Leita ķ fréttum mbl.is

Bloggfęrslur mįnašarins, jślķ 2009

Įlögur į heimilin žyngjast stöšugt - Framtķšarhorfur eru dökkar

Viš hjį Hagsmunasamtökum heimilanna erum oršin nokkuš žreytt į śrręšaleysi stjórnvalda žegar kemur aš skuldavanda heimilanna.  Viš auglżsum žvķ eftir hagspį fyrir heimilin, žar sem hagstęršir eru męldar sérstaklega meš hagsmuni heimilanna ķ huga. 

Ég hef sjįlfur skošaš sérstaklega nokkrar lykiltölur og žaš er sama hvaša atriši eru skošuš, allt bendir ķ sömu įtt.  Skuldir og skuldabyrši er aš aukast umfram aukningu rįšstöfunartekna og eigna.  Hér fyrir nešan skoša ég nokkur atriši, en mun fleiri žarfnast greiningar.

1.  Žróun skulda heimilanna viš lįnakerfiš

 

Staša ķ milljöršum króna ķ lok tķmabils

2004

2005

2006

2007

2008,3

Skuldir heimila viš lįnakerfiš, alls

877

1.083,6

1.323,4

1.546,9

1.890,4

    Bankakerfi

306,7

544,4

707,5

834,6

1.029,6

    Żmis lįnafyrirtęki

407,3

369,2

421,8

493,1

593,9

    Lķfeyrissjóšir

86,8

92,5

109,2

129,7

156,0

    Tryggingafélög

13,5

8,9

7,2

4,5

10,9

    Lįnasjóšur ķslenskra nįmsmanna

62,7

68,6

77,7

85,1

100,1

Žessar tölur eru unnar upp śr gögnum Sešlabankans.  Įhugavert er aš sjį, aš af rśmlega 1.000 milljarša skuldaaukningu į žessum 4 įrum, žį eru 723 milljaršar eša 72% tilkomnir vegna aukningu skulda viš bankakerfiš, ž.e. Landsbanka, Glitni, Kaupžing og Sparisjóšina.  Žetta jafngildir auk žess 235% aukningu śtlįna bankakerfisins viš heimilin į mešan śtlįnaaukning żmissa lįnafyrirtękja var eingöngu 46%.  Inni ķ žessari tölu er m.a. Ķbśšalįnasjóšur, en einnig nęr öll bķlalįnafyrirtękin og sķšan Frjįlsi fjįrfestingabankinn.  Vęgi ĶLS er žvķ sįralķtiš ķ žessum tölum.

2.  Žróun skulda heimilanna, eignamyndun samkvęmt fasteignamati og breytingar į eiginfjįrhlutfalli

Staša ķ milljöršum króna

2004

2005

2006

2007

Įętlaš 2008

Fasteignamat hśsnęšis

1530,7

2032,7

2311,4

2770

2894,1

Skuldir heimila viš lįnakerfiš, alls

877,0

1.083,6

1.323,4

1.546,9

2.017,0

Eiginfjįrhlutfall %

42,7%

46,7%

42,7%

44,2%

30,3%

Hér eru skuldir skošašar ķ hlutfalli viš fasteignamat hśsnęšis.  Įstęšan fyrir žvķ aš skuldir viš lįnakerfiš 2008 eru hęrri hér en ķ nęstu töflu fyrir ofan er aš hér er mišaš viš įramót, en įšur viš 30. september 2008. Eiginfjįrhlutfalliš hrapaši į sķšasta įri og hefur haldiš įfram aš lękka hratt į žessu įri.  Höfum ķ huga aš samkvęmt tölum Sešlabanka eru um 42% heimila meš neikvętt eiginfjįrhlutfall eša meš mjög takmarkaš eigiš fé.  Žaš er žvķ ljóst aš eignum er mjög misskipt mešal žjóšarinnar.

3.  Žróun skulda ķ samanburši viš breytingu į rįšstöfunartekjum

Staša ķ milljöršum króna

2004

2005

2006

2007

Įętlaš 2008

Rįšstöfunartekjur

460,1

522,7

620,2

701,4

750

Skuldir heimila viš lįnakerfiš, alls

877,0

1.083,6

1.323,4

1.546,9

2.017,0

Skuldir sem hlutfall af rįšstöfunartekjum %

191%

207%

213%

221%

269%

 Hér sjįum viš aš skuldir sem hlutfall af rįšstöfunartekjum hafa vaxiš um 40% (78 prósentustig) į ašeins fjórum įrum.  Žessi žróun mį ekki halda įfram.  Žaš sem meira er, henni veršur aš snśa viš.  Heimilin eru komin yfir mörkin sem Alžjóšagjaldeyrissjóšur setur Ķslandi vegna erlendra skulda.  Žessi skuldastaša er oršin žaš alvarleg aš heimilin standa ekki undir henni.

Framtķšin er ekki björt

Nišurstašan er einföld.  Allt hefur žróast ķ vitlausa įtt.  Heimilin eru sķfellt aš verša skuldsettari, greišslubyršin eykst meš hverju įrinu og heimilin eiga minna eftir žvķ sem tķminn lķšur. Stjórnvöld viršast ekki skilja žennan vanda og hafa ekki gert neitt til aš takast į viš hann.  Žaš er enginn greiningarašili sem viršist kęra sig um aš skoša vandann, hvaš žį finna lausn į honum.  Ef žaš er mat fremstu sérfręšinga, aš meš erlendar skuldir upp į 250% af žjóšarframleišslu eigi Ķsland aš lżsa sig gjaldžrota, hvaš segir žaš okkur um stöšu heimilanna.  Skuldir heimilanna voru um įramót komnar upp ķ 269% af rįšstöfunartekjum.  Jį, 269% af rįšstöfunartekjum.  Vissulega er dreifingin misjöfn milli heimila, en žaš segir okkur bara aš staša mjög margra er mjög slęm.

En hver er įstęšan fyrir žessari žróun?  Er hśn bara hrun krónunnar į sķšasta įri aš kenna og veršbólgunni sem į eftir fylgdi?  Nei, vandamįliš er mun djśpstęšara.  Stašreyndin er aš ķ fjölda mörg įr hefur mešalframfęrslukostnašur vķsitölufjölskyldunnar veriš umtalsvert hęrri en mešalrįšstöfunartekjur.  Samkvęmt greiningu Arneyjar Einarsdóttur ķ grein ķ Morgunblašinu 16. jśnķ sl., žį vantar vķsitölufjölskylduna sem nemur 8 mįnašalaunum eins ašila til aš nį endum saman.  Hvernig fer fólk žį aš žvķ?  Jś, žaš tekjur lįn. Žannig nį heimilin endum saman.  Eitt lįn leišir af öšru.  Skuldabyrši upp į 191% veršur aš 207%, 213%, 221%, 269%. Og hvaš svo nęst 300% eša 320%? Hver veršur skuldabyršin eftir 5 įr, 10 įr eša 15?  Hvaša įhrif hefur Icesave reikningurinn į afkomu heimilanna?  Bara vaxtabyrši Icesave nemur um 10% af rįšstöfunartekjum heimilanna.  Ętli žaš sé til eitthvaš annaš land ķ heiminum sem greišir jafn hįtt hlutfall af rįšstöfunartekjum ķbśanna ķ vexti af einu lįni og Ķslandi er ętlaš?  Ég efast um žaš.

Žaš er sama hvernig litiš er į žaš, heimilin ķ landinu eru komin meš bakiš upp viš vegg.  Hér stefnir ķ fjöldagjaldžrot.  Samkvęmt greiningu minni į tölu Sešlabanka Ķslands eru 54% heimila meš žunga eša mjög žunga greišslubyrši.  Žetta er umtalsvert meira en žau 23% sem Sešlabankinn telur ķ žessari stöšu.  44% žeirra sem tóku žįtt ķ skošanakönnu Hagsmunasamtaka heimilanna mešal félagsmanna töldu frekar litlar eša mjög litlar lķkur į žvķ aš geta stašiš viš fjįrhagslegar skuldbindingar heimilisins nęstu 6 mįnuši mešan 33% töldu frekar miklar eša mjög miklar lķkur į žvķ.  61% svarenda sögšust vera gjaldžrota eša į leiš ķ gjaldžrot, safna skuldum eša nota sparifé til aš nį endum saman, mešan ašeins 10% sögšust geta safnaš svolitlu (9%) eša talsveršur (1%) sparifé.

Hvaš žarf žetta aš ganga langt įšur en stjórnvöld telja sig knśin til aš bregšast viš vandanum?  Hvaš žurfa mörg heimili aš fara ķ žrot įšur en Jóhanna og Steingrķmur bregšast viš?  Įttar fólk sig ekki į afleišingum žess aš 10, 20 eša 30% heimilanna fari ķ žrot?

Višbót:  Ég reiknaši aš gamni mķnu hver greišslubyršin af óverštryggšu 40 įra lįni meš 5% vöxtum vęri, ef skuldin vęri 269% af rįšstöfunartekjum.  Žaš kemur ķ ljós aš mįnašarleg greišsla af slķku lįni er 1,3% af rįšstöfunartekjum eša 15,6% į įri.  Sé lįniš til 30 įra er greišslubyršin 1,45% į mįnuši eša 17,4% af rįšstöfunartekjum į įri.  En sé lįniš til 20 įra er greišslubyršin komin ķ 1,78% į mįnuši eša 21,36% af rįšstöfunartekjum į įri.  Nś segir einhver, aš rįšstöfunartekjur muni fara hękkandi į nęstu įrum.  Mįliš er aš ekkert bendir til žess.  Helmingur heimila ķ landinu er meš innan viš 250 žśsund ķ rįšstöfunartekjur į mįnuši og bandormurinn sem samžykktur var um daginn, hann innifelur vķst ķ sér 90.000 kr. višbótarįlögur į hvert heimili ķ landinu.  Žaš bendir žvķ flest til žess aš įstandiš eigi eftir aš versna verulega įšur en žaš byrjar aš batna, nema fariš verši ķ verulega leišréttingu/eftirgjöf lįna   Sķšan į eftir aš bęta Icesave skuldbindingunum ofan į.  Vissulega koma žęr ekki til greišslu fyrr en eftir 7 eša 8 įr, en žaš vęri lķtil fyrirhyggja aš byrja ekki aš safna strax.  Segjum aš žaš séu 30 milljaršar į įri ķ 15 įr, žį jafngildir žaš eitthvaš um 300.000 į hverja fjölskyldu į įri.  Ég sé bara ekki hvašan peningarnir eiga aš koma eša hvernig heimilin eiga aš komast af.


mbl.is Vilja hagspį heimilanna
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Af hverju ętti krónan aš styrkjast?

Krónuręskniš hefur veriš heldur ręfilslegt undanfarna mįnuši.  Skżringin er einföld.  Foreldrarnir eru bśnir aš missa trśna į hana.  Henni var žvķ vķsaš į dyr og gert aš spjara sig sjįlfri.  Jś, vissulega fékk hśn heimamund ķ formi gjaldeyrishafta og hįrra stżrivaxta, en hvers virši eru slķk sundhjįlpartęki žegar ekki sést til lands ķ ólgusjó?

Almenningur hefur ekki trś į krónunni og leggur allan žann gjaldeyri sem hann kemst yfir inn į gjaldeyrisreikning.  Žaš sama gera fyrirtęki.  Enginn vill eiga žaš į hęttu aš verša röngu megin viš hiš óumflżjanlega gengishrun, sem veršur žegar hjįlpartękjunum sleppir.  Ķ landinu er óhemju mikiš fé sem vill śr landi.  Žvķ mun fylgja veiking krónunnar.  Hvernig vęri bara aš leyfa henni aš gossa?

Ég velti žvķ fyrir mér ķ haust, žegar gjaldeyrishöftin voru sett į, hvort žaš vęri rétt rįšstöfun.  Hvort ekki hefši bara veriš betra aš gefa žeim sem vildu fęri į aš fara meš peningana sķna śr landi.  Ég sį fyrir mér aš krónan myndi veikjast umtalsvert į stuttum tķma mešan hiš óžolinmóša fjįrmagn vęri aš flęša śt, ef žaš fęri į annaš borš.  Žaš er nefnilega mįliš.  Mér finnst žaš órökrétt fyrir erlenda ašila aš fara meš peningana sķna śr landi meš krónuna svona veika, nema menn telji aš hśn eigi eftir aš veikjast meira. Sjįiš til, eigi einhver 180 milljónir, žį fęr viškomandi 1 milljón evra į nśverandi gengi, en fengi 1,5 milljón evra ef krónan styrktist um žrišjung.  Mišaš viš nśverandi gengi, žį er viškomandi aš tapa stórfé į hverjum degi.  Hans hagur er žvķ aš gengiš styrkist.

Fyrir ķslenskan efnahag er betra aš taka skell sem stendur stutt yfir, en žaš langvarandi įstand sem nśna rķkir.  Žaš er lķka žess vegna, sem "veršbólguskot" er betra en višvarandi 12-16% veršbólga.  Eša stżrivextir upp į 20% ķ nokkra mįnuši frekar en 12-15% ķ 2 įr.  Ašlögunarhęfni ķslensks efnahagslķfs hefur falist ķ žvķ, aš viš höfum įtt aušvelt meš aš fresta hlutum ķ stuttan tķma eša hraša verkum, žegar tķmabundin lęgš hefur komiš.  Nś er įstandiš öšruvķsi.  Viš erum meš langvarandi vandamįl.  Veršbólgan vill ekki hverfa, stżrivextir haldast hįir, krónan er stöšugt veik og žaš sem verst er, lęknirinn (Alžjóšagjaldeyrissjóšurinn) hefur ekki hugmynd um hvaš į aš gera.  Hann hefur ekki fariš ķ neina endurmenntun įratugum saman og fattar vķst ekki breytingar sem hafa oršiš ķ heiminum og įttar sig heldur ekki į žvķ aš Ķslendingar eru vel menntuš žjóš.  Viš įttum okkur į žvķ mešulin virka ekki į sjśkdóminn, žar sem greiningin er röng.  Eina leišin til aš viš getum fariš aš byggja upp er aš nį višspyrnu.  Žaš gerist ekki fyrr en krónan byrjar aš hękka, stżrivextir fara nišur fyrir 10% og veršbólgan er komin ķ 4-6%.  Žaš gerist ekki meš gjaldeyrishöftum og innilokušu fjįrmagni.  Höftin verša aš fara og žaš fjįrmagn sem vill śt landi lķka.


mbl.is Telja engar lķkur į styrkingu krónunnar
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

42% telja sig vera meš ekkert eša neikvętt eigiš fé

Žetta eru slįandi tölur sem koma fram ķ žjóšarpślsi Gallup, žó žęr komi ekki į óvart.  42% telja aš skuldir séu įlķka miklar eša meiri en veršmęti fasteignar. Žetta er meira en 4 af hverjum 10 ķbśšaeigendum.

Hvers vegna kemur nišurstaša Gallup ekki į óvart?  Jś, hśn eru nįkvęmlega sś sama og nišurstaša Sešlabankans var ķ mars. Ķ brįšabirgšanišurstöšum starfshóps Sešlabanka Ķslands um įhrif fjįrmįlakreppu į efnahag heimila frį 11. mars 2009, žį kom fram aš tęp 20% heimila vęri komin meš neikvęša eiginfjįrstöšu og 22% vęru meš afar takmarkaša jįkvęša eiginfjįrstöšu.  Žetta takmarkaša eigiš fé hefur lķklegast veriš aš étast upp sķšustu 4 mįnuši og žróunin mun bara halda įfram ķ žį įtt į nęstu mįnušum mešan ekkert er gert til aš sporna viš žeirri žróun.

En žaš er ekki eiginfjįrstašan sem skiptir öllu mįli.  Žaš er greišslugetan sem ręšur mestu.

Samkvęmt śtreikningum Hagsmunasamtaka heimilanna, žį eru 54% heimila meš žunga eša mjög žunga greišslubyrši af föstum lįnum.  Žetta er talan sem skiptir öllu.  Śtreikningur HH er byggšur į tölum Sešlabanka Ķslands sem fjallaš var um į mįlstofu bankans 11. jśnķ sl. og hęgt er aš nįlgast į vef bankans.  Munum viš kynna okkar nišurstöšur betur į nęstu dögum.

Žaš er nišurstaša könnunar Hagsmunasamtaka heimilanna mešal félagsmanna, aš 61% žeirra er ekki aš nį endum saman um hver mįnašarmót.  Žetta fólk er annaš hvort gjaldžrota eša į leiš žangaš, safnar skuldum eša er aš ganga į sparifé sitt.  Ķ žessu felst hinn raunverulegi vandi okkar um žessar mundir.


mbl.is 58% telja eignir meiri en skuldir
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Gott framtak hjį rķkistjórninni, en rangar tölur hjį Gylfa

Žaš ber aš fagna framtaki rķkisstjórnarinnar varšandi višręšur viš bķlafjįrmögnunarfyrirtękin um gengisbundin bķlalįn.  Ég vil žó taka varann į aš tala um "erlend bķlalįn", žvķ ég kannast ekki viš aš slķk lįn hafi veriš ķ boši hér į landi.  Lįnin voru "skuldbindingar ķ ķslenskum krónum meš tengingu viš dagsgengi erlendra gjaldmišla".  Samkvęmt greinargerš meš frumvarpi aš lögum nr. 38/2001, žį voru slķkar tengingar ekki heimilar:

Samkvęmt 13. gr. og 1. mgr. 14. gr. frumvarpsins veršur ekki heimilt aš binda skuldbindingar ķ ķslenskum krónum viš dagsgengi erlendra gjaldmišla

Hvort sem lįnin voru lögleg eša ekki, žį žarf aš greiša śr vanda fyrirtękjanna (séu lįnin ólögleg) eša lįntakenda (séu lįnin lögleg).  Reikna mį meš aš žessi lįn endi fyrir dómstólum hafi ekki komiš nišurstaša, sem allir fella sig viš, įšur en til žess kemur.

Samkvęmt frétt mbl.is fullyršir Gylfi aš 11% heimila greiši meira en 30% af rįšstöfunartekjum ķ bķlalįn.  Žar vitnar Gylfi ķ upplżsingar frį mįlstofu Sešlabankans 11. jśnķ sl.  Žaš sem Gylfi tekur ekki tillit til, er aš Žorvaršur Tjörvi Ólafsson, sérfręšingur Sešlabankans, hefur višurkennt aš inni ķ žessum tölum er stór hluti bķlalįna heimilanna ķ frystingu, ž.e. fólk greiddi ekkert af žeim į žeim tķma sem tölfręši Sešlabankans nęr til.  Ef viš gerum rįš fyrir aš um helmingur heimila hafi nżtt sér möguleika į frystingu eša skilmįlabreytingu lįnanna, žį fer žetta hlutfall śr 11% ķ 35% eša jafnvel ennžį hęrra.  Vegna žess hve stór hluti lįna var ķ frystingu ķ tölfręši Sešlabankans, žį er ķ raun lķtiš į žeim aš gręša nema sem algjör nešri mörk į stöšu mįla.

 


mbl.is 115 milljarša erlend bķlalįn
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Ég fę mun hęrri greišslubyrši eša 8,3%, ekki um 4%

Ķ grein ķ Morgunblašinu ķ dag skrifar Gylfi Magnśsson um greišslubyršina vegna Icesave.  Žar segir hann m.a.:

Vitaskuld er žó talsverš óvissa um vöxt śtflutningstekna landsmanna į nęstu įrum. Óvarlegt er aš gera rįš fyrir aš vöxturinn verši sį sami og undanfarin 15 įr (8,4%) en óhętt ętti aš vera aš gera rįš fyrir aš hann verši a.m.k. helmingur žess (4,2%). Gangi žaš eftir žį verša įrlegar tekjur landsmanna af śtflutningi um 7,5 milljaršar evra žegar fyrst kemur aš žvķ aš greiša af Icesave-lįnunum. Gangi jafnframt eftir aš eignir Landsbankans dugi til aš greiša 75% af höfušstól žį myndi žurfa aš mešaltali rétt rśm 4% af śtflutningstekjum til aš greiša lįniš nišur į įtta įrum. Vaxi landsframleišslan helmingi hęgar, męlt ķ evrum, en hśn hefur gert undanfarin 15 įr, žį myndu greišslurnar jafnframt samsvara tępum 2% af landsframleišslu į įri, aš mešaltali, žau įtta įr sem ķslenski tryggingarsjóšurinn greišir af lįnunum.

Aš ofan var mišaš viš mjög svartsżna spį um annars vegar endurheimtu eigna Landsbankans og hins vegar um vöxt śtflutnings og landsframleišslu. Sé mišaš viš enn svartsżnni spį, um engan vöxt śtflutnings, veršur greišslubyršin af Icesave-lįninu um 6,8% af śtflutningstekjum į įri aš jafnaši. Sé hins vegar mišaš viš nokkuš bjartsżna spį, t.d. um aš eignir Landsbankans dugi fyrir 95% af höfušstól og aš vöxtur śtflutnings, męldur ķ evrum, verši svipašur į nęstu 15 įrum og į sķšustu 15 įrum, žį duga um 1,6% af śtflutningstekjum landsins til aš greiša Icesave-lįniš.

Sķšan segir hann:

Žaš er sama hvernig reiknaš er. Ekkert bendir til annars en aš landsmenn geti stašiš undir skuldbindingum sķnum vegna Icesave. Žaš veršur aš sönnu ekkert glešiefni. Full įstęša er til aš draga žį til įbyrgšar sem komu Ķslandi ķ žessa stöšu, bęši fyrrverandi forsvarsmenn Landsbankans og ašra. Žaš vęri hins vegar hreint glapręši aš stefna endurreisn Ķslands og öllum okkar samskiptum viš umheiminn ķ stórhęttu meš žvķ aš neita aš gangast viš skuldbindingum okkar vegna Icesave og byggja žaš į žeirri augljóslega röngu forsendu aš viš rįšum ekki viš žęr.

Žetta er žaš sama og Gylfi sagši į blašamannafundinum ķ gęr.  Mér fannst stašhęfingin furšuleg ķ ljósi upplżsinga um śtflutning fyrstu 5 mįnuši žessa įrs.   Ég lagšist žvķ ašeins yfir tölurnar og orš rįšherrans.

Skošum fyrst žaš sem hann fullyršir: 

Greišslur af Icesave muni ašeins nema rétt um 4% af śtflutningstekjum Ķslendinga sķšustu 8 įrin mišaš viš 4,2% vöxt śtflutnings į įri ķ 15 įr.  Gerir hann žį rįš fyrir aš 75% greišist meš peningum frį Landsbankanum. 

Fyrir žį sem ekki nenna aš rżna ķ śtreikninga mķna fyrir nešan, žį eru nišurstöšur mķnar öllu alvarlegri en žęr sem Gylfi fęr.  Ég geri rįš fyrir aš śtflutningstekjur 2016-2023 verši alls 5.075 milljaršar mišaš viš 4,2% įrlegan vöxt.  Ég geri einnig rįš fyrir aš ķslenska rķkiš žurfi aš greiša um 421 milljarš, en žaš er 8,3% af śtflutnignstekjum žessara įra ekki 4%. Žó svo aš ég hękki vöxt śtflutnings ķ 8,4%, žį verša hlutföllin bara 5,4% mišaš viš śtflutning 2016-2023.  Žetta eru allt ašrar stęršartölur en Gylfi nefnir.

Eina leišin til aš fį sömu nišurstöšur og Gylfi var aš hękka endurheimtuhlutfalliš frį Landsbankanaum ķ 95%, en žį fę ég aš greišslubyrši rķkisins sé aš jafnaši 4,3% af śtflutningstekjum og hękkar um 1% viš hver 5% sem endurheimtuhlutfalliš lękkar.  Žó svo aš um 100% endurheimtur verši aš ręša, žį munu greišslur rķkisins samt nema 166 milljöršum eša 3,3% af heildarśtflutningstekjum įranna 2016-2023 aš bįšum įrum meštöldum.

Nś vęri fróšlegt aš bera śtreikninga Gylfa saman viš mķna og sjį ķ hverju munurinn liggur.

Skżringar į tölum

Hér fyrir nešan sżni ég śtreikninga mķna.  Séu einhverjir annmarkar į žessum śtreikningum, žį žętti mér vęnt um aš įbendingar um slķkt.

Stašreyndir mįlsins eru:
1.  Höfušstóll lįnsins er įętlašur um 700 milljaršar króna
2.  Śtflutningstekjur nįmu 170 milljöršum fyrstu 5 mįnuši žessa įrs
3.  Vextir af lįninu eru 5,55%
4.  Vextir eru greiddir af eftirstöšvum hverju sinni og dreifast į sķšustu 8 įrin.

Śtreikningur:

  1. Ekki er gert rįš fyrir aš gengisbreytingar hafi įhrif į nišurstöšurnar, žó sś muni vissuelga verša raunin frį 2016.  Styrking krónunnar mun hafa įhrif į śtflutningstekjur til lękkunnar, en žaš sama gerist lķka varšandi skulda- og greišsluhlišina.
  2. Frį Landsbankanum koma į 7 įrum 3/4 af 700 milljöršum eša 525 milljaršar. 
  3. Ég gef mér aš innborganir dreifist jafnt į lįnstķmann.  Upphęšin lękkar žvķ lķnulega įrlega og mešalįrsvextir žvķ reiknašir af helmingnum af 525 milljöršum. Vextir af 525 milljöršum eru žvķ 525/2*5,55%*7= 102 milljaršur
  4. Eftirstöšvar fyrir utan vexti eru 175 milljaršar og greišist į 8 įrum.
  5. Greiša žarf vextir af 175 milljöršunum öll fyrstu 7 įrin.  Vextir ķ 7 įr af 175 milljöršum eru žvķ 175*5,55%*7=68 milljaršar
  6. Ekki er gert rįš fyrr aš greiddir séu vextir af ógreiddum vöxtum fyrstu 7 įrin, en sé žaš gert gęti sś upphęš numiš 20-25 milljöršum.
  7. Skuld eftir 7 įr = 175 + 102 + 68 = 345 milljaršar sem greišast į 8 įrum.  
  8. Viš śtreikning vaxta af žessum 345 milljöršum, gef mér aš greišslur dreifist jafnt į įrin įtta. Vextir af eftirstöšvum = 345/2*5,55%*8= 76,6 milljaršar og eru greiddir śt įrlega
  9. Heildargreišsla rķkisins = 345 + 76,6 = 421,6 milljaršar.
  10. Įrleg greišsla = 345/8 = 43,1 milljaršur + vextir sem eru 18 milljaršar fyrsta įriš og lękka nišur ķ 1,2 millljarša sķšasta įriš.
  11. Įrlegar śtflutningstekjur eru fundnar śt meš žvķ aš gera rįš fyrir aš śtflutningur fyrstu 5 mįnušina endurspegli śtflutning įrsins => 170/5*12= 410 milljaršar į žessu įri og mišaš viš 4,2% vöxt į įri veršur talan komin ķ um 546 milljarša įriš 2016 og 729 milljarša įriš 2023.  Śtflutningstekjur 2016 til 2023 = 5.074 milljaršar og 8.333 milljaršar fyrir 2009 - 2023
  12. Greišslur rķkisins sem hlutfall af śtflutningstekjum sķšustu 8 įrin eru žvķ 421/5.074 = 8,3% ekki rétt um 4%.
  13. Greišslur rķkisins sem hlutfall af śtflutnignstekjum öll 15 įrin eru 421/8.333 = 5,1%


Sé mišaš viš 8,4% vöxt śtflutningastekna, žį er hlutfalliš ķ 12. liš 5,4% og ķ 13. liš 3,7%.


mbl.is Glapręši aš hafna Icesave-samningi
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

« Fyrri sķša

Höfundur

Marinó G. Njálsson
Marinó G. Njálsson
Upplýsingaöryggi og persónuvernd eru mínar ær og kýr, þó ég blaðri um allt og ekkert hér á blogginu. Er í Hagsmunasamtökum heimilanna og berst fyrir réttlæti fyrir heimili í landinu.  Loks er ég faggiltur leiðsögumaður.  Netfangið mitt er mgn@islandia.is og netfang fyrirtækisins oryggi@internet.is.

Heimsóknir

Flettingar

  • Ķ dag (23.4.): 0
  • Sl. sólarhring: 13
  • Sl. viku: 39
  • Frį upphafi: 0

Annaš

  • Innlit ķ dag: 0
  • Innlit sl. viku: 37
  • Gestir ķ dag: 0
  • IP-tölur ķ dag: 0

Uppfęrt į 3 mķn. fresti.
Skżringar

Aprķl 2024
S M Ž M F F L
  1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30        

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband