Leita ķ fréttum mbl.is
Embla

Bloggfęrslur mįnašarins, maķ 2015

Er lķtill eša mikill aršur af stórišju?

Žessi spurning hefur veriš spurš nokkuš oft undanfarna daga, vegna furšulegra ummęla Sigmundar Davķš Gunnlaugssonar, forsętisrįšherra, aš framgangur žingsįlyktunartillögu um Rammaįętlun skipti sköpum fyrir kjarasamninga.

Indriši H. Žorlįksson hefur veriš išinn viš śtreikninga į aršsemi žjóšfélagsins af stórišju og birtir ķ gęr grein ķ vefritinu Heršubreiš undir yfirskriftinni Er Skrokkalda kjarabót? Ķ greininni bendir Indriši į aš mjög lķtill hluti af um 200 milljarša króna tekjum įlfyrirtękjanna verši eftir į Ķslandi.  En sjįum hvaš Indriši skrifar:

Įttatķu prósent raforkuframleišslu ķ landinu, sem er um 13.000 gķgavattstundir, eru seldar til stórišju. Sś sala skilar Landsvirkjun litlu ef nokkru meira en fjįrmagnskostnaši. Söluveršmęti įls mun vera nokkuš yfir 200 milljöršum króna. Žegar greiddur hefur veriš hrįefnakostnašur og annar rekstrarkostnašur en laun og fjįrmagnskostnašur standa eftir um 60 milljaršar króna. Um 17 milljaršar fara ķ laun og launatengd gjöld. Afgangurinn fer ķ fjįrmagnskostnaš og hagnaš eigenda sem laumaš er óskattlögšum śr landi.

Steingrķmur J. Sigfśsson skrifaši grein, Rammaįętlun, feršažjónusta og framtķšin!,  sem birtist į vef Kjarnans 19. maķ sl., žar sem hann ber saman hve stór hluti tekna žriggja undirstöšu atvinnugreina žjóšarinnar, ž.e. feršažjónustu, sjįvarśtvegs og stórišju, veršur eftir ķ žjóšfélaginu sem gjaldeyristekjur.  Gefum Steingrķmi oršiš:

Nįlęgt 80 prósent af veltu [feršažjónustunnar] veršur eftir ķ ķslenska hagkerfinu. Meš öšrum oršum, hreinar, nettó, gjaldeyristekjur af feršažjónustu stefna ķ nįlęgt 280 milljarša króna.

Ķ öšru sęti kemur sjįvarśtvegurinn og viš skulum įętla aš śtflutnings- eša gjaldeyristekjur hans verši ķviš meiri en ķ fyrra eša um 280 milljaršar. Nota mį svipuš hlutföll um žaš sem eftir veršur ķ innlenda hagkerfinu ķ tilviki sjįvarśtvegsins og feršažjónustunnar eša 80 prósent. Aušvitaš er žaš eitthvaš breytilegt milli įra, lęgra hlutfall žegar mikiš er samtķmis flutt inn af skipum og/eša olķuverš er hįtt, en hęrra žegar svo er ekki. Žar meš mį įętla aš hreinar gjaldeyristekjur frį sjįvarśtvegi verši um 225 milljaršar.

Og žį aš orkufrekri stórišju. Ef viš ętlum henni sömuleišis aš gera ķviš betur ķ įr en ķ fyrra gętu gjaldeyristekjurnar oršiš um 230 milljaršar. En žį ber svo viš aš skilahlutfalliš til žjóšarbśsins, žaš sem endar innan hagkerfis landsins, er allt annaš og lęgra en ķ fyrri tilvikunum tveimur. Nįlęgt 35 prósent af veltu stórišjunnar endar hér og žaš gerir hreinar gjaldeyristekjur uppį nįlęgt 80 milljarša.

Og nišurstašan hjį Steingrķmi:

Samanburšurinn leišir žį žetta ķ ljós: Feršažjónustan skilar hreinum gjaldeyristekjum upp į 280 milljarša, sjįvarśtvegurinn 225 og stórišjan 80.

Indriša og Steingrķm greinir į um hve mikiš af gjaldeyri verši ķ reynd eftir ķ žjóšfélaginu af tekjum stórišjunnar.  Munurinn hjį žeim tveimur liggur ķ žvķ aš Steingrķmur dregur bara hrįefniskostnaš stórišjunnar frį tekjum, en Indriši lķka fjįrmagnskostnaš, afborganir lįna frį móšur- eša systurfyrirtękjum og sķšan hagnaš sem rennur śr landi.  Indriši bendir lķka į aš hagnašur Landsvirkjunar af raforkusölu til stórišju sé lķtill sem enginn.  Žaš er einmitt žann žįtt sem ég vil skoša betur.

Hagur af raforkusölu til stórišju

Hvorki upplżsingar Steingrķms né Indriša nśna koma mér neitt į óvart, enda ķ samręmi viš hlišarnišurstöšu lokaverkefnis mķns viš Stanford hįskóla įriš 1988, en žaš fjallaši um samspil framboš og eftirspurnar ķ ķslenska raforkukerfinu.  Žó lķkani mķnu, ķ žvķ verkefni, hafi veriš ętlaš aš finna śt bestu nżtingu orku śr kerfi Landsvirkjunar, žį var žaš nišurstašan um įvinning Landsvirkjunar/rķkisins (og žar meš žjóšarinnar) af stórišju sem vakti mesta athygli mķna.  Hśn var sś, aš į meš stofnkostnašur virkjana vęri greiddur nišur, kęmi lķtill hagnašur af raforkusölu til stórišju.  Žó ég gerši lķtiš śr žessu atriši ķ skżrslu minni, žį var greinilegt aš stjórnendur Landsvirkjunar höfšu rekiš augun ķ žaš.  Fékk ég žau skilaboš ķ gegn um tengiliš minn hjį Landsvirkjun, aš menn hefšu oršiš hvumsa viš og frį einum žeirra komiš:  "Alltaf eru žessir hįskólanemar aš rķfa sig."  Lķkt og Indriši birtir ķ sinni grein (og hefur oft haldiš į lofti), žį einskoršast įvinningur žjóšarinnar aš mestu viš skatta af launum starfsmanna, a.m.k. mešan Landsvirkjun er aš greiša nišur stofnkostnaš virkjananna.  Ekki mį žó vanmeta żmsa žętti, eins og sterkt raforkukerfi, gott flutningskerfi, góšan ašgang landsmanna og fyrirtękja aš raforku, alls konar umbętur ķ vegakerfi og fleiri slķka žętti.  Į neikvęšu hlišinni er sķšan alls konar röskun og ķhlutun ķ nįttśruna.

Mig langar hins vegar aš skoša betur fullyršingu Indriši H. Žorlįkssonar um hagnaš Landsvirkjunar af sölu raforku til stórišju.  Til žess er best aš rżna ķ tölur ķ įrsreikningi fyrirtękisins til aš įtta okkur į žvķ hvort tekjur žess duga til aš greiša af virkjunum sem byggšar eru, m.a. vegna stórišju.  Hér skipta fjögur atriši mestu mįli: a) rekstrarhagnašur, b) afskriftir, c) fjįrmagnskostnašur (vaxtagjöld mķnus vaxtatekjur) og d) afborganir langtķma lįna.  Įriš 2014 var rekstrarhagnašur Landsvirkjunar 218,1 m.USD, afskriftir nįmu 114,0 m.USD, fjįrmagnskostnašur var 88 m.USD og afborganir langtķmalįna voru 304 m.USD, nettó gera žessar tölur -59,9 m.USD, ž.e. til aš standa undir kostnašinum viš fjįrmögnun virkjana fyrirtękisins vantaši um 60 m.USD į įrinu 2014 eša um 7,8 ma.kr. į nśverandi gengi.  Vissulega skipta ašrir lišir lķka mįli, en žessir vega žyngst.  Sem sagt sjóšstreymi Landsvirkjunar var neikvętt um 8 ma.kr. į sķšasta įri vegna žeirra fjögurra liša sem skipta mestu mįli varšandi virkjanir ķ rekstri.  Įriš į undan var žaš jįkvętt um rķflega 100 m.USD vegna sömu liša, en žar munar mestu um aš afborganir langtķmalįna voru "bara" 155,3 m.USD.

Tvö atriši skipta miklu mįli varšandi aršinn af orkuaušlindinni nęstu įrin:  1) Afborganir langtķmalįna Landsvirkjunar; 2) Uppsafnaš skattalegt tap fyrirtękisins.  Skošun uppsafnaš tap fyrst.  Žaš stendur ķ 59,3 m.USD ķ įrslok 2014 og er hęgt aš nżta ķ 10 įr frį žvķ aš tap myndašist.  Žį eru žaš afborganir langtķmalįna.  Žęr eru įętlašar fyrir įrin 2015-2019 ķ sömu röš: 272,4 m.USD, 242,6 m.USD, 242,8 m.USD, 325,8 m.USD og 208,7 m.USD.  

Verši ekki verulegar breytingar til hękkunar į rekstrarhagnaši fyrirtękisins eša lękkunar į vaxtagjöldum, žį mun Landsvirkjun žurfa aš ganga į handbęrt fé fyrirtękisins a.m.k. nęstu 4 įr.  Rķkissjóšur getur alveg neytt fyrirtękiš til aš greiša eigendum sķnum arš, en žęr aršgreišslur verša bara teknar śr varasjóšum fyrirtękisins.  Tal um 20-40 ma.kr. aršgreišslur sem renna eiga ķ Orkuaušlindasjóš, er įn innistęšu, a.m.k. nęstu įrin. 

Žrįtt fyrir aš bśiš eigi aš vera aš afskrifa Bśrfellsvirkjun fyrir löngu og margar ašrar virkjanir langt komnar ķ žvķ ferli, žį er žaš ekki aš duga.  Įvķsunin į mikinn arš, žegar virkjanir hafa veriš afskrifašar, hefur ekki skilaš sér nema til aš greiša upp tap af nżrri virkjunum.  Hvort žaš sé vegna žess aš gömlu Ķsalsamningarnir voru einfaldlega svo slakir eša žaš séu nżrri samningarnir sem eru svona vonlausir, veit ég ekki, en eitthvaš fór illilega śrskeišis.

Žessu veršur ekki breytt meš žvķ aš fjölga virkjunum ķ višskiptamódeli, žar sem eldri, afskrifašar virkjanir eru lįtnar standa undir yngri óhagkvęmari.  Greinilegt er aš hluti virkjananna sem byggšar voru į sķšustu 30-40 įrum, eru meš stórlega gallaš višskiptamódel.  Leišrétta žarf žann galla įšur en fleiri virkjanir verša reistar.  Höfum svo ķ huga, aš Landsvirkjun er ekkert ein um aš byggja afkomu sķna į göllušum višskiptamódelum.  Sami vandi hrjįir, aš žvķ viršist, Orkuveituna ķ Reykjavķk.

Stórišjusamningar geta gefiš vel af sér, seinna

Žaš er alltaf žannig, žegar menn deila um hlutina, žį žykir hverjum sinn fugl fagur.  Indriši og Steingrķmur benda į aš af žeim žremur greinum, sem skaffa mestan gjaldeyri ķ žjóšarbśiš, žį viršist aršur žjóšfélagsins af feršažjónustu og sjįvarśtvegi vera bęši mikill og verša eftir ķ žjóšfélaginu, mešan beinn aršur af stórišju er ótrślega lķtill og mikil įhętta fylgi honum.  Hvert starf ķ stórišju kostar hįar upphęšir ķ formi fjįrfestinga ķ virkjunum, flutningskerfi raforku, aš ógleymdri verksmišjunni sjįlfri.  Vissulega verša alls konar rušningsįhrif af stórišjunni, en žau verša lķka af feršažjónustu og sjįvarśtvegi.

Lķklegast lżsir ekkert betur įhęttunni af virkjunum fyrir stórišju en upplżsingar sem er aš finna ķ įrsreikningi Landsvirkjunar.  Samkvęmt žeim var kostnašarverš eigna Landsvirkjunar, ž.e. aflstöšva, flutningskerfis, fjarskiptabśnašar og annarra eigna, ķ lok įrs 2014 um 5,4 ma.USD eša um 712 ma.kr. (į nśverandi gengi), aš teknu tilliti til afskrifta og viršisrżrnunar er bókfęrt verš um 3,6 ma.USD eša 475 ma.kr.  Žetta žżšir aš bśiš er aš afskrifa 1/3 af kostnašarveršinu. 

Langtķmaskuldir Landsvirkjunar eru hins vegar 2,4 ma.USD eša 2/3 af bókfęršu verši.  Greiša į rķflega helming žessara skulda nišur į nęstu 5 įrum og sķšan vęri örugglega hęgt aš greiša hinn helminginn nišur nęstu 5 įr į eftir.  Nįnast skuldlaus Landsvirkjun myndi breyta miklu fyrir samningana viš stórišjurnar.  Samningar sem gefa lķtiš ķ ašra hönd nśna, gętu oršiš aš gullnįmu og skilaš fyrirtękinu hagnaši upp į 100 ma.kr. į įri, ef ekki meira.

Til žess aš slķkur hagnašur verši, žį mega menn ekki drekkja sér ķ nżjum fjįrfestingum sem éta upp įvinninginn af skuldlausum og fullafskrifušum virkjunum.  Eigi Landsvirkjun aš verša ein af gullgęsum žjóšarbśsins, žį veršum viš aš leyfa fyrirtękinu aš verša sś gullgęs.  Ķ mķnum huga er śt ķ hött, aš skuldsetja fyrirtękiš aftur upp ķ rjįfur bara vegna žess aš einhver fallvötn hafa ekki veriš virkjuš eša nśverandi rķkisstjórn eša einstakir žingmenn hennar vilja reisa sér minnisvarša.  Fyrir utan, aš žó svo aš Landsvirkjun gęti greitt 100 ma.kr. ķ orkuaušlindasjóš į hverju įri eftir 10 įr, žį er žaš ekki eins mikiš og feršažjónustan er aš gefa af sér nś žegar.  Og meš sama framhaldi, žį gętu bara skatttekjur rķkisins af feršažjónustu leikandi oršiš į annaš hundraš milljaršar į įri eftir 10 įr.

Stķgum varlega til jaršar

Bara svo žaš sé į hreinu, žį er ég ekki į móti virkjunum og ég er ekki andsnśinn stórišju.  Ég tel bara aš žegar hafi veriš langt seilst til aš reisa virkjanir fyrir stórišju.  Ég tel lķka aš višskiptamódel Landsvirkjunar sem endurspeglast ķ raforkusamningum til stórišju hafi brugšist illilega og ljóst er aš nżlegir samningar eru ekki aš standa undir kostnašinum sem Landsvirkjun lagši śt fyrir.  Aš ekki sé hęgt aš eyrnamerkja ķ bókhaldi Landsvirkjunar hreinan hagnaš af Bśrfellsvirkjun og öšrum eldri virkjunum, sżnir best aš eitthvaš fór illilega śrskeišis.  Hvorki fyrirtękiš né stjórnvöld hafa sżnt, aš žau hafi dregiš lęrdóm af žvķ.  Mešan žaš įstand varir, žį er hreinlega hęttulegt fyrir hagkerfiš, aš rįšist ķ byggingu fleiri virkjana, mešan hugsanleg virkjunarsvęši eru aš gefa af sér góšar tekjur ķ gegn um feršažjónustuna.

Varšandi virkjunarsvęši sem nį inn į hįlendiš, žį er žaš mķn skošun (višurkenni aš ég er ekki hlutlaus) aš žau svęši eigi einfaldlega aš vera utan seilingar og tekin frį fyrir feršamennsku.  Jį, ég er ekki hlutlaus, žar sem ég er menntašur leišsögumašur og rek vefsvęši, žar sem ég vek athygli į kostum Ķslands sem feršamannalands.  Sem stendur hafa fjölmargir virkjunarkostir verši fęršir ķ nżtingarflokk og fjölmargir hafa žegar veriš virkjašir.  Landsvirkjun og žingmenn stjórnarflokkanna verša bara gjöra svo vel aš hafa žolinmęši.  Og žaš sem mestu skiptir, aš Landsvirkjun veršur aš sżna og sanna, aš fyrirtękiš geti ķ raun og veru skilaš žeim hagnaši til žjóšarinnar sem margt bendir til aš gęti oršiš.  Einfaldasta leišin til aš afsanna žaš, er aš fara śt ķ miklar framkvęmdir, sem fresta žvķ um ókomna tķš aš žjóšin njóti aršsins af orkuaušlindum sķnum.


Höfundur

Marinó G. Njálsson
Marinó G. Njálsson
Upplýsingaöryggi og persónuvernd eru mínar ær og kýr, þó ég blaðri um allt og ekkert hér á blogginu. Er í Hagsmunasamtökum heimilanna og berst fyrir réttlæti fyrir heimili í landinu.  Loks er ég faggiltur leiðsögumaður.  Netfangið mitt er mgn@islandia.is og netfang fyrirtækisins oryggi@internet.is.

Heimsóknir

Flettingar

  • Ķ dag (17.8.): 0
  • Sl. sólarhring: 15
  • Sl. viku: 143
  • Frį upphafi: 1648834

Annaš

  • Innlit ķ dag: 0
  • Innlit sl. viku: 97
  • Gestir ķ dag: 0
  • IP-tölur ķ dag: 0

Uppfęrt į 3 mķn. fresti.
Skżringar

Įgśst 2017
S M Ž M F F L
    1 2 3 4 5
6 7 8 9 10 11 12
13 14 15 16 17 18 19
20 21 22 23 24 25 26
27 28 29 30 31    

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband