Leita ķ fréttum mbl.is

Hver er hin raunverulega nišurstaša EFTA-dómstólsins?

Stóridómur var kvešinn upp ķ morgunn um verštryggingu neytendasamninga.  Žaš er skošun margra aš dómurinn sé fullnašarsigur fyrir fjįrmįlafyrirtękin, en ég er alls ekki sammįla žvķ.  Ég held raunar aš įlit EFTA-dómstólsins sé kjafthögg į framkvęmd verštryggšra neytendasamninga į Ķslandi.

Megin nišurstašan er aš mįlinu er vķsaš til hérašsdóms og Hęstaréttar aš koma meš sķna śrskurši, en žeir śrskuršir skuli fylgja ķ öllum megindrįttum leišbeiningum EFTA-dómstólsins.  Og žęr leišbeiningar segja ansi margt.  Vil ég raunar ganga svo langt aš žęr felli verštryggša neytendasamninga eins og framkvęmd žeirra hefur veriš frį upphafi.

Hér fyrir nešan eru žau atriši sem mér finnst skipta mestu mįli ķ įliti EFTA-dómstólsins.  Ég sleppi meš öllu innleggi annarra og vangaveltum um žau innlegg.

Almennt

Nišurstaša EFTA-dómstólsins, aš vķsa śrskurši ķ žvķ mįli sem var til umfjöllunar til landsdómatóla (hérašsdóms og Hęstaréttar), er ķ samręmi viš žaš sem ég sagši ķ innleggi į facebook ķ gęr.  Žar sagši ég m.a.:

Ég hef trś į žvķ, aš EFTA-dómstóllinn muni vķsa žessu mįli heim meš leišbeiningum um tślkun tilskipunarinnar. EFTA-dómstóllinn mun ekki taka įkvöršun eša koma meš nišurstöšu, sem hefur mikil įhrif į efnahagslegar forsendur fjįrmįlamarkašarins. Mišaš viš orš Bjarna Benediktssonar, fjįrmįlarįšherra, um möguleg efnahagsleg įhrif nišurstöšunnar, žį reikna ég meš aš EFTA-dómstóllinn fari millileiš, ž.e. višurkenni aš rangt sé haft viš, en gangi ekki svo langt aš segja žetta sé ólöglegt og bęta žurfi neytendum upp skašann.

Rétt er aš žaš fellur undir landsdómstóla aš vega og meta żmsa hluti og taka įkvaršanir um įlitaefni, en honum ber aš fara eftir leišbeiningum EFTA-dómstólsins, eins og EFTA-dómstóllinn segir ķ öllum sķnum svörum.  En leišbeiningarnar, sem dómstóllinn gefur, eru ansi ķtarlegar og benda flestar ķ žį įtt aš mjög margir meingallar eru į framkvęmd verštryggšra lįnasamninga neytenda.

Fyrsta spurning

Śr umfjöllun um 1. spurningu segir m.a.:

Viš ašstęšur žegar slķkt ójafnvęgi myndast, žrįtt fyrir skilyršiš um ,,góša trś“, veršur landsdómstóllinn aš meta hvort seljandi eša veitandi sem kemur fram viš neytanda af sanngirni og réttlęti geti réttilega tališ aš neytandinn hefši fallist į slķkan samningsskilmįla ef um hann hefš i veriš samiš sérstaklega." 

Hér er hreinlega veriš aš żja aš žvķ, aš einstaklingur meš verštryggšan lįnasamning geti veriš beittur órétti į tķmum mikillar veršbólgu.

Af ofangreindum athugasemdum mį sjį aš tilskipunin leggur ekki skilyršislaust bann viš verštryggingarįkvęšum ķ samningum um vešlįn eins og žeim sem hér um ręšir, žar sem 3. og 4. gr. tilskipunarinnar męla einungis fyrir um meginreglur viš mat į žvķ hvort tiltekinn samningsskilmįli sé óréttmętur og ķ 3. mgr. 3. gr. tilskipunarinnar, meš hlišsjón af d-liš 2. mgr. višauka hennar, segir berum oršum aš verštryggingarįkvęši teljist ekki óréttmętir skilmįlar, ķ sjįlfu sér, ef vķsitölubindingin er „lögleg“ og „ašferšin viš śtreikning veršbreytinga er śtskżrš rękilega ķ samningi.“

Til žess aš verštryggingin sé löglegt samningsįkvęši, žarf hśn aš vera rękilega śtskżrš.  (Dómstóllinn segir sķšar, aš henni žarf aš vera rękilega lżst.)  Žar sem viš vitum öll aš ašferšinni er hvorki lżst né hśn śtskżrš, žį mį af žessu rįša aš verštryggingin sé ósanngjarn samningsskilmįli mišaš viš nśverandi framkvęmd verštryggšra neytendasamninga.  (Žaš į lķka viš um leigusamninga!)

Og įfram śr įliti um fyrstu spurningu:

Žaš leišir aš sama skapi af višeigandi įkvęšum višaukans auk 3. mgr. 3. gr. og 5. gr. tilskipunarinnar aš skżrleiki og gęši upplżsinganna um verštrygginguna sem seljandi eša veitandi veitti neytandanum į undirritunartķma samningsins hefur sérstaka žżšingu viš matiš (sjį til samanburšar um žaš atriši, įlit Wahls ašallögsögumanns frį 8. maķ 2014 ķ sameinušum mįlum C-359/11 og C-400/11 Schulz and Egbringhoff, birt rafręnt, 53. lišur). Žaš er landsdómstólsins aš meta hvort skilyršin um skżrleika og gęši upplżsinga séu uppfyllt.
Įfram er hnżtt ķ upplżsingagjöfina til neytenda og landsdómstólum gert aš vera viss um aš hśn sé ķ lagi.  Viš vitum öll aš svo er ekki.

Allt er žetta tekiš saman ķ eftirfarandi:

Fyrstu spurningunni veršur žvķ aš svara žannig aš tilskipun 93/13/EBE leggur ekki almennt bann viš skilmįlum um verštryggingu vešlįna ķ samningum milli veitanda og neytanda. Žaš er landsdómstólsins aš leggja mat į žaš hvort umręddur skilmįli sé óréttmętur. Matiš veršur aš taka miš af leišbeiningum dómstólsins um skżringu hugtaksins ,,óréttmętur skilmįli“.

Nś er spurning hverjar eru nįkvęmlegar žessar leišbeiningar EFTA-dómstólsins. Jś, žęr eru m.a. aš til žess aš ekki sé um óréttmętan skilmįla sé aš ręša aš žarf "ašferšin viš śtreikning veršbreytinga [aš vera] śtskżrš rękilega ķ samningi".

Önnur spurning

Ég geri ekki neinar athugasemdir viš efni og innihald spurningar nśmer tvö, žar sem žaš hefur alltaf veriš minn skilningur į ķslenskum lögum aš verštrygging sé heimil.  Mér finnst žetta mįl sem rekiš var fyrir EFTA-dómstólnum, aldrei hafa snśist um aš fį į hreint hvort verštrygging vęri heimil aš lögum.  Bara hvort framkvęmd hennar vęri rétt og hvort sś framkvęmd sem višgengist hefur į Ķslandi gęti fališ ķ sér ósanngjarna samningsskilmįla.

Žrišja spurning 

Samkvęmt 2. mgr. 4. gr. tilskipunarinnar skal mat į óréttmęti skilmįlanna žó hvorki tengjast skilgreiningu į ašalefni samningsins né samanburši į verši og endurgjaldi, annars vegar, og žeirri žjónustu eša vöru sem kemur ķ stašinn, hins vegar, ef skilmįlarnir eru į skżru og skiljanlegu mįli.

Žetta atriši kemur ekki til įlita gagnvart verštryggšum lįnum, nema til žess komi aš Hęstiréttur telji verštrygginguna eša framkvęmd hennar brjóta gegn įkvęšum neytendaverndar ķ 36. gr. laga nr. 7/1936.  En žetta atriši hrekur nišurstöšu Hęstaréttar ķ mįli 471/2010, en žar komst Hęstiréttur aš žeirri nišurstöšu, aš vaxtakjör gengistryggšra lįna hefšu aldrei stašiš til boša nema vegna gengistryggingarinnar og mišaš viš hvaša önnur vaxtakjör voru ķ boši.  Hér segir EFTA-dómstóllinn hreint śt aš ekki megi tengja slķkt saman.

Og meira um spurningu žrjś:

Nįnar tiltekiš er efni greišsluįętlunarinnar ekki umsemjanlegt žar sem hśn byggir į spį um vęntanlegar afborganir samkvęmt skuldabréfinu sem ręšst af mįnašarlegum śtreikningi vķsitölu neysluveršs.

Fę ekki betur séš en aš dómstóllinn svari hér aš hluta 6. spurningunni, sem spurš er ķ hinum mįlinu sem er fyrir dómnum, ž.e. aš greišsluįętlun byggir į spį um vęntanlegar afborganir og skal žvķ innihalda bestu upplżsingar um vęntanlegar greišslur. Mér sżnist dómstóllinn segja, aš slķk spį verši aš vera hluti af greišsluįętluninni.   Hér er framkvęmd verštryggšra lįnasamninga veitt MJÖG žungt högg.

Fjórša spurning

Ķ įliti EFTA-dómsins um 4. spurningu kemur žetta fram:

Žaš er ljóst aš skyldunni til aš vekja athygli neytandans į žeirri ašferš sem notuš er viš śtreikning į veršbreytingum afborgana er ekki fullnęgt meš žvķ einu aš vķsa ķ samningnum til laga eša stjórnsżslufyrirmęla sem kveša į um réttindi og skyldur ašila. Žaš er lykilatriši aš seljandi eša veitandi upplżsi neytanda um efni višeigandi įkvęša (sjį til samanburšar um žaš atriši, įšur tilvitnaš mįl Invitel, 29. mgr.).

Sem sagt ekki er nóg aš vķsa ķ texta ķ öšrum skjölum, heldur veršur lżsing aš vera ķ samningnum.

Og meira um 4. spurningu:

Žegar afborganir lįns eru verštryggšar mį, ešli mįlsins samkvęmt, finna spį um vęntanlegar afborganir ķ greišsluįętlun. Slķk spį getur ašeins ķ undantekningartilvikum og fyrir tilviljun samsvaraš hinum raunverulegu afborgunum sem krafist er. Žar af leišandi veršur samningurinn aš innihalda skżra og afdrįttarlausa yfirlżsingu um aš afborganirnar kunni aš breytast ķ samręmi viš tilgreinda vķsitölu įsamt sérstakri lżsingu į og tilvķsun til žeirrar verštryggingarašferšar sem notast er viš.

Aftur segir EFTA-dómstóllinn nįnast hreint śt, aš ekki er fullnęgjandi aš greišsluįętlun innihaldi ekki spį um veršbólgužróun, en višurkennir aš ekki er lķklegt aš afborgun verši nįkvęmlega sś sem spįš er.  Sem sagt 0% veršbólga ķ greišsluįętlun er ekki fullnęgjandi heldur veršur aš byggja į spį um veršbólgu, eins og sś spį er žegar samningur er geršur.

Fimmta spurning

Rśsķnan ķ pylsuendanum er örugglega eftirfarandi texti śr įlit dómsins varšandi 5. spurningu:

Af 1. mgr. 6. gr. tilskipunarinnar leišir aš dómstólum ašildarrķkjanna er einungis gert aš koma ķ veg fyrir beitingu óréttmęts samningsskilmįla žannig aš hann verši ekki bindandi fyrir neytandann įn žess aš žeir hafi einnig heimild til aš endurskoša efni skilmįlans. Samningurinn veršur, aš meginstefnu, aš halda gildi sķnu (sjį til samanburšar um žaš atriši, mįl C-26/13 Kįsler and Kįslerné Rįbai, dómur frį 30. aprķl 2014, birtur meš rafręnum hętti, 80. til 84. mgr.) įn annarra breytinga en žeirra aš hinir óréttmętu skilmįlar eru felldir śt aš žvķ marki sem reglur landsréttar leyfa.

Hér er aftur veriš aš hrekja nišurstöšu Hęstaréttar ķ mįli nr. 471/2010. Hęstiréttur mįtti ekki endurskoša efni skilmįlans um gengistryggingu į žann veg aš ašrir vextir en samningsvextir giltu!!! Žetta er žaš sem ég hef haldiš fram allan tķmann og nįnast allir nema verndarar fjįrmįlafyrirtękjanna.

Nišurstaša

Vissulega mun Hęstiréttur žurfa aš kveša upp sinn dóm, en mér sżnist sem leišbeiningar EFTA-dómstólsins snķša honum mjög žröngan stakk.  Sį stakkur veršur enn žį žrengri, žegar grafiš er ofan ķ žau dómafordęmi, sem EFTA-dómstólinn nefnir i įliti sķnu.  Žaš viršist vera skošun EFTA-dómstólsins, aš framkvęmd verštryggingar ķ neytendasamningum į Ķslandi sé į skjön viš tilskipun 93/13/EBE.  Žó rķki hafi "sjįlfręši upp aš vissu marki um śtfęrslu į žeim lagareglum" (eins og EFTA-dómstóllinn oršar žetta), žį eru takmarkanir į žvķ sjįlfręši.  Mér finnst žvķ nokkuš ljóst, aš hinar ķtarlegu leišbeiningar EFTA-dómstólsins eiga aš tryggja aš ekki sé fariš śt ķ of frjįlslegar tślkanir į lögum og tilskipuninni.  Dómstólinn bendir lķka į skyldu landsdómstóla aš horfa til Evrópuréttar. 

Mķn nišurstaša er aš erfitt verši fyrir Hęstarétt aš samžykkja aš nśverandi framkvęmd verštryggšra neytendasamninga sé ķ samręmi viš tilskipun 93/13/EBE og innleišingu hennar ķ ķslensk lög nr. 7/36.  Hęstiréttur mun ekki geta skoriš lįnastofnanir nišur śr snörunni į sama hįtt og sķšast meš žvķ aš tilgreina aš ašrir vextir eigi aš koma ķ staš verštryggšra.  EFTA-dómstóllinn bendir į aš žaš sé bannaš.  Žaš sem meira er, EFTA-dómstóllinn hraunar yfir rökstušning Hęstaréttar ķ mįli nr. 471/2010 um aš Sešlabankavextir eigi aš koma ķ staš samningsvaxta į įšur gengistryggšum lįnum.

Ég lķt į nišurstöšu EFTA-dómstólsins sem algjöran ósigur verštryggingarsinna.  Ekki vegna žess aš verštryggingin sé ólögleg, heldur vegna žess aš menn stóšu ekki rétt aš framkvęmd verštryggšra neytendasamninga.

Aš lokum vil ég nefna aš įlit EFTA-dómstólsins er upp į 33 blašsķšur.  Mér hefur hugsanlega yfirsést eitthvaš sem hefur mildandi įhrif į žaš sem ég dreg fram ķ žessari fęrslu.  Bišst ég fyrirfram afsökunar, ef svo er.  Ég hef allan žann tķma, sem ég hef tekiš žįtt ķ žessari umręšu, gętt žess aš draga fram eins mörg sjónarmiš og hęgt er ķ umręšunni.  Žrįtt fyrir žaš hef ég allan tķmann veriš sannfęršur um žį megin nišurstöšu, sem mér sżnist EFTA-dómstóllinn komast aš ķ sķnu įliti:

Verštrygging neytendasamninga er lögleg og leyfileg, ef rétt er aš framkvęmd hennar stašiš! 

Vandinn er aš framkvęmd hennar er ekki ķ samręmi viš lög!

Ég er hins vegar jafn sannfęršur um aš verštrygging neytendasamninga sé slęm fyrir fjįrmįlastöšugleika ķ landinu og hśn żti undir veršbólgu og įbyrgšarleysi ķ starfsemi lįnastofnana, sem ekki žurfa aš hafa įhyggjur af žvķ aš skapa ženslu.  Žau fį hana alltaf bętta meš veršbótum į śtlįnum.  Af žessu leiti tel ég verštryggingu vera ósanngjarna samningsskilmįla, vegna žess aš įhętta af verštryggšum samningum situr nįnast alfariš hjį lįntökum.  Er ekki aš įstęšulausu aš sérfręšingar Askar Capital töldu įstęšu til aš setja žaš inn ķ verštryggingarskżrslu til Gylfa Magnśssonar, efnahags- og višskiptarįšherra, aš verštrygging yrši aš vera įfram, žvķ įn verštryggšra skuldabréfa hyrfi eini įhęttulausi fjįrfestingakosturinn.  Žessi orš sérfręšinga Askar Capital segja allt sem segja žarf.


« Sķšasta fęrsla | Nęsta fęrsla »

Athugasemdir

1 Smįmynd: Eggert Gušmundsson

Frįbęrt.

 Žį er žaš stašfest aš neytendur munu fį endurgjald sem nemur ašeins meira en kjarasamningar  til langs tķma hafa gefiš. EFTA dómstóllin sker į žręlaólar fjįrmįlakerfisins svo aš žęr smella į hendi žręlahaldarana.

Žaš ar gott hjį žér aš minnast į Gylfa Magnśsson.

Eggert Gušmundsson, 28.8.2014 kl. 22:43

2 identicon

Takk fyrir Marinó. Frįbęr samantekt. Žaš er dapurleg stašreynd aš viš žurfum aš sękja sjįlfsögš réttindi utnafrį vegna mikillar spillingar ķ nįnasta umhverfi okkar.

Bjarni Hįkonarson (IP-tala skrįš) 28.8.2014 kl. 23:26

3 Smįmynd: Gušbjörn Jónsson

Takk fyrir góša greiningu Marinó. Ég var, eins og žś, nokkuš viss um aš endanlegum svörum yrši vķsaš heim. Mér finnst hins vegar notalegt aš sjį aš leišbeiningar žeirra um nišurstöšur dóma hér heima eru mjög skżrt talandi um hver nišurstašan verši, ętli dómstólar hér ekki aš eiga į hęttu aš nišurstöšum žeirra verši vķsaš til EFTA dómstólsins.

Gušbjörn Jónsson, 29.8.2014 kl. 09:31

4 identicon

Frįbęrt....og hvenęr er svo von į endurgreišslu..??

Helgi Jónsson (IP-tala skrįš) 29.8.2014 kl. 13:34

5 Smįmynd: Arnór Baldvinsson

Sęll Marinó og žakka pistilinn sem endranęr.

Ég held menn geti nś alveg bešiš rólegir eftir einhverjum endurgreišslum. Ef einhverjar verša eftir mįlarekstur įrum saman žį verša žęr örugglega teygšar og togašar, reiknašar og endurreiknašar og reiknašar svo aftur og aftur žar til ekkert veršur eftir.

Kvešja,

Arnór Baldvinsson, 30.8.2014 kl. 01:54

Bęta viš athugasemd

Ekki er lengur hęgt aš skrifa athugasemdir viš fęrsluna, žar sem tķmamörk į athugasemdir eru lišin.

Höfundur

Marinó G. Njálsson
Marinó G. Njálsson
Upplýsingaöryggi og persónuvernd eru mínar ær og kýr, þó ég blaðri um allt og ekkert hér á blogginu. Er í Hagsmunasamtökum heimilanna og berst fyrir réttlæti fyrir heimili í landinu.  Loks er ég faggiltur leiðsögumaður.  Netfangið mitt er mgn@islandia.is og netfang fyrirtækisins oryggi@internet.is.

Heimsóknir

Flettingar

  • Ķ dag (2.4.): 1
  • Sl. sólarhring: 2
  • Sl. viku: 38
  • Frį upphafi: 1673498

Annaš

  • Innlit ķ dag: 1
  • Innlit sl. viku: 37
  • Gestir ķ dag: 1
  • IP-tölur ķ dag: 1

Uppfęrt į 3 mķn. fresti.
Skżringar

Aprķl 2023
S M Ž M F F L
            1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30            

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband