Leita ķ fréttum mbl.is

Bloggfęrslur mįnašarins, mars 2009

Hver er kostnašurinn af nišurfęrslu hśsnęšislįna? Fyrir hvern vinnur ASĶ?

Ķ Morgunblašinu ķ dag er birt undir stśfnum Skošun grein eftir Hennż Hinz, hagfręšing hjį ASĶ.  Greinin ber yfirskriftina Greišsluašlögun er grundvallaratriši. Mig langar aš birta žessa grein hér og vonandi fyrirgefur Morgunblašiš mér žaš.

„Ašgeršir stjórnvalda ķ žįgu heimilanna miša allar aš žvķ, meš einum eša öšrum hętti, aš gera fólki kleift aš standa viš skuldbindingar sķnar,“ segir Hennż Hinz, hagfręšingur hjį ASĶ. „Žetta er kjarninn ķ flestum žeim ašgeršum sem kynntar hafa veriš. Žaš er hins vegar ljóst aš žaš er ekki veriš aš gefa neitt eftir af skuldum fólks.“

Hennż segir aš ASĶ hafi aš undanförnu talsvert mikiš skošaš žau mįl er snśi aš stöšu heimilanna.  Hagdeild sambandsins hafi til aš mynda sent frį sér skżrslur ķ sķšasta mįnuši um skuldir heimilanna
annars vegar og horfur ķ efnahagsmįlum hins vegar.

„Nišurstaša okkar var mešal annars sś, aš nišurfęrsla į skuldum heimilanna, eins og lagt hefur veriš til, sé engan veginn raunhęfur kostur žar sem kostnašurinn yrši allt of mikill. Žvķ yrši aš beina ašgeršum ķ žįgu heimilanna aš žeim hópi žar sem žörfin er mest. Žaš žurfi aš grķpa til almennra ašgerša sem fólk ķ tķmabundnum vanda, svo sem vegna tekjuskeršingar eša atvinnuleysis, geti nżtt
sér, žar til fram lķša stundir og viškomandi getur fariš aš greiša af lįnum sķnum meš ešlilegum hętti
į nż.“

Eini raunhęfi kosturinn

Aš sögn Hennżjar duga almennar ašgeršir ķ žįgu heimilanna ekki öllum. Segir hśn aš ASĶ telji aš greišsluašlögun sé naušsynlegt śrręši žessum heimilum til handa.

„Žeir sem žurfa į greišsluašlögun aš halda eru žau heimili sem eru allra verst stödd og sem sjį ekki fram į aš nokkuš muni lagast meš žeim almennu ašgeršum sem bošiš veršur upp į, žó svo aš ašstęšur ķ žjóšfélaginu breytist til hins betra. Žetta eru heimilin sem eru komin ķ žį stöšu aš žaš er fyrirséš aš dęmiš gengur ekki upp. Viš metum žaš svo, aš greišsluašlögun sé eini raunhęfi kosturinn fyrir žessi heimili.“

Hennż segir aš ASĶ leggi rķka įherslu į aš Alžingi samžykki lög um greišsluašlögun įšur en žingi veršur slitiš. „Žaš er mikiš eftir įšur en greišsluašlögun veršur oršin aš lögum. Viš höfum lengi lagt įherslu į žetta śrręši og žaš er aldrei mikilvęgara en einmitt nś,“ segir Hennż.

Žaš eru nokkur atriši ķ oršum Hennżjar sem ég verš aš fjalla um:

1.  Žvķ hefur aldrei veriš haldiš fram aš nišurfęrsla höfušstóls muni ein og sér duga öllum.  Meš slķkri nišurfęrslu mun žeim fękka sem munu žurfa višameiri ašgeršir.

2.  Aš ętla aš taka 30, 40 eša jafnvel 80 žśsund manns ķ gegnum greišsluašlögun mun taka mörg įr, ef ekki įratugi.  Žaš er žvķ ekki raunhęfur kostur.  Mun betra er aš koma meš almennar ašgeršir sem taka kśfinn af hópnum og eingöngu žeir verst settu fara ķ greišsluašlögun.

3.  Hennż nefnir, eins og svo margir ašrir, kostnašinn af nišurfęrslunni en segir hvorki hver kostnašurinn er né hver beri žann kostnaš.  Ég hélt ķ einfeldni minni aš ASĶ vęru hagsmunasamtök launžega, en ekki fjįrmįlafyrirtękja.  Ég hef greinilega eitthvaš misskiliš hlutina.  Mér finnst žaš alveg śt ķ hött, aš hagsmunasamtök launžega telji žaš ešlilegra aš launžegar greiši fyrir klśšur fjįrmįlafyrirtękja, en ekki öfugt.  En burt séš frį žessum višsnśningi ķ hagsmunabarįttu ASĶ, žį langar mig aš fį aš vita hver er žessi kostnašur.  Samkvęmt bestu manna śtreikningi eru hśsnęšisskuldir landsmanna eitthvaš į bilinu 1.300 - 1.500 milljaršar.  20% nišurfęrsla, sem Framsókn hefur lagt fram (og ég tek fram eru önnur leiš en Hagsmunasamtök heimilanna męlir meš), žżšir žį 260 - 300 milljarša kr.  Žaš vill svo til aš gert er rįš fyrir aš erlendir kröfuhafar žrķburanna gefi eftir 2.800 milljarša af veršmęti innlendra lįnasafna bankanna.  Viš skulum lķka hafa ķ huga aš rķkisstjórnin ętlar/er bśin aš borga 270 milljarša inn ķ Sešlabankann, įbyrgjast 1.100 milljarša vegna innistęšna ķ bönkunum og lagši 200 milljarša inn ķ peningasjóši.  Af hverju į žaš žį aš vefjast fyrir mönnum aš nota 9,5 - 11% af 2.800 milljöršum, sem eiga aš fara ķ afskriftir hjį bönkunum, til aš fęra nišurhśsnęšisskuldir heimilanna.  Ok, hvaš meš lķfeyrissjóšina og Ķbśšalįnasjóš?  Sjóšfélagalįn lķfeyrissjóšanna er 10% af eignum.  20% nišurfęrsla nemur žvķ 2% af eignum sem er brotabrot af öšru tjóni sjóšanna.  Žessi tala skiptir sjóšina engu mįli.  Gagnvart Ķbśšalįnasjóši, žį vill svo til aš bankarnir eiga 135 milljarša ķ ķbśšabréfum.  Žar sem žeir eiga 2.800 milljarša til aš afskrifa, žį er einfaldast aš žeir afskrifi žessa upphęš.

4.  Skošum kostnašinn fyrir hśsnęšismarkašinn og bankana af žvķ aš gera žetta ekki.  Žurfi bankarnir aš leysa til sķn tugi žśsunda hśseigna, žį mun žaš hafa skelfilegar afleišingar fyrir hśsnęšismarkašinn og stefna stórum hópi fólks ķ gjaldžrot.  Ekki bara žeim sem eru ķ vanda nśna, heldur mun bętast verulega ķ hópinn.  Fólk veršur bundiš ķ įtthagafjötra, žar sem skuldir žess verša mun hęrri markašsverš. Tap bankanna veršur auk žess mun meira. Stór hluti nišurfęrslunnar sem Framsókn er aš leggja til, er žegar tapašur peningur fyrir bankana.  Auk žess vil ég benda mönnum į aš lesa tillögurnar įšur en haldiš er įfram aš fullyrša um flatan nišurskurš fyrir hvern sem er.  Hér hef ég klippt śt fyrirsögn greinarinnar śr tillögum Framsóknar:

AŠGERŠIR TIL BJARGAR SKULDSETTUM HEIMILUM 
OG FYRIRTĘKJUM
 
 
20% nišurfelling skulda (meš hugsanlegu hįmarki į heildarupphęš)

Hvaš segir žarna?  Į aš bjarga öllum um allt? Nei, žaš er nefnt hugsanlegt žak į upphęšir.  En ég ętla ekki aš verja hugmyndir Framsóknar, heldur snżst žetta um žaš réttlęti aš almenningur sitji ekki einn uppi meš klśšur ķ efnahagsstjórn, aš almenningur sitji ekki einn uppi meš fall krónunnar og afleišingar žess ķ hękkun veršbólgu.

5.  Hver er įvinningurinn fyrir samfélagiš?  Velta ķ einstökum geirum smįsöluverslunar dróst saman ķ febrśar um allt aš 56% (aš mig minnir) samkvęmt frétt sem birtist ķ sķšustu viku. Fólk er bśiš aš skrśfa fyrir neyslu.  Ég hefši nś haldiš aš ASĶ hefši meiri įhyggjur af žvķ, žar sem slķkt er įvallt undanfari aukins atvinnuleysis.  Slķkur samdrįttur į neyslu bitnar lķka į rķkissjóši og veršur til žess aš skera žarf nišur śtgjöld rķkissjóšs.  Og žegar bśiš er aš skera nišur alla fitu, žį veršur velferšarkerfiš nęst.  Hefur ASĶ virkilega meiri įhyggjur af žvķ aš bankar og lķfeyrissjóšir žurfi aš fęra nišur hśsnęšisskuldir, en aš hér aukist atvinnuleysiš enn frekar eša aš skera žurfi nišur ķ velferšarkerfinu.  Įvinningurinn af žvķ aš fólk hafi meira milli handanna til aš setja ķ neyslu er mun mikilvęgari tala en kostnašurinn af nišurfęrslunni.


Ofurhagfręšingur sammįla Hagsmunasamtökum heimilanna

Mig langar aš fį lįnaš hér efni frį Sigmundi Davķš Gunnlaugssyni.  Hann skrifar į eyju-blogginu ķ fęrslunni Ofurhagfręšingur sammįla Framsókn aš "ofurhagfręšingurinn" Nouriel Roubini telji aš eina skynsamlega sem hęgt er aš gera ķ hśsnęšislįnavandanum sé flöt nišurfęrsla höfušstóls lįnanna.  Roubini var uppnefndur "doktor dómsdagur", žegar hann kom ķtrekaš fram og varaši viš fyrirsjįanlegu hruni bankakerfisins mešan allir ašrir voru uppvešrašir af "efnahagsundrinu".

So what can the government do? The easy part is lowering interest rates and buying toxic assets. The hard part, he says, will be tackling housing. Roubini says that the housing market, like a company restructuring in bankruptcy, needs to have “face value reduction of the debt.” Rather than go through mortgages one by one, he says reduction has to be “across the board…break every mortgage contract.”
 
Hvaš getur žį rķkisstjórnin gert? Aušveldi hlutinn er sį aš lękka vexti og kaupa eitrašar (óseljanlegar) eignir. Žaš erfiša, segir hann, er aš fįst viš hśsnęšismįlin. Roubini segir aš hśsnęšismarkašurinn, rétt eins og fyrirtęki sem endurskipulagt er viš gjaldžrot, žurfi „nafnveršslękkun skulda” Fremur en aš skoša hśsnęšislįn hvert fyrir sig žarf ,,flata nišurfellingu…rjśfiš hvern einasta hśsnęšislįnasamning.”

Hagsmunasamtök heimilanna, og įšur mörg okkar sem eru žar ķ forsvari, hafa krafist leišréttingu į höfušstóli hśsnęšislįna. Žaš sé ekki um annaš aš ręša, ef koma į ķ veg fyrir fjöldagjaldžrot heimilanna sem muni sķšan hafa ķ för meš sér vķštęk įhrif fyrir fyrirtęki og samfélagiš ķ formi minnkandi samneyslu, snertrar opinberar žjónustu og flutnings fólks śr landi ķ stórum stķl.

Sjįlfur hef ég skrifaš óteljandi fęrslur og athugasemdir um naušsyn žess aš koma til móts viš hśsnęšiseigendur vegna mikillar hękkunar höfušsstóls lįna og aukinnar greišslubyrši.  Fyrsta fęrsla um žetta mįl į žessum nótum er frį 28.9.2008.  Žar segi ég:

[R]ķkiš veršur aš koma aš žvķ aš greiša nišur slķkar skuldir.  Žaš getur gert žaš meš breytingu į vaxtabótakerfinu, žar sem vaxtabętur verša žre- til fjórfaldašar nęstu 10 įrin eša svo.  Žaš getur gert žaš meš žvķ aš stofna einhvers konar afskriftarsjóš lįna, žar sem bankar geta sótt pening til aš afskrifa/lękka höfušstóla hśsnęšislįna og bķlalįna.  Svo gęti rķkiš ķ samvinnu viš sveitarfélögin afnumiš fasteignagjöld af ķbśšarhśsnęši eša a.m.k. lękkaš verulega.  Loks getur rķkisstjórn og Sešlabanki lagt śt ķ višmiklar ašgeršir til aš styrkja ķslensku krónuna.

Sķšan hafa komiš alls konar tillögur, en markmiš žeirra allra er aš fęra höfušstól og greišslubyrši lįna nišur svo fólk geti stašiš ķ skilum, bankarnir fengiš peninga inn ķ veltuna og komiš verši ķ veg fyrir fjöldagjaldžrot og brunaśtsölur.

Hér fyrir nešan eru nokkrar krękjur frį mér:

Hugmyndir aš śrręšum fyrir almenning

Tillögur talsmanns neytenda

Hinn almenni borgari į aš blęša

Fęra žarf höfušstól lįnanna nišur

Nś hef ég sem sagt fengiš stušning (samkvęmt fęrslu Sigmundar Davķšs) frį ekki ómerkari manni en "doktor dómsdegi" Nouriel Roubini.  Sżnist mér žaš vera til merkis um aš vert sé aš gera meira en aš hugsa um žessa leiš.  Žaš žarf aš śtfęra hana og hrinda ķ framkvęmd.

Nś įšur en einhver fer aš tala um aš greiša skuldir óreišumanna, žį snżst žetta ekki um žaš.  "Óreišumenn" eru um allt ķ samfélaginu (samkvęmt skilgreiningu ömmu Davķšs Oddssonar) og žeim veršur ekki "bjargaš" meš svona ašgerš.  Žetta er spurningin um aš koma ķ veg fyrir aš veltan ķ samfélaginu dragist saman nišur ķ ekki neitt.  Žetta er spurningin um aš öll sparnašarform séu mešhöndluš į sama hįtt.  Žetta er spurningin um aš koma ķ veg fyrir mestu fjöldagjaldžrot sem žjóšin hefur upplifaš.

Tekiš skal fram aš Hagsmunasamtök heimilanna hafa aldrei nefnt flata 20% nišurfęrslu heldur viljum viš:

  • aš sett verši afturvirkt žak į veršbętur, žannig aš žęr geti hęst veriš 4% į įri frį 1. janśar 2008. 
  • aš öllum verštryggšum hśsnęšislįnasamningum verši breytt žannig aš žetta žak verši sett inn ķ žį. 
  • aš sett verši žak į vexti, žannig aš ekki verši hęgt aš sękja bętur fyrir veršbólguna meš hęrri vöxtum. 
  • aš bošiš verši upp į aš breyta gengistryggšum lįnum ķ verštryggš lįn mišaš viš upphęš höfušstóls į śtgįfudegi.  Veršbętur fram til 1. janśar 2008 fylgi veršbólgu, en eftir žaš komi 4% veršbótažakiš. 
  • aš veš takmarkist viš žį eign sem sett er aš veši (og skiptir žį ekki mįli hver eignin er)
  • samfélagslega įbyrgš lįnveitenda 
  • aš ekki sé hęgt aš elta fólk ęvilangt vegna skulda heldur virki fyrningarfrestur žannig aš skuld fyrnist viš lok hans.  Žaš er śt ķ hött, aš hęgt sé aš rjśfa fyrninguna endalaust og halda fólki žannig ķ ęvilöngu skuldafangelsi.

Viš teljum aš įvinningur af žessum ašgeršum verši:

  • Fjöldagjaldžrotum heimilanna og stórfelldum landflótta er afstżrt
  • Unniš er gegn frekara hruni efnahagskerfisins
  • Jįkvęš įhrif į stęršar- og rekstrarhagkvęmni žjóšarbśsins
  • Lķkurnar į aš hjól atvinnulķfsins og hagkerfisins haldi įfram aš snśast aukast, žar sem fólk mun hafa rįšstöfunartekjur til annarra śtgjalda en afborgana af ķbśšum
  • Žjóšarsįtt skapast um vanda heimilanna vegna efnahagskreppunnar
  • Traust almennings ķ garš stjórnvalda og fjįrmįlastofnanna eflist į nż
Viš teljum aš ofangreindur įvinningur skili mun meira ķ žjóšarbśiš og til fjįrmįlafyrirtękja, en hin leišin.  Įstęšan er einföld:  Vegna lękkandi hśsnęšisveršs munu lįnveitendur hvort eš er žurfa aš afskrifa hįar upphęšir.  (Raunar er žegar fariš aš reikna slķkt inn ķ virši lįnasafna nżju bankanna.) Viš sjįum ekki muninn į žvķ aš nśverandi eigendur, sem margir hafa veriš tryggir višskiptavinir fjįrmįlafyrirtękjanna (og forvera žeirra) ķ įratugi, njóti žessara afskrifta eša aš einhverjir ašrir njóti žeirra.  Viš teljum aš žaš sé mikilvęgara fyrir višskiptabankana og sparisjóšina aš halda višskiptavinum sķnum meš žvķ aš koma til móts viš žį, en aš hrekja žį ķ burtu, žess vegna śr landi.  Žaš er nefnilega žaš sem gerist, ef gjaldžrotaleišin veršur farin.

Įvinningurinn skiptir mįli, ekki kostnašurinn

Mark Flanagan heldur įfram meš žessa klisju.  Ekki er rétt aš fara ķ 20% nišurfęrslu ķbśšalįna, žar sem "[m]argir fengju ašstoš, sem ekki žurfa į henni aš halda, og hśn yrši afar kostnašarsöm fyrir rķkiš", eins og segir ķ frétt mbl.is.

Ég hef ķtrekaš bent į nokkur atriši ķ tengslum viš žetta:

1.  Žaš var ekki spurt um žaš, žegar allar innistęšur į innistęšureikningum voru tryggšar ķ topp, hvort žar ęttu einhverjir innistęšur sem ekki žyrftu į björguninni aš halda.  Auk žess var žaš žessi ašgerš sem er ašalįstęšan fyrir icesave deilunni.

2.  Žessi ašgerš žarf ekki aš kosta rķkiš neitt.  Kröfuhöfum gömlu bankanna er ętlaš aš gefa nżju bönkunum rķflegan afslįtt innlendum lįnasöfnum.  Mér telst til aš žessi afslįttur sé eitthvaš ķ nįmundann viš 2.800 milljarša.  Ķbśšalįn landsmanna eru į bilinu 1.350 - 1.500 milljaršar og žvķ eru 20% af žeirri tölu 270 - 300 milljaršar eša 9,5 - 11% af eftirgjöf erlendu kröfuhafanna.

3.  Žaš er lķfsspursmįl fyrir ķslenskt efnahagslķf aš veltan ķ žjóšfélaginu komist į meiri skriš.  Samkvęmt frétt ķ hįdegisfréttum Bylgjunnar, žį dróst velta ķ żmsum greinum smįsöluverslunar saman um rķflega 50% ķ febrśar. Haldi žetta įfram verša afleišingarnar ógnvęnlegar ķ formi atvinnuleysis og fjöldagjaldžrota.  Sķšan mį ekki gleyma įhrifum žessa į tekjur rķkissjóšs ķ formi veltuskatta.

Žaš er mķn skošun, aš rangt sé aš horfa til kostnašarins af žvķ aš fęra nišur ķbśšalįn.  Horfa žarf til įvinningsins af ašgeršinni.


mbl.is Svigrśm til stżrivaxtalękkana
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Viš vitum vel aš norręnir menn voru ekki fyrstir

Ég hélt aš žaš vęri višurkennt, aš hér voru menn įšur en norręnir menn nįmu hér land.  Įrtališ 874 (eša 871) er višmišun fyrir landnįm norręnna manna.  Lķklegast veršur žvķ ekki breytt.  Aftur į móti er ekki vitaš hvenęr keltar/Ķrar/papar komu hingaš.  Žaš er heldur ekki vitaš hve vķša žessir ašilar voru hér eša hve margir.  Ari fróši talar um einsetumenn, en hver segir aš žetta hafi alltaf veriš einsetumenn.

Fyrstu heimildir um Ķsland samkvęmt Ķslendinga sögum Jón Jóhannessonar birtust ķ riti eftir Pżžeas frį Massalķu (Marseille).  Hann fór "til Vestu- og Noršur Evrópu, lķklega seint į 4. öld f. Kr...Pżžeaskvaš hafa getiš lands žess, er hann nefndi Thule og lęgi sex daga siglingu noršur frį Bretlandi, nįlęgt hinu frosna hafi.  Enn fremur viršist hann hafa tališ, aš sól sęist žar allan sólarhringinn um sumarsólstöšur."  Sķšan segir Jón:  "En ekki veršur betur séš annaš en Thule žaš, sem Pżžeas nefndi, hafi veriš byggt land, og kemur Ķsland žį ekki til greina, žvķ aš ekki eru minnstu lķkur til, aš žaš hafi veriš byggt svo snemma."

Hver veit nema Pżžeas hafi haft rétt fyrir sér og hér hafi veriš byggš į žeim tķma.  Er žaš nokkuš fjarstęšukenndara en aš steingervarleifar hjartardżrs hafi fundist ķ Vopnafirši eša aš ķslenska bankakerfiš hafi allt falliš į žremur dögum.

Sķšan mį ekki gleyma į sķšustu öld fundust "į Austfjöršum žrķr rómverskir koparpeningar, svo nefndir antoninianar, frį įrunum 270-305 e. Kr." svo vitaš sé ķ Jón.  Hugsanlega bįrust žeir meš norręnum mönnum hingaš, en ekki er hęgt aš śtiloka aš hingaš hafi hrakist skip ķ hafvillu, svo vitnaš sé ķ Kristjįn Eldjįrn, fyrrverandi žjóšminjavörš og forseta lżšveldisins.

Nś ķrski munkurinn Dicuilus samdi um 825 ritiš De mensura orbis terrae og nefnir žar hugsanlega eyjuna Thule.  Einnig er tališ aš ķ ritinu In libros regum quęstionum xxx liber eftir Beda prest, aš menn sem bśi į Thule sjįi sólina allan sólarhringinn nokkra daga į sumrin.  Dicuilus nefnir aš svo bjart sé į kvöldin aš menn geti tķnt lżs śr skyrtum.

En aftur aš 871.  Fornleifafręšingar hafa svo sem tališ aš allt žetta meš Ingólf Arnarson sé bara góš žjóšsaga, sem höfundar Landnįmu og Ķslendingabókar hafi bara fundiš upp til aš tryggja eignarrétt sinn į landi.  Menn hafi byrjaš snemma aš bera fyrir sig hefšarréttinum sem sönnun fyrir eignarrétti.

Žaš er žó best aš taka öllum įrtölum meš varśš.  Öll tękni hefur sķnar takmarkanir og žaš hefur öskulagaašferšin lķka.

 


mbl.is Landnįm fyrir landnįm?
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Gjaldmišlastrķš aš hefjast?

Svo viršist sem svissneski sešlabankinn hafi įkvešiš aš grķpa til ašgerša til aš auka samkeppnishęfni landsins.  Ašgeršin felst ķ inngrip ķ gjaldeyrismarkaš meš žaš aš markmiši aš lękka gengi svissneska frankans gagnvart öšrum gjaldmišlum.  Undanfariš hefur gengiš frankans stigiš mikiš og veriš nįlęgt sķnu hęsta gengi gagnvart evru, CHF 1,43 fyrir evru, samanboriš viš 1,6 - 1,7 mest allt įriš 2007.  Žegar haft er ķ huga aš almennt hefur veriš sterk fylgni milli gengis frankans og evrunnar, žį veršur žetta aš teljast mikil sveifla.  Sterk staša frankans er žvķ farin aš hafa neikvęš įhrif į samkeppnishęfni śtflutnings og vöxt svissneska hagkerfisins.

Greinendur telja aš žessi ašgerš geti leitt til gjaldmišlastrķšs, žar sem sešlabankar um allan heim keppist um aš lękka gengi gjaldmišla sinn til aš örva hagvöxt.  Stżrivextir eru vķša komnir nišur undir 0% og žvķ er ekki margt sem er hęgt aš gera til višbótar til aš örva hagkerfin annaš en aš grķpa inn ķ gjaldeyrismarkašinn meš žvķ ķ huga aš veika eigin gjaldmišilinn.

Ég hef svo sem séš žaš fyrir aš japanska jeniš hljóti aš veikjast til aš vega į móti minnkandi śtflutningi.  Žaš hefur svo sem veriš aš gerast og er aš nį svipašri stöšu gagnvart evrunni og žaš var ķ um mišja október, en į ennžį nokkuš ķ land meš aš nį žeirri stöšu sem žaš var 2007.  Kannski er ekki rétt aš nota 2007 til višmišunar, žar sem evran var mjög sterk žaš įr.  En žó 2006 vęri notaš til višmišunar, žį er jeniš ennžį um 15% sterkara gagnvart evru en žį. 

Śtflutningur frį  hefur dregist žaš mikiš frį Japan, aš žaš er fariš aš hafa veruleg įhrif į stęrstu fyrirtęki landsins.  Meš stżrivexti žar 0 - 0,10%, žį er ekki margt sem kemur til greina til aš örva śtflutninginn annaš en aš jeniš veikist gagnvart myntum helstu višskiptalanda.  Takist žaš ekki, gęti kreppan skolliš į ströndum landsins meš svipušum afleišingum og į sķšasta įratug sķšustu aldar.  

Hefjist svona gjaldmišlastrķš gęti žaš haft jįkvęš įhrif fyrir okkur Frónbśa.  Stór hluti erlendra skulda er ķ jenum og frönkum mešan śtflutningstekjur eru ķ evrum.  Įhrifin į višskiptajöfnuš yršu žvķ vęgast sagt góš.  Vandamįliš er aš evran mį ekki styrkjast of mikiš gagnvart öšrum gjaldmišlum til aš skekkja ekki samkeppnisstöšu Evrópulanda og žvķ er óljóst hver heildarįhrifin verša.  Kannski endar žetta allt ķ žvķ aš dollarinn styrkist mest į kostnaš annarra mynta, en lķklegast finna sešlabankar nżtt jafnvęgi eša, eins og ég las einhvers stašar um daginn, aš menn hreinlega komi sér saman um gengi gjaldmišla.


Tvö nįmskeiš um stjórnun upplżsingaöryggis, įhęttustjórnun og stjórnun rekstrarsamfellu

Mig langar aš vekja athygli į tveimur nįmskeišum sem haldin verša ķ aprķl. 

Fyrra nįmskeišiš er haldiš 2. aprķl į vegum Stašlarįšs Ķslands og er um  Stjórnun upplżsingaöryggis samkvęmt ISO/IEC 27001 og 27002 - Lykilatriši og notku

MARKMIŠ nįmskeišsins er aš žįtttakendur geti gert grein fyrir lykilatrišum stašlanna ISO/IEC 27002 og ISO/IEC 27001 og žekki hvernig žeim er beitt viš stjórnun upplżsingaöryggis.

Stašlarnir eru nįnar tiltekiš:

  • ĶST ISO/IEC 27001:2005 Upplżsingatękni - Öryggistękni - Stjórnkerfi upplżsingaöryggis - Kröfur
  • ĶST ISO/IEC 27002:2005 Stjórnkerfi upplżsingaöryggis - Starfsvenjur fyrir stjórnun upplżsingaöryggis

Fariš er yfir lykilatriši og uppbyggingu stašlanna. Verklegar ęfingar ķ hópum.

Dagsetning og tķmi:

2. aprķl

Stašur:

Stašlarįš Ķslands, Skślatśni 2.

Verš:

43.000 kr.

Hįmarksfjöldi žįtttakenda:

Leišbeinandi:

16 manns

Marinó G. Njįlsson, tölvunarfręšingur og sérfręšingur ķ stjórnun upplżsingaöryggis.

Hęgt er aš skrį sig meš žvķ aš senda póst į Stašlarįš stadlar@stadlar.is 

Sķšara nįmskeišiš veršur haldiš dagana 20. og 21. aprķl į vegum Betri įkvöršunar rįšgjafažjónustu og er um  Įhęttustjórnun og stjórnun rekstrarsamfellu

MARKMIŠ nįmskeišsins er aš kynna ašferšafręši viš įhęttumat og samspil įhęttumats og stjórnunar rekstrarsamfellu. 

Mešal žeirra stašla og ašferša sem stušst er viš į nįmskeišinu mį nefna ISO 27001, ISO 27002, ISO 27005, BS 25999, BS 31100 og CobiT (Control Objectives for Information and Related Technology).

Leišbeinandi į nįmskeišinu er Marinó G. Njįlsson, tölvunarfręšingur og sérfręšingur ķ stjórnun upplżsingaöryggis, M Sc og Engineer Degree Operations Research, Stanford University.

Verš kr. 80.000, innifališ nįmskeišsgögn, léttar veitingar og hįdegisveršur.  Veittur er 10% afslįttur ef tveir eša fleiri koma frį sama ašila.

Nįmskeišiš veršur haldiš annaš hvort ķ Reykjavķk eša Kópavogi, en stašsetning hefur ekki veriš įkvešin į žessari stundu.

Skrįning į nįmskeišiš er hafin og fer hśn fram meš žvķ aš senda tölvupóst į oryggi@internet.is.  Žar eru einnig veittar nįnari upplżsingar, ef óskaš er.

 


Uppstokkun almannatrygginga tķmabęr

Til stóš ķ fyrra haust aš leggja fram frumvarp aš nżjum almannatryggingalögum.  Nefnd hafši veriš starfandi um žetta mįl ķ rśmt įr og įttu, samkvęmt upplżsingum frį Įgśsti Žór Siguršssyni skrifstofustjóra tryggingasvišs, nišurstöšur nefndarinnar aš liggja fyrir 1. nóvember sl.  Lķtiš hefur boriš į nišurstöšunum.

Ég sendi félags- og tryggingamįlarįšherra bréf 27. įgśst 2008 um fjįrmagnstekjur og įhrif žeirra į lķfeyrisgreišslur. Vil birta hluta žess hér lķtillega breytt:

Nś er fullt af lķfeyrisžegum ķ žeim sporum aš vera bśnir aš kaupa og eiga eftir aš selja.  Sér fólk jafnvel fram į aš selja fyrr en eftir 9 – 12 mįnuši.  Til aš brśa žetta bil hefur fólk kanna eša fariš žį leiš aš leigja hśsnęšiš śt, en žį kemur „fįtęktargildran“ til sögunnar.  Samkvęmt almannatryggingalögum žį skerša fjįrmagnstekjur (og žar meš leigutekjur) lķfeyrisgreišslur ķ samręmi viš einhverja reiknireglu.  Žaš žżšir aš ef lķfeyrisžegi hefur leigutekjur af hśsinu sķnu, žį bitnar žaš į žeim greišslum sem hann/hśn fęr.  Žaš er ekki bara aš viškomandi žurfi aš greiša 10% fjįrmagnstekjuskatt, afborganir lįna, opinber gjöld og tryggingar, heldur skeršast lķfeyrisgreišslurnar lķka.  Žegar fólk vill reyna aš bjarga sér, žį er žvķ refsaš grimmilega af óréttlįtu kerfi.

Ég gęti alveg skiliš žetta, ef leigutekju dygšu til aš greiša afborganir lįna, fasteignagjöld og tryggingar.  Žį er mjög ešlilegt aš žaš sem er umfram skerši lķfeyrisgreišslur, en ķ tilfelli lķfeyrisžegans er ekki um slķkt aš ręša.  Fólk getur ekki selt og er aš reyna aš bjarga žvķ aš allt fari į versta veg fjįrhagslega meš žvķ aš hafa einhverjar tekjur į móti žeim kostnaši sem žaš hefur af eldra hśsnęšinu. Žrįtt fyrir aš vęntanlegar leigutekjur hrökkvi ekki til aš greiša žau śtgjöld sem žaš hefur af hśsnęšinu, žį munu lķfeyrisgreišslur žess skeršast samkvęmt nśverandi reglum. (Žetta į aš sjįlfsögšu lķka viš ašila, sem flytja tķmabundiš til vandamanna.)

Žaš er eitthvaš stórvęgilega rangt viš kerfi, sem refsar fólki į žennan hįtt.  Žaš getur ekki veriš markmiš kerfisins, aš refsa fólki fyrir aš reyna bjarga sér śr fjįrhagslegum vanda.  Žaš getur ekki veriš markmiš kerfisins aš žaš eigi aš vera helmingi erfišara fyrir lķfeyrisžega aš bjarga sér śr fjįrhagsvanda, en žaš er fyrir žį sem ekki žiggja lķfeyrisgreišslur.  Žetta er žaš sem ég kalla fįtęktargildru. 

Ég fékk svar frį Įrna Žór Siguršssyni, žar sem hann benti bara į žaš óréttlęti aš mešan flestir landsmenn borga 10% fjįrmagnstekjuskatt, žį greiša lķfeyrisžegar allt aš 55% skatt af fjįrmagnstekjum. Ég sendi honum žvķ eftirfarandi:

Ég vil taka žaš fram aš ég žekki vel til žeirra atriša sem valda žessum skeršingum sem hér um ręšir.  Įstęša er einföld.  Ég sį um aš greina stikur ķ reiknilķkaninu žegar ALMA var ķ kerfisgreiningu į sķnum tķma.

Žaš sem ég er aš benda į og vona aš rįšherra taki til athugunar, er aš žegar fólk hefur augljósan kostnaš į móti fjįrmagnstekjunum, žį er alls ekki óešlilegt aš fólki sé gefinn kostur į aš draga hann frį įšur en til skeršingar į tekjum kemur.  Mér finnst t.d. furšulegt aš fjįrmagnstekjuskattur sé ekki dreginn frį fjįrmagnstekjunum įšur en žęr skerša bętur.  Annaš er aš nś eru ķ žjóšfélaginu sérstakar ašstęšur sem verša til žess aš fólk situr uppi meš hśsnęši sem žaš getur ekki selt.  Žaš situr žvķ uppi meš tvöfalda greišslubyrši, sem žaš gerši annars ekki.  Vilji žaš bjarga sér frį alvarlegum fjįrhagsvanda, žį eru žvķ allar bjargir bannašar.  Auki žaš atvinnutekjur, žį skeršast bętur.  Fįi žaš leigutekjur į móti śtgjöldunum, žį skeršast bętur lķka.  Ég neita aš trśa žvķ aš almannatryggingakerfinu sé ętlaš aš notfęra sér slęmt efnahagsįstand eša sérstaka stöšu eins og nśna er į fasteignamarkaši.  Žetta er žaš sem ég kalla fįtękagildru.

 

Mįliš er aš almannatryggingakerfiš er fullt af svona fįtęktrargildrum.  Stefįn Ólafsson hefur veriš manna duglegastur aš benda į žessar gildrur.  Nś bķš ég eftir žvķ aš nišurstöšur komi śr vinnu endurskošunarhópsins, en žaš mį ekki dragast lengi.  Lķfeyrisžegar, og žį sérstaklega stórir hópar ellilķfeyrisžega, eru aš gera allt til aš bjarga sér śt śr žeim žrengingum sem efnahagskreppan hefur skapaš.  Fólk, sem hefur veriš aš taka śt aukalega séreignasparnaš, hefur žurft aš greiša hįtt ķ 70% skatt af slķkri greišslu, ž.e. fyrst tekjuskatt og sķšan hafa bętur skerst um helminginn af žvķ sem eftir er.  Žaš getur varla veriš ętlun rķkisstjórnarinnar aš hafa lķfeyrisžega aš féžśfu.

Nś er vonandi bśiš aš setja fyrir žetta meš lögum sem sett voru ķ fyrradag, en dag skal lofa aš kveldi og mey aš morgni, žannig aš ég lofa žessa ašgerš žegar ég sé nišurstöšuna.

 


mbl.is Tillögur aš samręmdum reglum į nęstunni
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Įhugaverš lesning

Ég renndi ķ gegnum glęrur Sešlabankans (sjį Skżrslan ķ heild ) og žar kemur margt įhugavert fram.  Mér finnst samt ekki allt stemma, en hugsanlega er žaš vegna žess aš mig vantar forsendur.  Ég held samt aš žessi śtreikningur Sešlabankans fegri hugsanlega stöšuna.  Skošum nokkur atriši:

1.  Samkvęmt skilgreiningu į bls. 3 ķ glęrum Sešlabankans er greišslubyrši skilgreind sem "mešalmįnašargreišsla frį śtgįfu lįns įsamt sķšustu greišslu (febrśar)".  Hvaš segir žetta okkur um greišslubyrši lįna nśna?  Endurspeglar žetta greišslubyrši meš tilliti til frystingu, greišslujöfnunar o.s.frv.?

2.  Į bls. 25 er veriš aš bera saman mismun "į sķšustu greišslu og mešalmįnašargreišslu į lķftķma hvers fasteignavešlįns".  Žar  segir aš "aukning ķ mįnašarlegri greišslubyrši heimila meš verštryggš fasteignavešlįn er nęr undantekningarlaust undir 50 ž.kr." og aš "um 30% heimila eingöngu meš fasteignavešlįn ķ erlendri mynt hafa oršiš fyrir meira en 50 ž.kr. hękkun greišslubyrši". Er žarna veriš aš skoša žaš sem raunverulega var greitt eftir aš fólk hefur gripiš til rįšstafana, eins og frystingu afborgana eša frystingu afborgana og vaxta, eša eru žetta tölur sem fólk hefši žurft aš greiša, ef žaš hefši ekki gert neitt?

3. Einnig varšandi samanburš į bls. 25.  Hefši ekki veriš nęr aš bera saman mešalmįnašargreišslur til 1. mars 2008 ķ stašinn fyrir aš skoša mešalmįnašargreišslur allan tķmann?  Krónan féll ķ mars ķ fyrra og veršbólgan tók kipp ķ febrśar 2008 meš mestu hękkun milli mars og aprķl.  Gengistryggš lįn hękkušu žvķ fyrst ķ mars 2008 og verštryggš lįn ķ aprķl 2008 (febrśarveršbólgan kemur fram ķ veršbótum ķ aprķl).  Ef mešalgreišsla lįns, sem tekiš er ķ jśnķ 2007, er męld, žį vega greišslur eftir fall krónunnar ķ mars og veršbóta frį og meš aprķl mjög mikiš ķ śtreikningunum og gera minna śr hękkun greišslubyrši.  Sķšan er naušsynlegt aš bera žetta saman viš reiknaša greišslu ķ febrśar mišaš viš aš fólk hefši ekki gert neitt.

Tvennt finnst mér vanta, sem hefši veriš fróšlegt aš sjį.  Annaš er greišslubyrši sem hlutfall af tekjum og hitt er aš sjį mismun į upprunalegum höfušstóli lįna og nśverandi stöšu.


mbl.is Flestir greiša minna en 150 žśsund
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Bjargar nż króna mįlunum?

Helsta vandamįl hagkerfisins um žessar mundir, er aš mikiš magn žeirra peninga sem eru ķ umferš eru hreinlega tżndir.  Žeir eru ekki ķ bönkunum og ašeins aš hluta hjį almenningi.  Stórar fślgur fjįr eru į einhverjum "leynireikningum" aušmanna ķ śtlöndum eša hvar žaš nś er sem žeir eru geymdir.  Spurningin er hvernig sé hęgt aš nįlgast žessa peninga og koma žeim ķ umferš.  Žaš viršist ekki vera hęgt aš žvinga fólk, félög og fyrirtęki til aš koma žessum peningum ķ umferš og margir viršast liggja į žeim eins og Grótta į gullinu foršum.

Mig langar aš leggja til róttęka leiš til aš koma höndum yfir, ef svo mį aš oršum komast, žann pening sem menn hafa skotiš undan.  Hśn er aš skipta um krónu og taka upp nżja krónu.  Žetta viršist tilgangslaust, en žegar betur er aš gįš er žaš alls ekki.  Ef viš bśum til yfirfęrslugengi milli gamallar myntar og nżrrar myntar, t.d. meš žvķ aš klippa eitt nśll aftan af krónunni (žetta er śtfęrsluatriši), žį vęrum viš aš neyša peningana fram.  Menn gętu jś ekki skipta śr gamalli krónu ķ nżja nema meš žvķ aš fara ķ ķslenskan banka į Ķslandi.  Žannig yršu menn aš flytja féš af leynireikningum, kom inn meš feršakoffortin eša hvaša ašferš žaš nś er sem er notuš viš vörslu peninganna, sem ekki ķ umferš ķ žjóšfélaginu.

Žaš skal tekiš fram aš markmišiš meš žessu snżst ekkert um fjįrhagslegan stöšugleika eša umbętur ķ fjįrmįlakerfinu, heldur eingöngu aš "svęla śt" peningana sem hópur einstaklinga hefur sogiš śt śr žjóšfélaginu į undanförunum įrum.


Verštrygging vs. gengistryggingu

Ķ tilefni af fęrslu į Silfri Egils, žį langar mig aš birta žetta graf.  Žaš sżnir žróun gengis nokkurra gjaldmišla, gengisvķsitölu og veršbólgu sķšustu 9 įr eša svo.  Meš žvķ aš smella tvisvar į myndina, sést hśn ķ fullri stęrš.


« Fyrri sķša | Nęsta sķša »

Höfundur

Marinó G. Njálsson
Marinó G. Njálsson
Upplýsingaöryggi og persónuvernd eru mínar ær og kýr, þó ég blaðri um allt og ekkert hér á blogginu. Er í Hagsmunasamtökum heimilanna og berst fyrir réttlæti fyrir heimili í landinu.  Loks er ég faggiltur leiðsögumaður.  Netfangið mitt er mgn@islandia.is og netfang fyrirtækisins oryggi@internet.is.

Heimsóknir

Flettingar

  • Ķ dag (23.5.): 5
  • Sl. sólarhring: 6
  • Sl. viku: 37
  • Frį upphafi: 1678315

Annaš

  • Innlit ķ dag: 5
  • Innlit sl. viku: 37
  • Gestir ķ dag: 5
  • IP-tölur ķ dag: 5

Uppfęrt į 3 mķn. fresti.
Skżringar

Maķ 2024
S M Ž M F F L
      1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband