Leita ķ fréttum mbl.is

Neikvęšur višskiptajöfnušur er stęrsta vandamįliš - Sama sagan śt um allt

Ég hef oft veriš spuršur aš žvķ hvers vegna krónan styrkist ekkert žó svo aš góšur afgangur sé af vöruskiptum.  Svariš er einfalt: 

Vegna žess aš višskiptajöfnušur žjóšarbśsins viš śtlönd er ķ steik.

Višskiptajöfnušur er annar helmingurinn af greišslujöfnuši žjóšarinnar, en hin hlišin er fjįrmagnsjöfnušur.  Mikilvęgt er aš sem mest jafnvęgi sé į milli žessara žįtta og ennžį betra er aš jafnvęgiš sé tilkomiš įn verulegrar lįntöku. 

Ķ töflunni fyrir nešan eru birtar tölur frį upplżsingasviši Sešlabanka Ķslands og sżna žęr lykiltölur vegna greišslujafnašar viš śtlönd.  Birtar eru ķ fyrsta lagi tölur fyrir 2008, ķ öšru lagi frį hruni og ķ žrišja lagi samtala frį 1990.

 

HAGTÖLUR SEŠLABANKANS   
    
Greišslujöfnušur viš śtlönd   
M.kr.2008Eftir hrunFrį 1990
Višskiptajöfnušur (A=1+2+3+4)-363.602-410.636-1.711.341
  Śtflutningur vöru og žjónustu (A1)652.8392.557.7137.216.958
  Innflutningur vöru og žjónustu  (A2)-687.445-2.124.293-7.425.735
  Žįttatekjur og framlög, nettó (A3)-328.996-844.056-1.502.564
  Vöruskiptajöfnušur (1)-6.666329.913-133.048
      Śtfluttar vörur f.o.b.466.8591.666.3424.802.362
       Innfluttar vörur f.o.b.-473.525-1.336.429-4.935.410
  Žjónustujöfnušur (2)-27.940103.507-75.729
      Śtflutt žjónusta, alls185.980891.3712.414.596
     Innflutt žjónusta, alls-213.920-787.864-2.490.325
  Jöfnušur žįttatekna (3)-325.508-819.733-1.460.541
      Tekjur126.614268.9721.111.073
         žar af vaxtatekjur174.032121.333557.967
      Gjöld-452.122-1.088.705-2.571.614
         žar af vaxtagjöld-500.629-880.860-2.058.153
  Rekstrarframlög (4)-3.488-24.323-42.023
Fjįrmagnsjöfnušur  (B=5+6)1.137.128347.5762.301.828
  Fjįrframlög (5)-1.032-2.349-9.955
  Fjįrmagnshreyfingar*  (6)1.138.160349.9252.311.783
      Hreyfingar įn forša1.238.839841.2143.041.154
          Bein fjįrfesting450.846352.894-210.114
              Erlendis370.171208.056-1.469.568
              Į Ķslandi80.675144.8381.259.454
          Veršbréfavišskipti225.267-3.388.526-1.090.426
              Erlend veršbréf431.2956.469-1.058.139
              Innlend veršbréf-206.028-3.394.995-32.287
          Annaš fjįrmagn562.7263.876.8464.341.522
              Eignir-212.986373.610-2.864.244
              Skuldir775.7123.503.2367.205.766
      Gjaldeyrisforši (- aukning)-100.679-491.289-729.371
Skekkjur og vantališ, nettó (A+B)-773.52663.060-590.487
Heimild: Upplżsingasviš SĶ.   

Samkvęmt žessum tölum hafa vöruskipti viš śtlönd veriš jįkvęš um 427 ma.kr. frį hruni, en žrįtt fyrir žaš hefur višskiptajöfnušur veriš neikvęšur um 410,6 ma.kr.  Įstęšan er aš viš höfum notaš  880,9 ma.kr. ķ vaxtagreišslur į žessum tķma eša rķflega žrišjung af öllum śtflutningstekjum žjóšarinnar!  Vissulega voru greišslurnar mestar į fyrstu sex mįnušunum eftir hrun eša 271,2 ma.kr., en įriš 2009 voru žęr 312,9 ma.kr., įriš 2010 voru žęr 219,3 ma.kr. og žaš sem af er žessu įri eru žęr 180,9 ma.kr., žannig aš žęr stefna ķ 240 ma.kr. fyrir įriš. Į móti žessu koma vaxtatekjur, en žęr hafa veriš brot af vaxtagjöldunum.

Žó tölurnar séu ķskyggilegar vegna sķšustu fjögurra įra, žį er žetta ekkert nżtt.  Munur į vaxtatekjum og vaxtagreišslum eins langt og tölur Sešlabankans nį er 1.500 ma.kr.  Įstęšan er įkaflega einföld viš erum bśin aš vera į kafi ķ erlendum lįntökum.  Nettó lįntökur, ž.e. lįntökur mķnus afborganir/endurgreišslur, frį 1. janśar 1990 eru 3.088 ma.kr. į gengi hvers tķma.  Vegna gengisžróunar, žį eru bara lįn ķ vanskilum 4.149 ma.kr.

Innlįnsstofnanir ķ slitamešferš valda vanda

Žegar tölur Sešlabankans eru skošašar nįnar, žį kemur ķ ljós aš žjóšfélaginu blęšir linnulaust vegna innlįnsstofnana ķ slitamešferš.  Žannig hafa žįttatekjur vegna žeirra frį hruni veriš neikvęšar um 434,8 ma.kr. į móti 409,3 ma.kr. vegna annarra žįtta.  Vęrum viš laus viš hrunbankana, žį vęri višskiptajöfnušur į žessu tķmabili jįkvęšur um 24,1 ma.kr.  Svo sem engin stór upphęš, en samt jįkvęš tala.

Ešlilegt aš krónan styrkist ekki

Mišaš viš žessar tölur er bara ešlilegt aš króna styrkist ekki. Ekki er til innistęša fyrir styrkingunni.  Raunar mį segja aš fullkomlega ešlilegt sé aš krónan sé jafn óburšugur gjaldmišill og reynslan hefur sannaš.  Viš höfum lķklegast um aldur og ęvi eytt um efni fram.  Žetta sést best į višskiptajöfnuši sķšustu tęplega 22 įra.  Hann er neikvęšur um 1.711 ma.kr.  Žaš žżšir aš į hverju įri hafa 78 ma.kr. śr landi vegna innflutnings vöru og žjónustu og žįttagjalda umfram žaš sem komiš hefur inn vegna śtflutnings vöru og žjónustu og žįttatekna.  Žetta er vandi žjóšarinnar ķ hnotskurn, ž.e. viš eyšum meira en viš öflum.  Til žess aš hafa efni į eyšslunni, žį eru slegin lįn ķ śtlöndum, en lįntakan gerir lķtiš annaš en aš auka į vandann.

Vandinn er žvķ tvķžęttur.  Annars vegar er žaš eyšsla um efni fram ķ gegn um tķšina og sķšan er žaš lįntökur og vaxtagreišslur af žeim.  Undanfarin fjögur įr hafa vaxtagreišslurnar bitiš harkalega og er lķfsnaušsynlegt aš losna viš stęrsta hlutann af žeim sem fyrst.  Glķman viš žaš er einfaldlega mikilvęgasta višfangsefni stjórnvalda og Sešlabanka um žessar mundir.

Sama munstur vķša um heim

Lilja Mósesdóttir hefur bent į aš sama munstur er aš endurtaka sig vķša um heim og sérstaklega į Vesturlöndum.  Višskiptajöfnušur velflestra landanna er og hefur veriš neikvęšur um langa hrķš.  Alls stašar er sama stašan.  Framleišsla innanlands dregst sķfellt lengra aftur śr innanlandseftirspurn og viš žvķ er brugšist meš innflutningi.  Hvert hagkerfiš į fętur öšru er hętt aš standa undir sér.  Žau eru ekki sjįlfbęr.

Lykillinn aš endurreisninni, ekki bara hér į landi, heldur į Vesturlöndum lķka, er aš hvert land um sig auki innanlandsframleišslu til aš draga śr innflutningi eša svo śtflutningur geti aukist til aš vega upp į móti naušsynlegum innflutningi.  Aš viš séum hér į landi aš greiša 1 krónu ķ vexti ofan į hverjar žrjįr sem innflutt vara og žjónusta kostar segir mér, aš innflutta varan sé ķ reynd 33% dżrari en fram kemur ķ innkaupsverši hennar.  Žar meš er innflutt vara sem er 20% ódżrari en innlend framleišsla ķ reynd einhverjum 5 - 10% dżrari, žegar allur kostnašur žjóšfélagsins er tekinn inn ķ myndina.  Žaš borgar sig sem sagt fyrir žjóšfélagiš, aš sleppa žvķ aš flytja inn örlķtiš ódżrari vöru til aš keppa viš innlenda framleišslu, svo hęgt sé aš nota peninginn, sem annars fęri aš greiša fyrir hina innflutt vöru, ķ aš greiša nišur erlend lįn.  Um leiš og erlenda skuldin lękkar, žį lękka vaxtagreišslurnar.  Lęgri vaxtagreišslur leiša til žess aš žįttatekjur/-gjöld verša minna neikvęš en įšur og smįtt og smįtt vinnum viš okkur ķ įtt aš sjįlfbęrni.  Eftir žvķ sem erlendur kostnašur er minni, žvķ betra er žaš fyrir hagkerfiš.

Skattleggja gjaldeyriskaup til aš greiša erlendum kröfuhöfum

Hinn augljósi vandi viš žetta, er aš žeir sem afla teknanna eru mjög oft ašrir en žeir sem žurfa aš greiša vexti og afborganir lįna.  Gjaldeyrishöftin, sem nśna eru viš lķši, taka į žessu meš žvķ aš knżja į skilum į žeim gjaldeyri sem kemur inn ķ landiš.  Meš žvķ er hęgt aš nota gjaldeyrinn ķ žaš sem skiptir mestu mįli.  Spurningin er bara hvort žaš sé gert. 

Er žaš rétt nżting į žeim gjaldeyri sem kemur inn ķ landiš, aš nota hluta hans til aš greiša vexti vegna fjįrmįlafyrirtękja ķ slitamešferš?  Er bara yfirhöfuš rétt aš nota eitt einasta sent eša pennķ vegna innlendra eigna erlendra ašila mešan stašan er svona erfiš?  Ég geri mér grein fyrir aš fjölmargir erlendir ašilar eru lęstir hér inni meš peningana sķna, en mér sżnist žaš vera sjįlfskaparvķti aš bęši loka peningana žeirra hér inni og einnig greiša meš fįrįnlega hįa vexti af žeim peningi sem hér er fastur.  Og gagnvart erlendum kröfuhöfum hrunbankanna, žį į ekki aš taka ķ mįl, aš eitt einasta sent eša pennķ af gjaldeyrisöflun žjóšarinnar fari ķ aš greiša žeim.  Hrunbankarnir eiga sķnar erlendu eignir og dugi žęr ekki, žį er bara ekki meira aš fį śr žrotabśin nema aš hinir erlendu ašilar séu tilbśnir aš taka į sig veruleg afföll.  Žaš kostar einfaldlega einhverja tugi prósenta ofan į dagsgengiš, eigi aš skipta krónum ķ erlenda gjaldmišla til aš gera upp skuldir viš kröfuhafa hrunbankanna.

Ennžį fįranlegri er sį hluti samnings Steingrķms J. viš kröfuhafa bankanna, aš žeir eigi rétt į allt aš 320 ma.kr. višbótargreišslu frį hrunbönkunum vegna betri innheimtu.  Žetta er sįraeinfalt:  Viš höfum ekki efni į žvķ aš lįta žann gjaldeyri af hendi.  Mér er bara alveg sama hvaš erlendir kröfuhafa hafa tapaš miklu, mešan gjaldeyristekjur žjóšarbśsins standa ekki undir eftirspurn eftir gjaldeyri, žį er žaš hreint og beint brjįlęši aš auka viš eftirspurnina į žennan hįtt.  Žess samninga veršur aš taka upp hvaš žetta varšar.  Einnig veršur aš fara ķ samninga viš lįnadrottna Landsvirkjunar, Orkuveitu Reykjavķkur og rķkissjóšs og fį žį til aš lękka kröfur sķnar, hvort heldur ķ formi mun lęgri vaxta eša lękkunar höfušstóls lįnanna.  Įstęšan er einföld:  Gjaldeyristekjur žjóšarinnar rįša ekki viš greišslubyršina.  Viš žurfum aš fį sömu mešferš og Grikkir, ž.e. verulega nišurfellingu skulda hins opinbera.  Skuldir žjóšarbśsins žurfa aš fara nišur fyrir 70% eins fljótt og kostur er og žaš veršur ekki gert nema meš nišurfellingu skulda.

Ef menn halda aš žaš breyti einhverju aš skipta um gjaldmišil, žį sżnir įstandiš ķ Evrópu aš svo er ekki.  Vissulega gęti žaš hjįlpaš, en žį žyrfti Sešlabankinn lķka aš fį vald til aš prenta peninga eša hann fengi tķmabundiš ótakmarkašan ašgang aš peningahirslum  žess sešlabanka sem ętti ķ hlut įn žess aš greiša nokkra vexti af slķku lįni.  Samhliša žvķ yrši aš eiga sér staš mikil aukning innlendrar framleišslu og samdrįttur ķ innflutningi.  Žaš er nefnilega žannig, aš svo lengi sem višskiptajöfnušurinn er neikvęšur, žį halda peningar įfram aš streyma śr landi.


« Sķšasta fęrsla | Nęsta fęrsla »

Athugasemdir

1 Smįmynd: Gušmundur Jónsson

Vandamįliš er ekki aš "viš" eyšum og miklu.

Žetta er žannig Marinó, aš sį sem sparar žarf aš įvaxta sinn sparnaš.

Sį sem įvaxtar sparnašinn fyrir hann er sį sem fęr lįnaš.

Žannig eru žeir sem safna skuldavišurkenningum į veršmęti ķ öšrum löndum rót vandans.

Ef viš viljum vera į frjįlsum markaši er śtilokaš aš kom ķ veg fyrir aš neytendur skuldsetji sig yfir landamęri ef einhver vill lįna žeim. Į sama hįtt er śtilokaš aš koma ķ veg fyrir aš fjįrmagnseigendur lįni peninga yfir landamęri į frjįlsum markaši žegar enginn vill fį lįnaš heima hjį žeim (žżskaland er dęmi um žaš).

Žaš sem skiliš hefur į milli og haldiš jafnvęgi er gengi gjaldmišla.

Okkar vandi er sį aš gengis og verštryggingar hafa gert śtlendingum kleift aš lįna ķslendingum peninga “įn įhęttu” . En žetta er einmitt įstęšan fyrir žvķ aš gengisteygingar eru ólöglegar.

Vandi evrusvęšisins er sį aš žaš er bara einn rķkisgjaldmišill.

Viš, ķslenskur almenningur erum žannig ekki aš eyša meiru en viš höfum efni į heldur mį alveg eins halda fram śtlendingar hafi lifaš į hįu velferšarstigi ķslensk almennings sem hefur getaš versla verslaš viš žį.

Gušmundur Jónsson, 14.12.2011 kl. 10:11

2 Smįmynd: Gušmundur Jónsson

žarna vantar kannski hjį mér aš taka fram aš mér finnst fęslan góš aš öšru leit.

Gušmundur Jónsson, 14.12.2011 kl. 10:22

3 Smįmynd: Andrea J. Ólafsdóttir

Jį žaš hefur lengi veriš ljóst aš žaš žarf aš endursemja um įlögur į erlendar skuldbindingar. Mér leikur lķka forvitni aš vita hvort viš séum aš greiša vexti til AGS af gjaldeyrisvaraforšanum sem žó hefur veriš fullyrt aš ekki sé notašur - veistu žaš?

Žaš žarf aš losa śt öll jöklabréfin į miklum afföllum ķ staš žess aš halda žeim hér og greiša af žeim himinhįa vexti. 

Andrea J. Ólafsdóttir, 14.12.2011 kl. 15:10

4 Smįmynd: Žórhallur Kristjįnsson

Vaxtagjöld vegna gömlu bankanna ķ slitamešferš er einungis reiknuš stęrš sem viš erum ekki aš greiša. Žessar vaxtagreišslur verša afskrifašar.

Sešlabankinn byrtir žessar tölur svona vegna žess aš alžjóšlegar reiknisskilavenjur krefjast žess.

Stór hluti af vaxtagreišslunum eša hinum neikvęša žįttatekjujöfnuši eins og žaš er kallaš į fķnu mįli eru vaxtagreišslur vegna Actavis. Actavis skuldar um 1000 milljarša en hafa mestar sķnar tekjur ķ erlendum gjaldmišlum og žarf žvķ ekki aš leita į ķslenskan gjaldeyrismarkaš.

Ef žś tekur žessar stręšir śt žį var višskiptajöfnušurinn jįkvęšur ķ fyrra um hįtt ķ 100 milljarša og veršur įlķka fyrir 2011.

Žaš sem er aš hindra styrkingu krónunnar eru um 400 milljarša krónueignir erlendra ašila eša žaš sem var kallaš krónubréf.

Viš erum smį saman aš nį aš jafna gjaldeyrisstöšuna meš jįkvęšum višskiptajöfnuši. Žaš er alls ekki rétt aš višskiptajöfnušurinn sé neikvęšur žótt Sešlabankinn byrti žetta svona į sinni sķšu.

Žórhallur Kristjįnsson, 14.12.2011 kl. 18:33

5 identicon

Athyglisverš samantekt Marinó og gott innlegg frį Žórhalli Kristjįnssyni.

Ég hef lengi veriš žeirrar skošunar aš genginu sé haldiš svona lįgt skrįšu meš pólitķsku afli, ętti aš vera mun hęrra skrįš.

Viš lifum jś viš gjaldeyrishöft žannig aš krónubréfin hlaupa ekkert burt.

Krónubréfin eru óviškomandi almenning og ęttu ekki aš hafa įhrif į lķfsgęši hans.

Žessi ofurlįga króna gerir aš verkum aš td. fiskverkunin greišir nś starfsfólki sżnu ofurbónusa lķkt og bankar fyrir hrun.

Jónas Jónsson (IP-tala skrįš) 14.12.2011 kl. 21:01

6 identicon

Leyfi mér aš vera ósammįla bęši Žórhalli og Marinó. Nś er gengi krónunar bśiš aš vera nokkuš stöšugt frį 2009 og gjaldeyrisstaša sešlabankans lķka. Ķ gjaldeyrishöftum hlżtur žaš aš benda til žess aš śt og innflęši gjaldeyris sé ķ žokkalegu jafnvęgi! Ž.e. gjaldeyrisafgangurinn af jįkvęšum vöruskiptum fer allur ķ aš kaupa gjaldeyri, sem fer aftur ķ afborganir erlendra lįna. Žórhallur er žvķ of bjartsżnn og Marķnó of svartsżnn į įstandiš.

Hjalti Atlason (IP-tala skrįš) 14.12.2011 kl. 21:47

7 Smįmynd: Žórhallur Kristjįnsson

Hér er skżrsla frį Sešlabankanum sem heitir Hvaš skuldar žjóšin.

Į blasķšu 30 og 31 er śtskżrt hvernig hver višskiptajöfnušurinn er.

http://www.sedlabanki.is/lisalib/getfile.aspx?itemid=8471

Žórhallur Kristjįnsson, 14.12.2011 kl. 22:12

8 identicon

Fķn grein og įhugverš lżsing į duldu innistęšunni vegna uppgjörs bankanna. Finnst samt aš sešlabankinn ętti aš lķta į erlendar kröfur ķ ķslenskum krónum sem erlenda skuld. Žaš mun žurfa aš borga žessa skuld ķ erlendum gjaldeyris fyrr eša sķšar. Žessi grein breytir žvķ ekki aš krónan speglar raunflęši gjaldeyris og mešan hśn styrkist ekki ķ höftum og miklum jįkvęšum višskiptajöfnuši žį erum viš einfaldlega aš borga restina ķ erlenda vexti.

Hjalti Atlason (IP-tala skrįš) 14.12.2011 kl. 22:48

9 Smįmynd: Žórhallur Kristjįnsson

Višskiptaafgangurinn er ekki aš fara ķ aš greiša nišur erlenda vexti.

Višskiptajöfnušur samanstendur af vöruskiptajöfnuši žjónustu -og žįttatekjujöfnuši. Žegar višskiptajöfnušurinn er reiknašur śt er bśiš aš taka tillit til vaxtagreišslna.

Krónan er stillt af  žetta veik eins og hśn er ķ dag til žess aš fį višskiptaafgang. Sešlabankinn stillir gengiš į krónunni mišaš viš 160 kr/evra

Žessi višskiptaafgangur er notašur til žess aš minnka krónueign śtlendinga. Einnig til žess aš fjįrmagna erlendar skuldbindingar Lansbankans en hann žarf aš greiša žrotabśi gamla bankans um 250 milljarša skuldabréf. Einnig eru ašrar erlendar skuldir ķ kerfinu.

Skuldirnar eru žaš hįar aš žaš tekur tķma aš greiša žęr nišur. Žegar skuldirnar hafa lękkaš kemur krónan til meš aš styrkjast.

Žórhallur Kristjįnsson, 14.12.2011 kl. 23:10

10 identicon

Sešlabankinn hefur ekkert bolmagn til aš stunda hér einhverja fastgengisstefnu.

Ef viš hęttum aš njóta vörskipta afgangs vęri krónan fljót aš gefa eftir nś eša gjaldeyris varaforšinn aš lękka.

Žaš mį segja aš žaš "jįkvęša" viš gjaldeyrishöft er aš krónan speglar nokkkuš vel raunstöšu žjóšarbśsins.

Ólķkt įstandinu 2007 žegar hśn var miklu sterkari en framleišni landans gaf tilefni til.

Mķn tilfinning er sś aš innlendur žrżstingur fį m.a. lķfeyrissjóšum aš komast śt meš sķna peninga sé slķkur aš krónan muni ekki stykjast nęsta įratuginn.

Hjalti Atlason (IP-tala skrįš) 14.12.2011 kl. 23:31

11 identicon

Aš mörgu leiti góš grein hjį žér Marķnó.

Ég sé ekki žaš aš ķslensk króna kemst yfir höfuš į flot ķ nįinni framtķš žį yfir höfuš nokkurn tķma.

Žjóšfélagiš er žaš lķtiš, žaš lķtil framleišslueining aš žaš veršur óžęgilega og óbęrilegt meš sjįlfsžurftarbśskap žó ķ smįu sé.

Atvinnulķfiš einhęft enda er sölu-og markašshluti įsamt opinbera kerfinu grķšarlega stórir. Menntakerfiš byggist ķ raun į žvķ aš mennta fólk meš "pungapróf" ķ višskipta/hagfręši/lögfręši og tengdum greinum enda er žar grķšarlegum mannauš sóaš sem ķ raun nżtist og mun nżtast illa viš aš byggja upp nżja grunnatvinnuvegi.

Viš erum meš metnašarlausa menntastefnu sem ķ raun byggir į aš kenna sem flestum į sem ódżrasta hįtt og žetta hefur og mun veršfella alla ęšri menntun į Ķslandi ķ gerfi hįskólum.

Viš hįš innflutningi į olķu td. til aš drķfa fiskiskipaflotan og til aš geta veitt og ennžį hefur okkur ekki tekist aš byggja upp fiskeldiš aš neinu marki eins og Noršmenn. Vonir eru bundnar viš feršamennsku en sķšustu 2-3 įr hefur engin aršsemi veriš af greininni žegar heildarmyndin er skošuš. Landbśnašurinn fęr um 18 miljarša ķ beina og óbeina styrki į įri fališ śt um allt rķkis og skattkerfiš og skilar litlu inn ķ žjóšfélagiš og rķkisstyrktur śtflutningur į td. lambakjöti dugar ekki fyrir slįturs- og flutningskostanaši og žetta er gert til aš hękka verš hér į markaši.

Ķslensk velferš, menntun-, heilbrigšis og velferšarkerfi og sem og atvinnuleysis og ellilķfeyri veršur einungis fjįrmögnuš af Ķslendingum og engum öšrum. Kostnašurinn viš aš gera krónuna aš alvöru gjaldmišli veršur grķšarlegur. Snjóhengjan hvaš lķšur erlendu fé frosiš inni hér sem mun flęša śt eins hafa menn ķ skjóli hafta komist upp meš aš lękka vexti žanning aš nś eru neikvęšir raunvextir. Įstęša td. fyrir žvķ aš Noršmenn lękkušu stżrivextina var aš norska krónan var aš hękka svo mikiš ķ verši og fé var aš flęša inn ķ landiš. Hér er įstandiš žveröfugt og veršur žaš ķ langan tķma og žaš mun žżša įframhaldandi hömlur og höft.

Gunnr (IP-tala skrįš) 15.12.2011 kl. 14:57

12 identicon

@Andrea Ólafssdóttir

Lįn ķslenska rķkisins eru ekki vaxtalaus en žess ber aš gęta aš ķslenska rķkiš hefši varla getaš fjįrmagnaš sig annars. Frį hruni hafa menn tekiš lįn til aš reka rķkissjóš, tekiš lįn til aš borga af lįnum og til aš borga af vöxtum. Skattar hafa veriš gagnrżndir og nišurskuršurinn gagnrżndur.

Tęplega 8000 miljaršar hafa veriš afskrifašir af erlendum lįnveitingum bankanna fyrir hrun. Žaš er betur og betur aš koma ķ ljós aš žessir fölnu bankar voru ekkert annaš en grķšarleg fjįrsvikamilla og nįnast ótrślegt aš ķslensk stjórnvöld ekki vissu um žetta (fįir trśa žvķ utan Ķslands) og óvissan um Icesave og žaš aš žetta velkist um ķ dómstólum og žaš aš ekkert sé aš marka orš og undirskriftir ķslenskra rįšamanna rżr ķslenska rķkiš trausti. Sérstaklega ef žetta liš og samverkamenn žeirra innan stjórnkerfisins kemst frį žessu refsingalaust. Žį er Ķsland endanlega bśiš aš sanna žaš aš žaš į heima mešal bananalżšvelda. Löggjöfin (eša skortur į henni) žar sem engar reglur eru virtar og engin žarf aš óttast aš bera įbyrgš į neinu nema vesalings Jón og Gunna.

Žaš kemur engin meš ókeypis spilapeninga inn ķ ķslensk žjóšfélag, žjóšarkakan mun ekki stękka, žaš bķša nokkrir įratugir af afborgunum og samhaldsömum rķkisrekstri og vęntanlega fólksflutningum aš óbreyttu. Krónan ķ höftum, eša sveiflukennd króna sem žarf aš haldast uppi meš ofurvöxtum. Móšir alls fjįrmangsflótta mun hefjast viš afléttingu krónuhaftanna. Ķ sumar reyndu menn aš bjóša Evru fyrir 220 Ķkr og žaš misheppnašist enda trśši markašurinn aš gengi krónunnar er lęgri en žaš.

Grikkir hafa žurft aš borga upp ķ 33% vexti af lįnum. Illa stżršum löndum meš gjaldžrota rķkissjóš veršur tekiš fįlega į lįnamörkušum.

Ef taka į krónueign śtlendinga (ef žetta eru žį śtlendingar allt saman) er kolólöglegt og veršur žį til aš draga okkur enn lengra ofan ķ svašiš.

Botton line. Menn hefšu įtt aš skera nišur straks viš hrun, nśna eiga menn eftir fleirri įr meš nišurskurši. Žaš fóra um 80 miljaršar ķ vexti lįna į žessu įri og žaš gęti aš óbreyttu tvöfaldast mešan skatttekjurnar verša kanski ekki meiri en um 450 miljaršar.

Gunnr (IP-tala skrįš) 15.12.2011 kl. 15:19

Bęta viš athugasemd

Ekki er lengur hęgt aš skrifa athugasemdir viš fęrsluna, žar sem tķmamörk į athugasemdir eru lišin.

Höfundur

Marinó G. Njálsson
Marinó G. Njálsson
Upplýsingaöryggi og persónuvernd eru mínar ær og kýr, þó ég blaðri um allt og ekkert hér á blogginu. Er í Hagsmunasamtökum heimilanna og berst fyrir réttlæti fyrir heimili í landinu.  Loks er ég faggiltur leiðsögumaður.  Netfangið mitt er mgn@islandia.is og netfang fyrirtækisins oryggi@internet.is.

Heimsóknir

Flettingar

  • Ķ dag (13.4.): 0
  • Sl. sólarhring: 2
  • Sl. viku: 27
  • Frį upphafi: 0

Annaš

  • Innlit ķ dag: 0
  • Innlit sl. viku: 25
  • Gestir ķ dag: 0
  • IP-tölur ķ dag: 0

Uppfęrt į 3 mķn. fresti.
Skżringar

Aprķl 2024
S M Ž M F F L
  1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30        

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband