit ekki hvaš žaš er stór hluti žjóšarinnar.  Fyrir hina eru žetta fyrirheit sem nżtast fólki ķ įgśst og žaš er fullkomlega óvķst hvort žessi fyrirheit verša enn viš lżši žį.  Nišurstaša:  Varla merkileg rįšstöfun og skuldirnar verša ennžį til innheimtu.
  6. Sveigjanleiki ķ opinberri innheimtu:  Hvaš žżšir žetta?  Veršur slegiš af kröfunum eša verša žęr geymdar og halda žęr žį įfram aš safna kostnaši?  Žessi ašgerš kemur ekki fólki til hjįlpar nema aš žaš žżši nišurfellingu krafna.  Nišurstaša:  Enn eitt dęmiš um aš rķkissjóšur skal fį sitt.
  7. Tķmabundin heimild til nišurfellingar drįttarvaxta, kostnašar og gjalda:  Lķklegast sś ašgerš sem gęti nżst fólki sem komiš er ķ alvarleg vanskil hvaš best af žeim ašgeršum sem hér er rętt um.  Spurningin er:  Hve lengi er "tķmabundiš"?  Nišurstaša:  Hiš besta mįl.
  8. Milda innheimtuašgeršir allra rįšuneyta og stofnana rķkisins:  Žetta hefur greinilega reynst innantómt loforš, žar sem Tryggingastofnun rķkisins og Lįnasjóšur ķslenskra nįmsmanna höfšu ekki heyrt af žessu ķ janśar og hef ég raunar spurnir af žvķ aš LĶN hafi enn ekki heyrt af žessu.  Bįšir žessir ašilar hafa veriš aš senda fólki innheimtukröfur vegna ofgreišslna.  Fyrir utan aš, ef lögin hennar Jóhönnu um greišslujöfnun hefšu nś fariš ķ gegnum žingiš į sama hraša og hękkun įfengisgjalds og vörugjalda į eldsneyti, žį vęri žessi ašgerš óžörf.  Nišurstaša:  Innantómt loforš, žar sem sumir hunsa tilmęlin.
  9. Drįttarvextir lękkašir:  Gott mįl, en žeir eru ennžį viš okurmörk og žaš eru yfirdrįttarvextir lķka.  Hvers vegna ķ ósköpunum eru drįttarvextir 24% į sama tķma og veršbólga er 0,5%?  Nišurstaša:  Jįkvętt skref, en meš žessu įframhaldi komast žeir ķ višundandi horf um aldamót.
  10. Reglugerš um hįmarksfjįrhęš innheimtukostnašar:  Reglugeršin kom til framkvęmda um įramót um leiš og nż innheimtulög tóku gildi.  Ég vil spyrja aš leikslokum varšandi žetta.  Eša eins og segir:  Dag skal aš kvöldi lofa og mey aš morgni.  Nišurstaša:  Hugmyndin er góš, en hver veršur framkvęmdin?
  11. Endurgreišsla vörugjalda og VSK af bifreišum:  Žetta er nś varla ašgerš sem kemur heimilunum vel.  Hśn hefši betur veriš ķ flokknum meš ašgeršum fyrir fyrirtękin.  Nišurstaša:  Hefur óveruleg įhrif fyrir heimilin.
  12. Frysting og ķ framhaldi greišslujöfnun gengisbundinna lįna: Žetta kom til framkvęmda 5 mķnśtum fyrir kosningar.  Ķslandsbanki var byrjašur eitthvaš fyrr og uppskar mikla gagnrżni fyrir aš flżta sér of mikiš. Ólķkt öšrum ašgeršum, žį getur žetta leitt af sér lęgri heildargreišslubyrši, žar sem styrking krónunnar skilar sér į seinni gjalddögum.  Nišurstaša:  Hiš besta mįl.
  13. Hękkun vaxtabóta: Vaxtabętur voru hękkašar um allt aš 30% hjį tekjulįgum og um allt aš 500% hjį fólki ķ nęsta tekjuhópi fyrir ofan.  Peningurinn sem notašur er ķ žetta er fenginn af skatttekjum af śtgreiddum séreignasparnaši (sjį nęsta liš).  Nišurstaša:  Hiš besta mįl, en nęr hefši veriš aš fjórfalda vaxtabęturnar.  Sjį einnig nęsta liš.
  14. Śtgreišsla séreignasparnašar: Žetta var vissulega gert, en tęp 40% fóru ķ skatta sem notašir voru til aš hękka vaxtabętur.  Mun betri lausn hefši veriš aš leyfa fólki aš taka śt séreignasparnašinn skattfrjįlst og sleppa hękkun vaxtabótanna.  Žį hefšu mun fleiri nżtt sér žennan möguleika.  Rķkiš hefši vissulega tapaš einhverjum skatttekjum, en sparaš sér į móti hękkun vaxtabótanna.  Nišurstaša:  Röng śtfęrsla notuš.
  15. Bankar og sparisjóšir bjóša sömu greišsluvandaśrręši og Ķbśšalįnasjóšur: Žetta kom til framkvęmda daginn fyrir kosningar. Ég hvatti til žess ķ įgśst aš žetta yrši gert. Ķ įgśst og jafnvel október hefši žetta nżst mjög stórum hópi sem hafa tapaš stórum upphęšum vegna žessara tafa.  Nišurstaša:  Engu er létt af heimilunum og heildargreišslan eykst.
  16. Skuldbreytingalįn og lįnalengingar um 30 įr ķ staš 15 įšur: Vį, ég mį vera skuldažręll ķ tvöfaldan upphaflegan tķmann. Žetta žyngir heildargreišslubyrši um 40% ef ekki meira. Nišurstaša:  Engu er létt af heimilunum og heildargreišslan eykst.
  17. Greišsluašlögun samningskrafna: - Gildir bara fyrir suma og fólk mį ekki vera komiš ķ vanskil. Nišurstaša:  Engu er létt af heimilunum og heildargreišslan eykst.
  18. Frestun naušungaruppboša fram til loka október:  Var ein af fyrstu kröfum Hagsmunasamtaka heimilanna sem rķkisstjórn Jóhönnu Siguršardóttur féllst į.  Ganga hefši mįtt lengra og fresta öllum ašfaramįlum lķka.  Nišurstaša:  Hiš besta mįl.  Vissulega er engu létt af heimilunum og žaš į eftir aš koma ķ ljós hvort rķkisstjórnin nżti tķmann til aš koma meš varanlega lausn.
  19. Lenging ašfarafresta śr 15 dögum ķ 40: Eins og ég nefni aš ofan, žį hefši veriš nęr aš lengja žennan tķma enn frekar.  Nišurstaša: Besta mįl, en breytir litlu ķ reynd.
  20. Aukin stušningur ašstošarmanns og leišbeiningaskylda vegna gjaldžrota: Į eftir aš sjį žetta ķ framkvęmd.  Žętti einnig gott aš sjį ķtarlegri leišbeiningar ķ tengslum viš naušungarsölur og meiri réttarvernd fyrir žį sem missa eignir sķnar ķ slķka sölu.  T.d. viršast fulltrśar sżslumann hunsa algjörlega įkvęši laga um aš ógilda naušungarsölur, žegar óraunhęf boš berast ķ eignir.  Žį er ég aš nefna 1 milljón kr. tilboš ķ einbżlishśs.  Nišurstaša: Jįkvętt framtak, en hverju į žetta eftir aš skila?

Hér er kominn langur listi yfir "sértękar ašgeršir fyrir heimilin".  Žaš kęmi mér į óvart, ef hagur heimilanna af žessum ašgeršum nįi 100 milljónum.  (Žį dreg ég skattgreišslur vegna séreignasparnašar frį śtgreiddum vaxtabótum.)  Žaš er fįtt bitastętt ķ žessum ašgeršum.  Ekkert sem skiptir verulegu mįli.  Žaš er ekkert ķ žessum ašgeršum sem verndar innkomu heimilanna.  Žaš er óljóst hvert žessar ašgeršir munu aušvelda fólki aš halda eignum sķnum.  Aftur og aftur er veriš aš auka heildargreišslur eša auka kostnaš.  Ašeins ķ tveimur tilfellum er hęgt aš segja, aš rķkissjóšur sjįi af tekjum eša verši fyrir śtgjöldum sem heimilin bęta honum ekki upp annars stašar. 

Į sama tķma hefur fjįrmagnseigendum veriš hjįlpaš meš framlögum ķ peningasjóši bankanna og tryggingu į innistęšum.  Nś er ég ekki aš segja, aš ekki eigi aš ašstoša fjįrmagnseigendur, en žaš veršur aš gęta jafnręšis.  Ašgeršir bankanna žriggja, hvort sem um žęr var samrįš eša ekki, stušlušu aš grķšarlegri hękkun höfušstóls lįna og ķ framhaldinu af žvķ mikillar rżrnunar į eigin fé heimilanna ķ fasteignum sķnum.  Samspil žessara tveggja žįtta nemur vart undir 400 milljöršum.  Hjón sem įttu eigiš fé ķ hśseign sinni upp į 30 - 40 milljónir ķ september 2007 eru hugsanlega komin ķ mķnus upp į 20 milljónir.  Einstaklingur sem įtti eigiš fé ķ ķbśš sinni upp į 5 - 10 milljónir į sama tķma er lķklegast kominn ķ sömu upphęš ķ mķnus.  Mismunurinn į aš renna inn ķ afsprengi bankanna sem stóšu fyrir svindlinu.

Mķn skilaboš til rķkisstjórnarinnar eru žessi: 

  • Vakniš af dvalanum og fariš aš gera eitthvaš sem skiptir mįli fyrir heimilin ķ landinu. 
  • Samžykkiš įn tafar tillögu talsmanns neytenda um geršardóm. 
  • Breytiš lögum žannig, aš hęgt sé aš fara ķ hópmįlssókn. 
  • Stušliš aš žvķ aš hęgt sé aš leita į skjótvirkan hįtt śrlausnar į įgreiningsmįlum um lögmęti gengisbundinna lįna og forsendubrests verštryggšra lįna.
  • Skapiš atvinnulķfinu ešlilegt rekstrarumhverfi svo hęgt sé aš fjölga störfum ķ landinu.
  • Skapiš heimilunum ķ landinu ešlileg skilyrši svo žeim hętti aš blęša.

 


mbl.is Ašgeršir rķkisstjórnar ganga of skammt
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Bjóša atvinnulausum aš frysta lįnin

Ég var aš hlusta į įkaflega einkennilegt vištal viš Įstu Ragnheiši Jóhannesdóttur, félagsmįlarįšherra, sem tekiš var viš hana į Bylgjunni ķ morgun.  Ég verš aš višurkenna aš stundum varš ég alveg gįttašur į blessašri konunni.  Hśn reyndi hvaš eftir annaš aš snśa sér undan mjög įgengum spurningum Heimis og Kollu og gerši žaš įkaflega illa.  Ķ stašinn fyrir aš svara spurningum, žį vķsaši hśn ķ svör Jóhönnu frį žvķ ķ gęr eša ķ hina svo köllušu velferšarbrś, ž.e. kosningaloforš Samfylkingarinnar.  Hśn talaši um 18 ašgeršir sem hefšu veriš framkvęmdar, sem gott og blessaš, en ekki eitt einasta af žeim atrišum sem eru komin ķ framkvęmd gerir eitthvaš annaš en aš lengja ķ hengingarólinni.  Ég held, sem betur fer, aš henni hafi ekki lišiš allt of vel undir spurningunum og hafi stundum veriš hreinlega aš tala gegn sannfęringu sinni.

Einu hjó ég eftir ķ mįli hennar. Žaš er nokkurn veginn ekkert bśiš aš gera fyrir atvinnulausa.  Atvinnulausir, og žį sérstaklega žeir sem nżbśnir eru aš missa vinnuna, eru lķklegast ķ verstri stöšu įsamt žeim sem eru meš tvęr ķbśšir, ž.e. eru bśnir aš kaupa/byggja en geta ekki selt.  Žaš er bśiš aš koma meš sértękar lausnir fyrir seinni hópinn, en ég vil stinga upp į žvķ aš atvinnulausir fįi frystingu lįna sinna į svipašan hįtt og žeir sem eiga tvęr ķbśšir.  Žį į ég viš, aš lįn į nśverandi hśsnęši hins atvinnulaus sé hęgt aš frysta ķ hįmark žrjś įr, eitt įr ķ senn.  Fįi viškomandi atvinnu į mešan frystingu stendur, žį komi frystingin til endurskošunar meš tilliti til launa ķ nżju starfi.  Hafi įstandiš ķ žjóšfélaginu ekki batnaš nęgilega aš žremur įrum lišnum, žį žarf aš skoša stöšuna upp į nżtt.

Aš sjįlfsögšu mį slķk ašgerš į engan hįtt skerša möguleika viškomandi til annarra almennra śrręša, sem t.d. kęmu śt śr geršardómi, sbr. tillögu talsmanns neytenda.


« Fyrri sķša | Nęsta sķša »

Höfundur

Marinó G. Njálsson
Marinó G. Njálsson
Upplýsingaöryggi og persónuvernd eru mínar ær og kýr, þó ég blaðri um allt og ekkert hér á blogginu. Er í Hagsmunasamtökum heimilanna og berst fyrir réttlæti fyrir heimili í landinu.  Loks er ég faggiltur leiðsögumaður.  Netfangið mitt er mgn@islandia.is og netfang fyrirtækisins oryggi@internet.is.

Heimsóknir

Flettingar

  • Ķ dag (3.3.): 6
  • Sl. sólarhring: 9
  • Sl. viku: 53
  • Frį upphafi: 1676920

Annaš

  • Innlit ķ dag: 4
  • Innlit sl. viku: 39
  • Gestir ķ dag: 4
  • IP-tölur ķ dag: 4

Uppfęrt į 3 mķn. fresti.
Skżringar

Mars 2024
S M Ž M F F L
          1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31            

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband