Leita ķ fréttum mbl.is
Embla

Bloggfęrslur mįnašarins, janśar 2014

Ašeins af verštryggšum og óverštryggšum lįnum

Eins og fólki er ljóst, tókst meirihluta verštryggingarnefndarinnar og ganga žvert gegn skipunarbréfi sķnu.  Ein af röksemdum meirihlutans fyrir žvķ aš hunsa skipunarbréf sitt var, aš lįgtekjuhópar gętu įtt erfitt meš aš fį lįn/rįša viš fyrstu afborganir, ef verštryggingin vęri aflögš.  Samt fólst ein af fįu tillögum žeirra ķ žvķ aš gera fólki žaš ennžį erfišara! Ķ gęr birti ég fęrslu, žar sem ég benti į leiš framhjį žessum vanda.  Önnur rök meirihlutans voru aš erfitt yrši aš fį lįn meš hęfilegum vöxtum.  Ķ žessari fęrslu vil ég ašeins fjalla um žetta atriši.

Verštrygging hśsnęšislįna veršur aš leggjast af

Ein af grunnforsendum breytinga į hśsnęšislįnakerfinu er aš lįnin verši óverštryggš.  Įstęšan er einföld.  Ķ nśverandi verštryggšu kerfi gerist tvennt sem er mjög óęskilegt:

1.  Nišurgreišslu höfušstóls er żtt yfir į seinni gjalddaga lįnsins, sem žżšir aš lįntakar sem eiga hśsnęši ķ stuttan tķma, 10 įr eša skemur, sjį aldrei neinn įvinning af afborgunum sķnum, žar sem veršbętur sem bętast į eftirstöšvarnar éta upp įvinninginn af afborganahluta greišslunnar.  (Mišaš viš aš eign sé endurfjįrmögnuš viš eigendaskipti og aš lįn sé minnst til 20 įra.)

2.  Lįnveitandi veršur aš fjįrmagna sig langt, žar sem annars į hann į hęttu aš seinni tķma fjįrmögnun verši óhagstęšari en žau kjör sem lįntaki fékk.  Lįnveitandi lendir žį ķ sömu stöšu og lįntakinn, ž.e. aš eftirstöšvar hękka fyrri hluta lįnstķmans skuldabréfanna sem gefin voru śt til aš fjįrmagna śtlįnin, og of langur tķmi lķšur įšur en lįnveitandinn sér įvinning sinn af greišslum.  (Mišaš er viš aš greitt sé jafnt og žétt af skuldabréfunum sem eru til jafn langs tķma og śtlįnin.)

Rétt er aš benda į, aš Ķslendingar eiga hśsnęši almennt ķ frekar stuttan tķma.  Ég hef ekki nįkvęmar upplżsingar um hver žessi tķmi er, en hef séš nefnd innan viš 5 įr aš mešaltali.  Žetta er heldur styttri tķmi en t.d. ķ Noregi žar sem tķminn er 7-8 įr. 

Žessi stutti lįnstķmi er gullnįma fyrir lįnveitendur verštryggšra lįna, žar sem meš svona stuttum lįnstķma, žį mun lįntakinn aldrei nį aš greiša nišur eina einustu krónu af upprunalegum höfušstól lįnsins.  Sé lįniš greitt upp viš eigendaskipti, sem er ekki óalgengt, žį getur lįnveitandinn lįnaš peningana śt aftur, nema hvaš hann į hęrri upphęš til aš lįna śt ķ annaš skipti.  Höfušstóll lįns nr. 2 mun einnig byrja aš hękka fyrstu įrin.  Ķ töflunni er skošaš verštryggt lįn sem er upphaflega er upp į 20 m.kr. til 25 įra, en er gert upp į 5 įra fresti (viš eigendaskipti) og eftirstöšvarnar lįnašar śt aftur til 25 įra ķ hvert sinn.  Mišaš er viš 3,5% verštryggša vexti og aš veršbólgan allan lįnstķmann sé 3,9%.  Lįnveitandinn fjįrmagnar sig einu sinni til 25 įra og borgar 2,5% vexti.

20 m.kr. lįn til 25 įra   
 LįnsfjįrhęšEftirstöšvar eftir 5 įr

Žróun fjįrmögnun- arlįns

Greišslur lįntaka
1. lįn20,0 m.21,0 m.21,0 m.kr.6.631.098
2. lįn21,0 m.22,0 m.20,6 m.kr.6.950.617
3. lįn22,0 m.23,0 m.18,1 m.kr.7.285.530
4. lįn23,0 m.24,1 m.12,0 m.kr.7.636.586
5. lįn24,1 m.25,3 m.0,0 m.kr.8.004.552
Uppgreišsla ķ lok 5. lįns
  25.313.788
Heildargreišslur 45.205.278 61.822.171

Ég vona aš žetta skiljist. Heildargreišslur lįnveitandans eru 45,2 m.kr. vegna 20 m.kr. skuldabréfsins sem gefiš var śt til aš fjįrmagna upphaflega lįniš til hśsnęšiskaupandans.  (Mišaš er viš aš greitt sé mįnašarlega af skuldabréfinu.)  Lįntaki nr. 1 greišir 6,6 m.kr. ķ afborganir og vexti ķ 5 įr og sķšan eftirstöšvarnar upp į 21,0 m.kr. aš žessum 5 įrum loknum, žegar hann selur eignina.  Nęsti lįntaki fęr žessa 21,0 m.kr. aš lįni, greišir 6,95 m.kr. ķ afborganir og vexti ķ 5 įr og loks 22,0 m.kr. eftirstöšvar viš sölu.  Žannig gengur žetta koll af kolli, žar til lįntaki nr. 5 fęr 24,1 m.kr. aš lįni, greišir 8,0 m.kr. ķ afborganir og vexti og loks eftirstöšvar upp į 25,3 m.kr.  Alls fęr lįnveitandinn 61,8 m.kr. frį žessum fimm lįntökum į žessum 25 įrum.  Hagnašur lįnveitandans eru žvķ litlar 16,6 m.kr. eša 36,7%.  Ķmyndum okkur nś aš um 40 įra lįn hafi veriš aš ręša!

Aš žessu sést, aš verštryggš lįn geta veriš algjör gullnįma fyrir lįnveitendur geti žeir velt upphaflegu fjįrmögnun sinni eins og lżst er ķ dęminu aš ofan.  Er žvķ vel skiljanlegt, aš fjįrmįlafyrirtęki vilji ekki breyta kerfinu.  Auk žess mį bśast viš žvķ, a.m.k. ķ mešalįrferši, aš hśsnęšisverš haldi ekki ķ viš veršbólgu og žvķ mun eignarhluti eigandans lķklegast rżrna.  Žaš fer žó eftir skuldsetningarhlutfalli.

Óverštryggš fjįrmögnun og hśsnęšislįn

Meš žvķ aš taka upp óverštryggša fjįrmögnun hśsnęšislįna og žar meš óverštryggš śtlįn, žį vinnst margt.  Hafa skal žó ķ huga aš óverštryggš śtlįn verša alltaf meš endurskošunarįkvęši į vöxtum.  Förum ekki ķ neinar grafgötur meš žaš.  Einnig er ešlilegt aš gera rįš fyrir aš lįn séu gerš upp viš eigendaskipti, žó žaš sé aš sjįlfsögšu samningsatriši.  Aš žessu uppfylltu, žį geta lįnveitendur fjįrmagnaš sig til skamms tķma, 7 - 10 įra, jafnvel skemmri tķma, sbr. aš eigendaskipti verša aš mešaltali į 5 įra fresti.  Slķk fjįrmögnun mun ALLTAF leiša til lęgri fjįrmagnskostnašar/vaxta, en lįn til 40 įra, žar sem aušveldara er aš spį fyrir um žróun til skamms tķma, en langs.  (Žetta hafa veriš helstu rök fyrir verštryggšum lįnum, žar sem erfitt sé fyrir lįnveitendur aš fjįrmagna sig til 40 įra į óverštryggšum vöxtum.)  Nišurstašan veršur meiri stöšugleiki, žar sem lįnveitendur munu fjįrmagna sig mest į föstum vöxtum og geta žvķ einnig bošiš hagstęša fasta vexti til sinna lįntaka, žó svo aš lķklegast vilji žeir bjóša upp į fasta, breytilega og fljótandi vexti.

Meš žvķ aš stilla endurskošunarįkvęšum vaxta ķ lįnssamningum žannig, aš vextir endurskošist einu til tvisvar sinni į hverju 7-10 įra tķmabili, ž.e. žegar lįnveitandinn žarf aš endurfjįrmagn sig og į mišju tķmabili, žį getur lįnveitandinn aušveldlega bošiš upp į óverštryggš lįn til langs tķma.  Uppgreišslur lįna, įšur en lįnveitandinn žarf aš gera upp sķna fjįrmögnun, munu einfaldlega fara ķ nż śtlįn og žar meš draga śr žörf fyrir nżja fjįrmögnun.  Eša vega upp į móti žvķ, aš sumir lįntakar munu vilja greiša skerta afborgun, eins og ég lżsti ķ sķšustu fęrslu.

Lykilatriši ķ žessari leiš, er aš lįntaki geti aušveldlega fęrt sig į milli lįnveitenda.  Ž.e. hann geti endurfjįrmagnaš lįniš sitt įn teljandi kostnašar, ef hann telur t.d. bošašar vaxtabreytingar sér ekki hagstęšar eša ef annar lįnveitandi bżšur betri kjör.  Žegar ég segi įn teljandi kostnašar, žį žżšir žaš aš lįntökukostnašur sé föst, hęfileg upphęš, en ekki hlutfall af lįnsfjįrhęš.  Aš fjįrmįlafyrirtęki krefjist 1% lįnsfjįrhęšar ķ lįntökukostnaš er algjört rugl.  Eini kostnašurinn sem fjįrmįlafyrirtękiš į aš krefjast er sį kostnašur sem žaš veršur fyrir vegna afgreišslu lįnsumsóknar og skjalageršar.  Ķ sęmilega tęknivęddu fjįrmįlafyrirtęki žį ętti žessi kostnašur ekki aš vera meiri en 50.000 kr.  Annan kostnaš sem fjįrmįlafyrirtękiš hefur af lįnveitingunni, ž.e. fastur umsżslukostnašur, tapįhętta og uppgreišsluįhęttu, ętti fyrirtękiš aš taka ķ gegn um vaxtamun.  Į lifandi lįnamarkaši, žį eru engin rök fyrir žvķ aš lįntaki žurfi aš greiša uppgreišslugjald, önnur en til aš hindra samkeppni.  Eftir aš stimpilgjaldiš var fellt nišur af lįnaskjölum, žį eru nśverandi lįntöku- og uppgreišslugjöld oršin stęrsta hindrun fyrir skilvirkum hśsnęšislįnamarkaši, žar sem ešlileg samkeppni rķkir.

Eitt er rétt aš benda į, aš ekki gengur aš lįnveitandi fjįrmagni sig til skemmri tķma, en endurskošunarįkvęši vaxta ķ śtlįnasamningum segja til.

Samantekt

Verštryggš lįn sem greidd eru upp hlutfallslega snemma į lįnstķmanum, eru gullgeršarvél fyrir lįnveitandann aš žvķ gefnu aš hann komi peningunum strax ķ vinnu aftur.  Žar sem eignir skipta um eigendur aš jafnaši į innan viš 5 įra fresti žį eru fjįrmįlafyrirtęki aš gręša į tį og fingri į verštryggšum lįnum. Dęmi aš ofan sżnir 36,7% hagnaš į 25 įra lįni, sem gert er upp į 5 įra fresti.

Óverštryggš lįn er hęgt aš fjįrmagna til mun skemmri tķma, en verštryggš lįn.  Meš žvķ aš fjįrmagna žau til 7-10 įra ķ senn, er hęgt aš lękka verulega vexti žeirra og auka į stöšugleika.  Stęrsti kostur bęši óverštryggšra śtlįna og fjįrmögnunar, er aš bęši lįntaki og lįnveitandi lękka höfušstól skulda sinna meš hverri afborgun.  Til aš auka į samkeppni į hśsnęšislįnamarkaši, žį žurfa lįntökugjöld og uppgreišslugjöld ķ nśverandi formi aš falla nišur, en ķ stašinn koma gjöld sem eru föst krónutala og taka miš af raunverulegum kostnaši vegna lįntöku og uppgreišslu.


Öšruvķsi endurgreišsluašferš óverštryggšra lįna

Stóri dómur meirihluta verštryggingarnefndarinnar er fallinn.  Ég ętla aš mestu aš fjalla um skżrslu nefndarinnar ķ annarri fęrslu, en hér langar mig ašeins aš svara einu atriši.  Žaš er varšandi of hįa upphaflega greišslubyrši óverštryggšra lįn.  Nefndin viršist halda aš verši verštryggingin bönnuš, žį sé enginn annar kostur fyrir lįnveitendur en aš bjóša mjög óhagstęš óverštryggš lįn.  Nokkuš sem er ķ hrópandi andstöšu viš nśverandi framboš į óverštryggšum.

Žrenns konar form vaxta

Mešan ég sat ķ stjórn Hagsmunasamtaka heimilanna, žį kynntum viš okkur hśsnęšislįn ķ nokkrum löndum.  Danska kerfiš er mjög įhugavert, en hafa veršur ķ huga aš žaš byggir aš nokkru leiti į samspili viš skattkerfiš.  Ég er ekki aš sjį rķkissjóš hafa efni į žvķ kerfi ķ bili og lęt žvķ umfjöllun um žaš bķša betri tķma.

Norska kerfiš er hins vegar frekar einfalt (fyrir utan tenginguna viš skattkerfiš).  Ķ Noregi er hęgt aš velja um žrenns konar vexti (aš sjįlfsögšu óverštryggša), ž.e. fasta, breytilega og fljótandi.  Fastir vextir eru sem sagt óbreytilegir vextir ķ nokkur įr samkvęmt samkomulagi milli samningsašila.  Breytilegir vextir eru vextir sem geta breyst samkvęmt fyrirfram įkvešinni reglu, en lįnveitandi veršur aš tilkynna lįntaka um slķka breytingu meš góšum fyrirvara.  Og fljótandi vextir eru sķšan vextir sem geta breyst daglega samkvęmt LIBOR eša öšrum slķkum vķsitölum. 

Stóra mįliš er žó aš lįntakar hafa möguleika į aš fęra sig į milli vaxtakerfa samkvęmt sérstökum reglum. Žannig getur lįntaki meš fasta vexti breytt vaxtavišmišinu ķ fljótandi vexti, ef hann telur lķklegt aš slķkir vextir verši lęgri en föstu vextir.  Į sama hįtt gęti hann skipt yfir ķ fasta vexti, ef hann óttast aš óstöšugleiki sé framundan.

Öllum ašferšunum fylgir įhętta fyrir bįša ašila samningsins, en jafnframt hafa bįšir ašilar leišir til aš verja sig fyrir žeirri įhęttu.

Nż endurgreišsluašferš

Žaš sem ég vil samt gera aš meginefni žessarar fęrslu er öšruvķsi endurgreišsluašferš til aš vega upp į móti hęrri vaxtabyrši fyrstu įr lįnstķma.  Nefndin taldi nefnilega aš afnįm verštryggingarinnar yrši sumum lįntökum svo žungbęr žar sem žeir gętu ekki rįšiš viš upphafsgreišslubyrši lįnanna.

Hugmyndin sem ég vil setja hér fram er ķ sjįlfu sér einföld.  Fyrstu X įr lįnstķmans greišir lįntakinn lįniš einfaldlega hęgar nišur.  Žó yrši um fastar afborganir aš ręša.  Aš žessum X įrum lišnum hękkaši afborgunin, žannig aš hęgt vęri aš greiša lįniš upp į žvķ sem eftirlifši lįnstķmans.

Til aš skżra žetta śt er best aš taka dęmi.  Notaš er 20 m.kr. lįn til 20 įra meš 4% vöxtum.  Skošum fyrst hver greišslubyršin vęri įn lęgri afborgunar fyrstu įri.  20 m.kr. lįn til 20 įra greišist nišur um 1 m.kr. į įri.  Föst afborgun śt allan lįnstķmann er kr. 83.333 į mįnuši og fyrsta vaxtagreišsla er 20 m.kr. x 4% /12 = 66.667 kr. Žvķ er fyrsta greišsla kr. 150.000. Eftir eitt įr eru greiddar 146.666 kr., eftir tvö įr 143.333 kr. og lękkar upphęšin um 3.333 kr. į įri uns hśn endar ķ 83.601 kr. ķ 240. og sķšustu greišslu.  Vegna dęmisins fyrir nešan er rétt aš nefna aš greišsla nr. 85 (fyrsta greišsla į 8. įri) vęri 126.669 kr.

Nęst skulum viš prófa ašferšina, sem ég legg til, mišaš viš aš afborgun lękki ķ 7 įr um tiltekiš hlutfall.  Hér verša skošuš tvö hlutföll, ž.e. 50% og 25%, sem afborgun fyrstu 7 įrin skeršist af tölunni sem greidd vęri įn skeršingarinnar, ž.e. af 83.333 kr.

Skeršing 50%:  Žetta žżšir aš ķ stašinn fyrir aš greiša 1 m.kr. į įri fyrstu 7 įrin ķ afborgunarhluta, žį eru greiddar 500.000 kr. eša 41.667 kr. į mįnuši.  Fyrsta greišsla vęri žvķ 41.667 + 66.667 = 108.334 kr.  Žessi greišsla lękkaši helmingi hęgar į įri eša um 1.666,5 kr. og yrši žvķ greišslan 106.667,5 eftir įr og 105.001 kr. eftir tvö įr og komin nišur ķ 96.668,5 kr. ķ lok 7 įra tķmabilsins.  Eftirstöšvarnar stęšu ķ 16,5 m.kr., žegar hętt vęri aš skerša afborganirnar.  Fyrsta mįnašarlega greišsla į óskertum afborgunum (greišsla nr. 85) vęri žį 160.769 kr. og sķšasta afborgunin 106.122 kr.

Skeršing 25%:  Žetta žżšir aš įrleg afborgun veršur 750.000 kr. ķ stašinn fyrir 1 m.kr. og mįnašarleg afborgun veršur 62.500 kr.  Fyrsta greišsla er žvķ 62.500 + 66.667 = 129.167 kr., sś 85. vęri 143.718 kr. og sś sķšasta 94.866 kr.

Til samanburšar vęri fyrsta afborgun į verštryggšu jafngreišslulįni meš 2% vöxtum 101.344 kr. og sś sķšasta mišaš viš 2% veršbólgu 150.343 kr.  Greišsla nr. 85 vęri 116.412 kr.

Loks mį taka til samanburšar óverštryggt jafngreišslulįn meš 4% vöxtum įn skeršinga.  Slķkt lįn vęri meš fasta greišslu śt allan lįnstķmann upp į kr. 121.196 og heildargreišslur upp į 29,1 m.kr.

Žar sem óverštryggšir vextir eru jafnhįir verštryggšum vöxtum plśs veršbólgu, žį er heildargreišslubyršin svipuš ķ žessum fjórum dęmum, munurinn er žó ķ kringum 2 m.kr., žar sem óverštryggša lįniš įn skeršinga er meš lęgstu heildargreišslurnar 28,0 m.kr., en lįn meš 50% skeršingu fyrstu 7 įrin er meš hęstu heildargreišsluna 30,1 m.kr. eša örlķtiš hęrra en verštryggša jafngreišslulįniš sem var ķ 29,8 m.kr.

 

YfirlitFyrsti mįn.85. greišslaLokagreišslaHeildargreišsla
Óverštryggt lįn įn skeršinga150.000126.66983.601    28,0 m.kr.
50% skeršing ķ 7 įr108.334160.769106.122    30,3 m.kr.
25% skeršing ķ 7 įr129.167143.71894.866    29,2 m.kr.
Verštryggt jafngreišslulįn101.344116.412150.343    29,8 m.kr.
Óverštryggt jafngreišslulįn121.196121.196121.196    29,1 m.kr.

 

Aš sjįlfsögšu vęri hęgt aš vera meš hvaša skeršingarhlutfall sem er og lengra eša styttra skeršingartķmabil. Vextir og veršbólga var viljandi vališ lįgt, žar sem lįg veršbólga lętur verštryggš lįn lķta betur śt.  Žegar vextir óverštryggšra lįna voru hękkašir ķ 8%, verštryggšir vextir stilltir į 4% og veršbólga į 4%, žį hękkušu heildargreišslur vegna lįnanna sem hér segir (ķ töfluröš aš ofan):  36,0 m.kr; 40,6 m.kr.; 38,1 m.kr.; 44,4 m.kr. og 40,3 m.kr.  Tekiš skal fram aš Landsbankinn bżšur nśna 6,75% óverštryggša breytilega vexti og 3,5% verštryggša breytilega vexti ķ 4,2% veršbólgu. Sem sagt óverštryggšir vextir nį ekki samtölu verštryggšra vaxta og veršbólgu.

Markmišiš meš žessari hugmynd er aš sżna fram į aš lķka er hęgt aš laga greišslur óverštryggšra lįna meš jöfnum afborgunum aš greišslugetu lįntaka.  Svo eru lķka til óverštryggš jafngreišslulįn.


Skżrslan sem Įrni Pįll óskar eftir

Mér finnst žessi umręša um tillögur rķkisstjórnar Sigmundar Davķš Gunnlaugsson um śrręši vegna verštryggšra hśsnęšislįna alltaf verša furšulegri og furšulegri.  Įrni Pįll Įrnason, formašur Samfylkingarinnar og fyrrverandi rįšherra ķ rķkisstjórn Jóhönnu Siguršardóttur, krefst ķtrekaš aš fį upplżsingar um hvernig vęntanlegar ašgeršir rķkisstjórnar Sigmundar Davķšs Gunnlaugssonar mun skiptast nišur į tekjuhópa.  Alveg fķnt aš Įrni Pįll vilji fį upplżsingarnar, en hann hefši įtt aš bśa sjįlfur yfir žessum upplżsingum sem félagsmįlarįšherra og sķšar efnahags- og višskiptarįšherra.  En lįtum žaš liggja į milli hluta. 

Nś vill svo til aš haustiš 2010 skipaši rķkisstjórn Jóhönnu Siguršardóttur "sérfręšingahóp" til aš fara yfir skuldastöšu heimilanna.  Sat ég ķ hópnum fyrir hönd Hagsmunasamtaka heimilanna.  verkefni hópsins var aš fara yfir žęr hugmyndir sem settar höfšu veriš fram til lausnar vegna greišslu- og skuldaerfišleika heimilanna.  Ein leišin sem var skošuš, var flöt 15,5% lękkun į höfušstóli verštryggšra lįna. 

Hópurinn fékk fjįrmįlarįšuneytiš til aš framkvęma reikna śr hvernig upphęš lękkunar lįnanna um 15,5% kęmi śt mišaš viš tekjudreifingu.  Voru nišurstöšur žeirra śtreikninga birtar ķ skżrslu "sérfręšingahópsins", en hśn var birt meš pomp og prakt ķ Žjóšmenningarhśsinu 10. nóvember 2010 (ef ég man dagsetninguna rétt).  Žar sem upplżsingarnar eru birtar ķ myndriti ķ skżrslunni, žį birti ég hér tölurnar aš baki myndritinu:

Įrstekjur

Fjöldi heimila

Nišurfęrsla - mešaltal

Alls į tekjuhóp

500.000

597

2.361.520

1.409.827.395

1.000.000

687

2.490.428

1.710.924.169

1.500.000

1.170

2.210.041

2.585.748.328

2.000.000

2.450

1.984.571

4.862.199.463

2.500.000

5.425

1.695.285

9.196.922.735

3.000.000

5.500

2.001.550

11.008.524.913

3.500.000

5.892

2.185.560

12.877.317.819

4.000.000

5.522

2.273.166

12.552.422.038

4.500.000

5.070

2.443.281

12.387.436.546

5.000.000

4.609

2.476.317

11.413.345.858

5.500.000

4.719

2.587.177

12.208.889.224

6.000.000

4.782

2.638.176

12.615.756.822

6.500.000

4.626

2.783.975

12.878.668.076

7.000.000

4.106

2.915.411

11.970.679.409

7.500.000

3.626

2.985.480

10.825.350.314

8.000.000

2.828

3.114.597

8.808.080.202

8.500.000

2.176

3.109.478

6.766.224.896

9.000.000

1.820

3.219.787

5.860.013.210

9.500.000

1.314

3.132.935

4.116.676.160

10.000.000

1.028

3.219.297

3.309.437.669

10.500.000

798

3.233.848

2.580.610.609

11.000.000

674

3.418.390

2.303.995.190

11.500.000

529

3.419.573

1.808.954.373

12.000.000

376

3.061.643

1.151.177.631

12.500.000

348

3.308.227

1.151.262.893

13.000.000

274

3.675.223

1.007.011.064

13.500.000

200

3.369.944

673.988.712

14.000.000

156

3.299.385

514.704.009

>14.000.000

1.460

3.414.406

4.985.032.739

 

72.762

2.828.575

185.541.182.467

Alls reyndist 15,5% lękkun höfušstóls verštryggšra lįna leiša til žess aš lįn aš fjįrhęš 1.197 ma.kr. ęttu aš lękka um 185,5 ma.kr.  Mešaltal nišurfęrslu reiknašist til aš vera 2.828.575 kr., en sveiflur eftir tekjubilum voru frį -40% og upp ķ +30%.  Žar sem fjöldi ķ hópum er mjög mismunandi, žį er ekki hęgt aš gera beinan samanburš į milli hópa.  Sé allur hópurinn meš tekjur upp į 8,5 m.kr. og meira tekinn saman, žį er mešalleišrétting hans 14,8% yfir heildarmešaltali.

Žį höfum viš žaš.  Žeir tekjuhęstu hefšu fengiš meira ķ krónum tališ en žeir tekjulęgri.   Allir hefšu fengiš sama hlutfall af verštryggšu skuldunum, en žaš sem skiptir hins vegar žį tekjulęgri mestu mįli, er aš greišslubyrši lįnanna hefšu minnkaš meira sem hlutfall af tekjum.  Heimili meš 2,0 m.kr. ķ įrstekjur hefši samkvęmt žessu fengiš įrstekjur sķnar ķ lękkun lįnanna mešan heimiliš meš 9,5 m.kr. vęri aš fį žrišjung įrstekna sinna.

Jį, žeir tekjuhęstu fengju mest.  Eigum viš ekki aš segja sem betur fer.  Heldur vęri stašan furšuleg ķ žjóšfélaginu, ef heimili meš įrstekjur upp į 2.000.000 kr. skuldaši meira ķ hśsnęšislįnum, en heimili meš 8.000.000 kr.  Lķklegt er aš heimili meš litlar tekjur sé fįmennara en heimili meš hęrri tekjur.  Žetta er žó ekki einhlķtt.  Hjón meš börn hafa bęši žörf fyrir stęrra hśsnęši og hęrri tekjur en einstaklingur sem bżr einn.  Sé mišaš viš framfęrsluvišmiš velferšarrįšuneytisins, žį žurfa hjón meš tvö börn aš vera meš um 700.000 kr. į mįnuši til aš geta stašiš undir mešalneysluśtgjöldum, eins og rįšuneytiš hefur reiknaš žau (eša starfshópur į vegum rįšuneytisins gerši).  Raunar er žaš įhyggjuefni hvaš tekjulęgstu hóparnir žrķr eru meš hįar hśsnęšisskuldir sem hlutfall af tekjum.  Hér gęti veriš sś skekkja, aš veriš er aš nota tekjur įrsins 2009 sem segir ekki til um mešalheimilistekjur yfir lengra tķmabil.  Stöšu žessara hópa žarf aš skoša nįnar, eins og ég męlti meš ķ sķnu sérįliti, og hjįlpa žeim yfir erfišasta hjallann.

Hafa skal ķ huga aš tölurnar aš ofan voru fengnar śr skattskżrslum fyrir framtalsįriš 2009.  Upphęšir eru žvķ ekki žęr sömu og sérfręšingahópur nśverandi rķkisstjórnar vann meš.  Hlutföllin ęttu aš vera žau sömu.  Tölurnar aš ofan eru įn śrręša sem sķšar komu og ęttu žvķ aš sżna "hreina" leišréttingu mešan śrręši nśverandi rķkisstjórnar er ętlaš aš taka tillit til alls konar śrręša sem heimilin hafa fengiš.  Hęgt er aš skrifa langa ritgerš um hugmyndaaušgina aš baki žeirri hugsun, žar sem stęrsti hluti žeirra śrręša voru ašgeršir bankanna til aš skila til baka til višskiptavina sinna afslętti sem žeir fengu frį gömlu kennitölunni.


Höfundur

Marinó G. Njálsson
Marinó G. Njálsson
Upplýsingaöryggi og persónuvernd eru mínar ær og kýr, þó ég blaðri um allt og ekkert hér á blogginu. Er í Hagsmunasamtökum heimilanna og berst fyrir réttlæti fyrir heimili í landinu.  Loks er ég faggiltur leiðsögumaður.  Netfangið mitt er mgn@islandia.is og netfang fyrirtækisins oryggi@internet.is.

Heimsóknir

Flettingar

  • Ķ dag (21.10.): 5
  • Sl. sólarhring: 6
  • Sl. viku: 98
  • Frį upphafi: 1650562

Annaš

  • Innlit ķ dag: 3
  • Innlit sl. viku: 87
  • Gestir ķ dag: 3
  • IP-tölur ķ dag: 3

Uppfęrt į 3 mķn. fresti.
Skżringar

Okt. 2017
S M Ž M F F L
1 2 3 4 5 6 7
8 9 10 11 12 13 14
15 16 17 18 19 20 21
22 23 24 25 26 27 28
29 30 31        

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband