Leita ķ fréttum mbl.is

Vandi Orkuveitunnar er vandi Ķslands ķ hnotskurn - Stjórnlaus króna er mįliš

Ég hef oft minnst į žaš, aš hrun krónunnar sem varš ķ undanfara og kjölfari hruns fjįrmįlakerfisins, sé stęrsta vandamįl ķslenska hagkerfisins.  Žetta sést t.d. berlega ķ vanda Orkuveitu Reykjavķkur, bįgri stöšu ķslenskra fyrirtękja, skuldavanda ķslenskra heimila, fįrįnlega klikkašri stöšu margra sveitarfélaga ķ landinu og svo aš sjįlfsögšu erfišri stöšu rķkissjóšs.  Stašreyndin er nefnilega aš ef viš žurrkum śt įhrifin af hruni krónunnar, žį hverfur stęrsti hluti vandans.  Vissulega mį segja aš krónan hafi veriš of sterkt skrįš og žvķ hafi hśn žurft leišréttingar viš, en léleg hagstjórn į įrunum fyrir hrun sį til žess aš krónan fékk aš haldast svona sterk.

Hvaš vęri öšruvķsi, ef krónan hefši ekki hruniš?  Mig langar aš gera tilraun til greiningar.  Ég er viss um aš mér yfirsést eitthvaš og tel annaš meš sem lesendur eru ekki sammįla um.

1.  Gengisbundin lįn vęru 40 - 60% lęgra skrįš ķ ķslenskum krónum, en fjįrmįlafyrirtękin hafa viljaš halda į lofti undanfarin įr.  Žar meš hefši  greišslubyrši žeirra haldist óbreytt og višrįšanleg fyrir flesta.  Engum hefši dottiš ķ hug aš efast um lögmęti žeirra.  Žar meš hefši sparast ótrślega mikill tķmi einstaklinga og fyrirtękja sem hefur fariš ķ žennan slag um "erlend lįn".  Efnahagur Orkuveitu Reykjavķkur vęri bara ķ góšum mįlum, fjįrmögnunarleigur vęru ekki ķ hópi erkióvina bķleigenda, Įlftanesbęr vęri ķ góšum mįlum og žyrfti ekki aš sameinast Garšabę, greišslubyrši gengistryggšra hśsnęšislįna vęri ķ dśr og moll viš greišsluįętlun og ég vęri nįnast óžekktur rįšgjafi um upplżsingaöryggismįl.

2.  Veršbólga hefši haldist innan viš 5% į įri frį september 2007 til dagsins ķ dag.  Og meira aš segja lķklegast innan viš 3% stóran hluta tķmans.  Žetta hefši žżtt hóflega hękkun verštryggšra skuldbindinga landsmanna.  Hśsnęšislįn hefšu hękkaš um innan viš 10% frį įrsbyrjun 2008 ķ stašinn fyrir žau rśmlega 30% sem reyndin er.  Óįnęgja landsmanna meš verštrygginguna vęri žvķ hverfandi enda yfir litlu aš kvarta.

3.  Efnahagur bankanna hefši ekki blįsiš jafnmikiš śt og raun bar vitni.  Stór hluti bólgnunar į efnahagsreikningi bankanna varš vegna falls krónunnar, en ekki vegna śtlįnaaukningar ķ nżjum lįnum.

4.  Erlendar skuldir žjóšarbśsins vęru ekki eins ógnvęnlegar ķ krónum tališ og žęr eru ķ dag.  Vissulegu hefšu žęr hękkaš eitthvaš vegna lįna sem stjórnvöld hafa žurft aš taka.  Upphęš sem er 4.000 ma.kr.  ķ dag vęri t.d. ekki nema ķ kringum 2.000 ma.kr.

5.  Icesave-skuld Landsbankans vęri um 600 ma.kr. ķ stašinn fyrir 1.200 ma.kr., en į móti vęru eignir bankans lķka helmingi minni.  Reikningurinn sem Icesave samningurinn snżst um, vęri į bilinu 20 - 120 ma.kr. en ekki 40 - 240 ma.kr.

6.  Hrun bankanna hefši ekki oršiš eins svakalegt ķ ķslenskum krónum og žar meš skuldir žeirra viš erlenda kröfuhafa.  Hugsanlega hefši rķkissjóšur įtt fleiri kosti og Sešlabankinn lķka.

7.  Kostnašur rķkissjóšs af endurreisn fjįrmįlakerfisins hefši ekki oršiš eins mikill.  Helgast žaš af žvķ aš gęši lįnasafna bankanna hefši veriš betra, ž.e. fęrri lįn ķ vanskilum eša meš greišslubyrši umfram greišslugetu lįntaka.

8.  Minna hefši veriš gefiš śt af "įstarbréfum" og žar meš hefši gjaldžrot Sešlabanka Ķslands oršiš mun minna umfangs.  Endurreisn SĶ hefši kostaš rķkissjóš verulegar upphęšir, en lķklegast innan viš 200 ma.kr.

9.  Efnahagsašstoš AGS hefši oršiš mun minni aš umfangi ķ ķslenskum krónum tališ og lķklegast lķka ķ erlendri mynt.  Žaš žżšir lęgri vaxtabyrši rķkissjóšs.

10.  Heimilin og fyrirtękin hefšu haft meiri fjįrmuni til aš nota ķ neyslu, veltu og fjįrfestingar.  Vissulega hefši hśsnęšisverš lękkaš, en žaš hefši bara hjįlpaš til viš aš halda aftur af veršbólgunni.

11.  Žrįtt fyrir aš rķkissjóšur hefši tapaš einhverjum tekjustofnum vegna hruns bankanna, žį hefši žörfin fyrir hękkun skatta veriš mun minni og sama gildir um nišurskurš.  Žar sem margar ašgeršir stjórnvalda frį hruni hafa leitt af sér meiri haršindi, žį hefši stöšug króna hjįlpaš mikiš til viš aš forša slķku.

12.  Vissulega hefši žurft kröftuga stjórnun į gjaldeyrismįlum žjóšarinnar, žar sem hér į landi er mikiš fjįrmagn ķ erlendri eigu sem gjarnan vill śt.  En stöšug króna hefši aukiš trśveršugleika hagkerfisins og žar meš dregiš śt flótta fjįrmagns śr landi.

Į neikvęšu hlišinni, žį hefši ekki dregiš eins mikiš śr innflutningi og veršmęti śtflutnings ekki aukist ķ ķslenskum krónum.  Viš vęrum žvķ enn aš kljįst viš óhagstęšan gjaldeyrisjöfnuš.  Fjįrmįlakerfiš hefši lķklegast ekki fengiš žennan harša skell, sem žaš gjörsamlega žurfti į aš halda.  Hugsanlega hefši rķkisstjórn Geirs H. tekist aš bjarga einhverjum banka og žar meš haldiš aš įstandiš vęri ekki eins alvarlegt og žaš var.  Staša okkar vęri nęr žvķ sem er aš gerast ķ Ķrlandi, Portśgal og į Spįni.

Žetta eru vissulega vangaveltur um veröld sem var eša hefši geta oršiš.

En aftur aš OR.  Jį, menn fóru geyst žar og talsvert fram śr sér.  Menn gleymdu aš huga aš ašskilnaši milli almenningsveitu og orkuöflunar fyrir stórišju.  Fariš var ķ gęluverkefni meš litlu eigin fé.  Mįliš er bara aš žetta hefši allt bjargast, ef bara viš hefšum veriš meš einhvern annan gjaldmišil en krónuna.  Gjaldmišil sem ekki hefši skoppaš eins og korktappi ķ ólgusjó.

Stęrstu hagstjórnarmistök sķšari įra var aš binda ekki krónuna viš einhvern annan gjaldmišil įriš 2001.  Örmyntin krónan hafši og hefur ekki enn burši til aš lifa sjįlfstęšu lķfi, a.m.k. meš žį efnahagsstjórn sem Ķslendingar hafa mįtt bśa viš.  Hśn hefur raunar aldrei haft žį burši.  Ķ įrdaga ęvi sinnar var hśn jafnsterk dönsku krónunni og allt fram til 1920 aš fariš var aš skrį hana sjįlfstętt.  Sķšan erum viš bśin aš snķša tvö nśll aftan af og samt er ein dönsk króna yfir 21 ķslensk króna.  Virši ķslensku krónunnar er ķ dag innan 0,05% af upphaflegu virši hennar fyrir hįtt ķ öld.  Hśn hefur tapaš tapaš įrlega 8,2% af virši sķnu!  Frį myntbreytingu er rżrnunin 10,3% įrlega, en ef viš lįtum duga aš skoša rżrnunina til 31.12.2007, žį er įrleg rżrnun (mišaš viš danska krónu) 9,6%.  Verr tókst sem sagt til viš aš halda genginu stöšugu frį 1981 til įramóta 2007/8, en frį 1920 ķ gegn um heimskreppu og strķš til įrsins 1981!

Ef sama žróun hefši haldiš įfram 2008-10 og var frį 1981, žį vęri danska krónan 16,59 ķslenskar krónur, ž.e. 34,7% hękkun ķ stašinn fyrir 76,7% hękkun.  Munurinn į žvķ gengi og gengi dagsins ķ dag (1 DKK = 21,773 IKR) er 31,2% en žaš tekur ekki nema um 3 įr aš vinna žaš upp.

Getuleysi stjórnvalda og Sešlabanka (og Landsbanka fyrir stofnun SĶ) til aš hafa stjórn į krónunni er vandamįliš.  Menn geta fališ sig bak viš, aš hśn hafi bjargaš einhverju eftir hrun, en gleyma žvķ žį ķ leišinni aš vangeta stjórnvalda og Sešlabanka til aš hafa stjórn į henni var orsök hrunsins, sem og óįbyrg hįttsemi fjįrmįlakerfisins ķ undanfara hrunsins.  Halda menn aš stjórnvöld eša Sešlabankastjórnendur framtķšarinnar reynist žeir töframenn aš halda krónunni stöšugri ķ ólgusjó alžjóšagjaldeyrismįla?  Ég hef enga trś į žvķ.  Framtķš myntmįla Ķslands veršur fjarri ķslensku krónunni.

Hvaš gerist žangaš til?  Svariš kom fyrir helgi:  Gjaldeyrishöft.  Og eftir aš žeim lķkur veršur tekin upp nż mynt, Evra.


mbl.is Įętlun um fjįrmögnun OR rędd į morgun
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

« Sķšasta fęrsla | Nęsta fęrsla »

Athugasemdir

1 identicon

  Orkuveitan getr bara hękkad gjaldskra sina og serstaklega gagnvart nagranna sveitafelagum.

    Their eiga bara ad velta gjaldeyrisahęttunni yfir a neytendur, einsog er gert med bensinid. En their hafa nu ekki verid serlega klokur tharna i OR, fyrirtękid var rekid einsog vogunarsjodur an thess their hafi gert ser grein fyrir thvi.

grettirsterki1 (IP-tala skrįš) 29.3.2011 kl. 09:01

2 Smįmynd: Sigurjón Jónsson

sęll Marķnó og takk fyrir góša pistla og elju ķ barįttunni viš peningaveldiš.

Ég er žó ekki sammįla žér um aš Evran sé góšur gjaldmišill fyrir okkur. Ég tel aš viš veršum aš hafa okkar eigin gjaldmišil og aš styrkur hann endurspeglist ķ framleišslugetu žjóšfélagsins og framtķšar möguleikun til framleišslu.

Ég er bśinn aš fylgjast meš fjįrmįlum rķkisins ķ 40 įr og er löngu sannfęršur um aš žar liggi okkar vandi. žaš er alveg sama hver er viš völd ķ fjįrmįlarįšuneytinu, ef menn kunna ekkert meš peninga aš fara og hafa lķka vald til aš prenta peninga žį fer illa.

Og žannig hefur žetta veriš undantekningalaust frį žvķ aš viš tókum upp ķslenska krónu.

Sešlabankastjóri talar nśna um aš krónan muni styrkjast žvķ hśn sé ķ sögulegu lįgmarki. Ég hef aldrei heyrt eins fįranleg rök eins og žessi, mašurinn hefur augljóslega ekkert vit į tölum

Krónan er ķ frjįlsu falli eins og hśn hefur alltaf veriš og žess vegna er hśn ķ sögulegu lįgmarki eins og hśn mun vera įfram žangaš til aš stjórn nęst į efnahagsmįlum žjóšarinnar.

Į mešan rķkiš heldur įfram aš auka eyšslu sķna, og Sešlabankinn aš keyra į okurvöxtum žį mun krónan halda įfram aš falla.

Žaš er einfaldlega enginn annar kostur.

Žegar vextir eru hęrri en hagvöxtur žį veršur veršbólga til langs tķma litiš. Nśna erum viš meš negativan hagvöxt og žį ęttu vextir aš vera viš 0%.

Varšandi Orkuveituna žį liggur beint viš aš hśn veršur einfaldlega aš hętta viš allar framkvęmdir og selja žessar tśrbķnur sem žeir eiga ónotašar. Žaš er gjörsamlega gališ af fyrirtęki sem į ekki peninga til aš greiša af lįnunum sem žaš er žegar meš aš fara aš steypa sér śt ķ frekari skuldsetningu. Žeir hafa augljóslega ekki lęrt neitt į žeim bę ennžį.

Sigurjón Jónsson, 29.3.2011 kl. 14:29

3 Smįmynd: Andrés Kristjįnsson

Žaš vęri gaman aš taka saman fyrir hversu mikiš sveitarfélög, heimili og fyritęki tóku erlend lįn žrįtt fyrir aš žéna ķ ķslenskri krónu.  Menn lķta alltaf ķ krónubréfin sem ruku śt ķ žennslunni en gleyma sinni eigin stöšutöku gegn gjaldmišlinum.  Vandamįliš er ekki krónan slķk heldur žaš sem viš geršum meš hana.  Viš keyršum į žrżstingi gegn gjaldmišlinum meš öllum erlendu lįnunum.

Ef viš getum sett ef viš allar įkvaršanir ķ hrunadansinum žį hefši ekki oršiš hrun.

  1. 90% ķbśšarlįnaloforš 2003.
  2. skattalękkun 2003
  3. körfulįn 2001
  4. Kįrahnjśkavirkjun 2003
  5. Hellisheišarvirkjun 2003
  6. Icesave śtibś England 2007
  7. Icesave śtibś Holland 2008
  8. krónubréf 2005
  9. Einkavęšing bankanna 2001
  10. Og svo fleira.............

Andrés Kristjįnsson, 29.3.2011 kl. 14:34

4 Smįmynd: Marinó G. Njįlsson

Sigurjón, ég er ekki aš segja skošun mķna į hvort evran sé góš eša ekki heldur hvaša gjaldmišill ég held aš verši tekinn upp.  Lilja Mósesdóttir benti į į fundi um daginn aš lķklegast vęri sęnska krónan heppilegust, žar sem hagsveiflur eru svipašar ķ bįšum löndum.  Ég er talsmašur žess aš fariš sé varlega ķ aš velja mynt og įšur en til žess kemur fari fram żtarleg greining į kostum og göllum hverrar myntar.

Andrés, ég sé ekki hvaš hugmyndir um 90% lįn sem įttu aš koma til framkvęmda įriš 2007 skipta mįli.  Ég held aš greining į žvķ mįli muni leiša ķ ljós aš undir lįgu allt önnur atriši sem vógu mun žyngra.  Vil ég žar nefna reglur Sešlabanka Ķslands um śtreikning į įhęttugrunni vegna eiginfjįr sem settar voru ķ jśnķ 2003, ž.e. žegar Basel II var ķ raun innleitt hér į landi, og sķšan breyting į žessum reglum 2. mars 2007.  Ég skil ekki tregšu manna til aš lķta į žessar reglur sem uppskrift aš blöšrumyndun ķ fjįrmįlakerfinu. Kaldhęšnin er aš įhrif Kįrahnjśkavirkjunar voru mun minni en įhrifin af žessum reglum.  Kįrahnjśkavirkjun var hįtt ķ 300 ma.kr. framkvęmd į 3 įrum eša svo, mešan įhrifin af breyttum įhęttugrunni voru ekki undir 500 ma.kr. bara fyrsta įriš og sķšan 700 - 1.000 ma.kr. į įri eftir žaš.  Žar af fóru 350 ma.kr. ķ fasteignamarkašinn. 

Marinó G. Njįlsson, 29.3.2011 kl. 14:57

5 Smįmynd: Sigurjón Jónsson

Ég held aš 90% lįnshlutfall til fasteignalįna skipti engu mįli. Žaš sem skapaši fasteignabóluna var aš bankarnir og Ķbśšalįnasjóšur lįnušu algjörlega fyrirhyggjulaust.

Žaš var ekkert spurt um hvort menn gętu borgaš af lįnunum eša hvort verktakar vęru meš kaupendur aš eignunum.

Bankarnir og Ķbśšalįnasjóšur voru į sama bįti ķ žessu og eiga mesta sök į hvernig žessi hśsnęšisbóla fór.

Ég er bśinn aš vera višlošandi byggingabranann ķ 35 įr mitt fyrirtęki kemur vel undan kreppunni. Viš einfaldlega byggšum ekki nema aš hafa kaupanda og žetta varš aldrei neitt vandamįl, og er ekki enn.

Sigurjón Jónsson, 29.3.2011 kl. 15:32

6 identicon

Mér finnst ég lesa śt śr innslaginu hjį Andrési įkvešinn misskilning varšandi žaš aš taka "erlent" lįn sé stöšutaka gegn krónu. Žaš er akkśrat öfugt....aš taka erlent lįn er stöšutaka MEŠ krónunni ķ žeim skilningi aš sį sem žaš gerir hefur trś į aš gengi hennar verši nokkuš stöšugt gagnvart erlendum gjaldmišlum yfir lķftķma lįnsins.

Svo geta menn rifist um hvort žaš hafi veriš skynsöm skošun eša ekki en žį biš ég menn aš ķhuga...sį sem tekur verštryggt lįn hefur vęntanlega žį trś aš veršlag į Ķslandi verši nokkuš stöšugt. Er mikil skynsemi į bakviš žį skošun ?

Magnśs Birgisson (IP-tala skrįš) 29.3.2011 kl. 15:50

7 identicon

1981 voru tvö nśll tekin af krónuni. Ef žaš hefši ekki veriš gert, žį žyrftum viš aš borga 16.200 kr. fyrir eina evru ķ dag. Jį, hśn er stöšug ķslenska krónan. Žessari žjóš er ekki višbjargandi. 

V.Jóhannsson (IP-tala skrįš) 29.3.2011 kl. 20:03

8 Smįmynd: Gunnar Skśli Įrmannsson

Sęll Marinó,

mjög góš fęrsla aš venju,

smį athugsemd, bandarķski dollarinn hefur rżrnaš um 99,5% frį 1913. Žį er reyndar įtt viš kaupgetu hans innanlands ķ USA. Gildi hans gagnvart öšrum gjaldmišlum fer žvķ eftir rżrnun hinna į sama tķma. Žaš er įhugaverš spurning hvers vegna gjaldmišlar rżrna stöšugt. 

Gunnar Skśli Įrmannsson, 29.3.2011 kl. 21:59

9 Smįmynd: Einar Björn Bjarnason

Marķnó - tenging getur ekki virkaš, viš žęr ašstęšur sem rķktu į sl. įratug.

  • En, tenging er ķ reynd fastengisstefna.
  • Ég sé ekki nokkurn möguleika į žvķ, aš nokkur fastgengisstefna hefši geta haldiš į sl. įratug - vegna žess:
  1. Rķkiš į sl. įratug, gerši sitt besta til aš kynda undir frekar en aš kęla hagkerfiš.
  2. Žaš skapaši veršbólgu, sem Sešlabankinn į sl. įratug sį ašeins ein möguleg višbrögš viš, ž.e. frekari hękkun vaxta.
  3. Stöšugt hękkandi vextir, sķšan framköllušu enn meira innstreymi fjįrmagns aš utan, žvķ krónan varš stöšugt meira ašlašandi ķ augum skammtķma fjįrfesta.
  4. Žetta ķtti genginu stöšugt upp.
  • Žetta hefši ekki nokkur fastgengis-stefna geta stašiš af sér.
  • Ž.e. žvķ tómt mįl, aš dreyma um - hve gott hefši veriš ef krónan hefši veriš tengd.
  • Reyndar hefši fręšilega veriš unnt aš setja į höft - til aš loka af innstreymi fjįrmagns - sem hefši veriš eini fręšilegi möguleikinn til aš verjast frekari innstreymi fjįrmagns, mešan ofurvextirnir rķktu enn og žannig frekari hękkun gengis krónu. Og žvķ, aš verjast hruni fręšilegrar fastgengisstefnu.

Varšandi fall bankanna:

Fyrir hrun nįši landsframleišsla į mann hęst 62ž.$ en įriš 2010 var hśn 36.700$ į haus skv. CIA Factbook.

  • Žetta er lękkun um 40%.
  • Ķ žvķ ljósi, er fall gengis krónunnar alls ekki of mikiš.
  1. Ég get ekki séš, hvernig ķ ósköpunum unnt hefši veriš aš verja kjör almennings, viš svo mikiš tjón į veršmętaframleišslu hagkerfisins.
  2. En, munum aš ž.e. ekki "trivial" gęši aš krónan sneri višskiptahalla yfir ķ hagnaš, en skuldir Ķsland vęru a.m.k. 40% hęrri sem hlutfall af landsframleišslu, ef ekki hefši komiš til sį višsnśningur halla yfir ķ hagnaš, sem fall gengis krónu framkallaši.
  3. Ég er žess fullviss, aš ķ fręšilegu dęmi, aš einhvern veginn hefši veriš skellt į höftum į krónuna rétt fyrir hrun, og žannig gengisskrįning varin - žį hefši žurf aš skella į innflutningshöftum, eins og į milli 1946-1959.
  4. En, mķn skošun er, aš helsta įstęša žess aš skuldatryggingaįlag Ķsland hefur lękkaš mjög verulega, sķšan fyrri hluta įrs 2009 annars vegar og hins vegar aš žaš tókst aš komast hratt yfir žaš tķmabil aš erlendir ašilar kröfšust fyrirframgreišslu fyrir afhendingu vöru; hafi einmitt veriš višsnśningurinn yfir ķ afgang į śtflutningsverlsun, žvķ sį hagnašur hefur einmitt žau įhrif aš róa ašila sem eru ķ višskiptum viš Ķsland og aš sjįlfsögšu finnst erlendum mörkušum meš skuldatryggingar žaš traustvekjandi aš auki aš landiš sé aš safna peningum meš žeim hętti fremur en skuldum.
  5. Žetta tel ég persónulega vera megin įstęšu žess, aš boriš saman viš Ķsland hefur skuldatryggingaįlag Ķsland lękkaš mikiš į sama tķma og fyrir Portśgal hefur žaš hękkaš stöšugt.

Tvöfaldur halli = tvöföld įhętta.

Kv.

Einar Björn Bjarnason, 29.3.2011 kl. 22:33

10 Smįmynd: Elle_

Ķtarleg og fręšandi fęrsla, Marinó.  Samt varš ég döpur žegar žś nefndir evruna ķ lokin.  Hvķ evru?  Hvķ ekki dollar, sterkasta gjaldmišil heims?: Um 70% af heildinni sem žżddi minni ólgusjó eins og ég skil žaš.

Elle_, 30.3.2011 kl. 00:15

11 Smįmynd: Marinó G. Njįlsson

Ég skil ekki hvaš fólk er tilbśiš aš skilja žessi sķšustu orš mķn, sem minn vilja.  Svo er ekki.  Ég hef ekki tekiš afstöšu, en žetta er žaš sem nśverandi stjórnvöld vilja og vinna baki brotnu aš.

Marinó G. Njįlsson, 30.3.2011 kl. 00:19

12 Smįmynd: Elle_

OK, ég vissi aš stjórnvöld vildu žaš, Marinó, og var ķ alvöru ekki aš segja aš žś vildir žaš žó žaš kannski hefši getaš skilist žannig.  Og var aš vķsu ekki bśin aš lesa commentin heldur.  Skil alls ekki hvaš stjórnvöld vilja meš evru.  Žaš er oršiš nįnast eins og óskiljanleg trś.

Elle_, 30.3.2011 kl. 00:26

13 Smįmynd: Andrés Kristjįnsson

Virkjanagerš ein og sér į tķmabilinu 2003-2007 kostaši rśmma 400 milljarša.  Kįrahnjśkavirkjun telur 75% af žvķ.  Stękkun Grundartanga og bygging įlvers į Reyšarfirši kostušu 150 milljarša.  Žaš fer engin aš segja mér aš 550 milljarša fjįrfesting hafi ekki haft grķšarleg įhrif ķ hinni miklu žennslu sem fyrir var.  Heildarfjįrfesting atvinnulķfsins į žessu tķmabili var 1500 milljaršar.

Sešlabankinn mętti žessum framkvęmdum meš miklum hękkunum į stżrivöxtum.  Viš žaš myndašist mikill įhugi į krónubréfum sem voru kominn ķ 500 milljarša žegar hruniš reiš yfir og stżrivextir komnir ķ 18%.  Engin įhrif?

90% kosningaloforš Framsóknarmanna hafši mikil įhrif į fasteignamarkašinn.  Ķ raun var rķkiš aš lofa fjįraustri į fasteignamarkaš sem tók kipp ķ kjölfariš.  Einkabankarnir mótmęltu žessu enda ętlušu žeir sér aš bjóša uppį višbótarlįnin.  Žeir fóru sķšan ķ beina samkeppni viš rķkiš og bušu fyrst uppį 90% og seinna meir 100% lįn.  Žegar 10 mįnušir voru ķ hrun voru śtlįn bankanna 3 ķ 209 milljöšrum og hlutfall erlends gjaldmišils ķ lįnunum 58%.

Skipulögš atlaga gegn krónunni og hrun hennar.  Žaš er ekki krónan sem eyšir okkur heldur viš sem eyšum krónunni.  Žegar ég tala um óbeina stöšutöku Ķslendinga gegn krónunni žį er ég aš tala um lįnatökur ķ erlendum gjaldmišli.  Ef skuldir lķkt og skuldažennslan ķ hruninu eru ķ erlendum gjaldeyrir žį myndast grķšalegur žrystingur į krónuna.  Žegar Sešlabankinn reyndi kęla nišur efnahaginn žį snišgengu menn hann og tóku "ódżrari" erlend lįn og héldu įfram aš skulda.  Žetta er einföld spurning um framboš og eftirspurn žaš er įkvešiš mikiš af gjaldeyri sem atvinnulķfiš skapar, ef fleiri ašilar keppast um meiri og meiri gjaldeyri žį veršur hann dżrari ergo krónan fellur.

Stóra stöšutakan 10 mįnušum fyrir hrun hjį bönkunum žrem.

  1. Fateignavišskipti 209 milljaršar 59% ķ erlendum gjaldeyri
  2. Framleišsla 198 milljaršar  81% ķ erlendum gjaldeyri
  3. Landb, fiskveiš, skógr.  165 milljaršar 77% ķ erlendum gjaldeyri
Til viš bótar eru 7 ašrar višskiptagreinar sem bera lįn uppį 462 milljarša og er hlutfall erlends gjaldmišils frį 30% og upp ķ 70%. Sjį ķ rannsóknarskżrslu bindi 2 bls 98 tafla 8



 

Andrés Kristjįnsson, 30.3.2011 kl. 11:05

14 Smįmynd: Marinó G. Njįlsson

Andrés, ég vil benda žér į aš upplżsingar žķnar um virkjunarkostnaš eru alveg śt śr kortinu.  Bygging Kįrahnjśkavikjunar kostaši meš öllu um 130 ma.kr.  Heildarkostnašurinn viš virkjun, lķnur og įlver var um 300 ma.kr.

Žś getur reiknaš žig ķ alls konar stęršir og gefiš žér forsendur.  Hagfręšingar hafa bent į (og žaš getur žś fundiš ef žś googlar) aš žennsluįhrif framkvęmdanna fyrir austan hafi veriš mun minni en vegna śtlįnaaukningar fjįrmįlakerfisins į Reykjavķkursvęšinu.  Sķšan er spurning hvort hęgt er aš kenna įlveri og virkjun um aš hópur manna fylltist mikilli bjartsżni og byggši langt umfram eftirspurn į Reyšarfirši og Egilsstöšum.  Žeir hefšu ekki getaš žaš nema vegna žess aš fjįrmįlakerfiš veitt lįn til framkvęmdanna.

Žaš er kjaftęši aš hugmyndir um 90% lįn ķ įföngum hafi haft mikil įhrif į fasteignamarkašinn.  Til er mjög įhugaverš greining į žróun ķbśšaveršs og śtlįna fjįrmįlafyrirtękja.  Žaš er mjög mikil fylgni milli žessara tveggja žįtta, ž.e. ķbśšaverš fer upp žegar lįn bankanna aukast og nišur žegar bankarnir halda aš sér höndum.  Ķ hvert sinn sem bankarnir halda aš sér höndum eykst hlutur ĶLS.  Aš halda žvķ fram aš hugmynd um aš lįna įriš 2007 allt aš 90% af fasteignamati og aš hįmarki 18 m.kr. hafi oršiš til žess aš fjögurra herbergja ķbśš meš fasteignamat upp į 15 m.kr. hafi hękkaš śr 20 m.kr. ķ 30 m.kr. haustiš 2004, er algjört rugl, eša aš 200 fm rašhśs aš fasteignamati 24 m.kr. hafi hękkaš śr 32 m.kr. ķ 44 m.kr. frį september 2004 fram ķ september 2005, stenst ekki skošun.  

Ég veit aš fjįrmįlafyrirtękin hafa veriš dugleg viš aš kenna Framsókn um, en stašreyndin er aš žau drógu hękkanirnar įfram ekki ĶLS.

Marinó G. Njįlsson, 30.3.2011 kl. 13:01

15 Smįmynd: Andrés Kristjįnsson

Žaš er hįrrétt hjį žér aš į veršlagi 2007 hafi kįrahnjśkavirkjun, stķfla og ašrennslisgöng kostaš um 133 milljarša.  Hśn var fjįrmögnuš meš Yenum og Sviss frönkum žeir endurfjįrmögnušu lįnin eftir žó nokkuš gengistap ķ BNA dollurum. 

Sį kostnašur er c.a 3.2 milljaršar dollara.  Įlveriš sjįlft einn milljaršur dollara og virkjunin 2.2 milljaršar eša ķ krónum ķ dag um 377 milljaršar. 

Svartshengi og Hellisheišarvirkjun 800 milljónir dollara og stękkun Grundartanga 560 milljónir dala eša 156 milljaršar .

Samanlagt į veršlagi ķ dag 533 milljaršar (mjög ķhaldsamt mat į Kįrahnjśkavirkjunžar sem ég hef bara séš kostnaš vegna stķflu og ašrennslisganga gefin upp (2.05 milljaršar dollara).

Andrés Kristjįnsson, 30.3.2011 kl. 15:21

16 Smįmynd: Marinó G. Njįlsson

Andrés, nś ert žś meš śtśrsnśninga.  Žį getum viš lķka sagt aš hśsin sem keypt voru į gengistryggšum lįnum hafi ekki kostaš 50 m.kr. heldur 130 m.kr. eša bķllinn sem kostaši 2 m.kr. hafi ķ reynd kostaš 3,6 m.kr.  Mér finnst rök žķn heldur döpur, svo ekki sé meira sagt.

Marinó G. Njįlsson, 30.3.2011 kl. 15:45

17 Smįmynd: Einar Björn Bjarnason

Marķnó - ég er persónulega alveg oršinn afhuga hugmyndum, um aš taka upp annan gjaldmišil hérlendis, sem leiš til einhvers konar framtķšar lausnar fyrir Ķsland.

Žį meina ég, burtséš frį hvaša gjaldmišil - sem ekki er okkar eigin.

Vandinn sem viš hittum į er alltaf sį sami - stjórnunarlegs ešlis.

Ég sé ekki, aš annar gjaldmišill mišaš viš reynslu landanna ķ vanda innan Evrunnar, skili betri nišurstöšu fyrir almenning. 

Žessi mynd af vef FT.com er įhugaverš. En, meginmunurinn į žvķ aš hafa anna gjaldmišil - felst ekki ķ stöšugleika žvķ óstöšugleiki hérlendis hverfur ekkert meš gjaldmišilsskiptum enda heldur óstöšugleiki žess sem undirbyggir okkar hagkerfi įfram eftir sem įšur - né žvķ aš veršbólga hverfi en veršbólga sem myndast fyrir eftirspurnaržrżsting veršur jafn mikil eftir sem įšur enda var mikill munur į milli einstakra ašildarlanda Evrusvęšis einmitt į veršbólgu į sl. įratug - né sżnist mér sérlega lķklegt aš bankalįn hérlendis til hśsnęšiskaupa myndu verša aš rįši ódżrari en ég bendi į aš įvöxtunarkrafa lķfeyriskerfisins myndar raungólf įvöxtunarkröfu hér žannig aš bankar eftir sem įšur geta ekki bošiš lęgra en žį raunįvöxtunarkröfu + kostna; nei megninmunurinn viršist mér fyrst og fremst sį aš žegar kreppa skellur į og gengisfelling myndi verša hér žį sleppum viš viš slķka en žaš žķšir ekki aš žaš verši ekki vandręši meš lįn žvķ žó ekki verši gengisfelling žį er kreppan alveg eins djśp eftir sem įšur hagkerfistjón žaš sama žannig aš ķ reynd veršur sama lķfskjaraskeršing fyrir rest og žvķ svipuš aukning vandręša og ef lįn hefšu hękkaš žvķ žś ert ekkert betur settur aš fį ķ stašinn launalękkun jafnvel žó aš launin lękki smįm saman dreift yfir einhverra įra tķmabil.

Martin-Wolf-column-charts

Taktur eftir žróun launa annars vegar og hins vegar žróun višskiptahalla.

Ķrland - žar hefur samfelld launalękkun meira eša minna veriš sķšan um mitt įr 2008, enda eru žeir cirka bśnir aš framkvęma sambęrilega ašlögun ķ dag og Ķsland framkv. į einum degi meš stórri gengisfellingu.

Į Grikklandi og ķ Portśgal, viršist ekki ganga aš nį samstöšu um slķkt launalękkunarferli, enda sést aš žó laun hafi lękkaš nokkuš, žį dugar žaš hvergi nęrri til aš afnema višskiptahallann. Hann er žó minni hjį bįšum löndum en žegar kreppan hófst. Mér skilst aš launalękkun ķ Grikklandi sé um 20% sķšan fyrir kreppu, en mun meiri lķfskjaraskeršing mun žurfa aš fara fram ef hagkerfiš į aš snśa yfir til sjįlfbęrs bśskapar sem er aš sjįlfsögšu ekki višskiptahalli ofan ķ skuldir er hlaupa brśttó į 500% af žjóšarframleišslu, ž.e. mun hęrri brśttó en skuldir Ķslands.

Aš Spįnn er enn meš višskiptahalla, er klįr veikleiki. Laun žurfa sennilega aš lękka žar meir, einnig en fram aš žessu.

-------------------

En punkturinn er sį, aš engum er greiši geršur meš žvķ aš lifa um efni fram - žaš į jafnt um žjóšir sem einstaklinga - višvarandi višskiptahalli er ekkert annaš en lįn sem žjóš tekur ķ dag śt į verri lķfskjör seinna.

Ž.e. aš börnin žeirra muni hafa žaš verra.

Kv.

Einar Björn Bjarnason, 30.3.2011 kl. 16:20

18 Smįmynd: Andrés Kristjįnsson

Žetta er allt rétt hjį mér.  Landsvirkjun gerir upp ķ dollurum ef virkjun kostar 2.2 milljarša $ žį heimfęrir mašur žaš į nśgildi til aš fį kostnaš ķ krónum.  Skuldir Landsvirkjunar voru ķ įrslok 2010  2.674 milljónir $ langstęrstur hluti žessara skulda tengjast framlvęmdunum fyrir austan. Žaš er ekki hęgt aš segja aš skuldir vegna Kįrahnjśkavirkjunar séu 1.160 milljónir $ og 1.514 milljónir $ sé gengistap og annar kostnašur.

Gengistryggšu lįnin bera meš sér gengisįhęttu fyrir žann sem žaš tekur.  Stofnkostnašur er alltaf ķ žeim gjaldmišli sem notašur er til aš greiša lįniš.  Hitt fellur sem vaxtakostnašur, gengishagnašur eša gengistap.

Ég lęt žetta duga af minni hįlfu

kvešja

Andrés Kristjįnsson, 30.3.2011 kl. 19:49

19 Smįmynd: Marinó G. Njįlsson

Meš fullri viršingu, Andrés, žį getur žś ekki endurreiknaš kostnašinn viš verkiš śt frį stöšu lįnanna ķ dag.  Žetta er svo mikiš bull, aš žaš tekur engu tali.  Virkjunin kostaši 130 ma.kr. og žaš var upphęšin sem var greidd į sķnum tķma og fór inn ķ hagkerfiš, til verktaka og erlendra ašila.  Žó lįn Landsvirkjunar hafi hękkaš, žį hękkar ekki veltan vegna virkjunarinnar į žeim įrum sem hśn var byggš.

Marinó G. Njįlsson, 30.3.2011 kl. 20:30

20 Smįmynd: Marinó G. Njįlsson

Sķšan skil ég ekki hvaš žś ert aš blanda skuldum Landsvirkjunar inn ķ žess umręšu.  Fókusinn er śt og sušur hjį žér, fyrir utan aš žś nęrš engri tenginu viš efni fęrslunnar.

Marinó G. Njįlsson, 30.3.2011 kl. 20:32

21 Smįmynd: Andrés Kristjįnsson

Įhugavert ég kom meš 10 atriši um "ef" viš hefšum ekki gert hitt og žetta žį hefši ekki hruniš komiš.  Allt hlutir sem įttu žįtt ķ hruni gjaldmišilsins.

Ef krónan hefši ekki hruniš hvar stęšum viš žį er śtgangspunktur ķ greininni žinni.

29.3.2011 kl. 14:34 

Žś sķšan tókst tvo punkta śt 90% lįnin og Kįrahnjśkavirkjun slepptir hinum 8. Kanski kom ég viš gamla Framsóknar hjartaš?   En žaš eru fleiri en ég sem benda į žessa tvo hluti įsamt hinum sbr rannsóknarskżrslan.

29.3.2011 kl. 14:57 

Žś velur žér žaš aš hafna žeirri stašreynd aš Landsvirkjun gerir upp ķ Dollurum.  Ef fyritęki gerir upp ķ einum gjaldmišli umfram annan žį er allur kostnašur žess settur upp ķ žeim gjaldmišli.  Sem dęmi kostnašur Kįrahnjśkavirkjunar er 2.2 milljaršar Dollarar, žaš var stofnkostnašur ekki staša lįns.

Aušvitaš eykst ekki velta ķ krónum vegna framkvęmda į virkjun en virši krónunnar er ekki alltaf sś sama sem hlutfall af landsframleišslu eša kaupmętti.  Įriš 2007 var landsframleišsla 1279 milljaršar sķšan žį, lok 2010, hefur hśn dregist saman um rśmm 10% ,  žrįtt fyrir žaš er landsframleišslan 1540 milljaršar krónur.  Vķsitalakrónunnar var 111 įriš 2007 en er 205 ķ dag.  133 milljaršar ķ dag segja okkur ekkert.

30.3.2011 kl. 20:30 

Megin argumentiš mitt var aftaka krónunnar en ekki hvernig krónan tók okkur af lķfi eins og sumir vilja meina.   Ég tók žetta allt saman. Ķ svari: 30.3.2011 kl. 11:05  

En žś getur svo sem alveg haldiš įfram aš tala nišur til mķn, žetta er žķn sķša. 

Andrés Kristjįnsson, 31.3.2011 kl. 00:10

Bęta viš athugasemd

Ekki er lengur hęgt aš skrifa athugasemdir viš fęrsluna, žar sem tķmamörk į athugasemdir eru lišin.

Höfundur

Marinó G. Njálsson
Marinó G. Njálsson
Upplýsingaöryggi og persónuvernd eru mínar ær og kýr, þó ég blaðri um allt og ekkert hér á blogginu. Er í Hagsmunasamtökum heimilanna og berst fyrir réttlæti fyrir heimili í landinu.  Loks er ég faggiltur leiðsögumaður.  Netfangið mitt er mgn@islandia.is og netfang fyrirtækisins oryggi@internet.is.

Heimsóknir

Flettingar

  • Ķ dag (9.12.): 10
  • Sl. sólarhring: 12
  • Sl. viku: 96
  • Frį upphafi: 1663114

Annaš

  • Innlit ķ dag: 10
  • Innlit sl. viku: 80
  • Gestir ķ dag: 10
  • IP-tölur ķ dag: 3

Uppfęrt į 3 mķn. fresti.
Skżringar

Des. 2019
S M Ž M F F L
1 2 3 4 5 6 7
8 9 10 11 12 13 14
15 16 17 18 19 20 21
22 23 24 25 26 27 28
29 30 31        

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband