Leita ķ fréttum mbl.is

Bloggfęrslur mįnašarins, aprķl 2010

Ašalfundi Hagsmunasamtaka heimilanna frestaš um viku

Ég vil koma hér į framfęri tilkynningu frį Hagsmunasamtökum heimilanna:

Af óvišrįšanlegum orsökum er ašalfundi Hagsmunasamtaka heimilanna, sem vera įtti ķ kvöld, frestaš um viku.  Įstęšan er margir samverkandi žęttir.  Nįnari upplżsingar um nżjan fundartķma verša sendar śt um leiš og bśiš er aš ganga frį formsatrišum varšandi hśsnęši.  Hagsmunasamtök heimilanna bišjast afsökunar į žeim óžęgindum sem žetta kann aš valda.

Stjórn Hagsmunasamtaka heimilanna


Įhugaveršar reglur: Reglugerš um fjįrfestavernd og višskiptahętti fjįrmįlafyrirtękja

Ég var aš taka til į tölvunni minni og rakst į skjal sem ég hlóš nišur fyrir um 30 mįnušum. [Var leišrétt śr 40 mįn.]  Žaš geymir reglugerš nr. 995 frį 30. október 2007 um fjįrfestavernd og višskiptahętti fjįrmįlafyrirtękja.  Vissulega voru žessar reglur ekki settir fyrr en 30. október 2007 vegna heimildar ķ lögum nr. 108/2007 um veršbréfavišskipti, til innleišingar į tilskipun framkvęmdarstjórnar ESB 2006/73/EB.  En žaš er innihaldiš sem er įhugavert, ekki įstęša fyrir innleišingunni.

Ķ  II. kafla reglugeršarinnar er fjallaš um skipulagskröfur.  Žar er aš finna żmislegt fróšlegt sem samkvęmt skżrslu Rannsóknarnefndar Alžingis var ekki haft ķ heišri haft, žó svo aš reglugeršin geri kröfu um žaš.  Skošum 4. gr.  Almennar skipulagskröfur:

Fjįrmįlafyrirtęki skal uppfylla eftirfarandi kröfur:
a) koma į og višhalda skżrum skriflegum verkferlum um įkvaršanatöku og skipulagi žar sem kemur fram hverjar séu bošleišir innan fyrirtękisins, sem og skipting verkefna og įbyrgšar,
b) tryggja aš starfsmönnum fjįrmįlafyrirtękisins sé kunnugt um žęr reglur og verkferla er fylgt skal ķ starfsemi žess, 
c) starfrękja višunandi innri eftirlitskerfi sem ętlaš er aš tryggja aš įkvöršunum og ferlum sé fylgt ķ allri starfsemi fyrirtękisins,
d) rįša starfsfólk meš fęrni, žekkingu og sérfręšikunnįttu sem naušsynleg er til aš inna af hendi žau verkefni sem žeim eru falin,
e) koma į og višhalda skilvirkri innri skżrslugjöf og mišlun upplżsinga į öllum višeigandi svišum ķ fyrirtękinu,
f) višhalda fullnęgjandi skrįm um višskipti sķn og innra skipulag,
g) tryggja aš žegar starfsmenn fjįrmįlafyrirtękis sinna margžęttum störfum komi žaš ekki ķ veg fyrir aš žessir ašilar geti tekist į viš störf sķn af heilindum, heišarleika og fagmennsku.

Rįšstafanir sem fjįrmįlafyrirtęki gerir til aš uppfylla  framangreindar skipulagskröfur skulu taka miš af ešli og umfangi starfsemi fyrirtękisins.

Fjįrmįlafyrirtęki skal koma į fót og višhalda kerfum og ferlum sem duga til aš vernda öryggi og réttmęti upplżsinga og trśnaš, sem į žeim hvķlir, aš teknu tilliti til žess hvers ešlis žęr upplżsingar eru sem um ręšir.

Fjįrmįlafyrirtęki skal setja sér stefnu um samfeldni višskipta, sem mišar aš žvķ aš tryggja varšveislu naušsynlegra gagna og ašgerša og aš višhalda starfseminni ef truflun veršur ķ kerfum žess eša ferlum, eša ef žvķ veršur ekki viš komiš, aš slķk gögn verši endurheimt og aš starfseminni verši komiš ķ samt horf aš nżju, eins fljótt og mögulegt er.

Fjįrmįlafyrirtęki skal setja sér stefnu um  reikningsskil sem gerir žvķ kleift aš skila tķmanlega til Fjįrmįlaeftirlitsins, aš beišni žess, fjįrhagsupplżsingum sem gefa glögga mynd af fjįrhagsstöšu fyrirtękisins og uppfylla alla gildandi reikningsskilastašla og -reglur.

Fjįrmįlafyrirtęki skal hafa eftirlit meš og meta reglulega hęfi og skilvirkni kerfa sinna, innri eftirlitskerfa og fyrirkomulags sem komiš er į ķ samręmi viš 1.-4. mgr. og grķpa til višeigandi rįšstafana til aš rįša bót į annmörkum. 

Ķ žessari grein eru fjölmörg atriši, sem manni viršist lķtiš hafa veriš hugaš aš, mišaš viš žaš sem fram kemur ķ skżrslu Rannsóknarnefndarinnar.  Žarna er veriš aš gera kröfur um innleišingu verkferla og žeim sé fylgt eftir.  Kröfur eru um öryggi og réttmęti upplżsinga.  Einnig er gerš krafa um samfeldni višskipta og fleira ķ žeim dśr.  Žetta tvennt sķšar nefnda er, jś, žaš sem ég fęst viš ķ minni rįšgjöf og žess vegna hlóš ég žessari reglugerš nišur.  Vona ég innilega aš žau fjįrmįlafyrirtęki sem eru starfandi ķ dag sjįi sóma sinn ķ aš innleiša kröfur reglnanna.

En žaš er fleira įhugavert ķ reglugeršinni. 6. greinin er um regluvörslu:

Fjįrmįlafyrirtęki skal koma į og višhalda višeigandi stefnu og ferlum sem geršir eru til aš greina hvers konar hęttu į misbrestum hjį fyrirtękinu į žvķ aš uppfylla skyldur sķnar samkvęmt lögum um veršbréfavišskipti og koma į fót ferlum til žess aš lįgmarka slķka hęttu og gera Fjįrmįlaeftirlitinu kleift aš beita valdi sķnu į skilvirkan hįtt samkvęmt žessari reglugerš.

Rįšstafanir sem fjįrmįlafyrirtęki beitir til aš uppfylla framangreindar kröfur um regluvörslu skulu taka miš af ešli og umfangi starfsemi fyrirtękisins.

Fjįrmįlafyrirtęki skal koma į og višhalda skilvirkri regluvörslu sem er óhįš öšrum žįttum ķ starfsemi fyrirtękisins og hefur eftirfarandi hlutverki aš gegna:

a) aš fylgjast meš og meta reglulega hęfi og skilvirkni rįšstafana skv. 1. mgr. og ašgerša sem gripiš er til, til aš bęta śr misbrestum fyrirtękisins viš aš uppfylla skyldur sķnar,
b) aš veita starfsmönnum fjįrmįlafyrirtękis, sem eru įbyrgir fyrir framkvęmd veršbréfavišskipta, naušsynlega fręšslu, rįšgjöf og ašstoš til aš žeir geti uppfyllt skyldur fyrirtękisins samkvęmt lögum um veršbréfavišskipti.

Fjįrmįlafyrirtęki skal tryggja aš eftirfarandi skilyrši um regluvörslu séu uppfyllt:
a) žeir ašilar sem fara meš regluvörslu verša aš hafa naušsynlegt vald, śrręši og sérfręšižekkingu og ašgang aš öllum upplżsingum sem skipta mįli,
b) tilnefna skal regluvörš sem ber įbyrgš į regluvörslu og allri skżrslugjöf til yfirstjórnar sem krafist er skv. 3. mgr. 5. gr.,
c) starfsmenn fjįrmįlafyrirtękis sem starfa viš regluvörslu skulu ekki taka žįtt ķ aš inna af hendi žjónustu eša sinna starfsemi sem žeir hafa eftirlit meš,
d) sś ašferš sem beitt er viš įkvöršun žóknunar starfsmanna fjįrmįlafyrirtękis, sem starfa viš regluvörslu, skal ekki vera lķkleg til aš hafa įhrif į hlutlęgni žeirra.

Žrįtt fyrir įkvęši 2. mgr. er fjįrmįlafyrirtęki ekki skylt aš uppfylla c- eša d-liš ef žaš getur sżnt fram į aš kröfur žessar séu of žungbęrar mišaš viš umfang og ešli starfsemi fyrirtękisins og aš regluvarsla sé aš öšru leyti fullnęgjandi.

Reglugeršin er upp į 30 sķšur og žvķ of löng til aš gera efnisleg skil hérna, en innihald hennar er öllu starfsfólki fjįrmįlafyrirtękja holl lesning.  Til aš hafa žaš į hreinu, žį er skilgreint ķ reglugeršinni hverjir teljast starfsmenn fjįrmįlafyrirtękja og žar segir:

1)  Starfsmašur fjįrmįlafyrirtękis:
 a) stjórnarmašur, mešeigandi eša samsvarandi ašili, stjórnandi eša einkaumbošsmašur fjįrmįlafyrirtękisins,
 b) stjórnarmašur, mešeigandi eša samsvarandi ašili, eša stjórnandi hjį einkaumbošsmanni fjįrmįlafyrirtękisins,
 c) starfsmašur fjįrmįlafyrirtękisins eša einkaumbošsmanns žess, eša hver sį einstaklingur sem starfar undir stjórn fjįrmįlafyrirtękisins eša einkaumbošsmanns žess og į žįtt ķ aš veita žjónustu fjįrmįlafyrirtękisins į sviši veršbréfavišskipta,
 d) einstaklingur sem į beinan žįtt ķ aš veita fjįrmįlafyrirtęki eša einkaumbošsmanni žess žjónustu į grundvelli samnings um śtvistun žjónustu į sviši veršbréfavišskipta. 

Nś hlżtur aš vera įhugavert fyrir FME aš skoša hversu vel fjįrmįlafyrirtękin standa sig viš aš uppfylla kröfur reglugeršarinnar. 

Įšur en ég hętti verš ég žó aš koma meš eina tilvitnun ķ višbót.  Hśn er śr 19. gr. um hagsmunaįrekstra sem geta hugsanlega skašaš višskiptavin:

Fjįrmįlafyrirtęki skal gera allar tiltękar  rįšstafanir til aš koma ķ veg fyrir hagsmunaįrekstra sem geta skašaš hagsmuni višskiptavina žess. Ķ žvķ skyni aš greina hagsmunaįrekstra sem geta skapast viš veitingu fjįrfestinga- og/eša višbótaržjónustu, skal fjįrmįlafyrirtęki meta hvort fyrirtękiš, starfsmašur žess eša ašili sem beint eša óbeint er tengdur fyrirtękinu ķ gegnum yfirrįš:
a) sé lķklegur til aš njóta fjįrhagslegs įgóša eša foršast fjįrhagslegt tap į kostnaš višskiptavinarins,
b) hefur hagsmuna aš gęta af nišurstöšu žeirrar žjónustu sem višskiptavininum er veitt og žessir hagsmunir eru ašgreindir frį hagsmunum višskiptavinarins aš žvķ er varšar nišurstöšuna,
c) hafi fjįrhagslegan hvata eša annars konar hvata til žess aš setja hagsmuni annars višskiptavinar eša hóps višskiptavina framar hagsmunum hlutašeigandi višskiptavinar,
d) stundar sams konar rekstur og višskiptavinurinn,
e) žiggur eša mun žiggja umbun ķ tengslum viš žjónustu sem veitt er višskiptavininum ķ formi peninga, vara eša žjónustu, annarrar en venjubundinna umbošslauna eša žóknana fyrir žessa žjónustu, frį öšrum ašila en višskiptavininum. 

Ég verš aš višurkenna, aš mér finnst sem eitthvaš af žessu hafi fariš śrskeišis į undanförnum įrum.


Skuldir eigenda og stjórnenda bankanna nįmu fimmfaldri žjóšarframleišslu. - Brostin sišgęšisvitund eigenda og stjórnenda bankanna

Žaš eru merkilegar tölur sem birtar eru ķ fréttum Morgunblašsins og Fréttablašsins ķ dag.  Skuldir eigenda bankanna, fyrirtękja sem žeir įttu, stjórnenda bankanna og tengdra ašila viš ķslensku fjįrmįlafyrirtęki sem féllu nįmu yfir 7.100 milljöršum kr.  Žetta er nęrri žvķ fimmföld žjóšarframleišsla Ķslands įriš 2008 og örugglega meira en fimmföld žjóšarframleišsla įriš 2009.  Žetta į ekki aš geta gerst og bendir til ótrślegrar vanrękslu og vanhęfni stjórnenda og eigenda bankanna.  Fyrir utan aš ķ žessu flest gróf markašsmisnotkun, žar sem fjįrmagni er hreinlega beint ķ tiltekinn farveg į kostnaš annarra lįntaka.  Meš žessu var einnig byggš inn grķšarleg įhętta, žar sem fall einnar einingar ķ žessari kešju myndi verši til žess aš öll kešjan leystist upp, eins og reyndin var.

Bętum svo viš žetta eignum lķfeyrissjóšanna og almennings sem lagšar voru aš veši og žį getum viš örugglega hękkaš töluna um 500 - 1.000 milljarša kr.  Bętum žį viš Icesave innistęšum og tapiš hękkar um 1.000 milljarša til višbótar.

Heimilin ķ landinu eru aš bišja um aš lįn žeirra verši leišrétt sem nemur um 300 milljöršum.  Žaš er innan viš 4% af žeirri upphęš sem fjįrhęttuspil eigenda bankanna og tengdra ašila kostaši žjóšina.  Jį, heil 4%.  Ef hęgt er aš afskrifa 7.100 milljarša hjį žessu innan viš 100 fjįrhęttuspilurum, žį ętti varla vera mikiš mįl aš stroka śt 300 milljarša kr. hjį almenningi.  Gerum žaš og žaš strax.  Hęttum aš bķša.  Hęttum aš finna afsakanir.  Skżrsla Rannsóknarnefndar Alžingis sżnir fram į, aš žetta var vel skipulagšur glępur.

Ég krefst žess, aš komiš verši ķ veg fyrir  aš nokkur žessara ašila fįi aš eignast fyrirtękin sķn aftur eša fįi aš eignast eša reka fyrirtęki hér į landi um aldur og ęvi.  Ég krefst žess aš įkęrur verši gefnar śt į hendur öllu žessu fólki fyrir aš rśsta efnahag heimilanna, fyrirtękjanna sem voru ekki ķ žeirra eigu, fjįrmįlakerfisins, sveitarfélaganna og hins opinbera.  Ég krefst žess jafnframt aš Fjįrmįlaeftirlitiš noti žęr heimildir sem stofnunin hefur, til aš svipta alla žessa einstaklinga rétt til aš vinna ķ fjįrmįlafyrirtękjum.  Ég krefst žess aš eignir žessara einstaklinga verši frystar strax.  Ég krefst žess aš žetta nįi til allra žeirra innan bankanna sem snišgengu lög, reglur, verkferla, góša višskiptahętti, almenna varśš, ešlilega įhęttustżringu og góša stjórnhętti.  Žeir sem geršu žaš, eru alveg jafnsekir og žeir sem fyrirskipušu bulliš.  Žaš er greinilega eitthvaš verulegt aš sišgęšisvitund žeirra einstaklinga, sem tóku žįtt ķ žessu rugli.  Žaš er ekki afsökun aš annars hefši fólk misst vinnuna.  Žaš er ekki afsökun aš žetta hafi veriš hluti af stefnu bankans eša fyrirtękisins.  Žaš er ekki afsökun aš žetta hafi bara veriš višskipti.  Žetta var gręšgi, žetta var drambsemi, žetta var valdafķkn.  Kannski er til of mikils ętlast aš žetta fólk missi allt störf sķn hjį bönkunum.  Samt er ég ekki viss.  Žaš er vegna verka žessara einstaklinga, aš fjölmörg heimili ķ landinu eru komin į vonar völ eša eru į leišinni žangaš.  Žaš er vegna verka žessa fólks sem mörg fyrirtęki eru komin ķ žrot.  Kaldhęšnin er svo aš ķ einhverjum bönkum, eru žeir sem voru frekastir ķ žvķ aš brjóta reglurnar, settir yfir žęr einingar bankanna sem eru aš gera upp og taka yfir fyrirtęki og eignir heimilanna.  Žetta er nįttśrulega bara skandall.  Skammist ykkar.


mbl.is Allra stęrsti skuldarinn
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Gosmökkurinn séšur frį Kópavogi um kl. 20.45 ķ kvöld

Gosmökkurinn sįst ķ kvöld vel fyrir ofan fjöllin milli Vķfilsfells og Blįfjalla sķšan žar vestur af.  Mešfylgjandi mynd tók ég af mekkinum žegar hann reis hvaš hęst og var farinn aš fjśka śt yfir hafiš sušur af landinu.  Myndin er tekin śr Žingunum ķ Kópavoga, en mökkurinn sįst lķklegast alls stašar af žar sem var į annaš borš fjallasżn ķ įtt aš gosstöšvunum.  Žetta byrjaši sem smį skżjabóla yfir fjöllunum uns mökkurinn reis jafn hįtt og myndirnar sżna yfir fjöllunum.  Nokkrum mķnśtum sķšar var hann horfinn.

myndir_2010-04-17_124.jpg

Įstęšan fyrir žvķ aš hluti af gosmekkinum er svona ljós er einfaldlega aš sólinn nęr aš skķna į hann mešan skuggi fjalla eša annarra skżja fellur į nešri hlutann.

Og hér fyrir nešan er mynd sem hann Óli bróšir tók um svipaš leiti, en hann er ķ Ölfusi. 

eyjafjallajokull170410m3.jpgSvo mį bęta žvķ viš aš žrišji bróširinn, Žorsteinn, į jöršina Lambafell sem er viš hlišina į Žorvaldseyri.  Hann er ekki bśsettur žar lengur.  Flóšiš sem kom hjį Žorvaldseyri flęddi um eyrarnar milli bęjanna.

 


Višnįmsžol žjóšar - endurbirt fęrsla

Ég birti eftirfarandi fęrslu 3. október 2008, ž.e. milli žess sem Glitnir var žjóšnżttur og neyšarlögin voru sett.  Ķ tilefni eldgossins ķ Eyjafjallajökli og śtkomu Skżrslunnar, žį finnst mér vel viš eigandi aš endurbirta fęrsluna.

Ég byrjaši ķ [fyrra] vor į skżrslu žar sem ég ętlaši mér aš draga fram žį žętti sem ešlilegt vęri aš skoša viš gerš hęttumats fyrir land og žjóš meš tillit til žjóšaröryggis į breišum grunni.  M.a. meš hlišsjón af seiglu fyrirtękja og heimila til aš žola įföll.  Žvķ mišur gat ég ekki leyft mér aš setja of mikinn tķma ķ žetta gęluverkefni mitt, en mig langar aš nefna hér žį punkta sem ég var aš vinna meš.

  1. Bśsetuskilyrši, en undir žaš falla atriši eins og umhverfisžęttir, nįttśruhamfarir, landsvarnir, viljandi eša óviljandi atriši af mannavöldum, samgöngur milli landa og grunnžjónusta (vatn, hiti, rafmagn, holręsi) til aš nefna nokkur atriši.
  2. Fjįrhagsleg skilyrši, hér koma flest žau atriši sem viš höfum veriš aš upplifa undanfarna daga, ž.e. greišsluhęfi fyrirtękja, greišsluhęfi žjóšarinnar, styrkur/veikleiki gjaldmišils, skyndileg vešköll, lausafjįrkreppa, rušningsįhrif ašgerša, o.s.frv.
  3. Naušžurftir, hér er žaš spurning um ašföng til framleišslufyrirtękja, innflutningur naušsynja, matvęlaframleišsla ķ landinu, flutningur innanlands og milli landa meš vörur til neytenda.
  4. Heilsufar, hér er spurningin um getu mikilvęgra fyrirtękja og stofnana samfélagsins til aš halda upp lįgmarks žjónustu fyrir fyrirtęki og almenning ķ landinu.

Žaš skal tekiš fram, aš žaš er starfandi nefnd į vegum hins opinbera sem fjallar um žessi mįl aš einhverju leiti.

Įhugi minn į žessu verkefni hófst eiginlega, žegar ég var aš ręša viš son minn um hvaš viš žurfum til aš geta lifaš sem žjóš.  Nišurstašan var ķ stórum drįttum žaš sem kallaš hafa veriš grunnžętti Maslovs žrķhyrningsins, ž.e. fęši, klęši, hśsnęši og grunnöryggi.  Sķšan fór ég aš greina hvert atriši fyrir sig og komst aš žvķ aš forsenda žessara atriša liggja ķ bśsetuskilyršum, fjįrhagsforsendum, naušžurftum og heilsu. 

Žessi atriši tengjast öll meira og minna innbyršis. Žannig geta nįttśruhamfarir komiš ķ veg fyrir ašflutning naušsynja į sama hįtt og gjaldeyrisžurrš, vöntun į umbśšum eša skortur į eldsneyti.  Bara til aš skżra žetta atriši, žį getur hamfaragos mengaš stór svęši į landinu, žannig aš matvęlaframleišsla į žeim leggst af, en žaš getur lķka stöšvaš alla flugumferš yfir og ķ kringum landiš.  Gjaldeyrisžurrš getur komiš ķ veg fyrir innflutning naušsynja, žar sem varan fęst ekki afhent nema gegn greišslu.  Žetta nęr einnig til varahluta ķ vélar og tęki og endurnżjun žeirra.  Vöntun į umbśšum kemur ķ veg fyrir aš hęgt sé aš pakka žeim matvęlum, sem žó eru framleidd, žar sem žau verša eingöngu afhend til neytandans ķ umbśšum.  Nś skortur į eldsneyti kemur ķ veg fyrir aš hęgt sé aš koma vörunni į afhendingarstaši.

Viš žessa vinnu nota ég svo kallaš įhrifagraf, žar sem reynt er aš skilja hvaš žaš er sem getur stķflaš rennsliš frį uppsprettu til ósa.  Dęmi:  Einstaklingur žarf föt til aš klęšast.  Žį žarf aš spyrja sig hvašan fęr hann fötin, hvernig fékk hann fötin, hvernig flutti hann fötin heim til sķn, hvernig greiddi hann fyrir fötin, hvernig aflaši hann teknanna til aš greiša fyrir fötin.  Žį fęrir mašur sig utar veltir fyrir sér versluninni, žį heildsalanum, framleišandanum, framleišanda hrįefnisins ķ fötin o.s.frv.  Inn ķ žetta ferli kemur sķšan bankinn, skipafélagiš/flugfélagiš, tollurinn og hvaš žaš nś er sem žarf aš vera til stašar.

Mér sżnist sem žaš sé žarft verk aš fara ķ svona greiningu og skoša hvaš žurfum viš sem žjóš til aš halda hér uppi įkvešnum lķfsgęšum.  Hvaš getum viš bjargaš okkur lengi, ef skoriš er į öll ašföng?  Hvaša ašföng eru okkur mikilvęgari en önnur?  Hvaša grunnžęttir žjóšfélagsins verša aš vera og hverjir mega missa sķn a.m.k. tķmabundiš?  Hve lengi getum viš veriš įn žeirra?  Fyrir nokkrum vikum var brjįlęšisleg olķukreppa, ķ vor virtist matvęlakreppa vera aš skella į og nś er žaš lausafjįr- og gjaldeyriskreppa.  Er ekki tķmi til kominn aš viš įttum okkur į žvķ hvaša kreppur geta skolliš į okkur og bśa okkur undir žęr.

Ķ nokkurn tķma hefur veriš ķ gangi undirbśningur vegna heimsfaraldurs fuglaveiki eša eitthvaš žess hįttar.  Eins og ég skil verkefniš, žį snżr žaš fyrst og fremst aš žvķ aš halda grunneiningum žjóšfélagsins gangandi mešan flensan gengur yfir.  Hvaš meš ašföng?  Gętum viš lent ķ žvķ aš hingaš yrši ekki flogiš, žar sem annaš hvort landiš vęri komiš ķ sóttkvķ eša viš lokušum landinu?  Tališ er aš heilbrigšiseftirlitsmenn séu žeir sem skipta mestu mįli į tķmum flensufaraldurs!  Af hverju skyldi žaš vera?  Jś, žeir žurfa aš votta aš matvęlaframleišslan sé örugg.  Ef žeir gera žaš ekki, žį žarf aš loka matvęlaframleišslufyrirtękjunum!  Žessu til višbótar žurfa matvęlavinnslur alls efni til aš tryggja hreinlęti og halda ķ burtu alls konar óvęru.  Ég veit ekki hvort žetta var skošaš, enda skiptir žaš ekki megin mįli fyrir žetta innlegg, en žaš sżnir bara hversu flókiš ferli žaš er aš finna śt hvers viš žurfum.  En ef viš byrjum ekki vinnuna aš alvöru, žį lķkur henni aldrei og nęsta įfall mun koma okkur ķ jafn opna skjöldu og žaš sem nśna er aš ganga yfir.

Betri įkvöršun rįšgjafaržjónusta Marinós G. Njįlssonar veitir frekari upplżsingar um žetta mįl og fleiri į sviš stjórnunar rekstrarsamfellu og stjórnunar upplżsingaöryggi.  Best er aš senda tölvupóst į oryggi@internet.is.


Įhęttumat vegna gosa - Nżtt hamfaragos hugsanlegt

Ķ žrišja eša fjórša sinn frį landnįmi norręnna manna er hafiš gos ķ Eyjafjallajökli.  Sķšast gaus 1821 - 23, en einnig er stašfest aš gosiš hafi į 17. öld og lķklegast į 10. öld.  Menn hafa hingaš til tengt Kötlugos viš gos ķ Eyjafjallajökli, en mig langar aš skoša tengsl stęrri hamfara, ž.e. gosin ķ Eldgjį og Lakagķgum.

Tališ er aš Eyjafjallajökull hafi gosiš 920 eša eingöngu 14 įrum įšur en hamfaragosiš ķ Eldgjį hófst 934.  Žaš eru kannski ekki margir sem įtta sig į žvķ (og alls ekki blašamašur mbl) aš Eldgjįrhrauniš er stęrsta hraun sem runniš hefur į sögulegum tķma į Ķslandi.  Umfang hraunsins sem rann žį, er 800 ferkķlómetrar og 16 - 18 rśmkķlómetrar.  Žaš er žvķ stęrra en hraunin sem komu upp ķ Skaftįreldum sem var 580 ferkķlómetrar og 14 - 16 rśmkķlómetrar. (Vil ég benda blašamanni Morgunblašsins į aš leišrétta frétt sķna hvaš žetta varšar.)  Nś eldgosiš ķ Eyjafjallajökli įriš 1821 hófst rétt um 40 įrum eftir Skaftįrelda.  Af žessum sökum, śt frį fręšum įhęttustjórnunar, er full įstęša til aš hafa įhyggjur af žvķ aš hamfaragos į borš viš Skaftįrelda og Eldgjįrgos gęti hafist į nęstu įratugum.  Og žó svo aš lengra sé ķ slķkt hamfaragos, žį žarf aš śtbśa višbragšsįętlun vegna žess, sé hśn ekki nś žegar til stašar.

Viš stöndum frammi fyrir žvķ aš mikiš gos er hafiš ķ hęttulegri eldkeilu, Eyjafjallajökli.  Žaš er žekkt aš annaš eldfjall, Katla, fylgir gjarnan į eftir meš gos.  Žó svo aš Kötlugos standi yfirleitt ekki yfir lengi, žį eru nokkrar vikur alveg nóg.  En žetta eru ekki einu eldgosin sem viš žurfum aš hafa įhyggjur af.  Eins og nefni aš ofan, žį hafa tvö stór hamfaragos tengst (af tilviljun eša ekki) gosum ķ Eyjafjallajökli.  Bęši žau gos spśšu eldi og eimyrju ķ marga mįnuši.  Slķk gos myndu leggja af allt flug meš žotum ekki bara ķ marga daga eša vikur, heldur mįnuši eša įr.  En žaš er eitt ķ višbót, sem naušsynlegt er aš taka til skošunar.  Eldgos į Reykjanesskaga.  Žar viršist sem ķ gangi sé 1000 įra hringur.  Sķšasta hrina hófst fyrir rśmlega 1000 įrum og stóš til 1234 meš gosum į mismunandi stöšum.  Ég fjallaši um žetta ķ fęrslu hér ķ fyrra, en į sagši ég um gos į Reykjanesskaga:

Annaš sem rétt er aš hafa ķ huga, er aš eftir aš glišnunin hefur įtt sér staš, žį žarf aš fylla upp ķ, ž.e. glišnunin kallar į eldgos!  Ég veit ekki hve margir gera sér grein fyrir žvķ, en mörg hraun alveg frį Garšabę og sušur į Reykjanestį eru um og innan viš 1000 įra gömul.  Žaš sem meira er, aš vitaš er aš eldgosahrinur verša į žessu svęši į um 1000 įra fresti.  Loks eru žaš gömul sannindi aš "žar sem hraun hafa runniš, geta hraun aftur runniš".  

Fyrir tveimur įrum hóf ég aš rita fęrslu, sem ég lauk aldrei viš, undir heitinu Hęttumat og žjóšaröryggi.  Nś sżnist mér žörf į aš ljśka viš hana ķ ljósi žeirra nįttśruhamfara sem hófust fyrr ķ vikunni og munu hugsanlega valda meiri truflun į daglegu lķfi okkar nęstu vikur og mįnuši en viš gerum okkur ķ hugarlund. 

(Höfundur er sérfręšingur ķ įhęttustjórnun af żmsu tagi, stjórnun upplżsingaöryggis og stjórnun rekstrarsamfellu.)

 

eldgjarhraun.jpg

 

 

eldgjarhraun2.jpg

monsterhraun.jpg

 


mbl.is Vķštękustu įhrifin af Lakagķgum
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Žörf į breytingu į lögum um lķfeyrissjóši

Įkvöršun Lķfeyrissjóšs verzlunarmanna er ķ samręmi viš įkvęši laga nr. 129/1997 um skyldutryggingu lķfeyrisréttinda og starfsemi lķfeyrissjóša.  Žaš er žvķ ekki hęgt aš gagnrżna sjóšinn fyrir aš fara aš lögum.  Spurningin er aftur hvort breyta žurfi lögunum žannig aš breyting į tryggingafręšilegu mati taki tillit til breytinga į eignum og skuldbindingum sjóšsins yfir lengri tķma.  Slķk breyting myndi virka į bęši į hękkun og lękkun réttindaįvinnings og lķfeyris.

Alžingi ętti aš taka til skošunar aš breyta lögum um lķfeyrissjóši, žannig aš ekki žurfi aš koma til jafn mikillar skeršingar og LV hefur tilkynnt.  Gefa į lķfeyrissjóšum lengri tķma til aš rétta sig af eftir įfalliš af hruninu.  Žaš į jafnframt aš verja lķfeyrisgreišslur og réttindaįvinning, žannig aš skeršing sé sem minnst hjį žeim sem njóta lķfeyrisgreišslna og sķšan verši skeršingin hlutfallsleg į réttindaįvinning og aukist eftir žvķ sem lengra er ķ aš viškomandi fari aš taka lķfeyri, žar sem žeir hafa žį lengri tķma til aš vinna upp skeršinguna.  Loks žarf aš afnema žessi ströngu skilyrši um 3,5% raunįvöxtun sem birtist ķ 19. gr. reglugeršar nr.  391/1998.  Žaš er įkaflega göfugt markmiš aš ętla aš nį 3,5% įrlegri raunįvöxtun, en žaš veršur žį aš bjóša upp į sveigjanleika vegna nišursveiflu eša setja mun strangari skilyrši um eignasamsetningu lķfeyrissjóšanna.  T.d. vęri alls ekki óešlilegt aš gera kröfu um tiltekna raunįvöxtun yfir 10 įra tķmabil, en gefa kost į frįviki innan žess tķma.  Sķšan mį spyrja sig hvort 3,5% įrleg raunįvöxtun sé rétt eša er hśn kannski of hį?  Varšandi eignasafniš, žį žarf greinilega aš setja skoršur į einsleitni eignasafnsins og tengsl eignanna.  Komiš hefur t.d. ķ ljós aš lķfeyrissjóširnir įttu hlutabréf ķ bönkunum, skuldabréf ķ bönkunum, hlutabréf ķ fyrirtękjum sem įttu bankana og loks skuldabréf žessara sömu fyrirtękja.  Žetta į ekki aš leyfa ķ žvķ męli sem gert er og sķšan į aš takmarka hve mikiš sjóširnir mega eiga innan hvers geira atvinnulķfsins. 

Vissulega lentu lķfeyrissjóširnir ķ miklum vanda į fyrstu įrum eftir einkavęšingu bankanna, žegar verš hlutabréfa hękkaši grķšarlega.  Žį voru dęmi um aš žeir sjóšir, sem fęršu hlutabréfin į dagsgengi ķ bókum sķnum, yršu aš selja bréf ķ bönkunum, vegna žess aš veršmęti žeirra var komiš upp fyrir žaš hlutfall sem viškomandi sjóšur mįtti eiga ķ hlutabréfum.  Einhverjir sjóšir leystu žaš einfaldlega meš žvķ aš fęra bréfin į kaupverši (nema žaš vęri hęrra en dagsgengi) og žar meš kom hękkun žeirra ekki inn ķ réttindi eša lķfeyri nema viš sölu.

Ég hef svo sem ekki skošaš nįkvęmlega ķ hverju vandi Lķfeyrissjóš verzlunarmanna liggur, en mig grunar aš hann felist ķ einsleitni eignasafns, ž.e. of stór hluti eignasafnsins hafi veriš tengdur fjįrmįlafyrirtękjunum og eigendum žeirra.  Ef žaš er reyndin, žį hefur įhęttustżring sjóšsins brugšist.  Og ekki bara įhęttustżringin, heldur hefur fjįrfestingastefna sjóšsins veriš röng.  Sjóšunum er einhver vorkunn žar, vegna žess aš 36. gr. laga nr. 129/1997, žar sem kvešiš er į um fjįrfestingarstefnu lķfeyrissjóša, er heimild til lķfeyrissjóša, svo fįrįnlegt sem žaš er, aš vera meš 10% hreinna eigna sinna ķ veršbréfum "śtgefnum af sama ašila, tengdum ašilum, sbr. lög um fjįrmįlafyrirtęki, eša ašilum sem tilheyra sömu samstęšunni" (žį er ekki veriš aš tala vķsa til rķkis eša Sešlabanka).  Žetta er ótrślega hįtt hlutfall, žegar mišaš er viš fall slķkrar samstęšu er ekkert sem var aš gerast ķ fyrsta skipti haustiš 2008.  Ekki er svo langt sķšan aš Samband ķslenskra samvinnufélaga fór į hnén.  10% er einfaldlega allt of hįtt hlutfall śt frį öllum męlikvöršum įhęttustjórnunar.  Žaš getur vel veriš, aš lķfeyrissjóšur lifi slķkt įfall af, en meta veršur tap į 10% eigna ķ įhrifum į śtgreišslu lķfeyris til lķfeyrisžega, sem er jś höfuštilgangur lķfeyrissjóša įsamt móttöku og varšveislu išgjalda. Sķšan leišir skżrsla Rannsóknarnefndar Alžingis žaš ķ ljós, aš ķ reynd voru allir bankarnir įhęttulega tengdir ašilar.


mbl.is Lķfeyrisgreišslur lękka
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Skilja Bretar ekki skilabošin :-)

Fyrst fengu Breta haršari vetur en elstu menn muna meš frosti og snjókomu.  Nśna er žaš eldfjallaaska.  Hvaš žarf eiginlega til aš žeir skilji aš žeir žurfa aš bakka ķ Icesave deilunni?  Grin
mbl.is Aldrei įšur jafn mikil röskun
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Greinilega gott svigrśm til leišréttinga lįna

Žaš er greinilegt aš Ķslandsbanki hefur gott svigrśm til aš leišrétta stökkbreytt lįn landsmanna.  Vonandi nżta žeir žennan góša hagnaš til žess aš gęta kjör og stöšu višskiptavina sinna.

Annars sżnir žessi hagnašur, sem er alveg śt śr kortinu, aš bankinn er byrjašur aš innheimta lįn af meiri žunga, en kröfuhafar bankans geršu rįš fyrir.  Eignasöfnin eru annaš hvort betri en gert var rįš fyrir eša aš bankinn er aš gera nįkvęmlega žaš sem ég spįši fyrir į sķšasta įri, aš nota afslįttinn frį kröfuhöfum til aš bśa til hagnaš į komandi įrum.  Kaldhęšnin ķ žvķ er aš žannig er veriš aš endurgreiša kröfuhöfum afslįttinn, en žaš er žvert į žaš sem lagt var upp meš.

Hitt er athygli vert, aš bankinn višurkennir, aš ekki er innistęša fyrir žvķ aš innheimta hękkun höfušstóls lįna vegna veikingar į krónunni.  Hann segist raunar hafa bakfęrt žaš allt sem "viršisrżrnun vegna skertrar greišslugetu lįntaka meš tekjur ķ ķslenskum krónum en lįn ķ erlendum mynt", eins og segir ķ fréttinni.  Mér sżnist žetta žżša, aš bankinn telji ekki lķklegt aš stökkbreyting höfušstóls gengistryggšra lįna innheimtist og žvķ er mér spurn:  Af hverju er žį breyting höfušstóls ekki bara fęrš nišur hjį višskiptavinum bankans?  Hvers vegna er veriš aš fęra žess 11 milljarša ķ viršisrżrnun, en žeim er haldiš įfram sem kröfu į heimilin ķ landinu?


mbl.is Ašrsemi eiginfjįr 30% hjį Ķslandsbanka
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Stórfréttin sem hvarf - Um helmingur heimila nęr varla endum saman

Mig langar aš vekja aftur athygli į nišurstöšum rannsóknar Sešlabanka Ķslands į skuldavanda heimilanna.  Ég skrifaši fęrslu um žetta ķ gęr, Allt aš helmingur heimila nęr ekki endum saman meš tekjum, en hśn hefur nįkvęmlega enga athygli vakiš.  Allt tal snżst um Skżrsluna, sem gerir lķtiš annaš en aš stašfesta žaš sem hafši komiš fram.

Hér eru nokkur atriši śr fęrslunni minni frį žvķ ķ gęr:

  • 34,5 % heimila nį, mišaš viš naumhyggjuframfęrsluvišmiš, varla endum saman um hver mįnašarmót.  Mišaš viš ešlilega framfęrslu hękkar žessi tala ķ allt aš 60%.
  • Hįtt ķ 40% heimila (eša 28 žśs. heimili) voru ķ febrśar į žessu įri ķ neikvęšri eiginfjįrstöšu ķ hśsnęši.  Žegar eingöngu er litiš til ungs barnafólks (ž.e. elsti heimilismašur er innan fertugs), žį hękkar žessi tala ķ 60%.
  • 80% žeirra sem eru meš rįšstöfunartekjur undir 150 žśs. kr. į mįnuši eru ķ žaš miklum vanda aš frekari śrręša er žörf og 30% žeirra sem eru meš rįšstöfunartekjur į bilinu 150 - 250 žśs. kr.  Aftur skal hafa ķ huga aš mišaš er viš naumhyggjuframfęrsluvišmiš.
  • A.m.k. 35% einstęšra forelda og 27% hjóna meš börn žurfa frekari śrręši (bįšir hópar lķklega mun stęrri, žar sem framfęrsluvišmiš SĶ eru kolröng).
  • Śrręši sem bošiš hefur veriš upp į hafa lķtiš slegiš į vanda žeirra verst settu.  Ķ žeim hópi hefur eingöngu fękkaš śr 26,1% heimila ķ 21,8% mišaš viš naumhyggjuframfęrsluvišmišin.

Žaš var kannski markmiš Sešlabankans og stjórnvalda aš boša žessar slęmu fréttir žegar athygli fjölmišla og almennings var annars stašar.  A.m.k. tókst žeim vel upp ķ žvķ aš beina kastljósinu annaš.  Ég auglżsi aftur į móti eftir įbyrgum fjölmišlamönnum, sem vilja taka žetta mįl upp.


« Fyrri sķša | Nęsta sķša »

Höfundur

Marinó G. Njálsson
Marinó G. Njálsson
Upplýsingaöryggi og persónuvernd eru mínar ær og kýr, þó ég blaðri um allt og ekkert hér á blogginu. Er í Hagsmunasamtökum heimilanna og berst fyrir réttlæti fyrir heimili í landinu.  Loks er ég faggiltur leiðsögumaður.  Netfangið mitt er mgn@islandia.is og netfang fyrirtækisins oryggi@internet.is.

Heimsóknir

Flettingar

  • Ķ dag (28.3.): 6
  • Sl. sólarhring: 6
  • Sl. viku: 51
  • Frį upphafi: 1673471

Annaš

  • Innlit ķ dag: 5
  • Innlit sl. viku: 42
  • Gestir ķ dag: 5
  • IP-tölur ķ dag: 5

Uppfęrt į 3 mķn. fresti.
Skżringar

Mars 2023
S M Ž M F F L
      1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband