Leita ķ fréttum mbl.is
Embla

Bloggfęrslur mįnašarins, jślķ 2012

Hvenęr er kreppunni lokiš? Enn er langt ķ land samkvęmt fręšum neyšarstjórnunar

Żmsir ašilar viršast vera įfjįšir um aš lżsa kreppunni lokiš.  Margrét Tryggvadóttir, žingmašur Hreyfingarinnar, telur ķ grein ķ DV enga įstęšu til óšagots hvaš žetta varšar og tek ég undir žetta meš henni.

Sem sérfręšingur og rįšgjafi į sviši öryggistjórnunar, žar sem ég fęst m.a. viš gerš įętlana fyrir stjórnun rekstrarsamfellu, gerš višbragšsįętlana og endurreisnarįętlana, žį verš ég aš taka undir meš Margréti um aš kreppunni er langt frį žvķ aš vera lokiš. 

Hugsanlega eru einhverjir męlikvaršar sem hagfręšingar nota ķ fręšilegum vangaveltum komnir į žaš stig aš žeir sżna jįkvęša žróun, en žaš žżšir eingöngu aš žau atvik sem hleyptu kreppunni af staš eru horfin śr umhverfinu, en kreppunni lżkur ekki fyrr en žjóšfélagiš er komiš ķ varanlegt horf.  Hęgt er aš nota žį samlķkingu aš tveir öflugir jaršskjįlftar rišu yfir Ķsland įriš 2008.  Fyrri ķ mars og hinn sķšari ķ október.  Žessum jaršskjįlftum fylgdu óteljandi mišlungs stórir og stórir eftirskjįlftar og varš žeirra vart meira og minna fram į žetta įr.  Nś höfum viš ekki fundiš fyrir neinum skjįlftum af žessari stęršargrįšu ķ nokkra mįnuši og žvķ lżsa jaršfręšingar žvķ yfir aš žessar skjįlftahrynu sé lokiš.  En er žżšir žaš žį aš viš séum bśin aš vinna okkur ķ gegn um tjóniš sem skjįlftarnir ollu?  Nei, alls ekki og langt frį žvķ.

Stjórnun rekstrarsamfellu og neyšarstjórnun

Innan viš 50 fyrirtęki į Ķslandi hafa innleitt stjórnkerfi eša undirbśiš sig į skipulegan hįtt fyrir įföll.  Žetta kom berlega ķ ljós haustiš 2008.  Fjįrmįlakerfiš vissi ekkert hvernig žaš įtti aš haga sér og hafši siglt aš mestu leiti sofandi aš feigšarósi.  Ég segi aš mestu leiti, žar sem frį 2005 - 6 hafši ég veitt Landsbanka Ķslands takmarkaša rįšgjöf, sem byggši į žvķ aš kanna stöšu žessara mįla hjį erlendri starfsemi bankans (ž.e. śtibśa og dótturfélaga), og ķ lok įgśst 2008 fór žessi vinna af staš aftur, en žvķ mišur allt, allt of seint.  Reiknistofa bankanna hafši gengiš lengra og keyrši višbragšsįętlun um mišjan september 2008, žar sem lķkt var eftir falli eins banka.  Var žetta ein helsta įstęšan fyrir žvķ hve vel tókst aš fęra višskipti frį hrunbönkunum til nżju bankanna.  Sešlabankinn var meš neyšarįętlanir tiltękar, sem björgušu miklu.  Sķšan var Valitor bśiš aš innleiša hjį sér nokkuš gott stjórnkerfi rekstrarsamfellu meš višbragšsįętlunum (undir minni handleišslu) og varš žaš m.a. til žess aš hér tókst aš halda kortavišskiptum meš VISA kort gangandi.

En ég ętla ekki aš tala um hverjir voru bśnir aš gera hvaš, heldur hvernig žessa vinna skiptist upp ķ fasa.  Fyrsti fasi svona vinnu er įhęttumat til aš auškenna žęr eignir, starfs- og žjónustužętti sem styrkja žarf til aš draga śr lķkum į tjóni eša žjónusturofi.  Ķ framhaldinu (eša samhliša) eru skilgreindir varakostir.  Žetta heyrir undir stjórnun rekstrarsamfellu, sem gengur śt į aš halda rekstrinum (eša a.m.k. afmörkušum žįttum hans) gangandi žó svo aš įfall rķši yfir.  Annar fasi er neyšarstjórnun eša višbragšsfasi.  Nś hefur įfall rišiš yfir sem valdiš hefur tjóni og žį žarf aš vera tilbśin įętlun um hvernig eigi aš bregšast viš.  Žessi fasi snżst um aš bjarga mannslķfum og veršmętum, aš koma ķ veg fyrir frekara tjón og nį tökum į įstandinu.  Mešan žessi fari er ķ gangi, žį er yfirlżst neyšarįstand višvarandi.  Žrišji fasinn er endurreisnin.  Hann varir mun lengur en annar fasinn og mešan endurreisnin er ķ gangi, žį hefur višbragšsįstandi ekki veriš aflżst. Žrišja fasa er oftast skipt ķ mörg žrep, žar sem fyrst er endurreist lįgmarksžjónusta, žį önnur grunnžjónusta og loks sį hluti starfseminnar sem eftir stendur.  Višbragšsfasanum er ekki aflżst fyrr en öll starfsemi er komin ķ endanlegt horf į varanlegum staš.

Kreppan og fasarnir žrķr

Kreppunni sem dundi yfir land og žjóš įriš 2008 mį lķkja viš aš neyšarįstand hafi skapast, žannig aš viš hoppum strax inn ķ fasa tvö, neyšarstjórnun og višbragšsįętlanir.  Lķkja įstandinu sem skapašist viš aš tveir mjög öflugir jaršskjįlftar hafi rišiš yfir landiš, annars vegar ķ mars 2008 og sķšan ķ október.  Eftir žaš hefur gengiš į meš öflugum eftirskjįlftum og žó menn hafi nįš aš anda léttar ķ nokkra daga, vikur eša mįnuš, žį hafa öflugir eftirskjįlftar komiš sem hafa minnt menn į aš ekki eru allir hagvķsar fastar stęršir.

Ég lķt svo į aš viš séum ķ endurreisnarfasa ferlisins.  Žó einhverjar hagtölur séu jįkvęšar, žį žżšir žaš eingöngu aš langt er sķšan sķšasti öflugi eftirskjįlftinn reiš yfir.  Kröfueldar stóšu yfir meš hléum ķ 8 įr.  Goshléin fengu menn oft til aš halda aš eldarnir vęru į enda, en svo var ekki.  Einstakir jįkvęšir hagvķsar geta bent til žess aš ekki sé von į fleiri eftirskjįlftum, en žeir geta lķka veriš svikalogn į undan stormi.  Įstandiš į evrusvęšinu, og raunar ķ Bandarķkjunum lķka, bendir til žess aš enn geti komiš upp atvik sem valda žvķ aš hér hriktir ķ stošum.

Samkvęmt fösunum žremur er Ķsland einhvers stašar ķ mišri endurreisn.  Sumir žęttir eru vissulega komnir ķ endanlegt og varanlegt horf, eins og menn sjį fyrir sér framtķšina, en ašrir eru langt frį žvķ aš vera komnir fyrir vind, hvaš žį ķ varan

Bankakerfiš er ķ mišri endurreisn, žar sem staša žess er ekki oršin endanleg, m.a. vegna žess hve illa žeim gengur aš skilja dóma Hęstaréttar og sķšan dóm ECJ ķ mįli C-618/10.  Ķslenskt atvinnulķf er enn aš stórum hluta ķ mišri endurreisn, žar sem fjölmörg fyrirtęki eru enn aš ganga ķ gegn um śrvinnslu sinna mįla ķ bankakerfinu.  Heimilin eru mjög mörg enn ķ endurreisn af žvķ aš mįlum žeirra er ekki lokiš hjį Umbošsmanni skuldara, bönkunum og dómstólum.  Atvinnuleysi er endurreisn, ž.e. žó atvinnulausum hafi fękkaš, žį eru žeir enn mun fleiri en viš eigum aš venjast.  Efnahagslķfiš er ķ endurreisn, žar sem styrkur efnahags žjóšarinnar er langt frį žvķ aš vera sį sami og įšur.  Skuldir žjóšarbśsins eru ķ stöšu endurreisnar, žar sem žęr eru langt umfram žaš sem įsęttanlegt er.  Krónan er ķ endurreisnarfasa og žó hśn muni lķklegast aldrei nį sama styrk aftur, žį telst gjaldeyriskreppunni lokiš um leiš og gjaldeyrishöftum veršur aflétt.

Kreppunni er ekki lokiš

Samkvęmt žeim ummęlum sem ég hef lesiš um aš kreppunni sé lokiš, žį ętti sumariš aš vera komiš ef hitastig fer śr mķnus 10 grįšum ķ plśs 2 į nokkrum vikum.  Ekki er ég viss um aš nokkur Ķslendingur samžykki žaš.  Kreppunni er ekki lokiš žó atvinnuleysi minnki eša hagvöxtur sést ķ brįšabirgšatölum.  Neyšarįstand getur veriš yfirstašiš, en kreppunni lżkur ekki fyrr en endurreisninni lżkur hjį stęrstum hluta žjóšarinnar.

Hvernig getur kreppunni veriš lokiš, žegar viš bśum viš gjaldeyriskreppu, skuldakreppu žjóšarbśsins, skuldakreppu rķkissjóšs, skuldakreppu sveitarfélaga, skuldakreppu heimilanna, bankarnir vita ekki upphęš krafna žeirra, atvinnuleysi er ennžį žrefalt į viš žaš sem žaš var fyrir hrun, višurskuršur ķ velferšarkerfinu er kominn śt fyrir öll žolmörk, lķfeyrissjóširnir eiga 660 ma.kr. minna en skuldbindingar žeirra hljóša upp į?  Sį sem segir aš kreppunni sé lokiš, er greinilega lokašur inn ķ žröngum heimi fręšigreinar sem skilur ekki hvaš er aš gerast utan veggja hennar.  Nei, mér er alveg sama hvaša menntun menn hafa eša hversu flotta titla žeir bera:  Sį sem heldur žvķ fram og trśir eigin oršum um aš kreppunni sé lokiš, hann lifir ķ slęmri afneitun.

Hiš rétta ķ stöšu er aš endurreisn lįgmarksžjónustužįtta žjóšfélagsins gengur aš mörgu leiti mjög vel.  En umfram žaš er įstandiš vķša heldur dapurt og miklar fórnir veriš fęršar.  T.d. ber 40% hękkun į gjaldskrį Orkuveitu Reykjavķkur vott um hvernig komiš var ķ veg fyrir aš fyrirtękiš fęri į hausinn og skrśfaš vęri fyrir heitt vatn og slegiš śt rafmagn til notenda.  Nęsta žjónustustigi į eftir hefur ekki veriš nįš, sem felst ķ ešlilegu višhaldi lagna, og žaš žrišja sem er nżframkvęmdir į langt ķ land.  Į Landspķtalanum er bśiš aš skera svo mikiš nišur aš ekkert mį śt af bera svo ekki skapist neyšarįstand.  Nei, enn og aftur, kreppunni er ekki lokiš nema ķ mesta lagi hjį takmörkušum hluta žjóšarinnar, ž.e. žeim sem skulda ekkert, eru vellaunušu starfi, feršast ekki til śtlanda, bśa utan höfušborgarsvęšisins og nota ekki innflutt eldsneyti.  Fyrir alla ašra eimir eftir af kreppunni.


Skattaskżrsla SUS er vanhugsaš plagg

Samband ungra sjįlfstęšismanna hefur nokkur undanfarin įr gefiš śt skżrslu sem kölluš er Skattaskżrsla SUS og kemur hśn śt į svo köllušum Skattadegi.  Skżrslan kom śt ķ dag og gengur undir heitinu:  Forgangsröšum rétt - Fjįrlagatillögur SUS fyrir 2012.

Ég hef nś alltaf litiš į žetta plagg sem eitthvaš grķnrit, en öllu grķni fylgir nokkur alvara.  Žaš er einnig greinilega fariš aš festa sig ķ sessi og žį į fólk žaš til aš taka žaš alvarlega.  Langar mig žvķ ķ žetta sinn aš fara yfir nokkrar af tillögum ungra sjįlfstęšismanna.  Tekiš skal fram aš sumt af žessu er alveg įgętt, en annaš svo vitlaust aš žaš tekur vart tali, felur ekki ķ sér neinn sparnaš bara tilfęrslu móttakanda greišslunnar eša hreinlega margfaldar śtgjöld žeirra sem haldiš er fram aš muni njóta lękkunar skatta.

Vanhugsašar hugmyndir SUS

Ég set spurningarmerki viš žęr "brilliant" hugmyndir SUS aš taka eitthvaš af fjįrlögum svo viš almenningur getum bara greitt fyrir žaš meš öšrum hętti.  Einnig įtta ég mig illa į žvķ aš taka liši af fjįrlögum sem er śthlutaš fé af tekjum frį atvinnulķfinu.  Vęri peningunum ekki beint žį leiš ķ verkefniš, žį kęmu žeir beint frį atvinnulķfinu.  Žaš telst seint sparnašur fyrir mig sem skattgreišanda, ef śtgjöld eru ennžį til stašar.

Tillögur SUS eru enn og aftur talnaleikfimi sem sżnir hve lķtinn skilning SUS hefur į žvķ sem samtökin eru aš tala um.  Žęr eru ķ flestum tilfellum samkvęmsileikur sem felur ekki ķ sér raunverulegan sparnašar.  Svo eru alls konar tillögur sem eru skot ķ myrkri.  Ekki er tiltekiš hvort nišurskuršurinn sé réttlįtanlegur aš nokkru leiti.

Hér fyrir nešan fer ég ķ gegn um tillögurnar rįšneyti fyrir rįšuneyti.  Tek fram aš ég nenni ekki aš skoša hvert atriši fyrir sig og fjalla um žau oft mörg saman

Forsętisrįšuneyti

Žjóšgaršurinn į Žingvöllum - Hann į ekki aš leggja nišur heldur į aš hann aš śtvega sér tekjur annars stašar frį.  Sparnašur fyrir skattgreišendur er žvķ enginn, žó vissulega leggist upphęšin misjafnlega į fólk
Żmis verkefni - Ekki er greint hver žessi żmsu verkefni eru og žvķ óljóst hvort hęgt sé aš skera žau nišur
Vest-norręnt menningarhśs ķ Kaupmannahöfn - Greinilegt er aš skuldbindingar rķkisins skipta engu mįli og ekki er skošaš hvor žessi starfsemi skili tekjum ķ rķkissjóš eftir öšrum leišum.

Mennta- og menningamįlarįšuneytiš

Frómt sagt žį žola ungir sjįlfstęšismenn ekki nżsköpun, rannsóknir og söfn.  Tveir merkilegustu liširnir eru žó:
Nįm į framhaldsskólastigi v/ašstęšna į vinnumarkaši - Sé fólki ekki vķsaš ķ skóla, žį fer žaš į atvinnuleysisbętur.  Ólķklegt aš um sparnaš sé aš ręša, frekar kostnašarauka.
RŚV - Halda ungir sjįlfstęšismenn aš RŚV reki sig į loftinu.  Tekjustofninn er sérgreindur og eina sem gerist viš aš RŚV sé tekiš af fjįrlögum er aš gjaldiš er greitt beint til RŚV įn viškomu ķ rķkissjóši.  Enginn sparnašur fyrir greišendur.
Rannsóknarsjóšir - Žaš sem rķkiš greišir ekki ķ rekstur žessara sjóša kemur frį atvinnulķfinu.  Allur kostnašarauki atvinnulķfsins leggst meš einum eša öšrum hętti į neytendur af auknum žunga.  Hér er žvķ ekki um neinn sparnaš aš ręša fyrir almenning, bara tilfęrsla greišslunnar.
Žekkingarsetur - Greinilegt er aš ungir sjįlfstęšismenn eru lķtiš gefiš um fortķšina.
Žjóšminjasafn, Fornleyfavernd, Žjóšmenningarhśs - Jį, malbikum bara yfir menningu žjóšarinnar, enda stendur hśn greinilega ķ vegi fyrir framförum, sem nota bene į ekki aš leggja neinn pening ķ aš skipuleggja.

Kostuleg eru rökin fyrir žvķ aš leggja eigi nišur rannsóknarverkefni, žar sem žau eiga betur heima hjį menntastofnunum, žegar żmist eiga engir peningar aš fylgja meš eša bśiš er aš skera nišur framlög til žessara sömu menntastofnana.  Verš aš višurkenna aš ég efast stórlega um rökhyggju žeirra sem setja svona nišur į blaš.

Ennžį kostulegri eru rökin fyrir žvķ aš rķkiš eigi ekki aš reka menningu.  Hér er greinilegt aš aldurinn er aš hį ungum sjįlfstęšismönnum.  Žessi söfn og menningarstarfsemi sem SUS ętlar aš taka af fjįrlögum snśast um menningararfinn og aš viš séum žjóš.  Hvar ķ heiminum er žjóšleikhśs einkarekiš eša žjóšminjasafn?  Žetta er einmitt haft undir hatti rķkissjóšs, žar sem rķkissjóšur er aš gęta hagsmuna žjóšarinnar.

Utanrķkisrįšuneytiš

Mikill er metnašur ungra sjįlfstęšismanna.  Vilja leggja af alla ašstoš Ķslendinga viš lönd žrišja heimsins.  Samt vilja žeir ekki gera žaš, heldur eru žeir bara aš slį um sig meš žessum sparnaši.  Hvernig er hęgt aš skoša eitthvaš sem sparnaš, žegar endurhugsa į śtgjöldin?  Žeir ętla sem sagt ekki aš leggja af žróunarašstošina, heldur hugsa hana upp į nżtt.  Žetta ętla žeir aš gera meš žvķ aš beina meiri višskiptum viš žróunarlöndin.  Į sem sagt aš kaupa fleiri banana af žessum löndum af fyrirtękjum sem aršręna žessi lönd?  Eša mįlma af žvķ aš viš erum meš svo mikla mįlmvinnslu hér.  Stašreyndin er aš žróunarlöndin žyrftu ekki į žessari ašstoš aš halda, ef vestręn fyrirtęki straujušu ekki yfir efnahag žessara landa eins og hann skipti žau ekki mįli.  Rétt er aš betra vęri aš gera löndin sjįlfbjarga, en žį verša žau aš losna viš fjölžjóšlegu fyrirtękin sem mergsjśga löndin.

Sjįvarśtvegs- og landbśnašarrįšuneytiš

Meginstoš tillagna SUS er aš afnema framleišslustyrki ķ landbśnaši.  Hef ég verulegar įhyggjur af žvķ aš žetta séu framtķšarstjórnmįlamenn žjóšarinnar.  Margsannaš er aš fyrir neytandann er felst mestur sparnašur ķ žvķ aš greiša nišur framleišslukostnašinn.  Gera mį rįš fyrir aš 11 ma.kr. hękkun framleišslukostnašar muni leiša til um fjórföldunar į smįsöluverši.  Flott aš spara 11 milljarša svo śtgjöldin geti fariš ķ 44 ma.kr. ķ stašinn.  Er hęgt aš fara fram į aš menn hugsi įšur en žeir leggja svona vitleysu į borš fyrir fólk?  Įtta menn sig ekki į žvķ aš nišurgreišslur til landbśnašar eru a) hugsašar til aš draga śr launakröfum og žar meš launakostnaši launagreišenda og b) lękka vķsitölu neysluveršs.  33 ma.kr. hękkun śtgjalda heimilanna krefšist um 66 ma.kr. hękkun launa eša nęrri hękkun 10% launakostnašar.  Dómķnóįhrif slķkrar launahękkana yršu grķšarleg, žar sem atvinnulķfiš yrši aš hękka tekjur sķnar til aš eiga fyrir žessum kostnaši (eša fękka störfum sem fjölgaši į atvinnuleysisskrį).

Innanrķkisrįšuneytiš

Hér er enn einu sinni veriš aš fęra til śtgjöld.  Hvaš sparast viš aš žaš leggja nišur Vegageršina og fela einkaašilum verkiš.  Flest öll verk sem unnin eru į vegum Vegageršarinnar eru unnin af einkaašilum.  Lękka śtgjöld notenda vegakerfisins eitthvaš viš žessa ašgerš?  Nei, ekki neitt og lķklegast hękka žau, žar sem sannaš er aš višhald samgöngukerfisins mun verša lakara į eftir og žvķ meira tjón į žeim farartękjum sem um žaš fer.  (Bretland er gott dęmi um hrapalegar afleišingar einkavęšingar samgöngukerfisins.)

Af rķflega 21 ma.kr. nišurskurši hjį innanrķkisrįšuneytinu, žį telst mér til aš 8,5 m.kr. myndu ķ raun og veru sparast, en allt annaš kęmi fram sem kostnašur annars stašar.  Halda SUSarar t.d. aš kostnašur viš flugvelli hverfi viš žaš aš annar en rķkiš sinni žeim eša aš trśfélög fįi ekki sķnar tekjur, ef žau eru ekki innheimt ķ gegn um skatta eša aš śtgjöld jöfnunarsjóšs sveitarfélaga verši ekki til stašar.  Verš aš višurkenna, aš ég geri meiri kröfur til žeirra sem stefna aš žvķ aš stjórna landinu ķ framtķšinni, en žessi rökleysa.

Velferšarrįšuneytiš

Stęrsti bitinn varšandi velferšarrįšuneytiš er fęšingarorlofssjóšur.  Ķ žennan sjóš er greitt samkvęmt kjarasamningi, žó sķšan gildi lög um framkvęmd śtgreišslu.  Mašur hefši haldiš aš SUSarar vęru einmitt į žeim aldri aš vilja hafa žennan sjóš eins sterkan og hęgt er.  Komi žessir 655 ma.kr. ekki eftir žessari leiš, žį žurfa žeir aš koma beint frį atvinnulķfinu, sem ratar žį śt ķ veršlagiš.  Sem sagt enn ein tilgangslaus tilfęrslu móttakanda greišslunnar.

Fjįrmįlarįšuneytiš

Af um 7 ma.kr. śtgjöldum rįšuneytisins, sem SUS vill leggja af eru 6 ma.kr. vegna sérstakra vaxtanišurgreišslu.  Hér skortir greinilega į žekkingu SUSara og ęttu žeir kannski aš sękja sér menntun ķ einhverjar af žeim menntastofnunum sem žeir viš skera nišur hjį.  Žessar sérstöku vaxtanišurgreišslur eru fjįrmagnašar af fjįrmįlafyrirtękjum og lķfeyrissjóšum.  Ekki er žvķ rétt aš allir skattgreišendur séu aš borga fyrir suma.

Išnašarrįšuneytiš

Kjarninn ķ tillögum SUSara er annars vegar aš skera nišur śtgjöld meš sértilgreinda tekjustofna og hins vegar aš leggja af nišurgreišslu til hśshitunar meš rafmagni sem mun mismuna landsmönnum eftir bśsetu.  Samanburšurinn į hśshitunarkostnaši, žar sem ekki er jaršvarmi, og fasteignaverši ķ Reykjavķk lżsir best žvķ aš mikilvęgt er aš fólk fari einhvern tķmann śt fyrir 101 Reykjavķk.  Sį sem bżr ķ 101 Reykjavķk getur fęrt sig ķ Vogana eša Įrbęinn og fengiš mun stęrra hśsnęši fyrir sama pening eša jafnstórt hśsnęši.  Sį sem bżr į köldu svęši gerir žaš m.a. vegna žess aš žar hefur viškomandi atvinnu, į sķna fjölskyldu o.s.frv.  En gott er aš sjį višhorf SUSara til landsbyggšarinnar.  Hśn er samt žaš sem heldur uppi žessu žjóšfélagi.

Efnahags- og višskiptarįšuneytiš

Aftur eru SUSarar fastir ķ žvķ aš bśa ķ 101 Reykjavķk.  Leggja į af nišurgreišslu sem hękkar śtgjöld ķ stašinn mun meira en nemur nišurgreišslunni.  Žar į ég viš jöfnun flutningskostnašar.

Umhverfisrįšuneytiš

Ég skil ekki tillögur SUSara vegna rįšuenytisins.  Greinilegt er aš žeir žurfa aš feršast um landiš og kynnast žvķ.  Oršiš žjóšgaršur žżšir einmitt aš žetta er garšur žjóšarinnar.  Sem žżšir žį jafnframt aš žjóšin ętlar aš sjį um garšinn.  Žjóšgaršur veršur aldrei sjįlfbęr tekjulega.  Kannski er hęgt aš gera einhvern smį skika hans sjįlfbęrna, en hann er jafnframt sį sem er mest markašsettur.

Legg til aš SUSarar feršist um landiš og skżri sķšan śt hvernig žeir ętli aš śtfęra tillögur um sjįlfbęrni žjóšgarša.

Svo er žaš žetta meš sértekjur Vešurstofunnar.  Eigi žęr aš hękka um 700 m.kr., žį koma žęr śr sömu vösum og greiša skattana ķ dag.  Ž.e. žegar ég fer inn į vef Vešurstofunnar til aš athuga meš vešriš, žį žarf ég aš greiša fyrir ašganginn og uppflettinguna, žar sem fęrri myndu gera žaš, žį hefši Vešurstofan minni tekjur og veitti žar meš lakari žjónustu.  Ekki mį gleyma žvķ aš Vešurstofna er į jaršskjįlfta- og eldgosavakt, ž.e. hluti af öryggisneti žjóšarinnar.  Hvers vegna SUSarar vilja skerša framlög til žessar žįttar öryggisnetsins, en ekki annarra, veit ég ekki.

Tillögur žurfa aš skila sparnaši

Ég get tekiš undir hluta af tillögum SUS, en ekki mjög margt.  Mér finnst mikilvęgt, žegar svona tillögur eru lagšar fram aš žęr feli ekki bara ķ sér tilfęrslu kostnašar eša eins og ķ tilfelli greišslna til landbśnašarins, stórfellda hękkun śtgjalda.

Viš yfirferš į lista SUS, žį finnst mér helst eins og SUSarar hafi bara rennt fingrinum yfir fjįrlagališi og hugsaš sem svo aš hér vęri gott aš skera nišur eša "mér lķkar ekki viš menningu og söfn, śt meš žaš allt".  Mjög mörg atriši į lista SUS eru śtgjöld meš eyrnamerktar sértekjur, ž.e. tekjurnar eru innheimtar svo žęr renni til žessa sérstaka verkefnis.  Falli śtgjöldi af fjįrlögum, žį er ekki žar meš sagt aš hętt verši viš verkefniš.  Žaš fęrist bara til og kostar örugglega jafnmikiš og įšur.

Af alls um 71,6 ma.kr. "sparnašartillögum" SUS telst mér til aš 57,6 ma.kr. valdi bara tilfęrslu śtgjalda, ž.e. žeir sem greiša žetta ķ gegn um skatta ķ dag, m.a. sérstaklega afmarkaša tekjustofna, mun greiša beint fyrir žetta ķ stašinn oft ķ hęrra vöruverši, ķ hęrra śtsvari til sveitarfélaga, hęrri kostnaši eša beinni kostnašaržįtttöku.  Žess fyrir utan, žį mun kostnašur neytenda af afnįmi greišslum til landbśnašar verša lķklega fjórfaldur į viš lękkun skattanna meš tilheyrandi hękkun launa og launakostnašar fyrir launagreišendur, hękkunveršlags til ašmęta kostnaši launagreišenda og loks hękkun vķsitölu neysluveršs.

Svo merkilegt sem žaš viršist hljóma, žį ganga tillögur SUS aš nokkru śt į innleišingu anarkisma, žar sem leggja į af stóran hluta stofnana sem mynda innviši stjórnkerfisins.  Į stundum er eins og tilviljun ein eigi aš rįš ķ hvaša framkvęmdir veršur fariš.  Örugglega mótmęla menn og segja aš markašurinn eigi aš rįša, en "markašurinn" er einmitt dęmi um anarkisma, žar sem sį frekasti fer sķnu fram įn tillits til vilja almennings.


Hvaša fyrirtęki eru góš fyrir Ķsland?

Fyrir um mįnuši birtist ķ Tķund Rķkisskattstjóra grein eftir Pįll Kolbeins, žar sem hann fjallar um tekjubreytingar į fyrsta įratug aldarinnar.  Samkvęmt upplżsingum Pįls žį hękkušu tekjur einstaklinga um 62% frį 2001 til 2007, ž.e. śr 845 ma.kr. ķ 1.370 ma.kr., en lękkušu sķšan um 31% frį 2007 til 2010 eša ķ 945 ma.kr.  Žessar tölur eru į föstu veršlagi mišaš viš įrslok 2010.  Žannig er hęgt aš reikna śt aš kaupmįttaraukning hafi numiš 11,2% į žessum tķma eša 1% į įri.  Ekki eru allir aš njóta hękkunarinnar jafnt og žannig er aušugasta 1% Ķslendinga aš fį meira ķ sinn vasa en ašrir.  Taflan hér fyrir nešan sżnir mörk tekjuhópa žessi žrjś įr:

 

2001

2007

2010

Lęgstu fjóršungsmörk

1.998.660

2.414.915

1.905.602

Mišgildi

3.841.598

4.580.156

3.687.084

Efstu fjóršungsmörk

>7.267.118

>8.555.502

>6.956.287

Efstu 5%

>13.735.407

>18.004.696

>14.064.148

Efsta 1%

>21.935.357

>41.274.974

>22.485.271

Į žessum tölum sést aš žrķr fyrstu hóparnir höfšu įriš 2010 lęgri tekjur į föstu veršlagi en įriš 2001, mešan žessu var öfugt fariš hjį efstu 5%-unum ķ tekjuskalanum.  Vissulega eru sveiflurnar meiri hjį efstu 5%-unum, en sżnir kannski aš tekjurnar byggšust meira į frošu en raunverulegum veršmętum.

Žrįtt fyrir yfiržyrmandi tekjur įriš 2007, žį var efst prósentiš ekki aš borga skatta ķ samręmi viš žaš.  Norręna skattamódeliš hefur gengiš śt į aš žeir tekjuhęrri greiši hęrra hlutfall tekna sinna ķ skatt, en žeir tekjulęgri.  Ķ grein Pįls kemur fram aš įriš 2007 var mešalskattbyršin 18,1% af tekjum.  Ešlilega žį greiddi žeir sem voru meš lęgri tekjur minni skatta hlutfallslega, en žaš geršu lķka žeir tekjuhęstu!  Tekjulęgstu 40%-in greiddu aš jafnaši 13,4% af tekjum sķnum ķ skatta og efsta prósentiš greiddi 13,8% af tekju ķ skatta eša nęrri fjóršungi minna en mešalskattgreišandinn.  Žarna koma įhrif fjįrmagnstekjuskattsins vel ķ ljós en hann fór nišur śr öllu valdi į žessum įrum.

Hvaša tekjur eru bestar fyrir žjóšfélagiš?

Žetta leišir mig aš meginžema fęrslunnar, ž.e. er ein tegund tekna betri fyrir samfélagiš en önnur.  Undanfarnar vikur hefur veriš höfš uppi ķ fjölmišlum umręša eša eigum viš aš segja įróšur um tekjur og arš af sjįvarśtvegsfyrirtękjum. Ég verš aš višurkenna aš mér finnst śt ķ hött aš halda žvķ fram aš fyrirtęki sem skili mestum arši til eigenda sinna séu farsęlustu fyrirtęki fyrir land og žjóš.  Viš sjįum bara hvaš geršist ķ undanfara hrunsins og afleišingarnar.  Er ég hręddur um aš viš žurfum aš hugsa žetta alveg upp į nżtt.

Eins og žetta snżr viš mér, žį eru žau fyrirtęki best fyrir land og žjóš, sem borga hvaš hęst hlutfall af rekstrarkostnaši sķnum ķ laun og stęrstan hluta af rekstrarhagnaši ķ uppbyggingu starfseminnar, en bara hóflegum arš til eigenda sinna.  Nś žarf ekki aš fara saman aš žessi fyrirtęki skili ekki góšri EBITU, en höfum ķ huga aš EBITAn segir ekki til um hversu góš fyrirtękin eru fyrir žjóšfélagiš.  Hśn segir til um hversu gott fyrirtękiš er fyrir fjįrfesta og žar meš eigendurna og ef menn vilja lķta svo į, hve mikla fjįrmuni fyrirtęki hafi til innri vaxtar.  Vandinn er aš menn hafa hingaš til frekar litiš til vaxtar ķ gegn um yfirtökur og hlutabréfakaup ķ óskyldum rekstri.

Hvort er betra fyrir žjóšfélagiš, aš milljaršar į milljarša ofan renna ķ vasa aušugra ašila eša aš laun starfsmanna hękki?  Ekki spurning:  Betra er aš laun starfsmanna séu góš og tryggi žeim rķfalega žaš sem žeir žurfa til framfęrslu.  Hvaš er Warren Buffet aš gręša į žvķ aš eiga sand af sešlum?  Jś, ennžį stęrri sandhrśgu af sešlum.  En til hvers?  Ekki notar hann sešlana alla, nei, ekki einu sinni brotabrot af žeim.  Warren Buffet er meira aš segja farin aš įtta sig į žvķ, aš hann fer ekkert meš auš sinn.  Žó hann fengi aušinn śt ķ 1 milljón dollarasešlum (ef žęr vęru nś til), žį kęmi hann žeim aldrei ofan ķ kistuna meš sér.

Gleymum ekki, aš peningur sem tekin er śt śr fyrirtękjum ķ gegn um arš, fer almennt ekki inn ķ samneysluna og ekki heldur einkaneysluna.  Hann fer oftar en ekki til fjįrmįlafyrirtękja og annarra fjįrmagnseigenda.  Sķšast en ekki sķst žį fer hann inn į bankabękur hinna ofurrķku, sem koma ekki nema brotabroti af honum inn ķ neysluna ķ samfélaginu.  Žar sem fyrirtęki eru ķ rķkari męli rekin meš aršgreišslur til eigenda ķ huga, žį er ķ sķfellt veriš aš taka meiri og meiri pening śt śr flęšinu sem rennur frį fyrirtękjum til launžega og žašan aftur til fyrirtękjanna.  Haldi žaš munstur įfram, žį mun herša ennfrekar aš fjįrhag hins opinbera sem leišir til meiri nišurskuršar ķ velferšarkerfinu.

Svo ég svari spurningunni, sem spurt er aš ķ fyrirsögninni, žį eru žau fyrirtęki best fyrir landiš sem greiša hįtt hlutfall śtgjalda sinna ķ laun og uppbyggingu fyrirtękisins, en ašeins hóflegan arš til eigenda sinna. Viš eigum aš koma žeim skilabošum til fyrirtękjaeigenda/fjįrfesta, aš žetta séu fyrirtękin sem viš viljum sjį hér į landi, ž.e. fyrirtęki sem taka stolt žįtt ķ aš višhalda žvķ velferšaržjóšfélagi sem hér hefur veriš viš lķši.  Žeir sem ekki vilja ganga aš žessu, geta bara fariš eitthvaš annaš.

Gręšgis- og valdafķkn

Mašur žarf ekki aš lķta langt, til aš sjį aš aušęfi virka eins og fķkniefni, kallaš gręšgi.  Žau eru įvanabindandi og žaš sem verra er, aš menn missa mjög oft dómgreind um leiš og žeir aušgast.  Nóg er aš lesa slśšurfréttir fjölmišla til aš sjį žetta.  Börn rķkafólksins er óžrjótandi uppspretta krassandi slśšurs.  En minna fer fyrir fréttum aš ungu efnušu fólki sem lifir hófsömu og góšu lķfi.

Fjįrmįlakreppan hefur einmitt leitt ķ ljós aš gręšgisfķknin er ein illskeyttasta fķknin sem mannskepnan glķmir viš.  Peningamenn um allan heim hugsušu meira um aš nį inn nęstu milljóninni en hvašan milljónin kom eša įhrifin sem hśn hafši til framtķšar.  Hér į landi varš til hjörš hżena sem fór meš landiš eins og veišilendur og reif ķ sig allt sem į leiš žeirra varš.  Skipti žį engu mįli hvort fyrir žeim uršu hinar vinnandi stéttir eša lķfeyrisžegar.  Virtust žeir fį mesta fullnęgingu aš raka sešlunum af fólkinu sem hafši unniš lengst og haršast fyrir eigum sķnum, ž.e. kynslóš foreldra sinna eša jafnvel foreldra žeirra.  Fólkš sem hafši bśiš til žaš velferšarsamfélag sem Ķsland var og gert žeim kleift aš menntast og komast ķ žį stöšu sem žeir voru ķ.  Og til hvers var žessi rįnyrkja?  Jś, til žess eins aš geta sżnt hagnaš og fį meiri völd, žvķ systir gręšgisfķknarinnar er valdafķknin og saman eru žęr systur žaš hęttulegasta sem mannkyniš getur nokkru sinni stašiš frammi fyrir aš nįttśrulegum ofurhamförum undanskyldum.

Breytinga žörf

Ljóst er aš gręšgi er ekki leiš til velferšar.  Bśiš er aš reyna žaš.  Tekiš var žaš skref eftir hrun aš breyta skattlagningu fjįrmagnstekna, žar meš aršs, en fleiri skref žarf aš taka.  Eitt er aš skattleggja allar tekjur į sama hįtt eša žvķ sem nęst.  Annaš er aš breyta reglum um aš hęgt sé aš flytja tekjur śr landi til skattlagningar ķ hagstęšara skattaumhverfi.  Žrišja er aš koma ķ veg fyrir aš fyrirtękin innan sömu fyrirtękjasamsteypunnar, tengd ķ gegn um eignarhald eša fyrirtękjanet, geti įtt višskipti sķn į milli į óešlilegum kjörum og žannig flutt hagnaš frį einu fyrirtęki til annars sem jafnvel er stašsett ķ skattaskjóli.

Allar tekjur skattlagšar eins

Skošum žaš fyrsta.  Hvers vegna į óbreyttur launamašur aš greiša allt aš 45% af tekjum sķnum ķ skatta, žegar sį sem hefur milljarša ķ fjįrmagnstekjur borgar alltaf sama auma hlutfalliš?  Žetta er einfaldlega śt ķ hött.  Ekki į aš skipta mįli fyrir einstakling hvernig tekjur hans eru til komnar, žęr eiga aš lśta sömu reglum.  Į sama hįtt eiga allar tekjur fyrirtękja aš lśta sömu reglum, ž.e. ekki į aš skipta mįli hvernig žęr eru til komnar.  Ķ dag lśta fjįrmagnstekjur öšrum lögmįlum en launatekjur og žó ég hafi reynt mikiš til aš skilja rökin bak viš žetta, žį er ég ekki aš nį žeim.  Ekki er žaš vegna vaxtakjara ķ landinu, žar sem allir stęrstu žiggjendur vaxta hér į landi eru żmist undanžegnir fjįrmagnstekjuskatti eša eiga möguleika į aš draga fjįrmagnsgjöld frį tekjunum įšur en til skattlagningarinnar kemur.  Žar į ég viš lķfeyrissjóšina, Ķbśšalįnasjóš og bankakerfiš.

Nś mun einhver ęmpta og kveina og segja aš ekki gangi aš einstaklingar meš hundruš milljóna eša milljarša ķ fjįrmagnstekjur greiši hįtekjuskatt af fjįrmagnstekjum yfir 704.000 kr. į mįnuši, hvaš žį aš greiša śtsvar til sveitarfélaga.  En žannig eru bara reglurnar varšandi ašrar tekjur. Er eitthvaš réttlęti ķ žvķ aš tveir einstaklingar sem eru meš 704.000 kr. į mįnuši borgi mishįa upphęš ķ skatt žar sem annar getur klętt tekjur sķnar ķ bśning fjįrmagnstekna, en hinn er meš žęr aš öllu sem launatekjur?  Launamašurinn borgar 39,29% skatt af tekjum sķnum, en hafi hinn helming tekna sinna sem launatekjur og hitt sem fjįrmagnstekjur žį veršur skatthlutfall hans 29,16%.  Žarna munar rśmlega 71.000 kr. į žvķ hve mikiš žessir tveir einstaklingar greiša ķ skatta eša eigum viš aš segja hve mikiš žeir hafa til rįšstöfunar.  (Žegar bśiš er aš taka tillits til persónuafslįttar, žį breytast prósentutölurnar, en mismunurinn er sį sami.)  Svo mį ekki gleyma žvķ aš žessi meš lęgri launatekjurnar gęti įtt meiri rétt til bóta en hinn og žannig skekkt myndina enn frekar.  Žessu veršur aš breyta, žar sem ekkert réttlęti ķ reglunum eins og žęr eru.

Tvķsköttunarsamningar

Atriši tvö er frelsi til aš flytja tekjur sem arš śr landi svo hęgt sé aš nżta sér hagstęšara skattaumhverfi annars stašar.  Tvķsköttunarsamningar voru fundnir upp svo launamašur (eša lögašili) meš lögheimili ķ öšru landi en žvķ sem hann hefur sķnar tekjur frį žyrfti ekki aš greiša skatta bęši žar sem hann fęr tekjurnar og žar sem hann er meš lögheimili.  Markmiš samninganna var ekki aš viškomandi gęti vališ aš greiša skattinn žar sem hann vęri lęgri eša sleppa alfariš viš aš greiša skatt.

Ég hef svo sem ekkert stśderaš tvķsköttunarsamninga, žannig aš ég gęti veriš aš misskilja žį eitthvaš.  Žeir sem ég hef lesiš (žį er aš finna į vef Stjórnarrįšsins) ganga žó śt į aš viškomandi launamašur getur vališ hvar hann greišir skattinn.  Ķ žessu er nįkvęmlega engin lógķk.  Nęr vęri aš skatturinn vęri annaš hvort allur greiddur, žar sem launanna er aflaš, eša žaš sem réttlįtast er, aš rķkin tvö skiptu skatttekjunum į milli sķn.  Ef ég er meš tekjur ķ Danmörku, hvers vegna į danska rķkiš aš fara į mis viš skatt af žeim tekjum af žvķ aš ég er meš heimilisfestu į Ķslandi.  (Ekki er nóg aš miša viš lögheimilisskrįningu.)  Sį tvķsköttunarsamningur sem leyfir slķkt er einfaldlega rangur.  Į sama hįtt, er eitthvert réttlęti ķ žvķ aš fjölskylda sem bżr į Ķslandi (og ég lķka) njóti alls žess sem ķslenskt velferšarkerfi bżšur upp į įn žess aš fyrirvinnan greiši tekjuskatt eša śtsvar til rķkissjóšs og sveitarsjóšs ķ žvķ sveitarfélagi žar sem fjölskyldunni žó bżr.  Sé ég svo lįnsamur aš vinna ķ Dubai, žar sem engin tekjuskattur er af launum, žį ętti tvķsköttunarsamningurinn samt aš tryggja ķslenska rķkinu og sveitarfélaginu, žar sem lögheimiliš mitt er, ešlilegar tekjur til aš męta žeim kostnaši sem samfélagiš hefur af bśsetu minni og fjölskyldunnar ķ landinu.

Skattur af launatekjum er žó ekki stęrsta vandamįliš.  Nei, žaš er skattur, eša ętti ég frekar aš segja skattleysi, fjįrmagnstekna sem er vandamįliš.  Meš žvķ aš vera meš eignarhaldsfélag skrįš ķ Luxemborg, žį losna menn viš aš borga skatt af arši, ķ öšru landi er skatturinn 15% mešan hann er 40% ķ žvķ žrišja.  Eins og meš launatekjurnar, žį er śt ķ hött aš upprunaland teknanna fari į mis viš skatt af tekjunum vegna žess aš einhverjir klókir menn hafa plataš stjórnmįlamenn til aš semja af sér.  Upprunaland fjįrmagnstekna ętti, aš mķnu įliti, aš eiga ótvķręšan rétt til skattlagningar į žeim fjįrmagnstekjum sem verša til ķ landinu.  Tvķsköttunarsamningar ęttu aš tryggja slķkan rétt og möguleika žess, sem fékk tekjurnar, til aš draga greiddan skatt ķ upprunalandinu frį skattkröfu af sömu tekjum ķ heimalandinu.  Stašreyndin er nefnilega sś aš fjįrmagnstekjur eru mjög oft fęršar į milli landa ķ skjóli tvķsköttunarsamninga til žess eins aš komast hjį skattgreišslu.  Gott og blessaš, aš menn vilji stunda sķna starfsemi ķ landi žar sem skattprósentan er lįg, en žį veršur žaš land einnig aš skapa tekjurnar.

Aftur held ég aš tvķsköttunarsamningar eigi aš tryggja, aš upprunaland fjįrmagnstekna geti skattlagt fjįrmagnstekjur aš lįgmarki upp aš helmingi skattprósentu fjįrmarkstekjuskatts og heimaland žess sem žiggur fjįrmagnstekjurnar skattleggi žį til helminga į móti.  Nś sé 0% fjįrmagnstekjuskattur ķ heimalandinu, žį liggur žaš ķ hlutarins ešli, aš helmingur fjįrmagnsteknanna ber ekki fjįrmagnstekjuskatt.

Tekiš skal fram, aš hér er eingöngu veriš aš fjalla um žį stöšu, žar sem tekjur koma frį öšru landi en lögheimiliš er.  Žegar heimilisfestan er ķ sama landi og tekjur koma frį, žį er gilda einfaldlega reglur žess lands.

Tilfęrsla hagnašar meš sżndarvišskiptum

Žrišji žįtturinn ķ žessu varšar skrķpaleikinn sem settur hefur veriš allt of vķša į sviš til aš fęra skattalegar tekjur frį einum hluta fjölžjóšlegs fyrirtękis, tengdra ašila eša neti fyrirtękja til annars sem statt er ķ landi žar sem skattar eru lęgri (og helst engir).  Žannig tķškast žaš, aš gera fyrirtęki ķ hįskattalandi himinnhįa rįšgjafareikninga frį fyrirtęki ķ skattaskjóli og žannig er bśinn til rekstrarkostnašur sem lękkar hagnaš fyrra fyrirtękisins, en eykur rekstrartekjur žess sķšara.  Nišurstašan er aš komist er hjį žvķ aš greiša skatta ķ bįšum löndunum.  Flett hefur veriš ofan af svona višskiptahįttum ķ bananavišskiptum, žar sem Ermasundseyjarnar eru notašar til aš skjóta grķšarlega miklum tekjum undan skatti.  Enron og WorldCom mįlin voru bęši skólabókardęmi um svona skattaundanskot.  Tekiš skal fram aš samkvęmt nśverandi lögum ķ mörgum löndum heims, žį er teljast žetta löglegir višskiptahęttir, en gjörsamlega sišlausir.

Hvaš žetta atriši varšar žarf aš breyta skattalögum, žannig aš žjónustuvišskipti milli fyrirtękja innan sömu samsteypu teljast ekki frįdrįttarbęr frį skatti hjį žvķ fyrirtęki sem greišir fyrir žjónustuna eša a.m.k. aš žak verši sett į hve hįan hluta rekstrarkostnašar megi rekja til žjónustuvišskipta viš tengda ašila ķ fjarlęgum löndum.  Stundum eru "rįšgjafarnir" ekki einu sinni stašsettir ķ hinu "fjarlęga" landi, heldur falla žeir bara bókhaldslega undir žaš žó žeir sitji į skrifstofu hjį greišanda reikningsins, svo aftur sé vitnaš ķ hina furšulegu višskiptahętti bananafyrirtękja. Vissulega er aušvelt aš komast framhjį žessu meš žvķ aš opna pósthólf į Guernsey og telja žaš óskyldan ašila, en til aš koma ķ veg fyrir slķkt yrši greišandi slķks reiknings aš sękja sérstaklega um til skattayfirvalda aš žjónustureikningarnir teldust til śtgjalda sem vęru skattaleg rekstrargjöld.

Einhver heldur lķklegast aš ég sé aš leggja til óhemju žungt skriffinnsku bįkn.  Svo er alls ekki.  Ég er aš leggja til heišarleika ķ višskiptum, žvķ skriffinnskan veršur eingöngu ofan į, žegar menn reyna undanbrögšin.

Fjölžjóšafyrirtęki meš kverkatak į žjóšum heims

Fjįrmįlahruniš hefur dregiš huluna af žvķ hvernig fjölžjóšafyrirtęki, flest į sviši bankastarfsemi, vogunarsjóšir og ofurstórir fjįrfestingasjóšir eru ķ žvķ aš koma fjįrmagni undan réttmętri skattheimtu rķkja heims.  Lengi vel hélt ég aš žaš vęru rķki Afrķku og rómönsku Amerķku sem vęru aš koma verst śt śr žessu, en žegar dżpra er grafiš, žį eru žaš lķklegast Bandarķkin og rķki Vestur-Evrópu sem eru aš koma verst śt.  Svindliš og spillingin er oršin svo djśpstęš aš mafķósar myndu ekki einu sinni lįta sér detta ķ hug aš vera svona óheišarlegir.  Žeirra markmiš hefur alla tķš veriš aš koma illa fengnu fé ķ umferš svo žaš yrši lögmętt, en žeir sem stjórna löglegu fyrirtękjunum, žeirra markmiš er aš koma öllum tekjum undan skatti.  (Ótrślegt aš žetta sé lögleg starfsemi.)

Mešan skattareglur ganga śt į aš ķvilna fjįrmagnstekjum umfram launatekjur, žį mun žetta įstand vara viš.  Mešan ofurrķkir eigendur fjölžjóšlegra fyrirtękja geta flutt hagnaš žeirra į milli landa til aš komast hjį žvķ aš greiša skatta, žį mun žetta ekki breytast.  Žvķ mišur eru horfur į breytingum ekki góšar ķ bili, žar sem hinir ofurrķku fjįrmagnseigendur munu nota peningana sķna til aš sveigja lausnir aš sķnum žörfum.  Žeir munu berjast hatramlega gegn öllum tilburšum rķkisstjórna heims til aš gera kerfiš réttlįtara.  Ég heldu aftur aš fljótlega muni rofa til, žar sem Occupy hreyfingunni hefur tekist aš vekja almenning į Vesturlöndum til mešvitundar um óréttlętiš og nś hafa Sameinušu žjóširnar lagt til aš hinir ofurrķku verši skattlagšir sérstaklega.

Įšur en žetta skįnar munum viš žó sjį fjölžjóšleg fyrirtęki reyna alls konar brögš til aš nį sķnu fram.  Kśganir į borš viš aš flytja höfušstöšvar į milli borgarhluta verša barnaleikur einn, en vonandi sjį menn aš sér og leyfa breytingunum aš ganga ķ gegn.  Hinn kosturinn er aš Róm brenni og keisarinn missi allt sitt.


Svört atvinnustarfsemi, skattahagręši og skattaķvilnanir

Višskiptablašiš fjallar ķ dag um svarta atvinnustarfsemi ķ feršažjónustu.  Hefur nokkuš boriš į žessari umręšu ķ fjölmišlum aš undanförnu og tengt žaš viš gullgrafaraęšiš sem viršist runniš į Ķslendinga vegna fjölgun feršamanna.

Erna Hauksdóttir nefnir aš svört atvinnustarfsemi ķ feršažjónustu skiptist helst ķ žrennt, ž.e. ķ žį sem hefšbundiš er aš finna ķ veitingarekstri, ķ tengslum viš gistingu og jeppaferšir og loks žegar greitt er fyrir feršir erlendis og greišslan berst ekki hingaš til lands.  Ekki ętla ég aš deila viš Ernu um žessi atriši, en er žó ekki endilega viss um aš greišslur erlendis teljist svört starfsemi og skil ekki alveg hvernig menn ętla aš lįta hóp feršamanna feršast um landiš įn žess aš feršažjónustuašilar hér į landi fįi greitt fyrir žaš.  En lįtum žaš liggja į milli hluta, enda ętla ég ekki aš fjalla um meinta svarta starfsemi einnar atvinnugreinar heldur aš velta fyrir mér hvort svarta hagkerfiš sé grófasti hluti skattsvikanna.  Žess fyrir utan, žį held ég aš sį hluti svarta fjįrmagnsins, sem aldrei kemst upp į yfirboršiš, sé mun minni en menn vera lįta.  Svart hagkerfiš tefji žvķ frekar skattgreišslurnar.  Aftur į móti, žį held ég hin raunverulegu skattaundanskot eigi sér staš hjį fjölžjóšlegum fyrirtękjum og fyrirtękjanetum, sem hafa vafiš stjórnmįlamönnum um fingur sér svo įratugum skiptir ķ žeim eina tilgangi aš komast hjį žvķ aš taka žįtt ķ uppbyggingu žeirra samfélaga žar sem fyrirtękin starfa.

Svört starfsemi

Ķ grundvallaratrišum žį getur svört atvinnustarfsemi ekki įtt sér staš nema meš tvennu móti, žannig aš hśn sé órekjanleg:  A.  Greišslan fari fram meš sešlum.  B.  Um skiptivinnu sé aš ręša.  Žegar peningar eru lagšir inn į reikning einstaklings ķ staš rekstrarins og žvķ ekki gefnir upp sem tekjur er alltaf hęgt aš rekja greišslurnar, hafi Skatturinn grun um hina ólöglegu starfsemi.

Mikiš hefur veriš rętt um aš rķkiš tapi į svartri atvinnustarfsemi.  Örugglega eru einhver brögš į žvķ, en almennt er ég ekki viss um aš žaš sé eins mikiš tjón og fólk heldur.  Gagnvart skiptivinnu, žį fer žaš eftir ešli hennar, en žar tapar rķkiš tekjuskatti af launum.  Efast žó um aš žessar upphęšir séu hįar, hlaupa kannski į örfįum milljöršum, sem er ekki neitt, neitt mišaš viš žęr tölur sem ég fjalla um sķšar.

Žį er žaš greišsla meš peningum.  Mjög algengt er, žegar mašur greišir bęši vöru og žjónustu meš peningum aš greišslan sé ekki stimpluš inn.  Hef ég oršiš var viš žetta ķ öllum tegundum verslunar og žjónustu og skiptir ekki mįli hvort um er aš ręša lķtinn eša stóran ašila.  Ķ einhverjum tilfellum er starfsmašurinn aš stela frį fyrirtękinu mešan ķ öšrum er žetta hin almenna leiš til aš slį į hagnaš fyrirtękisins og stinga peningi ķ vasann.  En er žetta svo mikiš tjón fyrir rķkiš?

Skošum dęmi:  Einstaklingur kaupir vöru og borgar fyrir 50.000 kr. ķ peningum.  Prentašur er śt reikningur fyrir vörunni, en žar sem hśn var greidd meš peningum, žį er śtbśinn kreditreikningur upp į sömu upphęš eftir aš kaupandinn er farinn.  Viškomandi ašili stingur 50.000 kr. ķ vasann.  Rķkiš veršur af viršisaukaskatti vegna višskiptanna og hagnašur rekstrarins lękkar um tępar 40.000 kr.  Sé mišaš viš 20% skatt (til einföldunar), žį er tap rķkisins 18.000 kr.  Žetta er žó ekki vķst, žar sem meiri tekjur ķ bókhaldiš hefšu getaš leitt til meiri innkaupa į rekstrarvöru.  Lįtum žaš žó liggja į milli hluta.  Hvaš gerir viškomandi viš 50.000 kr.?  Jś, hann notar žęr annaš hvort sem sķnar eigin tekjur eša til frekari svartra višskipta fyrir reksturinn sinn.  Gagnvart bókhaldi og sköttur er ekkert hagręši fólgiš ķ žvķ aš lįta svarta peninga greiša fyrir önnur svört višskipti rekstrarins.  Viršisaukaskatturinn jafnast śt og sama gerist gagnvart tekjuskatti.  Žaš er žvķ hreinlega heimskulegt aš nota svarta peninga til aš borga svart fyrir ašföng, en menn gera žaš nś samt.  Nęst er aš borga laun til starfsmanna (eša sķn sjįlfs) undir boršiš.  Viš žaš fara rķki og sveitarfélög, verklżšsfélög og lķfeyrissjóšir į mis viš um 50% af upphęšinni, a.m.k. į žessu stigi.  Starfsmašurinn notar peningana til eigin framfęrslu, ž.e. almennrar śtgjalda, og er žvķ bara meš peninginn ķ vasanum.  50.000 kr. fara žvķ ķ aš borga fyrir mat og drykki, dagvöru og smįvöru nema safnaš sé ķ stęrri kaup, svo sem į utanlandsferš eša dżrum tękjum.  Gerum rįš fyrir hinu fyrra.  Verslaš er į stöšum žar sem allt er fer rétta leiš.  Rķkiš fęr žį rśmlega 10.000 kr. ķ viršisaukaskatt og restin fer ķ launakostnaš og hagnaš.  Eina sem hefur gerst er aš tafist hefur um einn hlekk ķ kešjunni aš rķkiš fįi sitt.

Aušvitaš er til flóknara ferli, žar sem peningar halda įfram innan svarta kerfisins, en ég efast um aš svartir peningar séu lķklegri til aš verša svartir ķ nęstu umferš en aš peningar sem greiddir voru af skattar rati inn ķ svarta kerfiš.

Gefum okkur nś samt aš 7,5 - 8,5% višskipta fari fram óuppgefin og finni sér leiš fram hjį rķkinu, žį eru žaš lķklegast į bilinu 25 - 30 ma.kr. og hlutur rķkisins ķ žeirri upphęš hefši oršiš ķ mesta lagi 50% eša 12,5 - 15 ma.kr.  (algjörlega óvķsindalegar tölur).  Žetta eru smįmunir mišaš viš tekjur sem rķkiš tapar vegna skattahagręšis og skattaķvilnana žeirra sem telja sig fara aš lögum.

Skattaķvilnanir og rķkisstyrkir

Rķki og sveitarfélögum finnst ekkert mįl aš gera samninga viš hin og žessi fyrirtęki (oftast meš erlendum nöfnum) um skattaķvilnanir og framkvęmdir kostašar af skattfé eša opinberum fyrirtękjum til aš fį žessi fyrirtęki til aš setja upp starfsemi hér į landi.  Brjįlašasta dęmiš um žetta er nįttśrulega įlver Fjaršarįls į Reyšarfirši.  Fyrirtękiš borgar fyrir raforku į lęgra verši en almenningur, byggš var risa virkjun fyrir fyrirtękiš meš tilheyrandi mannvirkjun, boruš göng į milli fjarša og śtbśin höfn bara svo fįtt eitt sé nefnt.  Kostnašur viš žetta er lķklegast ekki undir 150 ma.kr.  Auk žess var geršur samningur um żmsar ķvilnanir sem ég veit ekki, frekar en ašrir landsmenn, hvaš inniheldur.

Fjįrmįlamašur, sem įtti stóran hluta ķ banka allra landsmanna, fékk rķkisstyrk, skattaķvilnanir og lęgra raforkuverš en almenningur, svo hann gęti sett upp gagnaver į Sušurnesjum.  Žetta er vafalaust virši einhverra milljarša.  Gagnaveriš er auk žess ķ eigu erlendra lögašila, žannig aš peningar renna aš hluta óskattlagšir śr landi.

Erlend fyrirtęki, sem ekki fį lengur ašgang aš ódżru rafmagni ķ sķnu heimalandi og žurfa vafalaust aš greiša hįa mengunarskatta žar, banka upp į hjį noršlensku sveitarfélagi og spyrjast fyrir um lóš.  Gert er rįš fyrir dżrum framkvęmdum viš virkjanir, höfn og vegi, auk skattaķvilnana og raforku og mengunarkvóta į śtsöluverši.

Stašreyndirnar tala sķnu mįli og ekki bara hér į landi.  Fyrirtęki sem kalla sig alžjóšleg fara um alla heimsbyggšina og beita stjórnvöld žvingunum og kśgunum.  Annaš hvort lękki stjórnvöld įlögur į fyrirtękin eša žau fari eitthvaš annaš.  Į mannamįli heitir žetta fjįrkśgun og ekkert annaš.  Ķ sumum fylki Bandarķkjanna er įstandiš svo slęmt, aš höfušstöšvar hafa veriš fluttar yfir fylkjamörk į einni dagstund, vegna žess aš fyrra heimafylkiš vildi ekki lękka įlögur/fyrirtękjaskatta eša bęta ķ rķkisstyrki til samręmis viš žaš sem nżja heimafylkiš bauš.  Nokkur dęmi eru um borgir ķ Bandarķkjunum sem tilheyra tveimur fylkjum og egna žį stórfyrirtękin fylkjunum gegn hvoru öšru bara til aš lękka skattgreišslur.

Ķslensk stjórnvöld hafa nokkrum sinnum lįtiš undan svona kśgunum, enda segir ķ nżlegri skżrslu Hagfręšistofnunar Hįskóla Ķslands, aš įvinningurinn af starfsemi stórišjuvera hér į landi sé langt frį žvķ aš vera višunandi.  Ķ stašinn fyrir aš standa ķ fęturnar gagnvart žessum alžjóšlegu fyrirtękjum, žį į aš leita aš einyrkjunum sem hugsanlega gefa ekki allar tekjur sķnar upp til skatts.  Įstęšan er einföld:  Stjórnvöld eru svo hrędd um aš alžjóšlegu fyrirtękin pakki saman og fari.

Hvernig sem į žetta er litiš, žį eru žessar kśganir fjölžjóšlegra fyrirtękja og fyrirtękjaneta ekkert annaš en leiš til aš lįta ašra greiša samneysluna, svo fyrirtękin geti skilaš meiri skattfrjįlsum arši til eigenda sinna.

Skattahagręši, skattaskjól og skattsvik

Hruniš hefur heldur betur lyft dulunni af žvķ sem mann hafa skattahagręši.  Žaš felst ķ žvķ aš flytja eignarhald į fyrirtękjum og höfušstöšvar til landa žar sem skattaumhverfi er hagstętt.  Žessi lönd hafa fengiš žaš merkilega heiti "skattaskjól", en réttara vęri aš tala um skattfrķšindi eša skattsvik.

Žaš er ekki bara į Ķslandi sem fjįrmagnseigendur rįša öllu sem žeir vilja rįša.   Žetta er žvķ mišur veruleikinn um nęr allan heim.  Stęrsti lobbyista hópur ķ heimi er fjįrmagnseigendur.  Į Bandarķkjažingi er stęrsta žingnefndin sś sem fjallar um fjįrmįlakerfiš.  Įstęša er ekki sögš vera aš žaš žurfi alla žessa žingmenn žar vegna flękjustigs fjįrmįlakerfisins.  Nei, įstęšan er aš fjįrmįlafyrirtękin borga bestu mśturnar.  Žaš er nefnilega alveg naušsynlegt fyrir fjįrmįlafyrirtękin aš eiga sinn eša sķna fulltrśa ķ nefndinni, svo ekkert óęskilegt fari nś ķ gegn.  Hér į landi hafa fjįrmįlafyrirtęki og fjįrmagnseigendur veriš įkaflega dugleg viš aš styrkja frambjóšendur sumra flokka.  Hvort aš žaš er įstęšan fyrir žvķ hve illa gengur aš koma į śrbótum hér į landi er ekki hęgt aš fullyrša, en żmislegt bendir ķ žį įtt.

Bretar eru nśna aš vakna upp viš žann vonda draum aš fjįrmįlaeftirlitiš žeirra er handónżt stofnun.  Bśiš er aš steingelda FSA meš žvķ aš svelta stofnunina į fjįrlögum lķkt og gert var gagnvart FME hér į landi į įrunum fyrir hrun.  Mišaš viš höfšatölu var FME žó meš tvöfaldan starfsmannafjölda į viš FSA ķ Bretlandi.

Einn grófasti žįtturinn ķ žessu öllu er žó hvernig hver žjóšin į fętur annarri hefur lįtiš undan žrżstingi fyrirtękja og fjįrmagnseigenda um frjįlst flęši aršs af fjįrmagni į milli landa įn žess aš upprunaland fjįrmagnsins fį ešlilegar skatttekjur af aršinum.  Žetta er gert ķ gegn um tvķsköttunarsamninga eša eigum viš aš ekki bara aš kalla žį réttu nafni, skattfrelsissamninga.  Žannig getur hollenskt eignarhaldsfélag sem į fyrirtęki į Ķslandi fengiš skattfrjįlsa aršgreišslu frį hinu ķslenska fyrirtęki, žar sem žaš er skattlagt ķ Hollandi.  Žar sem slķk aršgreišsla er undanžegin hollenskum sköttum, žį greišir eignarhaldsfélagiš hvorki skatta hér į landi né ķ Hollandi.

Ennžį grófari ašferš er žegar alžjóšlegt fyrirtęki meš fjölbreytta starfsemi bżr til śtgjöld hjį śtibśi fyrirtękis ķ hįskattalandinu og tekjur hjį fyrirtękinu ķ skattaskjólinu.  Žannig er śtbśinn gervireikningur af fyrirtękinu ķ skattaskjólinu į fyrirtękiš ķ hįskattalandinu fyrir meinta rįšgjafarvinnu.  Žannig er hagnašurinn ķ hįskattalandinu lękkašur nišur ķ nįnast ekki neitt, en hękkašur śt ķ hiš óendanlega ķ skattaskjólinu.  Höfum ķ huga, aš lķklegast vinnur "rįšgjafinn" į skrifstofu ķ hįskattalandinu, en er skrįšur til vinnu ķ skattaskjólinu, žó žar sé ķ besta falli bara eitt pósthólf merkt fyrirtękinu.

Žetta fiff er ekkert annaš en aršrįn.  Meš žessu er veriš aš flytja fjįrmagn frį framleišslulöndunum til eigendanna meš glępsamlegum ašferšum.  En hvers vegna er žetta lišiš?  Jś, vegna žess aš stęrstu žiggjendur peninganna eru nokkur lönd Vestur-Evrópu meš Bretland sem mišjuna og sķšan og alls ekki sķst Manhattan.  Eigendurnir eru nefnilega ofurstórir fjįrfestingasjóšir ķ eigu stęrstu fjįrfestingabanka heims.  Stašreyndin er sś aš žessi svikamylla hefur veriš bśin til svo hęgt sé aš flytja illa fengiš fé, žvķ žaš er nįttśrulega ekkert annaš, til žessara tveggja höfušvķgja fjįrmagnsins sem gjörsamlega hvķtžegiš.  Žess vegna er ekki hęgt aš breyta kerfinu.  Vęri skrśfaš fyrir peningažvęttislögnina fengju stóru alžjóšlegu fjįrmįlamišstöšvarnar, City ķ London og Manhattan ķ New York, ekki žaš fjįrmagn sem heldur žeim gangandi.

Vilji ķslensk stjórnvöld rįšast aš stęrstu undanskotum frį skatti, žį eiga žau aš setja reglur um hvaša śtgjöld ķ formi žóknanna eša innkaupa milli skyldra ašila innan og utan landamęra landsins teljast frįdrįttarbęr śtgjöld gagnvart skatti.  Hér fyrir nokkrum įratugum hękkaši sśrįl alveg ótrślega ķ hafi frį śtskipunarhöfn ķ Įstralķu og žar til žvķ var dęlt śr skipi ķ Straumsvķk.  Ég lęt mér ekki detta ķ hug aš žetta hafi veriš einangraš tilfelli.  Getur veriš aš įstęšan fyrir hįu vöruverši hér į landi sé aš reikningar fyrir vörunni komi einhvers stašar viš į leišinni hingaš til lands?  Er magnafslįtturinn kannski ekki tilgreindur į sölureikningnum heldur lagšur inn į bók ķ svissneskum banka eša er hann ķ Lśxemborg?

Svo er žaš sem fer ķ hina įttina.  Varan er flutt śr landi į fįrįnlega lįgu verši, en svo er millilišur notašur til aš hękka verš vörunnar verulega.

Mestu aumingjar žessarar jaršar

Alltaf er tilgangurinn sį sami.  Ž.e. aš komast hjį žvķ aš taka žįtt ķ žvķ aš greiša fyrir samneyslu viškomandi landa. 

Aš mķnu įliti eru mestu aumingjar žessarar jarškringlu ofurrķkt fólk, ofurstórir fjįrfestingasjóšir og fjölžjóšleg fyrirtęki og fyrirtękjanet, sem telja žaš heilaga skyldu sķna aš foršast aš greiša skatta.  Žessir ašilar gleyma žvķ aš menntakerfi landanna žar sem fyrirtękin žeirra starfa skilar žeim hęfu vinnuafli, heilbrigšiskerfi tryggir žeim hraust og heilbrigt vinnuafl, samgöngukerfiš tryggir aš vinnuafliš kemst til vinnu og frį vinnu, aš ašföng berist og afuršir komist į markaš, fjarskiptakerfiš gerir fyrirtękjunum kleift aš afla upplżsinga sem žörf er į fyrir reksturinn.  Nei, žeim ber, aš žeirra įliti, engin skylda til aš taka žįtt ķ aš kosta uppbyggingu og rekstur menntakerfisins, heilbrigšiskerfisins, samgöngukerfisins eša fjarskiptakerfisins.  Ef žetta er hins vegar ekki til stašar, žį dettur žeim ekki ķ hug aš setja rekstur sinn nišur žar.  Kannski eru stjórnmįlamennirnir, sem leyfa fyrirtękjunum aš komast upp meš žessa hegšun, ennžį meiri aumingjar.  Eša ętti ég aš segja gungur.


Höfundur

Marinó G. Njálsson
Marinó G. Njálsson
Upplýsingaöryggi og persónuvernd eru mínar ær og kýr, þó ég blaðri um allt og ekkert hér á blogginu. Er í Hagsmunasamtökum heimilanna og berst fyrir réttlæti fyrir heimili í landinu.  Loks er ég faggiltur leiðsögumaður.  Netfangið mitt er mgn@islandia.is og netfang fyrirtækisins oryggi@internet.is.

Heimsóknir

Flettingar

  • Ķ dag (31.7.): 18
  • Sl. sólarhring: 26
  • Sl. viku: 228
  • Frį upphafi: 1540398

Annaš

  • Innlit ķ dag: 18
  • Innlit sl. viku: 202
  • Gestir ķ dag: 18
  • IP-tölur ķ dag: 18

Uppfęrt į 3 mķn. fresti.
Skżringar

Jślķ 2014
S M Ž M F F L
    1 2 3 4 5
6 7 8 9 10 11 12
13 14 15 16 17 18 19
20 21 22 23 24 25 26
27 28 29 30 31    

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband