Leita ķ fréttum mbl.is
Embla

Bloggfęrslur mįnašarins, įgśst 2011

Fjįrmįlafyrirtękin višurkenna aš hafa reynt aš hafa a.m.k. 120 ma.kr. ólöglega af heimilunum

Samtök fjįrmįlafyrirtękja segja aš lįn heimilanna hafi veriš fęrš nišur um 143.9 milljarša króna frį bankahruni.  Žetta kemur fram ķ frétt į mbl.is.  Flott, ef satt vęri!  Žaš er rétt aš lįnin hafa lękkaš sem žessu nemur, en 119,6 milljaršar af žessari tölu er ekki vegna góšmennsku fjįrmįlafyrirtękjanna heldur vegna žess aš žau voru stašin aš lögbroti.  Žetta er sem sagt sś tala sem FME, SĶ og stjórnvöld leyfšu fjįrmįlafyrirtękjunum aš innheimta ólöglega af heimilum landsins.  Žessu til višbótar hafa fyrirtękin sķšan lękkaš skuldir um rķflega 24 ma.kr.

Jį, góšmennska fjįrmįlafyrirtękjanna gagnvart heimilum landsins hljóšar upp į 24 ma.kr.  Ekki er žaš nś ofrausn. Žessir 24 ma.kr. skiptast žannig aš 18,7 ma.kr. er vegna žess aš fjįrmįlafyrirtękin ętla aš afskrifa lįn umfram 110% vešhlutfall, ž.e. žau ętla aš afskrifa lįn įn veša.  Žetta er žaš sem heitir sokkinn kostnašur.  Tępir 5,6 ma.kr. hafa sķšan veriš afskrifašir vegna sértękrar skuldaašlögunar.

Ętli fjįrmįlafyrirtękin séu öll aš tapa į žessu?  Lķfeyrissjóširnir hafa fęrt lįn sķn nišur um 200 m.kr. sem er vel innan allra skekkjumarka, en telst žó bein afskrift.  Ķbśšalįnasjóšur hefur žegar fęrt nišur 1,6 ma.kr. sem lendir vissulega į skattborgurum, en talan er langt innan žeirra marka sem blįsiš var śt sl. haust aš ašgeršin myndi kosta sjóšinn.  Žį eru žaš bankar og önnur fjįrmįlafyrirtęki.  Sparisjóširnir eru meš žremur undantekningum bśnir aš fį verulegan afslįtt af śtistandandi skuldum sķnum.  Tapi žeirra vegna afskrifta/nišurfęrslu/leišréttinga hefur žvķ žegar veriš mętt.  Žį standa eftir bankarnir žrķr: Arion banki, Ķslandsbanki III. og Landsbankinn.  Allir fengu žeir verulegan afslįtt af lįnasöfnum heimilanna viš flutning žeirra frį hrunbönkunum.  120 ma.kr. var nįttśrulega illa fengiš fé meš lögbrotum og žvķ ekki lögmęt krafa.  Eftir standa žį lķklegast vel innan viš 22 ma.kr. sem aušveldlega aš rśmast innan žess afslįttar sem bankarnir fengu.  Žaš sem meira er, aš bankarnir munu eiga nokkuš drjśgan hluta eftir af afslęttinum.

Hver er fréttin?

Fréttin hér ętti aš vera:

Samkvęmt śtreikningum fyrirtękja innan Samtaka fjįrmįlafyrirtękja, žį hafa fyrirtękin žegar leišrétt lįn višskiptavina sinna um 119,6 ma.kr. vegna lögbrota sem fólust ķ gengisbindingu lįna.  Enginn hefur veriš dreginn til įbyrgša vegna žessarar grófu tilraunar fyrirtękjanna til aš hafa af višskiptavinum žeirra žessa fjįrmuni.  Žį hafa fyrirtękin įkvešiš aš afskrifa 18,7 ma.kr. af žegar töpušum kröfum, ž.e. kröfum utan vešbanda, og 5,6 ma.kr. af kröfum sem hvort eš er myndu tapast eša voru žegar tapašar, ž.e. żmist eša bęši utan griešslugetu eša utan vešbanda.  Meš žessum ašgeršum tekst fyrirtękjunum samt aš bśa til grķšarlegan hagnaš meš žvķ aš skila ekki til višskiptavina sinna nema hluta žess afslįttar sem fyrirtękin fengu frį Glitni, Kaupžingi og Landsbanka Ķslands žegar lįnasöfnin voru fęrš yfir.


mbl.is Lįn lękkuš um 143,9 milljarša
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Hver er lögmętur eigandi lįns?

Samkvęmt mķnum upplżsingum var ašgeršum hętt viš Breišagerši eftir aš ķbśar bįru fyrir sig aš geršarbeišandi vęri lķklega ekki lögmętur eigandi lįnsins sem įgreiningurinn stóš um.  (Kemur sé ég fram ķ frétt RŚV um mįliš.)  Mįlinu veršur nś vķsaš til fyrirtöku hjį śrskuršarnefndar Fjįrmįlaeftirlitsins og mjög lķklega eftir žaš til dómstóla.

Ętli žetta sé vķsbending um aš stjórnvöld séu hętt aš taka orš fjįrmįlafyrirtękjanna góš og gild.  Um daginn var vörslusvipting bifreišar stöšvuš, žar sem réttarśrskurš vantaši.  Bęši innanrķkisrįšherra og talsmašur neytenda höfšu įšur (og raunar sķšar lķka) tjįš sig um aš slķkan śrskurš žyrfti.  Žrįtt fyrir žaš fullyršir fulltrśi fjįrmįlafyrirtękisins aš hans fyrirtęki sé hafi lögin sķn megin og geti fariš sķnu fram.  Žau višbrögš lögreglu aš hindra žessa vörslusviptingu er dęmi um breytta tķma, žvķ įšur hafa vörslusviptingarmenn fariš sķnu fram eins og žeir vęru yfir lög hafnir.  Reikna ég meš, aš reynt veriš aš svipta umrędda bifreiš viš fyrsta tękifęri, žvķ žannig haga menn sér of oft.

Aftur aš réttmętum eiganda kröfu.  Hver er eigandi kröfunnar?  Ég er meš ķ höndunum fjölmörg stašfest afrit af skuldabréfum. Nokkur žeirra gefin śt af hrunbönkunum og sķšan fęrš yfir samkvęmt įkvöršun FME til nżju kennitölunnar.  Innihald žeirra er fjölbreytilegt, en öll eiga žau tvennt sammerkt.  Ekkert žeirra er handhafaskuldabréf og į ekkert žeirra hafa veriš tilgreind eigendaskipti.  Žetta fyrra er mikilvęgt vegna žess aš sé bréfiš handhafaskuldabréf, žį žurfa eigendaskipti ekki aš koma fram į skuldabréfinu.  Hiš sķšara er mikilvęgt vegna žess aš eingöngu lögmętur eigandi bréfs getur haldiš uppi kröfum vegna žess.  Nś er spurningin hvort nóg sé aš tilgreina ķ stjórnvaldsįkvöršun aš nżr eigandi sé į skuldabréfinu eša hvort žarf aš gera breytingu į bréfinu sjįlfu og žinglżsa žeirri breytingu.

Ég reikna nś varla meš žvķ aš FME eša śrskuršarnefnd stofnunarinnar komi meš śrskurš sem gangi almenningi ķ hag gegn fjįrmįlafyrirtęki.  Slķkri réttargęslu hefur stofnunin ekki sinnt svo ég viti til og hafa fjįrmįlafyrirtękin žó ķtrekaš brotiš lög, svo sem meš śtgįfu gengistryggšra lįna.  Į ég žvķ von į žvķ aš śrskuršarnefndin segi nżju kennitöluna lögmętan eiganda, žrįtt fyrir aš žaš komi ekki fram į skuldabréfinu.  Mér skilst nefnilega aš žaš hefši veriš svo tķmafrekt og kosnašarsamt aš tilgreina nżjan eiganda į öllum skuldabréfum.  En mestu mįli skiptir, aš sżslumašurinn ķ Reykjavķk frestaši geršarbeišninni og vonandi mun sś frestun gilda, žar til endanleg nišurstaša veršur komin ķ įgreininginn um hver sé lögmętur eigandi kröfunnar.  Ekki veriš fariš ķ skjóli nętur og fólkiš boriš śt.  Žaš er žvķ mišur allt of algeng ašferš ķ žessu samfélagi.


mbl.is Ašgeršum lokiš viš Breišagerši
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Sešlabankinn višurkennir ķ raun aš reglur bankans séu ekki ķ samręmi viš lög

Eftir aš hafa lesiš svar Sešlabanka Ķslands viš fyrirspurn umbošsmanns Alžingis vegna fyrirspurnar Hagsmunasamtaka heimilanna, žį fę ég ekki betur séš, en aš Sešlabankinn višurkenni aš reglur bankans hafi ekki lagastoš.  Ef žęr hefšu lagastoš, žį myndi bankinn vķsa meš fįeinum setningu beint į lagaįkvęšin sem reglurnar byggja į.  Ķ stašinn fer bankinn ķ langt mįl meš aš tala um venjur og hefšir, rétt Sešlabankans og stjórnvalda įšur fyrr til aš įkveša framkvęmd verštryggingar, dóma Hęsaréttar sem byggja į śreltum lögum og svona mętti lengi telja.

Hvergi ķ greinargerš Sešlabankans er vķsaš ķ įkvęši laga sem segja skżrt og skorinort aš heimilt sé aš verštryggja höfušstól lįna.  Hvergi.  Fariš er ķ langlokur til aš lżsa hugsanlegri ętlan įriš 1979, sem žó birtist ekki ķ lögum nr. 13/1979 og sżndir eru śtreikningar sem eiga aš sanna aš ekki skipti mįli hvort höfušstóllinn er veršbęttur eša greišslan.  Mįliš er aš hvorugt af žessu skiptir mįli.  Spurning Hagsmunasamtaka heimilanna, eins og ég skil hana, var sįraeinföld:  Er lagastoš fyrir žvķ aš veršbęta höfušstól verštryggšra lįna og ef svo er hvar er hana aš finna?

Kostulegust žykir mér žó skżring ķ sķšustu mįlsgrein į bls. 11 ķ svari Sešlabankans.  Žar er talaš um lögmętisreglu stjórnsżsluréttar og segir:

Lögmętisreglan gerir žęr kröfur aš įkvaršanir og afhafnir stjórnvalda eigi sér stoš ķ lögum og megi ekki brjóta ķ bįga viš lög.  Reglan gerir ekki žęr kröfur aš reglur sem löggjafinn hefur fališ stjórnvaldi aš setja um tiltekiš mįlefni séu oršašar meš nįkvęmlega sama hętti og viškomandi lög.  Leiši reglur stjórnvalds efnislega til sömu nišurstöšu og lögin boša getur ekki veriš um brot į lögmętisreglunni..

(Leturbreyting mķn.)

Hér er fyrst viš žaš aš athuga, aš nišurstašan leišir ekki til efnislega sömu nišurstöšu.  Veršbęttur höfušstóll er hęrri en óveršbęttur höfušstóll.  Įhvķlandi lįn meš veršbęttum höfušstóli er žvķ hęrra en sama lįn, ef höfušstóllinn er ekki veršbęttur.  Ekki var spurt um greišslubyrši eša heildargreišslur heldur hvort veršbętur męttu leggjast į höfušstól.  Žvķ er ljóst aš reglur Sešlabankans leiša ekki til sömu efnislegu nišurstöšu.  Ķ annan staš, žį heimilar lögmętisreglan, eins og hśn er skżrš śt af Sešlabankanum, stjórnvaldinu ekki aš breyta merkingu laganna, žó svo aš hlutirnir séu ekki oršašir eins.  Lög nr. 38/2001 heimila aš verštrygging nįi til greišslu.  Hvergi ķ lögunum er vikiš aš žvķ aš verštryggja höfušstól.  Į žessu tvennu er munur.  Sjįi lögspekingar Sešlabankans ekki mun į höfušstóli og greišslu, žį erum viš ķ slęmum mįlum.  Hvaš nęst, sjį žeir ekki mun į bķl og bensķni eša menntun og skólabók?

Mér finnst alveg kristaltęrt į bréfi Sešlabankans, aš hann į ķ erfišleikum meš aš verja reglurnar sķnar.  Ef žaš vęri aušvelt fyrir hann og augljóst, žį hefši hann ekki žurft 13 blašsķšur.  Ein hefši dugaš meš stuttri hnitmišašri vķsun ķ lagagreinina sem heimilar veršbętur höfušstóls.  Ķ stašinn reynir Sešlabankinn aš klóra bakkann (og lįi ég honum žaš ekki) meš vķsan ķ aš efnislega sé nišurstašan sś sama, greinilega meš hlišsjón af heildargreišslum.  Įlyktun bankans um žetta atriši er žó röng.  Efnisleg nišurstaša er aš hluta önnur įn nokkurra vangaveltna, ž.e. höfušstóll įhvķlandi vešskulda er hęrri sé höfušstóllinn veršbęttur.  Hitt atrišiš krefst meiri yfirlegu.

Menn tala gjarnan um aš raunvirši eša nśvirši greišsluflęšisins sé žaš sama, hvor leišin sem farin er.  Žar sem viš lįntakar tölum ekki allir ķ raunvirši og nśviršingu, žį er žetta atriši meš greišslubyršina lķka rangt.  Fyrir meginžorra launafólks ķ landinu, žį hefur žróun launa undanfarin 14 įr eša svo veriš sś, aš žau hafa ekki haldiš ķ viš veršlag.  Fyrir žennan hóp hefur žvķ raunžyngd greišslubyrši lįna aukist meš įrunum boriš saman viš heildarlaun žeirra.  Hękkun launavķsitölu var į įrunum 2003 - 2007 haldiš uppi af starfsmönnum ķ fjįrmįlafyrirtękjum og žaš er aftur aš gerast žessi misserin!  Mešan ein stétt hefur fengiš 163% hękkun launa, hefur önnur fengiš innan viš 50%, en veršbólgan var kannski 120%.  Fyrir žann sem hefur žurft aš sętta sig viš 50% launahękkun ķ 120% veršbólgu er augljóslega betra aš greiša meira į fyrri hluta lįnstķmans en žeim seinni, mešan sį sem fékk 163% launahękkun er ķ öfugri stöšu.  Jį, raunvirši greišslunnar er hugsanlega žaš sama, en raunvinnutķmar sem fólk žarf aš leggja aš baki til aš eiga fyrir greišslunni eru ekki žeir sömu.  Um žaš snżst mįliš lķka.

En aftur aš bréfi Sešlabankans.  Žvķ lżkur meš tveimur įherslupuntkum ķ V. kafla.  Ķ öšrum žeirra segir m.a.:

Sešlabankinn getur žvķ ekki séš aš meginregla laga nr. 38/2001 um verštryggingu lįnsfjįr hafi veriš ranglega framkvęmd žó reglur Sešlabankans nr. 492/2001 kveši į um veršbęttan höfušstól en lögin um veršbęttar greišslur. Sešlabankinn getur žvķ ekki séš aš 4. gr. reglna nr. 492/2001 skorti lagastoš.

Ég legg mįl mitt ķ dóm.


mbl.is Telur lagastoš fyrir śtreikningi veršbóta
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Vinna skal hęttumat vegna eldgosa - Stórmerkileg og mikilvęg įkvöršun

Ég hef af og til bent į, aš hęttumat fyrir Ķsland sem land og žjóš hefur veriš ófullkomiš.  Įhugi minn į mįlinu er bęši faglegur, sem sérfręšingur ķ įhęttustjórnun, og ekki sķšur žar sem ég tel mikilvęgt aš fyrir žjóšfélagiš aš skilja vel afleišingar af żmsum atvikum og atburšum sem rišiš geta yfir.

Hęttumat og įhęttustjórnun hefur žvķ mišur allt of oft veriš ófullkomiš.  Mį benda į hrun fjįrmįlakerfisins sem dęmi um įhęttustjórnun sem gjörsamlega brįst.  Of margir ašilar treysta į guš og lukkuna, žegar kemur aš hęttum ķ umhverfinu og veikleikum ķ rekstrinum, oft meš hörmulegum afleišingum.

Samžykkt rķkisstjórnarinnar sl. föstudag er ķ senn stórmerkileg og mikilvęg įkvöršun.  Ętlunin er aš fara śt ķ kortlagningu į žvķ sem afvega getur fariš viš eldgos og hvaša višbśnašur er naušsynlegur af hįlfu stjórnvalda,

m.a. uppsetning višbragšskerfa og gerš višbragšsįętlana, mótvęgisašgeršir sem tękju til landnżtingar, innvišavarna, trygginga og varnarvirkja, žekkingaruppbygging ķ gegnum kennslu, žjįlfun, rannsóknir og mišlun upplżsinga og loks aš fariš yrši yfir lög og reglugeršir meš tilliti til ólķkra hlutverka stofnanna ķ žessu samhengi

eins og segir ķ fréttatilkynningu umhverfisrįšuneytisins.

Hvort sem žaš er tengt eša ekki, žį hef ég sent innanrķkisrįšherra tvö erindi ķ vor og sumar um įhęttumat.  Svo merkilega vill til aš stuttu eftir aš ég sendi fyrri póstinn, žį gaus ķ Grķmsvötnum og eftir žann sķšar hljóp Mślakvķsl.  Ekki stjórna ég nįttśru landsins, en skilabošin gętu ekki veriš skżrari.  Lengur veršur ekki bešiš meš aš skoša afleišingar af nįttśruhamförum fyrir land og žjóš og innleiša ašgeršir sem dregiš getur śr įhrifunum.

Ķ mķnum huga er žetta ekki nóg.  Hamfarir af mannavöldum įriš 2008 reyndust žjóšinni mun skęšari en allar nįttśruhamfarir sķšustu 220 įra.  Žvķ žarf aš ganga lengra en bara skoša įhrif og afleišingar eldgosa.  Viš žurfum aš skoša allar grunnstošir samfélagsins og finna śt hvaš gęti fariš śrskeišis, skilgreina mótvęgisašgeršir, skjalfesta višbragšsįętlanir og ekki sķst endurreisnarįętlanir.  Ekki gengur fyrir žjóšina aš skilgreina öll śrręši eftir aš skašinn er oršinn.

Rķkisendurskošun sendi frį sér tilmęli į vormįnušum um aš allar A-hluta stofnanir rķkisins skuli framkvęma įhęttumat.  Žar į bę hafa menn įttaš sig į mikilvęgi slķkrar vinnu.  Menn setja fyrir sig kostnašinn, en vinna mun skila sér margfalt til baka.  Fyrst gerir hśn žaš ķ betri skilningi starfsmanna og stjórnenda į rekstrinum.  Menn įtta sig į žvķ hvaš mį betur gera, hvaša atriši eru tifandi tķmasprengja og ekki sķst hvar stašan er góš.

Ég hef unniš įhęttumat fyrir nokkur fyrirtęki og stofnanir meš tilheyrandi višbragšsįętlunum, neyšarhandbókum og endurreisnarįętlunum.  Žó samfélagiš sé lķtiš, žį er ótrśleg fjölbreytni ķ žeim ógnum sem taka žarf tillit til og veikleikarnir sem eru til stašar eru ennžį fleiri.  Oft er hęgt aš minnka lķkur į įföllum eša a.m.k. draga verulega śr įhrifum žeirra meš žvķ einu aš vera mešvitašur um hvaš gęti gerst.  Jį, žaš žarf oft ekki meira til.  Um leiš og fólk veršur mešvitaš um hętturnar, žį breytir žaš hegšun sinni og žaš eitt dregur mjög oft śr lķkum į atviki.

Įkvöršun rķkisstjórnarinnar sl. föstudag er stórmerkileg og mjög mikilvęg.  Žó menn sjįi fyrir sér aš verkiš taki 15 - 20 įr, žį er hvert skref ķ rétta įtt mjög mikilvęgt.  Ef į sama tķma stofnunum rķkisins er gert kleift aš framkvęma įhęttumat fyrir starfsemi sķna, eins og tilmęli Rķkisendurskošunar hljóša upp į, žį veršur vonandi bśiš aš styrkja verulega mikilvęgar grunnstošir samfélagsins.

Bara svo žaš sé į hreinu, žį rek ég mķna eigin rįšgjafažjónustu Betri įkvöršun rįšgjafažjónusta Marinós G. Njįlssonar um stjórnun upplżsingaöryggis, įhęttustjórnun, stjórn rekstrarsamfellu, gerš višbragšsįętlana og endurreisnarįętlana.  Žetta hefur veriš minn megin starfsvettvangur undanfarin 14 įr og veršur vonandi nęstu 20 - 30.


mbl.is Vinna hefst viš hęttumat fyrir eldgos
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Ótrślegt aš enn sé veriš aš tala um aš bjarga bönkum - Žeir eiga aš bjarga sér sjįlfir eša fara į hausinn

Tvenns konar rekstur viršist bśa viš  bakstušning stjórnvalda og skattgreišenda, meš öšrum oršum rķkisįbyrgš.  Annar er opinber rekstur, hinn er fjįrmįlastarfsemi.  Munurinn er samt sį, aš annar lķšur fyrir žaš aš veriš sé aš bjarga hinum.

Śt um allan heim er veriš aš draga saman ķ opinberum rekstri.  Hér į landi hefur veriš skoriš nišur ķ öllum opinberum rekstri og žį sérstaklega ķ velferšarkerfinu.  Į sama tķma hefur ekkert fękkaš aš rįši ķ fjįrmįlageiranum og žaš sem meira er, aš mešan opinberir starfsmenn hafa bśiš viš launaskeršingu og mikla rżrnun kaupmįttar, žį hafa laun ķ fjįrmįlageiranum hękkaš.

Ég hef ķtrekaš fjallaš um margt af žvķ sem ég tel aš hafi fariš śrskeišis ķ fjįrmįlakerfinu.  Ég setti žį kenningu fyrst fram ķ október 2008 og get ekki séš annaš en aš ég hafi žį strax hitt naglann į höfušiš.  Žessi atriši sem ég nefndi žį (9. október 2008) voru:

  1. Regluverk fjįrmįlakerfisins į Ķslandi
  2. Framkvęmd peningamįlastefnu Sešlabanka Ķslands
  3. Afmörkun og framkvęmd eftirlits FME meš fjįrmįlafyrirtękjum
  4. Framkvęmd įhęttustjórnunar hjį ķslenskum bönkum
  5. Framkvęmd įhęttustjórnunar hjį erlendum bönkum
  6. Ótrśleg afglöp matsfyrirtękjanna viš mat į fjįrmįlavafningum meš undirmįlslįnum - sem sķšar kom lausafjįrkreppunni af staš
  7. Of skammur ašlögunartķmi fyrir Basel II regluverk Bank of International Settlements (Alžjóšagreišslubankinn, BIS) eša aš bankar og matsfyrirtęki hófu undirbśning of seint
  8. Ķ senn bķręfni, bjartsżni og įręšni ķslensku śtrįsarinnar.  Śtrįsarmenn tróšu lķklegast of mörgum um tęr į vegferš sinni og sköpušu sér žannig óvinsęldir og lįšist aš įvinna sér traust nema ķ žröngum hópi.
Žegar žessi atriši voru sett fram, žį vissi ég ekki margt af žvķ sem ég veit ķ dag, eins og meš alla spillinguna, óheišarleikann og vanhęfiš sem tröllreiš hjį stjórnendum og stjórnarmönnum hinna ķslensku fjįrmįlafyrirtękja.  Annaš sem ég vissi ekki žį, var aš žetta var nįkvęmlega eins śti ķ hinum stóra heimi.  Listinn lķtur žvķ svona śt ķ dag:
  1. Regluverk fjįrmįlakerfisins 
  2. Framkvęmd peningamįlastefnu sešlabanka um allan heim
  3. Afmörkun og framkvęmd eftirlits meš fjįrmįlafyrirtękjum
  4. Framkvęmd įhęttustjórnunar hjį fjįrmįlafyrirtękjum, jafnt stżringu įhęttu śtlįna sem rekstrarlegrar įhęttu.
  5. Ótrśleg afglöp matsfyrirtękjanna viš mat į gęšum fjįrmįlagerninga og rekstrarhęfi fjįrmįlafyrirtękja
  6. Of skammur ašlögunartķmi fyrir Basel II regluverk Bank of International Settlements (Alžjóšagreišslubankinn, BIS) eša aš bankar og matsfyrirtęki hófu undirbśning of seint
  7. Ķ senn bķręfni, bjartsżni og įręšni bankstera um allan heim, spilling, vanhęfi, óheišarleiki, spilafķkn, sišblinda og gręšgi.

Bręšalag fjįrmįlaheimsins

Fjįrmįlakerfiš er eins og bręšralag.  Menn standa saman sama hvaš gerist.  Enginn vogar sér aš kjafta frį og gerir žś žaš, ertu geršur śtlęgur, sviptur ęru žinni og eigum, ef ekki lķfinu lķka.  Fjįrmįlafyrirtękin hafa komiš sér fyrir innan hagkerfisins og tryggt meš žvķ įhrif sķn viš landstjórnina ķ nęr öllum löndum heims.  Lög og reglur hafa veriš sérsnišnar svo fjįrmįlafyrirtękin lifi af, skķtt meš almenning og annan rekstur.  Mitt ķ žessu öllu eru alžjóšastofnanir sem hafa velferš fjįrmįlafyrirtękja aš leišarljósi og žęr lįta eins og žęr séu alvaldar.  Alžjóšagjaldeyrissjóšurinn (AGS) og Alžjóšagreišslubankinn (BIS) eru tvęr slķkar stofnanir.  Žegar AGS kom hér til ašstošar, žį voru fyrstu fyrirmęlin, aš ekkert mįtti gera til aš skerša mögulegar endurheimtur erlendra kröfuhafa.  Fyrirgefiš, en hagkerfiš fór į hlišina og viš įttum aš hugsa fyrst um erlenda kröfuhafa, sem notabene voru mest megnis ķ bręšralagi fjįrmįlafyrirtękjanna.

Fjįrmįlafyrirtęki njóta verndar

Reglulega gerist žaš aš flugfélög lendi ķ fjįrhagsvanda.  Žį hafa rķkisstjórnir gjarnan gripiš inn ķ og veit styrki, en krafan hefur veriš aš kröfuhafar gefi eftir hluta af kröfum sķnum.  Hvers vegna gildir ekki žaš sama um fjįrmįlafyrirtęki?  Af hverju er žaš fyrsta krafa AGS aš endurgreišslur til erlendra lįnadrottna séu ekki skertar meš stjórnvaldsašgeršum?  Af hverju į almenningur į Ķslandi, Ķrlandi, ķ Grikklandi eša Portśgal aš taka į sig auknar byršar svo hęgt sé aš borga fjįrmįlafyrirtękjum til baka žaš sem žęr eru annaš hvort sannanlega bśnar aš tapa eša mjög miklar lķkur eru į aš sé tapaš fé?

Ég velti žvķ stundum fyrir mér hvort fjįrmįlafyrirtęki séu verndašir vinnustašir og į žaš ekki bara viš į Ķslandi.  Ķrskir bankar hafa sogaš til sķn stórar upphęšir śr rķkiskassanum, grķskir bankar eru į spena stjórnvalda sem hafa į móti enga burši til aš bjarga žeim, dönsk stjórnvöld įbyrgšust alla banka ķ landinu og svona mętti lengi telja.  Hvers vegna eru fjįrmįlafyrirtęki ekki gerš įbyrg į eigin rekstri?  Hvernig vęri aš fjįrmįlafyrirtęki keyptu sér tryggingar gegn įföllum.  Žį į ég viš ašrar en felast ķ žvķ aš hafa snśiš į stjórnmįlamenn og fengiš žį til aš veita fyrirtękjunum nįnast rķkisįbyrgš. 

Innstęšutryggingakerfiš er einn fįrįnlegasti angi žessa mįls.  Bresk stjórnvöld hafa greitt śt tugi milljarša punda vegna fallinna banka.  Vissulega greiddu žeir išgjald til tryggingasjóšsins, en samkvęmt žvķ sem ég hef séš, žį hefur sjóšurinn samt alltaf fengiš framlög frį rķkisstjórninni žegar kemur aš śtgreišslu.  Išgjöldin eru nefnilega svo lįg aš žau duga ekki fyrir lįgmarkstryggingunni, hvaš žį einhverju meira.  Ķ Bandarķkjunum hefur alrķkisstjórnin eša sešlabankar einstakra fylkja hlaupiš undir bagga.  Af hverju eru fjįrmįlafyrirtękin ekki gerš įbyrg fyrir žessu sjįlf?

Įhęttustjórnun ķ skötulķki

Fjįrmįlafyrirtęki eru skilduš til aš višhafa įhęttustjórnun, žegar kemur aš śtlįnum, en hvaš annaš varšar, žį viršast žau ekki žurfa hennar meš.  Falli žau, žį eru žaš stjórnvöld sem borga brśsann.
 Stjórnun rekstrarsamfellu er eitthvaš sem fęstir stjórnendur fjįrmįlafyrirtękja viršast žekkja, višbragšsįętlanir eru sjaldnast til stašar og endurreisnarįętlanir enn sķšur.

Ég efast um aš hér į landi hafi mikiš fleiri en tvo fjįrmįlafyrirtęki haft haustiš 2008 virka įhęttustjórnun, stjórnun rekstrarsamfellu, tilbśnar višbragšsįętlanir og endurreisnarįętlanir sem mišušu aš žvķ aš višhalda ešlilegum rekstri ef įfall skylli į.  Žess vegna fór sem fór.  Menn léku sér aš eldinum og höfšu ekki gert rįš fyrir aš slökkva žyrfti eldinn.

Fjįrmįlafyrirtęki į aš gera įbyrg

Stjórnvöld ķ hverju landi eiga aš skikka fjįrmįlafyrirtęki, sem eru meš almenning ķ višskiptum til aš koma sér upp öllum žeim öryggisnetum sem žörf er į, svo almenningur beri ekki skaršan hlut frį borši eša žurfi aš borga reikninginn lendi fjįrmįlafyrirtękiš ķ vanda.  Hingaš til hefur veriš treyst į leišsögn frį BIS um slķkar kröfur og reglur, en BIS er hluti af bręšrarlaginu.  Rekstraröryggiskröfur geršar til fjįrmįlafyrirtękja eiga ekki aš vera į neinn hįtt veikari en til annarra fyrirtękja.  Afleišingin af žvķ aš standast ekki žęr kröfur eiga aftur į móti aš vera mjög haršar, mun haršari en fjįrmįlaeftirlit um allan heim hafa beitt hingaš til.  Sķšan į žaš aš vera alveg kristaltęrt aš standist fjįrmįlafyrirtękin ekki kröfurnar, žį missa žau starfsleyfi sitt.  Til aš verja višskiptavini og almenning tjóni, eiga fjįrmįlafyrirtękin aš greiša tryggingafé inn į bundna reikninga lķkt og feršaskrifstofur (eša kaupa sér tryggingar hjį traustum tryggingafélögum) og žetta fé skal eingöngu nota til aš bęta višskiptavinum, stjórnvöldum og almenningi tjón sem fjįrmįlafyrirtękiš gęti valdiš.  Žaš sem mestu mįli skiptir:  Fjįrmįlafyrirtęki eiga aš lśta sömu lögmįlum og önnur fyrirtęki, žegar kemur aš gjaldžroti.

Sokkinn kostnaš į aš afskrifa

Śt um allan heim eru fjįrmįlafyrirtęki sem eru żmist gjaldžrota, tęknilega gjaldžrota eša į leišinni ķ žessa stöšu.  Hér į landi eru žrjś stór fjįrmįlafyrirtęki sem byggja eignasafn sitt į vafasömum kröfum sem uršu til vegna lögbrota, svika, spillingar, vanhęfi, óheišarleika og hvaš žaš nś var fleira.  Einhvern tķmann mun reyna į žaš fyrir dómi hvort grķšarleg hękkun höfušstóls lįna standist og falli žaš fjįrmįlafyrirtękjunum ķ óhag, žį sé ég ekki aš žau haldi įfram rekstri ķ óbreyttri mynd.  En verši kröfurnar ekki lengur jafn veršmiklar, žį mun žaš bitna į kröfuhöfum fjįrmįlafyrirtękjanna, sem eru vķst erlendir og meš beittar tennur.  Fyrir utan aš hafa tapaš eitthvaš į misheppnašri įhęttustjórnun sem žegar er komin ķ ljós, žį gęti veriš aš įhęttustjórnunin hafi veriš ennžį misheppnašri. 

Ķsland er ekki eina landiš ķ heiminum sem žessir ógurlegu kröfuhafar hafa misstigiš sig gagnvart įhęttustjórnun.  Grikkland, Ķtalķa, Ķrland, Portśgal, Bandarķkin og svona mętti lengi telja eru allt lönd žar sem mikill fjöldi fjįrmįlafyrirtękja er żmist fallinn eša į fallandi fęti.  Önnur berast ķ bökkum, en geta ekki endurgreitt lįnadrottnum sķnum.  Lįnadrottnarnir hafa tvo kosti:  Annar er aš afskrifa strax og hinn er aš afskrifa sķšar.  Žaš er ekkert žarna į milli.  Jś, menn eru aš reyna aš mergsjśga allt žaš fé sem stjórnvöld ķ einhverju brjįlęši eru aš dęla inn ķ fjįrmįlafyrirtękin svo ekki falli kusk į hvķtflibba bankamanna.  Žvķ veršur aš hętta.  Kröfuhafar verša aš skilja, aš žeir bera įbyrgš į sinni įhęttustżringu og hafi hśn brugšist, žį bera žeir tjóniš og engir ašrir.  Enginn munur er į töpušum kröfum vegna lįna til illa staddra fjįrmįlafyrirtękja og illa staddra framleišslufyrirtękja.  Žvķ fyrr sem menn višurkenna sokkinn kostnaš, žvķ fyrr hefst endurreisnin.


mbl.is Illa staddir bankar fari ķ gjaldžrot
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Almenningur ber skašann af óheišarleika, vanhęfi og spillingu fjįrmįlafyrirtękja

Ķ Fréttablašinu ķ dag er fjallaš um kvörtun Hagsmunasamtaka heimilanna vegna mismununar fjįrmįlafyrirtękjanna viš śrlausn mįla samkvęmt 110% leišinni.  Eyjan fjallar um mįliš og eins og venjulega spretta žar fram einstaklingar, sem verja lögbrot, fjįrglęfri, svik og pretti hrunbankanna.  (Heimildir mķnar fyrir fjįrglęfrum, lögbrotum(meint), svik og pretti fę ég śr skżrslu Rannsóknarnefndar Alžingis sem kom śt ķ aprķl 2010.)

Mér finnst merkilegt hvaš fólki finnst žaš ešlilegur hlutur aš hękkun lįna sem komu til vegna fjįrglęfra fjįrmįlafyrirtękjanna, lögbrota, svika og pretta eigi aš vera sjįlfsögš eign žessara fyrirtękja.  Bankarnir žrķr, ž.e. Landsbanki Ķslands hf., Glitnir hf. og Kaupžing banki hf., voru valdir aš tjóni fyrir ķslenskt samfélag upp į žśsundir milljarša, žar į mešal hękkun į lįnum heimilanna upp į nokkur hundruš milljarša.  Ķ hvert sinn sem kemur upp umręša um žį sjįlfsögšu kröfu aš žetta verši leišrétt, žį spretta fram einstaklingar, sem flokka sig til jafnašarmanna eša samfylkingarmanna, og finnst sjįlfsagt aš nżju kennitölur žessara banka haldi hinu illa fenga fé og tala um aš eingöngu eigi aš hjįlpa žeim sem žess žurfi.  Ķ mķnum huga er žetta ekki spurning um aš žeir fįi hjįlp sem žurfi žess meš.  Žetta er spurning um aš žaš sem ranglega var tekiš verši skilaš.

Ég veit ekki hve oft ég hef fjallaš um žetta mįl.  Örugglega vel į annaš hundraš sinnum.  Afstaša mķn hefur alltaf veriš mjög skżr:

Žaš sem bęttist į eftirstöšvar lįna vegna fjįrglęfra, svika, lögbrota og pretta hrunbankanna og annarra fjįrmįlafyrirtękja ķ ašdraganda og eftirmįla hrunsins skal žurrkaš śt aftur.

Hagsmunasamtök heimilanna lögšu til strax ķ janśar 2009 aš gengistryggšum lįnum yrši breytt ķ verštryggš lįn frį lįntökudegi og öll verštryggš lįn (žar meš žau sem įšur voru gengistryggš) fengju 4% žak į įrlegar veršbętur.  Meš žessari ašferš tękju lįntakar į sig sanngjarnar og ešlilegar hękkanir og ķ dśr viš hęrri vikmörk veršbólgumarkmiša Sešlabanka Ķslands.  Meš žessu vęri hlutur allra leišréttur į sama hįtt, allir fengju jafnstóra hluta af tjóni sķnu leišréttan.  Žaš sem mestu skiptir er, aš ašferšin var skjótvirk og fękkaši verulega žeim sem žyrftu sérstaka og einstaklingsbundna mešhöndlun hjį fjįrmįlafyrirtękjunum og umbošsmanni skuldara.  Ef žessi leiš hefši veriš farin strax į vormįnušum 2009, žį žori ég aš fullyrša aš yfir 90% af heimilum landsins vęru ķ góšum mįlum og laus viš allar fjįrhagsįhyggjur.  Žaš sem meira er, neysla heimilanna vęri meiri og žar meš velta fyrirtękja meš auknum skatttekjum rķkissjóšs vegna hęrra atvinnustigs og meiri neyslu.

110% leišin

Žaš var mķn skošun ķ nóvember og hefur hśn ekki breyst, aš 110% leišin er ótrślega heimskuleg ašferš til aš leišrétta hlut fólks.  Į žaš benti ég ķ sérįliti mķnu ķ nóvember ķ fyrra en žaš varš einmitt til žess aš ég žótti sjįlfsagt skotmark óvandašra einstaklinga. 

Ķ fyrsta lagi er fasteignaverš rangur višmišunarpunktur.  Žaš tekur sķfelldum breytingum og getur munaš milljónum į nokkrum mįnušum.  Žannig byggist upphęš leišréttingarinnar į žvķ hvenęr ašgeršin fer fram.  Ķ öšru lagi žį tekur hśn ekkert miš af tjóni fólks vegna fjįrglęfra fjįrmįlafyrirtękjanna og refsar beinlķnis žeim sem voru hagsżnir, en veršlaunar žį sem fóru greitt.  Ķ žrišja lagi, žį stašfestir hśn aš fjįrmįlafyrirtęki eru ekki įbyrg fyrir fjįrglęfrum sķnum, svikum, lögbrotum og prettum.  Žaš er allt ķ lagi aš stela af almenningi, ef žaš er gert ķ nafni löglegra stofnašra fjįrmįlafyrirtękja. Ķ fjórša lagi er hśn brot į lögum um fjįrmįlafyrirtęki nema greišslumat fari fram, žar sem lögin kveša į um aš framkvęma skuli greišslumat įšur en lįnveiting (hvort sem hśn er nż, endurnżjun į lįni eša endurskipulagning) į sér staš.  Fjįrmįlafyrirtęki er óheimilt aš veita einstaklingi lįn sem ekki stenst slķkt greišslumat.

Hvaša fjįrmįlafyrirtęki dettur ķ hug, aš žaš sé ķ lagi aš lįna fyrir 110% af žvķ veši sem lagt er til?  Žessi ašferš er svo vitlaus, aš ekki tekur neinu tali.  Sķšan er 110% leišin ekki einu sinni 110% leiš.  Hśn er ķ mörgum tilfellum 130% leiš eša jafnvel 180% leiš, allt eftir žvķ hvaša ašrar eignir viškomandi į įn tillit til skulda.  Žar kemur stęrsti brandarinn ķ žessu.  Eigi viškomandi 2 m.kr. bķl skuldlaust, žį bętast 2,2 m.kr. viš eftirstöšvarnar, en eigi viškomandi 2 m.kr. Kjarval uppi į vegg, žį bętist ekkert viš eftirstöšvarnar.  Samt er žaš žannig aš bķllinn getur veriš fólki naušsynlegur, en Kjarval er bara til skrauts.

Eignarupptaka ķ boši hins opinbera

Hśn ętlar aš verša lķfseig jafnašarmannaskošunin aš žeir sem hafa efni į žvķ eigi aš sitja uppi meš tjóniš sem fjįrmįlafyrirtękin ollu žeim.  Bara eigi aš koma žeim til hjįlpar sem įttu minnst fyrir og helst ekki neitt.  110% leišin er hrein og klįr eignaupptaka og ekkert annaš.  Žeir sem įttu eitthvaš fyrir eiga aš skulda 10% meira en žeir eiga og žeir sem įttu ekkert fyrir eiga įfram ekkert og skulda 10% til višbótar.  Óheišarleiki, vanhęfi og spilling stjórnenda og eigenda hrunbankanna er bara ešlilegur žįttur ķ rekstri banka.  Nokkuš sem višskiptavinurinn į bara aš reikna meš og taka į kinnina.  Helst į hann aš snśa hinum vanganum aš nżju kennitölunni svo hśn geti lķka slegiš hann.

Jį, stęrsta mįliš varšandi 110% leišina er, aš hśn er fullkomnun į eignarupptökunni sem hrunbankarnir hófu meš fjįrglęfrum sķnum, lögbrotum, svikum og prettum.  Rķkisstjórn vinstri flokkanna hefur fariš leiš vinstri sinnašra žjóšarleištoga aš gera eignir upptękar, en sį er munurinn į žeim og t.d. Hugo Chavez ķ Venesśela aš hann tekur eignir af stórfyrirtękjum og fęrir almenningi, en hér į landi eru eignir almennings fęršar stórfyrirtękjum.

Ef hrunbankarnir og nżju kennitölur žeirra hefšu sent hóp manna til aš brjótast inn į heimili fólks til aš ręna žaš eigum sķnum, žį vęri lögreglan fyrir löngu komin ķ mįliš.  Žaš er nefnilega ólöglegt og brot į hegningalögum.  En sé fariš rafręnt inn į eignir fólks og žeim stoliš sem afleišing af lélegum rekstri, óheišarleika ķ višskiptum, afglöpum ķ starfi, spillingu, svikum, lögbrotum og prettum, žį er ekkert gert.  Jś, vissulega er heilmikiš gert.  Žrjįr rķkisstjórnir, Alžjóšagjaldeyrissjóšurinn, Fjįrmįlaeftirlit, Sešlabankinn og dómstólar hafa variš fjįrmįlafyrirtękin ķ bak og fyrir meš lagasetningu, ströngum kröfum, tilmęlum, birta ekki lögfręšiįlit fyrr en eftir dśk og disk og hafna kröfum um lįn séu leišrétt meš vķsan ķ alls aš framan auk forsendubrests, neytendaréttar, samningsréttar og stjórnarskrįrinnar svo fįtt eitt sé nefnt.  Žessir ašilar hafa, meš fįeinum undantekningum, barist um hęl og hnakka svo fjįrmįlafyrirtękin fįi aš halda hinu illa fengna fé sem tekiš var meš rafręnu innbroti į eigur fólks. 

Gleymum žvķ ekki aš sį sem kaupir žżfi er sekur um lögbrot.  Hafi nżja kennitalan keypt illa fengnar kröfur hrunbankanna, žį eru žęr jafn illa fengnar eftir sem įšur og jafn innstęšulausar.  En žetta skilja ekki ķslenskir jafnašarmenn, vegna žess aš rįšherrar žeirra eru svo uppteknir viš aš kyssa tęrnar į "erlendum" kröfuhöfum. 

Hérašsdómur Sušurlands

Kostulegast af žessu öllu er Hérašsdómur Sušurlands.  Tślkar dómurinn eignaréttarįkvęši stjórnarskrįrinnar į einn hįtt, žegar veriš er aš vernda eignarétt fjįrmįlafyrirtękja, en į allt annan žegar eignarétturinn er lįntakans.  Hann komst svo aš žvķ aš 50% fall ķslensku krónunnar vęri ekki forsendubrestur og heldur ekki hrun hagkerfisins.  Žaš vęri nefnilega ekki eins alvarlegt og Sušurlandsskjįlfti og eldgos ķ Vestmannaeyjum!  Samt kostaši Sušurlandsskjįlfti ekki tjón upp į nema nokkra tugi milljarša mešan hrun hagkerfisins kostaši hśsnęšislįntaka nokkur hundruš milljarša.  Nei, žetta var ekki forsendubrestur heldur eitthvaš sem alltaf mį reikna meš.  Mig langar aš benda dómurum viš Hérašsdóm Sušurlands aš Heimaey byggšist upp ķ lķklegast 15 mismunandi gosum į löngu tķmabili.  Ef eitthvaš er öruggt, žį er žaš aš gjósa mun aftur ķ eyjunni.  Spurningin er ekki hvort heldur hvenęr.  Lķklegast innan 10.000 įra.  Sušurlandsskjįlftar verša reglulega.  Ķbśar Selfoss vita aš stór skjįlfti (upp į 6+ į Richter) veršur į svęšinu ķ skjįlftahrinum sem ganga yfir į 60 - 100 įra fresti.  Ein slķk hrina hófst įriš 2000 og henni er ekki lokiš.  Hvernig getur žį slķkur skjįlfti veriš forsendubrestur?  Hann er fyrirséšur aš öšru leiti en žvķ aš tķmasetning er óviss.

Voru fjįrglęfrir, svik, lögbrot og prettir ķslenskra bankamanna ķ undanfara hrunsins fyrirsjįanlegir atburšir?  Var žetta eitthvaš sem višskiptavinir bankanna mįttu bśast viš?  Var 50% veršfall ķslensku krónunnar į 9 mįnušum frį mars til desember 2008 atburšur sem lįntakar įttu aš reikna meš viš lįntöku įriš 2001 eša voru žaš bara žeir sem tóku lįn įriš 2007 sem įttu aš bśast viš slķku?  Hérašsdómur Sušurlands komst aš žeirri nišurstöšu ķ dómi sl. haust, aš framangreint gęti ekki talist forsendubrestur.  Lįntaki įtti aš reikna meš ķ sinni lįntöku aš mótašilinn vęri óheišarlegur, óhęfur og spilltur stjórnandi.  Žetta er gott aš vita.  Spurningin er hvort Hęstiréttur verši Hérašsdómi Sušurlands sammįla.


Er innbyggš villa ķ śtreikningi verštryggšra lįna?

Hagsmunasamtök heimilanna sendu ķ sumar kvörtun til umbošsmanns Alžingis, žar sem gerš var athugasemd viš aš reikniašferš verštryggšra lįna ętti ekki lagastoš.  Žį er vķsaš til žess, aš ķ lögum nr. 38/2001 er eingöngu talaš um aš veršbęta megi greišslur, en ekkert talaš um veršbętur į höfušstól. 

Margir hafa stigiš fram į ritvöllinn og komiš ķ fjölmišla til aš fjalla um žetta mįl, flestir žvķ mišur af minni kunnįttu og žekkingu en ęskilegt hefši veriš.  Settar hafa veriš fram alls konar fullyršingar og veriš vinsęlast aš segja aš ekki skipti mįli hvaša leiš er farin.  Żmist er sagt aš greišslan verši sś sama, hvaša leiš sem er farin, eša aš nśvirt greišsla verši sś sama.

Hagsmunasamtök heimilanna bįšu mig um aš skoša žessar fullyršingar frekar og hef ég žvķ legiš yfir nokkrum raunverulegum dęmum og sżnidęmum.  Fyrsta verkefniš var aš fį raunverulega śtreikninga til aš ganga upp, ž.e. fį reiknivél mķna til aš komast aš sömu nišurstöšu og żmist reiknivélar fjįrmįlafyrirtękjanna eša raunverulegar tölur į greišslusešlum.  Fékk ég gögn frį nokkrum fjįrmįlafyrirtękjum og hef skošaš žau.  Žessi fjįrmįlafyrirtęki eru Landsbankinn, Arion banki, Ķslandsbanki, SPRON og LSR, en śtreikningar frį Lķfeyrissjóši starfsmanna sveitafélaga bķša frekari skošunar.  Ašferšir fyrirtękjanna eru ekki allar eins, en žaš breytir ekki nišurstöšunni ķ stórum drįttum. 

Byrjaš var aš setja upp reiknivélar sem fengu nįnast sömu nišurstöšu og raunveruleg dęmi og sķšan voru žęr notašar til aš reikna sżnidęmi.  Stillt var upp dęmi um 10 m.kr. lįn og žaš skošaš śt frį mismunandi lengd lįnstķma, žó hér verši tekiš dęmi um 40 įra lįn.  Śtgįfudagur lįnsins var settur 10 įr aftur ķ tķmann, žannig aš notast er viš 10 įra raunverulega veršbólgužróun, en eftir žaš er gert rįš fyrir 2,5% fastri veršbólgu śt lįnstķmann.  Einhver bitamunur er į vélum fyrirtękjanna, en enginn stęršarmunur.  Mį žvķ meš nokkurri vissu segja aš śtreikningar žeirra eru nįnast eins.

Nśverandi fyrirkomulag

Stóra spurningin er hvort ašferšin sé rétt.  Hśn byggir į žvķ aš fundin er svo kölluš annuitetsgreišsla (jafnar greišslur mišaš viš fast veršlag) fyrir fyrstu afborgun śt frį nafnvöxtum lįnsins og fjölda afborgana.  Beri lįniš 5,1% vexti, žį er sś tala sett inn ķ reikniformślu žar sem deilt er ķ mįnašarlega vextina (5,1%/12=0,425%) meš tölu sem fengin er meš žvķ aš draga (1/(1 + mįnašarlegir vextir)) fęrt ķ veldi af fjölda afborgana frį 1.  Žar sem žessi sķšari tala er minni en einn, žį fęst tala sem er örlķtiš hęrri en mįnašarlegir vextir.  Žessi tala er sķšan margfölduš meš upprunalegum höfušstóli lįnsins.  Mišaš viš höfušstól upp į 10 m.kr., 5,1% įrsvexti og 478 gjalddaga, žį lķtur excel formśla svona śt:

=10000000*(0,425/(1-POWER((1/(1+0,425));478)))

og śtkoman er 48.946 kr.  Ašferšin gengur sķšan śt į aš fyrst eru fundir vextir af höfušstólnum, žį veršbęturnar ofan į vextina og sé eitthvaš rżmi eftir žį greišist inn į höfušstólinn, žó eru veršbętur vegna afborgunarinnar fyrst teknar af.  Nęsta greišsla er sķšan 48.946 kr. veršbęttar sem nemur hękkun vķsitölu neysluveršs, en allt annaš er eins.  Breytingin į höfušstólnum er hins vegar reiknuš žannig, aš afborgunin er dregin af honum og eftirstöšvarnar veršbęttar.

Dęmi:

Höfušstóll mišašur viš 15/10/1999

10.000.000 kr.

Annuitetsgreišsla

48.946 kr.

Vextir (5,1%/12)

42.500 kr.

Veršbętur (rauntala)

1.682 kr.

Afborgun

4.583 kr.

Veršbętur afborgunar

181 kr.

Eftirstöšvar nafnveršs - upprunalegur höfušstóll mķnus afborgun

9.995.417 kr.

Veršbęttar eftirstöšvar - eftirstöšvar aš višbęttum veršbótum

10.079.500 kr.

Įfallnar veršbętur - mismunurinn į sķšustu tveimur tölum

84.083 kr.

Nęsta annuitetsgreišsla - ž.e. sś sķšasta veršbętt sem nemur hękkun VNV

51.281 kr.

Ķ rśmlega 8 įrum sķšar leit žetta svona śt:

Eftirstöšvar nafnveršs - 15/01/2008

9.211.430 kr.

Annuitetsgreišsla

74.759 kr.

Vextir (5,1%/12)

39.190 kr.

Veršbętur (rauntala)

20.264 kr.

Afborgun

9.798 kr.

Veršbętur afborgunar

5.167 kr.

Eftirstöšvar nafnveršs - upprunalegur höfušstóll mķnus afborgun

9.201.632 kr.

Veršbęttar eftirstöšvar - eftirstöšvar aš višbęttum veršbótum

14.054.309 kr.

Įfallnar veršbętur - mismunurinn į sķšustu tveimur tölum

4.842.879 kr.

Nęsta annuitetsgreišsla - ž.e. sś sķšasta veršbętt sem nemur hękkun VNV

74.892 kr.

Įfallnar veršbętur eru oršnar meira en helmingurinn af eftirstöšvum nafnveršs enda veršbólga frį lįntökudegi rétt tęplega 49%.  Heildargreišslur fram til žessa hafa veriš 6.158.845 kr.

Viš žessa ašferš er žrennt aš athuga:

1.  Ķ Ólafslögum nr. 13/1979 var gert rįš fyrir aš veršbętur virkušu sem vextir og greiddust jafnóšum.  Vegna žeirra "óvanalegu" ašstęšna  sem žį voru (ž.e. mikillar veršbólgu) var sett inn brįšabirgšaįkvęši sem gilda skyldi fyrir 1979 og 1980, aš heimilt vęri aš bęta veršbótum hvers mįnašar viš höfušstól lįna, en eftir žaš įtti grunnreglan aš taka viš, aš veršbętur reiknušust og greiddust eins og vextir.

2.  Veršbętur leggjast į fullum žunga į höfušstól lįnanna og eru žvķ ķžyngjandi hvaš varšar vexti og veršbętur vegna sķšari greišslna.

3.  Ekki er tekiš tillit til vęntanlegrar veršbólgu viš įkvöršun fyrstu annuitetsgreišslu, žrįtt fyrir vilja löggjafans aš lķta skuli į veršbętur sem hluta vaxta.

Veršbętur greiddar śt į hverjum gjalddaga

Nś ętla ég ekki aš halda žvķ fram, aš lįntakar vilji almennt greiša śt fullar veršbętur į höfušstólinn į hverjum gjalddaga.  Slķkt gęti oršiš grķšarlega ķžyngjandi og mjög lķklegt aš stórhluti lįntaka hefši ekki bolmagn til slķks, žegar veršbólga milli mįnaša er mikil.  Skošum hvernig slķkt fyrirkomulag vęri.  Birtar eru upplżsingar fyrir sömu gjalddaga og įšur.

Höfušstóll mišašur viš 15/10/1999

10.000.000 kr.

Fyrsta annuitetsgreišsla

126.932 kr.

Vextir (5,1%/12)

42.500 kr.

Afborgun

310 kr.

Veršbętur (rauntala)

84.122 kr.

Višmišunar vķsitala neysluveršs

190,2/191,8

Eftirstöšvar nafnveršs - upprunalegur höfušstóll mķnus afborgun

9.999.690 kr.

Veršbęttar eftirstöšvar - eftirstöšvar aš višbęttum veršbótum

Į ekki viš

Įfallnar og greiddar veršbętur - Eru greiddar jafnóšum

84.122 kr.

Nęsta annuitetsgreišsla - ž.e. endurreiknuš greišsla śt frį vöxtum og veršbólgu

121.099 kr.

Og: 

Eftirstöšvar nafnveršs fyrir greišslu - 15/01/2008

9.496.089 kr.

Annuitetsgreišsla

106.480 kr.

Vextir (5,1%/12)

40.358 kr.

Afborgun

1.661 kr.

Veršbętur (rauntala)

64.461 kr.

Višmišunar vķsitala neysluveršs

279,9/281,8

Eftirstöšvar nafnveršs eftir greišslu – upprunalegur höfušstóll mķnus afborganir

9.494.428 kr.

Veršbęttar eftirstöšvar – eftirstöšvar aš višbęttum veršbótum

Į ekki viš

Įfallnar og greiddar veršbętur – Eru greiddar jafnóšum

3.849.928 kr.

Nęsta annuitetsgreišsla - ž.e. endurreiknuš greišsla śt frį vöxtum og veršbólgu

63.785 kr.

Heildargreišslan til žessa hefši žvķ veriš 8.502.963 kr. samanboriš viš 6.158.845 kr. eša 2.344.118 kr. hęrri tala, en munurinn į eftirstöšvunum er hins vegar 4.559.881 kr.  (Tekiš skal fram aš į öšrum gjalddögum žį fór afborgunargreišsla upp ķ allt aš 30.000 kr.)

Žessa ašferš er einnig hęgt aš śtfęra meš jöfnum afborgunum og er heildargreišslan į tķmabilinu žį um 9,4 m.kr. og eftirstöšvarnar hefšu stašiš ķ um 7,9 m.kr. ķ lok janśar 2008.  Gallinn viš bįšar ašferši ķ žessum kafla er aš einstakar gjalddagagreišslur geta oršiš ķskyggilega hįar.

Hluti veršbólgu tekinn inn ķ vexti

Hugmyndin meš verštryggingunni į sķnum tķma var aš jafna veršbólguskotum śt yfir lįnstķmann.  Af lestri fylgi skjala meš frumvarpi aš lögum nr. 13/1979 mį samt rįša aš ekki var ętlunin aš jafna allri veršbólgu śt lįnstķmann, eins og framkvęmdin hefur veriš.  Verštryggingin įtti aš virka eins og vextir og greišast śt, upp aš vissu marki, sem slķkir.  Ķ brįšabirgšaįkvęši  sem sett var inn ķ lög nr. 10/1961 um Sešlabanka Ķslands (sem var illa unniš, svo ekki sé meira sagt), er gefin heimild til aš bęta veršbótum vegna įranna 1979 og 1980 ofan į höfušstól.  Ķ 34. gr. er talaš um aš greišslur, žar meš tališ vextir, skuli breytast ķ hlutfalli viš veršvķsitölu og sķšan vķsaš nįnar ķ 39. gr.  Žrįtt fyrir žetta er bętt viš ķ 40. gr. frekari įkvęši um aš veršbętur megi bęta viš höfušstól.

Ef gengiš er śt frį žvķ aš vilji löggjafans hafi veriš aš mešhöndla veršbólgu sem vexti, žį er lķklegast aš taka eigi veršbólguvęntingar inn ķ vaxtagreišsluna eša aš minnsta kosti žį śtreikninga sem notašir eru til aš finna śt fyrstu annuitetsgreišslu lįnsins.  Hér fyrir nešan er stillt upp dęmi, žar sem annuitetsgreišslan er fundin śt mišaš viš 2,5% fasta veršbólgu, ž.e. ķ stašinn fyrir aš miša viš 5,1% vexti inn ķ śtreikning į greišslunni, žį eru notašir 7,6% vextir og veršbętur.  Breyting annuitetsgreišslu milli mįnaša lękkar sem nemur žeim hluta veršbólgunnar sem fęrš var inn ķ vextina.

Fyrsta greišsla:

Höfušstóll mišašur viš 15/10/1999

10.000.000 kr.

Fyrsta annuitetsgreišsla

66.590 kr.

Vextir (5,1%/12)

42.500 kr.

Afborgun

0 kr.

Veršbętur (rauntala)

84.122 kr.

Greiddar veršbętur (rauntala)

24.090 kr.

Veršbętur fęršar į höfušstól

60.032 kr.

Višmišunar vķsitala neysluveršs

190,2/191,8

Eftirstöšvar nafnveršs - upprunalegur höfušstóll mķnus afborgun

10.000.000 kr.

Veršbęttar eftirstöšvar - eftirstöšvar aš višbęttum ógreiddum veršbótum

10.060.032 kr.

Įfallnar veršbętur - Greiddar og ógreiddar

84.122 kr.

Nęsta annuitetsgreišsla - ž.e. sś sķšasta veršbętt sem nemur hękkun VNV aš frįdregnu 2,5%/12

69.086 kr.

Greišsla ķ janśar 2008:

Eftirstöšvar nafnveršs fyrir greišslu - 15/01/2008

8.892.206 kr.

Annuitetsgreišsla

82.248 kr.

Vextir (5,1%/12)

47.233 kr.

Afborgun

0 kr.

Veršbętur (rauntala)

35.016 kr.

Višmišunar vķsitala neysluveršs

279,9/281,8

Eftirstöšvar nafnveršs eftir greišslu - upprunalegur höfušstóll mķnus afborganir

8.892.206 kr.

Veršbęttar eftirstöšvar - eftirstöšvar aš višbęttum veršbótum

11.154.034 kr.

Įfallnar veršbętur - Greiddar og ógreiddar

4.163.617 kr.

Nęsta annuitetsgreišsla - ž.e. sś sķšasta veršbętt sem nemur hękkun VNV aš frįdregnu 2,5%/12

82.635 kr.

Heildargreišslur eru oršnar: kr. 7.498.339 eša  1.339.494 kr. meira en eftir hefšbundinni ašferš.  Į móti kemur aš veršbęttar eftirstöšvar eru 2.900.275 kr. lęgri.

Nišurstöšur

Viš yfirferš mķna į nśgildandi reikniašferšum verštryggšra lįna, žį get ég ekki séš aš villur séu ķ śtreikningum fjįrmįlafyrirtękjanna (ž.e. žeirra sem ég hef skošaš).  Einhver mismunur er į framsetningu gagna og į žaš einnig viš um reiknivélar fyrirtękjanna.  Ekki er žó gegnsęinu fyrir aš fara hjį fyrirtękjunum viš aš skżra frį ašferšunum sem notašar eru.

Sś ašferš aš taka nęr allar veršbętur aš lįni aš nżju, er einstaklega óhagstęš fyrir lįntakann.  Dęmi aš ofan sżna žaš.  Ekki veršur heldur séš, aš žaš hafi veriš ętlun löggjafans aš verštryggingin yrši śtfęrš į žann hįtt.  Vissulega mį deila um oršalag ķ frumvarpi og einstaka lagatexta, en ég fę ekki betur séš, en aš ętlunin hafi veriš aš taka tillit til veršbólgu ķ ķgildi vaxta sem greiddir vęru jafnóšum.  Slķkt hefši įhrif til hękkunar į hverjum gjalddaga, en į móti vęru eingöngu "umframveršbętur" teknar aš lįni, ž.e. veršbętur sem orsökušust af meiri veršbólgu en gert er rįš fyrir ķ forsendum lįnsins.  Ekki žżšir fyrir fjįrmįlafyrirtękin aš skżla sér bak viš, aš gert sé rįš fyrir 0% veršbólgu, žar sem slķkt įstand er ekki til a.m.k. yfir 40 įra tķmabil.

Mešan ógreiddum veršbótum er bętt į höfušstól lįns, mį segja aš lįntakinn sé aš greiša af tveimur lįnum.  Annars vegar upprunalega lįninu og hins vegar veršbótalįni. Gallinn er, aš samkvęmt lögum nr. 38/2001, žį er ekki heimilt aš bęta sķšara lįninu viš fyrra lįniš.  Vissulega er žaš ekki bannaš, en žį kemur aš sömu lögskżringu og notuš var um gengistrygginguna:  Greinar 13 og 14 ķ lögunum eru ófrįvķkjanlegar og žvķ er žaš eitt heimilt sem er heimilaš ķ žeim.  Žaš žżšir aš ekki mį veršbęta höfušstól lįnanna eša žeirra annarra skuldbindinga sem um ręšir, žó svo aš greišsluna megi veršbęta.  Spurningin er žvķ hvort verštryggš vešbönd séu ekki haldslaus, žar sem ekki mį bęta verštryggingunni ofan į nafnverš lįna eša skuldbindinga.  Og framhaldinu af žvķ, mętti enn frekar įlykta aš veršbótahluti lįna sé žvķ ķ reynd óveštryggt.

Um vexti verštryggšra lįna

Viš athugun mķna į verštryggšum lįnum, žį sį ég fjölmörg dęmi um hreint og klįrt vaxtaokur.  Dęmi voru um aš fjįrmįlafyrirtęki hafi krafist hįtt ķ 12% vexti ofan į verštrygginguna.  Žegar veršbólga fór sķšan ķ tveggja stafa tölur, žį bįru verštryggš lįn hęrri įvöxtun en nam drįttarvöxtum.   Eitthvaš er stórlega bogiš viš fjįrmįlakerfi, sem kśgar višskiptavini sķna meš slķkum vöxtum.  Öll žau lįn sem ég skošaši voru fasteignavešlįn, žannig aš ekki var žvķ fyrir aš fara aš tryggingar vęru slęmar eša įhętta fjįrmįlafyrirtękisins mikil.  Mikiš hefur veriš talaš um samkeppni į fjįrmįlamarkaši, en svona dęmi sżna aš žvķ fer vķšs fjarri.  Ef hér vęri raunveruleg samkeppni, žį byšist lįntökum verštryggš lįn meš innan viš 3% vöxtum ķ stašinn fyrir žau 4,3 til 7% sem hśsnęšiskaupendum bżšst ķ dag. Tilgangur verštryggingarinnar var ekki aš tryggja lįnveitendum hįa raunįvöxtun, žó aš žaš sé framkvęmdin.  Nei, tilgangurinn var aš koma ķ veg fyrir aš lįnsfé og sparifé brynni upp ķ veršbólgubįlinu.  Ég skil vel aš Ķbśšalįnasjóšur žurfi aš halda sķnum vöxtum ķ kringum 4,5 - 5%, žar sem hann fjįrmagnar sig į markaši, en aš innlįnsstofnun sem fjįrmagnar sig į mjög lįgum vöxtum skuli žurfa aš krefjast 4,3 - 7% verštryggšra vaxta ber bara vott um tvennt:  Annaš hvort er fyrirtękiš einfaldlega illa rekiš eša įvöxtunarkrafa eigendanna er allt of hį.

Ég get vel skiliš aš śtlįn meš ekkert veš eša ótraust veš aš baki sér feli ķ sér įhęttu sem kallar į hįa vexti.  Besta mįl.  Žannig er žaš um allan heim.  En aš lįn sem eru tryggš meš veši ķ fasteign, beri jafnhįa eša jafnvel hęrri vexti en lįn til bifreišakaupa (žar sem bifreišin lękkar um 15% ķ verši viš žaš aš setja hana ķ gang og aka henni af staš) er gjörsamlega śt ķ hött.  Hįir vextir fasteignalįna eru ekki sķšra vandamįl fyrir lįntaka en verštryggingin.  Žetta tvennt saman er sķšan žaš sem kemur ķ veg fyrir aš heimilin losni undan skuldaklafanum.


mbl.is Veršbólgan nś 5%
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Furšuleg styrkleikaröšun hjį UEFA

Hśn er ansi hreint furšuleg styrkleikaröšunin hjį UEFA.  Ég įtti mig alveg į žvķ hvernig hśn er fengin śt, en meš ólķkindum er aš žżsku meistararnir eru ķ fjórša styrkleikaflokki, lišiš sem lenti ķ 2. sęti er ķ žrišja styrkleikaflokki, en lišiš sem varš žrišja ķ vor og fór ķ gegn um forkeppni er ķ fyrsta styrkleikaflokki.  Frönsku meistararnir rašast ķ 3. flokk, lišiš sem lenti ķ 2. sęti rétt mer žaš aš vera ķ 2. flokki og Lyon sem lenti ķ 3. sęti og fór ķ gegn um forkeppni er einnig ķ 2. flokki.  Žį eru ķtölsku meistararnir ķ 2. flokki mešan lišiš sem varš ķ 2. sęti er ķ efsta flokki.  Rśssnesku meistararnir rašast einum flokk fyrir nešan lišiš sem varš ķ 2. sęti.

Ętli einhver velkist ķ vafa um aš Borussia Dortmund er mun öflugra liš en Basel, Olympiacos og BATE og alveg örugglega ekkert sķšra en Arsenal, Porto, Lyon, Valencia, Benfica, Villareal, CSKA Moskva, Marseille, Ajax og Bayer 04 Leverkusen.  Samt rašast žżsku meistararnir allt aš žremur flokkum nešar en sum af žessum lišum.

Žessi styrkleikaröšun er aftur įvķsun į mjög įhugaverša möguleika žegar dregiš veršur ķ rišla.  Helst er aš Bayern Munchen njóti žess aš sterk žżsk liš eru röšuš nešarlega, žar sem meš žvķ kemst lišiš hjį žvķ aš leika viš langsterkasta lišiš ķ 4. flokki.  Sterkasti mögulegi rišillinn sem mér sżnist geta komiš śt śr dręttinum į morugn vęri:

Barcelona eša Real Madrid/AC Milan/Manchester City/Borussia Dortmund

Önnur skemmtileg samsetning vęri Man. Utd., AC Milan, Lille og  Dortmund.  Tveir veikir rišlar vęru:

Porto/Villareal/Basel/APOEL

Arsenal/CSKA Moskva/Olympiacos/Genk

Eins og styrkleikaröšunin er, žį eru nokkur liš śr nešri flokkunum ekkert sķšri en lökustu lišin śr efri flokkunum og žį nefni ég śr nešri flokkunum Dortmund, Man City, Napoli, Dinamo Zagreb, Lille, Zenit og Leverkusen, mešan Porto, Arsenal, Benfica, Lyon, Villareal og CSKA hafa oft veriš sterkari en um žessar mundir og eiga žvķ lķklegast ekki inni fyrir hįrri röšun sinni.


mbl.is
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Verštryggingin ekki ólögleg samkvęmt ķslenskum lögum - en ašferšin hugsanlega

Žetta er aš hluta endurbirt fęrsla frį sķšustu fęrslu:

Verštryggingin er ekki ólögleg, en hugsanlega ašferšin viš śtreikninga

Einhvers misskilnings viršist gęta varšandi kvörtun Hagsmunasamtaka heimilanna til umbošsmanns Alžingis.  Samtökin eru aš kvarta undan žeirri ašferšafręši aš bęta veršbótum ofan į höfušstól lįnsins, en samkvęmt lögfręšiįliti sem samtökin hafa ķ höndunum (og eru raunar bśin aš hafa ķ höndunum frį žvķ ķ janśar) žį heimila įkvęši laga žaš ekki heldur eingöngu aš greišslur séu veršbęttar.

Um hvaš snżst įgreiningurinn?

1.  Grein 4 ķ reglum Sešlabanka Ķslands nr. 492/2001 hafi ekki lagastoš, en žar segir m.a.:

Höfušstóll lįns breytist ķ hlutfalli viš breytingar į vķsitölu neysluveršs frį grunnvķsitölu til fyrsta gjalddaga og sķšan ķ hlutfalli viš breytingar į vķsitölunni milli gjalddaga. Skal höfušstóll lįns breytast į hverjum gjalddaga, įšur en vextir og afborgun eru reiknuš śt.

ž.e. undirsktrikaši textinn styšjist ekki viš nein lagaįkvęši.

2.  Aš brįšabirgšaįkvęši ķ lögum nr. 10/1961 um  Sešlabanka Ķslands (sett inn 1978) hafi falliš śr gildi ķ įrslok 1980.  Įkvęšiš hljóšar sem hér segir:

Vaxtaįkvaršanir į įrunum 1979 og 1980 skulu viš žaš mišašar, aš fyrir įrslok 1980 verši ķ įföngum komiš į verštryggingu sparifjįr og inn- og śtlįna, sbr. VII. kafla žessara laga um verštryggingu sparifjįr og lįnsfjįr. Meginreglan verši sś, aš höfušstóll skuldar breytist meš veršlagsžróun en jafnframt verši nafnvextir lękkašir.  Afborganir og vextir reiknist af veršbęttum höfušstól. Verštrygging verši reiknuš ķ hlutfalli viš veršbreytingar. Samhliša verštryggingu verši lįnstķmi almennt lengdur og skal setja um žetta efni almennar reglur, žar į mešal um heimildir til skuldabréfaskipta af žessu tilefni.

Takiš eftir aš įkvęšiš įtti eingöngu viš vaxtaįkvaršanir į įrunum 1979 og 1980 og hefur žvķ ekkert gildi eftir žaš.

3.  Aš brįšabirgšaįkvęši ķ lögum nr. 10/1961 hafi ekki haft stoš ķ lögunum sjįlfum, žar sem VII. kafli sem vķsaš er til er augljóslega ķ allt öšrum lögum, ž.e. um verštryggingu sparifjįr og lįnsfjįr, en ekki lögum nr. 10/1961.  Spurningin er žvķ hvort žetta brįšabirgšaįkvęši hafi nokkru sinni veriš gilt.

4.  Aš fyrri reglur SĶ um sama efni hafi ekki haft lagastoš, żmist alls ekki (sbr. liš 3), frį įrslokum 1980 (sbr. liš 2) eša frį žvķ aš lög nr. 36/1986 um Sešlabanka Ķslands tóku gildi, en brįšabirgšaįkvęšiš frį 1978 var ekki endurnżjaš ķ žeim.

Hvaša mįli skiptir žaš hvort veršbętur eru reiknašar į höfušstól annars vegar eša greišslur hins vegar?  Ég hef veriš aš skoša hver įhrifin eru og hef notaš viš žaš reiknivélar bankanna og Ķbśšalįnasjóšs annars vegar og hins vegar lķkön sem ég hef ašgang aš.  Auk žess er ég aš reyna aš bera saman raungreišslur og śtreikninga ķ samręmi viš reiknivélar banka og ĶLS.  Vandamįliš er, aš reiknivélar bankanna (Landsbankans og Arion banka, vél Ķslandsbanka var ekki tiltęk) sżna ašra nišurstöšu en vél ĶLS og munar žar talveršu žó notašar séu sömu forsendur.  Į ég eftir aš skoša betur ķ hverju žessi mismunur felst.

Gušbjörn Jónsson hefur birt žrjś myndbönd į YouTube, žar sem hann fer ķtarlega yfir sķna śtreikninga og fęr śt grķšarlegan mun eftir žvķ hvort hans ašferš er notuš eša reiknivél Landsbankans.  Vissulega notar hann żkta veršbólgu til aš sżna fram į muninn, en eingöngu viš mjög litla veršbólgu skiptir munurinn į ašferšafręšinni ekki mįli svo nokkru nemur.

Fyrsti hluti myndbands Gušbjörns

Annar hluti myndbands Gušbjörns

Žrišji hluti myndbands Gušbjörns

Hvort allt sé rétt sem kemur fram į myndböndunum hef ég ekki sannreynt, en skżringar Gušbjörns eru góšar svo langt sem žęr nį.

Višbót

Ķ fréttaskżringu Morgunblašsins eru vangaveltur um hvaš veršur um höfušstólinn.  Vissulega gęti höfušstóllinn lękkaš, en ķ skżringu Fjįrmįlaeftirlitsins og Sešlabanka Ķslands viš setningu tilmęla žessara stofnana ķ kjölfar dóma Hęstaréttar 16. jśnķ 2010, žį kom fram aš žaš var framtķšargreišsluflęšiš sem skipti mestu mįli.  Eign bankanna vęri metin śt frį žessu greišsluflęši, en ekki höfušstóli lįnanna.  Nś hlżtur žaš sama aš gilda.  Framtķšargreišsluflęšiš lękkar lķklegast eitthvaš, en ekki er vķst hversu mikiš.  Žaš veltur allt į veršbólgunni į lįnstķmanum.

Morgunblašiš fer yfir žį žrjį kosti sem einn bankamašur segir vera ķ stöšunni, en gleymir žeim sem viršist augljósastur.  Kostirnir sem bankamašurinn sér, er 1) aš borga allar veršbętur strax; 2) aš veršbętur leggist meš nżju lįni ofan į žaš lįn sem er fyrir (ž.e. ķ reynd sama fyrirkomulag og nś er); 3) aš óheimilt sé aš leggja veršbętur į höfušstól.  Fjórši kosturinn og sį sem lögin segja til um, er aš hver afborgun sé veršbętt lķkt og Gušbjörn lżsir ķ myndböndunum sķnum.  Žį er höfšustóllinn óveršbęttur, afborgunin fundin fyrir hvern gjalddaga og hśn sķšan veršbętt.  Žaš sem stendur žį śt af er hvernig į aš fara meš vextina, žar sem höfušstóllinn lękkar viš hverja afborgun en hękkar ekki eins og nśverandi fyrirkomulag segir til um.  Į žį aš veršbęta vextina lķka?

Stęrsta mįliš varšandi verštryggš lįn er žó óśtkljįš, ž.e. standast žau evrópskan neytendarétt?  Um žaš eru deildar meiningar, en ég ętla ekki aš fjalla um žaš nśna.


mbl.is Gętu žurft aš afskrifa milljarša
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Verštryggingin er ekki ólögleg, en hugsanlega ašferšin viš śtreikninga

Einhvers misskilnings viršist gęta varšandi kvörtun Hagsmunasamtaka heimilanna til umbošsmanns Alžingis.  Samtökin eru aš kvarta undan žeirri ašferšafręši aš bęta veršbótum ofan į höfušstól lįnsins, en samkvęmt lögfręšiįliti sem samtökin hafa ķ höndunum (og eru raunar bśin aš hafa ķ höndunum frį žvķ ķ janśar) žį heimila įkvęši laga žaš ekki heldur eingöngu aš greišslur séu veršbęttar.

Um hvaš snżst įgreiningurinn?

1.  Grein 4 ķ reglum Sešlabanka Ķslands nr. 492/2001 hafi ekki lagastoš, en žar segir m.a.:

Höfušstóll lįns breytist ķ hlutfalli viš breytingar į vķsitölu neysluveršs frį grunnvķsitölu til fyrsta gjalddaga og sķšan ķ hlutfalli viš breytingar į vķsitölunni milli gjalddaga. Skal höfušstóll lįns breytast į hverjum gjalddaga, įšur en vextir og afborgun eru reiknuš śt.

ž.e. undirsktrikaši textinn styšjist ekki viš nein lagaįkvęši.

2.  Aš brįšabirgšaįkvęši ķ lögum nr. 10/1961 um  Sešlabanka Ķslands (sett inn 1978) hafi falliš śr gildi ķ įrslok 1980.  Įkvęšiš hljóšar sem hér segir:

Vaxtaįkvaršanir į įrunum 1979 og 1980 skulu viš žaš mišašar, aš fyrir įrslok 1980 verši ķ įföngum komiš į verštryggingu sparifjįr og inn- og śtlįna, sbr. VII. kafla žessara laga um verštryggingu sparifjįr og lįnsfjįr. Meginreglan verši sś, aš höfušstóll skuldar breytist meš veršlagsžróun en jafnframt verši nafnvextir lękkašir.  Afborganir og vextir reiknist af veršbęttum höfušstól. Verštrygging verši reiknuš ķ hlutfalli viš veršbreytingar. Samhliša verštryggingu verši lįnstķmi almennt lengdur og skal setja um žetta efni almennar reglur, žar į mešal um heimildir til skuldabréfaskipta af žessu tilefni.

Takiš eftir aš įkvęšiš įtti eingöngu viš vaxtaįkvaršanir į įrunum 1979 og 1980 og hefur žvķ ekkert gildi eftir žaš.

3.  Aš brįšabirgšaįkvęši ķ lögum nr. 10/1961 hafi ekki haft stoš ķ lögunum sjįlfum, žar sem VII. kafli sem vķsaš er til er augljóslega ķ allt öšrum lögum, ž.e. um verštryggingu sparifjįr og lįnsfjįr, en ekki lögum nr. 10/1961.  Spurningin er žvķ hvort žetta brįšabirgšaįkvęši hafi nokkru sinni veriš gilt.

4.  Aš fyrri reglur SĶ um sama efni hafi ekki haft lagastoš, żmist alls ekki (sbr. liš 3), frį įrslokum 1980 (sbr. liš 2) eša frį žvķ aš lög nr. 36/1986 um Sešlabanka Ķslands tóku gildi, en brįšabirgšaįkvęšiš frį 1978 var ekki endurnżjaš ķ žeim.

Hvaša mįli skiptir žaš hvort veršbętur eru reiknašar į höfušstól annars vegar eša greišslur hins vegar?  Ég hef veriš aš skoša hver įhrifin eru og hef notaš viš žaš reiknivélar bankanna og Ķbśšalįnasjóšs annars vegar og hins vegar lķkön sem ég hef ašgang aš.  Auk žess er ég aš reyna aš bera saman raungreišslur og śtreikninga ķ samręmi viš reiknivélar banka og ĶLS.  Vandamįliš er, aš reiknivélar bankanna (Landsbankans og Arion banka, vél Ķslandsbanka var ekki tiltęk) sżna ašra nišurstöšu en vél ĶLS og munar žar talveršu žó notašar séu sömu forsendur.  Į ég eftir aš skoša betur ķ hverju žessi mismunur felst.

Gušbjörn Jónsson hefur birt žrjś myndbönd į YouTube, žar sem hann fer ķtarlega yfir sķna śtreikninga og fęr śt grķšarlegan mun eftir žvķ hvort hans ašferš er notuš eša reiknivél Landsbankans.  Vissulega notar hann żkta veršbólgu til aš sżna fram į muninn, en eingöngu viš mjög litla veršbólgu skiptir munurinn į ašferšafręšinni ekki mįli svo nokkru nemur.

Fyrsti hluti myndbands Gušbjörns

Annar hluti myndbands Gušbjörns

Žrišji hluti myndbands Gušbjörns

Hvort allt sé rétt sem kemur fram į myndböndunum hef ég ekki sannreynt, en skżringar Gušbjörns eru góšar svo langt sem žęr nį.


mbl.is Eignir ķ hęttu
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Nęsta sķša »

Höfundur

Marinó G. Njálsson
Marinó G. Njálsson
Upplýsingaöryggi og persónuvernd eru mínar ær og kýr, þó ég blaðri um allt og ekkert hér á blogginu. Er í Hagsmunasamtökum heimilanna og berst fyrir réttlæti fyrir heimili í landinu.  Loks er ég faggiltur leiðsögumaður.  Netfangið mitt er mgn@islandia.is og netfang fyrirtækisins oryggi@internet.is.

Heimsóknir

Flettingar

  • Ķ dag (25.10.): 1
  • Sl. sólarhring: 20
  • Sl. viku: 354
  • Frį upphafi: 1552473

Annaš

  • Innlit ķ dag: 1
  • Innlit sl. viku: 300
  • Gestir ķ dag: 1
  • IP-tölur ķ dag: 1

Uppfęrt į 3 mķn. fresti.
Skżringar

Okt. 2014
S M Ž M F F L
      1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband