Leita ķ fréttum mbl.is

Sjįlfbęrni er lykillinn aš öllu

Į Eyjunni eru tvęr fęrslu sem notiš hafa mikillar athygli sķšustu daga.  Önnur er eftir Eygló Haršardóttur Framtķš į Ķslandi? og hin eftir Vilhjįlm Žorsteinsson Leišir śr höftum.  Bįšar lżsa nokkurn veginn sama vandamįlinu eša eigum viš aš segja višfangsefninu, ž.e. hvernig eigum viš aš gera žetta land lķfvęnlegt og sjįlfbęrt.

Nśna rśmlega 43 mįnušum eftir hrun hagkerfisins og 49 mįnušum eftir hrun krónunnar, žį erum viš ekki ennžį bśin aš moka okkur ķ gegn um skaflinn og žaš sem meira er, viš vitum ekki hve langt er eftir.  Stašreyndin er nefnilega sś, aš viš höfum ekki yfirsżn yfir višfangsefniš.  Ég vil raunar ganga lengra og segja aš viš höfum ekki einu sinni skilgreint višfangsefniš.  AGS hefur lįtiš okkur hafa sķna skilgreiningu og fjįrmįlakerfiš sķna, lķfeyrissjóširnir eru duglegir aš halda sinni į lofti og Samtök atvinnulķfsins sinni, en engin af žessum skilgreiningum hefur hagsmuni almennings ķ huga.  Žęr eru allar sértękar til aš bjarga takmörkušum hópi fyrirtękja eša lķfeyrissjóša upp śr kviksyndinu sem žessir ašilar įlpušust śt ķ, en ekki almenningi sem žessir hópar drógu meš sér ofan ķ kviksyndiš.

Sjįlfbęrni heimila og fyrirtękja

Ķ lok september 2008 gerši ég žį djörfu tilraun aš koma meš tillögu aš lausn į skuldamįlum heimilanna.  Lżsa mį lausninni meš einu orši:  Sjįlfbęrni.  Ég stakk upp į žvķ žį og hef ķtrekaš žį tillögu óteljandi sinnu eftir žaš, aš fęri yrši skuldastöšu sem flestra žannig nišur aš hśn yrši sjįlfbęr.  Ljóst vęri aš žaš tękist ekki fyrir allan, en žį yrši aš śtfęra skjótvirkar leišir fyrir fólk og fyrirtęki ķ gegn um hiš óhjįkvęmilega, ž.e. eignasölu, sértęka skuldamešferš eša gjaldžrot.  Sišari hluti af žessari hugmynd hefur veriš hrint ķ framkvęmd meš lögum og samningum viš fjįrmįlafyrirtęki, en fyrri hlutinn aš mestu meš ķhlutun dómstóla.  Samt er stórhluti heimila og fyrirtękja ekki sjįlfbęr, raunar sżnist mér žau einu sem eru sjįlfbęr vera sjįvarśtvegsfyrirtękin, fjįrmįlafyrirtękin, įlverin og svo žau sem hafa fengiš mestu nišurfellingarnar hjį bönkunum.

Stjórnvöld og fjįrmįlafyrirtękin verša aš įtta sig į žvķ, aš sjįlfbęrni, ž.e. aš tekjur dugi fyrir śtgjöldum og fjįrfestingum, er lykillinn aš vexti.  Mešan stór hluti žjóšarinnar er ķ ósjįlfbęrri stöšu, žį mun vera fimbulkuldi į fjįrfestingamarkaši, hvort heldur fasteignamarkaši eša vinnuvélamarkaši.  Hagvöxtur mun žvķ ekki byggjast į žvķ sem bżr til varanlegan vöxt heldur žvķ aš fólk getur ekki frestaš neyslu lengur og lętur žvķ eitthvaš annaš sitja į hakanum ķ stašinn.

Mešan aš žessu heldur įfram, žį efast ég stórlega um aš žaš sé björt framtķš hér į landi nęstu įrin og enn sķšur sé ég fram į aš viš finnum leiš śt śr höftunum.

Sjįlfbęrni žjóšfélagsins

Vandi heimila og fyrirtękja er mikill, en hann er bara sem dropi ķ hafi saman boriš viš vanda okkar sem žjóšar.  Sį vandi felst ķ hinni grķšarlegu skuldsetningu okkar erlendis żmist ķ formi erlendra lįna eša ķ formi eigna erlendra ašila sem fastar eru hér į landi, en hann felst einnig ķ žeim vanda sem lżst er ķ žessari mynd frį Sešlabanka Ķslands.

Helstu žęttir višskiptajafnašar  Eins og sést į myndinni, žį er višskiptajöfnušur stöšugt neikvęšur, ef frį eru taldir žrišji įrsfjóršungur 2007, 2010 og 2011.  Jįkvęšur vöruskipta- og žjónustujöfnušur sķšustu žriggja įra hefur sama og ekkert upp ķ neikvęšar žįttatekjur og framlög.  Į sķšustu 10 įrum, ž.e. frį įrsbyrjun 2002 til įrsloka 2011 var višskiptajöfnušur neiškvęšur um 1.546 ma.kr. eša aš mešaltali 154,6 ma.kr. į įri og erum viš žį aš tala um į gengi hvers įrs.  Žetta jafngildir 29,1% af śtflutningi hvers įrs!  Meš öšrum oršum, heimilisbókhald žjóšfélagsins Ķslands gengur śt į aš fį lįnaš į hverju įri sem nemur hįtt ķ 30% af śtgjöldum heimilisins.  Fyrir žį sem segja aš žetta sé allt gömlu bönkunum aš kenna, žį er žaš mikill misskilningur.  Žeir voru bara millilišur fyrir peningana sem fóru ķ vinnu hjį einhverjum öšrum.

Gefum okkur žó aš drjśgur hluti af erlendum skuldum žjóšarinnar sé hjį hrunbönkunum, žį er ekki hęgt aš lķta framhjį žvķ aš įkvešinn hluti eigna žeirra er hér į landi.  Einnig er žaš stašreynd aš eftir standa drjśgar skuldir, žó žęr verši bara brot af žvķ sem er hjį hrunbönkunum.  Samkvęmt upplżsingum į vef Sešlabanka Ķslands eru erlendar skuldir įn hrunbankanna um 855 ma.kr. 

Samkvęmt greinargerš meš frumvarpi til breytingar į lögum um gjaldeyrismįl, ž.e. žegar gjaldeyrishöftin voru hert, žį voru innlendar eignir žrotabśa hrunbankanna um 1.166 ma.kr., žar af teljast 872 ma.kr. vera kröfur, en mismunurinn eignir ķ hlutabréfum sem ekki žarf gjaldeyri fyrir nema innlendir kaupendur verši aš bréfunum. Į móti koma erlendar eignir innlendra ašila og sé reiknaš meš žvķ aš viš greišslu renni sį gjaldeyrir allur inn ķ landiš, žį er nettó śtstreymi 528 ma.kr.

Loks eru žaš ašrar eignir erlendra ašila hér į landi, m.a. hinna svo köllušu jöklabréfaeigenda.  Samkvęmt frétt Fréttablašsins ķ dag eru žar langleišina 500 ma.kr. til višbótar.

Fyrir tępu įri fjallaši ég svo um villuna sem felst ķ žvķ aš menn noti vergaskuldatölu en ekki brśttó (sjį Stórhęttuleg hugsanaskekkja varšandi erlendar skuldir - Ekki er hęgt aš treysta į erlendar eignir til aš greiša erlendar skuldir).  Ég held aš žau rök semég setti fram ķ žeirri fęrslu eigi ennžį viš.

Ég vil fullyrša aš ekkert gagn veršur af gjaldmišilsskiptingu, ef henni fylgja ekki mjög markvissar ašgeršir ķ efnahagsmįlum sem miša aš žvķ aš gera žjóšfélagiš sjįlfbęrt til langframa.  Ķ athugasemd į Eyjunni segi ég aš grķpa verši til žrenns konar ašgerša.  Ein er tķmabundin, en hinar tvę verša aš vera til langframa.  Žęr eru:

A.  Auka innlenda framleišslu sem kemur žį aš einhverju leiti ķ stašinn fyrir innflutning og eykur śtflutning.  Žetta er ašgerš sem veršur aš vera til langframa.

B.  Draga veršur śt śtstreymi gjaldeyris meš t.d. höftum į innflutningi, erlendri fjįrfestingu og eyšslu ķ śtlöndum.  Žetta ętti vonandi bara aš vera til skamms tķma.

C.  Lękka erlendan fjįrmagnskostnaš meš žvķ aš draga śr lįntöku og/eša semja um hagstęšari vaxtakjör og lękka žį įvöxtun sem erlendum ašilum (og žar meš innlendum) bżšst hér į fjįrmagnsmarkaši, ž.e. vextir rķkisskuldabréfa verša aš lękka verulega.

Menn verša aš skilja, aš mešan viš żtum undir neikvęšan višskiptajöfnuš, žį mun įstandiš bara versna.  Ef viš bętum įrlega 150 ma.kr. į neikvęšu hlišina, žį er ekki langt ķ nęstu kollsteypu.  Heldur hefur dregiš śt neikvęšum jöfnušinum sķšustu tvö įr, en betur mį ef duga skal įšur en višskiptajöfnušur veršur jįkvęšur.  Og žį eigum viš eftir aš vinna į skuldastabbanum.

Eitt er žaš sem viš veršum aš fara aš hugsa upp į nżtt.  Žaš er hvenęr vara, žjónusta eša framleiša er ķ raun ódżrari fyrir žjóšarbśiš ķ gjaldeyrisśtlįtum annars vegar og hins vegar śtvegar žjóšarbśinu meiri gjaldeyristekjur.  Žurfum viš aš breyta skattkerfinu žannig aš žaš umbuni žeim sem stušla aš betri višskiptajöfnuši og refsi žeim sem vinna gegn jįkvęšum višskiptajöfnuši?  Er slķkt yfir höfuš framkvęmanlegt?

Sjįlfbęrni er lykiloršiš

Hvernig sem viš skošum framtķšina, žį er sjįlfbęrni lykiloršiš.  Sjįlfbęrar fiskveišar, sjįlfbęr nżting orkuaušlinda og sjįlfbęrni  hagkerfisins meš tilliti til višskiptajafnašar.  Viš žekkjum žetta tvennt fyrra, en hiš sķšasta er hugsun sem viš žurfum aš venjast. 

Ķ bili getur žetta žżtt aš viš žurfum aš neita okkur um hluti sem okkur žóttu sjįlfsagšir į įrunum 1995 - 2008, ž.e. meiri lśxus en almenningur var vanur.  Jį, hugsanlega er toppinum ķ neysluhyggjunni nįš ķ bili og viš veršum aš sętta okkur viš lęgri lifistašal.  Hįtęknisjśkrahśsiš sem viš ętlušum aš byggja žarf lķklega aš vera eitthvaš minna en viš ętlušum okkur.  Ekki verša byggšar knatthallir ķ öllum sveitafélögum eša eins flottar sundlaugar og stungiš hefur veriš nišur į vķš og dreif.  Huga žarf betur aš aršsemi framkvęmda og gera rķkari kröfur til hennar. 

Forstjóri Landsvirkjunar hefur nefnt žetta ķ sķnu mįli og ég held aš svo verši aš eiga sér staš vķšar.  Eins og žaš vęri frįbęrt aš geta boraš akgöng ķ gegn um mörg fjöll og undir firši, žį verša slķkar framkvęmdir aš taka betur miš af ašstęšum ķ žjóšfélaginu.  A.m.k. žurfa žjóšhagslegir śtreikningar lķka aš taka tillit til žess hver įhrif framkvęmdanna eru į višskiptajöfnušinn.

Gjaldmišillinn endurspeglar hagstjórnina

Ķ öllu žessu skiptir nįnast engu mįli hvaša gjaldmišil viš veršum meš ķ landinu.  Višskiptajöfnušur snżst ekki um hver gjaldmišillinn er eša hvort hann er alžjóšlega višurkenndur.  Žetta sést vel, ef litiš er til PIIGS eša GIPSI landanna (Grikkland, Ķtalķa, Spįnn, Portśgal og Ķrland).  Žau eru öll meš evru sem sinn gjaldmišil og eru ķ tómu tjóni, žar sem višskiptajöfnušur žeirra hefur veriš neikvęšur ķ talsveršan tķma.  Japan er meš einn sterkasta gjaldmišil ķ heimi, en fjįrmįlakreppan žar er samt bśin aš vara ķ yfir 20 įr.  Svisslendingar eru lķka meš sterkan gjaldmišil, en žeir įtta sig į žvķ aš of sterkur gjaldmišill er hęttulegur śtflutningi.

Gjaldmišillinn er ekki mįliš, heldur jaršvegur hagkerfisins.  Hér į landi höfum viš gengiš illa um svöršinn og ekki sinnt uppbyggingunni.  Mörg innlend framleišslufyrirtęki hafa hętt rekstri, žar sem žau uršu undir ķ samkeppni viš innflutning.  Sį innflutningur var ekki endilega ódżrari eša betri.  Nei, hann var meira töff eša gaf innflytjandanum tękifęri til feršalaga.  Oft var įstęšan ekki flóknari.

Fyrir nokkrum įratugum var hér blómlegur fataišnašur meš umfangsmiklum śtflutningi.  Sjįlfur var ég alinn upp ķ einu slķku fyrirtęki.  Žessi fyrirtęki fóru yfir móšuna miklu eitt af öšru fyrst og fremst vegna žess aš innflutningurinn heillaši meira en innlend framleišsla.  Upphefšin kom aš utan, eins og einn kexframleišandi auglżsti kexiš meš danska nafninu.

Žróunin hefur aš hluta veriš snśiš viš, en žó žannig aš hugvitiš er ķslenskt en framleišslan kķnversk.  Meš žvķ nęst framleišslukostnašurinn nišur og hugsanlega fęst meiri hagnašur.  En viš eigum aš vera stolt af žvķ aš framleišslan sé ķslensk.  Hér žarf aš fjölga störfum ķ framleišslu og mér kęmi ekkert į óvart žó aršsemin myndi aukast.  Erlendir kaupendur eru ekki aš sękjast eftir ķslenskri hönnun framleiddri ķ Kķna.

Stjórnvöld verša aš huga betur aš undirstöšum atvinnulķfsins og gera skilyrši žeirra sem hagkvęmust.  Atvinnulķfiš veršur sķšan aš skila aršinum til žjóšarinnar.  Sjįvarśtvegur, feršažjónusta, įlišnašur, framleišslugreinar, allar verša žessar atvinnugreinar aš įtta sig į žvķ, aš viš erum öll saman į žjóšarskśtunni og lķtiš gagn er ķ žvķ aš vera meš nokkrar flottar kįtetur, ef dallurinn kemst ekkert įfram.


« Sķšasta fęrsla | Nęsta fęrsla »

Athugasemdir

1 Smįmynd: Haraldur Rafn Ingvason

Žś ert barasta į móti hagvexti...

Haraldur Rafn Ingvason, 18.4.2012 kl. 12:48

2 identicon

Jóhanna Siguršardóttir sagši ķ śtvarpi nżlega aš Sešlabankinn teldi fęrri heimili vera ķ skuldavanda nś enn fyrir hrun, einnig sagši hśn hagfręšistofnun hįskólans (minnir mig) telja aš jöfnušur hefši aldrei veriš meiri en nś į Ķslandi.

Er Jóhanna śti aš aka, eša eru hennar tilvitnanir réttar og žar meš hagfręšistofnun (eša var žaš hagstofan?) og Sešlabankinn, žį lķka śti aš aka?

Aukinn innflutningur į lśxusjeppum bendir ekki til aukins jöfnušar. Ef skuldastaša heimilanna er betri en fyrir hrun žį hef ég greinilega misst af einhverju,og óska hér meš eftir uppfęrslu į minn harša disk.  

Raunar bendir flest til žess aš Sešlabankinn sé śti aš aka. Ręšur ekki viš veršbólguna og hefur alltof hįa vexti ķ mišri kreppu.

Veršbóglan bendir til žess aš einhver sé aš "prenta" peninga. Įhugaverš er fullyršing Ólafs Margerissonar aš žaš séu bankarnir og valdi žar meš veršbólgu.  Vandinn viš žessa meintu peningaśtgįfu bankanna er sį aš meš śtlįnum sķnum bśa žeir til gerfi veršmęti sem "sjśga" raunverulegu veršmętin śr hagkerfinu. Bśa ekki til veršmęti heldur ręna žeim śr vasa almennings ķ gegnum veršbólguna (og svo nįttśrulega allt of hįa vexti). Óveršskuldašir vaša žannig ķ skyndigróša sem žeir nota m.a. til aš kaupa lśxusjeppa eša annan innflutning sem veldur svo aftur veršbólgu og "gerfi"-ženslu sem žessir blessašir Don Kķkótar ķ Sešlabankanum reyna  aš drepa nišur meš sķnum ęšisgengnu vaxtaašgeršum. 

Sammįla žér Marķnó aš nś rķši į žvķ aš spara gjaldeyri, kanski žarf fleira aš koma til en gjaldeyrishöft, t.d. aš setja almennilegan hemil į śtlįn bankanna og hugarfarsbreytingu hjį almenningi t.d. gagnvart innlendri framleišslu svo sem landbśnaši.

Bjarni Gunnlaugur (IP-tala skrįš) 18.4.2012 kl. 12:58

3 Smįmynd: Kristinn Snęvar Jónsson

Ég tek undir žaš aš sjįlfbęrni til lengri tķma litiš er forsenda fyrir raunverulegri velferš til lengri tķma litiš og frambśšar.

Ég hef einmitt tekiš dęmi (hiš lišna išnašarsamfélag į Akureyri um og upp śr mišri 20. öld) um žetta stóra samhengi innanlandsframleišslu og alžjóšavišskipta ķ pistlum mķnum į bloggsķšu minni (sbr. t.d. "Samstaša um ķslenska almannahagsmuni ķ hnattvęddum heimi" 10.2.2012, (http://krisjons.blog.is/blog/krisjons/category/2292/), "Nżr og heftur kapķtalismi" 31.1.2012, og "Markviss merkantilismi?" 2.12.2011 (http://krisjons.blog.is/blog/krisjons/entry/1220477/)).

Segja mį aš viš séum nśna aš borga fyrir "ódżran" innflutningsvarning undanfarin įr og įratugi meš verri višskiptakjörum śt į viš nś og śtgreišslu atvinnuleysisbóta til atvinnulauss fólks; Fólks sem ella hefši getaš unniš viš gjaldeyrissparandi framleišslu vara; Framleišslu sem var rśstaš viš innrįs m.a. ódżrs Asķu-innflutnings. Žaš sem verra er er aš viškomandi verkžekking og žróun hennar glatašist ķ leišinni.

Hin almennu hagfręšilegu rök fyrir al-frjįlsum alžjóšlegum višskiptum eru aš viš žaš hagnist allir ašilar gegnum įvexti sérhęfingar. Hins vegar hvķlir sś kenning m.a. į žeirri forsendu aš žaš vinnuafl og fjįrmagn sem losnar viš žaš innanlands hafi śr aš moša öšrum raunhęfari og hagkvęmari valkostum til lengri tķma litiš. Žęr forsendur hafa veriš aš bresta undanfarin įr hérlendis. Sumir standa aš vķsu meš pįlmann ķ höndunum en žorri almennings ekki.

Kristinn Snęvar Jónsson, 18.4.2012 kl. 15:47

4 Smįmynd: Kristinn Snęvar Jónsson

Smį-višbót um hiš sķšast nefnda: Ef til vill mį skrifa hluta skżringarinnar į forsendubrestum kenningarinnar um alžjóšavišskipti (Lögmįl Rķkardós) į reikning mistaka og óskilvirkni ķ hagstjórn landsins ķ žjóšhagslegu tilliti, sem hefur gert žaš aš verkum aš "ašrir valkostir" fyrir vinnuafl landsins hafa ekki reynst į setjandi, gufaš upp eša veriš tįlsżn ein.

Kristinn Snęvar Jónsson, 18.4.2012 kl. 15:56

Bęta viš athugasemd

Ekki er lengur hęgt aš skrifa athugasemdir viš fęrsluna, žar sem tķmamörk į athugasemdir eru lišin.

Höfundur

Marinó G. Njálsson
Marinó G. Njálsson
Upplýsingaöryggi og persónuvernd eru mínar ær og kýr, þó ég blaðri um allt og ekkert hér á blogginu. Er í Hagsmunasamtökum heimilanna og berst fyrir réttlæti fyrir heimili í landinu.  Loks er ég faggiltur leiðsögumaður.  Netfangið mitt er mgn@islandia.is og netfang fyrirtækisins oryggi@internet.is.

Heimsóknir

Flettingar

  • Ķ dag (29.9.): 0
  • Sl. sólarhring: 4
  • Sl. viku: 35
  • Frį upphafi: 0

Annaš

  • Innlit ķ dag: 0
  • Innlit sl. viku: 33
  • Gestir ķ dag: 0
  • IP-tölur ķ dag: 0

Uppfęrt į 3 mķn. fresti.
Skżringar

Sept. 2023
S M Ž M F F L
          1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband