Leita ķ fréttum mbl.is

Hruniš - hluti 1: Peningamįlastjórnun Sešlabanka Ķslands og ķslenska flotkrónan

Žaš var ķ marsmįnuši 2001 aš krónan var sett į flot.  Sett höfšu veriš nż lög um Sešlabanka Ķslands og samkvęmt žeim var hlutverk bankans aš nokkru endurskilgreint. Meginmarkmiš bankans varš nś aš stušla aš stöšugu veršlagi.  Žaš var sem sagt žessi lagasetning frį Alžingi, sem hratt af staš atburšarrįs sem viš erum ķ dag aš sśpa seyšiš af.

Krónan, sem var žį og er enn (aš žvķ ég best veit) minnsti sjįlfstęši gjaldmišill ķ heimi, įtti aš standa į eigin fótum innan um risagjaldmišla landanna ķ kringum okkur.  Mešan flestar žjóšir voru aš flżja meš gjaldmišla sķna ķ skjól eša hreinlega gefa žį upp į bįtinn, var traust rķkisstjórnar Davķšs Oddssonar svo mikil į flothęfi krónunnar, aš sett var ķ lög aš henni ętti kastaš śt ķ djśpu laugina įn tillits til ašstęšna.  Samhliša žessu voru tekin upp veršbólgumarkmiš sem höfšu žaš aš markmiši aš tryggja stöšugleika ķ hagkerfinu.  Vissulega hafši Sešlabankinn einhver tęki til aš hjįlpa krónunni og tryggja stöšugleikann, en gallinn var, aš žau voru žegar ķ notkun.

Ég veit ekki hvers vegna įkvešiš var aš fara žį leiš sem var farin. Hafa skal ķ huga, aš žegar veršbólgumarkmiš voru tekin upp og krónan sett į flot, žį hafši veriš talsverš veršbólga samanboriš viš įrin į undan. Til aš vinna gegn veršbólgunni hafši Sešlabankinn hękkaš stżrivexti talsvert.  Ef viš skošum veršbólgu įranna 1995 - 1999, žį var veršbólgan nęr allan tķmann undir 2,5% og stóran hluta tķmans undir 2%.  Stżrivextir höfšu žvķ einnig veriš hóflegir ķ sögulegu samhengi, žó raunstżrivexti vęru almennt į bilinu 4,5 - 5,0%.  Žetta tķmabil er lķklegast lengsta tķmabil minnar ęvi sem viš Ķslendingar höfum bśiš viš jafn lįga veršbólgu.  Lķklegast var žaš ķ žvķ ljósi sem rįšamenn töldu tękifęri aš setja krónuna į flot.  En žetta reyndist bara logniš į undan storminum.

Haustiš 1999 fór aš gefa į bįtinn.  Veršbólga fór aš aukast og var stżrivöxtum aš hluta beitt til aš sporna viš žvķ.  Žaš gekk eftir, ž.e. veršbólgan lękkaši, en stżrivöxtunum var haldiš įfram hįum.  Raunstżrivextir sem höfšu veriš ķ kringum 5% fóru upp ķ allt aš 7,9% ķ janśar 2001.  En žaš sem meira var, aš ķ rśmt įr įšur en krónan var sett į flot og veršbólgumarkmišin tekin upp voru stżrivextir yfir 10%.  Fóru žeir hęst ķ 11,4%.  Meš žvķ fór žaš borš fyrir bįru, sem žörf var į viš fleytingu krónunnar.  Krónan hefši hugsanlega įtt einhvern möguleika, ef stżrivextirnir hefšu hękkaš śr 5% ķ 10% um leiš og krónunni var fleytt.  En žvķ mišur var bśiš aš nota žau hjįlpartęki og žvķ fór sem fór.

Ég er ekki hagfręšingur, en mér finnst vera nokkuš öfugsnśiš aš setja krónuna į flot ķ žessu įstandi.  Fyrst į annaš borš menn voru einbeittir ķ aš fleyta krónunni, žį hefši įtt aš bķša meš žaš og aš taka upp veršbólgumarkmiš žar til hęgt hafši um.  Menn setja ekki ósynt barniš śt ķ öldulaug og segja žvķ aš synda.  Nei, menn finna grunna laug, barnalaug, og bśa barniš meš kśt og kork.  Rétti tķminn til aš setja krónuna į flot hefši veriš ķ undir 2% veršbólgu og meš stżrivexti undir 6%.  Ég skil vel įhuga manna į aš gera Ķsland aš frjįlsu og opnu hagkerfi, en žessi tilraun var dęmd til aš mistakast, sem hśn og gerši.  En žaš er mķn skošun, aš aldrei įtti aš setja krónuna į flot įn tengingar viš ašra mynt.

Höfum ķ huga aš helsta verkefni Sešlabankans var aš sinna višfangsefnum į sviši fjįrmįlastöšugleika auk žess aš halda veršlagi hér stöšugu. En svo vitnaš sé ķ orš žįverandi Sešlabankastjóra, Birgis Ķsleifs Gunnarssonar, į rįšstefnu evrópskra samtaka hagfręšinga 3. jśnķ 2004:

Žegar veršbólgumarkmiš var gert aš kjölfestu peningastefn­unnar gętti mikils ójafnvęgis ķ hagkerfinu. Mikiš žensluskeiš hófst į seinni hluta sķšasta įratugar. Ķ upphafi einkenndist žaš af beinni erlendri fjįrfestingu og śtflutningi, og žį var žjóšarbśiš ķ tiltölulega góšu jafn­vęgi. Sķšar breyttist ženslan ķ ofženslu og mikinn vöxt einkaneyslu sem var drifinn įfram m.a. af hröšum vexti śtlįna į fjįrmįlamarkaši žar sem frelsi til athafna hafši veriš aukiš til muna. Ójafnvęgi myndašist ķ žjóšarbśskapnum.

Meš tķmanum leiddi vaxandi ójafnvęgi til žess aš vęntingar breyttust til hins verra, a.m.k. aš hluta til vegna ört vaxandi višskiptahalla viš śtlönd. Gengi krónunnar tók aš lękka og lękkaši um žrišjung į einu og hįlfu įri žar til sķšla įrs 2001. Žessi framvinda hafši įhrif į verš­bólgu žar sem hękkandi innflutningsverš kom fram ķ innlendu verš­lagi. Žegar veršbólgumarkmiš var tekiš upp var hękkun vķsitölu neysluveršs sķšustu tólf mįnuši 4%. Gengi krónunnar hélt įfram aš lękka um sinn, og veršbólga fór töluvert upp fyrir efri žolmörk verš­bólgumarkmišsins. Sešlabankinn fylgdi ašhaldssamri peninga­stefnu og hękkaši stżrivexti sķna jafnt og žétt ķ sögulegt hįmark.

Vissulega rétti hagkerfiš śr kśtnum, en žaš var bara logiš į undan öšrum stormi.

Ķ september 2004 hękkaši Sešlabankinn stżrivexti śr 6,25% ķ 6,75%.  Ef horft er į veršbólgutölur į žeim tķma er fįtt sem réttlętir žessa hękkun.  Veršbólga hafši vissulega hękkaš lķtillega ķ maķ, en hśn var ennžį vel innan efri vikmarka sem voru 4%.  Sešlabankinn lét ekki žar viš sitja og hękkaši stżrivexti aftur ķ nóvember 2004 og žį ķ 7,25%.  Į rśmlega hįlfu įri höfšu stżrivextir hękkaš um all 1,75% (śr 5,5% ķ maķ) og meira įtti eftir aš fylgja.  Afleišing af žessu var styrking krónunnar, lķklegast vegna spįkaupmennsku.  Frį september 2004 til janśar 2006 lękkaši gengisvķsitalan um rķflega 20 punkta.  Į žeim tķma fór 1 evra śr kr. 87,62 (mešalgengi mįnašarins) ķ kr. 74,56 (fór reyndar lęgst ķ kr. 72,96).  Žetta er um 15% styrking gengis įn žess aš nokkuš ķ hagkerfinu gęfi tilefni til žessarar styrkingar fyrir utan ašgerša Sešlabankans.  Bankinn lét nefnilega ekki stašar numiš viš 7,25% stżrivexti.  Nei, aldeilis ekki.  Stżrivextir voru hękkašir skref fyrir skref upp ķ 10,50% og stóšu žar ķ janśar 2006.

Styrking krónunnar og hękkun stżrivaxta virkušu eins og segulstįl į erlent fjįrmagn og innflutning.  Gengiš toppaši meš gengisvķsitölu ķ rétt rśmum 100 stigum.  Žar sem žetta geršist samhliša innleišingu Basel II regluverksins, hafši ašgangur aš ódżru fjįrmagni aukist mjög hratt į sama tķma og fjįrmįlafyrirtęki höfšu aukiš svigrśm til bęši lįnveitinga og lįntöku.  En žaš sem var lķklega verst viš žetta allt, var aš efnahagsreikningar ķslensku bankanna žriggja höfšu styrkst ķ erlendri mynt śt į žaš eitt aš krónan hafši styrkst.  Žaš var ekkert ķ innvišum bankanna hélt uppi žessari styrkingu, eins og żmsir erlendir ašilar bentu į.  Styrking efnahagsreikningsins gerši žaš aš verkum aš geta žeirra til aš fį lįn og veita lįn jókst mjög mikiš.  En žessu fylgdi hętta.  Žar sem efnahagsreikningur bankanna var ķ ķslenskum krónum, žį voru žeir mjög viškvęmir fyrir sveiflum į gengi krónunnar. 

Sešlabankinn įtti aldrei aš leyfa genginu aš styrkjast jafn mikiš og raun bar vitni į žessum tķma.  Ķ žvķ fólust stóru mistökin.  Žaš er vel žekkt lögmįl ķ hagfręši, aš auka eigi framboš, ef aukning eftirspurnar er aš leiša til ójafnvęgis, og draga eigi śr framboši, ef samdrįttur ķ eftirspurn leišir til ójafnvęgis.  Sešlabankinn hefši žvķ įtt aš auka framboš į krónum um leiš og gengiš fór aš styrkjast umfram jafnvęgisgengi eša raungengi sķšustu įra į undan.  Meš žvķ hefši bankinn bęši spornaš viš of mikilli styrkingu krónunnar og aukiš gjaldeyrisforšann sinn.  Nś, hvašan įttu krónurnar aš koma?  Ekki gekk aš prenta peninga, žvķ žaš hefši valdiš veršbólgu.  Nei, žetta varš aš gera meš śtgįfu skuldabréfa sem seld voru į innlendum markaši, hękkun bindiskyldu bankanna og öšrum peningalegum ašgeršum sem bundiš hefši innlent fjįrmagn ķ Sešlabankanum.  Meš žvķ hefši unnist tvennt:  Ķ fyrsta lagi hefši Sešlabankinn fengiš krónur til aš bjóša į gjaldeyrismarkaši og ķ öšru lagi hefši bankinn minnkaš peningamagn ķ umferš.  Ok, eitthvaš af žessum krónum hefšu bara fariš hringferš, ž.e. bankarnir keypt skuldabréf af Sešlabankanum og sķšan selt gjaldeyri, en meš hverjum hringnum žį hefši lausafé bankanna minnkaš, en eignir žeirra aukist.  En žetta var ekki žaš sem Sešlabankinn gerši og žvķ fór sem fór.

Nś segir einhver aš žetta sé eftirįspeki.  En svo er ekki.  Žetta eru allt algildar og višurkenndar hagfręšikenningar.  Greiningardeild KB banka (eša hét žaš Kaupžing žį) varaši meira aš segja viš žróuninni voriš 2003.  (Jį, ég veit aš greiningardeildin žykir ekki merkilegur pappķr ķ dag, en hśn var žaš žį.) Ķ skżrslu deildarinnar er lżst nįkvęmlega hvaš gęti gerst, ef žįverandi peningamįlastjórn yrši haldiš įfram.  Žaš er slįandi aš sjį hvaš žeim ratašist rétt į.

Žaš er sama hvernig ég lķt į peningamįlastjórn Sešlabankans frį 2001 fram į haust 2008, hśn fęr falleinkunn.  Ég er ekki aš segja aš hśn ein eigi sök į hruninu, en hśn er mikilvęgt stykki ķ heildarmyndinni. Höfum ķ huga aš į žeim 104 mįnušum sķšan veršbólgumarkmiš voru tekin upp, hefur veršbólga ašeins 16 sinnum veriš innan viš 2,5% og önnur 20 skipti milli 2,5 og 4,0%.  Ķ 36 skipti af 104.  Žaš getur varla talist góšur įrangur.  Į žessu tķmabili hefur veršbólgan veriš alls 70,0% ķ stašinn fyrir 22,6%, ef 2,5% markinu hefši veriš nįš.  Munurinn er 47,4%!  Žaš samsvarar žvķ aš žrišjungur af veršbótum verštryggšra fjįrskuldbindinga į žessu tķmabili vęru žurrkašar śt.

Stęrstu mistökin žessu tengt eru žó rķkisstjórnar Davķšs Oddssonar. Aš halda virkilega aš ķslenska örmyntin gęti flotiš stöšug innan um stóru myntirnar.  Hverjum datt žetta eiginlega ķ hug?  Ķ žvķ drambi felst fall okkar og allt annaš er meira og minna afleišing žess.  Danir sem eru meš 20-30 falt stęrri hagkerfi og öflugra myntkerfi treysta sér ekki til aš vera ķ frjįlsu floti.  Flestar žjóšir innan ESB tóku upp evru viš fyrsta tękifęri (žó sumar sjįi eftir žvķ nśna).  Stašreyndin er aš ķslenska krónan er of lķtil og veikburša til aš fljóta af eigin rammleika.  Sešlabanki Ķslands var og er of fįtękur til aš styšja viš krónuna.  Og rķkissjóšur Ķslands of fjįrvana į alžjóšlegan męlikvarša til aš styšja viš Sešlabankann. Flotgengisstefnan fęr žvķ falleinkunn.

En žaš eru mörg önnur stór mistök sem voru gerš.  Meira um žaš sķšar.

(Žaš skal tekiš fram, aš ķ žessum pistli og öšrum sem munu fylgja į nęstu vikum, er ég aš lżsa minni sżn į atburšina.  Ég er ekki aš reyna aš koma meš neina fręšilega skżringu eša vangaveltur sem opinbera eiga eitthvaš sem ekki hefur komiš fram.)


« Sķšasta fęrsla | Nęsta fęrsla »

Athugasemdir

1 identicon

Marinó !

Ekki skrifa žig ķ tóma ,,einskrif" "

Žś veist žaš eins og allir ašrir aš Davķš er höfundur aš mestu vitleysu sem žś getur skošaš ķ enda tķmans !

JR (IP-tala skrįš) 26.9.2009 kl. 00:53

2 identicon

Enn og aftur vil ég benda į žįtt Sešlabankans ķ falli Glitnis sl. haust Marinó. Sešlabankinn reyndi aš yfirtaka lįnalķnu frį žjóšverjum sem ętluš var Glitni. Stóra plottiš hjį DO og félögum var aš nota lįnalķnuna til aš "kaupa" 75% ķ Glitni į gjafverši til aš tryggja yfirtöku į skuldum śtgeršarinnar. Žjóšverjar lokušu snarlega į lķnuna žannig aš "kaupin" į Glitni gengu til baka. Hver var arkitektinn aš Hruninu sl. haust?

Hilmar Hafsteinsson (IP-tala skrįš) 26.9.2009 kl. 01:42

3 Smįmynd: Marinó G. Njįlsson

Hilmar, takk fyrir įbendinguna.  Hśn veršur geymd fyrir žann hluta, žar sem ég tala um vanhęfi embęttismanna.

Marinó G. Njįlsson, 26.9.2009 kl. 01:46

4 Smįmynd: Gunnar Rögnvaldsson

Stęrstu mistökin žessu tengt eru žó rķkisstjórnar Davķšs Oddssonar. Aš halda virkilega aš ķslenska örmyntin gęti flotiš stöšug innan um stóru myntirnar. Hverjum datt žetta eiginlega ķ hug? Ķ žvķ drambi felst fall okkar og allt annaš er meira og minna afleišing žess. Danir sem eru meš 20-30 falt stęrri hagkerfi og öflugra myntkerfi treysta sér ekki til aš vera ķ frjįlsu floti. Flestar žjóšir innan ESB tóku upp evru viš fyrsta tękifęri (žó sumar sjįi eftir žvķ nśna). Stašreyndin er aš ķslenska krónan er of lķtil og veikburša til aš fljóta af eigin rammleika.

Kęri Marinó.   

Danir hafa enga hefš fyrir žvķ aš vera meš frjįlst fljótandi mynt. Žetta er ekki stefna sem sešlabanki Danmerkur hefur įkvešiš. Žetta hefur alltaf veriš įkvešiš af stjórnmįlamönnum. En stašreyndin er hinsvegar sś aš žetta vešmįl stjórnmįlamanna Danmerkur hefur alltaf beišiš skipbrot meš reglulegu millibili. Allt žaš sem Danir hafa bundiš mynt sķna viš hefur hruniš:

  1. Silfurmyntfóturinn frį 1838 hundi
  2. Gullmyntfóturinn frį 1873 hrundi
  3. Alžjóšlegi gullfóturinn hrundi ķ kreppunni 1930
  4. Fastgengi viš Pundiš hrundi 
  5. Bretton Woods hrundi ķ byrjun 1970
  6. EMS hrundi 1992

Žaš eina sem į eftir aš hrynja nśna er EMU

Danmörk hefur ašeins gert tilraunir meš fljótandi krónu į stuttu tķmabili undir og eftir fyrri heimsstyrjöldina. Žetta er alls ekki hagfręšilegt mat hjį Dönum. Žetta hefur alltaf veriš pólitķskt įkvešiš og alltaf var tekiš var sérstakt tillit til mikils śtflutnings landbśnašar sem žį var erfiš fersk vara sem žoldi ekki flutninga yfir miklar fjarlęgšir og žvķ varš aš hanga fast į vissum landsvęšum innan tollasvęša.

Žetta hefur ekki fęrt Danmörku neina kosti eša neitt rķkidęmi žvķ Danmörk er aš hrapa nešar og nešar į lista rķkustu landa OECD. Veran ķ EMU hefur ekki fęrt Danmörku neitt annaš er massķft atvinnuleysi įratugum saman og 5. lélegasta samanlagša hagvöxt ķ OECD sķšustu 15 įrin.

Nżlega lagši yfirhagfręšingur Danske Bank til aš bindingin viš evru yšri rofin, aš žetta gengi ekki lengur žessi fastgengisstefna. Žaš lį viš aš mašurinn yrši hengdur opinberlega fyrir Gušlast. Žetta eru trśarbrögš ķ Danmörku. Hrein trśarbrögš.

Rödd śt śr myrkinu 

Nżlega birti hugveitan Ny Agenda rannsókn į peningastefnu Danmerkur. Žar segir mešal annars:

[ "Mikilvęgustu nišurstöšur skżrslunnar eru žęr aš séu efnahagsmįl myntbandalags Evrópusambandsins skošuš ķ ljósi sķšustu 10 įra žį hafa žau lönd sambandsins sem hafa tekiš ķ notkun sameiginlega mynt Evrópusambandsins, notiš minni hagvaxtar og efnahagslegra framfara en žau lönd sem hafa haldiš sinni eigin mynt. Hér er įtt viš Stóra Bretland, Svķžjóš og Danmörku.

Žar aš auki bendir skżrslan į aš žróun efnahagsmįla evrulanda hafi veriš mjög misjöfn og žaš bendir til innri spennu į milli svęša og landa innan myntbandalagsins.

Skżrslan bendir sérstaklega į žann möguleika aš Danmörk taki upp sömu peningastefnu og Svķžjóš og Stóra Bretland ž.e.a.s. aš Danmörk rjśfi bindingu dönsku krónunnar viš evru og lįti mynt sķna fljóta frjįlsa į gjaldeyrismörkušum. Höfundurinn kemur innį żmsar tegundir peningamįlastefnu og nefnir m.a. aš frjįlst fljótandi myntir geti stundum veriš geršar aš skotmarki spįkaupmennsku ef žaš séu fęrslur alžjóšlegrar fjįrmįlastarfsemi sem séu rįšandi į markaši myntarinnar.

En höfundir nefnir žó aš žetta eigi nęr eingöngu viš um stórar myntir sem séu m.a. notašar ķ gjaldeyrisforša į alžjóšamarkaši. Žetta eigi žvķ fyrst og fremst viš um myntir eins og dollar, evru og yen. Žessar stęrri myntir geti žvķ sveiflast mjög kröftuglega, sem į tķšum hefur neikvęšar afleišingar fyrir skipulagningu innflutnings og śtflutnings į vörum og žjónustu.

Litlar myntir minni landa eiga ekki viš žetta vandamįl aš strķša nema aš alveg sérstakar ašstęšur séu rķkjandi eins til dęmis viš žęr ašstęšur sem sįust į Ķslandi haustiš 2008." ]

Sjį (Dönsk peningamįlastefna hin sķšustu 10 įr ķ ljósi efnahagsmįla Evrópusambandsins og EMU

Į Ķslandi hefur eftirfarandi veriš reynt:

1873-1914 Nordic currency union, gold standard. (myntbandalagiš hrundi)

 

1914-1922 Gold standard abolished in August 1914, but parity with Danish krone maintained.

 

1922-1925 After a 23% devaluation against the Danish krone in June 1922, a floating exchange rate regime is established. The British pound replaces the Danish krone as a reference currency. The króna depreciates against the pound until 1924, after which the króna appreciates under a policy of revaluation.

 

1925-1939 Iceland’s longest period of exchange rate stability. After the pound was taken off the gold standard in 1931 the króna and other Nordic currencies continued to be linked to the pound. Icelandic authorities responded to a deteriorating competitive position by foreign exchange restrictions and protectionism.

 

1939-1945 After 14 years of exchange rate stability the króna was devalued by 18% in the spring of 1939. As terms of trades improved and the pound depreciated, the króna was linked to the US dollar. Over the period the króna depreciated against the dollar but appreciated against the pound. An overheated economy led to a surge in inflation, leading to doubling of domestic relative to foreign prices over the period.

 

1946-1949 Growing external imbalances in the first years after the war were initially cushioned by very large foreign exchange reserves and favourable external conditions, but were at a later stage met by extensive capital controls and protectionism. In 1949, when the pound (and soon after most other European currencies) was devaluated by 30!% against the dollar, it was decided to let the króna follow the pound. Due to the large share of European countries in Icelandic trade, however, the country’s competitive position did not change much as a result of it.

 

1950 After Iceland became a founding member of the IMF in 1947, an attempt was made to bring the external accounts closer towards a sustainable equilibrium under liberalised trade. This included a 42,6% devaluation of the króna. This experiment failed i.a. due to unfavourable external conditions. Moreover the devaluations did not seem to be sufficient to bring about sustainable external balance.

 

1951-1959 After the devaluation of 1950 failed to achieve external balance, a regime of multiple exchange rates and extensive export subsidies was established. The arrangement implied a substantial effective devaluation, but did not suffice to balance the external account.

 

1960-1970 A more fundamental and far reaching effort to restore sustainable external balance was made in 1960, when the króna was devalued by 1/3 to 57%, depending on the relevant exchange rate premium on foreign exchange transactions. In effective terms, this brought the real exchange rate back to the level of 1914 and 1939 and much lower than in 1950. The devaluation was followed up by extensive trade liberalisation. Moreover, the flexibility of the exchange rate regime was enhanced, as the Central Bank assumed the power to change the exchange rate, no longer requiring a change in law. During the period the króna was devalued on several occasions in response to external as well as internal macroeconomic disturbances.

 

1970-1973 After the Bretton-Woods system of pegged but adjustable exchange rates fell apart and the dollar was devalued, the Icelandic króna broadly followed the dollar. During this period, however, the króna was devalued once (1972) and revalued twice (1973) against the dollar, until the króna was effectively floated in December 1973.

 

1974-1989 During the period to 1983 the Icelandic exchange rate regime became increasingly flexible and could be characterised as managed floating. However, in the mid-1980s the monetary and exchange rate policy stance became more restrictive. Over the period 1974 to 1989 the króna was devalued 25 times. Moreover, the króna was allowed to depreciate gradually (without formal announcements) during the period Mars 1975 to January 1978. An effective devaluation was also achieved in 1986 and 1987 by changing the currency basket. Over brief intervals the value of the króna was kept stable, first against the dollar and then against various baskets of trading partner currencies. 

 

1990- During the 1990s the role of the exchange rate as a nominal anchor received stronger emphasis. A path-breaking moderate wage settlement in early 1990 was supported by a public commitment to a stable exchange rate, which became the cornerstone of a disinflation strategy that proved successful. However, there have been two devaluations during the 1990s, in 1992 and 1993, in both cases in response to external shocks. 

(Optimal Exchange Rate Policy: The Case of Iceland

svo . . . Kęri Marinó aftur

Eins og žś sérš žį er Ķsland eyland og ekki eitt ķ heiminum og ekki alltaf ķ cyclus meš višskiptalöndum sökum žess aš Ķsland er EKKI išnašarrķki og ekki eins og hin gömlu rķki stórfurstadęmis Evrópu sem eru aš missa móšinn og trśa ekki į framtķšina - žvķ demógrafķskur imbalance er žar oršinn svo hrikalegur.

Allar pęlingar um aš festa gengi į milli rķkja eru daušadęmdar. Og ekki halda aš Danir hafi ekki žurft aš semja um eilķfar gengisfellingar innan EMS fyrirkomulagsins įšur en allt fraus fast meš tilkomu EMU. Sešlabankastjórinn ķ Danmörku var fastur faržegi frį Kastrup til Brussel til aš semja um "gengisašlögun" innan EMS. En nśna er ekkert hęgt, annaš en aš verša fįtękari og auka atvinnuleysiš og eyšileggja samfélagiš smį saman innanfrį.

Muna žetta

Öll myntbandalög į milli rķkja hrynja og enda og allar bindingar mynta eins lands viš annaš hrynja og enda. Žessi hugsanatregša um fast gengi er dragbķtur į raunverulegum framgangi efnahagsmįla, ž.e. dragbķtur į raunverulegum hagvexti sem skapar velmegun. Myntbandalög eru óskabörn žeirra sem hafa ekki įhuga į raunveruleikanum, heldur į formsatrišum, žvķ myntbandalög eru koddar öndunarvéla ašgeršarleysis og ósjįlfstęšis - verkfęri uppgjafarhugsunar. 

Muna žetta einnig - ĮRĶŠANDI

Žaš var of vaxiš, illa rekiš og illa stefnumótaš bankakerfi glęframanna sem felldi gengi krónunnar sķšasta haust - og ekkert annaš. Ef žaš hefši ekki falliš vęri ljósiš slökkt hjį žér nśna, landiš rśstaš og žś hefšir enga vinnu. Žakkašu sveigjanleika gengis krónunnar fyrir aš allt skyldi ekki fara til helvķtis.

Kvešjur

Gunnar Rögnvaldsson, 26.9.2009 kl. 02:26

5 Smįmynd: Gunnar Rögnvaldsson

Sęll aftur Marinó 

Gleymdi aš nefna aš hagkerfi Danmerkur er ašeins 17-19 sinnum stęrra en hagkerfi Ķslands og ekki 20-30 sinnum stęrra. 

Stęrš myntar segir ekkert til um hvort hśn sé hęf til frambošs į frjįlsum markaši eša ekki. Žvķ stęrri mynt žvķ stęrri eru bara upphęširnar. Eins og žś kannski manst eftir žį reyndu sešlabankar BNA og ESB ķ sameiningu aš rétta viš 30% gengishrun evru įriš 2001. En žaš var eins og aš pissa ķ sjóinn. Ekkert geršist. Žeir įttu ekki til nógu stórar upphęšir. 

Žaš eru gęšin sem gllda svo og gęši hagstjórnar. Sveiflur allra mynta rįšast ķ ašalatrišum af žvķ magni myntarinnar sem notaš er til fjįrstrauma alžjóšlegrar fjįrmįlastarfsemi ķ viškomandi mynt. Į Ķslandi var žetta hlutfall oršiš allt of stórt og žessu varaši Davķš Oddsson marg marg oft viš. En enginn hlustaši. 

Aš ętla aš kenna honum um žetta allt saman er langt fyrir nešan žaš sem ég hélt aš žś vęrir fęr um aš skjóta Marinó. Žaš er eins og aš kenna vegageršinni um öll umferšaóhöpp stolinna bifreiša ķ vegakerfinu. Žeim er mest ekiš af drukknum mönnum.

Kvešjur 

Gunnar Rögnvaldsson, 26.9.2009 kl. 12:25

6 Smįmynd: Marinó G. Njįlsson

Gunnar, ég hef ekki kennt Davķš Oddssyni um eitt eša neitt.  Mķn įbending snżr aš žeirri rķkisstjórn sem hann (fyrir algjöra tilviljun ) fór fyrir.  Ég er aš benda į stefnumótandi įkvöršun žeirrar rķkisstjórnar sem var viš völd į vormįnušum 2001, en ekki verk einstakra manna.  Hér į Ķslandi er til sišs aš kenna rķkisstjórnir viš forsętisrįšherrann hverju sinni.  Ég reikna meš žvķ aš višskiptarįšherra žeirrar rķkisstjórnar hafi haft mest um žetta aš segja sem og bankastjórn Sešlabankans, en allt hlaut žetta blessun rķkisstjórnarinnar og žar sem DO og Halldórs Įsgrķmssonar.  Ég mótmęli žvķ aš ég sé aš persónugera žetta ķ DO.  Ég er heldur ekki aš skjóta eitt eša neitt, heldur greina frį žeirri stašreynd aš žetta var gert ķ tķš umręddrar rķkisstjórnar.  Žaš er bara ekki hęgt aš tala um žetta tķmabil įn žess aš nafn Davķšs komiš upp, en žaš į bęši viš um žaš sem vel var gert og žaš sem fór śrskeišis.

Žaš er rétt aš hlutfall fjįrstreymis, eins og žś tekur til orša, var oršiš of hįtt.  En formašur bankastjórnar Sešlabankans įtti aš gera meira en aš vara viš žvķ.  Žaš var hlutverk Sešlabankans aš stušla aš stöšugleika.  Sešlabankinn (sem vill svo til aš var undir stjórn Davķšs Oddssonar) įtti aš grķpa inn ķ meš hękkun bindiskyldu, breytinga į reglum um gjaldeyrisjöfnuš, kaup og sölu į krónum/gjaldeyri į vķxl eftir ašstęšum. 

Svo vil ég benda į, aš ég legg žaš ekki ķ vana minn aš persónugera vandann.  Aftur į móti hef ég gagnrżnt fyrirverandi formann bankastjórnar Sešlabankans fyrir żmis ummęli og žrjósku viš aš vķkja eftir aš Sešlabankinn fór į hausinn į hans vakt.  Ég hef aldrei sagt hann vera valdan af žvķ, en hann bar įbyrgš sem formašur bankastjórnar.

En aš fyrri athugasemdinni.  Žaš getur veriš aš Danir hafi ķtrekaš žurft aš semja um gengi dönsku krónunnar, en lykilatrišiš breytist žó ekki.  Žeir treystu sér ekki til aš vera einir į bįti.  Žaš var betra aš vera meš vikmarkatengingu viš EUR en aš vera meš enga tengingu eins og Bretar.  Örmynt eins og sś ķslenska getur vissulega alveg bjargaš sér, en žį verša innviširnir aš vera ķ lagi.  Žeir hafa aldrei veriš žaš ķ žessu žjóšfélagi fyrir kannski utan tķmabiliš 1995 til 1999 og sķšan mį spyrja sig hvort žaš hafi veriš eitthvaš aš marka.  Žaš var röng įkvöršun aš setja krónuna į flot į žeim tķma žegar žaš var gert.  Um žaš snżst gagnrżni mķn.  Ég tel lķka aš krónan hafi ekki žaš bakland til aš vera į frjįlsu floti, en hefši hugsanlega plummaš sig ķ samfloti.  Žaš er bara skošun mķn.

Marinó G. Njįlsson, 26.9.2009 kl. 13:51

7 Smįmynd: Gunnar Rögnvaldsson

Žakka Marķnó

Fremsta og frómasta hlutverk sešlabanka ķ frjįlsum hagkerfum er aš vera banki bankanna, eins framarlega og žaš er unnt. En žaš er žó erfitt ef eftirlit meš bankakerfinu hefur veriš tekiš frį žeim og žaš sett undir stjórnmįlamenn sem eru vanhęfir og sem samžykkja aš bankakerfiš sé į hormónatrippi.

En eftirlit meš višskiptabökunum var flutt frį Sešlabankanum og yfir til Fjįrmįlaeftirlitsins įriš 2001 eša jafnvel fyrr. Žetta fjįrmįlaeftirlit var svo ķ höndum bankamįlarįšherrans. Hann įtti aš hafa eftirlit meš višskiptabönkunum. En hann gerši žaš bara alls ekki og fékk veršlaun fyrir afrekiš. 

Žetta meš bindiskylduna er moldrok og žś veist žaš vel sjįlfur Marinó. Žaš er marg oft bśiš aš gera öllum grein fyrir aš sś leiš var ekki fęr enda hefši hver sį sem hefši lagt žaš til žegar žaš hefši veriš hęgt, veriš lagšur inn eša settur į Klepp, ž.e. į žeim tķmum sem svoleišis heftandi atriši hefšu haft raunverulegt įhrif (įšur en śtrįs og kaup ķsl. banka į dótturfélögum og śtibśum fór fram)

Danir treysta sér alveg til aš standa meš fljótandi mynt. Žetta er eingöngu pólitķsk įkvöršun sem var tekin įriš 1982. Žaš er erfitt aš vinda ofan af svona įkvöršunum eftir aš žęr eru teknar.

Bęši Noršmenn, Finnar og Svķar eru meš fljótandi mynt og žaš gengur mjög vel, nema hjį Finnum žvķ žeir eru meš fljótandi mynt Žżskalands og Frakklands nśna og rįša engu um hana. Žessi mynt heitir evra. Žess vegna fer Finnland svona miklu ver śt śr kreppunni en Svķžjóš nśna. En žessi lönd reyndu einusinni öll aš bindast EMS/ERM. Žaš fór svona:

  • 14 nóvember 1991: Finnska markiš er fellt meš 12,3%
  • 08. september 1992: Finnland gefst upp į einhliša ERM bindingu
  • 17. september 1992: Bretland gefst upp į gagnkvęmri ERM bindingu, pundiš flżtur aftur
  • 17. september 1992: Ķtalķa gefst upp į ERM bindingunni, lķran flżtur aftur
  • 17. september 1992: Spįnn gefst uppį žröngri ERM bindingu
  • 19. nóvember 1992: Svķžjóš gefst upp į einhliša ERM bindingu eftir aš hafa hękkaš stżrivexti ķ 500% til aš verja bindinguna.
  • 23. nóvember 1992: Spęnski peseta og portśgalski escudos eru felldir um 6%
  • 10 desember 1992: Noregur gefst upp į einhliša ERM bindingu
  • 02. įgśst 1993: ašeins Žżskaland og Holland halda uppi +/- 2.25% gagnkvęmri bindingu ERM.

Sęnska tilfelliš 

Tilraun Svķa til bindingar viš EMS var įhugaverš žvķ hśn var hlašin svo einstaklega mikilli heimsku:

  • 10. janśar - fjįrlög Svķžjóšar kynnt og reynast vera meš  71 SEK milljarša halla
  • 26. įgśst - Sęnski Sešlabankinn hękkar stżrivexti ķ 16 prósent
  • 8. september - Sęnski Sešlabankinn hękkar stżrivexti ķ 24 prósent 
  • 9. september - Sęnski Sešlabankinn hękkar stżrivexti ķ 75 prósent
  • 16. september - Sęnski Sešlabankinn hękkar stżrivexti ķ 500 prósent
  • 23. september - Sęnska rķkisstjórnin gefur śt įbyrgš fyrir alla banka ķ landinu, "enginn banki mį verša gjaldžrota"
  • 30. september - enn einn įfallapakkinn frį rķkisstjórninni kynntur
  • 19. nóvember - klukkan 14.28 er einhliša fastgengi sęnsku krónunnar gagnvart EMS-gjaldeyrisbandalagi EB lagt nišur, og į augnabliki fellur sęnska krónan 10 prósent

ERM reyndist žarna einungis vera slęm tilraunastarfsemi ESB meš lķf žegnana ķ žeim löndum sem įttu ašild aš samstarfinu. Žetta fyrirkomulag kemst einna nęst žvķ aš geta kallast śtópķa Evrópusambandsmanna. Žaš er alltaf jafn ótrślegt aš hugsa til žess nśna aš žetta fyrirbęri skyldi nį aš komast ķ tķsku hjį mönnum meš fyrsta flokks hagfręšimenntun žarna į žessum tķmum. En žaš eru žó einungis 17 įr sķšan hagfręšingar margra landa trśšu į žetta ERM/EMS fyrirkomulag.

Evra er fljótandi mynt , muna žaš

Menn vešra aš muna aš evran ER fljótandi mynt og hśn sveiflast mjög mjög mikiš gagnvart gjaldmišlum heimsins. Fįir gjaldmišlar Evrópu hafa sveiflast eins mikiš į jafn stuttum tķma og valdiš eins miklum skaša į efnahag žjóša eins og myntin evra svo sannarlega hefur gert.

Ekkert jafnast į viš góa hagstjórn meš sjįlfstęšri mynt.

Kvešjur   

Gunnar Rögnvaldsson, 26.9.2009 kl. 14:47

8 Smįmynd: Theódór Norškvist

Ekkert jafnast į viš góa [sic] hagstjórn meš sjįlfstęšri mynt. (Gunnar R.)

Ég męli meš aš viš byrjum į henni sem fyrst.

Theódór Norškvist, 26.9.2009 kl. 17:02

Bęta viš athugasemd

Ekki er lengur hęgt aš skrifa athugasemdir viš fęrsluna, žar sem tķmamörk į athugasemdir eru lišin.

Höfundur

Marinó G. Njálsson
Marinó G. Njálsson
Upplýsingaöryggi og persónuvernd eru mínar ær og kýr, þó ég blaðri um allt og ekkert hér á blogginu. Er í Hagsmunasamtökum heimilanna og berst fyrir réttlæti fyrir heimili í landinu.  Loks er ég faggiltur leiðsögumaður.  Netfangið mitt er mgn@islandia.is og netfang fyrirtækisins oryggi@internet.is.

Heimsóknir

Flettingar

  • Ķ dag (24.3.): 2
  • Sl. sólarhring: 3
  • Sl. viku: 52
  • Frį upphafi: 1673443

Annaš

  • Innlit ķ dag: 2
  • Innlit sl. viku: 45
  • Gestir ķ dag: 2
  • IP-tölur ķ dag: 2

Uppfęrt į 3 mķn. fresti.
Skżringar

Mars 2023
S M Ž M F F L
      1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband