Leita ķ fréttum mbl.is
Embla

Bloggfęrslur mįnašarins, jśnķ 2012

Hugmynd um sęstreng er hęttuleg skżjaborg viš nśverandi ašstęšur

Mér finnst žessi hugmynd um rafmagnssęstreng til Bretlands eša meginlands Evrópu vera dęmi um įkaflega hęttulegar skżjaborgir.  Sérstaklega viš nśverandi ašstęšur.

Óhemju mikill kostnašur

Segjum sem svo aš verkefniš verši tališ hagkvęmt, žį žarf aš reisa virkjanir hér į landi sem jafngilda allri žeirri raforkuframleišslu sem fyrir er ķ landinu.  Kostnašurinn viš žessar virkjanir vęri lķklegast į bilinu 700 - 800 ma.kr., ef ekki meira, mišaš viš aš žrefaldan kostnaš viš Kįrahnjśkastķflu og Fljótsdalsvirkjun framreiknašur mišaš viš veršlagsžróun.  (Ętti kannski aš nota fjórfaldan kostnaš, žar sem orkuvinnslugeta Fljótsdalsvirkjunar er 4.800 GWst, en talaš hefur veriš um aš afhenda 17.000 GWst sem mišaš viš orkutap į leišinni krefst aš framleiša žarf um 18.600 GWst.)  Sķšan eru žaš raflķnur frį žessum virkjunum aš žeim mannvirkjum, žar sem strengurinn fer ķ hafiš.  Vissulega mun lęgri kostnašur en viš virkjanirnar, en meš kröfu um jaršstrengi į viškvęmum svęšum og nįlęgt byggš, žį skulum viš skjóta į 100 ma.kr.  Fer žó eftir žvķ um hve langan veg žarf aš leggja lķnurnar.  Loks er žaš tengivirkiš sem kostar örugglega einhverja 50 - 100 ma.kr. įn žess aš ég hafi nokkra hugmynd um žaš.  Sé fariš ķ hęrri tölurnar, žį gerir žetta 1.000 ma.kr. eša um 60% af nśverandi vergri landsframleišslu. 

Ég geri rįš fyrir aš kaupendur leggi sęstrengina ( reikna meš tveimur žvķ ekki er hęgt aš treysta į einn), en annars er kostnašurinn viš žį mjög lķklega lķka um 650 ma.kr. (Mišaš er viš 1m. EUR į hvern kķlómetra og aš lagšir verši 4.000 km af streng.) 

Mišaš viš aš Ķslendingar leggi strengina, žį veršur kostnašurinn viš žetta ęvintżri um 1.650 ma.kr.  Gerum sķšan rįš fyrir aš vextir af framkvęmdalįnum verši um 5% og rekstrarkostnašur um 7% į įri.   Reiknum nęst meš žvķ aš afskrifa žurfi öll herlegheitin į 20 įrum. 

Samkvęmt forsendum mķnum vęri heildarkostnašur į 20 įrum 4.785 ma.kr.

Tekjuhlišin, aušlindagjald og aršsemiskrafa

Žį er žaš tekjuhlišin.  Gefum okkur aš hęgt verši aš selja 17.000 GWst (gķgawattstundir) į įri, ž.e. žetta er afhent orka į meginlandi Evrópu og žvķ bśiš aš taka tillit til orkutaps ķ sęstrengjum.  Mišaš viš 6% tap um sęstrenginn og 3% hér innanlands, žį žarf framleišslan aš vera um 18.600 GWst., eins og įšur segir. 

Lagt veršur aušlingagjald į orkusöluna.  Gerum rįš fyrir aš žaš yrši hógvęrt eša 5% af heildartekjum.  Loks er rétt aš gera rįš fyrir aršsemiskröfu Landsvirkjunar og notum žaš 8% (tala sem nśverandi forstjóri Landsvirkjunar hefur nefnt).  Til aš standa undir ofangreindum 4.785 ma.kr., greiša 5% aušlindagjald og skila 8% aršsemi, žyrfti žį 1 GWst aš seljast į aš minnsta kosti 16,0 m.kr. eša 1 KWst į 16 kr.  Samkvęmt rafmagnsreikningi fyrir notkun ķ mars 2012, žį greiddi ég 9,96 kr. į hverja KWst.  Munurinn er žvķ um 60% og žį į eftir aš reikna inn ķ flutnings- og dreifingarkostnaš ķ Evrópu og įlagningu orkusölufyrirtękisins, en žessi kostnašur er rķflega 50% af žvķ sem ég greiši.

Önnur atriši

En žaš eru fleiri hlišar į žessu.  Mikilvęg landsvęši fara undir virkjanir, mišllunarlón og flutningslķnur sem žį vęri ekki hęgt aš nota ķ ašra tekjuöflun.  Nęstu virkjanakostir vegna notkunar raforkunnar hér į landi yršu dżrari, jafnt fyrir almenna notkun, notkun innlendra fyrirtękja og til fyrirtękja sem vilja setja upp starfsemi hér į landi.  Ķmynd Ķslands sem ósnortins lands mynd bķša hnekki og žaš myndi skaša feršažjónustuna.  Störfin sem sköpušust viš žetta yršu flest tķmabundin og eftir žaš vel innan viš 1.000.  Hvert varanlegt starfs myndi žvķ kosta vel į fimmta milljarš, ef ekki mun meira.  Dżr störf žaš.

Tekjur rķkisins/žjóšarinnar

Žar sem um śtflutning er aš ręša, žį veršur aušlindagjaldiš nįnast einu tekjurnar sem rķkiš fęr eftir aš framkvęmdum lżkur.  Įrlegt aušlindagjald į föstu veršlagi vęri 17.000 GWst * 16 kr./KWst * 5% = 13,5 ma.kr.  Į framkvęmdartķma, žį gęti hugsanlega 30% kostnašar hér innanlands runniš til rķkisins, en žaš fęri eftir žvķ hve stór hluti vinnuafls greišir skatta hér į landi og af hve stórum hluta ašfanga er greiddur viršisaukaskattur sem ekki fęst endurgreiddur.  Lķklegt er aš talan sé mun lęgri, en mišaš viš 30% žį gerir žaš 300 ma.kr.

Vissulega eru ķ mķnu mati tölur sem eru hįšar mikilli óvissu, en gerum nęmnisgreiningu į žeim.  Lękkum kostnaš um 25%.  Žį žarf samt aš rukka um 12 kr. į KWst.  Žar sem aušlindagjaldiš er aš gefa frekar tķkarlega upphęš mišaš viš alla įhęttuna, žį vęri kannski rétt aš miša viš 15%.  Žį fęri veršiš į KWst ķ 17,9 kr. mišaš viš framkvęmdakostnaš upp į 1.650 ma.kr., en 13,4 kr. mišaš viš 25% lęgri kostnaš.

Virkjunarkostir

Loks er rétt aš velta fyrir sér hvort mögulegt sé aš virkja sem nemur 18.600 GWst į įri til višbótar viš žaš sem žegar hefur veriš virkjaš.   Žó ég taki allar virkjanir sem Landsvirkjun telur upp ķ įrsreikningi sķnum um virkjunarkosti sem voru til athugunar hjį fyrirtękinu į įrinu 2011, žį er samanlögš orkuvinnslugeta žeirra "bara" rétt um 9.200 GWst į įri.  Margar žeirra eru auk žess żmist mjög umdeildar eša orku frį žeim hefur veriš lofaš annaš.  Sé skżrsla Rammaįętlunar skošuš, žį sżnist mér aš žaš žurfi 35 virkjanir (tók žęr ķ röš eins og žęr eru listašar ķ töflu 7.2 sem hefst į bls. 143, žannig aš mögulega eru einhverjar tvķtaldar) til aš nį 18.600 GWst įrsframleišslu.  Samkvęmt žingskjali 1165 um rammaįętlun (ž.e. upprunalega žingskjališ), žį eru 17 af žessum 35 virkjunum settar ķ nżtingarflokk, 13 settar ķ bišflokk og 5 ķ verndarflokk.  Fara žarf žvķ lengra nišur listann til aš finna ašra virkjunarkosti ķ staš žessara 18 eša fęra žį yfir ķ nżtingarflokk.

Vissulega eru fleiri kostir, eins og djśpborunarverkefniš.  En žaš er ekki komiš nógu langt til aš teljast raunhęfur kostur į nęstu įrum.


mbl.is Er rafmagnssęstrengur raunhęfur?
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Evrópurdómstóllinn segir aš dómastólar skuli fella nišur ósanngjarna skilmįla

'I mįli C-618/10 Banco Espańol de Crédito SA v Joaquķn Calderón Camino komst Evrópudómstóllinn (Court of Justice of the European Union) aš žvķ aš landréttur (a national court) geti ekki breytt innihaldi ósanngjarns skilmįla ķ samningi geršum milli seljanda/žjónustuašila og neytanda ("A national court cannot revise the content of an unfair term in a contract concluded between a seller or supplier and a consumer").  Žegar slķkt ósanngjarn skilmįli finnst, ber landsrétti aš żta slķku įkvęši til hlišar ("Where it finds that a term is unfair, the national court is required solely to set that term aside").

Ķ fréttatilkynningu gefinni śt ķ gęr segir:

In its judgment delivered today, first, the Court holds that the national court is required to assess, of its own motion, whether a contractual term in a consumer contract is unfair, where it has available to it the legal and factual elements necessary for that task.

Žį:

..the Court points out, second, that, according to the Directive, an unfair term included in a contract concluded between a seller or supplier and a consumer does not bind the latter and that the contract containing such a clause remains binding for the parties on the same terms if it is capable of continuing in existence without that unfair term.

Og  svo nišurstašan:

Consequently, where they find that there is an unfair term, national courts are required solely to exclude the application of such a term in order that it does not produce binding effects with regard to the consumer, without having the power to revise the content of that term. The contract containing the term must continue in existence, in principle, without any amendment other than that resulting from the deletion of the unfair terms, in so far as, in accordance with the rules of domestic law, such continuity of the contract is legally possible.

Vissulega ekki sams konar mįl og meš gengistryggšu vextina, en snżst um breytingar į skilmįlum.


Hętta į höfušborgarsvęšinu vegna eldgosa

Nokkur umręša hefur veriš ķ fjölmišlum og į netinu um žį hęttu sem byggš į höfušborgarsvęšinu gęti stafaš af eldgosum ķ nįgrenni žess. Ég hef nokkrum sinnum fjallaš um žessi mįl hér į blogginu mķnu, auk žess aš taka žįtt ķ umręšu į sķšum annarra.  Sem sérfręšingur į sviši įhęttumats og įhęttustjórnunar, žį tel ég mig hafa nokkuš vit į žessum mįlum, žó svo aš naušsynlegt sé aš sękja żmsa ašra žekkingu til sérfręšinga hver į sķnu sviši.  Vitandi aš vinna er ķ gangi viš gerš įhęttumats vegna eldgos, žį hef ég ekki viljaš fjalla of mikiš um mķna sżn į žetta, en ķ ljósi fréttar Morgunblašsins um mįliš finnst mér tķmabęrt aš koma henni į framfęri.  Auk žess tel ég mig eiga nokkuš ķ hugmyndinni aš verkefninu, žar sem ég sendi stjórnvöldum nokkrum sinnum įskorun um aš setja verkefniš ķ gang. 

Tekiš skal fram aš ég hef velt žessu mįli fyrir mér ķ lķklega 4 įr og hef ķ frķtķmum pęlt mikiš ķ įhęttumati fyrir Ķsland.  Žį er ég aš tala um žjóšfélagiš ķ heild.  Įhęttumat vegna eldgosa er bara einn angi af žvķ.  Raunar er rangt aš tala um įhęttumat vegna eldgosa og nęr vęri aš tala um mat į ógnum, žar sem hętta į eldgosi er ógn en ekki įhętta.

Ķ žessari fęrslu, sem er hluti af greiningu sem ég hef unniš aš ķ nokkurn tķma, einblķni ég į ógnir vegna eldgosa į Reykjanesskaga. 

Eldstöšvakerfin į Reykjanesskaga

Skošum fyrst ķ stuttu mįli hver eru eldstöšvakerfin į nįgrenni byggšar į Reykjanesskaga.  Misjafnt er hvernig menn ašgreina kerfin og eru žau talin vera żmist fjögur eša allt aš sex.  Ég mun notast viš hefšbundna fjöldann, ž.e. fjögur.  Žessi kerfi eru:

  • Hengilskerfiš: Nęr śr Ölfusi yfir į Žingvelli og alla leiš aš Langjökli.  Mjög stutt er į milli suš-vestur hluta Hengilskerfisins og nęsta kerfis sem kennt er viš Brennisteinsfjöll.  Žannig er Leitarhrauniš/Ellišaįrdalshrauniš sagt koma frį Hengilskerfinu, en Kristnitökuhrauniš (sem liggur ofan į fyrrnefnda hrauninu) sagt koma frį Brennisteinsfjallakerfinu.  Mišaš viš žessa ašgreiningu kom sķšasta gos frį Hengilskerfinu fyrir tępum 2000 įrum.  Hengill er megineldstöš sem ekki hefur gosiš ķ yfir 2500 įr, en megineldstöšvar ganga ķ hringi. Fyrst hlešst upp eldfjall og svo springur žaš (lķkt og Mount St. Helen gerši) og fellur ofan ķ kvikuhólfiš undir fjallinu.  Žį hefst nż hringrįs.  Mjög stór hraungos hafa komiš frį Hengilkerfinu og mišaš viš žęr heimildir sem ég nota, žį eru um 1.500 - 2.000 įr į milli slķkra stórra hraungosa.
  • Brennisteinsfjallakerfiš:  Nęr frį Žrengslum, efri hluta Heišmerkur og sušur ķ Herdķsarvķk aš Krķsuvķkurbjargi. Aftur eru skilin į milli kerfanna į hvorri hliš ekki alltaf skżr, en ķ sjįlfu sér skiptir žaš ekki megin mįli.  Skrįšar heimildir um gos ķ kerfinu eru ónįkvęmar og žvķ eru jaršfręšingar ekki alveg meš į hreinu hvaša gos hafa oršiš ķ kerfinu sķšasta įržśsundiš.  Sé litiš til sögulegs tķma er Kristnitökuhrauniš sagt koma frį žessu kerfi svo og nokkur hraun milli Blįfjalla og Heišmerkur, en žaš sem skiptir mestu mįli fyrir byggšina į höfušborgarsvęšinu eru nokkur gos śr Brennisteinsfjöllunum sjįlfum.  Menn eru ekki sammįla hvort tala eigi um tvö sjįlfstęš gos eša fleiri, en hér vķsa ég til tveggja. Annaš er kennt viš Tvķbolla og hitt viš Kistu.  Ķ bįšum tilfellum rann hraun ķ įtt aš Hafnarfirši žar sem eru Flatahraun og Hvaleyrarhraun.  Tķmasetning į žessum gosum er ekki žekkt, en talaš eru um aš śr Tvķbollum hafi gosiš 875 +/- 50 įr og śr Kistu 900 +/- 75 įr.  Žó er vitaš meš vissu aš fyrst gaus ķ Tvķbollum og sķšan śr Kistu.  Um 1200 gaus śr Kóngsfelli.  Žį er eitt gos ótališ frį sögulegum tķma į žessu svęši, en žaš kom śr Rjśpnadyngjum.  Auk žessara gosa hafa einhver veriš į hinum enda kerfisins, ž.e. sunnan til į skaganum.  Sķšast er tališ hafa gosiš śr žessu kerfi įriš 1341.
  • Trölladyngjukerfi/Krķsuvķkurkerfi:  Žetta kerfi nęr frį sušurströnd skagans yfir į ķ Heišmörk.  Sķšasta goshrina hófst ķ žessu kerfi um įriš 900 žegar Afstapahraun rann, en ašalvirknin var frį 1075 til 1188 og sķšan aftur į fjórtįndu öld.  Kapelluhraun kom upp ķ gosi śr gķgum viš Undirhlķšar įriš 1151.  Er žaš sķšasta hraun til aš renna til sjįvar į noršanveršum Reykjanesskaga.  Žetta įr var mikil eldvirkni į svęšinu og gaus lķklegast į nokkrum stöšum bęši norša og sunnan Sveifluhįlsins.  Žannig kom Ögmundarhraun austan Grindavķkur upp um žaš leiti.  Sķšustu tvö gosin ķ žessu kerfi komu nįnast upp ķ Trölladyngju sjįlfri į fjórtįndu öld, žaš sķšara lķklegast įriš 1340.  Stęrsti munurinn į gosum śr žessu kerfi og Brennisteinsfjallakerfinu er aš žessu kerfi fylgir yfirleitt talsverš aska, mešan ašeins er greint frį ösku ķ einhverju magni śr einu gosi ķ hinu kerfinu.
  • Reykjaneskerfi:  Žessu kerfi er stundum skipt upp ķ tvö, jafnvel žrjś kerfi, en ég ętla aš mešhöndla žetta svęši sem eitt kerfi og aš mestu tala um gos į landi.  Virknin į Reykjaneshrygg undan landi er mikil, en mešan gosin nį ekki yfirborši, žį er lķtil sem engin truflun af žeim eša hętta fyrir byggš.  Žau gera žaš žó öšru hvoru aš rjśfa hafflötinn, sérstaklega ef gżs stutt frį landi.  Reykjaneseldar stóšu yfir frį 1211 til 1240.  Ekki var um samfellda goshrinu aš ręša, en nokkuš žétta, ž.e. 1211, 1223, 1226, 1231, 1238 og loks 1240.  Gaus żmist į landi meš hraunrennsli og öskufalli eša ķ sjó meš öskufalli.
Hvaša hętta stafar af žessu kerfum?
Gott er aš skoša śtbreišslu hrauna og upplżsingar um öskulög til aš įtta sig į žeirri hęttu sem byggš į svęšinu stafar af eldgosum śr žessum fjörum kerfum.  Ķ fljótu bragši viršast tvö svęši vera ķ mestri hęttu.  Annaš er Vellirnir ķ Hafnarfirši sem byggšir voru į nokkrum yngstu hraunum į höfušborgarsvęšinu, ž.e. Flatahrauni/Hvaleyrarhrauni og Kapelluhrauni.  Hitt er Grindavķk, sem er umlukin gķgum og sprungum sem gosiš hefur śr į sķšustu 1000 įrum.
 
Skošum fyrst Vellina.  Misgengiš ķ Heišmörk, landris og śtbreišsla Bśrfellshraunsins hafa lķklegast breytt halla landsins, žannig aš žaš hallar nišur aš Völlunum.  Žvķ mį bśast viš žvķ aš gjósi ķ vestanveršum Brennisteinsfjöllum, į svęšinu nįlęgt Bśrfelli/Helgafelli eša nįlęgt Undirhlķšum, žį muni hraun śr slķkum gosum stefna inn į Vellina.  Öskufall frį slķkum gosum gęti borist yfir allt Reykjavķkursvęšiš og śt eftir Reykjanesskaganum.  Mest hętta stafar žó af hraunrennslinu, en hśn yrši afmörkuš viš tiltölulega lķtiš svęši.  Vissulega gęti hraun runniš ašrar leišir, en mišaš viš hęšarlķnur ķ landinu, žį beina žęr straumnum lķklegast vestur og sķšan noršur.  Ég fjalla betur um önnur svęši sķšar.
 
Grindavķk er, eins og įšur segir, umlukiš nżlegum gosstöšum.  Samt hefur haldist byggš žar frį landnįmi Gnśps Hrólfssonar og Žóris Višbjóšssonar ķ kringum 934.  Kennileiti nįlęgt bęnum benda žó til aš oft hafi munaš litlu aš hraun hafi fariš yfir bęjarlandiš.  Vitaš er aš bęi hefur tekiš af ķ eldgosum hvort heldur śr Trölladyngjueldstöšinni eša Reykjaneseldstöšinni.  Hafa menn örugglega įtt margar andvökunętur į 12., 13. og 14. öld žegar mest gekk į.
 
Önnur svęši gętu lent ķ hęttu vegna hraunstrauma undir sérstökum kringumstęšum.  Menn hafa horft til eldri gosa og sagt sem svo aš žar sem hraun hefur runniš getur hraun aftur runniš.  Satt er žaš, en..
 
Skošum til aš byrja meš leiš Bśrfellshrauns noršur meš Vķfilstašarhlķš.  Hér hefur žaš gerst, aš frį žvķ aš Bśrfellshraun rann, žį hefur landiš breyst töluvert.  Mestu varšar žar, aš landiš hefur sigiš ķ Hjöllunum (eša eigum viš aš segja aš žaš hafi haldiš įfram aš sķga) žannig aš Bśrfellsgjįin er nśna einhverju 20-30 metrum (ef ekki meir) nešar en svęšiš undir Vķfilstašahlķš, žar sem hrauniš śr gjįnni rann į sķnum tķma.  Žvķ mį bśast viš aš hrauniš myndi til aš byrja meš leita annaš, a.m.k. žar til nęgilega žykkt hraunlag hefur staflast upp (djśp hrauntjörn myndast) svo hrauniš nįi aš renna upp į brśnina.  Žį tekur viš talsvert landslag sem myndar örugglega alls konar truflum fyrir hrauniš, en lķklegast er aš žaš leitaši inn į Urrišavöll (golfvöllur), sem žar er, og flęddi yfir hann. Einhvers stašar žar vęri hęgt aš koma upp hindrunum til aš beina rennslinu frį byggš.
 
Nęst er spurning hvort hraun myndi finna sér leiš śt į Grįhellnahraun og žannig nišur aš Setbergslandi.  Lķklegast vęri hęgt aš koma upp vörnum į žeirri leiš til aš tefja framrįs hraunrennslisins og jafnvel safna žvķ saman ofan į Grįhellnahrauni.  Lķklegast vęri best aš koma slķkum vörnum fyrir nęrri Lękjarbotnum, en žį žyrfti aš lķka aš loka leišinni yfir ķ Oddsmżrardal.

Žį er spurning hvort hraun gęti leitaš frį gosi nįlęgt Bśrfelli ķ norš-austur ķ įtt aš Ellišavatni. Mišaš viš landslag ķ žessum hluta Heišmerkur, žį er žaš svo sem ekki alveg śtilokaš, en frekar ólķklegt. Fyrst mį nefna aš Hjallarnir eru sigdalur meš sinn lęgsta punkt nešar en leišin ķ įtt aš Ellišavatni. Nęst er aš heldur hallar ķ suš-vestur frį Hjöllunum en norš-austur, žó ekki sé yfir stóran hjall aš fara mešfram klettunum, žar sem hestaslóšin er.  Žar vęri aftur vķša aušvelt aš koma upp hindrunum til aš koma ķ veg fyrir aš hraun rynni of langt og eftir žaš tęki ešlisfręšin viš, ž.e. hrauniš rynni aš lęgsta punkti.  Ég hef engar įhyggjur af žvķ aš hraun fari ašra leiš um Heišmörk frį gosum į žvķ svęši sem nefnt var.  Įstęšan er landslagiš ķ Heišmörk, en žar eru margar hęšir sem hraunrennsliš žyrfti aš komast yfir įšur en žaš kęmist leišar sinnar.

Fjórši möguleikinn er gos śr Hengilskerfinu meš hraunrennsli sem fęri svipaša leiš og Leitarhrauniš og Ellišaįrdalshrauniš.  Žar sem Hengillinn er megineldstöš, žį eru vissulega lķkur į miklum hraungosum frį žvķ kerfi.  Lķklegast myndu menn reyna aš beina hraunstraumnum śt į svęši austan Litlu kaffistofunnar, en tękist žaš ekki, žį mun žaš flęša yfir Sandskeiš og nišur Lögbergsbrekkuna.  Ef mišaš er viš aš žaš fylgi lęgsta punkti ķ landslagi, žį fylgir žaš farvegi Hólmsįr og Bugšu aš Noršlingaholti, yfir syšsta hluta žessi, mešfram og śt ķ Ellišavatn, yfir ķ Vķšidal og nišur eftir farvegi Ellišaįr śt ķ sjó.  Byggšin ķ Noršlingaholti og nešsti hluti Hvarfanna ķ Kópavogi vęru ķ hęttu og sķšan hśsin viš Rafstöšvarveg.  Hraunstreymiš žyrfti aš vera mjög mikiš til aš önnur byggš yrši ķ hęttu.  Fólki gęti aftur stafaš hętt af eiturgasi sem fylgdi hrauninu.

Viš hverju mį bśast?

Flest žau gos sem munu verša į žremur vestustu kerfunum verša ķ dśr viš gosiš į Fimmvöršuhįlsi, ž.e. ósköp meinlaus tśristagos.  Vissulega gęti öskufall valdiš óžęgindum og truflunum, en jafnvel hiš óhugnanlega mikla öskufall śr Grķmsvötnum 2011 virtist vart merkjanlegt tveimur mįnušum sķšar.  Jį, öskufalliš vęri leišinlegt og pirrandi, en ekkert meira en žaš.  Slķkt ręšst žó af lengd gosanna og žar viršist sagan sżna aš flest žeirra standa stutt yfir.

Hraunmagn śr gosum śr vestari kerfunum žremur yrši ķ flestum tilfellum frekar lķtiš.  Vel innan viš 1 rśmkķlómetri aš rśmmįli og nęši śtbreišslu upp į 10 - 20 ferkķlómetra, ef reynsla frį sķšustu goshrinu er notuš til višmišunar.  Mörg žeirra yršu mun minni en önnur stęrri aš flatarmįli.  Į sķšustu įržśsundum hefur ekkert gos oršiš nįlęgt höfušborgarsvęšinu meš hraunrennsli yfir 1 rśmkķlómetri.  Raunar er žaš stęrsta upp į um hįlfan.  Kapelluhraun er vissulega ašeins ķ kringum 0,2 ferkķlómetrar, žannig aš ekki žarf mikiš magn til aš nį góšri śtbreišslu.

Žegar skošašar eru upplżsingar um hraun śr nśtķmagosum, ž.e. gosum eftir lok ķsaldar, žį viršist vera sem magn hrauns ķ hverri goshrinu minnki og öll stęrstu hraungosin uršu fyrir 7 - 10 žśsund įrum.  Vafalaust eru einhverjar góšar skżringar į žessu, en ég tel lķklegast aš žarna megi helst kenna um landrisi og hin żmsu įhrif žess.

Hugsanleg įhrif landriss 

Ķsland er eins og spżta fljótandi į vatni ofan į jaršskorpunni.  Eftir žvķ sem meiri žyngd er sett ofan į spżtuna veršur stęrri hluti hennar nešan vatnsyfirboršsins.  Mešan ķsaldarjökullinn lį į landinu var žvķ hluti af berginu sem myndar landiš og er ofan sjįvarmįls ķ dag undir sjįvarmįli.  Hve mikiš er ekki aušvelt aš segja til um, en hafi 1 - 2 žśsund metra žykkur jökulķs legiš yfir landinu, žį gęti sś žyngd hafa żtt landinu aš minnsta kosti tugi metra ef ekki einhver hundruš metra nišur.  Sést žetta į alls konar sjįvarkömbum sem vķša er aš finna og eru nśna fleiri tugi og upp ķ fleiri hundruš metra fyrir ofan sjįvarmįl.  Um daginn var ég meš hóp feršamanna ķ skošunarferš um Sušurströndina.  Žar mį vķša sjį merki hęrri sjįvarstöšu eša eigum viš kannski frekar aš segja lęgri stöšu landsins ķ sjónum.  Ķ Reynisfjörum sjįum viš stušlaberg langt upp ķ klettunum, en stušlaberg myndast žegar hraun mętir vatni, ķ žessu tilfelli sjó.  Viš Seljalandsfoss mį sjį vatnsrofiš hraun og stušlaberg ķ yfir 60 metra hęš yfir nśverandi sjįvarmįli.  Ingólfsfjall ber vķša merki um sjįvarrof og sama į viš um Kambana, enda var nęr allt Sušurlandsundirlendiš nešan sjįvarmįls į ķsöld.  Raunar žurfum viš ekki aš fara lengra en ķ Įrtśnsbrekkuna ķ Reykjavķk til aš finna gamlan sjįvarkamb.

Žegar jökullinn hopaši, žį hvarf mikill žungi af landinu og žaš reis.  Svona ris mį sjį ķ dag eiga sér staš viš Jökulsįrlón į Breišamerkursandi, en žar hefur landris vegna hörfunar Breišamerkurjökuls oršiš til žess aš landiš viš sjóinn hefur risiš svo mikiš aš menn hafa ekki lengur įhyggjur af vegastęšinu.  En hvaš gerist ķ jaršskorpunni žegar landiš rķs.  Gera mį rįš fyrir aš minnst žrennt eigi sér staš. 1) Meira brot veršur ķ landi sem žannig fęrist frį žvķ aš vera žvingaš nišur af žunga aš ofan ķ žaš aš lyftast upp eins og rétt sé śr beyglu į kślu.  2) Fyrir nešan jaršskorpuna myndast rżmi sem ekki var til stašar įšur.  Žetta rżmi fyllist lķklegast af kviku sem auk žess žrżstir sér inn ķ brotin sem eru ķ jaršskorpunni.  3) Berg sem er nęr hita jaršar er lķklegast seigara og žvķ virkar eins og jaršskorpan sé žynnri og žar meš styttri leiš fyrir kvikuna upp į yfirboršiš.  

Ķsland hefur žį sérstöšu aš hér eru jaršflekarnir aš fęrast ķ sundur og undir landinu er heitur reitur. Heiti reiturinn žżšir aš kvikan er nęr yfirboršinu en vķšast annars stašar og flekamótin žżša aš kvikan į aušveldari leiš upp į yfirboršiš.  Bętum svo viš lyftingu landsins, meiri sprungur ķ jaršskorpunni og yfirboršinu og fasta skorpan er žynnri, žį höfum viš kjörašstęšur fyrir eldsumbrot. Žetta skżrir lķklegast hin miklu hraungos sem uršu hér į fyrstu įržśsundum eftir lok ķsaldar (eša er žetta bara enn eitt hlżskeišiš?), m.a. öll dyngjugosin.  Vissulega hafa oršiš stór hraungos a.m.k. tvisvar į sögulegum tķma, ž.e. gosin ķ Eldgjį og Skaftįreldar, en žau eiga žaš sameiginlegt aš koma śr tveimur öflugustu eldstöšvakerfum landsins.  Annar stašar, žį benda gögn til žess aš heldur dragi śr žvķ magni žeirrar kviku sem nęr upp į yfirboršiš eftir žvķ sem fram lķša stundir. 

Aftur aš hverju mį bśast viš

Viš getum skipt ógnum vegna eldgosa ķ fernt:

  1. Jaršskjįlftar
  2. Hraunrennsli og glóandi gjall/gjóska/kleprar/hraunkślur
  3. Öskufall og vikur
  4. Eitrašar gastegundir

Hęgt er aš skoša hvernig žessir žęttir höfšu įhrif ķ Vestmannaeyjum og draga lęrdóm af žvķ verši eldsumbrotin nęrri byggš, en lķta frekar til Kröfluelda eša gossins į Fimmvöršuhįlsi séu umbrotin fjęr byggšinni.

Jaršskjįlftar

Eldsumbrotum fylgja stöšugir jaršskjįlftar.  Žeir geta veikt undirstöšur mannvirkja, skemmt žau eša hrist ķ sundur.  Įhrifin verša meiri eftir žvķ sem mannvirkin eru nęr umbrotunum.  Žegar fjarlęgšin er oršin meiri, žį valda jaršskjįlftar meira óžęgindum en skemmdum.

Hraunrennsli og glóandi gjóska

Ef ég byrja į gjallinu/gjóskunni/kleprunum/hraunkślunum (hér eftir nefnt gjall til styttingar), žį kom ķ ljós ķ Vestmannaeyjagosinu aš glóandi gjall getur borist langar leišir frį gķgnum, žó varla męlt ķ mörgum kķlómetrum, en örugglega fleiri hundruš metrum og hugsanlega 2-3 km.  Byggš eša mannvirkin innan įhrifasvęšis gjallsins žyrfti žvķ aš verja fyrir fljśgandi eldkślum.

Śtbreišsla hrauns og hraši fer allt eftir žvķ hvers konar hraun kemur upp.  Helluhraun er žunnt og fer hratt yfir mešan apalhrauniš fer hęgar yfir.  Gera mį rįš fyrir, aš sama hversu mikiš hraunrennsliš veršur śr hverju gosi, žį verši einhver röskun.  Vegir munu fara ķ sundur og lokast, raflķnur slitna, kaldavatnslindir verša fyrir skaša og lagnir hugsanlega fara ķ sundur, samgöngur truflast og atvinnustarfsemi lķka.  Ķ Vestmannaeyjum tókst aš hafa einhver įhrif į leiš hraunsins og meš öflugri tękjum dagsins ķ dag, žį veršur žaš alveg örugglega reynt.  Mį žvķ bśast viš aš reynt verši eftir bestu getu aš beina hraunrennslinu eins og frekast er kostur frį mikilvęgum mannvirkjum.

Aska og vikur

Ekki veršur hęgt aš stjórna hvar aska fellur.  Svo mikiš er vķst.  Eina sem hęgt er aš gera er aš verjast henni.  Almannavarnir gįfu śt leišbeiningar ķ tengslum viš gosin ķ Eyjafjallajökli 2010 og Grķmsvötnum 2011 og gilda žęr lķka vegna öskufalls annar stašar į landinu.

Ķ Vestmannaeyjum varš vikur aš miklu vandamįli, bęši žegar hann lagšist yfir byggšina og ekki sķšur žegar Flakkarinn fór af staš.

Eiturgufur

Frį gķgum og śr gosefnum geta streymt alls konar gufur og eru sumar stórhęttulegar mönnum og dżrum.  Eina śrręšiš viš eiturgufum er aš foršast žęr.  Gufurnar eru oftast ešlisžyngri en loft og žvķ fylgja žęr jöršinni og setjast ķ lęgši og žar sem ašstęšur leyfa, kjallara hśsa.  Dęmi eru um aš svo öflug eiturgufuskż hafi komiš frį eldstöš, aš žau hafi hreinlega drepiš allt į sinni leiš.  Slķk atvik eru ekki žekkt hér į landi svo ég viti.

Žį er žaš įhęttumatiš

Allt sem į undan er komiš er bara lżsing į hluta žeirra ógna sem fylgja eldsumbrotum.  Nęsta skref er aš nota žessar upplżsingar ķ įhęttumati fyrir žį starfsemi og ķbśabyggš sem er į svęšinu.  Žar sem žessi fęrsla er oršin nokkuš löng, žį mun ég lįta įhęttumatiš bżša seinni tķma enda er žaš sértękt fyrir liggur viš hvert fyrirtęki og ólķka byggšakjarna.  Tvennt myndi ég samt skoša mjög vel. Annaš er ašgangur aš hreinu drykkjarvatni.  Hitt er rafmagn til žeirra sem fį rafmagn eftir lķnum sem liggja noršan Blįfjalla.


mbl.is Unniš aš heildarhęttumati į eldgosum
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Hver er įvinningurinn af leišréttingu verštryggšra lįna?

Ķ gęr var dreift į Alžingi skżrslu Hagfręšistofnunar um įhrif annars vegar 10% og hins vegar 25% lękkunar höfušstóls ķbśšalįna.  Mér finnst žessi skżrsla vera heldur rżr ķ rošinu og raunar bara tętaramatur.  Hśn er įkaflega einhliša įróšur fyrir einum mįlstaš, ž.e. gegn ašgeršinni, og leggur lķtiš upp śr įvinningnum af henni.

13. febrśar 2009 skrifaši ég fęrslu til aš mótmęla mįlflutningi Ólafs Darra Andrasonar, hagfręšings ASĶ (var žaš a.m.k. žį).  Mig langar aš endurbirta fęrsluna, žvķ sömu rök eiga viš nśna tępum 40 mįnušum sķšar.  Skiptiš nafni Ólafs śt og setjiš Hagfręšistofnun ķ stašinn og žį gęti žetta nįnast veriš svar viš skżrslu stofnunarinnar.

Ekki spyrja um kostnaš heldur įvinning

Ólafur Darri Andrason, hagfręšingur ASĶ, sagši fyrir stundu į Rįs 2, aš nišurfęrsla veršbóta kosti Ķbśšalįnasjóš, bankana og lķfeyrissjóšina 280 milljarša.  Žarna getur hagfręšingurinn ekki veriš annaš en aš tala gegn betri vitund.  Ķ fyrsta lagi, žį eru 20% veršbętur ekki sjįlfsögš uppbót į eignum žessara ašila.  Hér er um innistęšalausa hękkun aš ręša og žvķ ekki um tap aš ręša.  Žaš er enginn peningur į bak viš žessa tölu.  Žetta er "pappķrsgróši" og "pappķrstap".  Ķ öšru lagi, žį gefur hann sér aš öll žessi 20% innheimtist, sem er frįleitt.  Stór hluti žessarar hękkunar mun leiša til gjaldžrota, žar sem fólk mun missa heimilin sķn, og afskrifta af hįlfu framangreindra ašila.  Ķ žrišja lagi, žį er minni kostnašur falinn ķ žvķ aš nišurfęra skuldir strax, en aš fara ķ tķmafrekar innheimtu- og gjaldžrotamešferšir, sem gera ekki annaš en aš auka į skuldir heimilanna og minnka žį upphęš, sem aš lokum kemur ķ hlut kröfuhafa.

Ólafur Darri nefndi einnig aš óžarfi vęri aš fęra nišur skuldir allra.  Hann taldi t.d. óžarfi aš koma mišaldra manni eins og honum til hjįlpar, enda ętti hann fyrir sķnum skuldum (aš mér skyldist).  Ég er nś kominn lengra inn į mišjan aldur en hann og mynd alveg žiggja leišréttingu į óhóflegri hękkun höfušstóla žeirra lįna sem ég er meš.  En žaš er annar vinkill į žessu mįli.  Ég hef ekki heyrt ASĶ mótmęla žvķ aš öllum innistęšu eigendum var bjargaš, žó žaš sé stašreynd aš ekki žurfti aš bjarga öllum.  Af hverju gilda ašrar reglur um innistęšueigendur en skuldara?  Er žaš kannski vegna žess aš lķfeyrissjóširnir koma betur śt į bįšum stöšum?  Eša er žaš vegna žess aš meš žvķ var fjįrmunum verkalżšsfélaganna bjargaš?

Ég held samt aš mikilvęgasta spurningin sem žarf aš svara sé hver įvinningurinn af slķkri ašgerš veršur, ekki hver kostnašurinn veršur.   Og įvinningurinn er m.a. eftirfarandi:

  1. Skuldir heimilanna lękka og greišslubyršilįna minnkar
  2. Fleiri eiga kost į žvķ aš halda heimilum sķnum
  3. Heimilin hafa meiri pening til aš standa ķ skilum meš ašrar skuldbindingar sķnar
  4. Meiri peningur fer ķ neyslu sem fer žį inn ķ hagkerfiš
  5. Veltuskattar til rķkisins dragast ekki eins mikiš saman og annars hefši oršiš.
  6. Meiri tekjur rķkisins žżšir aš rķkissjóšur žarf aš skera minna nišur, en annars, eša į meiri möguleika į aš standa undir vaxtagjöldum
  7. Fyrirtękin fį meiri veltu, sem eykur lķkur į žvķ aš žau lifi af.
  8. Fyrirtękin hafa meiri pening til aš greiša laun og önnur śtgjöld meš tilheyrandi rušningsįhrifum.  M.a. munu žau eiga aušveldara meš aš greiša skatta til rķkisins og mótframlag launagreišanda til lķfeyrissjóšanna.
  9. Fęrri žurfa aš fara į atvinnuleysisbętur
Ég gęti haldiš svona įfram, en lęt žetta duga.  Žaš mikilvęgasta ķ augnablikinu er aš koma fjįrstreymi hagkerfisins af staš.  Fjįrstreymiš er eins og blóšrįs lķkamans.  Žaš ber sśrefni til fyrirtękja og heimilanna.  Ef allur peningur į aš fara ķ aš greiša af lįnum, žį mun kreppan dżpka meira en nokkurn grunar vegna uppsöfnunarįhrifa.  Įvinningurinn af nišurfęrsla skulda er žvķ augljós.  Loks mį ekki gleyma žvķ, aš Nżja Kaupžing gerir rįš fyrir žvķ aš afskrifa 67,7% af lįnum gamla Kaupžings til innlendra višskiptavina.  Reikna mį meš žvķ aš Nżi Glitnir og NBI geri slķkt hiš sama.  Bent hefur veriš į leišir fyrir lķfeyrissjóšina og ĶLS til aš bęta sér hluta af sķnu tjóni.

Mér finnst žaš vera röng nįlgun hjį ASĶ aš leggjast gegn žessari hugmynd sem "ekki hęgt".  Hjį Hagsmunasamtökum heimilanna var strax įkvešiš aš gera žetta hugtak śtlęgt.  Ķ stašinn er spurt: Hvernig er best aš fara aš žessu?  Ég skora į ASĶ aš taka upp žessa nįlgun og skoša heildarmyndina.

----

Sķšan vil ég benda į žingsįlyktun Hreyfingarinnar um leišréttingu verštryggšra lįna.  Žar er sett fram mjög vel framkvęmanlega tillögu um žaš hvernig mętti standa aš slķkri leišréttingu.  Hugmyndin er aš mestu frį mér komin og žekki ég hana žvķ vel.


Höfundur

Marinó G. Njálsson
Marinó G. Njálsson
Upplýsingaöryggi og persónuvernd eru mínar ær og kýr, þó ég blaðri um allt og ekkert hér á blogginu. Er í Hagsmunasamtökum heimilanna og berst fyrir réttlæti fyrir heimili í landinu.  Loks er ég faggiltur leiðsögumaður.  Netfangið mitt er mgn@islandia.is og netfang fyrirtækisins oryggi@internet.is.

Heimsóknir

Flettingar

  • Ķ dag (25.7.): 2
  • Sl. sólarhring: 33
  • Sl. viku: 188
  • Frį upphafi: 1540172

Annaš

  • Innlit ķ dag: 2
  • Innlit sl. viku: 167
  • Gestir ķ dag: 2
  • IP-tölur ķ dag: 2

Uppfęrt į 3 mķn. fresti.
Skżringar

Jślķ 2014
S M Ž M F F L
    1 2 3 4 5
6 7 8 9 10 11 12
13 14 15 16 17 18 19
20 21 22 23 24 25 26
27 28 29 30 31    

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband