Leita ķ fréttum mbl.is

Bloggfęrslur mįnašarins, janśar 2009

Ašgeršarįętlun fyrir nżtt Ķsland

Nś hyllir undir žaš, aš rķkisstjórn Sjįlfstęšisflokks og Samfylkingar fari loks aš žeim kröfum almennings aš vķkja.  Ķ sjįlfu sér fęst ekkert meš žvķ nema į hreinu sé, aš žaš sem viš tekur skili betri įrangri.  Ég er talsmašur žess aš sett verši į fót nokkurs konar neyšarstjórn.  Ég setti žessa hugmynd fyrst fram strax į fyrstu vikum eftir bankahruniš og hef sķšan birt žęr nokkrum sinnum.  Ķ stórum drįttum eru tillögur mķnar eftirfarandi:

  1. Viš taka nż rķkisstjórn, nokkurs konar žjóšstjórn/neyšarstjórn. Hįskóla rektor verši fališ aš velja einstaklinga śr samfélaginu til aš gegna störfum rįšherra.  Engar hömlur verši settar į žaš hvaša starfi viškomandi gegnir ķ dag.  Hlutverk žessarar rķkisstjórnar verši aš taka yfir endurreisn hagkerfisins meš öllum tiltękum rįšum, auk žess aš sinna öllum hefšbundnum verkum rķkisstjórnar.
  2. Sett verši į fót stjórnlagažing og kosiš til žess.  Hlutverk stjórnlagažingsins verši aš setja žjóšinni nżja stjórnarskrį og nżja stjórnskipan.
  3. Alžingi verši įfram starfandi og heldur sķnu striki, en jafnframt verši bošaš til žingkosninga sem fari fram ķ vor. Tilgangur hins nżja žings verši fyrst og fremst aš fara yfir lagasafniš, įhęttugreina žaš, kostnašargreina, finna veilur ķ žvķ og leggja fram frumvörp til breytingar meš žaš aš markmiši aš gera lagaumhverfiš manneskjulegra og koma į sišbót ķ ķslensku samfélagi. Hlutverk žess verši jafnframt aš breyta lögum ķ samręmi viš nišurstöšur stjórnlagažingsins, en ljóst er aš margar breytingar žarf aš gera.  Sérstaklega į aš skoša innleišingu į lögum og reglum sem tengjast EES samningnum. Žetta žing sitji ķ takmarkašan tķma 12-18 mįnuši.
  4. Haustiš 2010 verši bošaš aftur til kosninga ķ samręmi viš nżja stjórnskipan. Neyšarstjórnin sitji fram aš žessum seinni kosningum, en eftir žęr verši mynduš rķkisstjórn ķ samręmi viš nżja stjórnskipan.
  5. Inni ķ nżrri stjórnskipan verši algjör ašskilnašur löggjafarvalds og framkvęmdarvalds.
  6. Stofnuš verši nż fastanefnd innan žingsins, laganefnd, sem hafi žaš hlutverk aš framkvęma (meš hjįlp fęrustu sérfręšinga) įhęttu- og kostnašarmat į öllum frumvörpum sem lögš eru fyrir Alžingi.  Jafnframt sjįi hśn til žess, aš slķkt mat sé framkvęmt į nśgildandi lögum og reglum.  Einnig verši žaš hlutverk nefndarinnar aš tryggja, aš hjį Alžingi verši til skilningur į frumvörpum įšur en žau eru lögš fram, kynna žau fyrir žjóšinni meš žvķ aš birta žau, t.d. į opnu umręšusvęši į vefnum, og óska eftir įbendingum um žaš sem betur mętti fara.

 En žetta er ekki nóg.  Nż rķkisstjórn žarf aš standa fyrir opinni umręšu um framtķšarsżn fyrir land og žjóš.  Ég vil sjį aš stofnašir verši ašgeršahópar sem hafi vald til aš leggja fram tillögur śrbótum og frumvörpum um lagabreytingar.  Ég vil aš lįgmarki sjį ašgeršahópa um eftirfarandi mįlefni:

  1. Fjįrmįlaumhverfi: Verkefniš aš fara yfir og endurskoša allt regluumhverfi fjįrmįlamarkašarins.
  2. Bankahruniš og afleišingar žess:  Verkefniš aš fara yfir ašdraganda bankahrunsins svo hęgt sé aš lęra af reynslunni og draga menn til įbyrgša.
  3. Atvinnumįl:  Verkefniš aš tryggja eins hįtt atvinnustig ķ landinu og hęgt er į komandi mįnušum.
  4. Hśsnęšismįl:  Verkefniš aš finna leišir til aš koma veltu į fasteignamarkaši aftur į staš.
  5. Skuldir heimilanna:  Verkefniš aš finna leišir til aš koma ķ veg fyrir fjöldagjaldžrot heimilanna ķ landinu.
  6. Ķmynd Ķslands:  Verkefniš aš endurreisa ķmynd Ķslands į alžjóšavettvangi.
  7. Félagslegir žęttir:  Verkefniš aš byggja upp félagslega innviši landsins.
  8. Rķkisfjįrmįl: Verkefniš aš móta hugmyndir um hvernig rétta mį af stöšu rķkissjóšs.
  9. Peningamįl: Verkefniš aš fara ofan ķ peningamįlastefnu Sešlabanka Ķslands, endurskoša hana eftir žörfum og hrinda ķ framkvęmd breyttri stefnu meš žaš aš markmiši endurreisa traust umheimsins į Sešlabanka Ķslands
  10. Gengismįl:  Verkefniš aš skoša möguleika ķ gengismįlum og leggja fram tillögur um framtķšartilhögun.
  11. Veršbólga og veršbętur:  Verkefniš aš fara yfir fyrirkomulag žessara mįla og leggja til umbętur sem gętu stušlaš aš auknum stöšugleika.
  12. Framtķš Ķslands - Į hverju ętlum viš aš lifa: Verkefniš aš móta framtķšarsżn fyrir Ķsland varšandi nżja atvinnuvegi.
  13. Framtķš Ķslands - Hvernig žjóšfélag viljum viš:  Verkefniš aš móta framtķšarsżn fyrir Ķsland varšandi inniviši žjóšfélagsins.
Vissulega eru ķ gangi fjölmargir hópar sem taka į ofangreindum mįlum, en žessa hópa vantar alla leiš inn ķ stjórnkerfiš og greišari ašgang aš löggjafarvaldinu.

Ķ mķnum huga er brżnt verkefni aš hefja žessa vinnu strax (žar sem hśn er ekki byrjuš).  Dżrmętur tķmi hefur fariš til spillis į undanförnum mįnušum.  Tķmi sem hefši geta nżst ķ aš draga śr sįrsauka fjölmargra einstaklinga.  Tķmi sem hefši getaš nżst ķ uppbyggingarstarf.  Tķmi sem hefi getaš fariš ķ aš byggja upp traust milli žjóšarinnar og valdhafa.  Įšur en allt fer fjandans til, žį veršur nż rķkisstjórn aš taka viš og hśn veršur aš opna umręšuna.  Hśn veršur aš segja okkur sannleikann hversu slęmur sem hann er.

Žingręšiš į bak viš mśr lögreglumanna

Į eyjunni er athugasemd žar sem segir aš lżšręši sé bak viš mśr lögreglumanna.  Žetta er nįttśrulega ekki rétt. 

Žingręšiš er bak viš mśrinn, en lżšręšiš fyrir framan hann.  Fólk er aš nżta lżšręšislegan rétt sinn til aš mótmęla žvķ įstandi sem hefur skapast.  Inni ķ žinghśsinu er žingręšiš aš verki.  Žeir sem voru kosnir ķ alžingiskosningum fyrir tępum tveimur įrum hanga į sętum sķnum śt ķ raušan daušann.  Skilur žingheimur ekki, aš hann er bśiš aš missa traust almennings.  Skilja žingmenn Sjįlfstęšisflokk og Samfylkingar ekki, aš fólk vill breytingar.  Fólk vill fį aš nżta lżšręšislegan rétt sinn og kjósa upp į nżtt.  Fólk er oršiš langeygt aš bķša eftir tillögum og ašgeršum aš hįlfu rķkisstjórnarinnar sem kemur heimilunum og fyrirtękjunum til hjįlpar.  Fólk er oršiš žreytt į gjaldžrotastefnu rķkisstjórnarinnar.  Žaš er oršiš žreytt į endanlausum frįsögnum af getuleysu žeirra, sem hanga į sętunum sķnum, ķ undanfara og eftirmįla falls bankanna.  Žaš furšar sig į žvķ aš rįšamenn og embęttismenn sem svįfu į vaktinni og sigldu žjóšarskśtunni ķ strand telji sig vera hęfasta til aš sigla skśtunni af strandstaš.  Žaš furšar sig į upplżsingaskorti og žvķ leynimakki sem viršist vera ķ gangi.
mbl.is Piparśši og handtökur
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Piparśša beitt į fólk sem er aš hörfa!

Ég er aš horfa į śtsendingu sjónvarpsins og žar sést lögreglan śša į fólk sem er aš labba ķ burtu.  Hver er tilgangurinn aš śša į fólk sem er aš hörfa?  Getur einhver śtskżrt žaš fyrir mér.  Getur lögreglan ekki skiliš aš hópur kemst ekki eins hratt aftur į bak og einstaklingar.  Furšuleg uppįkoma.

Af hverju notar lögreglan ekki hįtalakerfi til aš koma bošum til fólks?  Orš lögreglumanna heyrast nś varla vel ķ öllum žessum hįvaša.

Žetta į eftir aš enda meš ósköpum.


mbl.is Piparśša beitt viš žinghśsiš
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Tillaga um ašgeršir fyrir heimilin

Žessi fęrsla er framhald og nįnari skżring į sķšustu fęrslu Björgunarašgeršir vegna Sešlabankans geta nżst heimilunum.  

Žaš getur vel veriš aš žessi hugmynd gangi ekki upp óbreytt, en ég held aš hśn sé žess virši aš skoša betur.

Svo ég skżri hana betur, žį eru heimilin meš į annaš žśsund milljarša ķ vešlįnum hjį fjįrmįlafyrirtękjum.  Žessi sömu fjįrmįlafyrirtęki settu skuldabréf ķ öšrum gömlu bönkunum aš veši fyrir lįnum hjį Sešlabankanum.  Veršmęti skuldabréfanna varš óviss viš fall bankanna, žannig aš Sešlabankinn gerši veškall.  Žessu veškalli er hęgt aš svara į tvo vegu.  Önnur leišin er aš greiša upp skuldina og žį losnar vešiš.  Hin er aš leggja fram nż veš.  Vandamįliš er aš fjįrmįlafyrirtękin eiga hvorki pening til aš greiša skuldina né nż veš til aš lįta Sešlabankann fį.  Žvķ er hugmynd rķkisstjórnarinnar, aš rķkissjóšur kaupi hin óvissu veš (skuldabréf) af Sešlabankanum og létta žeim žannig af fjįrmįlafyrirtękjunum sem lögšu žau aš veši. Skuld žeirra viš Sešlabankann er žar meš gerš upp og rķkissjóšur eignast skuldabréfin meš įkvešnum afslętti.

Mķn hugmynd gengur śt į aš rķkissjóšur leggi fjįrmįlafyrirtękjunum til pening til aš greiša Sešlabankanum upp skuld sķna meš žvķ aš kaupa hluta af vešskuldum heimilanna.  (Nś er mér alveg sama hvort um er aš ręša fasteignaveš eša bķlalįn.)  Rķkissjóšur fęr afslįtt eins og įšur, en nśna hjį fjįrmįlafyrirtękjunum.  Žau fį aftur afslįtt hjį Sešlabankanum. Fyrst Sešlabankinn var tilbśinn aš veita rķkissjóši afslįtt ķ beinum višskiptum, žį skiptir žaš varla mįli aš žaš sé einn millilišur.

Ég sé svo sem eitt vandamįl.  Vešlįn heimilanna eru jafnt hjį rķkisbönkum sem öšrum fjįrmįlastofnunum og ekki er vķst aš allir eigi hlut ķ žeim skuldabréfum sem rķkissjóšur ętlar aš kaupa meš afföllum af Sešlabankanum.  Ég er meš hugmynd um hvernig žaš er leyst, en hśn er of flókin til aš setja fram hér.

Kosturinn viš žessa hugmynd fyrir rķkissjóš er, aš hann fęr skuldabréf sem hęgt er aš afskrifa į löngum tķmum.  Žaš gęti gert žaš aš verkum, aš hann sętti sig viš minni afslįtt en tekiš er fram ķ samningnum viš Sešlabankann.  Kosturinn fyrir heimilin er, aš létt veršur į greišslubyrši žeirra.  Kosturinn fyrir fjįrmįlafyrirtękin er, aš žau geta gert upp viš Sešlabankann og fį auk žess afslįtt af skuld sinni.  Gagnvart Sešlabankanum breytist ekkert.  Hann fęr sömu upphęš greidda frį fjįrmįlafyrirtękjunum og hann hefši annars fengiš frį rķkissjóši.  (Žetta yrši nįttśrulega aš binda ķ samning milli ašila įšur en fariš vęri ķ žennan gjörning.)

Vissulega er žetta flóknari leiš en ef rķkissjóšur į ķ beinum višskiptum viš Sešlabankann.  (Raunar er žaš tęknileg śtfęrsla hvort žau višskipti voru beint viš Sešlabankann, žvķ ķ reynd eiga fjįrmįlafyrirtękin skuldabréfin og žannig mįl lķta į aš rķkissjóšur sé aš kaupa bréfin af fjįrmįlafyrirtękjunum og žau greiši Sešlabankanum.)  Žaš į žó ekki aš koma ķ veg fyrir aš žessi leiš sé farin, žar sem nóg er til af reiknisnillingum sem geta unniš śr žessu.

Eini hugsanlegi ókosturinn ķ stöšunni, er aš fjįrmįlafyrirtękin sitja uppi meš skuldabréf, sem ekki er vķst aš verši greidd.  Žaš er bömmer, en į móti kemur aš leyst er śr fjįrhagsvanda stórs hluta višskiptavina žeirra.  Žar meš žarf ekki aš fara ķ innheimtuašgeršir, ašfarir eša uppboš į hśsnęši eša bifreišum skuldara.  Reikna mį meš aš tap fjįrmįlafyrirtękjanna į slķku muni aš endingu hlaupa į hįum upphęšum.  Hugsanlega vegur žetta ekki hvort annaš upp, en viš skulum ekki gleyma žvķ, aš óljóst er hvort og žį hve mikiš mun fįst greitt upp ķ skuldabréf gefin śt af gömlu bönkunum.  (Raunar veit ég ekki almennilega hvort žessi bréf tilheyra nżju bönkunum eša žeim gömlu.)  Auk žess verša vešlįnin ekki einu lįnin sem tapast viš gjaldžrot.

Hafi gjörningurinn milli rķkissjóšs og Sešlabankans žegar fariš fram, žį er samt hęgt aš fara ķ skipti viš fjįrmįlafyrirtękin.  Žau myndu žį snśast um, aš fjįrmįlafyrirtękin keyptu skuldabréfin af rķkissjóši meš afslętti ķ stašinn fyrir hluta af vešlįnum heimilanna.

Gengiš er śt frį žvķ ķ žessari hugmynd, aš hluti af vešlįnum heimilanna sé ķ raun tapaš fé.  Žetta er žvķ spurningin hver sjįi um aš afskrifa žessi lįn.  Meš žvķ aš fęra hluta lįnanna til rķkissjóšs, en lįta afganginn vera eftir hjį fjįrmįlastofnuninni sem veitti lįniš, žį er veriš aš leita leiša til aš halda višskiptavininum ķ skilum, stilla greišslubyrši hans viš upphęš sem hann ręšur viš, gera honum kleift aš halda hśsnęši sķnu og/eša bķl og koma ķ veg fyrir of mikiš hrun į fasteignamarkaši.  Rķkissjóšur situr uppi meš vešlįn sem hann getur hugsanlega innheimt af eftir einhver įr.  Eins og ég nefni ķ fyrri fęrslunni, žį reikna ég meš žvķ aš hluti lįnanna verši meš tķš og tķma afskrifuš, en ég geri lķka rįš fyrir aš žegar ašstęšur ķ žjóšfélaginu batni, t.d. žegar krónan styrkist eša veršbólga fer ķ einhvern tķma nišur fyrir veršbólguvišmiš Sešlabankans, žį geti rķkissjóšur endurheimt hluta af žessum lįnum.  Setja žarf skilyrši varšandi žetta, t.d. legg ég til aš lįnin verši óverštryggš og vaxtalaus mešan žau eru ķ eigu rķkisins.

Žessi hugmynd mķn er aš mķnu mati raunhęf tilraun til aš leysa śr ašstešjandi vanda heimilanna.  Vissulega standa eftir vandamįlin meš veršgildi žeirra skuldabréfa sem fjįrmįlafyrirtękin sitja uppi meš.  En ég held, aš vandi heimilanna sé stęrra vandamįl til langframa en hvaš fęst fyrir žessi skuldabréf.  Žaš er nefnilega žannig, aš verši heimilin gjaldžrota žį munu ekki bara vešlįnin falla į fjįrmįlafyrirtękin heldur lķka żmis neyslulįn, kortaskuldir og nįmslįn.


Björgunarašgeršir vegna Sešlabankans geta nżst heimilunum

Įkvešiš hefur veriš aš rķkissjóšur kaupi af Sešlabanka Ķslands skuldir fjįrmįlafyrirtękja aš andvirši 350 milljaršar króna.  Sešlabankinn mun veita rķkissjóši afslįtt af žessum kröfum, žannig aš alls hljóšar greišslan upp į 270 milljarša.  Ķ stašinn fęr rķkissjóšur ķ hendur veršlausa pappķra, sem hann žarf aš afskrifa į nęstu įrum.

Ég legg til aš heimilin ķ landinu verši lįtin njóta og farin verši önnur leiš:

  1. Rķkissjóšur kaupi upp vešlįn heimilanna af fjįrmįlafyrirtękjum aš veršmęti 350 milljarša og fęr sama afslįtt og Sešlabankinn ętlaši aš veita, ž.e. greišir 270 milljarša fyrir.
  2. Fjįrmįlafyrirtękin skuldbinda sig til aš nota peninginn til aš greiša skuld viš Sešlabankann aš upphęš 350 milljarša og greiša fyrir 270 milljarša.

Nišurstašan af žessu veršur aš rķkissjóšur eignast vešlįn frį heimilunum.  Žau eru til misjafnlega langs tķma og žvķ getur rķkissjóšur afskrifaš žau į mun lengri tķma, en žau skuldabréf sem hann ętlar aš kaupa af Sešlabankanum.  Sett verši skilyrši um žessi lįn, žannig aš rķkissjóšur megi innheimta žau aš einhverju leiti, ef staša lįntakenda breytast žaš mikiš til hins betra, aš viškomandi lįntakandi hafi greišslugetu til aš greiša af lįnunum.  Žetta gęti t.d. gerst ef krónan styrkist mikiš gagnvart erlendum lįnum eša aš veršbólga lękki nišur fyrir vikmörk Sešlabankans.

Fjįrmįlafyrirtękin kaupaskuldabréfin sem lögš voru aš veši hjį Sešlabankanum og gera žannig upp skuld sķna viš bankann sem nemur 350 milljöršum, en sitja įfram uppi meš eiturbréfin sem lögš voru fram sem trygging hjį Sešlabankanum.

Sešlabankinn fęr 270 milljarša og afskrifar 80 milljaršar alveg eins og įšur.

Skuldir heimilanna ķ landinu viš bankakerfiš lękka um 350 milljarša, sem mun létta greišslubyrši mjög mikiš.  Vissulega skulda žau rķkissjóši ķ stašinn 350 milljarša, en fyrst rķkissjóšur taldi sig hafa efni į aš eiga veršlitla pappķra ķ bönkunum, žį getur hann varla fślsaš viš mun vešlįnum heimilanna, sem eru mun meiri lķkur į aš hann fįi greitt.

Hugsanlega gengur žessi hugmynd ekki upp ķ žessari mynd, en mér finnst vel žess virši aš skoša einhverja svo śtfęrslu.  Mér finnst synd aš lįta 270 milljarša renna beint til Sešlabankans, žegar hugsanlega er hęgt aš lįta fleiri njóta aursins ķ leišinni.


Innantómar ašgeršir til stušnings heimilunum

Ķ sunnudagsblaši Morgunblašsins er grein meš yfirskriftinni "100 dagar frį hruni".  Greininni fylgir mynd sem į aš sżna til hvaša ašgerša rķkisstjórnin hefur gripiš til aš m.a. létta undir meš heimilunum.  (Żmsu öšru er lķka lżst į myndinni.)  Morgunblašiš fer liš fyrir liš ķ gegnum 13 atriši sem rķkisstjórnin lofaši nóvember og lögfesti aš miklu leiti nokkru sķšar.   Žessi 13 atriši eru skošuš og hakaš viš žau sem eru komin til framkvęmdar.  

Mig langar aš fara ašeins yfir žessar "ašgeršir", žvķ ķ mķnu huga er žarna um innantóma hluti aš ręša en ekki ašgeršir sem gagnast heimilunum sem nokkru nemur.  Į žvķ eru žó heišarlegar undantekningar.

  1. Greišslujöfnunarvķsitala:  Hśn var sett į og hefur vissulega tķmabundin įhrif til aš létta mįnašarlegri greišslubyrši af heimilunum.  Vandinn viš žetta er aš žaš tekur lengri tķma aš greiša lįnin og žvķ mun heildargreišslubyrši lįnanna žyngjast.  Žegar upp er stašiš mun fólk greiša hęrri upphęš vegna lįnanna sinna, en samkvęmt gamla kerfinu.  Nišurstaša:  Engu er létt af heimilunum og heildargreišslan eykst.
  2. Fjölgun śrręša Ķbśšarlįnasjóšs (ĶLS):  Žetta er hiš besta mįl, en aftur er veriš aš lķta til žess aš lengja ķ lįnum sem aš lokum gerir žaš aš verkum aš fólk borgar meira.  Nišurstaša:  Engu er létt af heimilunum og heildargreišslan eykst.
  3. Leigumarkašur ĶLS:  ĶLS mį leigja fólki hśsnęši sem žaš missir.  Vį.  Fólk į ekki bara aš missa hśsnęšiš sitt vegna žess aš rķkisstjórnin missti tökin į efnahagsmįlunum, žaš į aš fį aš leigja aftur hśsiš sitt.  Vęri ekki miklu nęr aš afskrifa strax nęgilega mikiš af skuldunum, til žess aš fólk hafi efni į aš greiša af afganginum? ĶLS hlżtur aš vera meš eitthvaš višmiš varšandi leigugreišslu.  Ef viškomandi hefur efni į aš greiša žį upphęš ķ leigu og žaš er nóg fyrir ĶLS aš fį žį upphęš upp ķ kostnaš sinn, er žį ekki einfaldast aš stilla höfušstól lįnanna žannig aš įrleg leigugreišsla jafngildi įrlegri afborgun og vöxtum lįna og öšrum föstum kostnaši vegna hśsnęšisins, sem annars mun falla į ĶLS.  Slķkur kostnašur er t.d. fasteignagjöld, hśseigendatrygging og brunatrygging.  Nišurstaša:  Rangur kostur valinn.
  4. Nišurfelling gjalda vegna skilmįlabreytinga:  Žetta var gott og blessaš, en rann śt um įramótin.  Fjölmargir gįtu nżtt sér žetta, en hvaš meš alla sem žurfa aš fara ķ skilmįlabreytingar į žessu įri.  Nęr hefši veriš aš fella nišur stimpilgjöld alfariš af vešlįnum.  Žaš er grimmt, aš žegar fólk er aš reyna aš bjarga žvķ sem bjargaš veršur, žį heimti rķkissjóšur sitt og lękki žar meš upphęšina sem fólk hefur til umrįša.  Nišurstaša:  Gott mešan žaš varši, en žetta gilti bara til įramóta (nema žetta hafi veriš lengt įn žess aš auglżsa).
  5. Fellt śr gildi aš skuldajafna megi barnabótum:  Bara hiš besta mįl.  Nišurstaša: Gott framtak, en vegur ekki žungt, žar sem skuldirnar verša ennžį til innheimtu.
  6. Fellt śr gildi aš skuldajafna megi vaxtabótum:  Skiptir mįli fyrir žį sem fį vaxtabętur greiddar fyrirfram, sem ég veit ekki hvaš žaš er stór hluti žjóšarinnar.  Fyrir hina eru žetta fyrirheit sem nżtast fólki ķ įgśst og žaš er fullkomlega óvķst hvort žessi fyrirheit verša enn viš lżši žį.  Nišurstaša:  Varla merkileg rįšstöfun og skuldirnar verša ennžį til innheimtu.
  7. Barnabętur greiddar śt mįnašarlega: Žetta er nś brandarinn ķ ašgeršum rķkisstjórnarinnar.  Barnabętur eru greiddar fyrirfram, žrjį mįnuši ķ senn.  Ef tillagan yrši aš veruleika, sem hśn er ekki ennžį oršin, žį žżšir žaš aš 1. febrśar fęr fólk ašeins žrišjung af žeirri barnabótunum sem žaš hefši annars fengiš greitt śt.  Nišurstaša:  Brandari sem sżnir aš rķkisstjórnin skilur ekki žżšingu eigin tillagna.
  8. Sveigjanleiki ķ opinberri innheimtu:  Hvaš žżšir žetta?  Veršur slegiš af kröfunum eša verša žęr geymdar og halda žęr žį įfram aš safna kostnaši?  Žessi ašgerš kemur ekki fólki til hjįlpar nema aš žaš žżši nišurfellingu krafna.  Nišurstaša:  Enn eitt dęmiš um aš rķkissjóšur skal fį sitt.
  9. Tķmabundin heimild til nišurfellingar drįttarvaxta, kostnašar og gjalda:  Lķklegast sś ašgerš sem gęti nżst fólki sem komiš er ķ alvarleg vanskil hvaš best af žeim ašgeršum sem hér er rętt um.  Spurningin er:  Hve lengi er "tķmabundiš"?  Nišurstaša:  Hiš besta mįl.
  10. Milda innheimtuašgeršir allra rįšuneyta og stofnana rķkisins:  Žetta hefur greinilega reynst innantómt loforš, žar sem Tryggingastofnun rķkisins og Lįnasjóšur ķslenskra nįmsmanna hafa ekki heyrt af žessu.  Bįšir žessir ašilar hafa veriš aš senda fólki innheimtukröfur vegna ofgreišslna.  Fyrir utan aš, ef lögin hennar Jóhönnu um greišslujöfnun hefšu nś fariš ķ gegnum žingiš į sama hraša og hękkun įfengisgjalds og vörugjalda į eldsneyti, žį vęri žessi ašgerš óžörf.  Nišurstaša:  Innantómt loforš, žar sem sumir hunsa tilmęlin.
  11. Drįttarvextir lękkašir:  Gott mįl, en žeir eru ennžį viš okurmörk og žaš eru yfirdrįttarvextir lķka.  Nišurstaša:  Jįkvętt skref.
  12. Reglugerš um hįmarksfjįrhęš innheimtukostnašar:  Reglugeršin kom til framkvęmda um įramót um leiš og nż innheimtulög tóku gildi.  Ég vil spyrja aš leikslokum varšandi žetta.  Eša eins og segir:  Dag skal aš kvöldi lofa og mey aš morgni.  Nišurstaša:  Hugmyndin er góš, en hver veršur framkvęmdin?
  13. Endurgreišsla vörugjalda og VSK af bifreišum:  Žetta er nś varla ašgerš sem kemur heimilunum vel.  Hśn hefši betur veriš ķ flokknum meš ašgeršum fyrir fyrirtękin.  Nišurstaša:  Hefur óveruleg įhrif fyrir heimilin.

Hér er kominn langur listi yfir "sértękar ašgeršir fyrir heimilin".  Žaš kęmi mér į óvart, ef hagur heimilanna af žessum ašgeršum nįi 100 milljónum.  Žaš er ekkert bitastętt ķ žessum ašgeršum.  Ekkert sem skiptir verulegu mįli.  Rķkisstjórnin tekur ekki į sig hagstjórnarmistök sķn.  Heimilin eiga aš sitja uppi meš 20% veršbętur į lįn sķn og/eša 40-60% lękkun krónunnar gagnvart helstu višmišunarmyntum.  Žaš er ekkert ķ žessum ašgeršum sem verndar innkomu heimilanna.  Žaš er ekkert ķ žessum ašgeršum sem mun aušvelda fólki aš halda eignum sķnum.  Aftur og aftur er veriš aš auka heildargreišslur eša auka kostnaš.  Ašeins ķ tveimur tilfellum er hęgt aš segja, aš rķkissjóšur sjįi af tekjum.  Ég vil ganga svo langt aš segja, aš žetta eru innantóm loforš um stušning viš heimilin.  Žetta er oršagjįlfur um ekki neitt.

Mķn skilaboš til rķkisstjórnarinnar eru žessi:  Vakniš af dvalanum og fariš aš gera eitthvaš sem skiptir mįli fyrir heimilin ķ landinu.


Öryggi į feršamannastöšum

Į visir.is er stutt umfjöllun um grein David Bauder, blašamanns AP fréttastofunnar, til Ķslands ķ desember sl.  Žessi grein Bauders hefur birst ķ blöšum um allan heim į sķšustu dögum.  Fréttastofur į borš viš ABC og FOX, stórblöš, tķmarit, flugfélög og feršaskrifstofur hafa birt grein hans į vefum sķnum.

Ég renndi ķ gegnum greinina um daginn, en žar sem visir.is er meš tilvitnun ķ hana, žį langar mig aš gera einu atriši ķ henni nįnari skil.  Žaš snżr aš öryggi į feršamannastöšum:

The temperature the day we toured was a few degrees shy of freezing, and there was a thick coat of ice on the ground frosted by a dusting of snow.

In other words, about as treacherous as you can get. Virtually everyone in our party slipped and fell at some point. It made you realize the difference between tourist spots in Iceland and, say, in the U.S. With these conditions, U.S. tourist spots would no doubt be closed, or the ice chipped, salted and sanded into messy oblivion.

Not in Iceland. You're responsible for your own safety. Gingerly heading down a path to get a closer view of Gullfoss, one woman slipped and if she hadn't grabbed a rope railing as she was sliding under it, she would have slid perilously close to the edge.

At Geysir, you can walk so close to the volcanic pools that if you're silly enough to stick your hand in to see if it's really as hot as they say, you can. Watch the kids.

Žarna bendir Bauder į atriši sem er til skammar į feršamannastöšum į Ķslandi, ž.e. öryggismįl.  Leišsögumenn hafa reynt aš vekja athygli į žessu, en viš dauf eyru rįšamanna. 

Banaslys ķ feršamennsku hér į landi hafa veriš nokkur į undanförnum įrum.  Skemmst er aš minnast banaslyssins ķ Reynisfjörum, annaš varš viš Dettifoss og svona mętti halda įfram.  Žó svo aš žessi slys hafi oršiš ķ skipulögšum hópferšum, žį hafa flest veriš žar sem einstaklingar eša hópar hafa veriš į eigin vegum.

Ašstašan viš Gullfoss og Geysi bjóša hreinlega upp į slys.  Į hverju įri brennist fólk į hverasvęšinu viš Geysi, žegar heitt vatn śr gjósandi hver skvettist į žaš eša žegar žaš stķgur fęti eša stingur hendi ofan ķ sjóšandi heitt vatniš.  Žaš eru vissulega einhver skilti į svęšinu, sem var feršamenn viš, en žau hafa lķtiš aš segja, žegar ekkert er gert ķ aš hindra fólk ķ aš komast aš sjóšheitu vatninu.  Ķ besta falli eru snśruspottar strengdir į milli jįrnstanga sem nį aš hįmarki 20-30 cm upp śr jöršinni.  Hvaša hindrun er žaš?  Fyrir utan aš snśruspottinn hangir į milli stanganna og nemur žvķ vķša viš jöršu.  Lķtil börn skilja ekki aš žessi spotti žżšir, aš ekki mį fara inn fyrir hann.  Og ekki hamlar hann fulloršnu fólki aš nįlgast hveraskįlarnar.

Viš Gullfoss eru margar slysagildrur.  Stķgurinn sem liggur nišur aš fossinum er varhugaveršur ķ bleytu og stórhęttulegur ķ frosti.  Texti ašvörunarskilta er óskżr (efnislega) eša mįšur.  Skiltin eru fjarri fossinum og ekki er vķst aš allir, sem ętla aš fossinum, fari framhjį žeim.   Žaš er eiginlega meš ólķkindum aš ekki verši žarna mörg banaslys į hverju įri mišaš viš žann fjölda sem žarna fer um.

Ašstaša og öryggi viš feršamannastaši er vķša śrbótavant.  David Bauder bendir réttilega į, aš bśiš vęri aš loka fyrir ašgengi aš žessum stöšum ķ Bandarķkjunum og lķklegast lķka ķ flestum löndum ķ kringum okkur.  Eftir hverju er veriš aš bķša?  Fleiri banaslysum?  Lögsóknum?  Ég veit žaš ekki, en óttast žaš versta.

Ég hef lagt žaš til, aš ašgeršir til śtbóta į feršamannastöšum, sé eitt af žvi sem hęgt er aš fara ķ til aš fjölga störfum ķ landinu.  Sem sérfręšingur ķ öryggismįlum og veršandi leišsögumašur, žį hrķs mér hugur viš aš sjį hve vanbśnir feršamannastašir eru varšandi öryggi feršamanna.  Žaš er heldur ekki góš landkynning, žegar gagnrżni į žetta birtist ķ fjölmišlum um allan heim.


Jöklabréf, erlend lįn og vaxtaskiptasamningar

Ég veit ekki hvaš žaš eru margir sem hafa lesiš svariš hans Gylfa Magnśssonar, dósents ķ hagfręši viš Hįskóla Ķslands, į Vķsindavefnum viš spurningunni Hvaš eru jöklabréf?  Ég vil hvetja alla til aš kynna sér žetta svar, vegna žess aš žaš gęti veriš lykill aš žvķ hve aušvelt er aš nišurfęra stóran hluta erlendra lįna sem tekin hafa veriš ķ gegnum innlend fjįrmįlafyrirtęki.  Skošum fyrst svar Gylfa, eša öllu heldur hluta žess:

Ķ grundvallaratrišum er enginn munur į jöklabréfum og skuldabréfi sem ķslenskur banki hefur gefiš śt ķ sömu mynt, nema hvaš śtgefandinn er erlendur ķ öšru tilfellinu og innlendur ķ hinu. Ķ bįšum tilfellum į sį sem kaupir bréfiš kröfu į śtgefandann um greišslu į vöxtum og höfušstól ķ ķslenskum krónum. Erlendir ašilar hafa hins vegar yfirleitt ekki mikinn įhuga į aš skulda ķ krónum og žurfa žar meš bęši aš bśa viš gengisįhęttu og hįa vexti. Žvķ semja śtgefendur jöklabréfa alla jafna viš ķslenskan banka um vaxta- og gjaldmišilskipti. Meš žvķ er įtt viš aš ķslenski bankinn tekur aš sér aš greiša vexti og afborganir ķ krónum. Ķslenski bankinn tekur į sama tķma lįn ķ erlendri mynt sem śtgefandi jöklabréfsins tekur aš sér aš greiša af ķ stašinn. Ķslenski bankinn fęr sķšan krónurnar sem fengust fyrir sölu jöklabréfsins en śtgefandi jöklabréfsins fęr andvirši erlenda lįnsins. Alla jafna eru reyndar żmsir millilišir ķ žessu ferli en žaš breytir lķtt heildarmyndinni og veršur hlutverk žeirra žvķ ekki rakiš hér.

Hér erum viš meš žį stöšu, aš erlendir ašilar gįfu śt jöklabréfin.  Kaupendur voru żmsir ašilar, bęši erlendir og innlendir. Ķslensku bankarnir tóku aš sér a selja bréfin og lķka aš greiša žau til baka.  Į móti tóku ķslensku bankarnir erlend lįn, sem śtgefendur jöklabréfanna taka aš sér aš greiša.  Hvor um sig tekur žvķ įhęttu ķ eigin mynt žó lįnin/skuldabréfin séu ķ mynt annars lands.

Peningarnir sem komu inn ķ ķslensku bankana meš jöklabréfunum voru m.a. notašir til aš lįna śt ķ erlendri mynt til innlendra ašila.  Žó upphaflega skuldbindingin hafi veriš ķ erlendri mynt, žį er endurgreišslan ķ ķslenskum krónum, en ekki erlendum gjaldeyri.  Žaš žżšir aš upphęšin sem viš (almenningur) skuldum ķ CHF, EUR, USD eša JPY yfirfęrt į nśverandi gengi er ekki sama upphęš og bankarnir skulda vegna žessara śtlįna.  Viš žessar ašstęšur hefur žvķ ķ reynd myndast grķšarlegur gengishagnašur. 

Segjum aš innlendar fjįrmįlastofnanir hafi lįnaš śt 100 milljarša ķ gengiskörfum fyrir tveimur įrum.  Ķ dag eru žessi gengistryggšu lįn komin ķ 220 milljarša mišaš viš upphaflegu fjįrhęš ķ hverri mynt fyrir sig. (Vissulega er hękkun GVT ekki svona mikil en hlutur JPY og CHF er hęrri en annarra mynta ķ śtlįnunum og skżrir žaš mismuninn.)  Viš žetta bętast sķšan vextir og vaxtaįlag sem ķ žessu dęmi eru reiknaš alls 5%.  Aš teknu tilliti til žess aš gengiš hefur veriš misjafnt į žessu tveggja įra tķmabili, žį gef ég mér aš vaxtagreišslur nemi alls 5 milljöršum.  Į bakviš žetta stendur hins vegar 135 milljarša skuld bankanna ķ ķslenskum krónum, ž.e. upprunalegu 100 milljaršarnir auk 17,5% vaxta į įri ķ 2 įr.  Žarna hefur žvķ myndast rżmi fyrir bankana til aš lękka skuldina um allt aš 85 milljarša įn žess aš bankinn sé aš tapa neinu.  Raunar vęri hęgt aš segja aš bankarnir hefšu meira svigrśm, žar sem lįntakendur eru bśnir aš borga vexti af žessum lįnum.  Vandamįliš er lķklegast, aš ekki tóku allir bankar aš sér aš selja jöklabréf og žvķ er svigrśm einstakra banka til aš lękka kröfur ekki eins mikiš og annarra. Į móti kemur aš žeir bankar sem ekki geršu vaxtaskiptasamninga vegna jöklabréfanna, fengu aš öllum lķkindum lįn frį bönkum sem geršu žaš.

Nś er spurningin hvort bankarnir vilja lįta višskiptavinina njóta žess, aš skuldir bankanna vegna erlendu lįnanna til višskiptavinanna hafa ekki hękkaš eins mikiš og gjaldmišlarnir sem notašir voru til višmišunar ķ gengiskörfum lįnanna.  Svigrśmiš er augljóslega fyrir hendi.  Sķšan mį ekki gleyma žvķ aš žaš voru m.a. žessir vaxtaskiptasamningar sem įttu ekki hvaš minnstan žįtt ķ hruni krónunnar.

Nįnari śtskżring fyrir žį sem hafa gaman af tölum

Best er aš nota dęmi til aš sżna hvaš žetta žżšir ķ raun og veru.  Hér er stillt upp dęmi, žar sem tekin eru lįn og gefin śt jöklabréf til tveggja įra.  Mišaš er viš aš śtgįfudagur sé 3. janśar 2007 og gjalddagi žvķ 3. janśar 2009: 

  1. Ķslenskur banki tekur lįn til tveggja įra ķ CHF (svissneskir frankar) meš LIBOR vöxtum.  Andvirši lįnsins er 100 milljaršar króna eša CHF 1,75 milljaršar mišaš viš gengi CHF = 57,28 IKR.
  2. Erlendur ašili gefur śt jöklabréf fyrir 100 milljarša til tveggja įra meš 17,5% vöxtum.
  3. Žessir ašilar gera meš sér vaxta- og gjaldmišilsskipti, žannig aš erlendi ašilinn fęr fjįrhęš CHF lįnsins og tekur yfir greišslur vegna žess, en ķslenski bankinn sér um sölu į jöklabréfunum, fęr andviršiš til sķn og tekur aš sér aš greiša bréfin aš lįnstķmanum lišnum.  Ķ samningi ašila er geršur upp vaxtamunur į žessu tveimur lįnum.
  4. Ķ bókum ķslenska bankans koma fram lįniš ķ CHF, skiptisamningurinn og jöklabréfin.
  5. Ķslenski bankinn notar peningana sem hann fęr vegna jöklabréfanna til aš lįna til innlendra ašila.  Žar sem bankinn tók upphaflega lįn ķ CHF, žį lįnar hann śt meš višmiš ķ CHF alls 100 milljarša kr. eša CHF 1,75 milljarša.  Žessi lįn eru til langs tķma, segjum 20 įra, og eru įn greišslu af höfušstól fyrsta įriš en meš 3% vaxtaįlagi.
  6. Aš tveimur įrum lišnum koma bęši lįniš sem bankinn tók ķ CHF og jöklabréfin į gjalddaga.  Erlendi ašilinn greišir CHF-lįniš, en ķslenski bankinn jöklabréfin.  Žį kemur upp forvitnileg staša.  Skuld ķslenska bankans er 100 milljaršar króna plśs vextir eša alls 135 milljaršar króna.  Skuld erlenda ašilans er CHF 1,75 milljaršar auk vaxta. Gefum okkur aš vextir hafi veriš 2% į įri.  Žaš žżšir aš endurgreišslan er CHF 1,82 milljarša eša alls kr. 207 milljaršar.  Mįliš er aš upphęš CHF-lįnsins skiptir ekki mįli ķ krónum tališ, žar sem aš erlendi ašilinn tekur aš sér aš greiša lįniš.
  7. Staša lįna innlendu ašilanna fylgir aftur gengi CHF. Žęr greišslur sem ķslenski bankinn er bśinn aš fį eru vaxtagreišslur vegna alls lįnsins fyrir 2007 sem eru 5% af CHF 1,75 milljöršum eša 87,5 milljónir CHF = 4,9 milljarša króna mišaš viš aš 1 CHF = 56 IKR.  Seinna įriš greiša lįntakendur til baka 1/19 af lįninu og 5% vexti af höfušstól hverju sinni.  Höfušstólsgreišslan er žvķ CHF 92 milljónir og vaxtagreišslan um CHF 85 milljónir eša alls CHF 177 milljónir sem gerir 14,2 milljarša króna mišaš viš mešalgengi CHF į sķšast įri upp į 80,36 IKR.  Alls hafa greišslur til ķslenska bankans žvķ numiš rśmlega 19 milljöršum króna.  Eftirstöšvar lįnanna eru aftur CHF 1,66 milljaršar eša kr. 190 milljaršar mišaš viš gengi CHF = 114,76.
  8. Nišurstašan er aš ķslenski bankinn situr upp meš kröfu vegna jöklabréfa upp į kr. 135 milljarša, en į kröfu į innlenda lįntakendur upp į kr. 190 milljarša auk žess aš hafa fengiš 19 milljarša greidda.  Hagnašur ķslenska bankans į žessu višskiptum į uppgjörsdegi jöklabréfanna er žvķ 74 milljaršar IKR plśs/mķnus greišslur sem fara į milli ķslenska bankana og hins erlenda śtgefenda jöklabréfanna ķ samręmi viš įkvęši samningsins.  Žetta er dįgóšur gengishagnašur og nemur hann 74% af upphaflegu fjįrhęšinni.  Ekki slęm įvöxtun žaš.

Žaš er örugglega margt gagnrżnivert ķ žessu dęmi og žvķ vęri fróšlegt, ef einhver sem hefur betri upplżsingar um ešli svona vaxta- og gjaldmišlaskiptasamninga gęti endurreiknaš žetta.  Eftir stendur aš hagnašur ķslenska bankans er grķšarlegur vegna gengisfalls krónunnar.  Žennan hagnaš er hęgt aš nota til aš fęra lįnin nišur, t.d. meš žvķ aš miša viš annaš gengi į CHF.  Ef viš tökum t.d. upphęš eftirstöšva ķ CHF įkvešum aš sś upphęš eigi aš jafngilda 135 milljöršum, žį fįum viš śt gengiš 1 CHF = 81,33 IKR sem er alveg įsęttanlegt gengi mišaš viš hamfarir sķšustu mįnaša.  Ef notašur er upphaflegi höfušstólinn, ž.e. 1,75 milljarša, žį fęst śt gengiš 1 CHF = 77,14 IKR.

Ef ég er alveg śt ķ móa meš žessar pęlingar mķnar, žį žętti mér vęnt um aš fį įbendingu um slķkt og ég mun strax endurskoša śtreikninga mķna eša fjarlęgja fęrsluna.  Komi ekki slķkar įbendingar, žį lķt ég svo į, aš ég hafi talsvert til mķns mįls.


Skynsöm įkvöršun

Žetta eru góšar fréttir fyrir śtgerširnar og mun auka gjaldeyristekjur žjóšarinnar um tugi milljarša.  Žaš sem kannski vekur furšu, er aš Einar K. Gušfinnsson hefur neitaš fram ķ žaš rauša undanfarna mįnuši aš fara žessa leiš.  Hvers vegna žessi sinnaskipti nśna, veit ég ekki, en mig grunar aš vęntanlegur landsfundur Flokksins hafi eitthvaš meš žaš aš gera.  Mig grunar lķka aš į nęstu dögum munum viš sjį fleiri svona stórar įkvaršanir kynntar fyrir žjóšinni, enda viršast landsfundarsamžykktir Flokksins vera öllu ęšra.

En varšandi aukningu veišiheimilda, žį er allt sem segir aš žetta sé skynsöm įkvöršun.  Sjómenn hafa sagt nęgan žorsk vera ķ sjónum, aukning heimilda mun ekki kollvarpa uppbyggingarstarfinu og verš į afuršum er hįtt.  Žaš sem žarf aš tryggja, er aš žessi 30 žśsund tonn fari til vinnslu innanlands og skapi žannig fleiri störf hér į landi.


mbl.is Žorskkvóti aukinn
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Hagsmunasamtök heimilanna stofnuš

Ķ kvöld voru stofnuš ķ Hįskólanum ķ Reykjavķk nż hagsmunasamtök, Hagsmunasamtök heimilanna (HH).  Ég fór į stofnfundinn og mun sitja ķ varastjórn samtakanna į fyrsta kjörtķmabili žeirra.

Grunnurinn aš stofnun žessara samtaka er aš standa vöršu um hagsmuni heimilanna ķ žeim ólgusjó sem ķslenskt efnahagslķf er aš ganga ķ gegnum.  Megin įherslan er lögš į lįnamįl og aš stöšva žį ašför sem nś er gerš aš fjįrhagslegu sjįlfstęši heimilanna ķ landinu vegna hinnar miklu greišslubyršar sem žau žurfa aš standa undir.

Ég, lķkt og margir sem voru į stofnfundinum, er oršinn langeygur eftir žeim ašgeršum sem rķkisstjórnin hefur ķtrekaš lofaš til aš styšja viš heimilin ķ landinu.  Af žeirri įstęšu fór ég į stofnfundinn og bauš mig fram til stjórnarsetu. 

Heimilin ķ landinu verša aš fara aš sjį einhverjar lausnir.  Eigiš fé hśsnęšiseigenda hefur brunniš upp hrašar en auga į festir į sķšustu 18 mįnušum.  Skiptir žį ekki mįli hvort įhvķlandi eru verštryggš krónulįn eša lįn ķ erlendri mynt.  Žeir ašilar, sem eiga aš hafa žaš hlutverk aš halda jafnvęgi ķ hagkerfinu hafa brugšist.  Og žaš er bara eins og žaš ķ sé ķ fķnu lagi.  Fķnu, flottu kosningaloforšin, hvaš žį stefnulżsing rķkisstjórnarinnar reyndust ekki pappķrsins virši.  Og žaš viršist lķka vera ķ fķnu lagi.  Į almenning hrśgast himinhįar skuldir, sem viš eigum ekkert ķ, en žurfum samt aš borga. Og žaš viršist lķka ķ fķnu lagi.

Hagsmunasamtök heimilanna verša ekki pólitķsk samtök, en žau munu vonandi verša aš afli ķ ķslensku samfélagi.  Afli sem mun nį ķ gegn breytingum.  Afli sem mun skipta mįli fyrir almenning ķ landinu hvort sem fólk veršur hluti af samtökunum eša ekki.  En žaš mun styrkja stöšu Hagsmunasamtaka heimilanna, ef žau verša fjölmenn.  Hvet ég lesendur til aš skrį sig ķ samtökin, en žaš mį gera meš žvķ aš smella hér.  Tekiš skal fram aš ekkert félagsgjald er.

Ég bind miklar vonir viš samtökin, žvķ aš žeim standa einstaklingar, sem hafa haft sig frammi meš góšar hugmyndir um śrlausnir ķ opinberri umręšu į sķšustu 3 mįnušum.  Žarna fer hópur sem er oršinn leišur į aš bķša og er tilbśinn aš vinna meš stjórnvöldum aš lausnum.  En žaš verša aš vera lausnir sem tryggja hag heimilanna.  Žaš veršur stęrsta verkefni okkar į nęstu vikum og mįnušum.


mbl.is Stofnfundur Samtaka heimilanna
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

« Fyrri sķša | Nęsta sķša »

Höfundur

Marinó G. Njálsson
Marinó G. Njálsson
Upplýsingaöryggi og persónuvernd eru mínar ær og kýr, þó ég blaðri um allt og ekkert hér á blogginu. Er í Hagsmunasamtökum heimilanna og berst fyrir réttlæti fyrir heimili í landinu.  Loks er ég faggiltur leiðsögumaður.  Netfangið mitt er mgn@islandia.is og netfang fyrirtækisins oryggi@internet.is.

Heimsóknir

Flettingar

  • Ķ dag (23.4.): 0
  • Sl. sólarhring: 13
  • Sl. viku: 39
  • Frį upphafi: 0

Annaš

  • Innlit ķ dag: 0
  • Innlit sl. viku: 37
  • Gestir ķ dag: 0
  • IP-tölur ķ dag: 0

Uppfęrt į 3 mķn. fresti.
Skżringar

Aprķl 2024
S M Ž M F F L
  1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30        

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband