Leita ķ fréttum mbl.is
Embla

Bloggfęrslur mįnašarins, aprķl 2012

Hugmynd aš breyttu fiskveišistjórnunarkerfi

Ég hef hingaš til haldiš mig frį umręšunni um kvótakerfiš, žar sem ég hef ekki tališ mig hafa nęga žekkingu į mįlefninu og eins er einhvers konar trśarbragšaofstęki ķ umręšunni.  Eftir aš hafa lesiš talsvert um žessi mįl į sķšustu 2 - 3 įrum og žį sérstaklega ķ tengslum viš umręšuna um fiskveišistjórnunar- og aušlindagjaldsfrumvörp tveggja sjįvarśtvegsrįšherra, žį langar mig aš henda fram hugmynd sem ég hef veriš aš žróa meš mér ķ nokkurn tķma.  (Žeir sem vilja taka žįtt ķ umręšunni eru bešnir um aš stilla sig ķ oršvali og sżna hįttvķsi.  Ég gęti įtt žaš til aš eyša śt athugasemdum žar sem menn fara yfir strikiš.)

Višfengsefniš

Ķ nokkurn tķma hafa stjórnvöld reynt aš finna leiš til aš koma į sįtt um fiskveišistjórnun.  Nśverandi kerfi žykir ekki öllum vera gott og t.d. er žaš tališ hamla gegn nżlišun ķ greininni, kvóti fer frį byggšalögum sem eiga allt sitt undir fiskveišum, menn selja sig śt śr greininni meš miklum hagnaši žar sem nżtingarrétturinn er svo mikils virši.  Į móti kemur aš žeir sem eru inni ķ greininni hafa lagt ķ mikinn kostnaš viš uppbyggingu og endurnżjum tękja og bśnašar, keypt kvóta dżrum dómi, byggt upp višskiptasambönd og sķšast en ekki sķst oft skuldsett sig upp ķ rjįfur.

Višfangsefniš er žvķ aš finna leiš sem tekur į sem flestum af žessum atrišum beint og öšrum óbeint.  Mig langar aš snerta hluta af žessu, en į mįlinu eru óendanlegir angar sem ekki er hęgt aš ętlast til žess aš nokkur einn mašur geti haldiš utan um. 

Hugmynd aš lausn

Ég sé ekki aš hęgt sé aš gefa einhvern langan umžóttunartķma viš aš koma nżju kerfi į.   Best sé aš gera žaš nįnast meš einu pennastriki, ž.e. allar aflaheimildir verši innkallašar frį og meš einhverjum tķmapunkti, segjum 1.9.2015.  Vissulega mętti gera žetta ķ įföngum og er sś śtfęrsla rędd stuttlega sķšar ķ fęrslunni.

Allar aflaheimildir verši bošnar upp į markaši fyrir utan byggšapott, strandveišikvóta og hugsanlega sportveiši sem hluta af feršamennsku.  Gjald vegna byggšapotts, strandveišikvóta og sportveišikvóta réšist žó į markaši, en öšrum en hinar aflaheimildirnar fęru inn į.  Rķkisstjórnir geta į hverju į įri įkvešiš lįgmarksverš og žannig haft einhverja stjórn į tekjum sķnum. 

Aflaheimildir į markaši vęru bošnar upp til nżtingar ķ mismunandi langan tķma.  Styst til 1 įrs og lengst til 15 įra (gętu veriš önnur tķmamörk).  Žegar kerfiš vęri komiš ķ fulla virkni yrši skiptingin eitthvaš į žessa leiš (aš frįdregnum byggša-, strandveiši- og sportveišikvóta): 

  • 10% kvóta vęri veittur til 1 įrs,
  • 10% til 2 įra,
  • 20% til 5 įra,
  • 30% til 10 įra og
  • 30% til 15 įra. 

Ašrar skiptingar koma til greina og biš ég fólk um aš hengja sig ekki ķ skiptinguna heldur horfa į hugmyndina.

Žessu fyrirkomulagi yrši žó ekki komiš į ķ einum rykk heldur tęki žaš 5 įr.  Žaš er gert svo śtgeršir geti įtt heimildir sem renna śt eftir 1, 2, 3,.., 14 og 15 įr, ž.e. engin śtgerš žyrfti aš vera ķ žeirri stöšu aš allar veišiheimildir renni śt ķ lok yfirstandandi fiskveišiįrs, nema nįttśrulega aš hśn hafi hreinlega sjįlf komiš hlutunum žannig fyrir.  Aš kerfiš nęr ekki fullri virkni fyrr en į 5 įrum žżšir aš fyrstu įrin fer stęrri hluti aflaheimilda ķ eins og tveggja įra flokkinn. (Vissulega mį fęra rök fyrir žvķ aš žaš taki 15 įr aš nį fullri virkni, en ég held aš hęgt sé aš nį fullri virkni fyrr.)

Įfram gilda takmarkanir į hlutdeild eins ašila og skyldra ašila į aflaheimildum śr hverjum veišistofni fyrir sig og žeim öllum, žannig aš stórir ašilar geta ekki keypt upp allar veišiheimildir.

Greitt er mįnašarlega ķ samręmi viš veiddan afla.  Hvort žaš er fyrir sķšast lišinn mįnuš eša greitt ķ aprķl fyrir janśar er bara śtfęrsluatriši.

Žar sem veišiheimild er hlutfall af leyfilegum afla, žį breytist aflamagn hverrar śtgeršar meš kvóta hvers įrs.  5% eru 5% hvort sem kvótinn er 200.000 tonn eša 500.000 tonn.  Ljóst er žó aš rķkissjóšur fęr meira ķ sinn hlut af 500.000 tonna afla en 200.000 tonna afla hver sem tegundin er. 

Nżtingarskylda eša heimildum skilaš

Handhafi veišiheimilda skal, nema fyrirliggi sérstakar ašstęšur, nżta heimildir sķnar sjįlfur.  Séu žęr ašstęšur ekki fyrir hendi, žį einfaldlega skilar viškomandi sķnum heimildum og žęr leggjast viš žęr heimildir sem eru veittar fyrir viškomandi fiskveišiįr.  Sama gerist žegar śtgeršarfyrirtęki hęttir rekstri, veršur gjaldžrota eša menn hętta aš sękja ķ tiltekna fisktegund, žį einfaldlega fer kvóti viškomandi į markaš, ónżttur til nżtingar į yfirstandandi fiskveišiįri, en sķšan allur į žvķ nęsta samkvęmt reglu aš ofan.

Nżlišun aušveld

Samkvęmt žessu fyrirkomulagi, žį er nżlišun ķ greininni aušveld.  Į hverju įri er opiš fyrir nżja ašila inn ķ greinina og einnig ef ónżttum heimildum įrsins er skilaš.  Įrlega fara allar aflaheimildir sem śthlutaš er til eins įrs į markaš, helmingur af žeim sem śthlutaš er til tveggja įra, fimmtungur af žeim sem śthlutaš er til 5 įra, tķundi hluti žeirra sem śthlutaš er til 10 įra og fimmtįndi hluti žess sem śthlutaš er til 15 įra.  Alls gerir žetta um 24% allra aflaheimilda į markaši mišaš viš skiptinguna aš ofan.  Önnur skipting gęti bęši hękkaš og hękkaš žetta hlutfall.

Meš žessu fyrirkomulagi fer enginn meš aflaheimildir śt śr byggšarlaginu og žaš kostar nżja śtgeršarašila žaš sama og ašra aš afla veišiheimilda.

Hvaš į aš gera viš skuldir?

Öll śtgeršarfyrirtęki eru meira og minna skuldsett.  Deila mį um hvort žaš kerfi sem hér er stungiš upp į muni gera fyrirtękjunum aušveldara eša erfišara aš standa ķ skilum af lįnum sķnum.  Mesti vandinn er tengdur lįnum sem tekin voru til kaupa į aflaheimildum.  Žęr heimildir verša nś kallašar inn og bošnar śt į markaši.  Ašrar lįntökur tengjast ekki beint öflun heimildanna (žó hugsanlega megi ķ einhverjum tilfellum segja aš um óbein tengsl sé aš ręša) og žęr fjįrfestingar eša breytingar sem peningarnir voru notašir til munu aš öllum lķkindum nżtast įfram ķ nżju kerfi.

Ég tel rétt aš komiš sé į einhvern hįtt til móts viš žį sem skuldsettu sig vegna kaupa į veišiheimildum.  Žį er ég aš horfa til fortķšar, ekki framtķšar.  Hreyfingin hefur lagt til sjóš sem hluti veišigjalds rynni ķ og śr sjóšnum vęri śthlutaš til žeirra sem žess žurfa.  Ég held aš betra vęri aš miša viš afslįtt af veišigjaldinu, žannig aš fyrstu 5 įrin, ž.e. frį 1.9.2015 til 1.9.2020 fengju žeir sem vęru meš slķk lįn tiltekinn afslįtt af veišigjaldinu til aš standa undir afborgunum og vöxtum af lįnum vegna öflunar veišiheimilda, sem viškomandi hafa nśna misst.  Viškomandi śtgerš greiddi žó aš lįgmarki žaš lįgmarksverš sem stjórnvöld įkvarša aš gilda skuli fyrir yfirstandandi fiskveišiįr.

Önnur leiš er aš śtgeršir sem eru ķ žessum sporum skili heimildum sķnum ķ skrefum, 20% į įri, frį 1.9.2015 til 1.9.2019.  Žannig greiddu žęr ekki veišigjald, samkvęmt žessari hugmynd, nema af žeim heimildum sem žęr hefšu aflaš sér nżjar eftir 1.9.2015.  Eldra veišigjald gilti um eldri aflaheimildir.

Markašsverš

Gera mį rįš fyrir aš markašsverš taki aš einhverju leiti miš af nśverandi kvótaverši, ž.e. į varanlegum kvóta, aš teknu tilliti til nżtingartķmans.  Varanlegur kvóti ķ dag er örugglega ekki hugsašur žannig aš aflveršmęti eigi aš greiša hann upp į 2 įrum.  Nei, verš hans er örugglega mišaš viš 7, 10 eša jafnvel 15 įra nżtingartķma.  Viš getum žvķ séš įrlegt veišigjald lękki umtalsvert, en veišigjald mišaš viš nżtingartķmann hękki.

Skuldsetning śtgeršar

Mišaš viš žessa hugmynd ętti skuldsetning śtgerša aš minnka umtalsvert.  Margar śtgeršir hafa beitt alls konar brögšum viš aš komast yfir kvóta og oft žurft aš kaupa fyrirtęki meš mann og mśs til žess aš geta aukiš aflaheimildir sķnar.  Sama hefur gilt um žį sem hafa viljaš koma nżir inn ķ śtgerš.  Žaš hefur ekki getaš gerst nema meš mikilli fjįrfestingu ķ kvóta.

Žegar bśiš veršur aš vinda ofan af ofurskuldsetningu lišinna įra, žį mun svo kerfiš leiša til lęgri skuldsetningar til lengdar.

Önnur opinber gjöld af śtgerš og stušningur viš hana

Ég hef ekki sett mig inn ķ hvaša opinberu gjöld śtgeršin ber, en ljóst er aš žau veršur öll aš taka til endurskošunar.  Veišigjaldiš į, t.d., aš standa undir rekstri stofnana sjįvarśtvegsins sem reknar eru af rķkinu.  Hvaš varšar alls konar eftirlitsgjöld og skošunargjöld, žį er ešlilegt aš žau haldi sér, en spurning er hvort śtgeršir geti ekki leitaš til hvaša hęfs ašila sem er til aš sinna slķku eftirliti og/eša skošun. 

Į móti kemur aš śtgeršin nżtur opinbers stušnings, t.d. ķ formi sjómannaafslįttar, sem er ekkert annaš en nišurgreišsla į launakostnaši sjómanna.  Menn geta haft hvaša skošun sem žeir vilja į žessu, en sjómannaafslįttur og lķka persónuafslįttur er ekkert annaš en nišurgreišsla į launakostnaši, žar sem laun žyrftu aš hękka verulega svo launžeginn héldi sama kaupmętti ef žessir afslęttir féllu nišur.

Ég tel ekki žurfa aš herša eftirlit heldur eigi aš herša višurlög viš brotum įn žess aš ég ętli aš fara frekar śt ķ žaš hér.


mbl.is Į rétt į eignarnįmsbótum
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Įminningarbréf ESA er uppfullt af ranghugmyndum og hreinum tilbśningi!

Er bśinn aš sjį brét ESA til stjórnvalda.  Brandarinn er eiginlega verri en ég hélt. 

Fyrstu fjórir kaflar bréfsins eru almennt hjal sem skiptir ekki mįli.  Žaš er ķ 5. kafla sem fjöriš hefst og bulliš.

Rök kvartanda eru m.a.:

In the complaints it is alleged that the ban on exchange rate indexation of loans in Iceland has the effect of making it less attractive for financial institutions to finance themselves in other currencies than ISK.

Ég hef nś vart séš ašra eins steypu!  Bann viš gengistryggingu gerir žaš óašlašandi fyrir fjįrmįlafyrirtęki aš fjįrmagna sig ķ öšrum gjaldmišli en ķslenskum krónum!  Ķ ķslenskum lögum er skżrt tekiš fram aš heimilt er aš taka lįn ķ erlendum gjaldmišli.  Žaš eina sem ekki mį er aš lįniš sé ķ krónum og tengt viš erlenda gjaldmišla.  Hverju var logiš aš ESA hér?

Nęst er žar sem ESA segir:

It was common in Iceland to grant exchange rate indexed loans in so-called "currency baskets" i.e. the loans were indexed to the value of certain foreign currencies such as USD, EUR, CHF and JPY. It varied between loan agreements which currencies were involved and the percentage of each currency in the "currency basket" differed between agreements as well.

Although exchange rate indexed loans were granted in ISK such loans were inevitably linked to the value of other currencies. In order to reflect the risk of granting such loans in ISK! Icelandic financial institutions would therefore probably seek to finance the loans in the currencies that the loans were indexed to.

Jį, žaš var algengt aš veita myntkörfulįn, en žaš var ólöglegt.  ESA getur ekki notaš žaš sem rök fyrir aš ekki megi banna gengistryggingu aš hiš ólöglega athęfi hafi veriš stundaš og aš bankar hafi brugšist viš ólöglegu athęfi į įkvešinn mįta!  Ég held ég hafi ekki séš aumari rökstušning fyrir žvķ aš ekki megi banna lögleysu.  ESA veršur aš skilgreina hvernig bankarnir hefšu hagaš sér, ef žeir hefšu fariš aš lögum, en ekki réttlęta hegšun žeirra eftir aš žeir brutu lögin.

Enn heldur vitleysan įfram hjį ESA:

A total ban on the granting of exchange rate indexed loans in ISK, such as laid down in Act no 38/2001, will dissuade Icelandic financial institutions from financing their loans in other currencies than the national currency and therefore constitutes a restriction on the free movement of capital as provided for under Article 40 EEA.

Er ekki allt ķ lagi?  Hver var aš fylla ESA aš ranghugmyndum og tilbśningi?  Ekkert bann er į Ķslandi viš aš veita lįn ķ erlendri mynt svo fremi sem höfušstóll lįnsins er gefinn upp ķ erlendri mynt, lįniš er greitt śt ķ erlendri mynt inn į gjaldeyrisreikning lįntaka og lįntaki kaupi erlendu myntina til aš endurgreiša bankanum.  Bann viš gengistryggingu heftir ekki löglegar lįnveitingar ķ erlendri mynt og žvķ geta bankarnir fjįrmagnaš sig į žann veg.  Fyrir utan:  Hvaš kemur žaš vaxtalögum viš hvernig bankarnir kjósa aš fjįrmagna sig?  Um gjaldeyrisjöfnuš bankanna er fjallaš um ķ allt öšrum lögum og reglum Sešlabanka Ķslands.  Telji ESA aš veriš sé aš hefta möguleika bankanna til aš bśa til neikvęšan gjaldeyrisjöfnuš, žį er śt ķ hött aš benda į vaxtalögin.

Žegar ķslensk stjórnvöld bera hönd fyrir höfuš sér, žį gera žau žaš į kolvitlausan hįtt og ESA svarar:

It follows from the above that the restriction of the free movement of capital identified by the Authority in the present letter of formal notice is concerned with Icelandic financial institutions being dissuaded from financing their loans in other currencies than the national curency

Ég skil ekki hvernig ESA kemst aš žessari nišurstöšu.  Hvernig getur žaš latt ķslensk fjįrmįlafyrirtęki til aš fjįrmagna sig ķ erlendri mynt, ef žeim er sķšan heimilt aš lįna žessa sömu mynt śt sem lįn ķ erlendri mynt til hvers sem óskar eftir lįni?

Ég verš aš višurkenna, aš ég hef ekki séš aumari rökstušning fyrir nokkurri vitleysu en žennan.

Žessi rök ESA aš verši sé aš hindra fjįrmįlafyrirtęki ķ aš fjįrmagna sig meš lįnum ķ erlendum gjaldeyri eru gjörsamlega óviškomandi žvķ hvernig bankar endurlįna slķk lįn.  Fyrir utan aš ESA fęrir engin rök fyrir žvķ aš sś fjįrmögnun hafi yfir höfuš įtt sér staš į žann hįtt sem um ręšir.

Ég held aš starfsmašur ESA sem hafši meš žetta mįl aš gera hafi ekki skiliš um hvaš žaš snżst.
Skrįr tengdar žessari bloggfęrslu:

Gengistrygging lįna og frjįlst flęši fjįrmagns

ESA hefur sent ķslenskum stjórnvöldum įminningarbréf.  Innihaldiš er eitthvaš į žį leiš aš ekki sé leyfilegt aš banna fortakalaust gengistryggingu lįna, žar sem žaš brjóti gegn 40. gr. EES samningsins.  Ég hef svo sem ekki séš bréf ESA, bara heyrt og lesiš aš ESA telji meš banni viš gengistryggingu sé vegiš aš frjįlsu flęši fjįrmagns.

Skošum hvaš segir ķ žessari 40. gr. EES samningsins:

Innan ramma įkvęša samnings žessa skulu engin höft vera milli samningsašila į flutningum fjįrmagns ķ eigu žeirra sem bśsettir eru ķ ašildarrķkjum EB eša EFTA-rķkjum né nokkur mismunun, byggš į rķkisfangi eša bśsetu ašila eša žvķ hvar féš er notaš til fjįrfestingar.

Ég velti žvķ fyrir mér hvernig hęgt sé aš lesa žaš śt śr žessum oršum aš bann viš gengistryggingu hefti "flutningum fjįrmagns ķ eigu žeirra sem bśsettir eru ķ ašildarrķkjum EB eša EFTA-rķkjum".  Gengistrygging kemur žvķ ekkert viš hvort flytja megi fjįrmagn į milli landa.  Hśn var bara ein tegund lįnsforms į sama hįtt og verštrygging eša óverštryggt lįn.  Bann viš gengistryggingu hindrar heldur ekki flutning fjįrmagns eša mismunar lįntökum eša lįnveitendum byggt į rķkisfangi eša bśsetu ašila eša hvar féš var notaš.  Hvernig ESA dettur slķkt ķ hug, er mér gjörsamlega óskiljanlegt.

Tekiš skal fram aš ég hef įtt žessa umręšu viš ESA.  Žaš var ķ įgśst 2010.  Įhyggjur ESA voru žį um aš sį sem veitti erlent lįn gęti ekki tryggt lįn sitt meš veši ķ fasteign.  Benti ég višmęlanda mķnum į aš žaš vęri framkvęmt meš žvķ aš žinglżst vęri tryggingarbréfi ķ staš skuldabréfsins sjįlfs.  Žannig gęti hver sem vildi veita erlent lįn, ž.e. lįn ķ erlendum myntum, gert žaš og fengiš tryggingu ķ fasteign meš notkun slķks tryggingarbréfs.  Raunar geršu fjįrmįlafyrirtęki žetta til aš byrja meš, en svo uršu žau löt og snišgengu formsatrišin.

40. gr. EES samningsins er ekki um hvaša lįnsform eru leyfileg.  Nei, hśn er um žaš aš žegar einhver, sem telst eigandi fjįrmagns, vill flytja fjįrmagniš į milli landi, žį séu engin höft į žeim flutningi.  Žį er spurningin:  Hver er eigandi fjįrmagns sem fengiš er aš lįni?  Er žaš lįnveitandinn eša lįntakinn?  Žaš er lįntakinn, žvķ um leiš og lįniš er greitt śt, žį er lįnveitandinn eigandi aš kröfu į hendur lįntakanum og krafan veršur kyrr ķ upprunalandi sķnu, ž.e. žar sem hśn er gefin śt.  Hvaša skilmįlar eru į lįninu, kröfunni, skiptir ekki mįli, žar sem hśn er ekki aš flytjast į milli landa.  Peningarnir, sem greiddir voru śt, voru į hinn bóginn fluttir į milli landa.  Hvaša vextir žeir bera eša gjaldmišillinn sem notašur er til višmišunar, skiptir ekki mįli, žar sem tekiš var fram ķ lįnssamningnum ķ hvaša mynt ętti aš greiša śt upphęšina og hvert ętti aš greiša hana.

Hvort banniš viš gengistryggingunni skerši į einhvern hįtt atvinnufrelsi viškomandi banka, er allt annaš mįl.  En aš lög setji atvinnufrelsi skoršur er ekkert nżtt og telst ekki ólöglegt nema um mismunun sé aš ręša eša meš žvķ sé haft af viškomandi fyrirtęki möguleiki til aš nżta annars löglegan rétt.  Žaš bara kemur 40. gr. EES samningsins bara ekkert viš.

Mér finnst ESA vera į villigötum, ef stofnunin telur 40. gr. EES samningsins vera brotna meš banni viš gengistryggingu.  Raunar skil ég ekki hvernig stofnunin fęr žaš śt, en į móti žį hef ég ekki séš įminningarbréf ESA til stjórnvalda.

Mįlaferli ESA og Icesamningurinn eru tvö óskyld mįl

Hśn er merkileg žessi umręša um aš mįlaferli ESA séu til komin vegna žess aš Ķslendingar felldu Icesavesamninginn ķ žjóšaratkvęšagreišslu.  Ég verš aš višurkenna aš ég skil ekki žį tengingu śt frį röklegu samhengi.

Icesavesamningarnir

Um hvaš snerust Icesavesamningarnir eiginlega?  Žeir sneru ķ grundvallaratrišum um žrennt:

  1. Endurgreišslutķma į lįnum sem tryggingasjóširnir ķ Bretlandi og Hollandi veittu svo hęgt vęri aš greiša innstęšueigendum śt lįgmarksinnstęšur ķ samręmi viš įkvaršanir žessara žjóša.
  2. Vaxtakjör į žessum lįnum.
  3. Aš ķslensk stjórnvöld tękju įbyrgš į endurgreišslunni.

Sķšan er žaš um hvaš snerust samningarnir ekki:

  1. Icesavesamningarnir snerust ekki um įkvęši innstęšutilskipunar ESB, žó svo aš hśn hafi vafalaust veriš til umręšu. 
  2. Samningarnir snerust ekki um mismunun kröfuhafa, žar sem hśn var til stašar hvort sem samningarnir voru samžykktir eša ekki. 
  3. Samningarnir voru heldur ekki um hvort lög um innstęšutryggingar hefšu veriš rétt innleidd hér į landi eša ekki, žar sem Tryggingasjóšur innstęšueigenda višurkenndi endurgreišsluskyldu sķna.
  4. Samningarnir voru ekki um mismunun milli innstęšueigenda, žó vissulega megi fęra rök fyrir žvķ aš slķk mismunun hafi įtt sér staš.
  5. Samningar voru ekki um žaš aš ķslenski tryggingasjóšurinn ętlaši aš sleppa viš aš greiša žaš sem honum bar.

Višsemjendur ķ samningavišręšunum voru ķslenski tryggingasjóšurinn annars vegar og žeir ķ Hollandi og Bretlandi hins vegar.  Hvorki ESA né ESB komu aš žessum samningum.

Viš žaš aš sķšasti Icesavesamningurinn var felldur, žį var ekki lengur samkomulag um greišslu- eša vaxtakjör į žeim lįnum sem ķslenski tryggingasjóšurinn fékk hjį Bretum og Hollendingum, en eftir stóš yfirlżsingin ķslenska sjóšsins um endurgreišslur eins fljótt og mögulegt vęri.  Endurgreišslutķminn fęri eftir žvķ hve vel gengi aš koma eignum žrotabśs Landsbanka Ķslands ķ verš og innheimta śtistandandi skuldir.

Dómsmįl ESA

Um hvaš er dómsmįl ESA?  Mjög einfalt: 

Hvort ķslensk stjórnvöld hafi leitt innstęšuskipun ESB į réttan hįtt ķ lög hér į landi.

Hvaš hefur žetta atriši meš žaš aš gera aš Icesavesamningarnir voru felldir ķ žjóšaratkvęšagreišslu? 

Nįkvęmlega ekkert.

Icesavesamningarnir voru felldir fyrst 2010 og sķšan aftur 2011.  Lögin um innstęšutryggingar voru sett 27. desember 1999 og höfšu veriš ķ gildi ķ tęp 9 įr žegar reyndi į žau ķ október 2008.  Žeim hafši veriš breytt 2002, 2004 og 2006 og svo loks 6. október 2008.  Sķšasta breytingin var til aš styrkja sjóšinn en ekki veikja hann.

Hvernig geta samningar sem felldir voru 2010 og 2011 haft įhrif į žvķ hvort lög um innstęšutryggingar voru rétt innleišing į tilskipun ESB?  Svariš viš žessu er einfalt:  Žeir geta žaš ekki.  ESA hafši sem sagt sama tilefni til aš fara ķ mįl viš ķslensk stjórnvöld hvort sem samningarnir voru samžykktir eša ekki.  Svo ég gangi lengra: 

Žaš hefši veriš dęmi um pólitķskan loddaraskap af hįlfu ESA, ef nišurstaša žjóšaratkvęšagreišslu hafši breytt žvķ hvernig ESA tók į žvķ broti ķslenskra stjórnvalda į EES samningum sem fellst ķ kęru žeirra til EFTA-dómstólsins.

Ef ESA er sannfęrt um aš ķslensk stjórnvöld hafi brotiš gegn EES-samningnum meš rangri innleišingu tilskipunar 94/19/EC on deposit-guarantee schemes, žį breytir nįkvęmlega engu žar um hvort fyrir liggur samningur milli Breta og Hollendinga annars vegar og Ķslendinga hins vegar um endurgreišslu- og vaxtakjör į žeim lįnum sem Bretar og Hollendingar veittu ķslenska innstęšutryggingasjóšnum svo hęgt vęri aš endurgreiša innstęšueigendum ķ žessum tveimur löndum.

ESA gerši ekki athugasemd įšur

Reglulega fer ESA yfir innleišingu EES landanna innan EFTA į žeim tilskipunum ESB sem falla undir EES samninginn.  Svo merkilegt sem žaš nś er, žį tók ESA einu sinni śt innleišingu landanna žriggja į tilskipun 94/19/EC.  Hér eru tvęr fréttir frį įrinu 2002 sem er aš finna į vefsvęši ESA.  Önnur er um athugun ESA į frammistöšu Ķslendinga og Liechtensteina į nokkrum tilskipunum, en hin um frammistöšu Noršmanna og Liehtensteina.  Ķ bįšum fréttunum er minnst į tilskipun 94/19/EC.  Ķ žeirri fyrri er gerš athugasemd viš innleišingu Liechtensteina į tilskipuninni, en žeirri sķšari innleišingu Noršmanna.

Nś hef ég enga trś į žvķ aš ESA hafi bara tekiš śt innleišingu hinna landanna tveggja į tilskipun 94/19/EC en ekki Ķslendinga.  Finnst mér žvķ lķklegast aš ESA hafi tališ innleišingu Ķslands į tilskipuninni fullnęgjandi og ķ samręmi viš žęr kvašir sem žar koma fram.

Hvaša skyldur į Ķsland aš hafa vanrękt

Skošum hvaš segir ķ tilskipun 94/19/EC um innstęšutryggingakerfi (on deposit-guarantee schemes).  Hér er fyrst nokkur atriši śr inngangskafla, en hann lżsir markmišum tilskipunarinnar:

Whereas in the event of the closure of an insolvent credit institution the depositors at any branches situated in a Member State other than that in which the credit institution has its head office must be protected by the same guarantee scheme as the institution's other depositors;

Whereas the cost to credit institutions of participating in a guarantee scheme bears no relation to the cost that would result from a massive withdrawal of bank deposits not only from a credit institution in difficulties but also from healthy institutions following a loss of depositor confidence in the soundness of the banking system;

Whereas harmonization must be confined to the main elements of deposit-guarantee schemes and, within a very short period, ensure payments under a guarantee calculated on the basis of a harmonized minimum level;

Whereas deposit-guarantee schemes must intervene as soon as deposits become unavailable;

Whereas this Directive may not result in the Member States' or their competent authorities' being made liable in respect of depositors if they have ensured that one or more schemes guaranteeing deposits or credit institutions themselves and ensuring the compensation or protection of depositors under the conditions prescribed in this Directive have been introduced and officially recognized;

Og sķšan śr tilskipuninni sjįlfri:

Article 3

1. Each Member State shall ensure that within its territory one or more deposit-guarantee schemes are introduced and officially recognized. Except in the circumstances envisaged in the second subparagraph and in paragraph 4, no credit institution authorized in that Member State pursuant to Article 3 of Directive 77/780/EEC may take deposits unless it is a member of such a scheme.

Article 4

1. Deposit-guarantee schemes introduced and officially recognized in a Member State in accordance with Article 3 (1) shall cover the depositors at branches set up by credit institutions in other Member States.

Article 10

1. Deposit-guarantee schemes shall be in a position to pay duly verified claims by depositors in respect of unavailable deposits within three months of the date on which the competent authorities make the determination described in Article 1 (3) (i) or the judicial authority makes the ruling described in Article 1 (3) (ii).

2. In wholly exceptional circumstances and in special cases a guarantee scheme may apply to the competent authorities for an extension of the time limit. No such extension shall exceed three months. The competent authorities may, at the request of the guarantee scheme, grant no more than two further extensions, neither of which shall exceed three months.

3. The time limit laid down in paragraphs 1 and 2 may not be invoked by a guarantee scheme in order to deny the benefit of guarantee to any depositor who has been unable to assert his claim to payment under a guarantee in time.

Mér sżnist žetta vera žau atriši tilskipunarinnar sem fjalla um virkni innstęšutryggingakerfisins.  Ef ķslensku lögin (nr. 98/1999) eru sķšan skošuš, žį kemur ķ ljós aš žau uppfylla öll ofangreind atriši.  Aušvitaš mį alltaf deila um hve mikla fjįrmuni tryggingasjóšurinn skuli hafa į milli handanna.  Hér į landi voru framkvęmdir tryggingastęršfręšilegir śtreikningar į žörf tryggingasjóšsins.  Var žį gert rįš fyrir aš eignir fjįrmįlafyrirtękis dygši fyrir stęrstum hluta lįgmarkstryggingarinnar og sjóšurinn tęki viš eftir žaš.

Stęrstu atrišin varšandi žetta įlitamįl (ž.e. hvort hér į landi var virkt tryggingakerfi) lżtur aš žvķ hvort kerfiš sé frįbrugšiš kerfum annarra landa og hvort gera skuli rķkari kröfur til landa meš fįar og hlutfallslega stórar innlįnsstofnanir.  Ekkert bendir til žess aš ķslenska kerfiš sé į mikilvęgan hįtt frįbrugšiš kerfum annarra landa.  T.d. er tekiš fram ķ greinargerš meš frumvarpi aš lögum 98/1999 aš hugmyndin sé aš innleiša svipaš kerfi og ķ Danmörku.  Viš skošun į fyrirkomulagi ķ löndum ESB, žį viršist mér aš vķšast baktryggi rķkissjóšir tryggingasjóšina.  Um žaš er ekki gerš krafa ķ tilskipun 94/19/EC og raunar kvörtušu Bretar til framkvęmdastjórnar ESB žegar ķrsk stjórnvöld įkvįšu 100% tryggingu į innstęšur ķ ķrskum bönkum.  Žaš sem meira var, framkvęmdastjórn ESB komst aš žeirri nišurstöšu aš um ólöglega rķkisašstoš hafi veriš aš ręša.

Ég skil ekki hvernig ķslensk stjórnvöld įttu aš gera rķkari kröfur til innstęšutrygginga, en gert var ķ lögum 98/1999, įn žess aš koma ķ nįnast ķ veg fyrir aš innlendar innlįnsstofnanir tękju viš innlįnum.  Ef ķslenski tryggingasjóšurinn hefši įtt aš vera nógu öflugur til aš geta greitt śt 300, 600 eša 1.100 milljarša kr. į innan viš įri frį falli bankanna, žį hefši sjóšurinn žurft aš krefjast gott betur en išgjalds upp į 1% (ath. aš žetta er einsskiptis išgjald, žannig aš žaš er ekki greitt įrlega).  Nęr hefši veriš aš tala um 50% išgjald, en žaš hefši komiš ķ veg fyrir aš nokkur fjįrmįlafyrirtęki tęki viš innlįnum.   Er ég viss um aš ķslensku fjįrmįlafyrirtękin hefšu litiš į žetta sem samkeppnishamlandi išgjald og kęrt žaš til ESA.

Lokaorš

Mér finnst mikilvęgt aš hamra į žvķ, aš ESA hafši sömu skyldur til aš stefna Ķslandi fyrir EFTA-dómstólnum hvort sem Icesavesamningarnir hefšu veriš samžykktir eša ekki.  Ķ annan staš, žį legg ég įherslu į athugun ESA įriš 2002, en mér žykir ólķklegt aš stofnunin hafi eingöngu skošaš innleišingu tilskipunar 94/19/EC ķ Liechtenstein og Noregi, en ekki hér į landi.  Įlykta ég af žvķ aš ESA hafi tališ innleišinguna hér į landi uppfylla skilyrši tilskipunarinnar.  Žar meš hafi ķslensk stjórnvöld veriš ķ góšri trś um aš rétt vęri aš mįlum stašiš.   Ekki gengur fyrir ESA aš skipta um skošun mörgum įrum sķšar vegna žess aš samningur um óskyld mįlefni var felldur ķ žjóšaratkvęšagreišslu.

Ég įtta mig į žvķ, aš žeir, sem vildu fį Icesavesamningana samžykkta, eru aš reyna aš koma einhverri sök į hina sem felldu samningana.  Mér finnst žaš vera įkaflega aumur mįlflutningur.  Deiluefniš hvorki birtist viš höfnunIcesavesamninganna né hefši horfiš viš samžykkt žeirra.  Ef ESA hefši įkvešiš aš lķta mįlin öšrum augum śt af nišurstöšu žjóšaratkvęšagreišslnanna, žį žżšir žaš bara aš stofnunin er aš taka žįtt ķ pólitķskum loddaraskap og ekkert annaš.


Sjįlfbęrni er lykillinn aš öllu

Į Eyjunni eru tvęr fęrslu sem notiš hafa mikillar athygli sķšustu daga.  Önnur er eftir Eygló Haršardóttur Framtķš į Ķslandi? og hin eftir Vilhjįlm Žorsteinsson Leišir śr höftum.  Bįšar lżsa nokkurn veginn sama vandamįlinu eša eigum viš aš segja višfangsefninu, ž.e. hvernig eigum viš aš gera žetta land lķfvęnlegt og sjįlfbęrt.

Nśna rśmlega 43 mįnušum eftir hrun hagkerfisins og 49 mįnušum eftir hrun krónunnar, žį erum viš ekki ennžį bśin aš moka okkur ķ gegn um skaflinn og žaš sem meira er, viš vitum ekki hve langt er eftir.  Stašreyndin er nefnilega sś, aš viš höfum ekki yfirsżn yfir višfangsefniš.  Ég vil raunar ganga lengra og segja aš viš höfum ekki einu sinni skilgreint višfangsefniš.  AGS hefur lįtiš okkur hafa sķna skilgreiningu og fjįrmįlakerfiš sķna, lķfeyrissjóširnir eru duglegir aš halda sinni į lofti og Samtök atvinnulķfsins sinni, en engin af žessum skilgreiningum hefur hagsmuni almennings ķ huga.  Žęr eru allar sértękar til aš bjarga takmörkušum hópi fyrirtękja eša lķfeyrissjóša upp śr kviksyndinu sem žessir ašilar įlpušust śt ķ, en ekki almenningi sem žessir hópar drógu meš sér ofan ķ kviksyndiš.

Sjįlfbęrni heimila og fyrirtękja

Ķ lok september 2008 gerši ég žį djörfu tilraun aš koma meš tillögu aš lausn į skuldamįlum heimilanna.  Lżsa mį lausninni meš einu orši:  Sjįlfbęrni.  Ég stakk upp į žvķ žį og hef ķtrekaš žį tillögu óteljandi sinnu eftir žaš, aš fęri yrši skuldastöšu sem flestra žannig nišur aš hśn yrši sjįlfbęr.  Ljóst vęri aš žaš tękist ekki fyrir allan, en žį yrši aš śtfęra skjótvirkar leišir fyrir fólk og fyrirtęki ķ gegn um hiš óhjįkvęmilega, ž.e. eignasölu, sértęka skuldamešferš eša gjaldžrot.  Sišari hluti af žessari hugmynd hefur veriš hrint ķ framkvęmd meš lögum og samningum viš fjįrmįlafyrirtęki, en fyrri hlutinn aš mestu meš ķhlutun dómstóla.  Samt er stórhluti heimila og fyrirtękja ekki sjįlfbęr, raunar sżnist mér žau einu sem eru sjįlfbęr vera sjįvarśtvegsfyrirtękin, fjįrmįlafyrirtękin, įlverin og svo žau sem hafa fengiš mestu nišurfellingarnar hjį bönkunum.

Stjórnvöld og fjįrmįlafyrirtękin verša aš įtta sig į žvķ, aš sjįlfbęrni, ž.e. aš tekjur dugi fyrir śtgjöldum og fjįrfestingum, er lykillinn aš vexti.  Mešan stór hluti žjóšarinnar er ķ ósjįlfbęrri stöšu, žį mun vera fimbulkuldi į fjįrfestingamarkaši, hvort heldur fasteignamarkaši eša vinnuvélamarkaši.  Hagvöxtur mun žvķ ekki byggjast į žvķ sem bżr til varanlegan vöxt heldur žvķ aš fólk getur ekki frestaš neyslu lengur og lętur žvķ eitthvaš annaš sitja į hakanum ķ stašinn.

Mešan aš žessu heldur įfram, žį efast ég stórlega um aš žaš sé björt framtķš hér į landi nęstu įrin og enn sķšur sé ég fram į aš viš finnum leiš śt śr höftunum.

Sjįlfbęrni žjóšfélagsins

Vandi heimila og fyrirtękja er mikill, en hann er bara sem dropi ķ hafi saman boriš viš vanda okkar sem žjóšar.  Sį vandi felst ķ hinni grķšarlegu skuldsetningu okkar erlendis żmist ķ formi erlendra lįna eša ķ formi eigna erlendra ašila sem fastar eru hér į landi, en hann felst einnig ķ žeim vanda sem lżst er ķ žessari mynd frį Sešlabanka Ķslands.

Helstu žęttir višskiptajafnašar  Eins og sést į myndinni, žį er višskiptajöfnušur stöšugt neikvęšur, ef frį eru taldir žrišji įrsfjóršungur 2007, 2010 og 2011.  Jįkvęšur vöruskipta- og žjónustujöfnušur sķšustu žriggja įra hefur sama og ekkert upp ķ neikvęšar žįttatekjur og framlög.  Į sķšustu 10 įrum, ž.e. frį įrsbyrjun 2002 til įrsloka 2011 var višskiptajöfnušur neiškvęšur um 1.546 ma.kr. eša aš mešaltali 154,6 ma.kr. į įri og erum viš žį aš tala um į gengi hvers įrs.  Žetta jafngildir 29,1% af śtflutningi hvers įrs!  Meš öšrum oršum, heimilisbókhald žjóšfélagsins Ķslands gengur śt į aš fį lįnaš į hverju įri sem nemur hįtt ķ 30% af śtgjöldum heimilisins.  Fyrir žį sem segja aš žetta sé allt gömlu bönkunum aš kenna, žį er žaš mikill misskilningur.  Žeir voru bara millilišur fyrir peningana sem fóru ķ vinnu hjį einhverjum öšrum.

Gefum okkur žó aš drjśgur hluti af erlendum skuldum žjóšarinnar sé hjį hrunbönkunum, žį er ekki hęgt aš lķta framhjį žvķ aš įkvešinn hluti eigna žeirra er hér į landi.  Einnig er žaš stašreynd aš eftir standa drjśgar skuldir, žó žęr verši bara brot af žvķ sem er hjį hrunbönkunum.  Samkvęmt upplżsingum į vef Sešlabanka Ķslands eru erlendar skuldir įn hrunbankanna um 855 ma.kr. 

Samkvęmt greinargerš meš frumvarpi til breytingar į lögum um gjaldeyrismįl, ž.e. žegar gjaldeyrishöftin voru hert, žį voru innlendar eignir žrotabśa hrunbankanna um 1.166 ma.kr., žar af teljast 872 ma.kr. vera kröfur, en mismunurinn eignir ķ hlutabréfum sem ekki žarf gjaldeyri fyrir nema innlendir kaupendur verši aš bréfunum. Į móti koma erlendar eignir innlendra ašila og sé reiknaš meš žvķ aš viš greišslu renni sį gjaldeyrir allur inn ķ landiš, žį er nettó śtstreymi 528 ma.kr.

Loks eru žaš ašrar eignir erlendra ašila hér į landi, m.a. hinna svo köllušu jöklabréfaeigenda.  Samkvęmt frétt Fréttablašsins ķ dag eru žar langleišina 500 ma.kr. til višbótar.

Fyrir tępu įri fjallaši ég svo um villuna sem felst ķ žvķ aš menn noti vergaskuldatölu en ekki brśttó (sjį Stórhęttuleg hugsanaskekkja varšandi erlendar skuldir - Ekki er hęgt aš treysta į erlendar eignir til aš greiša erlendar skuldir).  Ég held aš žau rök semég setti fram ķ žeirri fęrslu eigi ennžį viš.

Ég vil fullyrša aš ekkert gagn veršur af gjaldmišilsskiptingu, ef henni fylgja ekki mjög markvissar ašgeršir ķ efnahagsmįlum sem miša aš žvķ aš gera žjóšfélagiš sjįlfbęrt til langframa.  Ķ athugasemd į Eyjunni segi ég aš grķpa verši til žrenns konar ašgerša.  Ein er tķmabundin, en hinar tvę verša aš vera til langframa.  Žęr eru:

A.  Auka innlenda framleišslu sem kemur žį aš einhverju leiti ķ stašinn fyrir innflutning og eykur śtflutning.  Žetta er ašgerš sem veršur aš vera til langframa.

B.  Draga veršur śt śtstreymi gjaldeyris meš t.d. höftum į innflutningi, erlendri fjįrfestingu og eyšslu ķ śtlöndum.  Žetta ętti vonandi bara aš vera til skamms tķma.

C.  Lękka erlendan fjįrmagnskostnaš meš žvķ aš draga śr lįntöku og/eša semja um hagstęšari vaxtakjör og lękka žį įvöxtun sem erlendum ašilum (og žar meš innlendum) bżšst hér į fjįrmagnsmarkaši, ž.e. vextir rķkisskuldabréfa verša aš lękka verulega.

Menn verša aš skilja, aš mešan viš żtum undir neikvęšan višskiptajöfnuš, žį mun įstandiš bara versna.  Ef viš bętum įrlega 150 ma.kr. į neikvęšu hlišina, žį er ekki langt ķ nęstu kollsteypu.  Heldur hefur dregiš śt neikvęšum jöfnušinum sķšustu tvö įr, en betur mį ef duga skal įšur en višskiptajöfnušur veršur jįkvęšur.  Og žį eigum viš eftir aš vinna į skuldastabbanum.

Eitt er žaš sem viš veršum aš fara aš hugsa upp į nżtt.  Žaš er hvenęr vara, žjónusta eša framleiša er ķ raun ódżrari fyrir žjóšarbśiš ķ gjaldeyrisśtlįtum annars vegar og hins vegar śtvegar žjóšarbśinu meiri gjaldeyristekjur.  Žurfum viš aš breyta skattkerfinu žannig aš žaš umbuni žeim sem stušla aš betri višskiptajöfnuši og refsi žeim sem vinna gegn jįkvęšum višskiptajöfnuši?  Er slķkt yfir höfuš framkvęmanlegt?

Sjįlfbęrni er lykiloršiš

Hvernig sem viš skošum framtķšina, žį er sjįlfbęrni lykiloršiš.  Sjįlfbęrar fiskveišar, sjįlfbęr nżting orkuaušlinda og sjįlfbęrni  hagkerfisins meš tilliti til višskiptajafnašar.  Viš žekkjum žetta tvennt fyrra, en hiš sķšasta er hugsun sem viš žurfum aš venjast. 

Ķ bili getur žetta žżtt aš viš žurfum aš neita okkur um hluti sem okkur žóttu sjįlfsagšir į įrunum 1995 - 2008, ž.e. meiri lśxus en almenningur var vanur.  Jį, hugsanlega er toppinum ķ neysluhyggjunni nįš ķ bili og viš veršum aš sętta okkur viš lęgri lifistašal.  Hįtęknisjśkrahśsiš sem viš ętlušum aš byggja žarf lķklega aš vera eitthvaš minna en viš ętlušum okkur.  Ekki verša byggšar knatthallir ķ öllum sveitafélögum eša eins flottar sundlaugar og stungiš hefur veriš nišur į vķš og dreif.  Huga žarf betur aš aršsemi framkvęmda og gera rķkari kröfur til hennar. 

Forstjóri Landsvirkjunar hefur nefnt žetta ķ sķnu mįli og ég held aš svo verši aš eiga sér staš vķšar.  Eins og žaš vęri frįbęrt aš geta boraš akgöng ķ gegn um mörg fjöll og undir firši, žį verša slķkar framkvęmdir aš taka betur miš af ašstęšum ķ žjóšfélaginu.  A.m.k. žurfa žjóšhagslegir śtreikningar lķka aš taka tillit til žess hver įhrif framkvęmdanna eru į višskiptajöfnušinn.

Gjaldmišillinn endurspeglar hagstjórnina

Ķ öllu žessu skiptir nįnast engu mįli hvaša gjaldmišil viš veršum meš ķ landinu.  Višskiptajöfnušur snżst ekki um hver gjaldmišillinn er eša hvort hann er alžjóšlega višurkenndur.  Žetta sést vel, ef litiš er til PIIGS eša GIPSI landanna (Grikkland, Ķtalķa, Spįnn, Portśgal og Ķrland).  Žau eru öll meš evru sem sinn gjaldmišil og eru ķ tómu tjóni, žar sem višskiptajöfnušur žeirra hefur veriš neikvęšur ķ talsveršan tķma.  Japan er meš einn sterkasta gjaldmišil ķ heimi, en fjįrmįlakreppan žar er samt bśin aš vara ķ yfir 20 įr.  Svisslendingar eru lķka meš sterkan gjaldmišil, en žeir įtta sig į žvķ aš of sterkur gjaldmišill er hęttulegur śtflutningi.

Gjaldmišillinn er ekki mįliš, heldur jaršvegur hagkerfisins.  Hér į landi höfum viš gengiš illa um svöršinn og ekki sinnt uppbyggingunni.  Mörg innlend framleišslufyrirtęki hafa hętt rekstri, žar sem žau uršu undir ķ samkeppni viš innflutning.  Sį innflutningur var ekki endilega ódżrari eša betri.  Nei, hann var meira töff eša gaf innflytjandanum tękifęri til feršalaga.  Oft var įstęšan ekki flóknari.

Fyrir nokkrum įratugum var hér blómlegur fataišnašur meš umfangsmiklum śtflutningi.  Sjįlfur var ég alinn upp ķ einu slķku fyrirtęki.  Žessi fyrirtęki fóru yfir móšuna miklu eitt af öšru fyrst og fremst vegna žess aš innflutningurinn heillaši meira en innlend framleišsla.  Upphefšin kom aš utan, eins og einn kexframleišandi auglżsti kexiš meš danska nafninu.

Žróunin hefur aš hluta veriš snśiš viš, en žó žannig aš hugvitiš er ķslenskt en framleišslan kķnversk.  Meš žvķ nęst framleišslukostnašurinn nišur og hugsanlega fęst meiri hagnašur.  En viš eigum aš vera stolt af žvķ aš framleišslan sé ķslensk.  Hér žarf aš fjölga störfum ķ framleišslu og mér kęmi ekkert į óvart žó aršsemin myndi aukast.  Erlendir kaupendur eru ekki aš sękjast eftir ķslenskri hönnun framleiddri ķ Kķna.

Stjórnvöld verša aš huga betur aš undirstöšum atvinnulķfsins og gera skilyrši žeirra sem hagkvęmust.  Atvinnulķfiš veršur sķšan aš skila aršinum til žjóšarinnar.  Sjįvarśtvegur, feršažjónusta, įlišnašur, framleišslugreinar, allar verša žessar atvinnugreinar aš įtta sig į žvķ, aš viš erum öll saman į žjóšarskśtunni og lķtiš gagn er ķ žvķ aš vera meš nokkrar flottar kįtetur, ef dallurinn kemst ekkert įfram.


Vaxtadómar og Įrna Pįls-lög - hluti 3 - Įtti Hęstiréttur annan möguleika en sešlabankavexti?

Ég tek žaš fram aš žessi fęrsla var skrifuš fyrir hįtt ķ tveimur mįnušum.  Ég įkvaš aš bķša meš aš birta hana žar til lögfręšiįlit Hagsmunasamtaka heimilanna um dóm Hęstaréttar 600/2011 lęgi fyrir.  Nś er bśiš aš birta įlitiš og žvķ ekki eftir neinu aš bķša.

--

Ķ sķšustu fęrslu um vaxtadóma Hęstaréttar og Įrna Pįls-lögin fjallaši ég um hvernig fjįrmįlafyrirtękin fjįrmögnušu sig og fęrši rök fyrir žvķ aš Hęstiréttur hefši veriš leiddur ķ gildru.  Ķ žessari fęrslu langar mig aš skoša hvort Hęstiréttur hafi getaš komist aš annarri nišurstöšu varšandi vexti įšur gengistryggšra lįna śt frį lagabókstafnum. 

Hafa skal ķ huga, aš Hęstiréttur getur almennt ekki śrskuršaš um annaš en fyrir hann er lagt.  Žannig hafa lögmenn fjįrmįlafyrirtękjanna hvaš eftir annaš hreinlega eyšilagt mįl meš žvķ aš draga til baka į mikilvęgu augnabliki kröfur eša mįlsįstęšur.  Žannig dró Drómi/FF til baka ķ mįlum nr. 603/2010 og 604/2010 frį 14. febrśar 20011, ķ mįlflutningi fyrir Hęstarétti, kröfur sem hefšu getaš leyst śr žeim įgreiningi sem nišurstaša fékkst ķ mišvikudaginn 15. febrśar 2012.  Ž.e. žeim tókst aš draga įgreininginn į landinn um heilt įr meš žessu hįtterni og žaš žrįtt fyrir aš til mįlanna hafi veriš stofnaš til žess aš eyša sem flestum óvissu atrišum. Mįl Sjómannafélags Ķslands gegn Arion banka var leyst meš samningum utan dómsala eingöngu örfįum dögum įšur en mįlflutningur fyrir Hęstarétti įtti aš fara fram.  Nokkur mįl hafa veriš eyšilögš ķ flutningi meš einhverju snś-snś brellum sem uršu til žess aš mįlum var vķsaš frį.  Meš žessu öllu hafa fjįrmįlafyrirtękin getaš komiš ķ veg fyrir aš śrlausnir fengjust ķ mįlum žar sem žau óttast aš tapa žeim eša tjón žeirra verši minna meš eyšileggingunni en ef dómur gengur.

Ķ žessari fęrslu ętla ég aš lķta framhjį žvķ sem lagt hefur veriš fyrir réttinn, en skoša hvaš lögin segja.  Hef fyrirvara į žvķ, aš ég er ekki löglęršur og žvķ geta veriš gallar į lagatślkun minni. Ég hef aftur lagt žessa tślkun mķna fyrir nokkra lögmenn og hafa žeir tekiš undir hana.  Telja raunar mikilvęgt aš į žetta veriš reynt fyrir dómi.

Vaxtalög nr. 38/2001

Tilvķsun Hęstaréttar ķ dómi nr. 471/2010 ķ vaxtalögin eru nokkuš skżr og hefur hann sķšar veriš duglegur aš vķsa ķ žessa tilvķsun.  Tilvķsunin er ķ 4. gr. vaxtalaga nr. 38/2001, žar sem segir:

Žegar greiša ber vexti skv. 3. gr., en hundrašshluti žeirra eša vaxtavišmišun er aš öšru leyti ekki tiltekin, skulu vextir vera į hverjum tķma jafnhįir vöxtum sem Sešlabanki Ķslands įkvešur meš hlišsjón af lęgstu vöxtum į nżjum almennum óverštryggšum śtlįnum hjį lįnastofnunum og birtir skv. 10. gr. Ķ žeim tilvikum sem um verštryggša kröfu er aš ręša skulu vextir vera jafnhįir vöxtum sem Sešlabankinn įkvešur meš hlišsjón af lęgstu vöxtum į nżjum almennum verštryggšum śtlįnum hjį lįnastofnunum og birtir skv. 10. gr.

Forsenda žess aš komist sé aš žessari nišurstöšu er hvaš 3. gr. vaxtalaganna segir, en hśn hljómar svona:

Almenna vexti skal žvķ ašeins greiša af peningakröfu aš žaš leiši af samningi, venju eša lögum.  Vexti skal greiša frį og meš stofndegi peningakröfu og fram aš gjalddaga.

En nś veršur aš skoša 2. gr. laganna:

Įkvęši II. og IV. kafla laga žessara gilda žvķ ašeins aš ekki leiši annaš af samningum, venju eša lögum. Einnig veršur vikiš frį öšrum įkvęšum laganna aš žvķ marki sem žar er kvešiš į um. Žó er įvallt heimilt aš vķkja frį įkvęšum laganna til hagsbóta fyrir skuldara.

(Leturbreyting er mķn.)

4. gr. er ķ II. kafla, žannig aš 4. gr. tilheyrir hinum frįvķkjanlega hluta laganna.  Žetta er mjög mikilvęgt, eins og Eyvindur G. Gunnarsson hefur oft bent į, žó žaš hafi veriš ķ hina įttina varšandi 14. gr. laganna varšandi dóma nr. 92/2010 og 153/2010.  Sumir kafla laga eru frįvķkjanlegir.  Žaš žżšir aš efni žeirra er ekki eina leišin sem leysa mį śr įgreining eša lagaóvissu sem snżr aš efni kaflanna.  Hęstiréttur var žvķ ekki ķ žvingašri stöšu til aš vķsa til lagagreinarinnar.  Hann gerši žaš žrįtt fyrir aš hann hefši ašra kosti og įn žess aš koma meš skżringu į žvķ af hverju hann skošaši ekki ašra kosti.

Vikiš frį ófrįvķkjanlegu greininni

2. gr. vaxtalaga tilheyrir samkvęmt įkvęšum greinarinnar hinum ófrįvķkjanlega hluta vaxtalaganna.  Žetta fęst śt frį žvķ aš ķ greininni segir aš eingöngu verši "vikiš frį öšrum įkvęšum laganna aš žvķ marki sem žar er kvešiš į um".  Hęstarétti bar žvķ aš skoša įkvęši 2. gr. įšur en įkvęši 3. og 4. gr. voru skošuš.

Ķ 2.gr. segir sķšan aš įkvęši II. kafla og žar meš 4. gr. "gilda žvķ ašeins aš ekki leiši annaš af samningum, venju eša lögum".   Eru einhverjir samningar, einhverjar venjur eša einhver lög sem hefšu įtt aš hindra aš Hęstiréttur gęti sagt aš įkvęši II. kafla ęttu aš gilda?  Skošum žetta nįnar:

Samningar:   Mér dettur nįttśrulega bara fyrst ķ hug lįnssamningarnir sjįlfir.  Vissulega įkvaš Hęstiréttur aš żta žessu įkvęši žeirra til hlišar, en hann gerši žaš aš mķnu mati į fölskum forsendum, ž.e. hann var hreinlega dreginn aš žeirri nišurstöšu vegna žeirra dómskrafna sem hafšar voru uppi.

Venjur:  Hér er raunar žegar komiš fordęmi ķ dómi Hęstaréttar nr. 600/2011.  Sį dómur fellur į kröfurétti.  Vissulega er żmis fullnusta kröfuréttar fęrš ķ lög, en margar grundvallarreglur kröfuréttar eru žaš ekki.  Kröfuréttur einn og sér er nógu sterk įstęša til aš segja skżrt aš ekki var forsenda fyrir žvķ aš vķsa til įkvęša 3. og 4. gr. vaxtalaga. Ašrar "venjur" eru dómfordęmi og ekki bara hér į landi heldur lķka hjį EFTA-dómstólnum og Evrópudómstólnum.  Bent hefur veriš į nokkur dómafordęmi frį Evrópudómstólnum, en ég hef ekki heyrt af neinu frį EFTA-dómstólnum.

Lög: Ķ fljótu bragši koma tvenn lög upp ķ hugann og sķšan tilskipunin frį 1798.  Fyrri lögin eru įkvęši 36. gr. laga nr. 7/1936 samningalaga og hin sķšari eru ķ įkvęšum 14. gr. laga nr. 121/1994 um neytendalįn.  36. gr. tekur aš nokkru į kröfurétti įsamt žvķ aš taka į neytendarétti, mešan lgöin um neytendalįn fjalla ķ grunninn um neytendarétt, žó vissulega komi kröfuréttur žar lķka viš sögu.

Sem sagt ķ a.m.k. tveimur atrišum af žremur, žį koma fram atriši sem ęttu aš varna žvķ aš įkvęši 3. og 4. gr. laga nr. 38/2001 koma bara yfir höfuš til įlita viš śrlausn žess hvaša vextir eiga aš gilda.

Höfum ķ huga aš greinarnar "gilda žvķ ašeins" ķ stęršfręši segjum viš "žį og žvķ ašeins" og eins ķ rökfręši. Svona vęri žetta sett upp ķ rökfęrši  IF AND ONLY IF ((NOT samningar) AND (NOT venjur) AND (NOT lög)) => (II. kafli) = TRUE.  Mįliš er aš žó svo aš fengjum TRUE śt śr (NOT samningar), žį fįum viš FALSE śt śr bęši (NOT venjur) og (NOT lög) og žvķ FALSE śt śr öllum sviganum sem leišir af sér aš Hęstiréttur mįtti ekki nota įkvęši II. kafla til śrlausnar į mįli nr. 471/2010.  Hann hafši ekki heimild ķ lögunum til žess aš dęma eftir žvķ įkvęši sem hann dęmdi eftir!

En hvaš gat og įtti Hęstiréttur aš gera? 

Žessu er fljót svaraš.  Hann įtti aš nota undantekningarįkvęši 2. gr. laga nr. 38/2001:

Žó er įvallt heimilt aš vķkja frį įkvęšum laganna til hagsbóta fyrir skuldara.

Hęstiréttur leiddur aš nišurstöšu

Vandi Hęstaréttar fólst ķ žvķ aš hann getur almennt ekki komiš meš ašra nišurstöšu, en felst ķ žeim dómskröfum sem geršar eru.   Žess vegna hefši veriš mjög mikilvęgt aš betur hefši veriš vandaš til žess mįls sem fór fyrir Hérašsdóm Reykjavķkur sem prófmįl.  Naušsynlegt hefši veriš, aš mįliš hefši innihaldiš mun żtarlegri dómskröfur og fjölbreyttari.  En žvķ var ekki fyrir aš fara.  Lżsing valdi mįliš, valdi lögfręšingin varnarašila og fęra mį rök fyrir žvķ aš fyrirtękiš hafi lķka vališ dómarann.  Mįliš var handvališ meš lķtt reyndan lögfręšing varnarašila og dómarinn var bara aš tryggja aš mįliš kęmist til Hęstaréttar įn žess aš rugga bįtnum.  Sķšan mį fęra rök fyrir žvķ aš dómarinn hefši įtt aš segja sig frį mįlinu vegna tengsla annars lögmannsins viš eiginmann sinn.

Skošum eftirfarandi:

  • Hver įkvaš aš bķlalįnamįl hjį Lżsingu ętti aš vera prófmįl?  Lżsing, hugsanlega ķ samrįši viš Samtök fjįrmįlafyrirtękja. 
  • Hver įkvaš aš žetta tiltekna mįl ętti aš vera prófmįl?  Lżsing
  • Af hverju fékk žetta mįl aš verša prófmįl?  Vegna žess aš Lżsing tók sprettinn og tróšst framfyrir ķ röšina. 
  • Hver įkvaš dómskröfur ķ mįlinu?  Lżsing og hugsanlega lögfręšingur varnarašila sem hafši nįnast enga žekkingu į svona mįlum. 

Haft var eftir lögmanni Lżsingar, Sigurmar K. Albertssyni, aš hann vildi ekki sjį žennan Björn Žorra aftur ķ réttarsalnum!  Nei, Sigurmar K. Albertsson žorši ekki aš męta karlmanni, žannig aš hann valdi lķttreyndan hérašsdómslögmann. 

Greinargerš varnarašila fyrir Hérašsdómi Reykjavķkur er viš fyrstu sżn įgęt.  Hśn tępir į öllu mögulegu, en sķšan vantar aš fylgja mįlum eftir.  Ekki er gerš alvarleg tilraun til aš hrinda kröfu um sešlabankavexti į grunni žess aš greinar 3 og 4 ķ lögum nr. 38/2001 séu frįvķkjanlegar og mjög ströng skilyrši eru fyrir žvķ aš hęgt sé aš nota žęr.  2. gr. vaxtalaga er nefnd į einum staš ķ greinargeršinni, en ķ upptalningu į lagatilvķsunum er ekki minnst į hana.  Ég hef ekki séš greinargeršina fyrir Hęstarétti, en žeir sem hlustušu į munnlegan mįlflutning žar fengu žaš į tilfinninguna, aš hęstaréttarlögmašurinn sem flutti mįliš hafi ekki séš skjališ fyrr en žį um morguninn.  A.m.k. rak hann oft ķ vöršurnar.  Get ég ekki ķmyndaš mér aš slķkt sé vęnlegt til įrangurs.

Feluleikur ķ kringum mįliš

Viš sem höfšum stašiš į haus ķ réttindabarįttunni uršum mjög hissa, žegar okkur var tilkynnt aš dómur vęri aš ganga ķ vaxtamįli hinn 23. jślķ 2010.  Bķddu nś viš hvenęr var žetta mįl undirbśiš?  Komu einhverjar stórar kanónur aš undirbśningi varnarinnar?  Fór vörnin eftir žvķ sem fyrir hana var lagt?  Stęrsta spurningin sem brann į mér var:  Er žetta mįl heppilegt sem prófmįl?  Svariš viš sķšustu spurningunni var skżrt NEI.  Žetta mįl var vonlaust sem prófmįl nema til aš vernda hagsmuni fjįrmįlafyrirtękjanna.

Nišurstašan var aš velja skįssta kostinn af slęmu kostunum, ž.e. bestu verstu lausn.   Hérašsdómari bar fyrir sig aš žaš vęri minnst ķžyngjandi nišurstašan fyrir neytandann.  Hęstiréttur var nś ekkert aš velta sér upp śr neytendarétti og dęmdi śt frį 4. gr. vaxtalaga.  Svona į žetta aš vera, punktur!

Var til ešlileg nišurstaša?

Vissulega veršur rétturinn aš hafa einhverja leišsögn, ž.e. ekki er hęgt aš fara ķ einhverja tilviljunarkennda vegferš.  Fyrir žaš fyrsta mįtti rétturinn ekki hrófla viš vöxtum afturvirkt, žaš leišir af bęši lögum nr. 121/1994 um neytendalįn og 36. gr. laga nr. 7/1936 um samningsgerš, umboš og ógilda löggerninga.  Śt frį žvķ sem ég bendi į aš ofan bannaši 2. gr. vaxtalaganna  réttinum slķka afturvirka breytingu.  Sķšan er žaš hinn stóri misskilningur Hęstaréttar aš ekki hafi veriš hęgt aš skipta śt LIBOR višmiši fyrir annaš višmiš.  LIBOR višmišiš er eingöngu tilvķsun ķ žaš hvernig fjįrmįlafyrirtękiš sagšist fjįrmagna sig en ekki hvernig lįniš var ķ raun og veru fjįrmagnaš og greitt śt.  Žaš var greitt śt ķ krónum. LIBOR višmišiš var heldur ekki rįšandi hluti vaxtanna, heldur var žaš vaxtaįlagiš, a.m.k. hjį stęrstum hluta lįntaka.  Hęstaréttur hefši žvķ įtt aš skipta śt LIBOR višmišinu fyrir višmiš sem fjįrmįlafyrirtękiš, ķ žessu tilfelli Lżsing, sannanlega notaši. 

Hér steytir aftur į žvķ, aš ekki var gerš dómskrafa um neitt į milli nišurstöšu Hęstaréttar og žess aš samningsvextir héldust įfram.  Rétturinn gat žvķ ekki einu sinni dęmt aš fullnašarkvittanir giltu, eins og nišurstašan var 15. febrśar sl., žar sem krafa um slķkt var ekki höfš uppi. Raunar er ekki minnst einu orši į fullnašarkvittun ķ greinargerš verjanda ķ mįlinu fyrir hérašsdómi.

En gat Hęstiréttur vikiš frį dómskröfum? Jį, hann ekki bara gat žaš, honum bar žaš samkvęmt ķtrekušum nišurstöšum Evrópudómstólsins, žar dómstóllinn hefur sagt aš dómstólar eigi alltaf aš huga aš neytendavernd žó svo aš krafa um slķkt sé ekki höfš uppi.

Mįliš sjįlft

Ekki veršur vikiš frį žessari umręšu įn žess aš tala um mįliš sjįlft.  Žetta var uppgjörsmįl, žar sem viškomandi lįntaki hafši skilaš inn bifreiš eftir aš hann komst ķ vanskil.  Hann hafši ekki haft upp neinar mótbįrur um aš lįniš vęri ólöglegt įšur en hann komst ķ vanskil (aš ég best veit) og eindaši į žvķ aš skila bifreišinni.  Śt frį žeim grunni var vitaš aš Lżsing gęti krafiš hann um drįttarvexti fyrir allan tķmann frį žvķ aš bifreiš var skilaš fram aš dómsdegi.  Lįniš hafši veriš tekiš ķ nóvember 2007 og žvķ hafši viškomandi ekki įtt bifreišina nema mjög skamman tķma įšur en krónan féll ķ mars 2008.  Allir śtreikningar hefšu žvķ komiš betur śt fyrir lįntaka af žeim sem gerš var dómskrafa um.

Hérašsdómur dęmdi ķ mįlinu śt frį žvķ aš dómskröfu lįntaka var hafnaš (um samningsvexti) og féllst į sķšustu žrautavarakröfu Lżsingar vegna žess aš hśn var minnst ķžyngjandi fyrir lįntaka.  Ž.e. hérašsdómur féll į neytendarétti en ekki beinni tilvķsun ķ lög nr. 38/2001.

Hęstiréttur stikar alveg framhjį nišurstöšu hérašsdóms, žó svo aš śtkoman verši sś sama.  Bįšir ašila hunsa 2. gr. vaxtalaga.

Mįliš ķ dómi nr. 471/2010 var gjörsamlega gališ sem fordęmismįl hvernig sem į žaš er litiš.  Mikilvęgt er aš lįtiš verši reyna į nišurstöšu žess ķ nżju mįli fyrir Hęstarétti.  Ķ dómi nr. 600/2011, žį segir meirihluti réttarins aš nišurstašan ķ mįli nr. 471/2010 hafi hreinlega veriš röng.  Rangur lagaskilningur veršur bara leišréttur til framtķšar, er kjarninn ķ nišurstöšunni 15. febrśar 2012.  Ķ mįli nr. 471/2010 er nišurstašan aš endurreikna vexti frį upphafi, žrįtt fyrir greidda gjalddaga.  Žessir dómar eru ekki samhljóma.  Ekki er nóg aš segja aš ašrar kröfur hafi ekki veriš fyrir dómi, žvķ Hęstiréttur getur óskaš eftir nżjum śtreikningum og honum ber aš vernda rétt neytenda, žó svo slķkum vörnum sé ekki haldiš uppi af hįlfu neytandans.


Fjįrmįlafyrirtękin segjast hafa fęrt lįn upp į 185 ma.kr. nišur um 146 ma.kr. en bókfęra žau samt į 117 ma.kr.! Eigum viš aš trśa žessu?

Eitt er žaš FME og ašrir opinberir ašilar eru oršnir ansi góšir ķ.  Žaš er aš velja orš, žannig aš hęgt sé aš fela sannleikann.  Minnisblašiš sem FME gaf śt vegna įhrifa af dómi Hęstiréttar ķ mįli nr. 600/2011 er engin undantekning frį žessum oršaleik.  Eins og ég segi ķ nżlegri facebook fęrslu:

Mér sżnist FME vera ķ oršaleik. Minnisblašiš mišar viš hve mikiš kröfuviršiš lękkar nišur fyrir bókfęrt virši. Ekki hve mikiš kröfuviršiš lękkaši, en hęgt er aš rįša žaš af oršum FME aš kröfuviršiš ķ įrslok 2011 hafi veriš talsvert umfram bókfęrt virši. Tjón fjįrmįlafyrirtękjanna er žvķ 165 ma.kr. plśs mismunurinn į kröfuvirši og bókfęršu virši 31/12 2011 og įtti žessi mismunur aš vera uppistašan ķ hagnaši bankanna nęstu įrin.

Samkvęmt upplżsingum ķ minnisblašinu var bókfęrt virši žeirra lįna sem FME telur falla undir dóminn frį 15. febrśar um 668 ma.kr. hinn 31.12.2011.  Jį, bókfęrša viršiš er žetta, en sķšan segir FME aš kröfuviršiš muni lękka um 165 ma.kr. nišurfyrir žetta bókfęrša virši.  Įhugavert vęri aš vita hvert kröfuviršiš var um įramót, žvķ žaš er munurinn į kröfuviršinu žį og kröfuviršinu nśna sem skiptir mįli.

Žessi ašferš aš tala um bókfęrt virši ķ staš kröfuviršis hefur įšur veriš notuš.  Žaš var ķ svari FME til nefndarsvišs Alžingis hinn 27. jślķ 2010.  Žį var tilgreint aš bókfęrt virši lįna fyrirtękja hefši veriš hinn 31.03.2010 840,9 ma.kr., hśsnęšislįn einstaklinga voru upp į 78,5 ma.kr., bķlalįn einstaklinga voru 61,4 ma.kr. og önnur lįn einstaklinga voru 45,7 ma.kr. eša alls 1.026,5 ma.kr.  Ég hef ekki į reišum höndum upplżsingar um hvaš fjįrmįlafyrirtękin segjast hafa lękkaš lįn fyrirtękja mikiš, en ķ upplżsingum į heimasķšu Samtaka fjįrmįlafyrirtękja, žį hafa žau fęrt nišur bķlalįn einstaklinga um 38,5 ma.kr. um sķšustu įramót og fasteignalįn žeirra um 108 ma.kr. eša alls um 146,5 ma.kr.  Vissulega hafa einhverjir vextir lagst į žessi lįn frį 31.03.2010, en ef viš drögum 108 ma.kr. frį 78,5 ma.kr. žį kemur ķ ljós aš fjįrmįlafyrirtękin hafa lękkaš gengistryggš fasteignalįn heimilanna um 29,5 ma.kr. meira en nam bókfęršu virši žeirra mešan žau voru ennžį gengistryggš, bįru gengistryggša vexti og voru reiknuš śt samkvęmt uppsprengdu gengi.

Kannski er best ég setji žetta upp į skżrari hįtt:

 

 Ma.kr.
Bókfęrt virši 31.03.2010 
Fasteignalįn einstaklinga78,5
Bķlalįn einstaklinga61,4
Önnur lįn einstaklinga45,7
Gengistryggš lįn einstaklinga alls185,6
  
Bókfęrt virši 31.12.2011 
Gengistryggš lįn einstaklinga117,5
  
Leišréttingar til 31.12.2011 
Gengistryggš fasteignalįn108
Gengistryggš bķlalįn38,5
Gengistryggš lįn einstaklinga alls146,5

Samkvęmt žessu er bśiš aš leišrétta lįn sem voru bókfęrš į 140 ma.kr.  hinn 31. mars 2010 um 146,5 ma.kr. og žegar lįn sem bókfęrš voru į 45,7 ma.kr. og vöxtum er bętt viš žau lįn sem eru ķ bókum fjįrmįlafyrirtękjanna, žį var bókfęrt virši žeirra samt upp į 117,5 ma.kr. um sķšustu įramót. 

Sko, ef ég dreg 146,5 ma.kr. frį 185,6 ma.kr. žį fę ég śt mismun upp į 39,1 ma.kr.

Greinilegt er aš stęrsti hluti "nišurfęrslu" fjįrmįlafyrirtękjanna į įšur gengistryggšum lįnum einstaklinga/heimilanna hefur įtt sér staš į heim hluta lįnanna sem telst munurinn į bókfęršuvirši og kröfuvirši.  Ašeins 46,5% nišurfęrslunnar hefur samkvęmt žessu komiš fram ķ žeim hluta lįnanna sem fęršur er sem eign hjį fjįrmįlafyrirtękjunum, en 53,5% eru tekin af tölu sem hvergi kemur fram opinberlega heldur er hluti af rassvasabókhaldi fyrirtękjanna. Ętli slķkt rassvasabókhald standist alžjóšlega reikningsskilastašla?

Nś vil ég skora į fjįrmįlafyrirtękin og samtök žeirra aš hętta aš ljśga aš almenningi ķ landinu.  Segiš okkur satt og rétt frį žvķ hver er bókfęrš staša įšur gengistryggšra lįna, hvert er kröfuvirši žeirra, hvaš hafa fyrirtękin fęrt kröfuviršiš nišur um mikiš įrsfjóršung fyrir įrsfjóršung frį yfirtöku lįnanna og hve mikil er nišurfęrslan į bókfęrša virši lįnanna.  Loks męttu žau segja okkur hvernig bókfęrša viršiš er fengiš, hvernig kröfuviršiš er fengiš og hve stór hluti meintrar nišurfęrslu er ķ raun og veru afskrift sem įtti sér staš hjį hrunbönkunum, ž.e. Glitni, Kaupžingi og Landsbanka Ķslands.  Er til of mikils ętlast aš bankarnir segi okkur sannleikann?


Ógnar dómur stöšugleika eša ekki? Misjafnt eftir žvķ hvenęr er svaraš!

Fjįrmįlaeftirlitiš (FME) hefur birt minnisblaš um hugsanleg įhrif dóms Hęstaréttar nr. 600/2011 frį 15. febrśar sl.  Samkvęmt frétt į visir.is er nišurstašan ótvķręš:

Fjįrmįlaeftirlitiš (FME) telur aš įhrif gengislįnadóms Hęstaréttar frį 15. febrśar sķšastlišnum og endurreikningar lįna vegna hans ógni ekki fjįrmįlastöšugleika.

Samkvęmt minnisblaši FME žį gętu įhrifin af dómnum lķklegast oršiš til žess aš kröfuvirši įšur gengistryggšra lįna lękkaši um tęplega 165 ma.kr. mišaš viš bókfęrt virši žeirra 31.12.2011.  Einnig kemur fram aš bankarnir hafi žegar lękkaš lįnin um  70,5 ma.kr. og lķklegt er aš 94,5 ma.kr. muni bętast viš žegar öll kurl eru komin til grafar.  Af žessum 165 ma.kr. žį eru 46,8 ma.kr. endurgreišslur sem žurfa aš eiga sér staš, en 118,1 ma.kr. leišir til lękkunar į bókfęršu virši opinna samninga.  Auk žess kemur fram aš rķflega 31,1 ma.kr. er vegna lįna einstaklinga, en tęplega 133,8 ma.kr. vegna lįna lögašila.

Nś verš ég aš višurkenna, aš ég veit ekki hverju skal trśa.  Samkvęmt upplżsingum frį Samtökum fjįrmįlafyrirtękja, žį var bśiš aš nišurfęra lįn einstaklinga vegna gengisdóma um 145,5 ma.kr. um sķšustu įramót.  Ekki var gefiš upp hver nišurfęrsla lįna fyrirtękja var mikil, en gera mį rįš fyrir aš sś tala hlaupi ekki į lęgri tölu og lķklegast mun hęrri.  Nśna bętast viš allt aš 165 ma.kr., žannig aš ekki er óvarlegt aš įętla aš nišurfęrsla vegna gengisdóma sé vel yfir 500 ma.kr. og bara vegna heimilanna upp į 176,6 ma.kr.

Ķ svari FME til nefndarsvišs Alžingis frį 27. jślķ 2010 vegna spurninga frį višskiptanefnd og efnahags- og skattanefnd Alžingis, žį kemur fram aš įhrif gengisdóma Hęstaréttar nr. 92/2010 og 153/2010 sem gengur 16. jśnķ 2010 gętu oršiš 347,7 ma.kr. ef mišaš vęri viš aš samningsvextir héldust į lįnunum, en 142 ma.kr. ef óverštryggšir vextir Sešlabanka Ķslands kęmu į lįnin.  Žį var aš mat efnahags- og višskiptarįšherra, FME og Sešlabankans aš hęrri talan myndi valda of žungu höggi į bankakerfi, ef samningsvextir héldust, eša eins og haft var eftir Gylfa Magnśssyni ķ Morgunblašinu 25. jśnķ 2010:

Gylfi Magnśsson, efnahags- og višskiptarįšherra, telur aš fjįrmįlakerfi landsins muni vart žola įfalliš ef allt fer į versta veg frį sjónarhóli lįnveitenda hvaš varšar gengistryggš lįn ķ ķslenskum krónum. 

Og sķšan eru žaš tilmęli FME og SĶ frį 30. jśnķ 2010 en ķ žeim segir:

Tilmęlunum er ętlaš aš skapa festu ķ višskiptum į fjįrmįlamarkaši og stušla aš virku og öruggu fjįrmįlakerfi. Stöšugleiki fjįrmįlakerfisins eru mikilvęgir almannahagsmunir sem Fjįrmįlaeftirlitinu og Sešlabankanum ber lögum samkvęmt aš standa vörš um. Meš tilmęlunum eru žessar eftirlitsstofnanir aš sinna lagaskyldu sem į žeim hvķlir.

Tilmęlin byggja į žeirri afstöšu fyrrgreindra eftirlitsstofnana aš hvorki séu lagaleg né efnahagsleg rök fyrir žvķ aš vaxtakjör sem įšur tóku miš af erlendum millibankavöxtum haldist įfram eftir aš tenging žess hluta höfušstólsins sem bar slķka vexti viš viškomandi gjaldmišil hefur veriš rofin meš dómi Hęstaréttar. Eftirlitsstofnanirnar telja aš slķk tślkun į nišurstöšu Hęstaréttar, vęri hśn framkvęmd til hins żtrasta, fęli ķ sér svo stórt högg į eigiš fé fjįrmįlafyrirtękja aš rķkissjóšur žyrfti aš leggja žeim til umtalsvert nżtt fé. Žaš er kostnašur sem ašrir samfélagsžegnar bera į endanum.

Takiš sérstaklega eftir žessu:

Eftirlitsstofnanirnar telja aš slķk tślkun į nišurstöšu Hęstaréttar, vęri hśn framkvęmd til hins żtrasta, fęli ķ sér svo stórt högg į eigiš fé fjįrmįlafyrirtękja aš rķkissjóšur žyrfti aš leggja žeim til umtalsvert nżtt fé.

Jį, fyrir tęplega 22 mįnušum, žį var tališ aš  lękkun vaxta upp į 347,7 ma.kr. ķ staš 142,0 ma.kr.fęli ķ sér svo stórt högg į eigiš fé fjįrmįlafyrirtękja aš žaš skerti getu žeirra til aš starfa sem fjįrmįlafyrirtęki.  En nśna er 165 ma.kr. högg ekki tališ ógna fjįrmįlastöšugleika.  Kannski eru žaš žessir 35 ma.kr. sem skipta öllu mįli!


mbl.is Fį 46,8 milljarša endurgreidda
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Stjórnvöld senda frį sér rugltilkynningu - Af hverju mį ekki fara rétt meš?

Eftir aš hafa lesiš tilkynningu stjórnvalda sem birt er į vef Stjórnarrįšsins, žį botna ég hvorki upp né nišur ķ žvķ sem žar er sagt.  Fyrst er vitnaš til žess aš almennar nišurfęrslur um 20% kosti um 260 milljarša króna og stęrsti hluti hennar renni til tekjuhęstu hópanna.  Ég veit ekki hvašan žessi hugmynd um 20% nišurfęrslu er komin og enn sķšur veit hvaša 1.300 ma.kr. er veriš aš tala um sem grunn aš žessari nišurfęrslu.  Žeir śtreikningar sem ég hef framkvęmt į nišurfęslu/leišréttingu hafa alltaf mišaš viš verštryggš og óverštryggš hśsnęšislįn.  Engum manni dettur ķ hug aš hrófla frekar viš įšur gengistryggšum lįnum.  Ķ annan staš žį er alltaf gert rįš fyrir aš hafi fólk nżtt sér śrręši, žį komi žau til frįdrįttar žvķ sem fengist ķ almennum ašgeršum.  Žį vil ég benda į aš Gušbjartur Hannesson lżsti žvķ sjįlfur yfir į fundi ķ Žjóšmenningarhśsinu ķ byrjun desember 2010 aš fęra ętti verštryggš hśsnęšislįn nišur um hįtt ķ 100 ma.kr.  Af žeirri upphęš hafa innan viš 30 ma.kr. veriš nżttir.

Nęst eru žaš vaxtabęturnar.  Gušbjartur segir ķ tilkynningunni aš įętlašar vaxtabętur séu 17-18 ma.kr.  Rétt er žaš, en ašeins um 6 ma.kr. eru vegna sérstaks įtaks stjórnvalda sem kynnt var 3. desember 2010 og žęr eru fjįrmagnašar af fjįrmįlafyrirtękjunum.  Restin eru sömu vaxtabęturnar og hafa alltaf veriš greiddar.  Aš berja sér į brjósti yfir allri upphęšinni er ķ besta falli hallęrislegt.

Leysa greišsluvandann

Ég tek undir meš Gušbjarti Hannessyni, žar sem hann segir aš mikilvęgast sé "aš leysa śr vanda žeirra sem eru ķ greišsluvanda" en tek ekki undir meš honum aš fyrst og fremst eigi aš leysa vanda žeirra "sem eru bęši ķ greišslu- og skuldavanda".  Menn eiga aš gera tvennt: 

Takast žarf į viš og leysa vanda žeirra sem eru ķ greišsluvanda og sķšan žarf aš takast į viš vanda žeirra sem eru ķ tekjuvanda. 

Hvenęr ętla menn aš įtta sig į žvķ aš skuldavandi er ekki mįliš nema aš honum fylgi greišsluvandi eša aš viškomandi žarf aš selja og situr eftir meš hluta af lįnum sem įšur voru į hinni seldu eign.

Ķ vinnu sérfręšingahóps um skuldamįl heimilanna kom fram aš umtalsveršur hópur fólks/heimila hefur ekki  efni į framfęrslu sinni samkvęmt naumhyggju višmišum Umbošsmanns skuldara, hvaš žį aš hafa pening fyrir hśsnęši.  Žetta hefur heldur betur komiš ķ ljós į undanförnum mįnušum.  Atvinnuleysisbętur, örorkulķfeyrir, ellilķfeyrir og lęgstu laun eru allt undir žeim mörkum sem fólk žarf til aš framfleyta sér.  Į fundi meš rįšherrum og bankamönnum ķ Žjóšmenningarhśsinu ķ nóvember 2010 benti ég sérstaklega į žetta.  Žį eins og oft er ekki hlustaš į žį sem flytja leišinlegu skilabošin.

Hlęgileg er sś fullyršing stjórnvalda aš breytingar į vaxtabótum sem tóku gildi ķ fyrra skipti einhverju mįli.  Žó fjölskylda fįi višbótarvaxtabętur upp į 300.000 kr., žį hefur žaš ekkert aš segja žegar gatiš er 50-70 ž.kr. į mįnuši, ef ekki mun stęrra.  Hvaša djók er žaš aš halda aš 25.000 kr. į mįnuši breyti einhverju.

110% leišin

Sķšan segir aš greiningin horfi framhjį 110% leišinni.  Hér er rétt aš staldra viš.  110% leišinni var samkvęmt śtreikningum sérfręšingahópsins ętlaš aš nį til 1.470 heimila mišaš viš aš eingöngu vęri notaš fasteignamat hśsnęšis viškomandi fjölskyldu og ekkert annaš.  Bankarnir hafa mjög oft notaš markašsverš og sķšan bętt viš öllum eignum sem hęgt hefur veriš aš tķna til.  1 m.kr. eign ķ bifreiš skeršir nišurfęrsluna um 1.100.000 kr.  Skuldlaus tjaldvagn sem ekki er hęgt aš koma ķ verš er metinn upp śr öllu valdi og 110% vandviršis er dregiš frį. 

72.762 heimili voru meš fasteignalįn samkvęmt gögnum sem sérfręšingahópurinn vann meš.   Af žeim voru 62.009 heimili talin rįša viš allar afborganir hśsnęšis- og bķlalįna, en inn ķ töluna vantaši nįmslįn og a.m.k. hluta neyslulįna.  Viš getum žvķ sem sanni sagt aš greišslugeta talsvert fęrri heimila var ekki nęg til aš greiša af öllum lįnum.  Af žessum mismun, ž.e. 10.751 heimili, žį gįfu śtreikningar sérfręšingahópsins til kynn aš 888 heimili kęmust śr greišsluvanda meš 110% leišinni, 321 einstaklingur, 237 einstęšir foreldrar og 330 hjón.  Žaš sem vantar upp į 1.470 vęru heimili sem ennžį yršu ķ greišsluvanda eftir aš hafa fariš ķ gegn um 110% leišina.  Mešalnišurfęrsla žessa hóps vęri 14,4 m.kr. og heildarnišurfęrslan 12,8 milljaršar kr. eša um 30% af žvķ sem fariš hefur ķ 110% leišina samkvęmt upplżsingum frį Samtökum fjįrmįlafyrirtękja.  Yfir 70% af nišurfęrslum vegna 110% leišarinnar hafa žvķ fariš til heimila sem ekki voru ķ greišsluvanda! Alveg er žetta stórkostlegur įrangur.

Ķ tilkynningu stjórnvalda segir:

Ķ žessu sambandi er rétt aš taka fram aš 110 prósenta leišinni var ekki ętlaš sérstaklega aš taka į greišsluvandanum en višurkenna varš žann vanda sem yfirvešsett heimili glķmdu  viš.

Nś langar mig aš rifja upp hvaš stjórnvöld sögšu ķ viljayfirlżsingu frį 3. desember 2010:

Til aš flżta fyrir óhjįkvęmilegri ašlögun įhvķlandi vešskulda į ķbśšarhśsnęši landsmanna aš veršmęti eignanna og greišslugetu skuldara veršur bošiš upp į hrašari śrlausn skv. žvķ sem hér segir:

Séu įhvķlandi ķbśšarskuldir aš endurmetnum gengisbundum lįnum umtalsvert hęrri en nemur veršmęti vešsettrar eignar bżšst skuldara aš fį eftirstöšvar lįns fęršar nišur aš 110% af veršmęti fasteignar, enda uppfylli hann önnur skilyrši žessa śrręšis.

Ég gerši žaš af strįksskap mķnum aš feitletra oršiš "greišslugetu".  Jį, 110% leišinni var ętlaš aš vera skref ķ įtti aš laga įhvķlandi vešskuldir aš greišslugetu, en nśna var henni "ekki ętlaš sérstaklega aš taka į greišsluvandanum".  Gullfiskaminni stjórnvalda getur stundum veriš kostulegt.

Yfirvešsetning minnkaš vegna dóma Hęstaréttar

Samkvęmt gögnum SFF höfšu um įramót 16.475 heimili fengiš śrlausn samkvęmt 110% leišinni.  Sś stašreynd breytir engu um hvort yfirvešsettum heimilum hefur fękkaš eša fjölgaš.  Sama į viš um sérstakar vaxtabętur eša raunar nokkur önnur śrręši sem stjórnvöld hafa stašiš fyrir.  Eitt atriši er meš krókaleišum hęgt aš tengja viš stjórnvöld, en žaš er hękkandi fasteignamat!  7% hękkun fasteignamats sem tók gildi um sķšustu įramót fękkaši ķ hópi yfirvešsettra einfaldlega vegna žess aš veršmęti/vešrżmi jókst.

Samkvęmt tölum hagfręšinga Sešlabankans voru 8.642 heimili meš gengistryggš fasteignalįn.  Ķ tilkynningu stjórnvalda er žess getiš aš yfirskuldsettum heimilum hafi fękkaš śr 25.876 žegar mest var ķ 14.412 eša sem nemur 11.464 heimilum.  Lķklegt er aš dómar Hęstaréttar hafi fękkaš žeim um hįtt ķ 8.600 vegna fasteignalįna og sķšan er spurning hve mikiš žeim hefur fękkaš vegna bķlalįn annars vegar og hękkunar fasteignamats hins vegar.  Ég held aš mér sé a.m.k. óhętt aš segja, aš beinar ašgeršir stjórnvalda hafi haft nįnast engin įhrif. 


mbl.is Skuldir heimila lękkušu milli įra
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Höfundur

Marinó G. Njálsson
Marinó G. Njálsson
Upplýsingaöryggi og persónuvernd eru mínar ær og kýr, þó ég blaðri um allt og ekkert hér á blogginu. Er í Hagsmunasamtökum heimilanna og berst fyrir réttlæti fyrir heimili í landinu.  Loks er ég faggiltur leiðsögumaður.  Netfangið mitt er mgn@islandia.is og netfang fyrirtækisins oryggi@internet.is.

Heimsóknir

Flettingar

  • Ķ dag (17.12.): 21
  • Sl. sólarhring: 24
  • Sl. viku: 229
  • Frį upphafi: 1571458

Annaš

  • Innlit ķ dag: 19
  • Innlit sl. viku: 196
  • Gestir ķ dag: 19
  • IP-tölur ķ dag: 18

Uppfęrt į 3 mķn. fresti.
Skżringar

Des. 2014
S M Ž M F F L
  1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31      

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband