Leita ķ fréttum mbl.is

Hęstiréttur sleginn lesblindu, óśtskżranlegri leti eša viljandi fśski?

Ég var aš skoša nżlegan dóm Hęstaréttar ķ mįli nr. 349/2014, žar sem mér sżnist Hęstiréttur vera sleginn alvarlegri lesblindu eša leti.  Ķ dómnum segir oršrétt:

Samkvęmt 5. gr. žįgildandi  laga nr. 121/1994 skyldi lįnssamningur vera skriflegur og fela ķ sér upplżsingar sem tilgreindar voru ķ 6. og 8. gr. laganna. Ķ f. liš 1. mgr. 2. gr. laganna, eins og žau voru upphaflega, kom fram aš lįnssamningar um yfirdrįttarheimildir af tékkareikningi vęru undanžegnir lögunum. Samkvęmt žvķ var ekki skylt aš hafa slķka samninga skriflega. Meš breytingarlögum nr. 179/2000, sem tóku gildi 20. desember 2000, var žessi undantekning hins vegar felld brott. Žį var 3. gr. laganna breytt og tók hśn eingöngu til yfirdrįttarlįna og annarra sambęrilegra lįnssamninga og žeirra upplżsinga sem skyldi veita ķ upphafi slķkra višskipta. Į greinin rętur aš rekja til tillögu efnahags- og višskiptanefndar viš mešferš frumvarps til laganna į Alžingi. Žeirri tillögu fylgdu ekki sérstakar skżringar. Ljóst er aš 3. gr. er um margt frįbrugšin įkvęšum II. kafla laganna, en žar eru ķ 6. gr. geršar mun ķtarlegri kröfur um upplżsingar lįnveitanda en žegar um yfirdrįttarlįn er aš ręša. Veršur ekki annaš rįšiš en aš 3. gr. laganna hafi įtt aš skošast sem sérįkvęši um upplżsingagjöf viš samninga um yfirdrįttarheimild af tékkareikningi og sambęrilegum lįnssamningum meš breytilegum höfušstól.

Mig langar sérstaklega aš skoša lesblindu Hęstaréttar (eša leti) sem felast ķ oršunum:
"Į greinin rętur aš rekja til tillögu efnahags- og višskiptanefndar viš mešferš frumvarps til laganna į Alžingi. Žeirri tillögu fylgdu ekki sérstakar skżringar."

Žeir sem eitthvaš hafa kynnt sér hvernig Alžingi virka vita aš hęgt er aš finna nįnast allt sem ritaš er og fjallaš er um į žeim vinnustaš į vef hans.  Žar er aš finna nefndarįlit efnahags- og višskiptanefndar  http://www.althingi.is/altext/126/s/0490.html meš tillögum nefndarinnar um breytingartillögur į frumvarpi aš lögum nr. 179/2000 og ķ įlitinu er aš finna eftirfarandi texta:

Ķ frumvarpinu er gert rįš fyrir aš g-lišur 1. mgr. 2. gr. laganna verši felldur brott, en žar er vķsaš ķ 3. gr. sem fjallar um yfirdrįttarheimild. Lįnssamningar sem fela ķ sér yfir drįttarheimild į tékkareikningi verša žvķ ekki lengur undanžegnir įkvęšum laganna og upplżsingaskyldan samkvęmt žeim mun žvķ nį til slķkra samninga. Žvķ er naušsynlegt aš samręma 3. gr. laganna hinni fyrirhugušu breytingu. Žęr breytingar felast einkum ķ žvķ aš bętt er viš greinina nżjum stafliš, e-liš, žar sem tekiš er fram aš ķ samningi um yfirdrįttarheimild skuli lįntakanda greint frį įrlegri hlutfallstölu kostnašar viš mismunandi notkun į heimildinni, en ljóst er aš sś tala kann aš vera breytileg eftir žvķ hvernig heimildin er notuš hverju sinni. Einnig er gert rįš fyrir žvķ ķ 2. mįlsl. aš neytanda verši įrlega sendar almennar upplżsingar meš dęmum um śtreikning kostnašar samkvęmt žessum liš. Žannig vęri t.d. hęgt aš taka fram hver įrleg hlutfallstala kostnašar vęri mišaš viš aš įkvešin yfirdrįttarheimild vęri nżtt aš fullu, aš hįlfu leyti eša aš einum tķunda. Loks er ķ 3. mįlsl. gert rįš fyrir žvķ aš žrįtt fyrir įkvęši 5. gr. laganna um aš lįnssamningar samkvęmt lögunum skuli geršir skriflega verši heimilt aš breyta yfir drįttarheimild į tékkareikningi aš munnlegri beišni neytanda. Žį vęri hęgt aš senda skriflegan samning til neytanda eftir į žar sem hlutfallstalan fyrir nżju heimildina vęri gefin upp."

Fę ég ekki betur séš en aš alveg įgętis skżringar fylgi lagabreytingunni ķ nefndarįliti efnahags- og višskiptanefndar. Žaš sem meira er, aš gerš er krafa um "aš neytanda verši įrlega sendar almennar upplżsingar meš dęmum um śtreikning kostnašar samkvęmt žessum liš" og "vęri hęgt aš senda skriflegan samning til neytanda eftir į žar sem hlutfallstalan fyrir nżju heimildina vęri gefin upp".

Vinnubrögš Hęstarétti til vansa

Hvernig dettur Hęstarétti ķ hug, aš bśa til žann skįldskap, aš "[ž]eirri tillögu fylgdu ekki sérstakar skżringar"?  Hvernig dettur sķšan Hęstarétti ķ hug, nokkrum dögum eftir aš dómur gekk ķ EFTA-dómstólnum um hlutfallstölu kostnašar, aš lķta framhjį žeirri skyldu fjįrmįlafyrirtękis aš senda neytanda upplżsingar um nżja hlutfallstölu?

Hęstiréttur segist hafa fengiš "ljósrit" af heimasķšu S24, žar sem birtir eru skilmįlar vegna yfirdrįttarheimildar.  Hvenęr geršist žaš, aš upplżsingar į heimasķšu teljast fullnęgjandi upplżsingar?  Las Hęstiréttur ekki dóm EFTA-dómstólsins frį 28. įgśst 2014 eša 24. nóvember 2014?  Samkvęmt žeim bįšum, žį eru upplżsingar į vefsķšu ekki fullnęgjandi upplżsingagjöf til neytanda, žegar kemur aš įrlegri hlutfallstölu kostnašar.  Aš auki žį segir ķ skżringum/greinargerš efnahags- og višskiptanefndar:

Einnig er gert rįš fyrir žvķ ķ 2. mįlsl. aš neytanda verši įrlega sendar almennar upplżsingar meš dęmum um śtreikning kostnašar samkvęmt žessum liš.

Žaš er žvķ ekki fullnęgjandi, samkvęmt nefndarįliti, aš vķsa ķ upplżsingar į heimasķšu.  Senda ber neytendum žessar upplżsingar įrlega.

En Hęstiréttur telur greinilega ekki žetta nefndarįlit vera skżringu.  Mér er ómögulegt aš skilja hvernig į žvķ stendur.  Hann įkvešur ķ stašinn aš eldri lögskżring standi, lögskżring sem breytt var meš lögum nr. 179/2000!  Til aš sżna enn frekar hve mikil villa Hęstaréttar er ķ mįlinu, žį vil ég aš lokum vitna ķ ręšu Einars K. Gušfinnssonar, žįverandi formanns efnahags- og višskiptanefndar, žegar hann męlti fyrir nefndarįliti meš breytingartillögum nefndarinnar ķ 2. umręšu um žingmįl 90 į 126. löggjafaržingi 12. desember, 2000:

Enn fremur er įstęša til aš vekja athygli į aš ķ frv. er gert rįš fyrir aš g-lišur 1. mgr. 2. gr. laganna verši felldur brott, en žar er vķsaš ķ 3. gr. sem fjallar um yfirdrįttarheimild. Lįnssamningar sem fela ķ sér yfirdrįttarheimild į tékkareikningi verša žvķ ekki lengur undanžegnir įkvęšum laganna og upplżsingaskyldan samkvęmt žeim mun žvķ nį til slķkra samninga. Žvķ er naušsynlegt aš samręma 3. gr. laganna hinni fyrirhugušu breytingu. Žęr breytingar felast einkum ķ žvķ aš bętt er viš greinina nżjum stafliš, e-liš, žar sem tekiš er fram aš ķ samningi um yfirdrįttarheimild skuli lįntakanda greint frį įrlegri hlutfallstölu kostnašar viš mismunandi notkun į heimildinni, en ljóst er aš sś tala kann aš vera breytileg eftir žvķ hvernig heimildin er notuš hverju sinni. Einnig er gert rįš fyrir žvķ aš neytanda verši įrlega sendar almennar upplżsingar meš dęmum um śtreikning kostnašar vegna žessa lišar. Žetta er gert til žess aš koma ķ veg fyrir žaš aš menn žurfi ķ hvert skipti sem žeir óska eftir breytingu į yfirdrįttarheimild aš gera žaš skriflega. Žess ķ staš verši žaš gert innan įrsins og aš upplżsingarnar berist skriflega einu sinni į įri žannig aš mönnum sé žį ljós staša mįlsins.

Takiš sérstaklega eftir oršunum:

Einnig er gert rįš fyrir žvķ aš neytanda verši įrlega sendar almennar upplżsingar meš dęmum um śtreikning kostnašar vegna žessa lišar.

Getur žetta veriš skżrara?

Śtśrsnśningur Hęstaréttar

En žessu er ekki lokiš.  Hęstiréttur bķtur śr skömminni meš eftirfarandi:

Hvaš sem lķšur fyrirmęlum 5. gr. laga nr. 121/1994, sem eftir breytingu meš lögum nr. 179/2000 tók einnig til samninga um yfirdrįttarheimild, er žess aš gęta aš ķ skżringum meš 5. gr. frumvarps til upphaflegra laga um neytendalįn, nr. 30/1993, er sérstaklega tekiš fram aš žaš sé ekki fortakslaust skilyrši fyrir gildi samninga aš žeir séu skriflegir, heldur gildi munnlegir samningar eftir sem įšur.

Žó Hęstiréttur telji enga skżringu hafa fylgt lagabreytingunni, žį ętti hann aš lįgmarki aš skilja innihald laganna.  Mér sżnist hann ekki gera žaš.  Ķ e-liš laga 121/1994 sagši nefnilega:

Įrlega hlutfallstölu kostnašar, sbr. 10.–12. gr., viš mismunandi notkun į heimildinni. Įrlega skal senda neytanda almennar upplżsingar meš dęmum um śtreikning kostnašar samkvęmt žessum liš. Žrįtt fyrir įkvęši 5. gr. er heimilt aš munnlegri beišni neytanda aš breyta yfirdrįttarheimild į tékkareikningi.

Žetta žżšir ķ mķnum huga, aš žó svo upphaflegi samningurinn um yfirdrįttarheimildina vęri munnlegur og honum breytt meš munnlegum óskum neytandans, žį hvarf ekki skylda fjįrmįlafyrirtękisins um aš "senda neytanda almennar upplżsingar meš dęmum um śtreikning kostnašar samkvęmt žessum liš".  Upplżsingaskylda fjįrmįlafyrirtękisins var ótvķręš hvernig sem til samningsins var stofnaš.  Sķšan tel ég nįnast śtilokaš vera fyrir fjįrmįlafyrirtęki aš vera meš umsemjanleg įkvęši ķ munnlegum samningi. 
Hęstiréttur lętur lķta śt sem samningur um yfirdrįttarlįn sé bara tveggja manna tal, en svo er ekki.  Samningur um yfirdrįtt er fjįrmįlasamningur sem geršur er munnlega, en samstundist fęršur yfir ķ skjalfest form.  Žaš er gert ķ tölvukerfi bankans, ķ višskiptasögu žess sem fékk yfirdrįttinn, ķ lįnakerfi bankans, ķ śtlįnasögu viškomandi śtibśs.  Til sönnunar um žetta žurfa žeir višskiptavinir, sem nśoršiš óska eftir yfirdrįttarheimild, aš undirrita Stofnsamning um yfirdrįttarheimild.  Ķ 3. gr. slķks samnings sem ég gerši viš minn višskiptabanka segir:

Lįntaki getur óskaš eftir žvķ aš gerš verši breyting į fjįrhęš yfirdrįttarheimildar ķ eitt eša fleiri skipti.  Slķk heimild er hįš samžykki [bankans].  Viš hękkun į yfirdrįttarheimild skuldbindur [bankinn] sig til žess aš afhenda lįntaka žegar samžykki er veitt eša viš fyrsta tękifęri žar į eftir uppfęršar upplżsingar um kostnaš viš breytingu į samningi žessu og uppfęrša yfirdrįttarheimild, į pappķr eša öšrum varanlegum mišli t.d. ķ netbanka, ķ samręmi viš 7. og 12. gr. laga nr. 33/2013 um neytendalįn.

Žegar įkvęši 7. og 12. gr. laga 33/2013 eru skošuš, žį kemur ķ ljós, aš žó žau séu į einhvern hįtt ķtarlegri, en samkvęmt tilskipun 87/102/EBE, žį eru žau aš mestu leiti sambęrileg.  Aš bankarnir séu skyldugir til aš veita allar naušsynlegar upplżsingar įriš 2013, en ekki įriš 2010 eša 2006, eins og Hęstiréttur kemst aš, er mér gjörsamlega óskiljanlegt, žegar nįnast allar kröfurnar eru žęr sömu og įšur.  Krafan um aš reikna og birta įrlega hlutfallstölu kostnašar er sś sama ķ neytendalįnalögum 121/1994 og ķ nżju lögunum 33/2013.  Sama į viš um aš tilkynna meš fyrirvara breytingu vaxta og endurśtreikning į įrlegri hlutfallstölu kostnašar vegna žeirrar breytingar.  Ég efast um aš neytendalįnatilskipunin 87/102/EBE hafi leyft aš žaš vęri gert munnlega.

Ég get alveg skiliš aš hęgt sé aš semja munnlega um gildistķma og upphęš yfirdrįttarheimildar, en ég get ekki séš aš hęgt sé aš halda žvķ fram aš allt annaš varšandi samninginn um yfirdrįttinn geti talist munnlegur samningur.  Žaš er einmitt žess vegna sem neytendalįnatilskipunin, 87/102/EBE, tilgreinir öll žau atriši sem žurfa aš koma fram og nżrri tilskipunin, 2008/48/EB, gerir žaš lķka. Undir žetta tekur EFTA-dómstóllinn ķ mįli E-27/13, žar sem dómstóllinn segir:

Til aš vernda neytandann gegn óréttmętum lįnaskilmįlum og gera honum kleift aš įtta sig fyllilega į skilmįlum lįnssamningsins sem hann hefur undirgengist, er kvešiš į um [ķ neytendalįnatilskipuninni 87/102/EBE] aš lįntaki skuli viš undirritun samningsins hafa meš höndum allar žęr upplżsingar sem mįli skipta og geta haft įhrif į žęr skyldur sem hann tekst į hendur..

Aš samningurinn sé munnlegur frķar ekki fjįrmįlafyrirtękiš frį žvķ aš veita slķkar upplżsingar.  Meš fullri viršingu, skil ég ekki hvernig Hęstarétti datt ķ hug aš upplżsingaskylda breyttist, žó samningurinn vęri munnlegur.

Valkvęšar lögskżringar alvanalegar

Undanfarin 5-6 įr hef ég lesiš fleiri Hęstaréttardóma en ég kęri mig um aš muna.  Allt of oft hef ég rekist į valkvęšar lögskżringar réttarins.  Skżrasta dęmiš er ķ dómi nr. 471/2010, žar sem rétturinn vék til hlišar ófrįvķkjanlegum lagagreinum til aš beita frįvķkjanlegum lagagreinum.  Óteljandi sinnum hefur rétturinn (lķkt og ķ žessu mįli) tališ kröfurétt vera neytendarétti hęrri, žegar flestar dómaframkvęmdir Evrópudómstólsins (sem dęmir eftir sömu neytendaréttarįkvęšum) eru į hinn veginn.

Žaš er ekki hlutverk Hęstaréttar aš verja fjįrmįlafyrirtęki gegn tjóni sem žau sjįlf bera įbyrgš į.  Žaš er ekki heldur hlutverk Hęstaréttar aš hafa įhyggjur af fjįrhagslegri stöšu sterkari ašila ķ neytendasamningum.  Eina sem skiptir mįli fyrir Hęstarétt er hvaš lögin segja, hvaša lögskżringar er aš finna frį löggjafanum, śr dómaframkvęmd eša frį öšrum ašilum sem veitt geta slķkar lögskżringar (ž.e. EFTA-dómstólnum, Evrópudómstólnum, Mannréttindadómstól Evrópu, o.s.frv.).  Ķ nżlegum dómum EFTA-dómstólsins, nr. E-25/13 og E-27/13, kemur skżrt fram flest žaš sem skiptir mįli varšandi žaš mįl, sem hér er fjallaš um.  Ķ bįšum dómum er nišurstašan skżr:  Neytendalįnatilskipunin 87/102/EBE tilgreinir hvaša upplżsingar skal birta neytanda viš gerš samnings og žęr upplżsingar, sem ekki eru birtar, geta ekki oršiš aš innheimtanlegri kröfu.  Ķ dómi E-27/13 gekk EFTA-dómstóllinn jafnvel svo langt aš segja, aš taka ętti veršbólgu į samningstķma inn ķ įrlega hlutfallstölu kostnašar og žar meš heildarlįntökukostnaš.  Telji dómstóllinn žaš skyldu gagnvart verštryggšum lįnum, žį ętti lķtiš aš fara į milli mįla, aš žaš į viš óverštryggš lįn meš breytilegum vöxtum.


« Sķšasta fęrsla | Nęsta fęrsla »

Athugasemdir

1 Smįmynd: Gušmundur Įsgeirsson

Sęll Marinó.

Dómur 471/2010 hefur EKKERT fordęmisgildi fyrir raunverulega lįnaamninga. Hann byggist į žvķ aš ekki hafi veriš vitaš um hvaša vexti hafi veriš samiš. Allir lįntakendur meš hįlfa heilafrumu vissu hinsvegar um hvaša veti žeir sömdu. Žaš eru žeir vextir sem eiga aš gilda, hvaš sem lķšur nišurstöšum ķ dómsmįlum ašila sem eru of fatlašir til aš skilja žetta.

Dómur 349/2014 hefur ekki heldur neitt fordęmisgildi žar sem hann byggist į žvķ aš žaš hafi ekki veriš fortakslaus skylda aš gera skriflegan lįnasamnings vegna yfirdrįttarheimildar. Raunverulega įlitaefniš er hinsvegar ekkki žetta heldur hvort gefnar hafi veriš upplżsingar um lįnsksotnašinn eša ekki og er žaš alveg óhįš žvķ hvort samningaur hafi veriš skriflegur eša geršur meš einhverjum öšrum hętti.

Eftir stendur aš Hęstiréttur Ķslands hefur ekki enn tekiš afstöšu til žess hverjar séu afleišingar žess aš vanrękja upplżsingaskyldu um lįnskostnaš skv. lögum nr.30/1993 sbr. lög nr. 121/1994 og 179/2000.

Allt er opiš ennžį un lögmęti neytendalįna.

Skįldskapur Hęstaréttar breytir engu žar um.

Gušmundur Įsgeirsson, 30.12.2014 kl. 00:40

2 Smįmynd: Marinó G. Njįlsson

Mummi, ég reikna meš aš žś lesir žaš sem ég skrifa įšur en žś skrifar athugasemd.  Ég er ekki viss um aš žś hafir gert žaš ķ žetta sinn, a.m.k. ber athugasemd žķn ekki žess merki.  Hśn er um eitthvaš allt annaš en ég skrifa um.

Marinó G. Njįlsson, 30.12.2014 kl. 01:48

3 Smįmynd: Gušlaugur Hermannsson

Sama sagan žegar Hęstiréttur śrskuršaši vexti af gengislįnum yršu lęgstu vextir Sešlabanka žrįtt fyrir aš vextir voru samningsbundnir ķ samningunum. Žeir settu ķžyngjandi įlögur į skuldara ķ berhöggi viš E-27/13

Gušlaugur Hermannsson, 30.12.2014 kl. 10:44

4 Smįmynd: Gušmundur Įsgeirsson

Marinó ég skil ekki žessa athugasemd žķna.

Fyrir utan nokkrar stafsetningarvillur vegna fljótfęrni sem ég bišst velvišringar į, žį meinti ég allt sem ég skrifaši.

Žś varst aš fjalla m.a. um dóma 349/2014 og 471/2010 ķ fęrslunni. Athugasemd mķn er um žį tvo dóma.

Skrifaši ég eitthvaš sem ekki mį skrifa?

Gušmundur Įsgeirsson, 30.12.2014 kl. 11:05

5 Smįmynd: Marinó G. Njįlsson

Nei, Mummi, ég er ekki aš fjalla um dóm 471/2010 heldur benda į vinnubrögš Hęstaréttar.  Ég tek dóm 471/2010 sem dęmi um žau vinnubrögš.  Ég er ekki aš benda į fordęmi, ég er heldur ekki aš fjalla um hvaš rétturinn hefur tekiš tillit til eša ekki.  Ég er ekki aš fjalla um neitt af žvķ sem athugasemd žķn snżst um.  Hśn er um eitthvaš allt annaš efni og žaš er žaš sem ég furša mig į.

Marinó G. Njįlsson, 30.12.2014 kl. 14:29

Bęta viš athugasemd

Ekki er lengur hęgt aš skrifa athugasemdir viš fęrsluna, žar sem tķmamörk į athugasemdir eru lišin.

Höfundur

Marinó G. Njálsson
Marinó G. Njálsson
Upplýsingaöryggi og persónuvernd eru mínar ær og kýr, þó ég blaðri um allt og ekkert hér á blogginu. Er í Hagsmunasamtökum heimilanna og berst fyrir réttlæti fyrir heimili í landinu.  Loks er ég faggiltur leiðsögumaður.  Netfangið mitt er mgn@islandia.is og netfang fyrirtækisins oryggi@internet.is.

Heimsóknir

Flettingar

  • Ķ dag (2.4.): 1
  • Sl. sólarhring: 2
  • Sl. viku: 38
  • Frį upphafi: 1673498

Annaš

  • Innlit ķ dag: 1
  • Innlit sl. viku: 37
  • Gestir ķ dag: 1
  • IP-tölur ķ dag: 1

Uppfęrt į 3 mķn. fresti.
Skżringar

Aprķl 2023
S M Ž M F F L
            1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30            

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband