Leita ķ fréttum mbl.is
Embla

Bloggfęrslur mįnašarins, jśnķ 2009

Er rįšherrann aš verja hlutinn sinn?

Allar tölur um śtlįn sżna aš skuldabyrši heimila fer sķvaxandi.  Hvort sem męlt er śt frį tekjum, rįšstöfunartekjum eša eignum, skuldabyršin er komin ķ hęstu hęšir.  Hér kemur gott frumvarp ķ anda žess sem er viš lķši ķ mörgum löndum ķ kringum okkur sem m.a. mun stušla aš žvķ aš skuldabyrši heimilanna lękkar og śtlįnabrjįlęši bankanna er sett takmörk.  Hvaš gerist žį?  Jś, rįšherra, sem jafnframt er stofnfjįreigandi ķ BYR, sér frumvarpinu eitt og annaš til forįttu.  Ég get ekki annaš en velt žvķ fyrir mér hvort rįšherra sé aš verja hagsmuni kjósenda eša eigin hagsmuni sem stofnfjįreiganda.

Žaš jįkvęša viš žetta frumvarp er aš lįnastofnanir verša aš vera įbyrgari ķ śtlįnum.  100% lįn munu heyra sögunni til og jafnvel 80% bķlalįn fyrir nżjum bķlum.  (Viš vitum, jś, aš bķlinn lękkar um 20% ķ verši viš žaš aš vera ekiš śt af bķlastęši bķlaumbošsins.)  Žaš er bara jįkvętt, aš lįnveitendur verši aš taka įhęttuna meš lįntakendum.  Žaš er gjörsamlega fįrįnlegt, aš lįnveitendur geti haft meiri tryggingu, en žį eign sem žeir sjįlfir samžykktu aš taka aš veši.  Lįnasamningurinn var um tiltekna eign, en ekki allar eignir lįntakandans, hvaš žį tekjur hans um ókomna tķš, žó aš lįntakandinn vęri bśinn aš tapa eigninni sem sett var aš veši.

Kaupžing er ķ reynd bśiš aš višurkenna, aš vešlausi hluti vešlįna, ž.e. sį hluti lįnsins sem er umfram veršmęti eignarinnar, veršur lķklegast ekki innheimtur.  Ķbśšalįnasjóšur hefur gert žaš ķ mörg įr.  Nś er bara spurningin hvort fleiri fylgja ķ fótspor žessara ašila af sjįlfsdįšum eša vegna žess aš sjįlfsögš réttarbót verši aš lögum.

Verši frumvarp Lilju Mósesdóttur og fleiri aš lögum, žį fyrst veršur hęgt aš veršleggja lįnasöfn nżju bankanna og žį veršur hęgt aš hefja endurreisn heimilanna.  Žess vegna er naušsynlegt aš mįliš fįi skjóta afgreišslu į Alžingi og verši aš lögum į sumaržingi.


mbl.is Lįnshlutfalliš gęti hugsanlega lękkaš
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Ég neita aš vera kallašur óreišumašur śt af Icesave

Mér finnst hann furšulegur mįlflutningur Gylfa Magnśssonar.  Hann śthrópar Ķslendinga óreišumenn, ef viš göngumst ekki undir žann naušungarsamning sem Icesave samningurinn er.  Kannski aš blessašur mašurinn hafi ekki heyrt um įlit sešlabanka Frakklands og hįttsetts ašila innan sęnska sešlabankans (eša hvar žaš nś er).  Žessir ašilar hafa bent į, aš Tryggingasjóšurinn hafi EKKI veriš hugsašur til aš standa undir kerfishruni og žvķ vęri ósanngjarnt aš ętlast til žess aš Ķslendingar bęti tjóniš upp aš EUR 20.887 einir.

Mér vitanlega er ekki nein rķkisįbyrgš į Tryggingasjóši innistęšueigenda.  Įbyrgšin er hjį ašildarfyrirtękjum sjóšsins.  Vissulega į rķkiš hluta af žeim fyrirtękjum, en žó bara sum žeirra.  Landsbankinn, Kaupžing og Glitnir bera įbyrgš į sjóšnum ķ hlutfalli viš innlįn hjį žessum ašilum undanfarin įr.  Tryggingasjóšurinn į žvķ rķkari kröfu į žessa banka en hamskiptinga žeirra ķ formi rķkisbanka.  Hafi žeir ekki greitt inn ķ sjóšinn, eins og reglu kvįšu į um, žį žarf aš tryggja aš slķkar kröfur séu forgangskröfur.

Ég er einn af žeim sem višurkenna įbyrgš Tryggingasjóšsins gagnvart Icesave śt frį laganna hljóšan.  Ég fellst aftur ekki į žaš, aš ķslenskir skattgreišendur žurfi aš taka į sig 3-400 milljarša ķ vexti vegna žess aš Bretar og Hollendingar vilja fį 5,55% vexti af skuldinni.  Žaš er bara bull.

En aftur aš óreišumönnunum.  Hvernig fęr Gylfi žaš śt aš Ķslendingar séu óreišumenn, ef ekki er fallist į Icesave samninginn?  Žó samningurinn verši felldur, žį er ekki žar meš sagt, aš ekki verši geršur nżr hagstęšari samningur sem sķšar veršur samžykktur.  Óreišumennirnir ķ žessu mįli eru ekki hinn almenni Ķslendingur.  Viš skrifušum ekki upp į Icesave skuldbindingarnar.  Ég frįbiš mér allt tal um aš ég sé óreišumašur śt af Icesave.

Lįgkśrleg žykir mér sś stašhęfing rįšherrans, aš slęmt sé aš lķkjast Kśbu og sżnir skort į sögukunnįttu.  Kśba var blómlegt land, žar til "stórveldiš" Bandarķkin įkvaš fyrir um 50 įrum, aš stjórnvöld į Kśbu vęri žeim ekki žóknanleg.  Hiš mikla "stórveldi" įkvaš aš leggja efnahag eyjunnar ķ rśst, vegna žess aš Kśbverjar įkvįšu aš samžykkja ekki naušasamning "stórveldisins".  Kśbverjar bjuggu yfir nęgu stolti til aš hafna afarkostum "stórveldisins" og bśa frekar viš fįtękt. Allir sem hafa einhvern vott af sišferšiskennd višurkenna aš mešferš "stórveldisins", sem hagaš hefur sér eins og villingurinn į skólalóšinni, į nįgrönnum sķnum, er śt ķ hött.  Hér er um skipulagt einelti aš ręša og veršur "stórveldinu" ekki til sóma ķ sagnfręširitum framtķšarinnar. 

Frekar vil ég bśa į Kśbu noršursins, en žiggja afarkosti Breta og Hollendinga og annarra villinga, sem halda aš žeir séu meiri menn af žvķ aš žeir geta nķšst į 320 žśsund manna žjóš ķ ballarhafi.  Aš kalla okkur óreišumenn vegna žess aš viš viljum bjóša villingunum byrginn er furšulegu sleikjugangur.  Viš höfum ekki neitaš aš borga.  Viš viljum hafna žeim samningi sem er į boršinu.  Um žaš snżst mįliš. Svo skulum viš ekki gleyma žvķ, aš žetta eina prósent sem įtti aš renna ķ tryggingasjóšinn ķslenska, er lęgri upphęš, en stjórnvöld ķ Bretlandi og Hollandi hafa af innistęšunum į Icesave reikningunum ķ formi fjįrmagnstekjuskatts.


mbl.is Getum stašiš viš Icesave
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Vaxtamunur bankanna: Eru rökin röng?

Ég var aš lesa żtarlega fréttaskżringu Morgunblašsins į endurreisn bankanna og žeim vandamįlum sem žar er stašiš frammi fyrir.  Höfundurinn, Pétur Blöndal, listar upp fjögur atriši sem skipti mestu mįli, ž.e. misvęgi ķ gjaldeyrisjöfnuši bankanna, neikvęšum vaxtamismun, verštryggingarójafnvęgi og veršmatsóvissu.  Bent er į aš skuldahlišin į efnahagsreikningi nżju bankanna sé aš uppistöšu til innlendar innistęšur sem fęršar voru śr gömlu bönkunum, en eignahlišin sé aš mestu ķ erlendri mynt, eša um 60%, sem felst ķ lįnum til innlendra fyrirtękja og einstaklinga (heimila). 

Śt frį gjaldeyrisjöfnuši, žį er staša bankanna mjög slęm og standast žeir engan veginn kröfur Sešlabankans sem leyfa 10% misvęgi vegna einstakra mynta.  Žetta veldur vissulega miklum vanda, en greinarhöfundur telur vaxtamismuninn vera stęrra vandamįl.

Ég get ekki annaš en furšaš mig į žessari įlyktun greinarhöfundar um vaxtamismuninn.  Vissulega eru vextir gengisbundinna śtlįna lęgri en vextir innlendra innlįna.  Žar munar talsveršu.  Mįliš er aš žar sem skuldirnar eru innlendar, žį veršur greinarhöfundur og allir žeir sem vinna meš žessar tölur aš telja gengisbreytinguna frį lįntökudegi sem vexti.  Hafi ašili (fyrirtęki eša einstaklingur) fengiš lįn aš fjįrhęš kr. 10 milljónir ķ įrsbyrjun 2008 og gefum okkur aš žaš hafi hękkaš vegna gengisbreytinga ķ kr. 20 milljónir, žį hefur žetta lįn gefiš bankanum 100% įvöxtun umfram žį föstu vexti sem eru į lįninu.  Žaš er umtalsvert meira en žau u.ž.b. 30% sem innlįnin hafa kostaš.  Žaš er śt ķ hött aš miša vaxtamismuninn eingöngu viš vextina sem gengisbundnu lįnin bera, en vilja tengja bęši vexti og veršbętur viš innlendu innistęšurnar.  Horfa veršur į upphaflega höfušstól lįnanna og męla hvaš hann hefur hękkaš.

Ef skuldir bankanna vęru ķ erlendri mynt aš sömu upphęš og eignir žeirra, žį liti žetta allt öšruvķsi viš.  Žęr eru žaš ekki.  Žaš er mįliš.  Menn geta ekki sagt aš skuldahlišin hafi breyst į 18 mįnušum meš vöxtum og veršbótum, en sķšan hefur eignahlišin bara breyst ķ samręmi viš vextina.  Slķk rök standast ekki.  Mešan skuldirnar eru ķ ķslenskum krónum, žį veršur aš meta hękkun eignanna lķka ķ ķslenskum krónum og žaš mat veršur aš taka miš af eftirstöšvum lįnanna mišaš viš gengi į lįntökudegi.  Öll hękkun lįnsins umfram žį tölu er žvķ įvöxtun.  Aš segja eitthvaš annaš er śt ķ hött.  Menn geta ekki stillt annarri hlišinni žannig aš ekkert sé tekiš tillit til 100% hękkunar eignarinnar ķ ķslenskum krónum frį lįntökudegi.  Žó svo aš"vextirnir" hafi žegar komiš fram ķ bókhaldinu meš "markašsviršingu" lįnanna, žį innheimtast "vextirnir" ekki fyrr en greitt er af lįninu.  Fram aš žvķ er bara um "pappķrshagnaš" aš ręša, sem hefši getaš snśist og mun snśast upp ķ "pappķrstap" um leiš og krónan styrkist.  Žaš er žvķ bókhaldsašferšin sem er aš mynda vaxtamismuninn, en ekki raunverulega innheimtir vextir.  Žessum śtreikningum mętti žvķ t.d. "bjarga" meš žvķ aš hętta aš viš aš fęra lįnin upp til dagsgengis hinna erlendu gjaldmišla (enda er žaš hvort eš er bannaš samkvęmt lögum nr. 38/2001 um vexti og veršbętur).

Hafa skal ķ huga, aš nżju bankarnir munu žurfa aš afskrifa/gefa eftir hįar fjįrhęšir af śtlįnum sķnum.  Heyrst hefur aš andvirši śtlįna til fyrirtękja/lögašila sé innan viš 30% af nśverandi "markašsvirtum" höfušstóli lįnanna og samsvarandi tala vegna lįna til einstaklinga sé į bili 50-70%.  Mér sżnist (og grein Pétur stašfestir žaš) aš enginn hafi ķ raun gręnan grun um žaš hvers virši eignasöfnin eru.  Snyrtilegasta lausnin viršist vera aš nżju bankarnir yfirtaki lįnin ķ ķslenskum krónum mišaš viš gengi į śtgįfudegi og sķšan sé unniš śt frį žvķ.  Stór hluti žessara lįna er hvort eš er sokkinn kostnašur og žaš dregur śr lķkum bankanna į aš eitthvaš innheimtist aš halda til streitu "markašsvirtum" höfušstóli skuldanna. Meš žessu eru margar flugur slegnar ķ einu höggi.

Žetta leysir vandann varšandi gjaldeyrisjöfnušinn.  Žetta leysir vandann varšandi vaxtamuninn, žvķ innheimtist einhver gengismunur, žį fęrist hann sem vextir.  Žetta leysir mįliš varšandi mat į eignasöfnum.  Žaš vita žaš allir, aš žaš aš nota nśverandi gengi sem višmiš til aš meta stöšu eignasafna er bara sjįlfsmorš fyrir nżju bankana nema menn ętli aš stillta krónuna fasta ķ 180 kr. fyrir 1 evru um ókomna tķš eša aš japanska jeniš sé fest ķ 1,34 kr.  Gerist žaš, žį er hagkerfiš hvort eš er ķ rśst og hvorki fyrirtękin né heimilin ķ landinu eiga sér višreisnar von, hvaš žį bankarnir.

Óttist menn aš erlendir kröfuhafar setji sig upp į móti žessu, žį held ég aš žaš sé įstęšulaus ótti.  Horfum į žetta raunhęft.  Nżju bankarnir munu skulda gömlu bönkunum hįar fjįrhęšir, žegar uppgjöriš į sér loksins staš.  Gefum okkur aš žaš verši 270 milljaršar króna ķ staš 450 milljarša króna, ef markašsviršisašferšinni vęri beitt.  Ef fyrri leišin veršur farin, žį mun hagkerfiš rétta śr kśtnum og gengiš styrkjast og gefum okkar aš evran fari ķ 135 kr.  Žį hefur veršmęti skuldabréfanna vegna uppgjörsins skyndilega hękkaš śr 1,5 milljöršum evra ķ 2 milljarša evra og styrkist krónan frekar, žį gerir upphęšin ķ evrum ekkert annaš en aš hękka.  Ef viš förum hina leišina, žį er ekkert sem bendir til žess aš krónan rétti śr kśtnum.  Raunar er margt sem bendir til žess aš hśn haldist veik įfram og jafnvel veikist frekar.  230 kr. fyrir evruna er ekki langsótt nišurstaša.  450 milljaršarnir breytast žį śr žvķ aš vera 2,5 milljaršar evra ķ innan viš 2 milljarša evra.  Mišaš viš žessar forsendur hafa erlendir kröfuhafar žvķ meiri hag af žvķ aš gefa eftir nśna og vešja į styrkingu krónunnar, en žaš spila af hörku og hreinlega stušla aš veikingu hagkerfisins.

En aftur aš upphafinu.  Žaš skekkir verulega allan samanburš aš męla hękkun erlendra gjaldmišla inn ķ höfušstól löngu įšur en greišsla į sér staš.  Žaš er einmitt žannig bókhaldsašferšir sem komu okkur ķ žau spor sem viš erum ķ og raunar fjįrmįlakerfi heimsins.  Naušsynlegt er aš vķkja frį žeirri ašferšafręši og telja ekki vextina (hękkunina) fyrr en krónurnar koma ķ hśs.  (Bęndur hafa lengi haft žann siš aš telja žaš fé sem kemur af fjalli og er žaš góšur sišur.)  Įstęšan fyrir žvķ aš žaš sama į ekki viš um innlįnin, er aš veršbętur eru greiddar inn į innistęšur reglulega.  Peningarnir eru žvķ fęršir inn į reikningana og innistęšueigandinn getur nįlgast žį meš litlum fyrirvara.  Lįnveitandinn hann veršur aftur aš bķša žar til afborgun er komin į gjalddaga meš innheimta uppreiknaša hękkun afborgunarinnar vegna breytingar į dagsgengi.  Žessi grundvallarmunur breytir öllu.


Tölur Sešlabankans gefa ranga mynd - stašan er verri

Sé Jóhanna óįnęgš meš stöšu heimilanna samkvęmt tölum Sešlabankans, žį veršur hśn ennžį óįnęgšari, žegar hśn sér réttar tölur.  Ég hef legiš yfir žessum tölum undanfarnar 2 vikur og mešal annars komst af eftirfarandi:

1.  Tölur Sešlabankans ofmeta stórlega greišslugetur heimila meš lįgar og mešalhįar rįšstöfunartekjur.

2.  Sešlabankinn ofmetur greišslugetu heimila vegna hśsnęšislįna, ž.e. algengt er aš įętla aš allur hśsnęšiskostnašur žurfi aš vera undir 30% af rįšstöfunartekjum, en Sešlabankinn mišar viš aš greišslubyrši lįna žurfi aš vera undir 30% af rįšstöfunartekjum.

3.  Tölur Sešlabankans vanmeta žann fjölda sem eru ķ slęmum mįlum vegna gengisbundinna lįna, žar sem ekki er gerš tilraun til aš greina hver greišslubyrši lįnanna er žegar frystingu lżkur.  Hafa skal ķ huga aš milli 1.000 - 1.200 af 2.300 ašilum meš gengisbundin lįn hjį Kaupžingi eru meš lįnin sķn ķ frystingu.

4.  Tölur Sešlabankans sundurliša ekki greišslubyrši žeirra heimila meš lęgstu rįšstöfunartekjurnar og sżna žvķ ekki hvernig dreifingin er hjį žeim hópi sem stendur verst.

Ég hef skrifaš grein um žetta sem ég hef óskaš eftir birtingu į ķ Morgunblašinu.  Vonandi birtist hśn į allra nęstu dögum.  Annars mun ég birta hana hér į blogginu mķnu.   Nišurstöšur mķnar eru ķ grófum drįttum aš 36% heimila séu meš MJÖG ŽUNGA greišslubyrši, 18% meš ŽUNGA greišslubyrši og 46% séu ķ hvorugum af žessum hópum.  Žaš žżšir ekki sjįlfkrafa aš greišslubyršin sé višrįšanleg.

(Breytti "sżna" ķ "sundurliša" ķ töluliš 4 kl. 11:15 27.6.2009 og lagaši textann fyrir aftan "og" einnig til.)


mbl.is Frekari ašgeršir vegna skuldsettra heimila
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Dropinn holar steininn - Bankar og žingmenn hlusta į HH

Hagsmunasamtök heimilanna hafa barist fyrir žvķ af eldmóši frį žvķ aš samtökin voru stofnuš ķ janśar, aš komiš vęri til móts viš kröfur samtakanna um leišréttingu žeirra lįna sem blįsist hafa śt į undanförum tępum tveimur įrum.  Viš höfum beitt fyrir okkur alls konar rökum, en žau mikilvęgustu eru réttlęti, skynsemi og sokkinn kostnašur.  Nś viršist meš sem dropanum hafi tekist aš hola steininn.

Į fundi ķ gęr (mišvikudag) meš Finni Sveinbjörnssyni, bankastjóra Nżja Kaupžings, og Helga Bragasyni, lįnastjóra, kynntu žeir fyrir okkur ašferš sem Kaupžing bżšur višskiptavinum sķnum.  Ašferšin felst ķ žvķ aš lękka höfušstól yfirvešsettra skulda ķ 80% af vešhęfi/fasteignamatsverši og breyta öllum lįnum ķ verštryggš krónulįn, hįmark 30% til višbótar eru fęrš ķ svo kölluš BIŠLĮN og žaš sem umfram er veršur afskrifaš/gefiš eftir.  Bišlįnin eru óverštryggš og vaxtalaus til 2-3 įra, en aš žeim tķma lišnum er stašan endurmetin.  Endurmatiš getur m.a. leitt til žess aš um frekari eftirgjöf veršur aš ręša. Rök Kaupžings fyrir žvķ aš fara žessa leiš ķ stašinn fyrir aš vķsa öllum ķ greišsluašlögun, er fyrst og fremst hversu tķmafrek greišsluašlögunin er.  Višskiptavinir eiga ekki aš žurfa aš óttast aš koma verr śt śr žessu, žar sem Kaupžing hefur einhliša samžykkt fyrirvara um betri rétt neytenda samanber eftirfarandi yfirlżsingu į vef bankans:

Nżi Kaupžing banki lżsir žvķ yfir aš žeir višskiptavinir bankans sem undirrita skilmįlabreytingar hśsnęšislįna, t.d. vegna greišslujöfnunar og frystingar, fyrirgeri ekki réttindum sķnum til aš óska eftir öšrum śrręšum sķšar, ž.e. śrręšum sem žegar eru til stašar eša śrręšum sem bjóšast ķ framtķšinni, enda uppfylli žeir skilyrši fyrir nżtingu śrręšanna. Sama gildir um önnur réttindi sem neytendur kunna aš njóta samkvęmt lögum.

Annar banki er einnig (a.m.k. óopinberlega) byrjašur aš koma til móts viš skuldara.  Hans leiš er aš taka yfir yfirvešsettar eign og bjóša gamla eigandanum aš kaupa hana aftur meš 60-80% vešsetningu.  Žį er lįnum yfir žessu vešsetningarhlutfalli einfaldlega lyft af eigninni og žau afskrifuš.   Munurinn į žessum tveimur bönkum er aš annar mišar viš fasteignamatsverš, en hinn viš gildandi markašsverš.  Kaupžing įkvaš aš sögn Finns og Helga aš miša viš fasteignamatsverš vegna žess aš ekki sé til neitt "markašsverš" mišaš viš nśverandi įstand į fasteignamarkaši.

Mér sżnist žessar tvęr ašferšir geta falliš undir įkvęši reglugerša nr. 534/2009 sem ég fjalla um ķ fęrslunni Reglugerš um skattfrelsi eftirgjafar skulda nżtist ekki öllum.  Vissulega męttu žęr ganga lengra, ž.e. aš taka į vanda žeirra sem ekki eru yfirvešsettir en hafa lent ķ mikilli höfušstólshękkun į undanförnum tęplega tveimur įrum.

Tillaga Kaupžings er mjög ķ anda žeirrar tillögu sem ég setti fram 28. september og śtfęrši nįnar 7. október sl.  Get ég žvķ ekki veriš annaš en sįttur viš hana, eins langt og hśn nęr.  Žetta er ekki fullnašarsigur, en įn efa įfangasigur.

Veškrafa takmarkist viš veš

Lilja Mósesdóttir, Įlfheišur Ingadóttir, Björn Valur Gķslason, Žór Saari, Birgitta Jónsdóttir og Eygló Haršardóttir hafa lagt fram frumvarp til laga um breytingu į lögum um samningsveš, nr. 75/1997. Frumvarpiš er nįnast bara eftirfarandi setning:

Lįnveitanda sem veitir lįntaka lįn gegn veši ķ fasteign sem er ętluš til bśsetu samkvęmt įkvöršun skipulags- og byggingaryfirvalda er ekki heimilt aš leita fullnustu fyrir kröfu sinni ķ öšrum veršmętum lįntaka en vešinu nema krafa hafi oršiš til vegna saknęmra athafna eša meintra brota lįntaka į lįnareglum. Krafa lįnveitanda į lįntaka skal falla nišur ef andvirši vešsins sem fęst viš naušungarsölu nęgir ekki til greišslu hennar. Meš lįntaka er įtt viš einstakling. Meš lįnveitanda er įtt viš einstakling, lögašila eša ašra ašila sem veita fasteignavešlįn ķ atvinnuskyni.

Fari žetta ķ gegn er um mjög mikla réttarbót aš ręša fyrir skuldara og fagna frumvarpinu mjög.  Ég myndi žó telja aš naušsynlegt vęri aš žetta tęki til bķlalįna einnig.  Veršur spennandi aš sjį hvort frumvarpiš fįi nįš fyrir augum formanna stjórnarflokkanna, en eins og tekiš er fram ķ greinargerš, žį er frumvarpiš ķ samręmi viš samžykkt sķšasta landsfundar VG.

Žetta mįl er eitt af heitustu barįttumįlum Hagsmunasamtaka heimilanna og fögnum viš framkomu žess įkaflega.  Nś er bara tryggja framgang žess į žinginu.  Mišaš viš nż višhorf bankanna til yfirvešsettra eigna, žį er lag aš nį fram žessari sjįlfsögšu réttarbót.

Reglugerš um skattfrelsi eftirgjafar skulda nżtist ekki öllum

Fjįrmįlarįšuneytiš hefur gefiš śt reglugerš um skilyrši žess aš eftirgjöf skulda manna utan atvinnurekstrar teljist ekki til tekna o.fl. nr. 534/2009. Full įstęša er aš fagna hugsuninni sem liggur aš baki reglugeršinni og veršur hśn mikil réttarbót fyrirfjölmarga skuldara.  En eingöngu žį sem eru ķ verstri stöšu!  Skilinn er eftir stór hópur skuldara sem hefur mįtt žola mikinn órétt vegna stjórnlausrar hękkunar į höfušstóli lįna langt umfram žaš sem forsendur lįnasamninga geršu rįš fyrir.  Til žess aš njóta skattfrelsisins į sanngjarnri leišréttingu lįna, žį veršur fólk nefnilega aš vera komiš į vonarvöl.

Fyrst skal nefna, aš ķ 1. gr. er fest ķ reglugerš įralöng vištekin venja, ž.e. aš eftirgjöf skulda ķ tenglum viš naušasamninga og/eša naušungarsölu hefur (mér vitanlega) aldrei veriš tekjuskattskyld, aš minnsta kosti hjį einstaklingum en lķklegast ekki hjį fyrirtękjum.  Munurinn į einstaklingi og fyrirtęki er žó, aš fyrirtękiš į yfirleitt uppsafnaš tap, sem hęgt er aš nota į móti slķkri eftirgjöf, en einstaklingurinn ekki žrįtt fyrir aš lķklegast hefur heimilisreksturinn veriš ķ góšum mķnus mörg undangengin įr įšur en til eftirgjafarinnar kemur.

Žaš getur veriš aš skuldara hafi boriš hingaš til aš gefa eftirgjöf skuldar upp til skatts.  Slķkt hefur bara ekki veriš venja.  Fróšlegt vęri aš vita hve miklar skatttekjur rķkissjóšur hefur haft af slķkum mįlum undanfarin 10 įr.  Hugsanlega eru žęr einhverjar, en žį ķ mjög fįum mįlum.  Hér skortir mig žekkingu og žvķ vel žegiš, ef einhver meš betri vitneskju gęti lagt orš ķ belg.  En sé žetta rétt, sem ég segi, žį er meš reglugeršinni veriš aš rjśfa hefš. 

Greinin sem ég tel rjśfa hefšina, er grein 3. Žar segir:

Eftirgjöf skulda eša nišurfelling įbyrgšar telst ekki til skattskyldra tekna žótt formleg skilyrši 1. gr. séu ekki uppfyllt, ef sannaš er į fullnęgjandi hįtt aš eignir eru ekki til fyrir žeim. Žaš telst sannaš aš eignir eru ekki til fyrir skuldum žegar geršar hafa veriš ķtrekašar įrangurslausar innheimtutilraunir, žar meš įrangurslaust fjįrnįm eša allar eignir skuldara eru metnar yfirvešsettar og fullvķst tališ aš skuldari og eftir atvikum maki séu ófęr til greišslu.

Skilyrši eftirgjafar skv. 1. mgr. er aš fyrir liggi meš formlegum hętti aš skuld eša įbyrgš hafi veriš gefin eftir samkvęmt hlutlęgu mati į fjįrhagsstöšu skuldara, og eftir atvikum maka hans, sem sżni aš engar eignir séu til fyrir skuldum og aflahęfi sé verulega skert til greišslu skulda aš hluta eša öllu leyti žegar įkvöršun um eftirgjöf er tekin. Einhliša įkvöršun kröfuhafa er ekki nęgileg ķ žessu sambandi heldur skal hśn studd  gögnum hans eša til žess bęrra ašila.

Žaš eru žessi orš:  "Žaš telst sannaš aš eignir eru ekki til fyrir skuldum žegar geršar hafa veriš ķtrekašar įrangurslausar innheimtutilraunir, žar meš įrangurslaust fjįrnįm eša allar eignir skuldara eru metnar yfirvešsettar og fullvķst tališ aš skuldari og eftir atvikum maki séu ófęr til greišslu."  Skipta mį žessu upp ķ nokkra OG/EŠA liši:

1.  Ķtrekašar įrangurslausar innheimtutilraunir, žar meš įrangurslaust fjįrnįm:  Ekki er gefinn kostur į samningum milli ašila um mįl įn žess aš įrangurslaust fjįrnįm hafi fariš fram.  Mįl žurfa aš fara ķ ašfaraferli įšur en hęgt er aš semja um eftirgjöf, sem nżtur skattfrelsis.  Žetta hefur aldrei žurft įšur.  Kröfuhafi hefur hingaš til getaš gefiš kröfu sķna eftir, svo sem afskrifaš eša lękkaš höfušstól, įn žess aš kröfugreišandi hafi žurft aš greiša tekjuskatt af eftirgjöfinni.

2.  Allar eignir skuldara eru metnar yfirvešsettar..:  Hvaš meš žį sem tóku lįn sem samsvaraši t.d. 30% af vešhęfi fasteignarinnar og er nś komiš upp ķ 70% af vešhęfi vegna annars vegar hękkunar į höfušstóli og hins vegar lękkunar į fasteignaverši?  Į žetta fólk aš žurfa aš sętta sig viš aš žurfa aš bera hękkunina bótalaust eša greiša annars tekjuskatt af sanngjarnri leišréttingu lįna sinna?

3.  ..og fullvķst tališ aš skuldari og eftir atvikum maki séu ófęr til greišslu:  Žaš er sem sagt ekki nóg meš aš fólk eigi ekkert lengur eigiš fé ķ fasteigninni sinni, heldur veršur žaš aš vera ófęrt um aš greiša.  Žarna hefši veriš nóg aš fólk sé ófęrt um aš greiša. 

Raunar ętti aš vera nóg, aš greišslubyrši hafi aukist verulega, skuldabyrši hafi aukist verulega eša aš innheimtuašgeršir hafi ekki boriš įrangur.  Śtfęrsluna er ešlilegt aš leggja ķ hendur kröfuhafa, žvķ žaš er aš lokum kröfuhafinn sem žarf aš skera śr hvort betra sé aš veita viškomandi skuldara eftirgjöf eša ekki, sem gęti m.a. fališ ķ sér aš setja hann ķ žrot og lįta tilvonandi kaupanda njóta afskriftanna.

Nś verši frumvarp Lilju Mósesdóttur og fleiri um aš ekki megi gera kröfu ķ ašrar eignir skuldara, en žaš veš sem lagt er undir:

Lįnveitanda sem veitir lįntaka lįn gegn veši ķ fasteign sem er ętluš til bśsetu samkvęmt įkvöršun skipulags- og byggingaryfirvalda er ekki heimilt aš leita fullnustu fyrir kröfu sinni ķ öšrum veršmętum lįntaka en vešinu nema krafa hafi oršiš til vegna saknęmra athafna eša meintra brota lįntaka į lįnareglum. Krafa lįnveitanda į lįntaka skal falla nišur ef andvirši vešsins sem fęst viš naušungarsölu nęgir ekki til greišslu hennar. Meš lįntaka er įtt viš einstakling. Meš lįnveitanda er įtt viš einstakling, lögašila eša ašra ašila sem veita fasteignavešlįn ķ atvinnuskyni.

Fari žetta ķ gegn er um mjög mikla réttarbót aš ręša fyrir skuldara.  Ég myndi žó telja aš naušsynlegt vęri aš žetta tęki til bķlalįna einnig.

Loks mį benda į reglugerš nr. 119/2003 um mešferš krafna Ķbśšalįnasjóšs sem glataš hafa veštryggingu.  Ķ henni er lżst heimildum ĶLS til aš koma til móts viš skuldara, sem misst hafa eignir sķnar į naušungarsölu, til aš lękka höfušstól lįna sem eftir standa til jafns viš innborganir skuldara og aš fella eftirstöšvar nišur aš 5 įrum lišnum.  Fróšlegt vęri aš vita hve margir hafi nżtt sér žetta śrręši og hvort žeir sem nżttu sér žaš hafi gefiš eftirgjöfina upp til skatts.


Hryšjuverkalög vegna žess aš Ķslendingum tókst ekki į 24 tķmum aš sannfęra Breta

Hvers konar bull er žetta ķ Bretum?  Hér er greinilega komin haldgóš rök fyrir žvķ aš fara ķ mįl viš bresk stjórnvöld fyrir valdnķšslu og vanhęfi.  Breska fjįrmįlarįšuneytiš segir "aš ekki hafi fengist skżr svör frį ķslenskum stjórnvöldum um hvernig Ķsland ętlaši aš axla skuldbindingar sķnar vegna innlįnsreikninga ķslensku bankanna ķ Bretlandi".  Mér sżnist žetta sanna aš Bretar eru eigingjarnir og sjįlfhverfir.  Vegna žess aš ekki vannst tķmi til aš gefa žeim fullnęgjandi svar mešan allt brann į Ķslandi, žį "neyddust" žeir til aš nżta hryšjuverkalög og frysta eignir Landsbankans ķ Bretlandi.  Žaš var ekki einu sinni gefinn kostur į umręšum sišmenntašra žjóša.  Ég held varla aš žetta fari vel ķ ķslenska žingmenn sem eiga aš fjalla um Icesave samninginn į nęstu vikum.
mbl.is Bresk stjórnvöld verja hryšjuverkalögin
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

8% hįtekjuskattur, en 27% "lķfeyrisžegaskattur"

Ég skrifaši fęrslu um žetta fyrr ķ kvöld.  Sjį: 

Bandormurinn er ómerkileg įrįs į žį sem minnst mega sķn

Samkvęmt mķnum śtreikningi žį fela tillögur rķkisstjórnarinnar ķ sér allt aš 27% "lķfeyrisžegarskatt".  Jį, 27% mešan hįtekjuhópurinn greišir 8% og ašrir ekki neitt.

Jafnašarmennska Samfylkingarinnar į sér engan lķka.


mbl.is ÖBĶ: Sišlaus tekjulękkun
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Bandormurinn er ómerkileg įrįs į žį sem minnst mega sķn

Hśn er sérkennileg forgangsröšun rķkisstjórnarinnar, žegar kemur aš nišurskurši rķkisśtgjalda.  Fyrsti hópurinn sem rįšist er į meš nišurskuršarhnķfnum er gamla fólkiš og öryrkjarnir.  Sį skattur sem žessir hópar žurfa aš sitja uppi meš er ekki 8%, eins og žeir tekjuhįu žurfa aš bera.  Nei, hann męlist ķ tugum prósenta.  Jį, žau eru lķtilmannleg rįšin sem jafnmenn og félagshyggjuöflin bśa yfir.

Frķtekjumark ellilķfeyrisžegar er skert um 60%!  Jį, 60% og ekki er lengur hęgt aš "telja 60% af atvinnutekjum til tekna viš śtreikning tekjutryggingar".   Žessi 60% eiga nś aš skerša tekjutryggingu sem nemur 38,35% og žaš er ekki gert eftir skatta, heldur įšur en skattar eru reiknašir.  Sį sem hefur nżtt sér upphęšina aš fullu, ž.e. jafngildi 100.000 į mįnuši, er skattlagšur sem nemur 38.35% af 60.000 kr. eša sem nemur 23.010 kr. į mįnuši.  Žessi einstaklingur fęr žvķ 23% "ellilķfeyrisžegaskatt" į 100.000 kr. tekjur.  Jį, žau eru breiš bökin sem ellilķfeyrisžegarnir hafa.  Hver įhrifin verša af žvķ aš afnema möguleikann į žvķ aš "telja 60% af atvinnutekjum til tekna viš śtreikning tekjutryggingar" er óljós ķ krónum tališ en "lķfeyrisžegaskatturinn" er 23%.

Og eins og žessu sé žį lokiš.  Nei, aldeilis ekki.  Greišslur śr "skyldubundnum atvinnutengdum lķfeyrissjóšum" undir 300.000 kr. skertu ekki tekjutryggingu įšur, en nś į aš lękka žessa upphęš um 60%!  Aftur er skellt 23% "lķfeyrisžegaskatti" į tekjur žeirra sem hafa minnst milli handanna.

Śps!  Ķ brįšabirgšaįkvęši V. viš bandorminn er lętt inn nżrri skeršingu.  Skeršing vegna tekna er hękkuš śr 38,35% ķ 45%, žannig aš skatturinn er ekki 23% heldur er "lķfeyrisžegaskatturinn" 27%.  Er ekki ķ lagi hjį félagsmįlarįšherra?  Į žaš aš vera réttlęting aš žetta var svona 2007.  Hęttiš žessu bulli og takiš ykkur saman ķ andlitinu.  Kannski vęri rétt aš skikka žį sem samžykkja žessa vitleysu til aš lifa į žeim tekjum žaš ętlar öšrum.

Nś aldurtengd örorka į aš skeršast.  Höfum ķ huga aš sį hluti hópsins, sem kemur verst śt śr žessu, eru žeir sem greindust fyrst meš örorku og hafa žvķ lengst veriš öryrkjar.  Žetta er fólkiš sem į minnst réttindi ķ lķfeyrissjóšum og fį minnstar greišslur vegna örorku sinnar.  Furšuleg er forgangsröšunin. 

Ég veit ekki alveg hvaš félagsmįlarįšherra gengur til meš žessu, en Jóhönnu Siguršardóttur hlżtur aš svķša aš sjį sķna fyrrverandi skjólstęšinga eiga aš borga brśsann.   Samkvęmt öllum gögnum er žetta sį tekjuhópur sem stendur verst.  Ķ nżlegum tölum Sešlabankans, žį er žetta sį hópur sem er meš hęstu greišslubyrši sem hlutfall af tekjum.  Aš öllum lķkindum er žetta sį hópur, sem varla getur séš sér farborša.  Ég spyr bara:  Er žaš markmiš rķkisstjórnarinnar aš auka į örbirgšina mešal žessa hóps? 

Gleyma menn žvķ, aš į annan tug žśsunda ellilķfeyrisžega tapaši stórum hluta aš ęvisparnaši sķnum viš fall bankanna.  Fólk sem hafši safnaš af eljusemi og fylgt góšum rįšum um aš leggja sparnašinn ķ "trygg" hlutabréf bankanna.  Fyrst er žaš svipt eigum sķnum og sķšan eru tekjurnar skornar nišur fyrir hungurmörk.

En hvaš žżša žessar skeršingar hjį lķfeyrisžegum ķ krónum og aurum?  Rķkissjóšur ętlar aš spara sér 1.830 milljónir į žessu įri og 3.650 milljónir į nęsta įri eša alls 5.480 milljarša į tveimur įrum.  Auk žess į aš spara 1.000 milljónir ķ barnabętur og 3.040 milljónir ķ sjśkratryggingar, žó ekki sé skżrt śt ķ lögunum hvernig žęr tölur eru fengnar! Til samanburšar er įętlaš aš hįtekjuskattur hafi svipuš įhrif og "lķfeyrisžegaskatturinn".  Fólkiš sem minnst mį sķn į aš bera jafnmiklar byršar og žaš sem hęstar tekjurnar hefur.  Hśn er stórmerkileg žessi jafnašarmennska Samfylkingarinnar!

Ég verš aš višurkenna, aš ég veit ekki hverju rķkisstjórnin ętlar aš įorka meš sumum af žessum skeršingum hjį lķfeyrisžegum.  Margir žeirra standa verulega höllum fęti ķ samfélaginu og meš žessu ašgeršum er staša žeirra gerš ennžį verri.  Žaš eru takmörk fyrir žvķ hversu oft er hęgt aš hafa nśšlur og spagettķ ķ matinn, en fyrir mörgum liggur ekki annaš fyrir.  Greišslubyrši lįna hefur hękkaš mikiš og žaš hefur flest allt annaš gert lķka.  Samkvęmt upplżsingum frį Sešlabankanum greiša tekjulęgstu hóparnir ķ žjóšfélaginu hlutfallslega mest af tekjum sķnum ķ afborganir af föstum lįnum.  Einstaklingur sem er meš 150 žśsund ķ rįšstöfunartekjur og greišir 30% ķ fastar greišslur lįna mį ekki viš žvķ aš tekjurnar skeršist nokkurn skapašan hlut.  Hjón (t.d. ellilķfeyrisžegar) meš 250 žśsund ķ rįšstöfunartekjur og 30% greišslubyrši mega heldur ekki viš skeršingu.  Samt gerir rķkisstjórnin rįš fyrir aš žetta fólk eigi aš lifa į lęgri tekjum en įšur.

Samkvęmt tölum Sešlabanka Ķslands eru um 50% žeirra sem eru meš rįšstöfunartekjur į bilinu 150 - 250 žśsund į mįnuši aš greiša meira en 30% af rįšstöfunartekjum sķnum ķ fastar afborganir lįna.  Ekki er vitaš hver stašan er hjį žeim allra tekjulęgstu, žar sem Sešlabankinn birti ekki žęr tölur!  Nś segir einhver aš ekki séu žaš mörg heimili meš undir 250 žśsund ķ rįšstöfunartekjur, en žaš er rangt.  Samkvęmt tölum Sešlabanka Ķslands voru 49% heimila ķ śttekt Sešlabankans um stöšu heimilanna meš 250 žśsund eša minna ķ rįšstöfunartekjur į mįnuši ķ febrśar 2009.  Jį, 49% heimila voru ķ tveimur lęgstu tekjuhópum žjóšfélagsins.  Önnur 17% voru meš rįšstöfunartekjur į bilinu 250 - 350 žśsund.  Žaš viršast helst vera hjón meš börn sem nį žvķ aš vera meš 500 žśsund eša meira ķ rįšstöfunartekjur, en helmingur žeirra nį žeim tekjum.

Śrręši rķkisstjórnarinnar er alvarlega ašför aš velferšarkerfinu.  Śrręšin leggja fjölmargar nżjar fįtęktargildrur ķ leiš žeirra sem eru į fullu aš foršast žęr sem fyrir eru.  Ég skil vel aš loka žurfi fjįrlagagati žessa įrs og nęstu įra, en ķ žetta sinn helgar tilgangurinn ekki mešališ.  Žaš hljóta aš vera ašrar leišir til aš nį ķ žessa 5,4 milljarša en aš nķšast į žeim sem minnst mega sķn.


Skoša žarf skyldur SPRON (og Frjįlsa) til upplżsingagjafar

Žaš er nokkuš flóknara aš slķta sparisjóši eša banka en öšrum fyrirtękjum.  Liggur munurinn ķ žeim upplżsingum sem fjįrmįlafyrirtęki mešhöndlar fyrir višskiptavini sķna.  Ķ flestum tilfellum er um aš ręša upplżsingar sem žurfa ekki ašeins aš vera tiltękar heldur einnig rekjanlegar lögum samkvęmt.  Żmis lög gera kröfu um slķkt, m.a. žar nefna skattalög, lög sem kennd eru viš MiFID eša gagnsęi ķ fjįrmįlafęrslum og sķšan lög til varnar peningažvętti.

SPRON er fyrsta fjįrmįlafyrirtęki sem óskaš er eftir slitum į hér į landi og hefur svona rķka upplżsingaskyldu.  Įšur hafa sparisjóšir veriš yfirteknir og bankar sameinašir, en eftir žvķ sem ég best veit eru ekki fordęmi fyrir slitum fjįrmįlafyrirtękis į borš viš SPRON. Af žeirri įstęšu er ekki vķst aš menn hafi velt žessu öllu fyrir sér.  A.m.k. komst ég aš žvķ um daginn, aš ekki voru lengur tiltękar upplżsingar į rafręnu formi sem ég žurfti aš grķpa til viš vegna uppgjörs į viršisaukaskatti.  Ķ vištölum viš fólk komst ég aš žvķ aš fjölmargir ašrir voru ķ sömu sporum.

Įšur en til slita fyrirtękisins kemur veršur aš huga aš žessum mįlum og finna višunandi lausn.  Hśn gęti t.d. falist ķ žvķ aš Teris tęki aš sér aš veita įfram uppflettiašgang aš upplżsingum višskiptavina SPRON.  Žaš ętti varla aš vera svo flókiš mįl, žó vissulega hafi žaš oršiš flóknara viš žaš žegar ašgangi aš Heimabanka SPRON var lokaš fyrir nokkrum vikum.

Vissulega er žaš į įbyrgš hvers og eins aš halda eftir fullnęgjandi upplżsingum til aš hęgt sé aš framkvęma skattauppgjör, en rekjanleikareglur spila žarna inn ķ. Kostnašurinn viš aš halda ašgengi aš upplżsingum ķ gengum vefforrit getur varla veriš žaš mikill aš ekki sé hęgt aš bjóša slķka žjónustu.  Fyrir utan aš žaš vęri stórt skref aftur į bak ķ sjįlfvirknivęšingu skattframtala, ef stór hópur framteljenda žarf allt ķ einu aš taka upp gamla lagiš viš skattauppgjör.

Sem sérfręšingur ķ öryggi upplżsinga, žį tel ég naušsynlegt aš žessum mįlum veriš komiš fyrir į višunandi hįtt.  Hafa skal ķ huga aš upplżsingaöryggi snżst um meira en leynd og trśnaš.  Žaš nęr nefnilega lķka til žess aš réttar upplżsingar séu notašar og aš žeir sem til žess hafa heimild geti nįlgast upplżsingarnar.

(Efni fęrslunnar į einnig viš um Frjįlsa fjįrfestingabankann, sem lķka hefur óskaš eftir slitamešferš, sjį Frjįlsi sękir um slitamešferš)


mbl.is SPRON sękir um slitamešferš
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Nęsta sķša »

Höfundur

Marinó G. Njálsson
Marinó G. Njálsson
Upplýsingaöryggi og persónuvernd eru mínar ær og kýr, þó ég blaðri um allt og ekkert hér á blogginu. Er í Hagsmunasamtökum heimilanna og berst fyrir réttlæti fyrir heimili í landinu.  Loks er ég faggiltur leiðsögumaður.  Netfangið mitt er mgn@islandia.is og netfang fyrirtækisins oryggi@internet.is.

Heimsóknir

Flettingar

  • Ķ dag (17.8.): 0
  • Sl. sólarhring: 15
  • Sl. viku: 143
  • Frį upphafi: 1648834

Annaš

  • Innlit ķ dag: 0
  • Innlit sl. viku: 97
  • Gestir ķ dag: 0
  • IP-tölur ķ dag: 0

Uppfęrt į 3 mķn. fresti.
Skżringar

Įgśst 2017
S M Ž M F F L
    1 2 3 4 5
6 7 8 9 10 11 12
13 14 15 16 17 18 19
20 21 22 23 24 25 26
27 28 29 30 31    

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband