Leita ķ fréttum mbl.is
Embla

Bloggfęrslur mįnašarins, febrśar 2011

Er sęstrengur til Evrópu žaš sem er best fyrir ķslenskt samfélag?

Bloomberg fréttaveitan er meš frétt um hugsanlegan śtflutning į raforku um sęstreng til Skotlands.  Hugmyndin er ekki nż į nįlunum, kom lķklegast fyrst fram fyrir hįtt ķ 30 įrum, a.m.k. tók ég hana til skošunar viš gerš lokaverkefnis mķns viš Stanford hįskóla veturinn 1987 - 88.

Viš skulum hafa ķ huga, aš Ķsland er žegar einn stęrsti śtflytjandi raforku žegar.  Žaš er sś raforka sem notuš er viš fiskvinnslu, įlframleišslu og ašra raforkufreka framleišslu į śtflutningsafuršum.  Žessi notkun raforku er undirstašan žeirrar efnahagsuppbyggingar sem hér hefur įtt sér staš undanfarna įratugi.  Önnur hliš į žessu mįli er grķšarleg skuldasöfnun žjóšarinnar og gengiš hefur veriš fulllangt į żmis nįttśrugęši.

Į sķnum tķma bar ég hugmyndina um śtflutning į raforku um sęstreng undir leišbeinanda minn, Allan Mann, en hann var į žeim tķma ein helsti sérfręšingur ķ heiminum varšandi uppbyggingu vatnsaflsraforkuvera.  Višbrögš hans voru heldur snubbótt en žó skżr:  Notiš raforkuna į Ķslandi til aš framleiša śtflutningsafuršir.  Į žeim tķma sem lišinn er hefur ekkert gerst sem sannfęrir mig um hiš gagnstęša.  Ég bż vissulega ekki lengur yfir sambęrilegri séržekkingu į žessum mįlum, eins og haustiš 1988, en hef reynt eftir bestu getu aš fylgjast meš.

Samkvęmt frétt Bloomberg er veriš aš skoša aš flytja 18 teravattsstundir af raforku įrlega til Skotlands.  (Landsvirkjun hefur boriš žetta til baka og žar segjast menn vera aš skoša 4 - 6 TWst, žannig aš framleišslan verši alls 18 TWst.)  Samkvęmt vef Landsvirkjunar var įrsvinnsla fyrirtękisins 12,2 Twst įriš 2009 ķ 12 orkuverum, ž.e.

6 Twst er um 50% aukning og ętli Landsvirkjun ekki aš segja upp nśverandi raforkusölusamningum til stórišju og loka į sölu til almennings, žį žarf aš byggja nż orkuver, endurnżja žau sem eru fyrir og/eša kaupa raforku af öšrum framleišendum.  Nś veit ég ekki hvaš mun kosta aš byggja žęr virkjanir sem žarf til aš framleiša 4-6 TWst į įri.  Haft er eftir Rögnu Söru Jónsdóttur, fjölmišlafulltrśa LV, aš kostnašurinn viš hverja TWst liggi į bilinu USD 300 - 400 milljónir.  Ég geri rįš fyrir aš hér hafi eitthvaš skolast til og įtt sé viš kostnaš viš uppsett afl til aš framleiša teravattstundirnar 4-6.  Ef svo er, žį er stofnkostnašurinn į bilinu 140 - 280 milljaršar kr. (1,2 - 2,4 milljaršar USD).  Bętum viš žetta kostnašinum viš sęstrenginn upp į USD 2,1 milljaršar og fįum heildarkostnaš į bilinu 3,3 - 4,5 milljaršar USD (380 - 522 ma.kr.).   Bloomberg bendir į aš mišaš viš nśverandi markašsašstęšur fįist 0,3-0,45 milljaršar USD (34-52 ma.kr.) fyrir 4-6 TWst ķ Bretlandi eša 74 m.USD (8,6 ma.kr.) fyrir hverja TWst.  Nś veit ég ekki hvort Ragna Sara tók inn ķ sķna tölu kostnaš viš flutning į raforkunni frį aflstöš aš sęstreng.  Lķklega yršu strengirnir margir og fęru ķ hafiš į mismunandi stöšum.  Žegar veriš er aš tala um svona stórt verkefni verša örugglega geršar mun rķkari kröfur um aš taka tillit til nįttśrunnar.  34-52 m.kr. tekjur af raforkusölu mega ekki verša į kostnaš annarra tekna, svo sem af feršažjónustu.

Ég reikna meš žvķ aš svona verkefni verši ekki unniš nema į mjög löngum tķma, lķklegast 10-20 įrum.  Skuldsetning žjóšfélagsins, sem er śt śr kortinu nśna, veršur oršin ein sś hęsta ķ heimi mišaš viš landsframleišslu.  Landsframleišslan eykst vissulega um einhver prósent mišaš viš nśverandi stöšu.  Framkvęmdirnar munu valda umtalsveršri ženslu į framkvęmdatķmanum, en verši haldiš rétt į spilunum, žį veršur hśn minni en varš af Kįrahnjśkavirkjum.  Aš framkvęmdum loknum er ekki žörf fyrir mikinn mannafla til aš reka kerfiš.

Gott og vel, eftir 20 - 30 įr veršur hugsanlega bśiš aš reisa hér raforkuver um allt land til žess aš anna žörf raforkužyrstra Breta.  Spurningin sem viš žurfum aš svara:  Er žetta žaš sem viš viljum?  Viljum viš verša aš raforkuforšabśi fyrir Bretland um ófyrirséša framtķš įn žess aš žaš leiši til atvinnusköpunar svo nokkru nemur hér į landi?  Um žessar mundir vinna innan viš 250 manns hjį LV.  Gefum okkur aš 50% stękkun į raforkuöflunarkerfinu fjölgi starfsmönnum ķ sama hlutfalli, ž.e. śr 250 ķ 375 manns.  Gefum okkur sķšan aš hjį Landsneti (sem sér um flutningskerfiš) fjölgi lķka um 50%, ž.e. śr 93 ķ 140 manns og loks aš viš sęstrenginn starfi um 50 manns.  Žį hafa framkvęmdir upp į um 500 milljarša kr. skapaš 225 varanleg störf.  Žaš sem meira er:  Bśiš veršur aš nżta stóran hluta fżsilegra virkjunarkosta og fįtt veršur um góša staši til aš virkja fyrir ašra ķslenska atvinnuuppbyggingu.  Allt žetta til aš fį tekjur upp į kannski 50 ma.kr. į įri.  Ég spyr aftur:  Er žetta žaš sem viš viljum?

Framtķšarsżn til nżtingu raforku veršur aš fara saman viš framtķšarsżn okkar til atvinnuuppbyggingar.  Į hverju įri bętast nokkur žśsund manns į atvinnumarkaš.  Nżting innlendrar orku er forsenda žess aš hęgt sé aš byggja hér upp nęgilega mörg störf.  Innlend veršmętasköpun er forsenda hagvaxtar.

Annars er margt svo vitlaust ķ Bloomberg-fréttinni, aš mašur veltir žvķ fyrir sér hver tilgangurinn er.  T.d. er ekki geršur neinn greinarmunur į raforkuframleišslu og annarri nżtingu innlendra orkugjafa.  Žaš er lķklegast satt, aš veriš sé aš nżta um 18 TWst af innlendri orku, en hįtt ķ žrišjungur fer til hśshitunar og sś orka veršur ekki nżtt til śtflutnings.  Sķšan hefur Landsvirkjun leišrétt umfangiš og segir žaš vera 4-6 TWst ķ staš 18, en višmęlendurnir annaš hvort skilja ekki tölurnar eša eru aš tala ķ kross viš fréttamann Bloomberg.

Mķn skošun er aš ljśka eigi viš rammaįętlun um nżtingu orkuaušlinda įšur en nokkur įkvöršun um framhaldiš er tekin.  Gerum hlutina einu sinni rétt.

 


Séu einstök fyrirtęki of stór, žarf aš takmarka stęrš žeirra

Hugmyndir um hękkun innstęšutrygginga voru settar fram af ESB sl. sumar.  Ķ žvķ tilefni birtist frétta į mbl.is 12. jślķ undir fyrirsögninni "Innistęšutrygging hękkuš?"  Viš žessa frétt hengdi ég bloggfęrslu sem ég vil endurbirta hérna fyrir nešan.  Einnig skrifaši ég fęrslu um žessa hluti 19. janśar sl. Kolvitlaust aš sameina bankana - Žeir eru žegar of stórir fyrir tryggingasjóšinn.  Ķ bįšum žessum fęrslum bendi ég į aš innstęšutryggingar sem tryggja eiga ķslenskt fjįrmįlakerfi ganga ekki meš žį stęrš af bönkum sem er hér į landi.  Hver banki um sig er einfaldlega of stór fyrir žetta kerfi og tryggingasjóšur mun aldrei standa undir žvķ aš einn stóru bankanna félli į nefiš. En hér er fęrslan:

Verši žetta aš veruleika, žarf aš setja tķmabundiš žak į innlįnasöfnun bankanna

Fyrir Alžingi liggur frumvarp, žar sem lagt er til aš innstęšur verši varšar upp aš EUR 100.000.  Ķ frumvarpinu er gert rįš fyrir aš greišslur fari fram aš hįmarki 20 dögum eftir aš Fjįrmįlaeftirlitiš hefur śrskuršaš aš innlįnsstofnun hafi veriš tekin til slitamešferšar.

Ég veit ekki alveg hvaš ķslenskum stjórnvöldum gengur til aš leggja fram žetta frumvarp.  Ekki sé ég aš žaš sé fręšilegur möguleiki į žvķ aš rķkissjóšur, hvaš žį tryggingasjóšurinn hafi fjįrhagslegt bolmagn nęstu 10 - 15 įrin til aš standa undir žeim fjįrśtlįtum, sem fall, žó vęri ekki nema, eins af stóru bönkunum hefši ķ för meš sér.  Vissulega eru sett mikil takmörk į žaš ķ frumvarpinu hverjir njóta trygginganna.  Žannig eru eftirfarandi innstęšur ekki tryggšar

  • innstęšur ķ eigu fjįrmįlafyrirtękja, 
  • innstęšur sem tengjast mįlum žar sem sakfellt hefur veriš fyrir peningažvętti,
  • innstęšur fyrirtękja sem fjįrmįlafyrirtęki fara meš virkan eignahlut ķ,
  • innstęšur rķkis, sveitarfélaga, stofnanna žeirra og fyrirtękja aš meiri hluta ķ eigu opinberra ašila,
  • innstęšur rekstrarfélags veršbréfasjóša og annarra sjóša um sameiginlega fjįrfestingu,
  • innstęšur annarra félaga ķ sömu samsteypu,
  • innstęšur sem ekki eru skrįšar į nafn.

Žrįtt fyrir žetta er lķklegt aš fall eins banka myndi setja rķkissjóš ķ nęr ómögulega stöšu.

Gróft séš mį skipta innstęšum ķ fjóra nokkuš jafna parta, ž.e. bankarnir žrķr og sķšan ašrir.  Falli einhver innlįnsstofnun śr hópi hinna minni, žį veršur höggiš lķklegast ekki svo mikiš aš rķkissjóšur geti ekki hlaupiš undir bagga.  Vandinn veršu mun meiri ef einhver af bönkunum žremur rišar til falls.  Žó žaš gerist er ekki vķst aš reyni į tryggingasjóšinn, žar sem viš hruniš ķ október 2008 kom ķ ljós aš Ķslandsbanki og Kaupžing gįtu greitt śt sķnar innstęšur.  Landsbankinn hefur ekki ennžį getaš gert žaš gagnvart Icesave-innstęšueigendum.

Um sķšustu įramót voru innlįn ķ ķslenskum innlįnsstofnunum um 1.660 milljaršar, samanboriš viš rśmlega 3.120 milljarša 30.9.2008.  Samkvęmt śtreikningi Talnakönnunar fyrir efnahags- og višskiptarįšuneytiš var gert rįš fyrir aš um 530 milljaršar vęru tryggšir mišaš viš 50.000 evru tryggingu (prentvilla ķ athugasemd meš frumvarpinu, en žar segir 100.000 evrur).  Hękkum upphęšina ķ 100 ž.EUR og gengi evru upp į 150, žį mį gera rįš fyrir aš tryggšar innstęšur gętu veriš allt aš 650 milljaršar, žó sś tala sé lķklegast ķ hęrri kantinn.  (Höfum ķ huga aš eingöngu 1% innstęšureikninga einstaklinga og 4% hjį fyrirtękjum voru meš hęrri innstęšu en 10 m.kr. annars vegar ķ lok september 2008 og hins vegar įrslok 2008, samkvęmt śtreikningum Talnakönnunar.)

Gerum nś rįš fyrir aš einn stóru bankanna falli, en hann eigi fyrir 70% af innlįnum.  Žį standa eftir um 50-60 milljaršar.  Reynslan sżnir okkur aftur, aš falli einn banki, žį eru miklar lķkur į žvķ aš hinir fylgi meš.  Viš erum žvķ hugsanlega aš tala um aš tryggingasjóšurinn žurfi aš reiša fram 150-180 milljarša innan viku frį žvķ aš bankarnir hrynja.  Žiš veršiš bara aš afsaka, en ég sé žaš ekki gerast.  Ekki mį gleyma žvķ aš įhętta eykst eftir žvķ sem bankarnir stękka og ekki er žaš markmiš žeirra aš minnka.

Ef ég į aš segja eins og er, žį er eina leišin til žess aš Ķsland geti uppfyllt vęntanlega tilskipun ESB og žau lög sem liggja ķ frumvarpi fyrir Alžingi, aš setja hömlur į vöxt innlįna hjį bönkunum žremur žar til aš hér hefur veriš komiš į betra eftirliti meš fjįrmįlafyrirtękjum, regluverk fyrir fjįrmįlakerfiš hefur veriš stórlega eflt og hér eru framkvęmd alvöru įlagspróf.   Framtķšarsżnin sem fellst ķ nżju tryggingakerfi er žess ešlis, aš žaš žarf margar hęfilega stórar einingar ķ staš žriggja risastórra.  ESB er ekki aš gera žannig breytingar (samkvęmt fréttum) į tryggingakerfinu, aš žaš henti ķslenskum ašstęšum.  Hęrri tryggingafjįrhęš gerir įstandiš bara erfišara ķ litlum hagkerfum.  Telji menn žetta svartsżnistal hjį mér, žį segir reynsla sögunnar okkur annaš.  


mbl.is Rķkiš verši aš hlaupa undir bagga
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Dęmt aš Arion banki eigi ekki ašild aš hluta mįls - Skaut bankinn sig ķ fótinn?

Ķ gęr féll ótrślega furšulegur dómur ķ Hérašsdómi Reykjavķkur ķ mįli Sjómannafélagi Ķslands gegn Arion banka.  Sjómannafélagiš krafši Arion banka um endurgreišslu į ofgreišslu sem innt var af hendi frį lįntökudegi.  Upphaflega var lįniš 15 m.kr. til 20 įra, en Sjómannafélagiš greiddi žaš upp į 3 įrum, alls 37 m.kr.  Krafši Sjómannafélagiš Arion banka um tępar 20 m.kr. ķ ofgreišslur mišaš viš aš lįniš félli undir fordęmisgildi dóma Hęstaréttar ķ mįlum nr. 92/2010, 153/2010 og 471/2010.  Hérašsdómari féllst į žį kröfu Sjómannafélagsins aš framangreindir dómar vęru fordęmisgefandi fyrir umrętt lįn, ž.e. lįniš vęri meš ólöglega verštryggingu ķ formi gengistryggingar.  En nśna kemur aš hinum ótrślega žętti ķ mįlinu:

Dómarinn įkvaš aš įbyrgš Arion banka į lįninu nęši bara aftur til žess dags, žegar lįniš var formlega tekiš yfir af bankanum, ž.e. 8. janśar 2010.  

Dómarinn įkvaš sem sagt aš rök Arion banka ęttu aš gilda, en um žaš segir ķ dómnum:

Stefndi segir aš skuldabréf stefnanda hafi ekki veriš į mešal žeirra eigna sem framseldar voru frį Kaupžingi banka til Nżja Kaupžings banka 21. október 2008.  Skuldabréfiš hafi ekki veriš framselt stefnda fyrr en 8. janśar 2010.  Hann hafi žvķ ašeins tekiš viš sķšustu greišslunni af bréfinu, 5.901.515 krónum, sem innt var af hendi 13. janśar 2010.  Fram til žess tķma hafi stefndi tekiš viš greišslum ķ umboši annars ašila, fyrst Kaupžings banka og sķšar Sešlabanka Ķslands.

Eins og ég segi, žį veit ég ekki hvort ég eigi aš hlęja eša grįta.  Fįrįnleikinn ķ žessu mįli er aš Arion banki og įšur Nżja Kaupžing sįu um innheimtu į lįnum sem voru ķ eigu žrišja ašila, ķ žessu tilfelli Kaupžings banka og sķšar Sešlabanka Ķslands.  Ég hef ekki hugmynd um hvort skuldarinn hafi vitaš um žaš, aš Arion banki/Nżja Kaupžing hafi eingöngu stašiš ķ innheimtu fyrir raunverulegan eiganda eša ekki. 

Žaš viršist ekki koma mįlinu viš aš žegar Nżja Kaupžing var stofnaš var gegniš śt frį žvķ aš bankinn tęki yfir réttindi og skyldur gamla bankans.  Sjómannafélagiš hefši žvķ mįtt ganga śt frį žvķ aš svo hafi einnig veriš žegar žetta lįn var yfirtekiš.  Nišurstaša hérašsdóms er samt sś aš Sjómannafélagiš žarf aš fara ķ mįl viš Sešlabanka Ķslands til aš fį endurgreitt žaš sem ofgreitt var mešan lįniš var ķ eigum bankans og sķšan viršist mér sem best fyrir félagiš aš lįta žar viš sitja.  Meš žessu fęr félagiš endurgreitt kr. 5.901.515 frį Arion banka og kr. 11.782.549 frį Sešlabankanum eša alls kr. 17.684.064 vegna ofgreišslna į tķmabilinu frį 1.1.2009 til 13.1.2010.  Žaš kemur sķšan ķ hlut slitastjórna eša skiptastjórnar Kaupžings banka aš krefja Sjómannafélagiš um "vangreišslurnar" fyrir tķmabiliš frį lįntökudegi og žar til Sešlabankinn eignašist lįniš.  Sé ég nś ekki fyrir mér aš slitastjórn/skiptastjórn leggist meš miklum žunga ķ žį innheimtu, žar sem žį verša starfshęttir Kaupžings banka dregnir inn ķ mįiš.

Skaut Arion banki sig ķ fótinn?

Ég get ekki annaš en velt fyrir mér afleišingum žessa dóms.  Nś eru fjįrmįlafyrirtękin į fullu eša endurreikna fyrrum gengistryggš lįn, mörg hver allt aš 10 įr aftur ķ tķmann.  Getur veriš aš žau hafi ekki heimild til žess vegna ašildarskorts.  Getur veriš aš NBI ehf. sé ekki ašili aš lįnum sem tekin voru hjį Landsbanka Ķslands fyrr en eftir yfirtöku žeirra?  Gildir žaš sama um Ķslandsbanka?  Er Arion banka ekki heimilt aš endurreikna lįnin sem hann tók yfir 8. janśar 2010 nema frį žeim degi?  Ķ žvķ fólust rök Arion banka.

Réttindi og skyldur er snśiš par.  Hafi Arion banki ekki skyldur gagnvart lįni Sjómannafélags Ķslands nema eftir 8. janśar 2010, žį hefur bankinn ekki heldur réttindi gagnvart lįninu nema frį žeim tķma.  Žrautavarakrafa Arion banka er, t.d., aš bankinn endurgreiši ekki ofgreišslur sem įttu sér staš įšur en bankinn var stofnašur ķ október 2008.  Aftur, hafi bankinn ekki įtt skyldur fyrir žann tķma, žį įtti hann ekki heldur réttindi.  Hver į žį slķk réttindi og skyldur? Jś, Kaupžing banki.  Hvaša réttindi og skyldur eru žaš?  Aš gera upp lįn ķ samręmi viš dóma Hęstaréttar frį 16. jśnķ og 16. september 2010.  Dettur nokkrum heilvita manni ķ hug, aš Kaupžing banki lįti reyni į vangreišslur nokkur įr aftur ķ tķmann?  Samkvęmt tölum ķ dómi hérašsdóms eru vangreišslur frį lįntöludegi til og meš 1.10.2008 kr. 949.511 ef mišaš er viš óverštryggša vexti Sešlabanka Ķslands.  Rökstušningur Arion banka gengur śt į, aš ekki sé hęgt aš krefja bankann um endurgreišslu į ofgreišslu sem įtti sér staš įšur en "stefndi var stofnašur", eins og segir ķ dómnum.

Žetta er einmitt atrišiš žar sem mér finnst Arion banki skjóta sig og keppninauta sķna ķ fótinn:  Sé ekki hęgt aš sękja ofgreišslur til Arion banka sem įttu sér staš įšur en Nżja Kaupžing var stofnaš vegna ašildarskorts (mišaš viš mįlflutninga annars stašar), žį getur Arion banki ekki heldur krafiš lįntaka um vangreišslur vegna gjalddaga įšur en bankinn var stofnašur.  Réttindi og skyldur Arion banka hljóta aš gilda frį sömu dagsetningu.  Nś veršur Arion banki aš įkveša sig frį hvaša dagsetningu žessi réttindi og skyldur bankans eiga aš gilda.  Žangaš til bankinn hefur įkvešiš sig, žį er žaš mķn skošun aš enginn lįntaki eigi aš samžykkja kröfur bankans um vangreišslur vegna gjalddaga fyrir 8. október 2008 Žessu til višbótar eiga lįntakar aš krefjast upplżsinga um žaš hvenęr bankinn tók yfir lįn frį Kaupžing banka eša Sešlabanka Ķslands og hafna öllum kröfum Arion banka um vangreišslur fram aš žeim tķma.  Lįntakar eiga aftur į móti aš standa fastir į žvķ aš höfušstóll lįna žeirra verši leišréttur, haršneita aš ofan į höfušstólinn verši bętt vangreiddum vöxtum fyrri įra.  Eins og Arion banki segir sjįlfur ķ vörn sinni fyrir hérašsdómi, žį er bankinn ekki ašili aš žeim hluta kröfunnar.

Er afturvirkni vaxta žar meš ķ reynd śr sögunni?

Ég get ekki annaš en valt žvķ fyrir mér hvort meš žessu sé afturvirkni vaxtanna śr sögunni, a.m.k. ķ žvķ tilfelli žar sem krafan/lįniš hefur flust į milli kennitalna.  "Vangreiddir" vextir nį ķ öllum tilfellum til gjalddaga įšur en žrķburarnir féllu.  Krafan vegna vangreišslu ętti žvķ aš eiga uppruna sinn hjį žeirri fjįrmįlastofnun sem var handhafi skuldabréfsins į žeim tķma sem "vangreišslan" įtti sér staš.  Žęr fjįrmįlastofnanir eru nęr allar meš tölu farnar į hausinn.  Žvķ til višbótar tóku mörg žessara fjįrmįlafyrirtękja og eigendur žeirra į grófan hįtt stöšu gegn višskiptavinum sķnum, bęši meš markašsmisnotkun varšandi verš hlutabréfa og ekki sķšur ķ stöšutöku gegn krónunni ķ žeim, aš žvķ viršist, eina tilgangi aš fella krónuna og gręša sem mest į falli hennar.

Ég hlakka til aš hlusta į mįlflutning Kaupžings banka, žegar reynt veršur aš innheimta vangreidda vexti.  Žó svo aš slitastjórn/skiptastjórn hafi ekki veriš žįtttakendur ķ svikunum, lögbrotunum og prettunum, žį žyrftu žessir ašilar aš verja hįtterni stjórnenda og eigenda bankans.  Sé ég žaš ekki fyrir mér gerast.


Ef viš tökum Björgólf śt śr jöfnunni, žį er Ķsland ķ lagi - Hvern er veriš aš blekkja?

Sešlabanki Ķslands hefur komist aš žeirri nišurstöšu aš meš žvķ aš taka tvö af fyrirtękjum Björgólfs Thors Björgólfssonar śt śr męlingum į hagstęršum (ž.e. Actavis og Landsbanka Ķslands), žį er staša Ķslands bara fķn.  Žetta kemur m.a. fram ķ skżrslu Sešlabankans um skuldastöšu žjóšarbśsins, sem kom śt ķ gęr.  Greining Arion banka fjallar um žetta ķ Morgunpunktum sķnum.

Žetta er merkileg ašferš hjį SĶ til aš koma stöšu žjóšarbśsins į réttan kjöl.  Ég skil bara ekkert ķ žeim aš hafa ekki fattaš žetta fyrr.  T.d. vęri hęgt aš flytja Landsvirkjun śr landi og žį hyrfi góšur hluti af skuldum žjóšarbśsins, lįtum Orkuveitu Reykjavķkur fljóta meš og sjįvarśtveginn og žį vęrum viš bara skuldlaus viš śtlönd fyrir utan skuldir rķkisins.

Žessi talnaleikfimi SĶ er aš mķnu mati ekki snišug.  Viš reiknum okkur ekki śr mķnus ķ plśs.  Actavis er starfandi į Ķslandi og hefur mér vitanlega ekki veriš afskrįš sem ķslenskt félag.  Skuldir žess eru žvķ ķslenskar, žar til žaš gerist aš žaš veršur hlutdeildarfélag ķ Deutshe Bank sem er ekki oršiš.

En skošum žaš sem visir.is hefur upp śr Morgunpunktum Greiningar Arion banka:

Įn banka ķ slitamešferš var višskiptajöfnušur neikvęšur um 3,7% af VLF įriš 2010.

Žegar bśiš er aš gera rįš fyrir hlut erlendra kröfuhafa ķ gömlu bönkunum var višskiptajöfnušurinn hinsvegar jįkvęšur um 6,4% af VLF.

Žegar ennfremur er bśiš aš taka Actavis śt śr svišsmyndinni er višskiptaafgangurinn hvorki meira né minna en 13% af VLF sem gera um 200 milljarša kr. į įri

Ef matiš ķ skżrslunni stenst er ljóst aš afgangur į vöru- og žjónustuvišskiptum mun duga til aš standa undir vaxta- og aršgreišslum til erlendra ašila įsamt žvķ aš töluvert svigrśm veršur til aš greiša nišur skuldir žjóšarbśsins.

Mér finnst žessar įlyktanir Greiningar Arion banka stórhęttulegar og jafnvel aš eitthvaš vanti upp į aš menn hafi lesiš skżrslu SĶ.  Žó svo aš bankar ķ slitamešferš og hlutur erlendra kröfuhafa ķ gömlu bönkunum sé tekin śt śr jöfnunni, žį žarf į einhverjum tķma aš fęra žessar eignir śr landi.  Ķ skżrslunni kemur t.d. fram ķ töflu III-2 į bls. 17 aš innlendar eignir föllnu bankanna 30. jśnķ 2010 hafi numiš 1.110 milljöršum kr.  Žessa peninga žarf aš flytja śr landi į einhverjum tķma til aš gera upp viš erlenda kröfuhafa.  Af žessum 1.110 milljöršum kr. eru 275 milljaršar kr. ķ innstęšum ķ erlendum gjaldeyri, en annaš er eignir ķ ķslenskum krónum.  Ķ heildina er žessi tala 5,5 sinnum śtreiknašur jįkvęšur višskiptajöfnušur, en fyrir utan innstęšur ķ erlendum gjaldeyri er talan rķflega 4-faldur śtreiknašur jįkvęšur višskiptajöfnušur.  (Raunar tel ég aš innstęšur ķ erlendum gjaldeyri séu ekki varšveittar ķ erlendum gjaldeyri, heldur bara sem rafręn fęrsla, žannig aš śtvega žarf 1.110 milljarša ķ erlendum gjaldeyri.)  Aš reikna žessa 1.110 milljarša śt śr gjaldeyrisžörf er aš mķnu einstaklega barnaleg tilraun til blekkingar.

Icesave er įbyrgš Alžingis er ekki inni ķ žessari tölu SĶ.  Enginn veit hve hį hśn veršur.  Gerum rįš fyrir aš hśn verši 200 milljaršar, žį vantar sem sagt 1.310 milljarša viš śtflęši gjaldeyris frį landinu.  Žessi tala er um 87% af vergri landsframleišslu!

Ég tel žaš vera įkaflega blekkjandi aš nota hreinar žjóšarskuldir sem višmiš um getu žjóšarbśsins til rįša viš eftirspurn eftir gjaldeyri. Svo er bara alls ekki.  Višskiptajöfnušur er lķka villandi višmišun, žar sem hluti hans er ekki hreint innstreymi gjaldeyris.  Hękkun į verš erlendra eigna žjóšarbśsins veldur t.d. hękkun į višskiptajöfnuši, en enginn gjaldeyrir kemur inn ķ landiš.  Žó svo aš lķfeyrissjóširnir, svo dęmi sé tekiš, selji erlendar eignir meš hagnaši, žį er ekkert sem segir aš žeir muni flytja gjaldeyrinn til landsins.  Eina višmišiš sem hér er marktękt er hreint innflęši gjaldeyris vegna vöru- og žjónustuliša og hvort žaš sé nęgjanlegt til aš standa undir hreinu śtstreymi gjaldeyris vegna annarra žįtta.  Ég žigg öll rök sem męla til annars.


mbl.is Umtalsvert svigrśm til gjaldeyriskaupa
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Ekkert ferli stoppar įsetning til illra verka - Mįliš er aš uppgötva illvirkin ķ tęka tķš

Ég var bešinn um aš fara yfir ferliš viš skrįningu nafns og kennitölu žeirra sem eru fylgjandi žvķ aš Icesave-lögin hin žrišju fari ķ žjóšaratkvęšagreišslu.  Leitušu ašstandendur undirskriftarsöfnunarinnar til mķn, žar sem upplżsingaöryggi og persónuvernd er žaš sem ég fęst viš ķ mķnu starfi.  Eftir skošun į ferlinu, žį kom ég meš fjölmargar spurningar, sem ašstandendur söfnunarinnar svörušu af kostgęfni.  Ein sneri aš möguleika fólk til aš skrį inn bull nöfn og kennitölur.  Til aš hafa ferliš eins einfalt og hęgt er, žį er samanburšur į nöfnum og kennitölum geršur žegar lokaš hefur veriš fyrir söfnunina.  Kjįnaprik, prakkarar og skemmdarvargar geta žvķ eytt tķma sķnum ķ aš skrį inn Bart Simpson eša Kaptein Kirk hafi žeir einhverja frišžęgingu śt śr žvķ, en žessum skrįningum er öllum eytt ķ yfirferš skrįninga.  Žį óskaši ég eftir žvķ aš skošašar vęru margfaldar skrįningar frį sömu IP-tölu til aš koma ķ veg fyrir aš einhver sęi sér leik ķ žvķ aš hrśga inn undirskriftum įn žess aš hafa til žess heimild viškomandi ašila.

Vegna skamms undirbśningstķma fyrir žessa söfnun var įkvešiš aš fara ofangreinda leiš.  Hefur hśn ekki hingaš til žótt orka tvķmęlist og margoft višgengist.  Spurningar sem mį spyrja sig, eru hvers konar ferli hefši veriš ęskilegt og hvers konar ferli hefši komiš ķ veg fyrir skemmdarverk illa ženkjandi ašila į svona framtaki.

Svo ég svari sķšari spurningunni fyrst, žį hefši ekkert ferli komiš ķ veg fyrir tilraunir til skemmdarverka.  Sumir eru bara ekki stęrri persónur en svo, aš žeir hafa žörfina til aš skemma fyrir öšrum.  Žeir verša aš eiga žaš viš sķna sišgęšisvitund.  Ekkert ferli stoppar einstakling ķ žeim eindregna įstendingi sķnu aš koma fram illum vilja.  Hlutverk öryggisrįšstafana ķ žessu tilfelli er ekki aš koma ķ veg fyrir bullskrįningar, heldur aš uppgötva žęr įšur en listinn er sendur forseta Ķslands.

Hvernig er ęskilegt ferli?  Ķ fyrsta lagi, žį er ekki til neitt fullkomlega öruggt ferli.  Jś, žaš hefši veriš gott aš lįta viškomandi stašfesta skrįninguna.  Sį hįttur hefur kosti og galla.  Kostirnir eru aš meiri lķkur vęru į žvķ aš stašiš vęri heišarlega aš öllum skrįningum (gert er rįš fyrir aš stęrsti hluti skrįninga sé ķ lagi frį upphafi) og hęgt vęri aš koma upp um falsašar skrįningar.  Ókostirnir eru aš ekki eru allir meš tölvupóst eša netbankaašgang til aš fį slķk stašfestingarboš, flękjustig skrįningarinnar eykst og meiri lķkur eru į villum viš innslįtt.  Nęst žį hefši veriš gott aš gefa fólki kost į aš sjį hvaša ašilar hefšu skrįš sig, svo einstaklingar sem hafa veriš skrįšir ranglega gętu krafist leišréttingar.  Slķkt ferli kallar lķka į misbeitingu, ž.e. óprśttnir ašilar gętu sagst vera réttilega skrįšur ašili og krafist žess aš nafniš vęri fjarlęgt, meiri umgjörš hefši žurft til aš sannreyna strax aš nafn og kennitala vęri til ķ žjóšskrį og žaš sem mestu mįli skiptir, fleiri hefšu haft ašgang aš gögnum sem žar meš hefši leitt af sér rķkari kröfur um röklęgt öryggi.

Nęst mį spyrja hvort nśverandi fyrirkomulag sé fullnęgjandi.  Žaš er mķn skošun aš nśverandi fyrirkomulag uppfylli žęr kröfur sem geršar eru til undirskriftar į borš viš žessa.  Ašstandendur söfnunarinnar munu lįta framkvęma skošun į skrįningum meš žaš ķ huga aš finna dęmi um žar sem nöfn og/eša kennitölur eru a) ekki til ķ žjóšskrį, b) eiga ekki saman.  Eftir munu standa einhver dęmi um nöfn og kennitölur sem til eru ķ žjóšskrį, en voru misnotuš af óheišarlegum ašilum.  Ómögulegt er aš segja til um hve stór hluti skrįninga falla undir žennan hóp.  1% er um 389 skrįningar og 10% um 3.886 skrįningar.  Ég er viss um aš fjöldinn er vel undir 10% mörkunum og mjög lķklega vel undir 5%.  Ég held nefnilega aš Ķslendingar séu upp til hópa heišarlegir og žaš séu nęr eingöngu žeir sem vilja skemma sem bśa yfir žeim óheišarleika aš skrį inn rangar upplżsingar.

Er söfnunin marklaus, ef allt aš 10% skrįninga er skemmdarverk?  Nei, alveg afdrįttarlaust ekki.  Žó svo aš 20% skrįninga vęri skemmdarverk, žį er söfnunin ekki marklaus.  Hin 80-90% eru žó a.m.k. heišarlegar skrįningar.  Ekki skiptir meginmįli hvort heišarlegar skrįningar eru 30.000, 34.500 eša 39.000.  Komiš hefur fram eindreginn vilji umtalsveršs hluta kjósenda aš mįliš fari ķ žjóšaratkvęši.  Sé aftur 40 - 50% skrįninga óheišarlegar, žį tel ég kröfuna um žjóšaratkvęši ekki njóta nęgilegs stušnings og söfnuna ómarktęka.

Sorglegast finnst mér ķ žessu, aš ekki sé hęgt aš treysta į heišarleika manna.  Ķtrekaš gerist žaš, aš andstęšingar einhverrar hugmyndar reyna aš skemma fyrir fylgjendum hennar. Ekki meš žvķ aš koma meš sannfęrandi rök fyrir įgęti sinnar skošunar.  Nei, meš skemmdarverkum.

Svo vill til aš söfnun, eins og sś sem hér um ręšir, nżtur verndar fjarskiptalaga og raunar lķka laga um persónuvernd.  Rangar skrįningar eru žvķ brot į žessum tvennum lögum.  Hafa skal ķ huga, aš kjosum.is er ekki sį sem skrįir upplżsingarnar, heldur tekur viš skrįningum.  Sį sem skrįir upplżsingar ranglega er skyldugur samkvęmt lögum um persónuvernd og mešferš persónuupplżsinga aš sjį til žess aš rangar upplżsingar séu leišréttar.  Ašstandendur kjosum.is eiga aš gera žaš sem ķ žeirra valdi stendur til aš tryggja aš skrįšar upplżsingar séu réttar og fjarlęgja žęr sem ekki standast skošun.  Meš žvķ eru žeir aš uppfylla skyldur sem persónuverndarlögin setja žeim.  Žaš er aldrei hlutverk ašstandenda kjosum.is aš tryggja heišarleika viš skrįningu. Slķkt veršur hver og einn aš eiga viš sig.


mbl.is Telur söfnunina marklausa
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Įrni Pįll fer meš fleipur - Śrskuršur Hęstaréttar nęr til lįn óhįš tilgangi og veši

Įrni Pįll Įrnason, efnahags- og višskiptarįšherra, er stundum fljótur į gikknum.  Visir.is hefur eftir rįšherra:

Hann stašfestir aš žaš sem löggjafinn gerši fyrir jól var hįrétt. Žaš er aš segja aš žaš sama gildi ķ grundvallaratrišum um gengistryggš ķbśšalįn og gengistryggš bķlalįn

og sķšan aš žaš

geti reynst erfitt aš finna fordęmisgildi gagnvart öšrum fyrirtękjalįnum

ķ śrskurši Hęstaréttar ķ mįli Tölvupóstsins (mįl nr. 603/2010) sem kvešinn var upp ķ gęr.  Ég ętla žvķ aš hjįlpa rįšherranum ašeins viš lesturinn.  Ķ śrskuršinum segir nefnilega:

Aš framan var gerš grein fyrir lįnssamningi ašilanna, en žar skiptir mestu žaš efni hans aš lįnsfjįrhęš var įkvešin ķ ķslenskum krónum og hana bar aš endurgreiša ķ sama gjaldmišli. Žį var lįniš bundiš sölugengi Sešlabanka Ķslands į tilteknum erlendum gjaldmišlum eins og įšur er lżst, sem einnig bendir ótvķrętt til aš žaš sé ķ ķslenskum krónum, enda engin žörf į aš kveša į um gengistryggingu ef lįn vęri ķ raun ķ erlendri mynt, svo sem varnarašili heldur fram aš samningurinn kveši į um. Slķk verštrygging skuldbindinga ķ ķslenskum krónum er ólögmęt samkvęmt įšurnefndum įkvęšum laga nr. 38/2001. Aš žessu virtu skiptir hvorki mįli žótt stašhęfing um erlent lįn komi fram ķ fyrirsögn lįnssamnings né yfirlżsing sóknarašila um aš skulda ķ erlendum gjaldmišlum „jafnvirši“ tiltekinnar fjįrhęšar ķ ķslenskum krónum. Ašrar fram bornar mįlsįstęšur varnarašila fį heldur ekki hnekkt žvķ aš lįniš var įkvešiš ķ ķslenskum krónum, bundiš viš gengi erlendra gjaldmišla. 

Og sķšar segir um vextina:

Ekki veršur fallist į aš lengd lįnstķma, ólķk veš eša heimild til aš breyta vöxtum skipti mįli um žaš hvaša vextir skuli gilda viš žęr ašstęšur, sem hér reynir į. (Leturbreyting mķn)

Ég fę ekki betur séš en aš Hęstiréttur skżri žetta alveg įgętlega śt.  Hvergi er vikiš aš žvķ aš mįli skiptir til hvers lįniš var tekiš og alveg sérstaklega er tekiš fram aš tegund vešs skiptir ekki mįli.  Hęstiréttur żjar einnig aš žvķ, aš ekki megi krefjast hęrra vaxta afturvirkt, žó žaš sé ekki óyggjandi.

Aš mķnu įliti, žį ganga śrskuršir Hęstaréttar mun lengra en lög nr. 151/2010 aš sumu leiti, ž.e. śrskurširnir nį til fleiri lįna en lögin.  Ķ annan staš ganga lögin lengra, žar sem fjįrmįlafyrirtękjunum er bannaš aš taka drįttarvexti eša vanskilakostnaš inn ķ uppgjör sķn.  Nś er bara aš bķša og sjį hvaš EFTA-dómstóllinn segir eša Eftirlitsstofnun EFTA, žar sem žessi mįl munu alveg örugglega rata žangaš.


mbl.is Endurreiknar öll „gengistryggš" lįn
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Hafnar Hęstiréttur afturvirkum vaxtaśtreikningi? - Ešli vešs eša lengd lįnstķma breytir ekki vöxtum

Hęstiréttur kvaš upp tvo śrskurši ķ gęr.  Segja mį aš žeir séu Salómonsdómar fyrir lįntaka gengistryggšra lįna, en eins og oft įšur lżkur rétturinn ekki mįlinu.  Śrskurširnir sem um ręšir eru:

  • 604/2010 Siguršur Hreinn Siguršsson og Maria Elvira Mendez Pinedo (Ragnar Halldór Hall hrl.) gegn Frjįlsa fjįrfestingarbankanum hf. (Hildur Sólveig Pétursdóttir hrl. Hlynur Jónsson hdl.) og gagnkęra
  • 603/2010 Tölvupósturinn ehf. (Björn Žorri Viktorsson hrl. Gušrśn Björg Birgisdóttir hdl.) gegn Frjįlsa fjįrfestingarbankanum hf. (Hildur Sólveig Pétursdóttir hrl. Jóhann Pétursson hdl.) og gagnkęra

Žrennt viršist skipta miklu mįli ķ śrskuršaroršum Hęstaréttar. Fyrsta er aš lįn lögašila falla einnig undir fordęmi dóma Hęstaréttar nr. 92/2010 og 153/2010 frį 16. jśnķ 2010.

Annaš er aš fordęmi dóms réttarins frį 16. september ķ mįli nr. 471/2010 er sagšur vera afdrįttarlaus, ž.e.

Hęstiréttur taldi aš lengd lįnstķma, ólķk veš eša heimild til aš breyta vöxtum hefšu ekki žżšingu ķ žessum efnum.

Žetta žżšir einfaldlega aš ekki skiptir mįli hvort lįniš er meš veši ķ hśsnęši, bifreiš, vélsleša, hlutabréfum eša mįlverki, hafi lįniš veriš gengistryggt žį skal žaš taka sömu vexti ķ samręmi viš 4. gr. laga nr. 38/2001 um vexti og verštryggingu.  Greinilegt er aš lįntakar sękja ekki meira til réttarins hvaš žetta varšar.

Žrišja atrišiš snżr aš ógreiddum vöxtum, žar sem įkvęši 4. gr. laga nr. 38/2001 leišir almennt til žess aš gjalddagagreišslur hafi veriš ófullnęgjandi sé tekiš tillit tilnżs vaxtaįkvęšis.  Ķ bįšum mįlum vķsar Hęstiréttur til žess aš ekki hafi kęršur til réttarins sį žįttur sem snżr aš afturvirkum vöxtum.  Fyrir Hęstarétti liggi žvķ ekki įgreiningur um hvort heimilt sé aš breyta vöxtunum afturvirk og rétturinn tekur žvķ ekki afstöšu til slķks.

Ķ lok žessarar umfjöllunar um śrskurši Hęstaréttar, žį er rétt aš benda į, aš meirihluti Hęstaréttar hafnar žeirri ósk sóknarašila ķ mįli nr. 604/2010 aš leita įlits EFTA-dómstólsins.  Einn dómari, Ólafur Börkur Žorvaldsson, vildi fara žį leiš.  Er sorglegt aš Hęstiréttur hafi ekki nżtt žetta tękifęri til aš eyša allri óvissu um tślkun neytendaverndartilskipunar ESB.

Hvaš žżša śrskuršir Hęstaréttar?

Eins og ég bendi į aš ofan, žį žżša śrskurširnir aš lögašilar eigi sama rétt og einstaklingar žegar kemur aš žvķ aš tślka hvenęr lįn eru gengistryggš og hvenęr ekki.  Fordęmi dóma nr. 92/2010 og 153/2010 er ótvķrętt įn tillits til žess hver lįntakinn er.  Žį žżšir žetta einnig aš fordęmi dóms nr. 471/2010 gildir um öll lįn óhįš tegund vešs eša lengd lįnstķma.  Hvorutveggja er ķ samręmi viš žaš sem bśast mįtti viš og er ķ samręmi viš hina stķfu lagatślkun Hęstaréttar sem komiš hefur fram ķ fjölmörgum mįlum į undanförnum mįnušum.  Raunveruleikinn kemur Hęstarétti ekkert viš.

Hér eru enn komnir dómar/śrskuršir frį Hęstarétti įn žess aš ljśka mįlinu svo óyggjandi sé.  Er žaš aš verša gjörsamlega óžolandi staša.  Nś žarf aš höfša eitt mįl ķ višbót til aš fį śr žvķ skoriš hvort breyta megi vöxtum afturvirkt. Hafa skal samt ķ huga, aš Hęstiréttur stašfesti ķ bįšum mįlum dóma hérašsdóms.  Ķ mįli nr. 604/2010 segir hérašsdómari aš vextir lįnanna sem um ręšir skuli:

į hverjum tķma vera jafnhįir vöxtum sem Sešlabanki Ķslands įkvešur meš hlišsjón af lęgstu vöxtum į nżjum almennum óverštryggšum śtlįnum hjį lįnastofnunum, og birtir eru samkvęmt 10. gr. sömu laga

Ekkert bendir til žess aš hérašsdómur sé aš įkveša vextina aftur ķ tķmann, heldur bara fram ķ tķmann.  Hęstiréttur segir svo ķ mįli nr. 603/2010:

Er žegar af žessum įstęšum ekkert ķ kröfugerš mįlsašila sem lżtur aš višurkenningu į ętlušum rétti varnarašila til greišslu śr hendi sóknarašila vegna lišins tķma.

Erfitt er aš įkvarša nįkvęmlega hvaš žetta žżšir, žar sem Hęstiréttur getur ekki tekiš į kröfu sem gerš fyrir réttinum.  Varnarašili (FF) gerir ekki kröfu um "vangreidda" vexti og žvķ mį spyrja hvort hann telji vextina ekki vera vangreidda.  Į móti kemur aš ķ mįli nr. 604/2010 segir Hęstiréttur:

Fyrir Hęstarétti krefst varnarašili nś einungis stašfestingar į aš hafnaš verši öllum kröfum sóknarašila, en féll viš munnlegan flutning mįlsins frį sķšarnefndu kröfunni. Žar meš er ekkert ķ kröfugerš hans sem lżtur aš višurkenningu į rétti til greišslu śr hendi sóknarašila vegna lišins tķma.

Hvers vegna gerir varnarašili ekki kröfu um vexti aftur ķ tķmann?  Hvers vegna vķsar Hęstiréttur ekki til laga nr. 151/2010 um breytingu į lögum nr. 38/2010?  Nei, nś verša lögspekingar aš leggjast ķ tślkun į žögn Hęstaréttar og sķšan aš fara ķ mįl.

Furšuleg röksemd FF

Ég get ekki annaš en furšaš mig į einu atriši sem kemur fram ķ śrskurši Hęstaréttar. Er žaš ķ III. kafla śrskuršarins, žar sem segir:

Um žetta og annaš hafi sérhęfšir starfsmenn varnarašila leišbeint eigendum sóknarašila. Žį hafi žeim [sóknarašila] veriš fullljóst aš varnarašili vęri aš endurlįna fé, sem hann hafi fengiš frį erlendum lįnastofnunum og bęri įhęttu af ķ samręmi viš žaš.

Žessi tilvķsun er tekin śr reifun FF į mįlinu. Ég skil ekki hvernig FF getur sagt aš FF "vęri aš endurlįna fé, sem hann hafi fengiš frį erlendum lįnastofnunum".  Žaš žarf ekki annaš en aš skoša kröfuhafaskrį  til aš sjį, aš SPRON var stęrsti lįnveitandi FF og erlendar lįnastofnanir komast žar ekki į blaš svo neinu nemur.  Ekki aš žetta hafi breytt framhaldinu, en žaš hlżtur aš teljast grafalvarlegur hlutur aš annar mįlsašili ljśgi svona upp ķ opiš gešiš į Hęstarétti, žegar opinber gögn segja allt annaš.


mbl.is Segja lög um gengistryggš lįn gagnslaus
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Viršisaukaskattssvik fjįrmögnunarleiga? - Stóru fiskarnir sleppa en žeir litlu eru gripnir

Žórdķs B. Siguržórsdóttir er hluti af stórum hópi fólks sem barist hefur ötullega gegn spillingu ķ žjóšfélaginu.  Mest hefur barįtta hennar beinst gegn, vęgt til orša tekiš, einkennilegra višskiptahįtta žeirra fyrirtękja sem lįnušu ógrynni fjįr til višskipta meš bifreišar, ž.e. hin svo köllušu fjįrmögnunarfyrirtęki eša fjįrmögnunarleigur.  Žessi veg ferš hennar hefur leitt hana um sķfellt furšulegri slóšir gjörninga sem ekki er hęgt aš kalla neitt annaš en stórfelld undanskot frį skatti og sinnuleysi opinberra ašila til aš rannsaka žessa hįttsemi.

Ķ nżjasta pistli sķnum fer hśn mjög ķtarlega yfir žį hįttsemi sem įtti sér staš hjį lķklegast öllum fjįrmögnunarleigunum.  Ferliš var ķ flestum tilfellum eins og hér segir:

  1. Įhugasamur kaupandi finnur bķl hjį bķlasala sem honum lķst į.
  2. Gengiš er frį kaupunum meš lįni frį fjįrmögnunarleigu, sem greišir fyrir bifreišina.
  3. Gefiš er śt skuldabréf į kaupandann, sem veršur samt ekki eigandi bifreišarinnar, heldur er žaš fjįrmögnunarfyrirtękiš.
  4. Bķlasalinn gefur śt reikning į fjįrmögnunarfyrirtękiš og ķ samręmi viš ķslensk lög er gefinn upp viršisaukaskattur į reikningnum.  Fjįrmögnunarfyrirtękiš fęrir greiddan viršisaukaskatt sem innskatt ķ bókhaldinu sķnu og notar til frįdrįttar śtskatt sem žaš krafši ašra um fyrir viškomandi uppgjörstķmabil.
  5. Žrįtt fyrir įkvęši lįnasamnings gefur fjįrmögnunarfyrirtękiš ekki śt reikning į kaupandann og žvķ veršur ekki til śtskattur hjį fjįrmögnunarfyrirtękinu.  Į einhvern stórfuršulegan hįtt hverfur viršisaukaskatturinn af bifreišinni viš sölu hennar til lįntakans.
  6. Viš uppgjör į viršisaukaskatti, žį tiltekur fjįrmögnunarfyrirtękiš innskattinn vegna bifreišakaupa į viršisaukaskattsskżrslunni sinni, en gerir EKKI grein fyrir śtskattinum sem varš viš sölu bifreišarinnar til lįntakans.

Velta mį žvķ fyrir sér hvernig stendur į žvķ aš fjįrmögnunarfyrirtękin hafi ekki gefiš upp į viršisaukaskattsskżrslum sķnum śtskatt vegna žeirra bifreiša sem fyrirtękin höfšu milligöngu um sölu į.  Kannski var žaš, aš žessi višskipti byrjušu öll ķ upphafi sem rekstrarleiga į bifreišum og tękjum, ž.e. bifreišar og tęki voru leigš til fyrst fyrirtękja og sķšar einstaklinga.  Viršisaukaskatturinn var žvķ rukkašur af leigugreišslunni, enda įtti fjįrmögnunarfyrirtękiš ennžį bifreišina/tękiš.  Sķšan breyttist žaš, aš eingöngu var um fjįrmögnun į kaupum, en verkferliš hélst óbreytt.

Fyrir nokkrum dögum var stjórnarformašur fyrirtękis dęmdur ķ 12 mįnaša fangelsi, žar af 3 óskiloršsbundiš, fyrir aš standa ekki skil į vörslusköttum aš fullu.  Upphęšin sem hann hafši ekki stašiš skil į var um 12 m.kr. (ef ég man rétt) sem gerši alls 48 m.kr. meš öllu (aš mig minnir).  Ef jafnręši rķkir ķ žjóšfélaginu (sem ég efast stórlega um), ęttum viš aš sjį į nęstu mįnušum įkęrur į hendur stjórnarformönnum allra fjįrmögnunarfyrirtękjanna og framkvęmdastjórum vegna skattalagabrota.  Samkvęmt śtreikningum Žórdķsar gęti umfang žessara brota num hįtt ķ 9 milljöršum króna į žvķ tķmabili sem hśn tiltekur.  Bętum tvöfaldri sekt ofan į (eins og lög heimila), žį gerir žetta rķflega 25 milljöršum kr.  Deilum žessu ķ fjóra hluta og žį fįum viš rķflega 6 milljarša į hvert fyrirtęki.  Hafi 48 m.kr. gefiš 12 mįnuši, žį ęttu 6 milljaršar aš gefa eitthvaš lengri tķma.

Žaš er svo sem ekkert markmiš, aš menn fįi fangelsisdóma fyrir afbrot sķn.  Mestu mįli skiptir aš almenningur sér lįtinn lķša fyrir hugsanleg skattalagabrot fjįrmögnunarfyrirtękjanna. Tępir 9 milljaršar er allur nišurskuršur ķ velferšarkerfinu į žessu įri og hinu sķšasta.  Žetta jafngildir vaxtabótum įrsins og er žrišjungur af įętlušum vöxtum vegna Icesave į žessu įri.  Ekki žaš aš ég haldi aš žessi fjįrhęš verši nokkru sinni innheimt.  Ķ fyrsta lagi skortir allan vilja hjį opinberum ašilum aš skoša žessi brot.  Eftirlitsašilar kasta žessu į milli sķn eins og heitum bolta.  FME viršist t.d. vita gagnslaust žegar kemur aš lögbrotum fjįrmįlafyrirtękja į öšrum lögum en sérlögum um rekstur žeirra (og žar gengur jafnvel illa).  Hlutverk FME er m.a. aš tryggja aš fjįrmįlafyrirtęki fari aš lögum.  Ķ öšru lagi, žį eru tvö fyrirtękjanna, sem stóšu ķ žessari lįnastarfsemi, farin į hausinn, ž.e. Glitnir og Avant.  Ķ žrišja lagi, žį er ljóst aš žó svo aš einhver vilji vęri fyrir žvķ aš sękja žessi mįl, žį er geta kerfisins til aš sękja aš stóru fiskunum nįnast engin.  Kerfiš er hannaš til aš fanga litlu fiskana, en lįta žį stóru sleppa.  Žetta sést vel ķ fjölda mįla, žar sem kerfiš hefur rįšist gegn fjįrvana einstaklingum og dregiš mįl žeirra fyrir dómstóla mešan stóru fyrirtęki viršast ósnertanleg.

Athugasemd sett inn 21.2.2011 kl. 18:30

Mér barst eftirfarandi įbending/athugasemd/leišrétting frį Kjartani Georgi Gunnarssyni, framkvęmdastjóra SP-fjįrmögnunar.  Set ég hana óbreytta inn, eins og samdist um okkar į milli:

Sęll Marinó

Ķ pistli ķ bloggi žķnu tekur žś ansi stórt upp ķ žig um fjįrmögnunarfyrirtęki og talar um aš Žórdķs Björk Siguržórsdóttir hafi barist ötullega gegn spillingu ķ žjóšfélaginu.  Žś kemst aš žeirri nišurstöšu aš „žessi vegferš hennar hefur leitt hana um sķfellt furšulegri slóšir gjörninga sem ekki er hęgt aš kalla neitt annaš en stórkostleg undanskot frį skatti....“  Žetta eru stór orš og grafalvarleg.  Žarna ert žś ekki aš setja žetta fram ķ spurningaformi, heldur ert žś aš stašhęfa aš fjįrmögnunarfyrirtęki stundi „stórkostleg undanskot frį skatti“.  Eins og ég sagši viš žig žegar ég rakst į žig ķ lobbżinu į Grand Hotel fyrir fund Landsbankans ęttir žś aš kynna žér į hvern hįtt bķlalįnavišskipti ganga fyrir sig įšur en žś ferša aš skżra žaš śt fyrir alžjóš.  Žaš er rétt sem žś segir ķ liš 1. „Įhugasamur kaupandi finnur bķl hjį bķlasala sem honum lķst vel į“.  Žaš er augljóslega ekki hęgt aš finna neitt aš žeirri fullyršingu.  Sķšan heldur žś įfram ķ liš 2. „Gengiš er frį kaupunum meš lįni frį fjįrmögnunarleigu , sem greišir fyrir bifreišina“.  Žarna er strax komin ónįkvęmni žar sem žessi įlyktun stemmir ekki viš žaš sem fram kemur ķ liš 3. „Gefiš er śt skuldabréf į kaupandann, sem veršur samt ekki eigandi bifreišarinnar, heldur er žaš fjįrmögnunarfyrirtękiš.“  Ef kaupandi gefur śt skuldabréf veršur hann eigandi bifreišarinnar.  Žį er enginn reikningur gefinn śt į fjįrmögnunarfyrirtękiš heldur er afsal gefiš śt į kaupandann.  Ef hins vegar er um bķlasamning aš ręša gera ašilar, ž.e. fjįrmögnunarfyrirtękiš og leigutakinn („kaupandinn“) meš sér kaupleigusamning žar sem fjįrmögnunarfyrirtękiš kaupir bķlinn og leigir til leigutaka.  Žį er reikningur stķlašur į fjįrmögnunarfyrirtękiš sem veršur eigandi bķlsins enda greišir žaš kaupveršiš.  Žarna ferš žś aš fabślera meš aš “ķ samręmi viš ķslensk lög er gefinn upp viršisaukaskattur į reikningnum”.  Ef žś hefšir fyrir žvķ aš kynna žér ķslensk lög įšur en žś ferš aš bįsśna fyrir alžjóš hvernig žessi višskipti ganga fyrir sig myndir žś vita aš višskipti meš notaša bķla bera aš jafnaši ekki viršisaukaskatt.  Sölureikningur sem fjįrmögnunarfyrirtęki gefur śt meš kaupleigusamningum um notaša bķla ber engan viršisaukaskatt og žvķ er ekki um neinn śtskatt aš ręša.  “Žś vķlar hins vegar ekki fyrir žér aš tala um “aš į einhvern stórfuršulegan hįtt hverfi viršisaukaskatturinn af bifreišinni viš sölu hennar til lįntakans.”  Allt tal um “stórkostleg undanskot frį skatti” eru ķ besta falli sögš af vanžekkingu. Žótt žś hafir sagt af žér sem stjórnarmašur ķ Hagsmunasamtökum heimilanna eru margir sem hlusta į skošanir žķnar og žvķ myndi ég ķ žķnum sporum temja mér aš gęta hófs ķ umfjöllun um mįlefni og foršast sleggjudóma.  Höfum hugfast aš oršum fylgir įbyrgš.

Ég treysti žvķ aš žś komir leišréttingu um žetta į framfęri ķ bloggi žķnu, žar sem ég dreg žaš ekki ķ efa aš žś viljir hafa žaš er sannara reynist.

 

Bestu kvešjur

Kjartan


 


Hvaša framfęrsluvišmiš eiga viš?

Ķ Morgunblašinu ķ dag er stutt vištal viš mig vegna neysluvišmiša sem koma fram ķ skżrslu frį velferšarrįšuneytinu.  Hafi fólk ekki vaknaš nógu snemma ķ morgun, žį hefur žaš misst af tengli į vištališ į forsķšu mbl.is og vil ég žvķ benda žvķ į tengilinn, en ekki sķšur skjal sem ég tók saman aš beišni blašamanns og fylgir fréttinni į mbl.is.

Eins og einhverjir muna eftir, žį var ég bešinn um aš taka žįtt ķ vinnu "sérfręšingahóps" į vegum forsętisrįšuneytisins um skuldamįl heimilanna.  Ég hélt ķ einfeldni minni, aš hópurinn ętti aš skoša raunhęfar leišir til lausnar vandanum, en svo reyndist ekki vera.  Sendi ég žvķ inn sérįlit, žar sem ég gerši grein fyrir minni skošun.  Eitt atriši gerši ég žó meiri įgreining um en annaš.  Žaš var neysluvišmišiš sem stušst var viš ķ śtreikningum hópsins.  Taldi ég žaš allt of lįgt.

Skżrsla velferšarrįšuneytisins um neysluvišmiš stašfestir svo ekki veršur um villst, aš mat mitt į raunveruleikanum var betra en fulltrśa hins opinbera ķ "sérfręšingahópnum".  Ef eitthvaš var, žį var ég of ķhaldssamur į neysluna, ž.e. taldi hana lęgri en raunin er, a.m.k. samkvęmt tölum ķ skżrslu rįšuneytisins.

Samanburšur erfišur

Gallinn viš tölur frį mismunandi ašilum er samanburšarhęfnin.  Jafnvel eru vandręši meš aš bera saman tölur frį einum og sama ašilanum og į žaš viš um tölur rįšuneytisins.

En hvernig er best aš skoša žessar neyslutölur?  Umbošsmašur skuldara og įšur Rįšgjafastofa um fjįrmįl heimilanna skiptu śtgjöldum heimilanna upp ķ fjóra śtgjaldaflokka.  Fyrsti flokkurinn er žaš sem mętti kalla stöšluš neysla, ž.e. neysla sem viršist vera svipuš milli heimila af sömu heimilisgerš.  Annar flokkurinn er almenn neysla og śtgjöld sem eru breytileg milli heimila, svo sem tryggingar, sķmi og net, fasteignagjöld, hiti, rafmagn skólakostnašur og afborganir neyslulįna.  Žrišji flokkurinn er bifreiš og bleyjur, ž.e. séu śtgjöld vegna žessara liša, žį er žeim bętt ofan į śtgjöld heimilisins.  Fjórši og sķšasti flokkurinn er hśsnęšislįn eša leiga.  Faghópur velferšarrįšuneytisins notast viš fimm śtgjaldaflokka:  neysluvörur, žjónusta, tómstundir, samgöngur og hśsnęšiskostnašur.  Er hęgt aš bera saman tölur umbošsmanns skuldara og velferšarrįšuneytisins eša eru žęr of ólķkar?

Ķ skjalinu sem fylgir frétt Morgunblašsins geri ég tilraun til žess aš bera saman eftirfarandi gildi:

  • Neysluvišmiš umbošsmanns skuldara ķ fyrsta flokki
  • Neysluvišmiš sem "sérfręšingahópurinn" notaši ķ sinni skżrslu
  • Neysluvišmiš sem ég taldi rétt aš nota ķ vinnu "sérfręšingahópsins"
  • Skammtķmavišmiš ķ skżrslu velferšarrįšuneytisins
  • Grunnvišmiš ķ skżrslu velferšarrįšuneytisins
  • Dęmigert višmiš ķ skżrslu velferšarrįšuneytisins

Ber ég žessi gildi saman ķ fyrsta lagi įn bifreišar og hśsnęšis, ķ öšru lagi meš bifreiš en įn hśsnęšis og ķ žrišja lagi meš bifreiš og hśsnęši.  Skżri ég ķ skjalinu nįlgun mķna til aš samręma tölur eins og best veršur kosiš mišaš viš žann ašgang sem ég hef aš talnagögnum.

Nišurstašan samanburšar mķns er aš neysluvišmiš "sérfręšingahópsins" hafi veriš allt of lįg og endurspegli ķ ašeins einu tilfelli žaš sem flokka mętti undir rétta neyslu, ž.e. śtgjöld einstaklings įn bifreišar og hśsnęšis.  Ķ öllum öšrum tilfellum reynist višmiš meirihluta "sérfręšingahópsins" umtalsvert frį žvķ sem velferšarrįšuneytiš telur vera grunnvišmiš.

Vissulega er neysla engra tveggja heimila nįkvęmlega eins, žó oft sé hśn keimlķk.  Višmiš eru mešaltalsśtreikningur fyrir įkvešinn hóp neytenda.  Dęmigert višmiš faghóps rįšuneytisins er ętlaš aš vera mešaltal "ešlilegrar" neyslu.  Ķ grunnvišmišinu er bśiš aš skerša nokkra śtgjaldaflokka verulega og žvķ er ekki hęgt aš ętlast til žess aš heimilin bśi viš slķkt įstand ķ langan tķma.  Žannig hafa eftirfarandi śtgjaldališir, sem teljast til dęmigeršrar neyslu, veriš feldir śt śr śtgjaldaflokknum tómstundir og afžreying:

  • Tómstundir, stęrri tęki
  • Višgeršir į stęrri tękjum til tómstunda
  • Happdrętti, getraunir o.fl.
  • Fréttablöš og tķmarit
  • Żmislegt prentmįl (lķklegast bękur)
  • Pakkaferšir innanlands
  • Pakkaferšir til śtlanda
  • Žjónusta hótela og gistiheimila
  • Gisting į tjaldstęši
  • Ašrir gististašir
  • Önnur gisting innanlands
  • Įfengi
  • Tóbak

Sumt af žessu er ekkert tiltökumįl, en grunnvišmišiš gerir ekki rįš fyrir aš fólk fari ķ sumarleyfi utan heimabyggšar.  Skemmtileg skilaboš sem fólk fęr frį faghópnum.

Žessu til višbótar gerir grunnvišmiš rįš fyrir lęgri kostnaši viš föt og skó, sķma og fjarskipti, ašra žjónustu fyrir heimili, heimilisbśnaš, raftęki og višhald raftękja og loks er hvorki gert rįš fyrir kostnaši viš bifreiš né hśsnęši!  Ef bara er horft til śtgjaldaflokka įn samgangna og hśsnęšis, žį eru grunnvišmišin (fyrir hjón meš 2 börn į höfušborgarsvęšinu) um 68% af dęmigeršu višmiši, ž.e. sį sem lifa žarf samkvęmt grunnvišmišunum, žarf aš draga śtgjöld sķn saman um 32% samanboriš viš žann sem fylgir dęmigeršu višmiši.  Sultarólin heršist enn frekar sé skammtķmavišmišiš notaš, žar sem ętlast er til aš śtgjöld žar séu ašeins 58% af dęmigeršu višmiši.

Vissulega er reiknaš meš atrišum ķ dęmigeršri neyslu sem ekki allir leyfa sér eša hafa įhuga į.  T.d. fer tóbaksnotkun minnkandi og mörg heimili eru algjörlega įn slķks kostnašar.  Sama į viš um įfengi, stęrri tómstundatęki, happdrętti og getraunir svo fįtt eitt sé nefnt.  Aš sleppa žessum lišum er žvķ engin "skeršing" į neyslu.

Neysluvišmiš er bara višmiš.  Žetta er tilraun til aš endurspegla raunverulega neyslu heimila og gefa henni nafn ķ śtgjaldaflokkum.  Śtreikningur faghóps velferšarrįšuneytisins er ekki hafinn yfir gagnrżni, en ég tel hann vera įreišanlegri og vandašri en žau višmiš sem notuš hafa veriš hingaš til.  Višmišin žrjś eru žvķ žarf innlegg ķ umręšuna um skuldabyrši og greišslugetu heimilanna.


mbl.is Forsętisrįšuneytiš vildi ekki višmiš
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Dómsorš aš frišhelgiįkvęši sé leyfilegar skoršur į tjįningafrelsi

Greinilegt er aš dómur hérašsdóms ķ gęr var mikiš įfall fyrir suma fjölmišlamenn.  Dómarinn vogaši sér aš setja fjölmišlum žau skilyrši aš žeir virši stjórnarskrįrvarinn rétt einstaklinga til frišhelgi einkalķfs.  Fjölmišlum er ekki sett ķ sjįlfsvald aš įkveša hvaš telst leyfilegt heldur sé žaš įkvešiš ķ lögum, ķ žessu tilfelli sjįlfri stjórnarskrį lżšveldisins.

Umfjöllun DV um fjįrmįl Eišs Smįra og skuldastöšu mķna eru hvorutveggja dęmi um hvernig blašiš įkvaš aš tjįningarfrelsisįkvęšiš vęri frišhelgisįkvęšinu ofar.  Nś segir sérstaklega ķ tjįningarfrelsisįkvęši stjórnarskrįrinnar aš hverjum manni sé frjįlst aš setja skošanir sķnar fram, en "įbyrgjast veršur hann žęr fyrir dómi" (sjį 73. gr. laga 33/1994) og į žetta reyndi fyrir hérašsdómi.  Aš viškomandi verši aš geta įbyrgst skošanir sķnar fyrir dómi, segir aš tjįningarfrelsinu megi setja skoršur sem getiš er ķ lögum.  Annars vęri ekki vķsu ķ dómstóla.  Žaš er jś hlutverk dómstóla aš kveša śr um hvort lög hafi veriš brotin.  Fjölmišlum er ekki bannaš aš fjalla um mįlefni, en telji einstaklingur aš į rétti sķnum hafi veriš brotiš, žį įbyrgist viškomandi fjölmišill umfjöllun sķna fyrir dómi.

Ķ 73. gr. stjórnarskrįrinnar segir einnig:

Tjįningarfrelsi mį ašeins setja skoršur meš lögum ķ žįgu allsherjarreglu eša öryggis rķkisins, til verndar heilsu eša sišgęši manna eša vegna réttinda eša mannoršs annarra, enda teljist žęr naušsynlegar og samrżmist lżšręšishefšum.

Hér segir aš takmarka megi tjįningarfrelsiš į almennan hįtt, ž.e. lögum sem gilda fyrir alla į sama hįtt.  Frišhelgisįkvęši 71. gr. stjórnarskrįrinnar er dęmi slķka um allsherjarreglu og žar sem frišhelgi einkalķfs telst til mannréttinda, žį telst hśn jafnframt naušsynleg og samrżmast lżšręšishefšum.  Hśn byrjar į einföldum oršum:

Allir skulu njóta frišhelgi einkalķfs, heimilis og fjölskyldu.

Žetta er dęmigerš allsherjarregla, ž.e. "allir" ekki "sumir" skulu njóta réttindanna.  Frišhelgisįkvęšiš uppfyllir žvķ žaš aš vera allsherjarregla og samkvęmt 73. gr. stjórnarskrįrinnar mį setja tjįningarfrelsinu skoršur meš frišhelgisįkvęšinu.

Lķkt og meš įkvęšiš um tjįningarfrelsiš, žį eru settar takmarkanir į frišhelgina: 

Žrįtt fyrir įkvęši 1. mgr. mį meš sérstakri lagaheimild takmarka į annan hįtt frišhelgi einkalķfs, heimilis eša fjölskyldu ef brżna naušsyn ber til vegna réttinda annarra.

Žaš mį sem sagt takmarka frišhelgi einkalķfs aš settum tveimur skilyršum.  Annaš er aš žaš sé gert "meš sérstakri lagaheimild" og hitt er aš "naušsyn ber til vegna réttinda annarra".  Nś fer ekkert į milli mįla aš umfjöllun um upphęš fjįrskuldbinding Eišs Smįra, svo dęmi sé tekiš, snerti ekki "réttindi annarra".  (Ég tel mįliš fyrst og fremst snśast um upphęšir en ekki višskiptin sem Eišur Smįri tók žįtt ķ.)

Samkvęmt įkvęšum 71. og 73. gr. stjórnarskrįrinnar, žį mį annars vegar takmarka rétt manna til frišhelgi einkalķfs og setja tjįningarfrelsi manna skoršur.  Ķ fyrra tilfellinu žarf sérstaka lagaheimild, en ķ sķšara tilfellinu skal žaš eingöngu gert meš allsherjarreglu.  Mįliš er aš žessi sérstaka lagaheimild sem gefur fjölmišlum leyfi til aš brjóta į frišhelgi einkalķfs er ekki til.  Į hinn bóginn, žį hafa veriš festar ķ lög fleiri en ein allsherjarregla um skoršur į tjįningarfrelsi.  Ein žeirra er 71. gr. stjórnarskrįrinnar.

Nś veit ég ekkert hvort Hęstiréttur stašfesti dóm hérašsdóms.  Nišurstaša hérašsdóms er žó alveg ótvķręš.  Fjölmišlar verša eins og ašrir landsmenn aš virša lög landsins um frišhelgi einkalķfs og  tjįningarfrelsi žeirra takmarkast viš allsherjarreglur ķ lögum.


mbl.is Vill bętur eins og Eišur
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Nęsta sķša »

Höfundur

Marinó G. Njálsson
Marinó G. Njálsson
Upplýsingaöryggi og persónuvernd eru mínar ær og kýr, þó ég blaðri um allt og ekkert hér á blogginu. Er í Hagsmunasamtökum heimilanna og berst fyrir réttlæti fyrir heimili í landinu.  Loks er ég faggiltur leiðsögumaður.  Netfangið mitt er mgn@islandia.is og netfang fyrirtækisins oryggi@internet.is.

Heimsóknir

Flettingar

  • Ķ dag (23.4.): 7
  • Sl. sólarhring: 62
  • Sl. viku: 1316
  • Frį upphafi: 1533650

Annaš

  • Innlit ķ dag: 5
  • Innlit sl. viku: 1050
  • Gestir ķ dag: 5
  • IP-tölur ķ dag: 5

Uppfęrt į 3 mķn. fresti.
Skżringar

Aprķl 2014
S M Ž M F F L
    1 2 3 4 5
6 7 8 9 10 11 12
13 14 15 16 17 18 19
20 21 22 23 24 25 26
27 28 29 30      

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband