Leita ķ fréttum mbl.is

Slagur SVŽ viš ķslenskan landbśnaš

Ég er einn af žeim sem skil ekki slag Samtaka verslunar og žjónustu (SVŽ) viš ķslenskan landbśnaš.  Žessi slagur gengur śt į aš bera kostnaš neytenda ķ örsamfélagi saman viš kostnaš neytenda ķ milljóna samfélögum. Mér finnst sį samanburšur rangur og nęr vęri aš skošaš verš į kjśklingabringum į Borgundarhólmi, noršur Jótlandi og ķ Fęreyjum.  En lįtum žaš liggja į milli hluta.

Hefur afnįm innflutningshafta skilaš lęgra vöruverši?

Įn žess aš ég sé einhver talsmašur innflutningshafta, vörugjalda eša tolla, žį tel ég rétt aš viš veltum fyrir okkur hver įvinningurinn hefur veriš af afnįmi slķkra innflutningsheftandi ašgerša ķ gegn um tķšina.

Ég man žį tķš, žegar hér voru framleiddar eldavélar ķ samkeppni viš innflutning.  Mér vitanlega er žaš ekki gert lengur.  Ég man žį tķš, žegar skór voru framleiddir į Ķslandi ķ samkeppni viš innflutning.  Mér vitanlega er žaš ekki gert lengur.  Ég man žį tķš, žegar į Ķslandi var mjög blómleg fataframleišsla.  Nś fer langmest framleišsla į ķslenskri fatahönnun fram ķ Kķna, meira aš segja af "ķslenskri" ullarvöru.

Ég veit ekki til, aš skóverš sé sambęrilegt į Ķslandi og ķ öšrum löndum, žó skóframleišsla hafi lagst innanlands, žegar tollar og vörugjöld voru afnumin.  Ef eitthvaš er, žį er skóverš mun hęrra.  Žess vegna kaupa ķslenskir neytendur sér nżja skó, žegar žeir feršast til śtlanda.  Sama į viš um fatnaš.  Ekki kannast ég heldur viš aš eldavélar séu ódżrari į Ķslandi en ķ nįgrannalöndum okkar.  Rökin fyrir žvķ aš afnįm hafta leiši til lęgra vöruveršs viršast ekki standast.  Hugsanlega geršist žaš tķmabundiš, en ķslenskir neytendur (a.m.k. žeir sem eru į aldri viš mig) ęttu flestir aš hafa įttaš sig į žvķ, aš verš vöru ręšst ekki af kostnašarverši eša tollverši.  Žaš ręšst fyrst og fremst aš žvķ hvaš seljandi kemst upp meš.

Ķslenskur fataišnašur nęrri horfinn

Ég er meira og minna alinn upp ķ ķslenskum išnaši, Prjónastofunni Išunni hf. į Seltjarnarnesi.  Žegar žaš fyrirtęki lagši upp laupana voriš 1988, žį töpušust um 30 störf ķ ķslenskum išnaši.  30 heimili misstu tekjur.  Rķkissjóšur og sveitafélög misstu af skatttekjum 30 einstaklinga.  Vissulega fengu margir af žessu einstaklingum fljótlega störf, en ķ stašinn fengu ašrir ekki žau störf. 

Ein höfušįstęša fyrir žvķ aš fyrirtękiš hętti framleišslu var hrun ķ innlendri eftirspurn.  Žaš žótti nefnilega ekki fķnt aš kaupa ķslenskt.  Kaldhęšnin ķ žessu var aš erlend eftirspurn var fķn.  Peysurnar fengust ķ Kaupmannahöfn og London, en ekki į Hśsavķk eša Akureyri!  Og ef ętlunin var aš selja žęr "fķnni" verslunum Reykjavķkur, žį mįtti ekki sjįst aš žęr vęru framleiddar į Ķslandi.  Eigandi einnar slķkrar verslunar, sagši einu sinni viš móšur mķna, aš hśn hefši keypt flottustu peysuna sem hśn fann ķ London.  Žegar hśn kom inn į hóteliš sitt, fór hśn aš skoša nįnar žessa flottu peysu og komst aš žvķ, aš hśn var framleidd į Seltjarnarnesi!

Išnašardeild Sambandsins var lögš nišur nįnast eins og hendi vęri veifaš.  Mörg hundruš störf glötušust į Akureyri og stór hluti žeirra fór į atvinnuleysisskrį.  Sama geršist žegar framleišsla hinna og žessara išnhönnunar var flutt śr landi og eldavélaframleišslunni var hętt.  Žaš koma ekki önnur störf ķ stašinn fyrir žau sem eru lögš nišur.  Fólkiš sem missir vinnuna sękir ķ störf sem hefšu nżst fólki ķ atvinnuleit.  Žaš er žvķ tap fyrir samfélagiš, žegar störf eru lögš nišur.  Störfunum sem standa undir rekstri samfélagsins fękkar.  Höfum ķ huga, aš hefši žessi starfssemi ekki lagst af į Ķslandi, żmist meš žvķ aš fyrirtękjunum var lokaš, framleišslunni hętt eša framleišslan flutt śr landi, žį vęru kannski 2-3000 fleiri störf ķ išnaši ķ landinu en raunin er.

Žaš munar um 2-3000 störf.  Munurinn į žvķ aš hafa žau og hafa žau ekki, gęti, svo dęmiš sé tekiš, birst ķ 2-3% muni į viršisaukaskatti (įn žess aš ég hafi reiknaš žaš neitt sérstaklega). 2-3000 manns į atvinnuleysisskrį kosta 340-510 m.kr. ķ atvinnuleysisbętur į mįnuši.  (Setti hér ķ fljótfęrni "į įri".)

Er SVŽ treystandi?

Einhverra hluta vegna hafa SVŽ įkvešiš aš taka slaginn um tvęr vörur, ž.e. kjśklingakjöt og svķnakjöt. En mér segir svo hugur aš žetta sé bara fyrsta įtakalķnan.  Nęsta veršur um annan innflutning landbśnašarvöru.  Samtökin rįša žvķ alveg hvar er slegist, en śt frį sjónarhorni neytenda, žį vęri gott aš sjį hvatningu til lękkunar įlagningar.  Er žaš ešlilegt aš raftęki kosti 10-40% meira į Ķslandi en ķ Danmörku?  Gilda einhver önnur lögmįl um veršlagningu raftękja en kjśklinga- og svķnakjöts?

Sķšan er žaš žetta meš veršsveiflur śr takt viš sveiflur į gengi.  Mér viršist sem allar veikingar į gengi komi strax fram ķ vöruverši, žó engar vörur hafi veriš fluttar inn, en styrkingin lętur bķša eftir sér, žó um sé aš ręša vöru sem kemur til landsins oft ķ viku.

Loks er žetta spurningin um hvort lįgt innkaupsverš skili sér ķ verši til neytenda.  Ég hef séš vörureikning fyrir bęši skóm og buxum, žar sem innkaupsverš var ķ kringum 50 USD.  Žetta var mešan USD var ķ kringum 60 kr., žannig aš innkaupsveršiš var um 3.000 kr.  Og hvaš ętli verš vörunnar hafi veriš śt śr bśš? 20-24.000 kr.!  Žetta var 7-8 falt innkaupsverš vörunnar.  Sumar verslanir eru svottan aular aš fjarlęgja ekki erlendar veršmerkingar af vörunni sem seld er.  Ķ einni verslun stóš kyrfilega merkt aš buxur kostušu 25 GBP eša tępar 4.400 kr. į žeim tķma.  Viškomandi verslun vildi fį 12.200 kr.  Ķ hillum stórverslana mį finna pakkningar žar sem segir aš 30% višbót hafi veriš bętt ķ pakkninguna og višbótin sé ókeypis.  Ekki man ég eftir einu tilfelli, žar sem žaš reyndist rétt.  Stundum stóš "litla" pakkningin viš hliš žeirrar "stóru" og ekki var annaš aš sjį, en aš rukkaš vęri fyrir 30% višbótina fullu verši.  Ef spurt var um hvernig į žvķ stęši, žį komu heldur aumingjaleg svör um aš žetta vęri bara svona.

Hvaš er best fyrir Ķsland?

Afleišingarnar af žvķ aš framleišsla hefur fęrst śr landi er aš fęrri hafa tekjur af framleišslunni.  Tekjurnar hafa fęrst til śtlanda og til farmflytjenda.  Fjölbreytnin ķ störfum hefur kannski ekki minnkaš, en śrvališ af fjölbreyttum störfum er ekki eins mikiš.

Augljóslega er best fyrir Ķsland, aš ķ landinu sé sem fjölbreyttust framleišsla afurša sem annaš hvort eru fluttar śr landi og skapa žannig gjaldeyristekjur eša eru nżttar innanlands og spara žannig gjaldeyrisśtgjöld.  Innflutt vara sem er ódżrari en sambęrileg innlend framleišsla, žarf ekki aš vera hagkvęmari fyrir žjóšarbśiš.  Įstęšurnar eru nokkrar, en tvęr eru veigamestar.  Sś fyrri er aš innflutt vara setur žrżsting į krónuna til veikingar.  Svo lengi sem ég hef munaš eftir hefur of mikill innflutningur lķklegast veriš helsta įstęša fyrir veikingu krónunnar og leitt af sér gengisfellingar į gengisfellingar ofan.  Hin sķšari er hve mikiš af vöruveršinu myndast innanlands.  Žetta skiptir miklu mįli, žar sem žetta er sį peningur sem veršur eftir ķ hagkerfinu vegna vörunnar.  Žetta er sį peningur sem fer śt ķ veltuna og skapar störfin.  Žetta er loks sį peningur sem rķki og sveitafélög fį tekjur sķnar af.  Žannig er aušvelt aš fęra rök fyrir žvķ aš foršast eigi innflutning į vörum sem innanlandsframleišsla getur annaš, žó svo aš verš innlendu framleišslunnar sé eitthvaš óhagstęšara en žeirrar innfluttu. 

Žessi žrjś atrišin eiga viš um margt fleira en landbśnašarframleišslu.  Žau eiga viš um allar vörur sem hęgt er aš framleiša meš hagkvęmum hętti hér į landi.  Žau eiga lķka viš um skipasmķšar svo dęmi sé tekiš.  Hvaš ętli hefši veriš hęgt aš skapa mörg störf hér į landi, ef varšskipiš Žór hefši veriš smķšašur ķ Slippstöšinni į Akureyri?  Hvaš ętli rķkissjóšur hefši haft miklar skatttekjur af launum starfsmannanna?  Hvaš ętli hefši sparast mikiš af veršmętum gjaldeyri?  (Nś veit ég ekkert um žaš hvort žetta hefši veriš mögulegt.)

Mjög aušvelt er aš reikna śt kostnaš fyrir samfélagiš af "ódżrum" innflutningi.  Lęt ég žaš žó hagfręšingum eftir.  Hitt veit ég, aš 10-15% lękkun į verši einnar vörutegundar (eins og mér sżnist eiga viš um kjśklingakjöt) gęti aušveldlega komiš ķ bakiš į neytendum ķ formi hękkunar annarra vörutegunda (vegna veikingar krónunnar) eša vegna hękkunar skatta, t.d. til aš męta kostnaši vegna tapašra starfa.

Meš fullri viršingu fyrir Samtökum verslunar og žjónustu, žį held ég aš fólk žar verši aš horfa ašeins lengra en į naflann sinn.


« Sķšasta fęrsla | Nęsta fęrsla »

Athugasemdir

1 Smįmynd: Gunnar Heišarsson

Ef žessum fulltrśum SVŽ er svo umhugaš aš lękka vöruveršiš, sem žeir lįta, ęttu žeir aš lķta sér nęr.

Allt žaš verslunarhśsnęši sem er į höfušborgarsvęšinu myndi sóma sér žokkalega ķ milljónaborg. Žarna vęri hęgt aš spara verulega fjįrmuni og meš žvķ lękka vöruveršiš.

Fįir og stórir ašilar sem hafa tögl og haldir į matvörumarkašnum leiša til fįkeppni. Žaš mį fęra rök fyrir žvķ aš samkeppni į žeim markaši sé einungis aš nafninu til. Žarna gętu stjórnvöld og opinberir eftirlitsašilar tekiš til hendi, ef vilji og kjarkur vęri til stašar.

Aš žaš skuli vera haldiš opnum verslunum allann sólahringinn er óskyljanlegt. Žaš var ekki af kröfu neytenda sem opnunartķminn var lengdur ķ 24 tķma į sólahring, heldur gróšavon verslunareigenda. Žaš mętti alveg hugsa sér aš einhverjar örfįar verslanir hefšu opiš örlķtiš lengur en ašrar, en engin įstęša til aš halda neinni verslun opinni allann sólahringinn. Kostnašur viš žetta ķ launum er margfallt meiri en ef opnunartķminn vęri einungis aš degi til, virka daga. Žann kostnaš greiša neytendur og žar sem sama verš er į vörum žessara verslana į nóttu sem degi, eru allir neytendur aš greiša žann kostnaš, hvort sem žeir nżta sér žennan opnunartķma eša ekki.

Žvķ ęttu samtök verslunar og žjónustu aš byrja į aš taka til ķ eiginn garši, įšur en rįšist er ķ garš annara. Nęgur er skķturinn hjį žeim!

10% lękkun į matarkörfunni lofa SVŽ, bara ef kjśklingabęndum og svķnabęndum verši śtrżmt śr landinu. Žessi 10% lękkun byggir į aš hingaš vęri hęgt aš flytja inn kjśklinga og svķnakjöt sem vęri 40% ódżrara en hér. Žetta eru sterkar fullyršingar, žar sem verš į žessum vörum innan žeirra rķkja sem nęst okkur liggja innan ESB, er varla svo lįgt og ķ sumum tilfellum hęrra en hér. Žį viršast žessir śtreikningar byggja į aš neysla žessara tveggja vara muni aukast verulega frį žvķ sem nś er, sem aftur mun žrengja enn frekar aš žeim bęndum sem žessi samtök skilgreina sem hefšbundna bęndur. Žessar fullyršingar eru žvķ verulega hępnar.

Hitt mį fullyrša aš aušveldlega mętti lękka matarkörfuna um žessi 10% meš žvķ einu aš fękka verslunum, virkja samkeppnina og stytta opnunartķma verslana!

Gunnar Heišarsson, 20.5.2013 kl. 03:12

2 Smįmynd: Žórir Kjartansson

Nįkvęmlega rétt greining hjį žér Marķnó, eins og svo oft įšur. Žetta tal žeirra hjį SVŽ er ekki af umhyggju fyrir ķslenskum neytendum heldur af įst žeirra į eigin buddu.  En žaš eru svo óskaplega margir, sem gera engan greinarmun į veršmętaskapandi framleišslugreinum og žvķ hvort menn eru  bara allir ķ žvķ aš ,,klippa hver annan".  

Žórir Kjartansson, 20.5.2013 kl. 09:28

3 Smįmynd: Reynir Ragnarsson

Tek heilshugar undir žęr skošanir sem hér hafa birst. Get bętt viš aš fyrir allmörgum įrum var fóšurbętir oršinn mjög dżr. Bęndur fóru žį aš  framleiša grasköggla og fóšurköggla og spara meš žvķ fóšurbętisgjöf.  Žegar innflutningsfyrirtęki sįu aš žeir voru komnir ķ samkeppnisašstöšu var allt ķ einu hęgt aš lękka verulega verš į innfluttum fóšurbęti svo og tilbśnum įburši. Nśna er bśiš aš drepa nišur bįšar žessar framleišslugreinar ķ landinu og verš į įburši og fóšurbętir komiš ķ hęstu hęšir. Var aš kaupa hér 40 kg poka af tśnįburši į 7000 kr eša 175 kr. kķlóiš įn vsk. Varš hugsaš til bęnda sem margir žurfa aš kaupa tugi tonna af tilbśnum įburši

Reynir Ragnarsson, 20.5.2013 kl. 12:22

4 identicon

Takk fyrir fróšlegan pistil.  Žessi krafa sem hinir og žessir setja fram ķ nafni neytenda um sķfellt lęgra vöruverš finnst mér oft į tķšum sett fram af skammsżni.  Nś eru fluttar eru inn vörur frį löndum žar sem vinnulaun eru nokkrar krónur į mįnuši og starfsskilyrši allsendis óvišunandi.  Er žaš hlutur sem viš erum stolt af?  Žį er enn fremur ekki veriš aš huga aš umhverfisįhrifum viš aš flytja varning um hįlfan hnöttinn sem framleiša mętti hér heima į sjįlfbęran hįtt.  Vill fólk aš viš endum eins og lżšurinn ķ Róm sem heimtaši meira korn en framleiddi ekki neitt sjįlfur?  Athugasemd: 2000-3000 manns į atvinnuleysisskrį kosta vęntanlega milljarša króna į įri en ekki nokkur hundruš m.kr.

Torfi Hjartarson (IP-tala skrįš) 20.5.2013 kl. 13:24

5 identicon

Žaš er ótrślegt aš annars gott og greint fólk tapar eiginlega allri skynsemi žegar kemur aš ķslenskum landbśnaši og missir sig ķ einhverju ótrślegu sveitarrómantķkurrunki og hęttir aš gera greinarmun į góšum rökum og slęmum.

Ķ grunninn er žetta ósköš einfalt. ÖLLUM landsmönnum er haldiš ķ gķslingu innflutningshafta og sóun į skattfé ķ formi nišurgreišslna til aš vernda störf žar sem framleišsluveršmętiš er bara helmingur į viš žaš sem ašrir ķslendingar framleiša.

M.ö.o...ef viš öll snerum viš blašinu og geršumst bęndur žį myndi landsframleišsla Ķslands vera helmingur į viš žaš sem hśn er ķ dag. Aš sama skapi..ef viš fęrum fólk śr žessari framleišslugrein ķ einhverja ašra EYKST landsframleišslan. Og žaš žarf ekki aš hafa įhyggjur af atvinnuleysi...sóunin į peningum og framleišslukröftum sem į sér staš ķ ķslenskum landbśnaši eyšir störfum en skapar žau ekki. Hśn eyšir gjaldeyri en sparar hann ekki žvķ kröftunum er hęgt aš beina ķ ašrar gjaldeyrisskapandi greinar.

Žau rök aš ķslenskur landbśnašur sé svo mikilvęgur vegna atvinnu bęnda eru svona svipuš žeim aš žaš žurfi aš vernda sjśkdóma til aš passa uppį störf lękna og hjśkrunarfólks.

"Veršmętaskapandi framleišslugreinar" eru žęr sem geta stašiš į eigin fótum en žurfa ekki bęši belti og axlabönd til žess aš lifa og millifęrslur frį žeim atvinnugreinum sem raunverulega skapa veršmęti. Peningunum er betur veitt ķ žęr įttir sem skapa meiri arš.

Ķslenskur landbśnašur er veršmętaeyšandi atvinnugrein žvķ fórnarkostnašurinn viš framleišsluna er meiri en framleišsluvirši hennar...

Žaš veršur gaman aš lesa kommentin nśna žegar žiš missiš ykkur ķ vandlętingunni. Muniš bara aš sannleikanum veršur hver....

Magnśs Birgisson (IP-tala skrįš) 20.5.2013 kl. 14:03

6 Smįmynd: Gušni Karl Haršarson

Žakka žér fyrir žessa góšu greiningu Marinó. Svona nįkvęmlega eins og ég hef veriš aš hugsa žetta.  Žaš žarf aš skapa fullt af störfum į Ķslandi.

Žessi fer beint ķ Bókamerkiš mitt žar sem ótal greinar og fęrzlur eru komnar inn.

Gušni Karl Haršarson, 20.5.2013 kl. 14:10

7 Smįmynd: Įsthildur Cesil Žóršardóttir

Tek algjörlega undir žetta Marķnó og ykkur öllum.  Hér žarf aš stinga nišur fęti og fara ofan ķ saumana į žessum samtökum frekar en hlusta į bulliš ķ žeim.

Įsthildur Cesil Žóršardóttir, 20.5.2013 kl. 14:22

8 Smįmynd: Marinó G. Njįlsson

Magnśs Birgisson, ég held aš žś sért aš misskilja žetta innlegg herfilega.  Žaš snżst ekki um landbśnaš.  Hśn fjallar um įrangur af afnįmi hafta, hvers vegna viš eigum aš stķga hęgt til jaršar ķ žessu mįli og sķšast en ekki sķst hvaš er gott fyrir ķslenskt žjóšfélag ķ žeirri stöšu žaš sem er ķ.

En viljir žś ręša um kostnaš af landbśnaši og nišurgreišslur, žį mį bśast viš aš styrkir til landbśnašar myndu hękka viš inngöngu ķ ESB.  Žar į bę įtta menn sig nefnilega į, aš landbśnašur fyrir noršan 60. breiddargrįšu bżr viš önnur skilyrši en sį sem er sunnar.  Annaš sem ętti aš skipta miklu mįli, er aš nęr allar innfluttar landbśnašarvörur eru nišurgreiddar ķ śtflutningslöndunum.  Ef ekki vęri fyrir žessar nišurgreišslur žar, žį hefši enginn neytandi į Ķslandi efni į aš kaupa žęr.  Ef žęr eru ekki nišurgreiddar, žį eru žęr framleiddar af alžjóšlegum aušhringum sem sérhęfa sig ķ žvķ aš komast hjį skattgreišslum.  Žrišja atrišiš er, aš nišurgreišslur/beingreišslur til landbśnašar į Ķslandi hófst į sķnum tķma til aš koma ķ stašinn fyrir launahękkanir.  Enn žį er žaš helsti tilgangurinn meš žessum greišslum.  Tökum žessa 11 milljarša sem fara ķ greišslur til landbśnašarins.  Sé žeim sleppt, žį hękkar verš frį bęndum um 11 milljarša kr.  Vinnsluašilinn myndi žvķ žurfa višbótarįlagningu, sem ég gef mér aš sé ašrir 11 milljaršar.  Sķšan kemur aš smįsalanum og hann žarf lķka višbótar 11 milljarša.  Ofan į žessa 33 milljarša bętist sķšan 7% viršisaukaskattur, žannig aš hękkun vöruveršsins er 35,3 milljaršar króna.   Neytandinn hann fęr į móti 11 milljarša skattalękkun, en žarf aš fį kauphękkun upp į afganginn, ž.e. 24,3 ma.kr.  Til aš fį 24,3 ma.kr. śtborgaš, žį žarf lķklegast aš hękka laun um 40 ma.kr., ef ekki meira.  Og hvert fer žessi 40.ma.kr. hękkun launa?  Jś, beint śt ķ veršlagiš.

Öfugt viš žaš sem margir halda fram, žį er žaš mķn skošun aš beingreišslur til landbśnašar sé įkaflega góš ašferš til aš draga śr kostnaši heimilanna.  Hęgt vęri ašauka kaupmįtt almennings meš žvķ aš auka žessar beingreišslur.

Svo vil ég taka fram, aš vilji menn fara žį leiš aš afnema žessar beingreišslur, žį žarf aš gera lķkt viš innfluttar, nišurgreiddar vörur, ž.e. žęr veršur aš flytja inn į óstyrktu verši.  Er ég ekki viss um aš neytendur myndu taka žvķ fagnandi.  Nįnast allar landbśnašarafuršir innan ESB og USA eru nišurgreiddar um allt aš 90%.  Jafnvel raušvķn, sem hér fįst ķ bśšum, eru nišurgreidd eša framleišendur fį framleišslustyrki meš framleišslu sinni.

Ég held aš žegar menn skoša alla žį styrki sem veittir eru til landbśnašarframleišslu ķ vestręnum löndum, žį komi nś ķ ljós, aš beingreišslur til ķslenskra bęnda eru hóflegar.  Žegar menn skoša sķšan hvaš žessar beingreišslur spara atvinnulķfinu, žį held ég aš flestir komist aš žeirri nišurstöšu aš afnįm žeirra vęri hrein geggjun.

Marinó G. Njįlsson, 20.5.2013 kl. 16:12

9 Smįmynd: Marinó G. Njįlsson

En, Magnśs, fęrsla mķn var um allt annaš en landbśnaš.  Žaš vill bara svo til aš umręšan snerist um kjśklinga- og svķnakjöt.  Tek žaš fram aš ég tel verksmišjubśin, žar sem sś framleišsla fer fram, vera į mörkum žess aš teljast landbśnašur.  Žau gera žaš hins vegar samkvęmt alžjóšlegum skilgreiningum.

Nei, fęrslan var um reynslu okkar af žvķ aš drepa ķslenska framleišslu ķ nafni žess aš allt sé betra sem komi frį śtlöndum, vegna žess aš žį geti ašilar innan SVŽ (heildsalar/innflytjendur) stjórnaš veršlagningunni (eins og dęmin aš ofan sżna).  Og menn ganga langt ķ aš stjórna veršlagningunni.  Hér gilda nefnilega ekki lögmmįlin um framboš og eftirspurn.  Ef ekki er nęg eftirspurn eftir vörunni og rżma žarf fyrir nżrri vöru, žį vęri ķ flestum löndum farin sś leiš aš lękka veršiš į gömlu vörunni ķ formi tilboša eša setja hana į śtsölu.  Margir kaupmenn gera žaš, en ašrir żmist endursenda vöruna meš miklum afföllum eša hreinlega keyra hana į haugana.  Dęmi er um aš ešalfķnn varningur er sendur ķ brotajįrn, endurvinnslustöš eša sorpbrennslur ķ stašinn fyrir aš lękka įlagningu og žar meš veršiš žannig aš fleiri hafi efni į aš kaupa vöruna.

Marinó G. Njįlsson, 20.5.2013 kl. 16:26

10 Smįmynd: Jón Baldur Lorange

Góš greining hjį žér aš vanda Marinó og óšur til ķslenskrar framleišslu. 

Jón Baldur Lorange, 20.5.2013 kl. 17:26

11 identicon

Mjög góš greining og žörf umręša sem žarf aš fara fram...sérstaklega um žessar mundir žegar gjaldeyris er žörf sem aldrei fyrr..  Viš žurfum virkilega į žvķ aš halda aš sem mest sé framleitt innanlands og tękifęrin eru svo sannarlega til stašar.  vona aš heilbrigš umręša fari af staš um žessa hluti og allir fletir skošašir til enda eins og Marķnó hvetur til.

Ólafur Gušmundsson (IP-tala skrįš) 20.5.2013 kl. 21:30

12 identicon

Marķnó

Žaš eru góšar įstęšur fyrir žvķ aš viš Ķslendingar höfum séš eftir įkvešnum atvinnutękifęrum į Ķslandi į sķšustu įratugum

Žetta į viš um prjónastofur, skóframleišslu, eldavélaframleišslu, skipasmķšar, teppaframleišslu, sementframleišslu, įlpönnuframleišslu og svo mętti lengi telja.

Fyrirtęki ķ žessum greinum hafa lagt upp laupanna og hętt starfsemi.

Įstęšan er sś aš ķ žessum atvinnugreinum hefur okkur ekki tekist aš byggja "hlutfallslega yfirburši" mišaš viš ašrar žjóšir. Okkur hefur einfaldlega ekki tekist aš viršisauka žessar framleišslur meš nżjungum, vörumerkjum og markašssetningu, stęršarhagkvęmni, kunnįttu eša öšru. Lķfsmarkiš hefur smįmsaman fjaraš śt śr žessum fyrirtękjum.

Lögmįliš um hlutfallslega yfirburši var fyrst sett ķ samhengi af David Ricardo 1817 ķ "Principles of Political Economy and Taxation"

Fręgasta dęmi Ricardo er um Portśgal og England:

"I Portśgal er hęgt aš framleiša bęši vķn og föt ódżrara og meš minna vinnuafli en hęgt er aš gera ķ Englandi. Samt er hlutfallslegur kostnašur af framleišslu žessara vara mismunandi ķ löndunum. Ķ Englandi er erfitt aš framleiša vķn, en ašeins aušveldari aš framleiša föt. Ķ Portśgal er aušvelt aš framleiša bęši. Žó aš žaš sé ódżrara aš framleiša föt ķ Portśgal en Englandi, er betra fyrir Portśgal aš framleiša ofgnótt vķns, og versla fyrir žaš föt frį Englandi. England hagnast einnig į žessari verslun vegna žess aš kostnašur žeirra viš fataframleišslu hefur ekki aukist en žeir geta nś fengiš vķn ódżrara, og nęr kostnaši žess aš framleiša föt. Žetta er įstęšan fyrir žvķ aš hvert land hagnast į žvķ aš framleiša žęr vörur žar sem žeir hafa hlutfallslega yfirburši og versla žęr fyrir ašrar vörur."

Žetta er einfalt en samt flókiš.

Žegar viš skiljum žetta lögmįl er aušveldara aš taka įkvaršanir um aš vernda ekki atvinnugreinar žar sem viš höfum enga "hlutfallslega yfirburši" og snśa okkur aš žeim atvinnugreinum žar sem viš höfum žį eša getum bśiš žį til. Žetta į viš um sjįvarśtveg, orkuframleišslu, hugmyndaišnaši (Össur, Marel, CCP, Marorka) og margt sem okkur hefur enn ekki dottiš ķ hug. Ķ framtķšinni gęti žetta lķka įtt viš ķslenskan landbśnaš, en gerir žaš žvķ mišur ekki ķdag. Ķslensk matvęlaframleišsla į öšrum svišum en fiski gęti įtt sér mikla framtķš. En žaš krefst sérhęfingar og žróunarvinnu.

Viš komumst ekkert įfram meš žvķ aš loka landiš og ofvernda išnašinn meš tollum og vörugjöldum. Žetta veršur gert meš žvķ aš markvisst auka samkeppni, meš menntun, meš langtķma og fyrirsjįnlegum breytingum į styrkjakerfum, nżjungum og markašsstarfi og jįkvęšu hugarfari.

Ég sé alveg fyrir mér aš Prjónastofan Išunn vęri til ķdag og dafnaši sem sterkt śtflutningsfyrirtęki meš stórkostlega ķslenska hönnun, ķ eigin bušum og framleitt śt um allan heim. Er lķklegra aš sį draumur hefši getaš ręst ef viš hefšum verndaš fyrirtękiš meš 40% tolli į innfluttum prjónapeysum 1988? Ég held ekki. Kannski vęri fyrirtękiš til, en viš hefšum öll veriš ķ fokdżrum peysum sķšustu 25 įrin hvort sem žęr vęru ķslenskar eša śtlenskar.

Žrķhöfši (IP-tala skrįš) 21.5.2013 kl. 10:29

13 identicon

og ķslensku rennilįsarnir hurfu

Gušrķšur M (IP-tala skrįš) 21.5.2013 kl. 10:44

14 Smįmynd: Sindri Karl Siguršsson

Žaš er nįttśrulega hjįkįtlegt fyrir SVŽ aš mjįlma yfir verslunarferšum landans til Boston eša annara staša, žar sem žś fęrš alltaf 2 fyrir 1 og jafnvel 3 fyrir einn, alveg burt séš frį um hvaša vöru er aš ręša.

Žetta er žaš sem Marķnó er aš benda į og hann eins og ég er žeirrar skošunar aš žetta breytist ekki fyrr en bśiš er aš hagręša verulega ķ rekstri žessara fyrirtękja, žį meš fękkun og sérhęfingu.

Afnįm tolla og vörugjalda mun ekki skila sér ķ buddu neytenda, žaš er gömul saga og nż. 

Sindri Karl Siguršsson, 21.5.2013 kl. 10:58

15 identicon

Žetta voru gagnleg orš.

En ef innflutningur landbśnašarvara verši gefin frjįls , dettur einhverjum ķ hug aš žaš

verši flutt til landsins einhver hįgęša matvęli?

Ekki aldeilis ķ staš žess munu ašilar kappkosta aš finna ķ Asķu ódżran og jafnvel

etitrašan óžverra til aš gęša okkur į og til aš geta hįmarkaš gróša sinn.

Žessu liši er ekki treystandi frekar en fjįrglęframönnunum.

Meš kvešu PLG

Pįll Kaj Gunnarsson (IP-tala skrįš) 22.5.2013 kl. 08:02

16 Smįmynd: Siguršur Antonsson

Mjśku Gefjunarkįpurnar śr sśtušu lampaskinnunum įttu sitt tķmabil. Frįbęrar flķkur fyrir ķslenska vešrįttu. Ef hönnun og traust veršlag fęri saman vęri žessi framleišsla enn į Ķslandi. Ķtalskir hönnušir og framleišendur hafa nįš nżjum hęšum ķ žessari framleišslu. Hef lķka séš fallega ķslenska framleišslu žar sem flķkin kostar į milli 2oo til 400 žśsund.

Sveiflur į gengi hafa flżtt fyrir nišurbroti išnašar. Įburšarverksmišjan er dęmigerš. Vöntun į metnaši, framleišslunżjungum og trś į eigin afuršum hefur flżtt fyrir og skapaš höft eins og nś eru į gjaldmišli.

Siguršur Antonsson, 25.5.2013 kl. 21:23

17 Smįmynd: Brynjar Žór Gušmundsson

Žrķhöfši og Magnśs, "Aš sama skapi..ef viš fęrum fólk śr žessari framleišslugrein ķ einhverja ašra EYKST landsframleišslan" Magnśs ef viš fęršum bęndur śr žeim störfum og "eitthvaš annaš" vęri žetta eitthvaš annaš vęri žaš yfir ķ atvinnuleysi, og atvinnuleysi skapar ekkert, heldur kostar og žaš miklu meira en flestir myndu óra fyrir. Ķ Raun svo mikiš aš ef okkur tękist aš koma öšrum hverjum atvinnuleysingjanum ķ aš gerast bęndur vęri bśiš aš loka fjįrlagagatinu ķ rķkisrekstrinum og borga fyrir megniš af skattalękkunarloforšum XB og XD įn nišurskuršar.

"og margt sem okkur hefur enn ekki dottiš ķ hug." Žrķhöfši, žannig aš lausnin viš aš auka framleišni er žį aš žrefalda atvinnuleysiš? Og hvernig virkar žaš?

"Viš komumst ekkert įfram meš žvķ aš loka landiš og ofvernda išnašinn meš tollum og vörugjöldum. Žetta veršur gert meš žvķ aš markvisst auka samkeppni," Atvinnuleysi kemur okkur ekkert įfram heldur frekar skapar hringekju daušans fyrir atvinnulķfiš, verstu nokkuš hvernig viš borgum fyrir atvinnuleysiš og Rķkisstarfsmenn?

Brynjar Žór Gušmundsson, 26.5.2013 kl. 17:04

Bęta viš athugasemd

Ekki er lengur hęgt aš skrifa athugasemdir viš fęrsluna, žar sem tķmamörk į athugasemdir eru lišin.

Höfundur

Marinó G. Njálsson
Marinó G. Njálsson
Upplýsingaöryggi og persónuvernd eru mínar ær og kýr, þó ég blaðri um allt og ekkert hér á blogginu. Er í Hagsmunasamtökum heimilanna og berst fyrir réttlæti fyrir heimili í landinu.  Loks er ég faggiltur leiðsögumaður.  Netfangið mitt er mgn@islandia.is og netfang fyrirtækisins oryggi@internet.is.

Heimsóknir

Flettingar

  • Ķ dag (2.4.): 1
  • Sl. sólarhring: 2
  • Sl. viku: 38
  • Frį upphafi: 1673498

Annaš

  • Innlit ķ dag: 1
  • Innlit sl. viku: 37
  • Gestir ķ dag: 1
  • IP-tölur ķ dag: 1

Uppfęrt į 3 mķn. fresti.
Skżringar

Aprķl 2023
S M Ž M F F L
            1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30            

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband