Leita ķ fréttum mbl.is

Vitaš um lélega aršsemi ķ įratugi

Ekki neitt ķ oršum Haršar Arnarsonar kemur mér į óvart.  Margt af žvķ mį lesa ķ lokaritgerš minni ķ ašgeršarannsóknum frį Stanford hįskóla įriš 1988, ž.e. fyrir góšum 23 įrum.  Ritgeršin ber heitiš The Icelandic Electricity System: Supply and Demand Interdependence eša Ķslenska raforkukerfiš: Samžętting frambošs og eftirspurnar.

Verkefniš vann ég ķ samvinnu viš Landsvirkjun, ž.e. fyrirtękiš śtvegaši mér öll žau gögn sem ég baš um, og afhenti ég žvķ fyrirtękinu afrit af ritgeršinni.  Hana fékk ég senda til baka og var ekki einu sinni óskaš eftir fundi meš mér til aš fara yfir nišurstöšur mķnar.

Ķ nišurstöšu kafla ritgeršarinnar fer ég yfir helstu forsendur og nišurstöšur.  Tekiš skal fram aš į žessum įrum voru uppi įętlanir aš breyta uppbyggingu veršskrįr Landsvirkjunar, žannig aš verš skiptist annars vegar ķ gjald fyrir afl og hins vegar orku.  Gjaldiš fyrir afliš fęri žvķ eftir hįmarksaflnotkun tilgreinds tķmabils, gat veriš mįnušur, mįnušir, eitt eša fleiri įr. Var žetta žvķ tekiš inn ķ reiknilķkaniš sem ég śtbjó.  Einnig setti ég inn lķkan fyrir veršteygni, ž.e. hver višbrögš kaupenda vęru viš mismunandi verši, ef gert vęri rįš fyrir aš verš vęri meira fljótandi.

Į žessum tķma bišu nokkrar virkjanir į teikniboršinu, ž.e. stękkun Bśrfellsvirkjunar (sem enn er į teikniboršinu), Vatnsfellsvirkjun, Sultartangavirkjun og Fljótsdalsvirkjun, ž.e. sś fyrri sem var meš uppistöšulón į Eyjabökkum.  Į eftirspurnarhlišinni var žróun į almennum markaši byggš į orkuspį, en sķšan var stillt upp tveimur svišsmyndum fyrir įlver upp į annars vegar 150 MW orkužörf og hins vegar 300 MW orkužörf.

Śtreikningarnir geršur rįš fyrir aš jašarverš fyrir afl réšist af jašar kostnaši viš aš auka aflgetu kerfisins, en jašarverš fyrir orku réšist af mun flóknari śtreikningum sem innbyggšir voru ķ lķkaniš.  Žvķ mį segja aš mešan aflgeta virkjunar hafši ekki veriš nżtt, žį kostaši hvert MW ekkert til višbótar, en breyttist svo eftir žvķ hver kostnašurinn var viš nżja virkjun.  Žar sem alltaf var gert rįš fyrir aš ódżrasti kosturinn vęri tekinn fyrst, žį hękkaši jašarkostnašurinn viš afliš meš hverri nżrri virkjun.  Eftir žvķ sem lengra gekk į aflgetu virkjunar, žį kom lķka ķ ljós aš dżrari gufuaflsvirkjanir höfšu meira aš segja ķ veršśtreikningum.  (Athugiš aš verštreygnin įkvaršaši veršiš ķ lķkaninu, ekki einhliša įkvaršanir fyrirtękisins.)

Lķkaniš leiddi ķ ljós aš verš į orku varš aš hękka hęgt og bķtandi mešan verš į afl sveiflašist yfir žaš tķmabil sem var skošaš, ž.e. frį 1990 til 2015, žó įhersla hafi veriš lögš į 1995, 2005 og 2015.  Žar sem lķkaniš var ekki pólitķskt, žį gerši žaš rįš fyrir aš hin ódżra Bśrfellsvirkjun II kęmi framarlega ķ framkvęmdaröšinni.  Slķk röšun hefur įhrif til lękkunar į afli.  Hafa skal žó ķ huga, aš Bśrfell II var į žeim tķma frį tekinn fyrir almenningsveitur, ž.e. ętlunin var aš geyma ódżran virkjunarkost til handa almenningi, žannig aš stórišja yrši ekki til žess aš keyra verš til almennings upp śr öllu valdi.  Greinilegt er aš žetta markmiš hefur rokiš śt ķ vešur og vind meš innrįs Orkuveitu Reykjavķkur į raforkuframleišslumarkašinn hin sķšari įr.

Lķkaniš įttaši sig į žvķ aš Landsvirkjun gęti selt ódżra, óörugga raforku utan įlagstķma og mešan  ekki var nęg eftirspurn mišaš viš framleišslugetu virkjana.  Žannig gat blautt įr (ž.e. įr meš mikla śrkomu) oršiš til žess aš orkuframleišsla varš meiri en eftirspurn, žar sem uppistöšulón gįtu bara rśmaš takmarkaš magn af vatni, žį var annaš hvort aš hleypa žvķ framhjį virkjunum eša aš selja žaš meš verulegum afslętti.  Dęmiš snerist svo viš ķ žurru įri.  Langtķmaraforkusamningar uršu žvķ aš taka miš af framleišslugetu fyrirtękisins ķ žurru įri eša a.m.k. aš settir vęru varnaglar vegna afhendingarbrests ķ slķku įrferši.  Žannig gat Landsvirkjun lent ķ žvķ aš greiša fyrir rekstur varastöšva.  Aš žessu leiti er gott aš bśiš er aš reisa nokkrar gufuaflsstöšvar, žar sem žęr er hęgt aš nota til aš sveiflujafna įlagi ķ žurru įri.  Ķ slķku įstandi er samt byrjaš į žvķ aš skerša afhendingu óöruggrar orku.

Ein meginnišurstaša mķn, sem kom alveg óvart śt śr śtreikningum mķnum, var aš virkjun fyrir orkufrekan išnaš var ekki alltaf hagkvęm.  Eša eins og ég segi ķ ritgerš minni:

One last thing can be learned from these numbers.  The new power intensive industry will speed up what looks to an inevitable increase in power prices.  This means that a new power intensive industry is not always a good alternative, unless the National Power Company can demostrate some other benefits not counted for here.

Žarna segi ég aš tekjur Landsvirkjunar af stórišju stęšu ekki undir kostnaši fyrirtękisins vegna žeirrar raforku sem stórišjan keypti.  Ķ śtreikningum į žvķ var gert rįš fyrir aš lįn vegna framkvęmda vęru greidd til baka į 15 įrum (sem var žaš sem gert var į žeim tķma) og bęru 5% įrlega vexti.  Žetta žżšir aš virkjun yrši aš skila 9,6% hagnaši fyrir fjįrmagnsliši svo hśn stęši undir sér.  Sķšustu oršin vķsa hreinlega til žess aš oft var aršurinn af sölu raforku svo lķtill samkvęmt lķkani mķnu, aš eina sem kęmi ķ hlut rķkisins vęru skattar starfsmanna.

Fyrir rśmum 11 įrum héldum viš nokkrir kverślantar žvķ fram aš Fljótsdalsvirkjun hin fyrri stęši ekki undir sér.  Landsvirkjun hélt kostnašarupplżsingum hina sķšari žétt upp aš sér svo sem fęstir sęu.  Nś segir Höršur Arnarson, aš sömu forsendur hafi brostiš varšandi Kįrahnjśkastķflu og Fljótsdalsvirkjun hina sķšari og var varšandi žį fyrri.  Žetta kemur mér ekkert į óvart.   Spurningin er bara:  Hversu margar framkvęmdir sem fariš hefur veriš ķ undanfarna įratugi eru žessu marki brenndar?  Hve oft eru sveimhugar bśnir aš selja aušlindir landsins į nišursettu verši til ašila sem er alveg sama um landiš og žjóšina, ef žeir bara fį nęgar tekjur af rekstrinum?  Ég višurkenni žörf fyrir uppbyggingu atvinnulķfs, en sś uppbygging veršur aš skila einhverju til žjóšarinnar til langframa, en ekki vera skammtķma innspżting sem hverfur nįnast um leiš og skilur okkur eftir meš himinhįa reikninga fyrir allt of lķtinn arš.  Ég er įnęgšur meš aš nśverandi forstjóri Landsvirkjunar er į sama mįli.


mbl.is Of lķtil aršsemi af virkjunum
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

« Sķšasta fęrsla | Nęsta fęrsla »

Athugasemdir

1 Smįmynd: Sigurjón Jónsson

Allt žetta Kįrahnjśkamįl veršur ķ raun fįrįšnlegt žegar mašur hugsar til žess, aš tilgangur virkjunarinnar var aš efla atvinnulķf į Austfjöršum.

Störfin sem sköpušust ķ Įlverinu eru 400.

Fjįrfesting Landsvirkjunar er 700.000.000.- į hvert starf.

Žaš er varla hęgt aš lįta sér detta ķ hug vitlausari fjįrfestingu.

Sigurjón Jónsson, 16.11.2011 kl. 10:51

2 Smįmynd: Leifur Žorsteinsson

Ekki eru reiknikśnstirnar į hreinu, Landsvirkju eitt rķkasta fyritęki landsins og žótt

lengra vęri leitaš.

En merkilegast viš žetta alt er aš DR kom meš frétt ķ 9u fréttum ķ gęr, nęr žvķ sömu frét, žó ekki um Landvirkjun heldur žar var kvartaš undan olķu vinslu Merks ķ Noršursjó. En žaš merkilegasta er aš Kratar eru viš stórn bęši hér og žar.

Leifur Žorsteinsson, 16.11.2011 kl. 11:37

Bęta viš athugasemd

Ekki er lengur hęgt aš skrifa athugasemdir viš fęrsluna, žar sem tķmamörk į athugasemdir eru lišin.

Höfundur

Marinó G. Njálsson
Marinó G. Njálsson
Upplýsingaöryggi og persónuvernd eru mínar ær og kýr, þó ég blaðri um allt og ekkert hér á blogginu. Er í Hagsmunasamtökum heimilanna og berst fyrir réttlæti fyrir heimili í landinu.  Loks er ég faggiltur leiðsögumaður.  Netfangið mitt er mgn@islandia.is og netfang fyrirtækisins oryggi@internet.is.

Heimsóknir

Flettingar

  • Ķ dag (23.5.): 5
  • Sl. sólarhring: 6
  • Sl. viku: 37
  • Frį upphafi: 1678315

Annaš

  • Innlit ķ dag: 5
  • Innlit sl. viku: 37
  • Gestir ķ dag: 5
  • IP-tölur ķ dag: 5

Uppfęrt į 3 mķn. fresti.
Skżringar

Maķ 2024
S M Ž M F F L
      1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband