Leita ķ fréttum mbl.is
Embla

Bloggfęrslur mįnašarins, september 2013

Er Ķslandi undir žaš bśiš aš taka į móti 2 milljónum feršamanna?

Nżtt gullęši er hafiš į Ķslandi og er žaš ķ formi feršamanna sem sękja landiš heim.  Sem leišsögumašur og įhugamašur um uppbyggingu feršažjónustu į Ķslandi, žį hefur mér gefist fęri į aš fylgjast meš žessari žróun hin sķšari įr.  Ég tel mig žó engan sérfręšing um žessi mįlefni, en į móti žį žarf mašur ekki aš vera slķkur sérfręšingur til aš sjį hvar skóinn kreppir aš svo hęgt sé aš taka į móti auknum fjölda feršamanna meš sómasamlegum hętti.

Spį um 2 milljónir feršamanna innan 7 įra

Gunnar Valur Sveinsson, verkefnastjóri hjį Samtöku feršažjónustunnar hefur sett fram spį um fjölgun heimsókna feršamanna til Ķslands til įrsins 2020.  Gerir hann žar rįš fyrir 15% fjölgun į hverju įri og kemst aš žeirri nišurstöšu aš įriš 2020 gętu heimsóknir feršamanna veriš um 2,14 milljónir, samanboriš viš 635.000 į sķšasta įri og um 800.000 į žessu įri.  Gangi žessi spį eftir, sem ég hef engar forsendur til aš dęma um, žį mun feršažjónusta fara langt fram śr fiskveišum og -vinnslu sem sś atvinnugrein sem skapar žjóšinni mestar gjaldeyristekjur.  Spįir Gunnar einnig til um žį žróun og aš hśn fari śr 238 milljöršum króna į sķšasta įri ķ 759 milljarša įriš 2020 į föstu gengi.

Ķ mikilli einföldun mį segja aš stašiš sé frammi fyrir tveimur spurningum:

1. Getur Ķsland, ž.e. landiš, innvišir žess og žjónustu ašilar, stašiš undir žetta mikilli fjölgun feršamanna?

2. Vilja landsmenn žetta mikla fjölgun?

Ég veit ekki svariš viš sķšari spurningunni, en svariš viš žeirri fyrri er einfalt:

Sem stendur höfum viš ekki innvišina til aš taka į móti 2 milljónum feršamanna.  Samgöngukerfiš ręšur ekki viš žaš, skortur er į menntušu og hęfu starfsfólki, ekki eru nęg gistirżmi og žjónustuašilar eru hvorki nęgilega margir né nęgilega öflugir, hreinlętisašstöšu vantar og svona mętti lengi telja.  Ekki misskilja mig.  Hér vantar ekki metnaš eša aš til stašar sé fólk bśiš miklum hęfileikum.  Okkur vantar bara fleiri góša einstaklinga sem geta skipulagt žetta starf og komiš žvķ ķ žann farveg sem naušsyn er į.

Hvaš žarf til?

Fyrsta sem žarf aš gera og hefur veriš unniš aš undanfarin įr, er aš gera feršažjónustu aš heilsįrsatvinnugrein.  Viš žurfum aš nį aš dreifa įlaginu yfir fleiri mįnuši en sumartķmann.  Hinir miklu toppar yfir sumartķmann eru žaš mannaflsfrekir aš viš eigum ķ stökustu vandręšum meš aš manna allar stöšur hęfu fólki. 

Ef fariš er yfir ferliš frį upphafi til enda, žį er žaš ķ grófum drįttum:

  • Flutningur feršamanna til landsins:  Hann fer aš miklu leiti meš flugvélum, en einnig eru skemmtiferšaskip drjśg.  Nśverandi flugfloti ķslensku flugfélaganna ręšur ekki viš 150% aukningu.  Annaš sem skiptir hér mįli, er ašgangur žeirra aš flugvöllum erlendis.  Munu žessi félög fį naušsynlega fjölgun lendingaleyfa į flugvöllum ķ nįgrannalöndum.  Ég sé aš Icelandair er aš fęra śt kvķarnar og WOW vill hefja flug til Bandarķkjanna, en til aš taka viš 150% fjölgun (reikna meš hlutfallslega jafnri fjölgun flugfaržega hjį öllum flugfélögum) mun krefjast 150% fjölgun (eša žvķ sem nęst) lendingaleyfa.
  • Flugstöšu Leifs Eirķkssonar: 150% fjölgun lendinga er kannski engin grķšarleg ósköp ķ tölum, en kallar į skipulagsbreytingu.  Alla landganga žarf aš nżta betur og jafnvel aš vélar leggi į flughlöšum įn landgangs beintengdum flugstöš.  S.l. laugardag ók ég lķklegast um 5 km leiš innan flugvallarins ķ Frankfurt til aš komast um borš ķ flugvél sem var nįnast śt į brautarenda.  Flughlöšin viš gömlu flugstöšina er alveg hęgt aš nota og svęšiš žar ķ kring.  Spurning er aftur um afkastagetu farangurbanda og flutnings farangur til og frį flugvélum, žjónustu viš flugvélar og fleira ķ žeim dśr.  Meš betri dreifingu komu og brottfara og aš ég tali nś ekki um hrašari afgreišslu flugvéla, žį ętti žaš ekki aš vera vandamįl.  Nż flugvél į aš geta komiš aš hliši į um 60-90 mķnśtna millibili meš góšu skipulagi.  Žį er žaš afkastageta žjónustu viš faržega.  Aftur kemur aš dreifingu komu og brottfarar.  Sé žaš skipulagt vel, žį er žaš ekki stóra mįliš.
  • Flutningur til og frį flugstöš: Į góšum degi er žetta žegar oršinn hausverkur.  Plįss vantar sérstaklega brottfararmegin.  Žaš svęši var ekki hannaš fyrir slķkan fjölda.  Landrżmi komumegin er mun meira og hafa menn fariš ķ framkvęmdir žar.  Brottfararmegin žarf aš fara ķ framkvęmdir, sem gętu t.d. fališ ķ sér aš bķlastęši verši į tveimur hęšum og plįss fyrir langferšabķla verši į nešri hęš, en einkabķla į efri hęš.  Sķšan er naušsynlegt aš huga aš lestarsamgöngum milli Keflavķkur og Reykjavķkur.  Slķk lest myndi aš sjįlfsögšu hafa viškomu ķ bęjarfélögunum į milli.  Žetta er stór og dżr framkvęmd, en gęti ķ leišinni gert mönnum kleift aš fęra innanlandsflug til Keflavķkur.
  • Gisting:  Einfalt svar er viš žessu.  Ekki er nęgt gistirżmi į landinu til aš taka viš 2 milljónum feršamönnum į einu įri nema aš dreifing žeirra yrši 1/365 į hverjum degi.  Žar sem slķk jafndreifing stendur ekki til boša, žį vantar aš byggja meira.  Af žeim feršamönnum sem koma įrlega til Ķslands, žį koma minnst 60 af hundraši yfir žrjį mįnuši įrsins og lķklegast upp undir 30 af hundraši ķ jślķ mįnuši einum.  Žaš gerir 600.000 manns mišaš viš 2 milljónir į įri.  Žó talan vęri "bara" 400.000, žį er mikil vöntun į gistirżmi eša aš mikla innbyršisskipulagningu žarf milli gististaša og žjónustuašila til aš lįta hlutina ganga upp. 
  • Vegakerfiš: Hvort sem feršamenn munu nota bķlaleigubķla, hópferšabķla eša einhverja sérśtbśna bķla fyrir sķn feršalög, žį er vegakerfiš ekki undir slķka fjölgun feršamanna bśiš.  Vķša į landinu eru framkvęmdir ķ gangi til aš breikka vegi, en žetta žarf aš gerast allan hringveginn og sķšan į helstu stofnbrautum, žar sem umferš feršamanna er mikil, svo sem um Gullhringinn.  Vegir sem ekki eru meš bundnu slitlagi, eru sķšan sérstakt višfangsefni.  Leita žarf leiša til aš setja bundiš slitlag į fleiri vegi, žó žeir séu bara opnir hluta įrsins eša aš minnsta kosti byggja žį betur upp.  Žó ég sé ekki hrifinn af bundnu slitlagi į vegi yfir hįlendiš, inn aš Laka og Landmannalaugum, žį gęti žaš veriš naušsynlegt, ef feršamönnum fjölgar jafnmikiš og spįin segir til um.
  • Žjónusta į landsbyggšinni:  Landsbyggšin į ķ vandręšum meš aš rįša viš nśverandi fjölda feršamanna og mun žvķ engan veginn rįša viš 150% aukningu įn verulegs įtaks. Tökum bara eitt dęmi:  Matreišslufólk og framreišslufólk (žjónar).  Śtlendingar hafa žaš aš orši, aš erfitt sé aš fį góšan mat utan Reykjavķkur og Akureyrar.  Samlokur, hamborgarar og pylsur eru ekki góšur matur, žó ķ lagi sé aš nęla sér ķ slķkt sem skyndibita.  Matsešlar eru einfaldir og tilbreytingasnaušir.  Skyndibitinn er alls rįšandi, nema į hótelum og örfįum stöšum utan žeirra.  Žetta er žegar vandamįl og veršur óvišrįšanlegt meš 2 milljónir feršamanna, nema aš viš undirbśum okkur vel.  Vandinn er aš žessi žjónusta er aš stóru leiti mönnuš skólafólki og ķ allt of fįum tilfellum fagfólki.  Gott fagfólk er umsvifalaust keypt til stóru ašilanna ķ Reykjavķk eša į Akureyri.  Žvķ lenda rafvirkjar, hśsmęšur og unglingar ķ žvķ aš sjį um matreišslu, žar sem fagžekking ętti aš vera naušsynleg.  Vil alls ekki gera lķtiš śr žekkingu žeirra og margir eru algjörir meistara kokkar, žó menntunina vanti.  Algengara er žó aš ķ boši sé matur, sem viškomandi myndi ekki vilja borša sjįlfur.  Höfum ķ huga, aš žįttur eins og matur getur haft śrslitaįhrif į upplifun feršamanna af landinu.
  • Hreinlętisašstaša:  Žetta veršur aš vera ķ lagi.  Ekki er hęgt aš bjóša žjónustuašilum į landsbyggšinni upp į žaš, aš rśtur fullar af fólki komi til aš nota hreinlętisašstöšu vegna žess aš į stóru svęši er žetta eina salerniš.  Frį Höfn aš Breišdalsvķk (eša Egilsstöšum sé sś leiš farin) er bara hreinlętisašstaša į Djśpavogi.  Frį Skjöldólfsstöšum aš Mżvatni er hana aš finna ķ Fjallakaffi og viš Kröflu.  Frį Hólmavķk til Ķsafjaršar er hana aš finna į Sśšavķk (nema menn taki krók śt į Reykjanes eša komi viš hjį einhverjum feršabónda į leišinni).  Frį Bjarkalundi og til Patreksfjaršar er hreinlętisašstaša ķ Flókalundi og Brjįnslęk.  Sé fariš śt į Lįtrabjarg er žaš Örlygshöfn og Breišavķk.  Alls stašar vęri veriš aš nżta sér hreinlętisašstöšu žjónustuašila meš takmarkaša ašstöšu og sjaldnast eru alvarleg višskipti höfš ķ stašinn.  Skipulagning pissustoppa ķ hópferšum er įlķka mikilvęgt atriši og matarhléa eša gistingar, vegna žess aš ekki rįša allir stašir viš aš taka į móti 50-60 mannahópi sem er mįl og žegar fólki er mįl, žį er ekki vķst aš žaš telji sig žurfa aš versla til aš mega nota salerni.
  • Umhverfi og öryggi feršamannastaša:  Žvķ mišur er stašan sś, aš fleiri og fleiri stašir sem feršamenn sękja į eru komnir aš žolmörkum sķnum įn žess aš fariš verši ķ verulegar śrbętur.  Sumir eru hreinlega hęttulegir fyrir feršalanginn, en oftast er žaš aš nįttśruperlan liggur undir skemmdum.  Jafnvel hiš stórgrżtta svęši viš Dettifoss er fariš aš lįta į sjį af trošningi feršamanna sem virša ekki merkingar.  Ég ętla ekki aš fara hringinn og fara yfir įstand žeirra staša sem ég hef komiš til undanfarin įr.  Heimamenn vita manna best hver stašan er.  Įtaks er žörf žegar vegna žess fjölda sem nśna heimsękir landiš.  150% aukning er landinu ofviša įn ašgerša.

Ef viš viljum geta tekiš viš sķfellt auknum fjölda feršamanna, žį veršur aš eiga sé višhorfsbreyting hjį stjórnvöldum.  Byggja žarf upp innviši til aš taka viš žessum fjölda.  Fara žarf ķ stórįtak til aš koma upp hreinlętisašstöšu viš vinsęla feršamannastaši.  Laga žarf umhverfi žeirra, žannig aš žeir žoli įlagiš.  Śtbśa žarf bķlastęši og gera bętur į vegum.  Huga žarf aš öryggi feršamannanna.  Stęrsta mįliš er žó, aš dreifa žarf feršamönnum meira um landiš.  Viš žurfum aš selja žeim, aš ašrir stašir en Gullhringurinn, Skaftafell og Mżvatn séu žess virši aš skoša.  Einnig veršum viš aš auka umferš utan hįannatķmans.  Leggja žarf meira ķ įtakiš "Ķsland allt įriš".


mbl.is „Stórtķšindi fyrir efnahagslķfiš“
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Höfundur

Marinó G. Njálsson
Marinó G. Njálsson
Upplýsingaöryggi og persónuvernd eru mínar ær og kýr, þó ég blaðri um allt og ekkert hér á blogginu. Er í Hagsmunasamtökum heimilanna og berst fyrir réttlæti fyrir heimili í landinu.  Loks er ég faggiltur leiðsögumaður.  Netfangið mitt er mgn@islandia.is og netfang fyrirtækisins oryggi@internet.is.

Heimsóknir

Flettingar

  • Ķ dag (17.8.): 0
  • Sl. sólarhring: 15
  • Sl. viku: 143
  • Frį upphafi: 1648834

Annaš

  • Innlit ķ dag: 0
  • Innlit sl. viku: 97
  • Gestir ķ dag: 0
  • IP-tölur ķ dag: 0

Uppfęrt į 3 mķn. fresti.
Skżringar

Įgśst 2017
S M Ž M F F L
    1 2 3 4 5
6 7 8 9 10 11 12
13 14 15 16 17 18 19
20 21 22 23 24 25 26
27 28 29 30 31    

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband