Leita ķ fréttum mbl.is
Embla

Bloggfęrslur mįnašarins, maķ 2013

Įhyggjur af stöšu Landsbankans

Ég verš aš višurkenna, aš ég tek undir įhyggjur żmissa manna af stöšu Landsbankans.  Og ķ stašinn fyrir aš žegja um įhyggjur mķnar, eins og mašur gerši fyrir hrun, žį vil ég koma žeim į framfęri og styšja žannig viš mįlflutning žessara mętu manna ķ žį veru.  Vonandi hef ég rangt fyrir mér og įhyggjurnar eru aš įstęšulausu. 

Įhyggjurnar koma m.a. frį žvķ aš hafa lesiš įrsskżrslu og įrsreikning bankans fyrir 2012, sem finna mį į vef hans, og sķšan tölur śr nokkrum eldri įrsreikningum.  Ekki sķšur af upplżsingum sem ég hef višaš aš mér og/eša birst hafa opinberlega um stöšu bankans, ķ ręšu og riti.  Žęr beinast aš getu hans til aš standa viš skuldbindingar sķnar og žį ašallega ķ formi tveggja skuldabréfa til gamla bankans.  Annaš er kallaš ķ efnahagsreikningi bankans veštryggš skuldabréf og stóš um įramót ķ 221,8 milljöršum króna og hitt kallast skilyrt skuldabréf og stóš um įramót ķ 87,5 milljöršum króna, en mun nśna vera upp į 92 milljarša króna.  Samtals gerir žetta 313,8 milljarša króna aš frįdregnu žvķ sem bankinn kann aš hafa greitt į įrinu.  Žetta žarf Landsbankinn aš greiša upp į nęstu 5 įrum, um 18 milljarša kr. 2014, 62 ma.kr. įriš 2015 og 77 ma.kr. įrlega fyrir 2016, 2017 og 2018.

Til aš standa undir greišslum į žessum bréfum hefur bankinn afborganir višskiptavina af lįnum, sölu eigna, lausafjįreignir og sķšan hagnaš bankans.  Į móti kemur aš bankinn er meš ašrar skuldir sem hann gęti žurft aš standa skil į, ž.m.t. innlįn višskiptavina.

Afkomutölur Landsbankans

Ķ VI. kafla įrsskżrslu fyrir 2012 eru birtar żmsar įhugaveršar tölur um afkomu bankans fyrir 2012 og 2011.  Žessar tölur segja heilmikiš um möguleika bankans į aš standa undir skuldbindingum sķnum.  Langar mig aš tķna til žęr sem mér finnst markveršastar.

Kennitölur

2012

2011

Hagnašur eftir skatta

25,5 ma.kr.

17,0 ma.kr.

Hreinar rekstrartekjur

49,1 ma.kr.

30,7 ma.kr.

Hreinar vaxtatekjur

35.6 ma.kr.

32,6 ma.kr.

Eiginfjįrhlutfall (CAR)

25,1%

21,4%

Śtlįn ķ hlutfalli viš innlįn

158,2%

144,1%

Śtlįn til višskiptavina

666,1 ma.kr.

639,1 ma.kr.

Lausafjįreignir

249,0 ma.kr.

240,1 ma.kr.

Veštryggš skuldabréf

221,8 ma.kr.

277,1 ma.kr.

Skilyrt skuldabréf

87,5 ma.kr.

60,8 ma.kr.

Innlįn višskiptavina

421,1 ma.kr.

443,6 ma.kr.

-          Žar af bundin

111,0 ma.kr.

98,6 ma.kr.

-          Žar af óbundin

310,1 ma.kr.

345,0 ma.kr.

Eigiš fé

225,2 ma.kr.

200,2 ma.kr.

Eiginfjįrhlutfall

25,1%

21,4%

Samkvęmt skilmįlum skuldabréfa viš gamla bankann skal byrja aš greiša af skilyrta skuldabréfinu strax į nęsta įri og eru įrlegar greišslur um 18 ma.kr. į įri ķ 5 įr auk vaxta, alls 92 ma.kr. + vexti.  Af hinu bréfinu er byrjaš aš greiša 2015 og žarf žį aš greiša um 44 ma.kr. auk vaxta, en um 59 milljarša auk vaxta į įri nęstu žrjś įr į eftir eša alls 221,8 ma.kr. + vexti (stóš ķ 206,5 ma.kr. ķ lok 1. įrsfj. 2013).  Samtals er greišslubyrši Landsbankans vegna žessara skulda viš gamla bankann žvķ 313,8 ma.kr. + vextir į žessum fimm įrum.  Į móti žessu į Landsbankinn lausafjįreignir upp į 249 ma.kr., afborganir višskiptavina af śtlįnum og sķšan rekstrarhagnaš hvers įrs fyrir sig.  Mįliš er aš žessi peningur žarf einnig aš duga fyrir śttektum višskiptavina af innlįnsreikningum og žvķ getur Landsbankinn ekki gengiš aš fullu į žetta fé til aš greiša gamla bankanum.  Žaš sem verra er, aš hagnašur bankans sķšustu fjögur įr er ekki byggšur į flęši peninga inn ķ bankann heldur allt öšru.  (Tekiš skal fram aš Landsbankinn greiddi inn į veštryggša bréfiš į sķšasta įri "aš jafnvirši rśmlega 72 milljöršum króna", eins og segir ķ nżjustu įrsskżrslu bankans.)

Hagnašur Landsbankans 2009-2012

Įstęšan fyrir įhyggjum mķnum af afkomu Landsbankans koma best fram, žegar skošašar eru valdar tölu śr įrsreikningi bankans fyrir įrin 2009 til 2012.  Koma žęr fram ķ töflunni fyrir nešan og eru allar ķ milljöršum króna.

Lišur

2009

2010

2011

2012

Alls

Hreinar vaxtatekjur

14,6

24,7

32,7

35,6

107,6

Viršisbreyting śtlįna

23,8

49,7

58,5

37,3

169,3

Tap af gengistr. og kröfum į višskiptavini

0

-18,2

-40,7

-2,1

-61,0

Viršisrżrnun śtlįna og krafna

-6,6

-14,6

-7,0

-12,3

-40,5

Gangviršisbreyting skilyrts skuldabréfs

-10,2

-16,3

-34,3

-27,3

-88,1

Hagnašur įrsins

14,3

27,2

17,0

25,5

84,0

Hér veršur aš hafa nokkra hluti ķ huga:

  • viršisbreyting śtlįna getur ekki aukist į jįkvęšan hįtt mikiš meira en oršiš er (lękka um rķflega helming milil 1. įrsfjóršungs 2012 og 2013);
  • gangviršisbreyting skilyrta skuldabréfsins er aš mestu um garš gengin, ž.e. 4 ma.kr. bęttust viš į žessu įri og sķšan ekki sögunni meir;
  • viršisrżrnun śtlįna og krafna mun halda įfram, žar til endurskipulagningu skulda er lokiš;
  • tap af gengistryggingu og kröfum į višskiptavini er ekki loki, t.d. er greint frį žvķ ķ įrsskżrslu bankans, aš gert sé rįš fyrir 12,5 ma.kr. tapi af śtlįnum einstaklinga vegna dóma sem gengu į sķšasta įri, en af žeirri upphęš er bara bśiš aš gjaldfęra 2,1 ma.kr. og alveg į eftir aš taka tillit til taps vegna śtlįna til fyrirtękja.

Ef žetta er allt tekiš saman, žį lękkar tekjuhlišin verulega, žar sem lįn verša ekki viršisbreytt mikiš frekar upp į viš, į móti dettur śt į gjaldahlišinni frekari kostnašur vegna hękkunar höfušstóls skilyrta skuldabréfsins (ķ stašinn koma vextir af bréfinu, en žeir eru mun lęgri).  Ef tölur sķšustu fjögurra įra eru notuš til aš sżna įhrifin, žį falla žvķ śt tekjur upp į 169 ma.kr. og gjöld upp į 88 ma.kr.  Mismunurinn er 81 ma.kr. sem tekjur lękka umfram gjöld, en sś tala er nįnast samanlagšur hagnašur įranna.  Vissulega yršu skattgreišslur lęgri, en mergur mįlsins er aš bankinn gęti hęglega lent ķ žvķ aš vera ķ mķnus eitt eša fleiri af nęstu įrum.  Hann hefši mjög lķklega lent ķ mķnus fyrir sķšasta įr, ef menn hefšu ekki įkvešiš aš bķša eftir fleiri dómum frį Hęstarétti vegna gengistryggšra lįna og viršisaukning veriš žó ekki nema helmingur žess sem hśn var.

Ašrir žęttir

Žį komum viš aš öšrum žįttum. 

Eigiš fé:  Eigiš fé bankans er 225 ma.kr. og hefur hękkaš um 82 ma.kr. frį įrslokum 2008.  Žessi hękkun eiginfjįr er byggš į viršisaukningu į bókfęršu verši lįna sem fengin voru meš miklum afslętti.  Höfum ķ huga aš dómar Hęstaréttar um gengistryggš lįn hefšu haft neikvęš įhrif į efnahag bankans, hvort heldur menn hefšu getaš beitt žessum reiknikśnstum aš hękka virši lįnanna eša ekki. Framtķšaržróun eiginfjįr bankans mun žvķ vera ķ óvissu śt af fleiri neikvęšum dómum fyrir bankann og hvernig honum tekst aš vinna śr vanskilum lįntaka, en žau eru ennžį umtalsverš.

Staša śtlįna:  Samkvęmt įrsreikningi nįmu śtlįn bankans til višskiptavina um sķšustu įramót 666,1 ma.kr. og höfšu hękkaš um tępa 47 ma.kr. frį įrinu į undan.  Žaš sem meira er aš žau höfšu ašeins hękkaš um rśma 10 ma.kr. frį žeirri tölu sem bókfęrš var viš stofnun bankans.  Skošum žetta nįnar.  Ķ stofnefnahagsreikningi voru lįn bókfęrš į 655,7 ma.kr.  Ķ įrslok 2008 var žessi tala komin upp ķ 705,2 ma.kr.  Frį 1.1.2009 hafa śtlįn veriš viršismetin til hękkunar um 169,3 ma.kr., lękkuš vegna gengisdóma og fleira um 61 ma.kr. og lękkuš vegna viršisrżrnunar um 40,5 ma.kr.  Įn žessara breytinga stęšu śtlįnasöfn Landsbankans ķ 637,4 ma.kr. eša um 5% undir nśverandi stöšu.  Vissulega hafa višskiptavinir greitt af lįnum sķnum, en nż śtlįn hafa, leyfi ég mér aš fullyrša, alltaf frį stofnun Landsbanka Ķslands vegiš žyngra en afborganir eldri lįna.  Žetta er augljóst hęttumerki fyrir Landsbankann.  Bankinn er ekki aš koma peningunum sķnum ķ vinnu!  Rétt er aš benda į, aš um helmingur śtlįna Landsbankans er settur aš veši gegn greišslu skulda viš gamla bankann eša 319 ma. kr. af 666 ma.kr. eins og stašan var ķ 31.3.2013.

Sala eigna:  Hér er enn einn lišurinn sem gęti fęrt bankanum tekjur.  Mikiš hefur gengiš į seljanlegar eignir bankans, en žó er hlutur hans ķ dótturfélögum og hlutdeildarfélögum eftir. Žó bókfęrt verš hlutar Landsbankans ķ žessum félögum sé ašeins um 15,5 ma.kr., žį mį bśast viš aš meira fįist fyrir žau, žurfi bankinn aš selja.

Lausafjįreignir: Um įramót voru lausafjįreignir Landsbankans 249,0 ma.kr.  Į móti lausafjįreignum žarf aš skoša stöšu innlįna og hlutfall milli innlįna og grunnlausfjįr.  Žetta hlutfall er gott og veitir bankanum žvķ nokkuš svigrśm. Žaš žżšir samt ekki aš hęgt sé aš ganga ótępilega į lausafjįreignir til aš męta afborgunum.

Kalt stöšumat

Nokkrir ašilar hafa stigiš fram og fullyrt aš greišsluhęfi Landsbankans gęti veriš skert.  Einhverjir ganga svo langt aš segja bankann vera hreinlega gjaldžrota.  Mķn skošun er aš bankinn žurfi aš minnsta kosti aš endursemja um skuldir sķnar viš gamla bankann eša aš endurfjįrmagna žęr.  Ekki veit ég hvort bankanum standi til boša endurfjįrmögnun upp į um 300 milljarša króna.  Eins og staša į millibankamörkušum er, žį vęri žaš ekki aušvelt.  Leiš bankans vęri žvķ aš endursemja um skuldabréfin viš gamla bankann.

Einhver mun spyrja hvort bankinn geti ekki notaš afborganir višskiptavina til aš greiša upp žessi lįn.  Eins og įšur segir eru afborganir įranna 2014-2018 um 313 ma.kr. auk vaxta.  Žetta er 47% af śtlįnum bankans til višskiptavina mišaš viš stöšu um įramót.

Lķklegast žarf bankinn aš fara blandaša leiš til aš standa undir afborgunum af skuldabréfum gamla bankans.  Treysta į afborganir lįna višskiptavina, ganga į lausafjįreignir, selja eignir sem bankinn getur losnaš viš, selja frį sér einhver hlutdeildarfélög/dótturfélög, endurfjįrmagna sig į markaši og sķšast en ekki sķst endursemja um skuldina viš gamla bankann meš nišurfellingu hluta žeirra ķ huga. 

Skuldabréfiš viš gamla bankann mistök

Ljóst er aš einhver mistök voru gerš, žegar samiš var um bęši veštryggšra skuldabréfiš og skilyrta skuldabréfiš. Hvort menn įttušu sig ekki į hve hįar afborganirnar yršu žessi fimm įr, 2014-2018, įttu von į annarri og betri stöšu lįntaka, meštóku ekki įbendingar um hugsanlegt ólögmęti gengistryggšra lįna eša voru einfaldlega bjartsżnni um endurreisn ķslensks efnahagslķfs, veit ég ekki.  Mér finnst aftur nokkuš bratt aš ętla bankanum aš greiša til baka allt aš 40% af andvirši eigna ķ stofnaefnahagsreikningi til gamla bankans į fyrstu 10 įrum frį stofnun bankans.  Žó svo aš menn hafi ętlaš bankanum tekjur ķ gegn um mikla afslętti af lįnasöfnum, žį benda allar tölur til žess, aš lķtil sem engin innistęša hafi veriš fyrir slķku.  Ef eitthvaš er, žį viršist gęši yfirtekinna lįnasafna jafnvel hafa veriš lakari, en gert var rįš fyrir ķ mati Deloitte og afslįtturinn veriš minni en žörf hefši veriš į.  Skiptir žar mestu įhrif af dómum vegna gengistryggšra lįna og aš frošan ķ ķslensku višskiptalķfi var einfaldlega mun meiri en menn höfšu gert sér ķ hugarlund.

Fyrir žjóšarbśiš eru skuldir Landsbankans viš gamla bankann sķšan grafalvarlegar.  Śtilokaš er aš tiltękur verši nęgur gjaldeyri į markaši sem stendur nżja bankanum til boša nema aš ašrir kaupendur gjaldeyris verši sveltir.  Slķkt getur ekki leitt til neins annars en gegndarlauss kapphlaups um allan lausan erlendan gjaldeyri sem ętti aš hafa verulega veikingu krónunnar ķ för meš sér.  Stašan ķ dag er einfaldlega sś, aš žjóšarbśiš bżr ekki til nęgar erlendar tekjur til aš standa undir greišslu žessara skuldabréfa, žó svo aš Landsbankanum gęti tekist aš öngla fyrir aurnum śr rekstri sķnum.

Skuldabréf nżja Landsbankans viš žann gamla er enn ein snjóhengjan sem žarf aš losa um įn tjóns fyrir žjóšarbśiš.  Hana veršur aš leysa į sama hįtt og hinar meš žvķ aš kröfuhafinn, LBI hf. (gamli Landsbanki Ķslands), žarf aš gefa eftir hluta kröfunnar eša sętta sig viš aš hśn verši ekki til śtgreišslu fyrr en eftir nokkur įr og žį verši hśn greidd til baka į mun lengri tķma en gert var rįš fyrir.  Aš mönnum hafi sķšan dottiš ķ hug aš bęta viš žessa snjóhengju skilyrta skuldabréfinu er mér sķšan gjörsamlega óskiljanlegt.  Skrifaši ég m.a. athugasemd um žetta viš facebook fęrslu hjį Frišriki Jónssyni hin 11. aprķl žar sem ég segi um žetta:  "..veriš aš tilkynna aš Landsbankinn ętlar aš borga gömlu kennitölunni sinni og nafna meira af gjaldeyri sem ekki er til ķ landinu..".

Lokaorš

Skuldir Landsbankans viš gamla bankann eru žungur baggi hvernig sem į žaš er litiš.  Žęr eru žungur baggi į bankann, žar sem afkomutölur og efnahagur benda ekki til žess aš hann hafi greišslugetu til aš standa undir skuldunum nema ganga verulega į eignir sķnar og skerša žar meš rekstrarhęfi bankans.  Žęr eru žungur baggi į gjaldeyrisforša landsins. Mešan erlendar skuldir žjóšarbśsins eru žvķ óvišrįšanlegar, žį bętir ekki stöšuna aš śtistandandi eru aš hluta til gjörsamlega fįrįnlegar skuldir Landsbankans viš žrotabś gamla bankans.  Žęr eru žungur baggi į hóp lķtilla og mešalstórra fyrirtękja, sem gjalda fyrir žaš aš egnt hafi veriš meš gullrót fyrir framan starfsmenn ķ žeirri von aš hęgt vęri innheimta hlutfallslega meira af žessu fyrirtękjum en stóru fyrirtękjunum og vildarvinunum. Höfum ķ huga aš Landsbankinn tók yfir śtlįn aš nafnverši 1.240 ma.kr. frį gamla bankanum.  Žessi lįn voru fęrš nišur um 585 ma.kr.  Aš žaš skuli koma ķ hlut lķtilla og mešalstórra fyrirtękja aš greiša fyrir skilyrta skuldabréfiš, en ekki žeirra stęrri, er ķ raun stórmerkileg ašferšafręši, žvķ ljóst er aš stęrsti hluti nišurfęrslunnar er vegna žeirra stóru.

(Tekiš skal fram aš žessi fęrsla er bśin aš vera lengi ķ ritun og er žvķ ekki višbrögš viš nżju fréttum frį bankanum.  Žęr breyta heldur ekki žeim višhorfum sem koma fram ķ henni.)


Slagur SVŽ viš ķslenskan landbśnaš

Ég er einn af žeim sem skil ekki slag Samtaka verslunar og žjónustu (SVŽ) viš ķslenskan landbśnaš.  Žessi slagur gengur śt į aš bera kostnaš neytenda ķ örsamfélagi saman viš kostnaš neytenda ķ milljóna samfélögum. Mér finnst sį samanburšur rangur og nęr vęri aš skošaš verš į kjśklingabringum į Borgundarhólmi, noršur Jótlandi og ķ Fęreyjum.  En lįtum žaš liggja į milli hluta.

Hefur afnįm innflutningshafta skilaš lęgra vöruverši?

Įn žess aš ég sé einhver talsmašur innflutningshafta, vörugjalda eša tolla, žį tel ég rétt aš viš veltum fyrir okkur hver įvinningurinn hefur veriš af afnįmi slķkra innflutningsheftandi ašgerša ķ gegn um tķšina.

Ég man žį tķš, žegar hér voru framleiddar eldavélar ķ samkeppni viš innflutning.  Mér vitanlega er žaš ekki gert lengur.  Ég man žį tķš, žegar skór voru framleiddir į Ķslandi ķ samkeppni viš innflutning.  Mér vitanlega er žaš ekki gert lengur.  Ég man žį tķš, žegar į Ķslandi var mjög blómleg fataframleišsla.  Nś fer langmest framleišsla į ķslenskri fatahönnun fram ķ Kķna, meira aš segja af "ķslenskri" ullarvöru.

Ég veit ekki til, aš skóverš sé sambęrilegt į Ķslandi og ķ öšrum löndum, žó skóframleišsla hafi lagst innanlands, žegar tollar og vörugjöld voru afnumin.  Ef eitthvaš er, žį er skóverš mun hęrra.  Žess vegna kaupa ķslenskir neytendur sér nżja skó, žegar žeir feršast til śtlanda.  Sama į viš um fatnaš.  Ekki kannast ég heldur viš aš eldavélar séu ódżrari į Ķslandi en ķ nįgrannalöndum okkar.  Rökin fyrir žvķ aš afnįm hafta leiši til lęgra vöruveršs viršast ekki standast.  Hugsanlega geršist žaš tķmabundiš, en ķslenskir neytendur (a.m.k. žeir sem eru į aldri viš mig) ęttu flestir aš hafa įttaš sig į žvķ, aš verš vöru ręšst ekki af kostnašarverši eša tollverši.  Žaš ręšst fyrst og fremst aš žvķ hvaš seljandi kemst upp meš.

Ķslenskur fataišnašur nęrri horfinn

Ég er meira og minna alinn upp ķ ķslenskum išnaši, Prjónastofunni Išunni hf. į Seltjarnarnesi.  Žegar žaš fyrirtęki lagši upp laupana voriš 1988, žį töpušust um 30 störf ķ ķslenskum išnaši.  30 heimili misstu tekjur.  Rķkissjóšur og sveitafélög misstu af skatttekjum 30 einstaklinga.  Vissulega fengu margir af žessu einstaklingum fljótlega störf, en ķ stašinn fengu ašrir ekki žau störf. 

Ein höfušįstęša fyrir žvķ aš fyrirtękiš hętti framleišslu var hrun ķ innlendri eftirspurn.  Žaš žótti nefnilega ekki fķnt aš kaupa ķslenskt.  Kaldhęšnin ķ žessu var aš erlend eftirspurn var fķn.  Peysurnar fengust ķ Kaupmannahöfn og London, en ekki į Hśsavķk eša Akureyri!  Og ef ętlunin var aš selja žęr "fķnni" verslunum Reykjavķkur, žį mįtti ekki sjįst aš žęr vęru framleiddar į Ķslandi.  Eigandi einnar slķkrar verslunar, sagši einu sinni viš móšur mķna, aš hśn hefši keypt flottustu peysuna sem hśn fann ķ London.  Žegar hśn kom inn į hóteliš sitt, fór hśn aš skoša nįnar žessa flottu peysu og komst aš žvķ, aš hśn var framleidd į Seltjarnarnesi!

Išnašardeild Sambandsins var lögš nišur nįnast eins og hendi vęri veifaš.  Mörg hundruš störf glötušust į Akureyri og stór hluti žeirra fór į atvinnuleysisskrį.  Sama geršist žegar framleišsla hinna og žessara išnhönnunar var flutt śr landi og eldavélaframleišslunni var hętt.  Žaš koma ekki önnur störf ķ stašinn fyrir žau sem eru lögš nišur.  Fólkiš sem missir vinnuna sękir ķ störf sem hefšu nżst fólki ķ atvinnuleit.  Žaš er žvķ tap fyrir samfélagiš, žegar störf eru lögš nišur.  Störfunum sem standa undir rekstri samfélagsins fękkar.  Höfum ķ huga, aš hefši žessi starfssemi ekki lagst af į Ķslandi, żmist meš žvķ aš fyrirtękjunum var lokaš, framleišslunni hętt eša framleišslan flutt śr landi, žį vęru kannski 2-3000 fleiri störf ķ išnaši ķ landinu en raunin er.

Žaš munar um 2-3000 störf.  Munurinn į žvķ aš hafa žau og hafa žau ekki, gęti, svo dęmiš sé tekiš, birst ķ 2-3% muni į viršisaukaskatti (įn žess aš ég hafi reiknaš žaš neitt sérstaklega). 2-3000 manns į atvinnuleysisskrį kosta 340-510 m.kr. ķ atvinnuleysisbętur į mįnuši.  (Setti hér ķ fljótfęrni "į įri".)

Er SVŽ treystandi?

Einhverra hluta vegna hafa SVŽ įkvešiš aš taka slaginn um tvęr vörur, ž.e. kjśklingakjöt og svķnakjöt. En mér segir svo hugur aš žetta sé bara fyrsta įtakalķnan.  Nęsta veršur um annan innflutning landbśnašarvöru.  Samtökin rįša žvķ alveg hvar er slegist, en śt frį sjónarhorni neytenda, žį vęri gott aš sjį hvatningu til lękkunar įlagningar.  Er žaš ešlilegt aš raftęki kosti 10-40% meira į Ķslandi en ķ Danmörku?  Gilda einhver önnur lögmįl um veršlagningu raftękja en kjśklinga- og svķnakjöts?

Sķšan er žaš žetta meš veršsveiflur śr takt viš sveiflur į gengi.  Mér viršist sem allar veikingar į gengi komi strax fram ķ vöruverši, žó engar vörur hafi veriš fluttar inn, en styrkingin lętur bķša eftir sér, žó um sé aš ręša vöru sem kemur til landsins oft ķ viku.

Loks er žetta spurningin um hvort lįgt innkaupsverš skili sér ķ verši til neytenda.  Ég hef séš vörureikning fyrir bęši skóm og buxum, žar sem innkaupsverš var ķ kringum 50 USD.  Žetta var mešan USD var ķ kringum 60 kr., žannig aš innkaupsveršiš var um 3.000 kr.  Og hvaš ętli verš vörunnar hafi veriš śt śr bśš? 20-24.000 kr.!  Žetta var 7-8 falt innkaupsverš vörunnar.  Sumar verslanir eru svottan aular aš fjarlęgja ekki erlendar veršmerkingar af vörunni sem seld er.  Ķ einni verslun stóš kyrfilega merkt aš buxur kostušu 25 GBP eša tępar 4.400 kr. į žeim tķma.  Viškomandi verslun vildi fį 12.200 kr.  Ķ hillum stórverslana mį finna pakkningar žar sem segir aš 30% višbót hafi veriš bętt ķ pakkninguna og višbótin sé ókeypis.  Ekki man ég eftir einu tilfelli, žar sem žaš reyndist rétt.  Stundum stóš "litla" pakkningin viš hliš žeirrar "stóru" og ekki var annaš aš sjį, en aš rukkaš vęri fyrir 30% višbótina fullu verši.  Ef spurt var um hvernig į žvķ stęši, žį komu heldur aumingjaleg svör um aš žetta vęri bara svona.

Hvaš er best fyrir Ķsland?

Afleišingarnar af žvķ aš framleišsla hefur fęrst śr landi er aš fęrri hafa tekjur af framleišslunni.  Tekjurnar hafa fęrst til śtlanda og til farmflytjenda.  Fjölbreytnin ķ störfum hefur kannski ekki minnkaš, en śrvališ af fjölbreyttum störfum er ekki eins mikiš.

Augljóslega er best fyrir Ķsland, aš ķ landinu sé sem fjölbreyttust framleišsla afurša sem annaš hvort eru fluttar śr landi og skapa žannig gjaldeyristekjur eša eru nżttar innanlands og spara žannig gjaldeyrisśtgjöld.  Innflutt vara sem er ódżrari en sambęrileg innlend framleišsla, žarf ekki aš vera hagkvęmari fyrir žjóšarbśiš.  Įstęšurnar eru nokkrar, en tvęr eru veigamestar.  Sś fyrri er aš innflutt vara setur žrżsting į krónuna til veikingar.  Svo lengi sem ég hef munaš eftir hefur of mikill innflutningur lķklegast veriš helsta įstęša fyrir veikingu krónunnar og leitt af sér gengisfellingar į gengisfellingar ofan.  Hin sķšari er hve mikiš af vöruveršinu myndast innanlands.  Žetta skiptir miklu mįli, žar sem žetta er sį peningur sem veršur eftir ķ hagkerfinu vegna vörunnar.  Žetta er sį peningur sem fer śt ķ veltuna og skapar störfin.  Žetta er loks sį peningur sem rķki og sveitafélög fį tekjur sķnar af.  Žannig er aušvelt aš fęra rök fyrir žvķ aš foršast eigi innflutning į vörum sem innanlandsframleišsla getur annaš, žó svo aš verš innlendu framleišslunnar sé eitthvaš óhagstęšara en žeirrar innfluttu. 

Žessi žrjś atrišin eiga viš um margt fleira en landbśnašarframleišslu.  Žau eiga viš um allar vörur sem hęgt er aš framleiša meš hagkvęmum hętti hér į landi.  Žau eiga lķka viš um skipasmķšar svo dęmi sé tekiš.  Hvaš ętli hefši veriš hęgt aš skapa mörg störf hér į landi, ef varšskipiš Žór hefši veriš smķšašur ķ Slippstöšinni į Akureyri?  Hvaš ętli rķkissjóšur hefši haft miklar skatttekjur af launum starfsmannanna?  Hvaš ętli hefši sparast mikiš af veršmętum gjaldeyri?  (Nś veit ég ekkert um žaš hvort žetta hefši veriš mögulegt.)

Mjög aušvelt er aš reikna śt kostnaš fyrir samfélagiš af "ódżrum" innflutningi.  Lęt ég žaš žó hagfręšingum eftir.  Hitt veit ég, aš 10-15% lękkun į verši einnar vörutegundar (eins og mér sżnist eiga viš um kjśklingakjöt) gęti aušveldlega komiš ķ bakiš į neytendum ķ formi hękkunar annarra vörutegunda (vegna veikingar krónunnar) eša vegna hękkunar skatta, t.d. til aš męta kostnaši vegna tapašra starfa.

Meš fullri viršingu fyrir Samtökum verslunar og žjónustu, žį held ég aš fólk žar verši aš horfa ašeins lengra en į naflann sinn.


1. maķ haldinn hįtķšlegur ķ 90 įr į Ķslandi

Ķ dag er 1. maķ, frķdagur verkalżšsins.  Į žessum degi hafa fyrst verkalżšur og sķšan launžegar safnast saman um allan heim ķ yfir 120 įr, misjafnlega lengi ķ hverju landi.  Hér į landi var dagurinn fyrst haldi hįtķšlegur 1923.  Jį, ķ 90 įr hefur verkalżšur og sķšar almennir launžegar komiš saman į žessum degi til aš krefjast śrbóta.  Oft hefur žaš gengiš eftir, en sķšustu įrin hafa orš margra verkalżšsleištoga veriš innantómt hjóm, enda eru žeir flestir oršnir tannlausir og hugsa, aš žvķ viršist, meira um eigin velferš en velferš umbjóšenda sinna.  Hvort įstęšan er aš Samfylkingin hefur veriš ķ stjórn žessi įr, kemur ekki ķ ljós fyrr en rķkisstjórn įn Samfylkingarinnar sest hér viš völd.

Hįtķšarhöldin undanfarin įr hafa fariš fram ķ skugga žeirrar kreppu sem hér skall į fyrir fimm įrum.   Kreppunni hefur fylgt meira atvinnuleysi en viš Ķslendingar erum vanir frį žvķ aš flestir nślifandi landsmenn komust į vinnumarkaš.  Fleiri einstaklingar og fjölskyldur eiga ķ erfišleikum meš aš nį endum saman, en tölur Hagstofunnar gefa til kynna aš hįtt ķ 50% heimila eigi erfitt meš aš nį endum saman.  Fólk į ķ vandręšum meš aš skaffa mat į boršiš fyrir sig og börnin sķn.  Žrjįr fjölskyldur į dag hafa misst hśsnęšiš sitt undanfarin 4 įr.  Žęr dreifast śt um allt land, en vandinn er mestur į Sušurnesjum.  Kaupmįttarskeršing, hękkun greišslubyrši lįna og lękkun eignaveršs er veruleiki nįnast allra.  Aldrei hafa fleiri fjölskyldur veriš ķ vanskilum meš lįn sķn. Greišsluašlögun og gjaldžrot er veruleiki allt of margra, ef fjįrmįlafyrirtękin nota ekki nżjasta vopniš sitt, įrangurslaust fjįrnįm.  Og hvar er verkalżšshreyfingin žegar öllu žessu fer fram?

Er von aš sé spurt.  Allt of margir upplifa verkalżšshreyfinguna žannig, aš hśn hafi hlaupiš ķ felur eša tekiš stöšu gegn almenningi.  Žaš voru forvķgismenn Alžżšusambandsins sem lögšust į haustmįnušum 2008 gegn žvķ aš veršbętur į lįn vęru teknar śr sambandi.  Aftur og aftur hafa forvķgismenn launžega talaš gegn umbótum og śrręšum vegna žess aš žeir žjóna of mörgum herrum.

Höfum ķ huga į žessum degi, žeim fimmta sem haldinn er hįtķšlegur ķ skugga nśverandi kreppu, aš žau śrręši, sem fólki hefur stašiš til boša, hafa nęr öll veriš į forsendum žeirra sem settu žjóšina į hlišina, ž.e. fjįrmįlafyrirtękjanna og fjįrmagnseigendanna.  Innan viš 30 ma.kr. af žeim śrręšum sem gripiš hefur veriš til, hafa ekki komiš vegna dóma Hęstaréttar eša eru afskriftir į töpušu fé.  Į sama tķma hafa fjįrmįlafyrirtękin og fjįrmagnseigendurnir hagnast um hįtt ķ 400 ma.kr. vegna veršbóta af lįnum almennings, lįna sem bera óheyrilega hįa vextir mišaš viš aš vextirnir eru įn įhęttu.  Lķtiš hefur ķ reynd veriš gert til aš gera lķf launžega bęrilegt.  Lķtiš hefur veriš gert til aš vinna upp kaupmįttarrżrnun sķšustu įra.  Lķtiš hefur veriš gert til aš fjölga störfum ķ landinu.  Tęp fimm įr af allt of litlum framförum hafa lišiš hjį.  Tęp fimm įr af lélegri varnarvinnu verkalżšshreyfingarinnar hafa lišiš hjį.  Tęp fimm įr af ofrķki fjįrmįlafyrirtękja og fjįrmagnseigenda hafa lišiš hjį.  Fimm töpuš įr hafa lišiš hjį.

Hvers vegna hefur verkalżšshreyfingin ekki tekiš einarša afstöšu meš launžegum landsins?  Ég verš aš višurkenna, aš ég skil žaš ekki.  Hvers vegna rķs ekki forystusveit ASĶ upp į afturlappirnar og krefst žess aš nżju bankarnir skili til višskiptavina sinna žeim 30-40% afslętti sem žeir fengu af lįnasöfnum sķnum, žegar žau voru flutt frį hrunbönkunum?  Hvers vegna situr forysta ASĶ hljóš hjį, žegar nżju bankarnir tilkynna hagnašartölur sķnar?  Hvers vegna hefur ASĶ ekki stašiš meš umbjóšendum sķnum ķ barįttunni fyrir réttlęti og sanngirni?  Hvar eru tillögur ASĶ um endurreisn heimilanna?

Höfundur

Marinó G. Njálsson
Marinó G. Njálsson
Upplýsingaöryggi og persónuvernd eru mínar ær og kýr, þó ég blaðri um allt og ekkert hér á blogginu. Er í Hagsmunasamtökum heimilanna og berst fyrir réttlæti fyrir heimili í landinu.  Loks er ég faggiltur leiðsögumaður.  Netfangið mitt er mgn@islandia.is og netfang fyrirtækisins oryggi@internet.is.

Heimsóknir

Flettingar

  • Ķ dag (21.10.): 6
  • Sl. sólarhring: 7
  • Sl. viku: 99
  • Frį upphafi: 1650563

Annaš

  • Innlit ķ dag: 4
  • Innlit sl. viku: 88
  • Gestir ķ dag: 4
  • IP-tölur ķ dag: 4

Uppfęrt į 3 mķn. fresti.
Skżringar

Okt. 2017
S M Ž M F F L
1 2 3 4 5 6 7
8 9 10 11 12 13 14
15 16 17 18 19 20 21
22 23 24 25 26 27 28
29 30 31        

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband