Leita ķ fréttum mbl.is

Bandormurinn er ómerkileg įrįs į žį sem minnst mega sķn

Hśn er sérkennileg forgangsröšun rķkisstjórnarinnar, žegar kemur aš nišurskurši rķkisśtgjalda.  Fyrsti hópurinn sem rįšist er į meš nišurskuršarhnķfnum er gamla fólkiš og öryrkjarnir.  Sį skattur sem žessir hópar žurfa aš sitja uppi meš er ekki 8%, eins og žeir tekjuhįu žurfa aš bera.  Nei, hann męlist ķ tugum prósenta.  Jį, žau eru lķtilmannleg rįšin sem jafnmenn og félagshyggjuöflin bśa yfir.

Frķtekjumark ellilķfeyrisžegar er skert um 60%!  Jį, 60% og ekki er lengur hęgt aš "telja 60% af atvinnutekjum til tekna viš śtreikning tekjutryggingar".   Žessi 60% eiga nś aš skerša tekjutryggingu sem nemur 38,35% og žaš er ekki gert eftir skatta, heldur įšur en skattar eru reiknašir.  Sį sem hefur nżtt sér upphęšina aš fullu, ž.e. jafngildi 100.000 į mįnuši, er skattlagšur sem nemur 38.35% af 60.000 kr. eša sem nemur 23.010 kr. į mįnuši.  Žessi einstaklingur fęr žvķ 23% "ellilķfeyrisžegaskatt" į 100.000 kr. tekjur.  Jį, žau eru breiš bökin sem ellilķfeyrisžegarnir hafa.  Hver įhrifin verša af žvķ aš afnema möguleikann į žvķ aš "telja 60% af atvinnutekjum til tekna viš śtreikning tekjutryggingar" er óljós ķ krónum tališ en "lķfeyrisžegaskatturinn" er 23%.

Og eins og žessu sé žį lokiš.  Nei, aldeilis ekki.  Greišslur śr "skyldubundnum atvinnutengdum lķfeyrissjóšum" undir 300.000 kr. skertu ekki tekjutryggingu įšur, en nś į aš lękka žessa upphęš um 60%!  Aftur er skellt 23% "lķfeyrisžegaskatti" į tekjur žeirra sem hafa minnst milli handanna.

Śps!  Ķ brįšabirgšaįkvęši V. viš bandorminn er lętt inn nżrri skeršingu.  Skeršing vegna tekna er hękkuš śr 38,35% ķ 45%, žannig aš skatturinn er ekki 23% heldur er "lķfeyrisžegaskatturinn" 27%.  Er ekki ķ lagi hjį félagsmįlarįšherra?  Į žaš aš vera réttlęting aš žetta var svona 2007.  Hęttiš žessu bulli og takiš ykkur saman ķ andlitinu.  Kannski vęri rétt aš skikka žį sem samžykkja žessa vitleysu til aš lifa į žeim tekjum žaš ętlar öšrum.

Nś aldurtengd örorka į aš skeršast.  Höfum ķ huga aš sį hluti hópsins, sem kemur verst śt śr žessu, eru žeir sem greindust fyrst meš örorku og hafa žvķ lengst veriš öryrkjar.  Žetta er fólkiš sem į minnst réttindi ķ lķfeyrissjóšum og fį minnstar greišslur vegna örorku sinnar.  Furšuleg er forgangsröšunin. 

Ég veit ekki alveg hvaš félagsmįlarįšherra gengur til meš žessu, en Jóhönnu Siguršardóttur hlżtur aš svķša aš sjį sķna fyrrverandi skjólstęšinga eiga aš borga brśsann.   Samkvęmt öllum gögnum er žetta sį tekjuhópur sem stendur verst.  Ķ nżlegum tölum Sešlabankans, žį er žetta sį hópur sem er meš hęstu greišslubyrši sem hlutfall af tekjum.  Aš öllum lķkindum er žetta sį hópur, sem varla getur séš sér farborša.  Ég spyr bara:  Er žaš markmiš rķkisstjórnarinnar aš auka į örbirgšina mešal žessa hóps? 

Gleyma menn žvķ, aš į annan tug žśsunda ellilķfeyrisžega tapaši stórum hluta aš ęvisparnaši sķnum viš fall bankanna.  Fólk sem hafši safnaš af eljusemi og fylgt góšum rįšum um aš leggja sparnašinn ķ "trygg" hlutabréf bankanna.  Fyrst er žaš svipt eigum sķnum og sķšan eru tekjurnar skornar nišur fyrir hungurmörk.

En hvaš žżša žessar skeršingar hjį lķfeyrisžegum ķ krónum og aurum?  Rķkissjóšur ętlar aš spara sér 1.830 milljónir į žessu įri og 3.650 milljónir į nęsta įri eša alls 5.480 milljarša į tveimur įrum.  Auk žess į aš spara 1.000 milljónir ķ barnabętur og 3.040 milljónir ķ sjśkratryggingar, žó ekki sé skżrt śt ķ lögunum hvernig žęr tölur eru fengnar! Til samanburšar er įętlaš aš hįtekjuskattur hafi svipuš įhrif og "lķfeyrisžegaskatturinn".  Fólkiš sem minnst mį sķn į aš bera jafnmiklar byršar og žaš sem hęstar tekjurnar hefur.  Hśn er stórmerkileg žessi jafnašarmennska Samfylkingarinnar!

Ég verš aš višurkenna, aš ég veit ekki hverju rķkisstjórnin ętlar aš įorka meš sumum af žessum skeršingum hjį lķfeyrisžegum.  Margir žeirra standa verulega höllum fęti ķ samfélaginu og meš žessu ašgeršum er staša žeirra gerš ennžį verri.  Žaš eru takmörk fyrir žvķ hversu oft er hęgt aš hafa nśšlur og spagettķ ķ matinn, en fyrir mörgum liggur ekki annaš fyrir.  Greišslubyrši lįna hefur hękkaš mikiš og žaš hefur flest allt annaš gert lķka.  Samkvęmt upplżsingum frį Sešlabankanum greiša tekjulęgstu hóparnir ķ žjóšfélaginu hlutfallslega mest af tekjum sķnum ķ afborganir af föstum lįnum.  Einstaklingur sem er meš 150 žśsund ķ rįšstöfunartekjur og greišir 30% ķ fastar greišslur lįna mį ekki viš žvķ aš tekjurnar skeršist nokkurn skapašan hlut.  Hjón (t.d. ellilķfeyrisžegar) meš 250 žśsund ķ rįšstöfunartekjur og 30% greišslubyrši mega heldur ekki viš skeršingu.  Samt gerir rķkisstjórnin rįš fyrir aš žetta fólk eigi aš lifa į lęgri tekjum en įšur.

Samkvęmt tölum Sešlabanka Ķslands eru um 50% žeirra sem eru meš rįšstöfunartekjur į bilinu 150 - 250 žśsund į mįnuši aš greiša meira en 30% af rįšstöfunartekjum sķnum ķ fastar afborganir lįna.  Ekki er vitaš hver stašan er hjį žeim allra tekjulęgstu, žar sem Sešlabankinn birti ekki žęr tölur!  Nś segir einhver aš ekki séu žaš mörg heimili meš undir 250 žśsund ķ rįšstöfunartekjur, en žaš er rangt.  Samkvęmt tölum Sešlabanka Ķslands voru 49% heimila ķ śttekt Sešlabankans um stöšu heimilanna meš 250 žśsund eša minna ķ rįšstöfunartekjur į mįnuši ķ febrśar 2009.  Jį, 49% heimila voru ķ tveimur lęgstu tekjuhópum žjóšfélagsins.  Önnur 17% voru meš rįšstöfunartekjur į bilinu 250 - 350 žśsund.  Žaš viršast helst vera hjón meš börn sem nį žvķ aš vera meš 500 žśsund eša meira ķ rįšstöfunartekjur, en helmingur žeirra nį žeim tekjum.

Śrręši rķkisstjórnarinnar er alvarlega ašför aš velferšarkerfinu.  Śrręšin leggja fjölmargar nżjar fįtęktargildrur ķ leiš žeirra sem eru į fullu aš foršast žęr sem fyrir eru.  Ég skil vel aš loka žurfi fjįrlagagati žessa įrs og nęstu įra, en ķ žetta sinn helgar tilgangurinn ekki mešališ.  Žaš hljóta aš vera ašrar leišir til aš nį ķ žessa 5,4 milljarša en aš nķšast į žeim sem minnst mega sķn.


« Sķšasta fęrsla | Nęsta fęrsla »

Athugasemdir

1 identicon

Ef žetta veršur aš veruleika, žį mun ég aldrei aftur kjósa Samfylkinguna, aldrei!

Valsól (IP-tala skrįš) 19.6.2009 kl. 23:32

2 Smįmynd: Anna Margrét Bjarnadóttir

Allt sem aš žessi rķkisstjórn gerir viršist mér vera ótrślega ógešfellt. Allar įkvaršanir sem aš žeir taka viršast mér vera rangar. Hversu hratt er hęgt aš koma žeim frį völdum?

Anna Margrét Bjarnadóttir, 20.6.2009 kl. 02:15

3 Smįmynd: Jóna Kolbrśn Garšarsdóttir

Žessi bandormur er röš ógešfelldra ašgerša, ašför aš heimilum landsins. 

Jóna Kolbrśn Garšarsdóttir, 20.6.2009 kl. 03:09

4 Smįmynd: Arinbjörn Kśld

SF veit greinilega hvar peningarnir liggja. Stušningur VG viš žetta er sem af öšrum heimi.

Arinbjörn Kśld, 20.6.2009 kl. 06:32

5 Smįmynd: Héšinn Björnsson

Grunnmistökin eru aš halda aš viš getum stašiš undir skuldum žeim sem bankahruniš lagši į samfélagiš. Slķkar skuldir verša aldrei endurgreiddar enda rįšum viš ekki einusinni viš vaxtabyrgšinni. Lįnin munu žvķ hękka og hękka žangaš til viš fįum samfélag og stjórn sem er tilbśin aš horfast ķ augu viš gjaldžrotiš og segja frį žvķ heišarlega.

Ég held ķ sjįlfu sér sé ekki óskinsamlgt aš reyna aš hvetja lķfeyrisžega til minni vinnu į tķmum mikils atvinnuleysis, į sama hįtt og ég held aš 6 tķma vinnudagur ętti aš duga okkur įgętlega. Viš erum fįtęk žjóš sem veršur aš lęra aš bśa viš hrikalegt fall ķ tekjum og lķfsgęšum og persónulega vil ég reyna ķ fremstu lög aš verja heilsugęsluna og ašstoš viš fatlaša og gešsjśka frekar en rįšstöfunartekjurnar. Aš žvķ sögšu eru einhver nešri mörk ķ rįšstövunartekjum sem viš žurfum aš skilgreina sem enginn mį falla nišur fyrir.

Hvaš varšar hįtekjufólkiš aš žį ętti žaš skera mest hjį žeim ef allir eru settir undir forsętisrįšherralaun, žar meš tališ öll fyrirtęki sem bankarnir eignast į komandi mįnušum, sem vęntanlega verša öll fyrirtęki sem einhverju skipta. Meš žvķ aš koma į žaki į launagreišslur til hęsta lagsins ķ samfélaginu sem ekki mun hękka ķ takt viš komandi óšaveršbólgu jöfnum viš kjörin ķ samfélaginu meira en meš skattlagningu og spörum talsveršan gjaldeyri.

Žaš sem svo vanntar er beinni įrįs į žį sem mest eiga hér ķ samfélaginu og žó vaxtaskatturinn sé hękkašur fyrir fjįrmagnseigendur sem mun hafa talsverš įhrif į komandi veršbólguskeiši žį tekur hann ekki į žeim sem eiga miklar eignir en hafa af žeim takmarkašar tekjur fram yfir kreppu. Žannig held ég aš žaš žurfi aš fara ķ žaš beinskeitt aš nį mišbęnum śr klónum į eignarhaldsfélögum sem eru aš gera śtaf viš hann. Einnig ętti aš leggja į 95% skatta į tekjur af stöšutöku gegn krónunni eins og Andrés Magnśsson hefur stungiš upp į og skattleggja vaxtagreišslur śr landi eins og Lilja Mósesdóttir hefur stungiš upp į.

Aš lokum er ekki hęgt aš komast hį žvķ aš nefna hśsnęšismįlin, en žaš eru ekki sķst žau sem koma ķ veg fyrir aš vel sé hęgt aš lifa mannsęmandi lķfi af 250 žśsund króna rįšstövunartekjum. Ef viš gętum fengiš ķ gegn aš afborgnir į hśsnęši geti aldrei veriš yfir 34% af rįšstövunartekjum vęru tvęr flugur slegnar ķ einu höggi ķ og meš aš hęgt vęri aš koma ķ veg fyrir fįtękt mešal skuldara og koma ķ veg fyrir aš hśnęšiskerfi framtķšarinnar lįni fólki of mikiš.

Héšinn Björnsson, 20.6.2009 kl. 08:39

6 Smįmynd: Marinó G. Njįlsson

Žetta er rétt, Valsól.  Lķfeyrisžegar höfšu svigrśm til tekjuöflunar, en nś er žetta sviigrśm skert meš žessum hętti.  Žaš sem var utan svigrśmsins er eftir sem įšur meš sömu jašarskattana.  Ef viš reiknum śt frį tölum ķ greingargeršinni meš bandorminum žį į žessi 27% jašarskattur į lķfeyrisžega aš skaffa 1.830 milljónir į žessu įri og 3.650 milljónir į hinu nęsta.  žaš žżšir aš žessi hópur hefur veriš aš taka inn 13,5 milljarša ķ tekjur į įri sem falla annaš hvort undir žau 40% eša žessar kr. 720.000 sem ekki hafa nśna įhrif į tekjutenginguna, en munu gera žaš samkvęmt bandorminum.

Héšinn, sé hugmyndin aš letja fólk til atvinnužįtttöku, žį hefur ašgeršin bęši įhrif til śtgjaldaauka og tekjuskeršingar fyrir rķkiš.  Varšandi śtgjaldaaukann, žį gęti minni atvinnužįtttaka oršiš til žess aš fleiri einstaklingar fari undir 180.000 kr. framfęrslumörkin sem žeim, sem bśa einum, eru žó tryggš eša 153.000 kr. mörkin einstaklingi ķ sambśš eru tryggš.  Varšandi tekjuskeršinguna, žį hefur rķkiš og sveitarfélög žó skatttekjur af žessum tekjum lķfeyrisžega. 13,5 milljaršar gefa, mišaš viš 37,2% skattprósentu, žessum ašilum tekjur upp į rśmlega 5 milljarša.  Nettó įhrifin af žessari ašgerš fyrir rķkiš eru žvķ lķklegast neikvęš og alveg örugglega neikvęš fyrir sveitarfélögin.  Flestir lķfeyrisžegar eru aš afla aukatekna vegna žess aš žaš sem žeir hafa śr aš moša er ekki nóg.  Žaš breytist ekki viš žessa ašgerš.  Žaš sem breytist er aš fólk žarf meiri tekjur en įšur og mun žess vegna verša til žess aš atvinnužįtttaka žess eykst og hugsanlega mun žaš sękja ķ svartavinnu.  Ef tekjur manns skeršast um 27.000 kr. į mįnuši en śtgjöldin haldast óbreytt eša hękka, žį er eina leišin til aš eiga fyrir śtgjöldunum aš afla meiri tekna.  Margir lķfeyrisžegar eru žegar bśnir aš skera nišur śtgjöld sķn eins og žeir mest mega.  Įstandiš hjį žessu hópi er hręšilegt og nś į aš bęta um betur.

Mér finnst žessi ašgerš meš öllu óskiljanleg, sama hvernig ég horfi į hana. 

Marinó G. Njįlsson, 20.6.2009 kl. 12:02

7 Smįmynd: Siguršur M Grétarsson

Marinó. Žaš er langur vegur frį žvķ aš allir lķfeyrisžegar séu mešal žeirra verst settu ķ žjóšfélaginu. Stór hluti žeirra hefur žaš įgętt fjįrhagslega og eru meš nokkuš góšar tekjur. Stór hluti žeirra hefur hęrri tekjur en meirihluti žjóšarinnar. Žaš er žvķ śt ķ hött aš tala alltaf um žaš, sem įrįs į žį, sem minnst mega sķn žegar réttindi eru skert ķ almannatryggingakerfinu. Žaš fer allt eftir žvķ hvernig žaš er gert.

Žaš žarf aš stoppa ķ 170 milljarša fjįrlagagat. Žeir, sem halda aš hęgt sé aš gera žaš įn žess aš lįta žaš aš einhverju leyti bitna į jafn stórum śtgjaldališ og almannatryggingakerfinu eru einfaldlega ekki ķ jaršsambandi.

Žessir śtreikningar žķnir eru svolķtiš skrķtnir svo ekki sé meira sagt. Einnig er žarna hrein rangfęrsla. Žaš hefur ekkert frķtekjumark į tekjutryggingu veriš lękkaš gagnvart lķfeyrissjóšstekjum. Örorkulķfeyrisžegar voru meš rśmlega 300 žśsund kr. frķtekjumark og er ekki hreyft viš žvķ. Ellilķfeyrisžegar voru ekki meš neitt slķkt frķtekjumark en fį 120 žśsund kr. frķtekjumark samkvęmt žessum lögum. Žaš var žvķ ekki veriš aš lękka neitt frķtekjumark į tekjutryggingu gagnvart lķfeyrissjóšstekjum heldur öfugt. Žaš var bśiš til slķkt frķtekjumark fyrir ellilķfeyrisžega, sem var ekki til įšur.

Hvaš varšar žį 60% reglu, sem var lögš nišur žį gagnašist hśn ašeins žeim, sem voru meš yfir 274 žśsund kr. ķ launatekjur į mįnuši til višbótar viš bętur almannatrygginga. Hvort žeir teljist mešal žeirra, sem minnst mega sķn ķ žjóšfélaginu ętla ég ekki aš dęma um hér en žś viršist telja aš svo sé. Reyndar hefši žessi regla gagnast ellilķfeyrisžegum meš meira en 100 žśsund kr. į mįnuši ķ laun til višbótar viš bętur almannatrygginga eftir aš bśiš var aš lękka frķtekjumarkiš nišur ķ 40 žśsund kr. į mįnuši ef 60% reglan hefši fengiš aš halda sér. Žaš hefšu žvķ veriš žeir, sem best hafa žaš mešal lķfeyrisžega, sem hešfu haft hag af žvķ aš žessi regla hefši fengiš aš halda sér en ekki žeir verst settu eins og žś ert aš halda fram.

Sem dęmi um lękkun bóta til ellilķfeyrisžega į vinnumarkaši mį nefna aš ellilķfeyrisžegi, sem bżr einn og hefur samanlagt 200.000 kr. ķ laun og bętur frį TR mun fį bótalękkun upp į tęplega 6.500 kr. Žegar bśiš er aš taka tillit til skatta er um aš ręša lękkun upp į 4.000 kr.

Sé žessi ellilķfeyrisžegi hins vegar meš samanlagt 300 žśsund kr. į mįnuši ķ launatekjur og bętur frį TR žį lękka bętur hans um tęplega 48 žśsund kr. į mįnuši fyrir skatt eša tęplega 30 žśsund kr. į mįnuši eftir skatt.

Žaš er žvķ klįrlega veriš aš beina sparnašinum aš žeim, sem hafa mestu tekjurnar mešal lķfeyrisžega. Hins vegar munu örorkulķfeyrisžegar ķ žessari stöšu ašeins lękka um örfįar žśsundir kr. į mįnuši vegna žess aš frķtekjumark žeirra gagnvart tekjum af atvinnu var ekki lękkaš.

Ef viš gefum okkur aš žaš žurfi aš lękka kostnaš ķ almannatryggingakerfinu, hvar vilt žś žį lįta žaš koma nišur? Žaš eru ašeins žrķr möguleikar til aš gera žaš. Lękka grunnupphęš bóta, auka tekjuskeršingar eša fękka žeim einstaklingum, sem eiga rétt į bótunum. Hvern af žessum möguleikum myndir žś velja? Félagsmįlarįšherra valdi žį leiš aš auka tekjuskeršingar. Ég hefši lķka vališ žį leiš ķ hans sporum.

Aušvita er engin sįttur viš aš žurfa aš draga saman ķ śtgjöldum rķkisins eins mikiš og raunin er. Žaš munu aldrei allir verša sįttir viš neina af žeim leišum, sem eru valdar. Aš sjįlfsögšu vęri ęskilegra aš hęgt vęri aš bęta réttindi ķ almannatryggingakerfinu ķ staš žess aš žurfa aš minnka žau. Lykilatrišiš er hins vegar aš lįta slķkan nišurskurš koma eins lķtiš og hęgt er viš žį lakast settu. Žaš aš auka tekjuskeršingar er eina raunhęfa leišin til žess.

Siguršur M Grétarsson, 20.6.2009 kl. 18:51

8 Smįmynd: Marinó G. Njįlsson

Siguršur, žaš er żmistlegt missagt hjį žér en annaš alveg satt.  Rétt er žaš aš sumir lķfeyrisžegar hafa žaš gott.  Žaš breytir samt ekki žvķ aš į žį er settur 27% jašartekjuskattur hafi žeir meira en 40 žśsund ķ atvinnutekjur į mįnuši.  Žaš sama gildir um įhrif tekna frį lķfeyrissjóšum, žęr bera nśna 27% jašarskatt upp aš vissu marki. 

Žś ferš meš rangt mįl į nokkrum stöšum ķ mįlflutningi žķnum:

1.  Ellilķfeyrisžegar eru meš 1.200.000 kr. ķ frķtekjumörk.

2.  Ellilķfeyrisžegar geta ķ dag raunar vališ aš milli 1.200 žśs. kr. og žess aš undanžiggja 40% af tekjum til lękkunar į tekjutryggingunni.

3.  Örorkulķfeyrisžegar geta vališ į milli 300 žśsund kr. frķtekjumarksins og žess aš undanžiggja 40% af tekjum til lękkunar į tekjutryggingunni.

4.  Ellilķfeyrisžegar fį 480 žśs. kr. frķtekjumark ekki 120 žśsund eins og žś segir (var 1.200 žśsund, žannig aš žaš er skert um 60%).

Ég held aš žś ęttir aš lesa 16. og 22. gr. almannatryggingalaga og skoša bandormsfrumvarpiš.

Mér finnst dęmiš žitt alveg dįsamlegt.  Žaš er ķ lagi aš lękka manns meš 200.000 kr. ķ tekjur ef hann er lķfeyrisžegi, en sé hann ekki lķfeyrisžegi, žį mį hann halda tekjunum sķnum.  Eša žaš er ķ lagi aš lękka tekjur žess sem hefur 300.000 kr. ķ tekjur um 48.000 kr. eša 16% ef viškomandi er lķfeyrisžegi, en ašili meš sömu tekjur og er ekki lķfeyrisžegi hann į aš halda tekjum sķnum.  Skżršu fyrir mér af hverju žaš er ķ lagi aš lķfeyrisžegi meš 300.000 kr. į mįnuši fįi į sig 16% skatt, en einstaklingur meš yfir 700.000 kr. į mįnuši fęr bara 8% skatt og allir undir meš 700.000 kr. sem eru ekki lķfeyrisžegar fį engan skatt į sig.  Af hverju aš mismuna fólki vegna žess aš žaš er lķfeyrisžegar?

Žś spyrš hvar ég hefši lękkaš kostnašinn ķ almannatryggingakerfinu.  Ég bendi į fyrir ofan aš hér er ekki endilega um lękkun į kostnaši ķ almannatryggingakerfinu aš ręša.  Auk žess finnst mér réttlįtara aš lįta ALLA landsmenn bera byršarnar en ekki bara LĶFEYRISŽEGA.  Ég hefši žvķ hękkaš tekjuskattsprósentuna um 1, 2 eša 3% og nįš žessu žannig inn.  Mér telst til aš heildarlaunagreišslur ķ landinu séu um 750 milljaršar į įri.  Gefum okkur aš 450 milljaršar af žessu beri skatta, ž.e. er umfram persónuafslįtt og greišslur śr almannatryggingakerfinu.  Ef žessir 450 milljaršar bera 1,5% aukaskatt, žį gerir žaš 6,75 milljarša į įri sem dreifast į alla skattgreišendur ķ landinu.  Žannig fęri ég aš žvķ, ef naušsynlegt er aš nį ķ žessar tekjur.  Sķšan hef ég bent į ašra leiš sem vęri fęr.  Ég mynd aš minnsta kosti ekki lįta LĶFEYRISŽEGA eina bera byršarnar.

Marinó G. Njįlsson, 20.6.2009 kl. 19:57

9 Smįmynd: Siguršur M Grétarsson

Marinó. Ég hef aldrei sagt aš žessar breytingar vęru eitthvaš góšar. Hvaš um žaš žį eru nįnast allir töluliširnir, sem žś nefnir hér rangir. Žś ert ķ mörgum tilfellum aš rugla saman tekjuskeršingarįhrifum launatekna og lķfeyrissjóšstekna. Žś ert einnig maš gamlar tölur ķ mörgum tilfellum.

Tökum liš 1. Ķ dag er frķtekjumark ellilķfeyrisžega gagnvart tekjum af atvinnu 1.315.000 kr. og žaš lękkar nišur ķ 480.000 kr. Žetta frķtekjumark var 1.200.000 kr. į sķšasta įri en er žaš ekki lengur.

Tölulišur 2. Ellilķfeyrisžegar geta vališ milli žess aš draga 1.315.000 kr. frį tekjum af atvinnu eša undanžiggja 40% teknanna. Žeir einir hagnast į žvķ aš undanžiggja 40% teknanna, sem eru meš meira en 274 žśsund kr. į mįnuši ķ tekjur af atvinnu.

Tölulišur 3. Žaš gilda sömu reglur um elli- og örorkulķfeyrisžega ķ dag varšandi tekjur af atvinnu. Örorkulķfeyrisžegar geta lķka vališ milli žess aš draga 1.315.000 kr. eša 40% frį tekjum af atvinnu. Eftir breytinguna geta žeir bara dregiš 1.315.000 kr. frį tekjum af atvinnu en hafa ekki lengur kost į aš draga 40% frį. Žeir einir mešal örorkulķfeyrisžega, sem eru meš meira en 274 žśsund kr. į mįnuši ķ tekjur af atvinnu til višbótar viš greišalur frį TR tapa į žessari breytingu.

Tölulišur 3. Ellilķfeyrisžegar verša eftir breytinguna meš 480 žśsund kr. frķtekjumark gagnvart tekjum af atvinnu ķ staš 1.315 žśsund. Hvaš lķfeyrissjóšstekjur varšar žį fį žeir ekkert frķtekjumark ķ dag en fį 120 žśsund eftir breytinguna.

Meš öšrum oršum. Allir fjórir töluliširnir, sem žś telur hér upp eru rangir hjį žér.

Žaš er rétt aš žaš er talsveršur galli į žessum breytingum hvaš ellilķfeyrisžegar meš tiltölulega góšar tekjur af atvinnu lękka mikiš ķ bótum. Žarna er vęntanlega veriš aš draga śr mismunun hjį ellilķfeyrisžegum eftir žvķ hvort žeir hafa tekjur af atvinnu eša śr lķfeyrissjóšum. Tökum dęmi um ellilķfeyrisžega meš samtals 300 žśsund kr. į mįnuši ķ tekjur af atvinnu og bótum frį TR. Hann er meš 191.870 kr. ķ tekjur af atvinnu og fęr 108.130 kr. frį TR. Eftir breytingu fęr hann 60.497 kr. į mįnui frį TR og eru tekjur hans žvķ samtals 252.368 kr. į mįnuši.

Skošum svo ellilķfeyrisžega meš sömu tekjur śt lķfeyrissjóši, žaš er 191.870 kr. į mįnuši. Hann fęr ķ dag 53.714 kr. eša 54.416 kr. lęgri greišslu en ellilķfeyrisžegi meš sömu tekjur af atvinnu. Eftir breytinguna fęr hann 43.020 kr. og lękkar žar meš um 10.694 kr. į mįnuši. Žar meš er munurin į honum og ellilķfeyrisžegans meš sömu tekjur af atvinnu farin śr 54.416 kr. į mįnuši ķ 17.477 kr. į mįnuši.

Meginhluti ellilķfeyrisžega hefur fyrst og fremst tekjur śr lķfeyrissjóši fyrir utan greišslur frį TR. Žaš er žvķ ekki stór hópur, sem fęr žessa miklu lękkun į bótum, sem ellilifeyrisžegar meš sęmilegar tekjur af atvinnu fį.

Verkefniš, sem félagsmįlarįšherra stóš frammi fyrir var aš spara nokkra milljarša ķ almannatryggingakerfinu. Žś hefur ekki enn svaraš žvķ hvernig žś hefšir gert žaš. Žaš er śt ķ hött žegar žś segir aš veriš sé aš lįta lķfeyrižega eina bera byrgšarnar. Žaš er veriš aš hękka skatta, lękka hįmarksgreišslur śr fęšingarorlofi og stendur til aš lękka laun um helmings rķkisstarfsmanna.

Žaš er svolķtiš skondiš žegar žś gagnrżnir harkalega aš veriš sé aš nķšast į lķfeyrisžegum en kemur svo meš hugmynd į móti, sem snżst um žaš aš lękka greišslur inn ķ lķfeyrissjóši įn žess aš žaš komi til kostnašarlękkunar hjį launžegum eša atvinnurekendum. Žetta mun žar meš leiša til lęgri tekna lķfeyrisžega śr lķfeyrissjóšum ķ framtķšinni. Haš er žaš annaš en tekjulękkun seinni tķma lķfeyrisžega? Lausnin žķn felst sem sagt ekki ķ žvķ aš dreifa byrgšunum eins og hęgt er til žeirra, sem geta boriš žaš bęši lķfeyrisžega og ašra heldur eiga allar byršarnar aš koma į sinni tķma lķfeyrisžega.

Siguršur M Grétarsson, 20.6.2009 kl. 21:14

10 Smįmynd: Siguršur M Grétarsson

Marinó. Bara svona til aš fyrirbyggja allan misskilning žį er ég ekki aš segja aš hugmyndin žķn sé slęm žó ég bendi į aš hśn muni lękka žęr greišslur, sem lķfeyrisžegar framtķšarinnar fįi śr lķfeyrissjóšum sķnum. Ef mašur, sem leggur talsvert fyrir į mįnuši til efri įra lendir ķ fjįrhagsvęndęršum žį er žaš vęntanlega eitt af žvķ, sem skysamlegt vęri fyrir hann aš gera aš minnka tķmabundiš fjįrsöfnunina til efri įranna. Ég tel žetta žvķ vera hugmynd, sem vęri vel athugandi.

Annaš varšandi yfirskriftina į žessum žręši. Hvernig skilgreinir žś žį, sem minnst mega sķn? Eru žaš einstaklingar meš undir 200 žśsund kr. į mįnuši ķ tekjur? Eša kanski 250 žśsund kr. į mįnuši? Eša mišar žś viš 300 žśsund kr. į mįnuši?

Stašreyndin er sś varšandi žęr breytingar, sem nś er veriš aš framkvęma ķ almannatryggingakerfinu mišast aš žvķ aš žeir, sem minnst mega sķn mešal lķfeyrisžega séu undanžegnir skeršingu aš mestu eša öllu leyti. Eins og ég sagši įšan žį eru žeir ekki ķ jaršsambandi, sem halda aš hęgt sé aš stoppa ķ 170 milljarša gat į fjįrlögum įn žess aš ganga į jafn stóran kostnašarliš og almannatryggingakerfiš er.

Hvaš žaš varšar aš hękka skatta um 1,5% ķ višbót viš žaš, sem nś er žį mun žaš bitna į mun fleirum af žeim, sem verst hafa žaš fjįrhagslega ķ landinu heldur en sś breyting gerir, sem nś er veriš aš gera į almannatryggingakerfinu. Žeir śr hópi lķfeyrisžega, sem flokkast geta mešal žeirra, sem verst hafa žaš ķ landinu er ašeins lķtiš brot af žeim hópi. Ungt fjölskyldufólk meš lįgar tekjur og miklar hśsnęšisskuldir hefur ķ almennt mun žrengri fjįrhag en meirihluti ellilķfeyrisžega gerir og į žaš žį sérstaklega viš žį ellilķfeyrisžega, sem hafa žaš hįar tekjur annars stašar frį aš fyrirhugašar breytingar į almannatryggingakerfinu skerši greišslur til žeirra, svo einhverju nemi.

Ég hef ekki ķ langan tķma séš fįrįnlegri śtreikning en žessa 27% framsetningu žķna. Stašreyndin er žessi varšandi ellilķfeyrisžega meš tekjur af atvinnu. Žeir, sem eru meš tekjur milli 40.000 og 109.600 kr. į mįnuši fara śr 0% jašarskeršingu tekjutryggingar ķ 45%. Į tekjubilinu 109.600 ķ 274.000 kr. fer jašarskeršing tekjutryggingar śr 38,35% ķ 45%. Žegar tekjurnar fara yfir 274.000 kr. fer jašarskeršingin śr 23,01% ķ 45%.

Žaš mį alltaf deila um žaš hversu mikil jašarįhrif tekna eiga aš vera ķ almannatryggingakerfi. Stašreyndin er hins vegar sś aš žeim mun hęrri, sem žau eru žeim mun meira er hęgt aš greiša til žeirra, sem eru meš minnstar tekjur annars stašar frį mišaš viš sömu śtgjöld. Žegar vel įrar höfum viš efni į aš setja meiri pening inn ķ kerfiš til aš lękka žessi jašarįrhif įn žess aš skerša bętur til žeirra tekjulęgstu. Žį getur žaš einnig veriš skynsamlegt aš minnka jašarįhrif tekna af atvinnu žegar skortur er į vinnuafli.

Žegar hins vegar žarf aš draga saman seglin ķ kreppu er einfaldlega allt annaš uppi į teningnum. Žį er ekki žörf į sértękum ašgeršum ķ almannatryggingakerfinu til aš hvetja ellilifeyrisžega til aš vinna, sem mest. Žį eykst hins vegar žörfin til aš spara en samhliša aš verja stöšu žeirra, sem verst hafa žaš mešal žessa hóps. Skynsamlegasta leišin til žess er aš auka jašarįhrif tekna aš mķnu mati en halda grunnupphęšum óbreyttum.

Siguršur M Grétarsson, 20.6.2009 kl. 22:06

11 Smįmynd: Marinó G. Njįlsson

Siguršur, förum yfir žetta nįnar.

MGN:

1.  Ellilķfeyrisžegar eru meš 1.200.000 kr. ķ frķtekjumörk.

SMG:

Tökum liš 1. Ķ dag er frķtekjumark ellilķfeyrisžega gagnvart tekjum af atvinnu 1.315.000 kr. og žaš lękkar nišur ķ 480.000 kr. Žetta frķtekjumark var 1.200.000 kr. į sķšasta įri en er žaš ekki lengur.

Ķ 16. gr. almannatryggingalaga b-lišur:

b. [Tekjur lķfeyrisžega af atvinnu skulu hafa įhrif viš śtreikning į fjįrhęš tekjutryggingar skv. 22. gr., sbr. žó 4. mgr.  Ellilifeyrisžegi getur vališ aš hafa 1.200.000 kr. frķtekjumark vegna atvinnutekna eša telja 60% af atvinnutekjum til tekna viš śtreikning tekjutryggingar.  Örorkulķfeyrisžegi getur vališ aš hafa 300.000 kr. frķtekjumark vegna atvinnutekna eša telja 60% af atvinnutekjum til tekna viš śtreikning tekjutryggingar.]   (Breytt meš lögum nr. 17/2008.)

Ķ bandorminum segir ķ  VII. kafla, 14. gr.:

Eftirfarandi breytingar verša į 16. gr. laganna:
c.      2. og 3. mįlsl. b-lišar 2. mgr. oršast svo: Ellilķfeyrisžegi skal hafa 480.000 kr. frķtekjumark vegna atvinnutekna viš śtreikning tekjutryggingar. Örorkulķfeyrisžegi skal hafa 300.000 kr. frķtekjumark vegna atvinnutekna viš śtreikning tekjutryggingar. 

Ég veit ekki ķ hvaša tölur žś ert aš vitna, en sé upphęšin 1.315.000 kr. žį vernar skeršingin bara og jašarskatturinn hękkar.

MGN:

2.  Ellilķfeyrisžegar geta ķ dag raunar vališ aš milli 1.200 žśs. kr. og žess aš undanžiggja 40% af tekjum til lękkunar į tekjutryggingunni.

SMG:

Tölulišur 2. Ellilķfeyrisžegar geta vališ milli žess aš draga 1.315.000 kr. frį tekjum af atvinnu eša undanžiggja 40% teknanna. Žeir einir hagnast į žvķ aš undanžiggja 40% teknanna, sem eru meš meira en 274 žśsund kr. į mįnuši ķ tekjur af atvinnu.

Ég vķsa aftur ķ 16. gr. b-liš ķ almannatryggingalögum og 14. gr. ķ bandorminum.  Ég sé ekki villuna hjį mér.  Auk žess skiptir žaš ekki mįli hvaš fólk er meš ķ tekjur, heldur aš žaš sé veriš aš mismuna fólki eftir žvķ hvort žaš er lķfeyrisžegi eša ekki.

MGN:

3.  Örorkulķfeyrisžegar geta vališ į milli 300 žśsund kr. frķtekjumarksins og žess aš undanžiggja 40% af tekjum til lękkunar į tekjutryggingunni.

SMG:

Tölulišur 3. Žaš gilda sömu reglur um elli- og örorkulķfeyrisžega ķ dag varšandi tekjur af atvinnu. Örorkulķfeyrisžegar geta lķka vališ milli žess aš draga 1.315.000 kr. eša 40% frį tekjum af atvinnu. Eftir breytinguna geta žeir bara dregiš 1.315.000 kr. frį tekjum af atvinnu en hafa ekki lengur kost į aš draga 40% frį. Žeir einir mešal örorkulķfeyrisžega, sem eru meš meira en 274 žśsund kr. į mįnuši ķ tekjur af atvinnu til višbótar viš greišalur frį TR tapa į žessari breytingu.

Samkvęmt 16. gr.  b-liš, žį geta "[ö]rorkulķfeyrisžegi .. vališ aš hafa 300.000 kr. frķtekjumark vegna atvinnutekna eša telja 60% af atvinnutekjum til tekna viš śtreikning tekjutryggingar."  Žarna er ekki minnst į 1.315.000 kr., en rétt er aš upphęšin breytist ekki.  Žaš sem aftur gerist er aš žeir geta ekki lengur vališ um aš draga 40% af tekjum.  Ég skil aftur ekki hvaš tekjuupphęšin skiptir mįli, žar sem ég er aš benda į žvķ aš žjóšfélagsžegnum er mismunaš eftir žvķ hvort žeir eru lķfeyrisžegar eša ekki.

MGN: 

4.  Ellilķfeyrisžegar fį 480 žśs. kr. frķtekjumark ekki 120 žśsund eins og žś segir (var 1.200 žśsund, žannig aš žaš er skert um 60%).

SMG:

Tölulišur [4]. Ellilķfeyrisžegar verša eftir breytinguna meš 480 žśsund kr. frķtekjumark gagnvart tekjum af atvinnu ķ staš 1.315 žśsund. Hvaš lķfeyrissjóšstekjur varšar žį fį žeir ekkert frķtekjumark ķ dag en fį 120 žśsund eftir breytinguna.

Žarna erum viš upphaflega aš benda į sitthvorn lišinn, žannig aš bįšar tölur eru réttar.

Mišaš viš žessar tilvķsanir mķnar ķ lög og frumvarp, segšu mér nś hverjar villurnar eru.  Hugsanlega kom einhver veršbreytingahękkun į 1.200.000 kr. upphęšina um įramót, en žaš gerir ekkert annaš en aš hękka jašarskattaįhrifin sem ellilķfeyrisžegar verša fyrir einir žjóšfélagsžegna.

SMG:

Žaš er svolķtiš skondiš žegar žś gagnrżnir harkalega aš veriš sé aš nķšast į lķfeyrisžegum en kemur svo meš hugmynd į móti, sem snżst um žaš aš lękka greišslur inn ķ lķfeyrissjóši įn žess aš žaš komi til kostnašarlękkunar hjį launžegum eša atvinnurekendum. Žetta mun žar meš leiša til lęgri tekna lķfeyrisžega śr lķfeyrissjóšum ķ framtķšinni. Haš er žaš annaš en tekjulękkun seinni tķma lķfeyrisžega? Lausnin žķn felst sem sagt ekki ķ žvķ aš dreifa byrgšunum eins og hęgt er til žeirra, sem geta boriš žaš bęši lķfeyrisžega og ašra heldur eiga allar byršarnar aš koma į sinni tķma lķfeyrisžega.

Lestu žaš sem žś skrifar įšur en žś sendir žaš?  Ég efast um žaš.  Hefur žś lesiš tillögu mķna um fęrslu 2-3% af mótframlagi atvinnurekenda inn ķ tryggingagjald?  Žś segir aš hugmynd mķn snśist um "aš lękka greišslur inn ķ lķfeyrissjóši įn žess aš žaš komi til kostnašarlękkunar hjį launžegum eša atvinnurekendum".  Ef 2-3% af mótframlagi er fęrt tķmabundiš yfir ķ tryggingagjald, žį er ég einmitt aš leggja til aš kostnašur launagreišenda standi ķ staš og aš žetta hafi óveruleg įhrif į launžega til langframa.  Jį, žetta mun leiša til 2% lęgri tekna lķfeyrisžega ķ framtķšinni aš žvķ gefnu aš ekki takist aš vinna žaš upp sķšar meš góšri įvöxtun sjóšanna.  Jį, ég er aš gera rįš fyrir aš seinni tķma lķfeyrisžegar beri byršarnar og aš žeir sem žegar eru bśnir aš ljśka sinni starfsęvi og hafa byggt upp žjóšfélagiš sé ekki refsaš fyrir afglöp fjįrglęframanna sem flestir eru 45 įra eša yngri.

Annars benti ég lķka į aš betra vęri aš hękka skattprósentu um 1 - 3%, en aš fara ķ žessa skattheimtu og skeršingar hjį LĶFEYRISŽEGUM.  Ef žér finnst meiri sanngirni ķ žvķ aš lķfeyrisžegar borgi brśsann, žį žś um žaš.  Mér finnst óréttlįtt!

Marinó G. Njįlsson, 20.6.2009 kl. 22:28

12 Smįmynd: Marinó G. Njįlsson

Siguršur, žaš er gott aš heyra aš žér finnst hugmynd mķn ekki slęm.  Hśn hefur almennt fengiš góšar undirtektir og žykir įkaflega sanngjörn.  Viš erum jś aš leita aš sanngjarnri nišurstöšu fyrst viš žurfum į annaš borš aš fara ķ ašgeršir til aš brśa fjįrlagagatiš.

Žeir sem minna mega sķn eru ķ mķnum huga lķfeyrisžegar sem hafa getaš aukiš tekjur sķnar meš vinnu og žurfa aš taka į sig byršar sem einstaklingar meš sömu tekjur žurfa ekki aš taka į sig.  Mér finnst žaš óréttlįtt aš vinnandi fólk meš allt aš 700.000 kr. ķ mįnašarlaun taki ekki į sig sömu byršar og lķfeyrisžegar.

Ég įtta mig į žvķ aš 1,5% hękkun tekjuskatts mun bitna į stęrri hóp, en byršin leggst žó hlutfallslega jafnt į alla.  Sumir mega ekki viš žvķ, en eiga žį lķfeyrisžegar aš fį 27% jašarskatt ķ stašinn.  Eiga lķfeyrisžegar aš missa 48.000 kr. af 300.000 kr. tekjum sķnum svo einstaklingurinn meš 200.000 kr. į mįnuši žurfi ekki aš missa 3.000 kr.?  Fyrir utan aš hęgt er aš hękka persónuafslįttinn til aš skattahękkunin bitni ekki į lęgstu tekjuhópunum.

Žaš eru lķka örorkulķfeyrisžegar mešal žeirra sem eru ungt fólk meš "miklar hśsnęšisskuldir".

Varšandi žetta aš einhver hluti ellilķfeyrisžega hafi miklar tekjur, žį er sį hópur aš verša fyrir skeršingu, ef tekjur žeirra eru yfir įkvešinni upphęš.   Žaš breytist ekkert.

Śtreikningur minn į 27%:  Ég sagši ķ textanum allt aš 27% jašarskattur og fę hann śt meš žvķ aš taka 60.000 af 100.000 og margfalda meš 0,45 = 27.000.  Nś 27.000 er 27% af 100.000, ekki satt og 27.000 er sś tala sem tekjutryggingin skeršist um hjį žeim ellilķfeyrisžega sem er meš 100.000 kr. ķ atvinnutekjur į mįnuši.  Kallašu žetta fįrįnlegt, en komdu meš betri śtreikning.  Ég bķš spenntur.

Ég er sammįla aš grķpa žarf til ašgerša ķ kreppu, en finnst fįrįnlegt aš velja śr hóp lķfeyrisžega og lįta žį taka į sig žyngri byršar en meira aš segja hįtekjufólkiš žarf aš bera. Ég vil frekar aš viš sem eru vinnandi og aflandi tekna tökum į okkur örlķtiš žyngri byršar.

Marinó G. Njįlsson, 20.6.2009 kl. 23:01

13 Smįmynd: Siguršur M Grétarsson

Marinó. Ķ tilvitnunum žķnum ķ lagatexta eru tölurnar eins og žęr voru žegar lögin voru sett. Sķšan žį hafa tölurnar tekiš breytingum. Hér er tilvķsun ķ heimastķšu TR, sem sżnir žessar tölur eins og žęr eru ķ dag:

http://www.tr.is/media/gjaldskrar/greidslur_skerdingar1.pdf

Eins og sést ķ skżringarliš 3 žį er frįdrįtturinn frį tekjum af atvinnu 1.315.200 kr. og gildir žaš bęši fyrir elli- og örorkulķfeyrisžega.

Svo viš förum yfir žróun žessa frįdrįttarlišar žį kom hann fyrst til ķ janśar 2007 og var žį 300.000 kr. Hann hękkaši sķšan upp ķ 327.000 kr. ķ janśar 2008. Ķ jślķ 2008 var hann hękkašur ķ 1.200.000 kr. og var sķšan hękkašur ķ 1.315.200 kr. ķ janśar 2009. Žó žessi frįdrįttarlišur verši lękkašur ķ 480.000 kr. hjį ellilķfeyrisžegum žį er hann samt 47% hęrri en hann var ķ jśnķ 2008 eša fyrir ašeins įri sķšan. Žessi mikla hękkun, sem var įkvkešin ķ góšęrinu žegar mikill skortur var į fólki į vinnumarkaši er einfaldlega lśxus, sem menn telja sig ekki lengur hafa efni į nema gagnvart örorkulķfeyrisžegum.

Įstęša žess aš žś sérš ekki 1.200.000 krónurnar gagnvart örorkulķfeyrisžegum er sś aš ķ lagabreytingunum ķ mars 2008 var einungis įkvešiš aš hękka žetta frķtekjumark hjį ellilķfeyrisžegum en ekki örorkulķfeyrisžegum frį 1. jślķ. Žessu var mótmęlt og įšur en 1. jślķ gekk ķ garš var sett inn brįšabyrgšaįkvęši ķ löin um aš žetta skyldi lķka gilda um örorkulķfeyrisžega mįnušina jślķ til desember 2008. Ķ bandorminum ķ desember 2008 var žetta įkvęši framlengt enn gagnvart örorkulķfeyrisžegum.

Hvaš varša töluliš 4. žar, sem žś talar um aš viš höfum veriš aš tala um sitthvorn lišin žį er ég žarna aš svar žvķ aš žś sagšir mig fara meš rangt mįl žegar ég sagši aš frķtekjumark ellilķfeyrisžega gagnvart lķfeyrissjóšsstekjum yrši 120.000 kr. og sagšir aš žaš yrši 480.000 kr. Ég var žvķ einmitt aš benda į aš žarna vęrir žś aš rugla saman atvinnutekjum og lķfeyrissjóšstekjum og žaš var rétt gagnrżni hjį mér.

Hvaš varšar tillöguna žķna žį lękkar hśn ekki lķfeyrisgreišslur framtķšarinnar um 2% eins og žś segir. Žetta er lękkun į framlögum til lķfeyrissjóša um 1/6 eša 16,67% og munu lķfeyrisgreišslur framtķšarinnar verša lęgri, sem žvķ nemur gagnvart žeim framlögum, sem koma inn ķ lķfeyrissjóšina mešan sś regla er viš lżši. Ķ žvķ efni skiptir engu mįli hver framtķšarįvöxtunin er žvķ réttindin verša allta lęgri, sem žessu nemur nema žessi tiltekna ašgerš hękki įvöxtunina frį žvķ, sem annars hefši oršiš. Ég hef lesiš žessa hugmynd žķna og setnd viš žessar tölur hvaš žaš varšar. Hins vegar er ég samt į žvķ aš žetta geti veriš skynsamlegt einfaldlega vegna žess aš žegar menn eru ķ fjįrhagserfišleikum žį er žaš oft žaš skynsamlegasta, sem menn gera aš hęgja į söfnun til efri įranna tķmabundiš.

Reyndar er žaš enn meiri įrįs į tekjur lķfeyrisžega ef men fara śt ķ flatan nišurskurš lįna til dęmis meš žvķ aš skrśaf vķstöluna aftur til janśar 2008 eins og žś hefur talaš fyrir. Žaš mun bitna mun verr į lķfeyrisžegum heldur en žęr ašgeršir, sem felast ķ bandorminum žvķ lķfeyrissjóirnir munu tapa milli 10% og 14% af eignum sķnum viš žaš og žurf žį aš lękka śtgreišslur, sem žvķ nemur.

Žś ert greinilega ekki aš skilja oršiš jašarįhrif tekna. Svo ég śtskżri žaš fyrir žér žį eru žaš įhrifin af žvķ aš tekjurnar hękka um eina krónu. Reyndar eru bętur rśnnašar af ķ heilum krónum žannig aš ešlilegra er aš taka stęrra bil en žaš breytir žvķ ekki aš žar meš eru 27% jašarhįhrif hvergi ķ kerfinu. Žaš er hins vegar alveg rétt hjį žér aš gagnvart ellilķfeyrisžega, sem hefur akkśrat 100.000 kr. į mįnuši ķ laun žį lękkar tekjutrygging hans um 27% af tekjum hans. Žaš hlutall er hins vegar allt annaš hjį lķfeyrisžegum meš 99.000 kr. ķ tekjur eša 101.000 kr. ķ tekjur. Žessi fullyršing žķn um 27% jašarįhrif er žvķ bull.

Tölum sķšan um žetta meš aš rįšast aš žeim lakast settu ķ žjóšfélaginu. Ķ dag er mišgildi tekna einstaklinga hér į landi um 200.000 kr. į mįnuši. Žaš var um 220.000 kr. į mįnuši į mišju sķšasta įri. Žaš merkir aš helmingur fulloršinna einstaklinga į Ķslandi er meš minna en 200.000 kr. ķ tekjur į mįnuši og helmingur žeirra er meš meira en 200.000 kr. į mįnuši. Žar meš eru žeir, sem hafa meira en 200.000 kr. ķ tekjur į mįnuši ķ efri helmingi einstaklinga hér į landi hvaš tekjur varšar. Žeir geta žvķ ekki talist til žeirra sem minnst megs sķn žvķ slķkt orš ķ efsta falli hlżtur aš takmarkast viš minnihlutahóp meš lęgstu tekjurnar.

Žar af leišandi stenst engan vegin sś fullyršing aš žaš aš lękka tekjur fólks, sem hefur meira en 200.000 kr. ķ tekjur į mįnuši sé įrįs į žį, sem minnst mega sķn. Žessar breytingar, sem į aš gera į almannatryggingalögum miša einmitt aš žvķ aš lękka ekki greišslur til žeirra śr hópi lķfeyrisžega, sem talist geta til žeirra lakast settu ķ ķslensku žjóšfélagi. Ašrir žurfa aš taka į sig byrgšar og į žaš jafnt viš lķfeyrisžega, sem ekki eru ķ hópi hinna lakast settu eins og ašra, sem eru ķ efti helmingi žjóšarinnar hvaš tekjur varšar.

Aš sjįlfsögšu vęri žaš betra ef ekki žyrfti aš skerša lķfskjör neins hér į landi. Žessi djśpa kreppa, sem viš erum ķ gerir žaš hins vegar śtilokaš. Viš veršum hins vegar aš hlķfa žeim lakast settu og getum ekki leyft okkur žann lśxus aš taka einhverja hópa śt śr eins og lķfeyrisžega og hlķft žeim alveg įn tillits til žess hvort žeir hafa lįgar eša hįar tekjur. Žaš getur heldur ekki talist sanngjarnt gagnvart öšrum meš lęgri tekjur en žeir, sem žurfa aš taka ķ sig byrgšar.

Ég geru mér fyllilega grein fyrir žvķ aš örorkulķfeyrisžegar eru lķka ungt fólk meš "miklar hśsnęšisskuldir". Žaš eru lķka margir ķ žeim hópi mešal rķkisstarfsmanna, sem į aš lękka launin hjį. Höfum lķka ķ huga aš örorkulķfeyrisžegar meš börn į framfęri fį rśmlega 21 žśsund kr. į mįnuši ķ skattfrįlsa greišslu meš hverju barni umfram lķfeyrsibętur sķnar. Barnafólk į vinnumarkaši žarf žvķ aš hafa nokkuš góšar tekjur bara til aš nį sömu nettó tekjum og örorkulķfeyrisžegar meš börn. Til dęmis žurfa foreldrar meš žrjś börn į framfęri aš hafa 274 žśsund kr. ķ laun į mįnuši bara til aš hafa sömu nettótekjur og örorkulķfeyrisžegar meš žrjś börn, sem hafa engar ašrar tekjur en bętur frį TR. Ef um einstęša foreldra er aš ręša fer žessi upphęš yfir 300 žśsund kr. į mįnuši. Žį er ekki bśiš aš taka tillit til kostnašarins viš aš sękja vinnu frį žemur börnum.

Verkefniš, sem viš stöndum frammi fyrir aš loka 170 milljarša gati en verja samt žį lakast settu getur ekki einskoršast viš žaš aš setja įkvešna hópa eins og lķfeyrisžega ķ einn hatt og mešhöndla žį alla eins hvaš žetta varšar žvķ žeir eru mjög misjafn hópur hvaš tekjur og ašrar ašstęšur varšar. Viš veršum žvķ aš horfa į tekjur og framfęrslužörf óhįš žvķ hvort um lķfeyrisžega er aš ręša eša ekki.

Žaš eru margir ķ hópi lķfeyrsžega meš góšar tekjur og žeir geta alveg tekiš į sig byrgšar hvaš žetta varšar eins og ašrir. Ef viš erum ekki tilbśin aš spara ķ almannatryggingakerfinu žurfum viš aš spara meira annars stašar og žaš mun žį ķ mörgum tilfellum bitna į öšrum, sem jafnvel eru enn verr staddir en žeir lķfeyrisežgar, sem fį meš žessum bandormi einverja kjararżrnun, sem heitiš getur. Kjararżrnun til lķfeyrisežga meš lįgar tekjur er lķtil, sem engin ķ žessum bandormi. Žaš eru ašeins žeir betur settu śr žessum hópi, sem fį einhverja kjararżrnun aš rįši. Flestir launžegar hafa eš munu fį kjararżrnun og žessi hópur lķfeyrisžega er ekkert verr staddur en margir žeirra.

Ég stend žvķ viš žį fullyršingu mķna aš žęr ašgeršir, sem žarna į aš fara śt ķ getur ekki talist til įrįsar į žį lakast settu ķ žjóšfélaginu.

Siguršur M Grétarsson, 22.6.2009 kl. 12:05

14 Smįmynd: Marinó G. Njįlsson

Siguršur, žetta er langur texti hjį žér og ég ętla ekki aš svara honum öllum.

1.  Hafi tölurnar hękkaš vegna veršbreytinga, žį er skeršingin bara meiri.

2.  Sé upphęšin hjį örorkulķfeyrisžegum nśna 327.000 žį į greinilega aš koma skeršingin hjį žeim lķka, žvķ eftir eiga aš standa 300.000.

3.  Ég er ekki meš alla bandorma į hrein heldur var ég meš samanburš į milli lagatexta sem var veriš aš breyta.  Sé reyndin aš örorkulifeyrisžegar eru ķ reynd meš kr. 1.200.000 frķtekjumark, žį er veriš aš skerša um 75% hjį žeim samanboršiš viš 60% hjį ellilķfeyrisžegum.

4.  Ef žś lest tillögu mķna um 2% tilfęrsluna, žį sér žś aš ég reikna įhrifin mišaš viš aš safnaš sé ķ lķfeyrissjóš alla starfsęvi, žį verši skeršingin 2%.

5.  Varšandi žaš aš tillögur mķnar um LEIŠRÉTTINGU lįna kosti lķfeyrisžega meira en tillögur rķkisstjórnarinnar, žį held ég aš žś ęttir aš skoša rök mķn fyrir žvķ betur.  Stór hluti žessara eigna er žegar tapašur, žökk sé fjįrglęframönnum landsins.  Verši kröfum haldiš til streitu mun tapiš bara aukast.

6.  Ég skil vel hugtakiš "jašarįhrif".  Hef skrifaš lokaritgerš į hįskólastigi, žar sem žaš var eitt af helstu atrišum sem var skošaš.

7.  Ég lķt svo į aš žeir sem eru meš innan viš 250 žśsund ķ rįšstöfunartekjur séu ķ hópi žeirra sem minna mega sķn.  Žś mįtt hafa žį skilgreiningu sem žś vilt.

8.  Ég er ekki sannfęršur um aš žessi ašgerš skili žvķ sem ętlaš er, žar sem dragi lķfeyrisžegar śr vinnu sinni, žį fylgir žvķ lķklegast śtgjaldaauki fyrir rķkissjóš.  Auk žess hęttir rķkiš aš fį skatttekjur af žeim launum sem žar hverfa.  Loks mį gera rįš fyrir aš svört vinna aukist.

9.  Hugtakiš "lakast settu" er ekki žaš sama og "žeir sem minna mega sķn".

Siguršur, žś hefur ekkert sagt til aš breyta skošun minni į žessu mįli.  Frekar styrkt hana.  Skeršing sem ég męldi 720.000 kr. reynist 835.000 og atriši sem ég taldi ekki skeršast fį į sig 1.015.000 skeršingu.

Ég hef fulla samśš meš rķkisstarfsmönnum sem ętlunin er aš skerša tekjur hjį.  Ég raunar skil ekki hvers vegna žaš į aš fara žessa leiš.  Ef tekjur eru skertar um 100.000 kr. hjį einstaklingi meš tekjur yfir skattleysismörkum, žį tapast tekjuskattur og śtsvar upp į 37.200.  Sķšan tapast veltuskattar.  Loks minnkar sś upphęš sem fer ķ neyslu og žar meš inn ķ veltu fyrirtękjanna.  Slķkt getur leitt til meira atvinnuleysis o.s.frv.  Spķrallinn nišur į viš eykst og kreppan dżpkar.  Žessu žurfum viš aš snśa viš, ž.e. hękka žį fjįrhęš sem fer ķ neyslu og auka žannig tekjur fyrirtękja og hins opinbera.  Gatiš veršur fljótar brśaš į žann hįtt en meš žvķ aš drepa allt nišur.  Vandinn er aš žrjįr rķkisstjórnir hafa nįkvęmlega ekkert gert til aš örva neyslu og auka veltu.  Žęr hafa ekkert gert til aš verja störfin.  Žess vegna versnar įstandiš stöšugt.

Marinó G. Njįlsson, 22.6.2009 kl. 12:38

15 Smįmynd: Siguršur M Grétarsson

Svo ég fari yfir žessa töluliši.

1. Lękkunin er nįkvęmlega sś, sem ég sagši. Athugašu žaš aš žaš er ašeins lķtill hluti ellilķfeyrisežga meš meira en 40.000 kr. į mįnuši ķ tekjur af atvifnnu og nęt žetta žvķ ašeins til lķtils hóps. Žessi hópur er ekki aš lepja daušann śr skel og ef viš spörum ekki ķ almannatryggingakerfinu žį žurfum viš aš spara meira annars stašar og žaš mun žį ķ mörgum tilfellum lenda į ašilum ķ verri stöšou en ellilķfeyrisžegum meš sęmilegar tekjur af atvinnu.

2. Frķtekjumark örorkulķfeyrisžega vegna tekna af atvinnu er 1.315.200 kr. og žaš stendur ekki til aš breyta žvķ.

3. Žarna er greinilea sami misskilningur hį žér og varšandi liš 2.

4. Žaš mį vel vera aš mišaš viš aš žessi lękkun sé ašeins ķ stuttan tķma verši skeršingin ašeins 2% en žaš breytir žvķ ekki aš hśn veršur 16,67% mišaš viš söfnun į žvķ tķmabili, sem žessi ašgerš varir.

5. Ég hef skošaš rök žķn fyrir hinni svoköllušu "leišréttingu" lįna og veit allt um žaš aš hluti af žessu er hvort eš er tapaš fé. Žaš breytir žvķ ekki aš lękkun eša "leišrétting" lįna žeirra, sem eru borgunarmenn fyrir sķnum lįnum kostar rķkissjóš og lķfeyrissjóšina hundruši milljarša króna og aukast skuldir rķkissins, sem žvķ nemur og einnig minnka eignir lķfeyrissjóšanna, sem žvķ nemur. Hvaš lķfeyrissjóšina varšar žį eru žeirra lįn nįnast ķ öllum tilfellum meš veši ķ ķbśšahśsnęši og žeir fóru aldrei upp fyrir 65% af veršmęti ķbśšarinnar. Žaš er žvķ lķtil hętta į aš žeir tapi miklu af lįnum sķnum til sjóšsfélaga. Žvķ er er nįnast öll lękkun į lįnasafni žeirra bein lękkun į žvķ, sem žeir annars myndu nį inn.

 6. Žķnir fullyršing um aš jašarįhrif tekna hękki um 27% hjį ellilķfeyrisžegum segir annaš en aš žś skiljir hugtakiš jašarhįhrif.

7. Žaš aš mišgildi tekna er 200 žśsund kr. į mįnuši segir žaš aš umtalsveršur meirihluti žjóšarinnar er meš minna en 250 žśsund kr. į mįnuši ķ tekjur. Žaš aš telja umtalsveršan meirihluta žjóšarinnar til žeirra, sem minna mega sķn er vęgast sagt skrķtin skilgreining. Stašreyndin er einfaldlea sś aš ekki er hęgt aš stoppa upp ķ 170 milljarša gat į fjįrlögum öšruvķsi en aš einhverjir meš minna en 250 žśsund kr. į tekjur į mįnuši taki einhverjar byrgšar.

8. Žegar atvinnuleysi er mikiš žį verša stjórnvöld ekki af skatttekjum žó einhver hętti aš vinna vegna žess aš žį fęr einfaldlega einhver annar vinnuna hans.

9. Jś mikiš rétt en žaš breytir žvķ ekki aš žaš er skrķtin framsetning aš skilgreina umtalsveršan meirihluta žjóšarinnar, sem žį, sem minna mega sķn.

Jś žaš er mikiš rétt hjį žér aš lękkun frķtekjumarks ellilķfeyrisžega er 835 žśsund kr. į įri en žaš er bull hjį žér aš žaš sé veriš aš lękka frķtekjumark hjį örorkulķfeyrisžegum um 1.015 žśsund kr. Žaš er ekki verši aš lękka frķtekjumark hjį žeim. Hins vegar er žetta frķtekjumar ellilķfeyrisžega 153 žśsund kr. hęrra en žaš var fyrir įri sķšan.

Žaš er alveg rétt hjį žér aš žegar śtgjöld rķkisins eru dregin saman meš žvķ aš lękka millifęrslur eins og til almannatrygginga eša meš žvķ aš lękka laun rķkisstarfsmanna žį lękka skatttekjur į móti. Sś tekjulękkun er hins vega ašeins hluti af upphęš sparnašarins. Vissulega er hęgt aš draga śr atvinnuleysi meš žvķ aš reka rķkissjóš meš miklum halla en sś skuldaaukning, sem žaš veldur gerir mönnum erfišara fyrir sķšar aš reka velfeeršar, heilbrigšis og menntakerfi. Žegar viš bętist aš lįnstraust rķkissjóšs er mjög takmarkaš žį er žaš ekki valkostur svo ekki sé talaš um žaš aš žetta er skilyrši frį žeim ašilum, sem žó eru tilbśnir til aš lįna okkur pening. Žeir vita žaš aš įn žess aš okkur takist aš snśa viš hallarekstri į rķkissjóši žį getum viš ekki greitt lįnin til baka. Žaš gildir sama lögmįl meš rķkissjóš og einstaklinga aš til aš geta greitt til baka lįn žurfa śtgjöld aš vera minni en tekjurnar.

Siguršur M Grétarsson, 22.6.2009 kl. 16:14

Bęta viš athugasemd

Ekki er lengur hęgt aš skrifa athugasemdir viš fęrsluna, žar sem tķmamörk į athugasemdir eru lišin.

Höfundur

Marinó G. Njálsson
Marinó G. Njálsson
Upplýsingaöryggi og persónuvernd eru mínar ær og kýr, þó ég blaðri um allt og ekkert hér á blogginu. Er í Hagsmunasamtökum heimilanna og berst fyrir réttlæti fyrir heimili í landinu.  Loks er ég faggiltur leiðsögumaður.  Netfangið mitt er mgn@islandia.is og netfang fyrirtækisins oryggi@internet.is.

Heimsóknir

Flettingar

  • Ķ dag (28.3.): 6
  • Sl. sólarhring: 6
  • Sl. viku: 51
  • Frį upphafi: 1673471

Annaš

  • Innlit ķ dag: 5
  • Innlit sl. viku: 42
  • Gestir ķ dag: 5
  • IP-tölur ķ dag: 5

Uppfęrt į 3 mķn. fresti.
Skżringar

Mars 2023
S M Ž M F F L
      1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband