Leita ķ fréttum mbl.is
Embla

Bloggfęrslur mįnašarins, október 2008

Forvitnilegt vištal, žegar horft er ķ baksżnisspegilinn

Ķ ķrafįrinu sem varš viš žjóšnżtingu Glitnis, žį yfirsįst mér vištal Björgvins Gušmundssonar, blašamanns Morgunblašsins, viš Žorvarš Tjörva Ólafsson, hagfręšing į hagfręšisviši Sešlabanka Ķslands, en vištališ birtist mįnudaginn 29. september.  Ég rakst į žaš įšan og held aš žaš sé öllum holl lesning, žar sem ķ žvķ višurkennir Tjörvi raunar aš sešlabankar og fjįrmįlaeftirlit hafi gert röš af mistökum, sem leiddu til žeirrar fjįrmįlakreppu sem nśna rķšur yfir.  Sérstaklega žykir mér vęnt aš sjį aš hann hnżtir ķ Basel regluverkiš, en ég hef einmitt gagnrżnt žaš, og aš menn hafi gleymt aš hafa eftirlit meš "hinu" bankakerfinu.

Annaš ķ žessu vištali, sem birt er aš morgni örlagarķkasta dags ķ hagsögu landsins, er eftirfarandi:

Almennt séš eru žvķ hlutverk sešlabanka óbreytt frį žvķ fyrir kreppuna. Umhverfiš er hins vegar allt annaš og įskoranirnar meiri. Sjįlfsumgleši sumra sešlabankamanna hefur bešiš skipbrot. Blómaskeiši sķšustu įra er lokiš og sešlabankar žurfa aš taka į honum stóra sķnum, lęra af kreppunni sem nś skekur heimsbśskapinn og treysta innviši fjįrmįlakerfisins til aš komast ķ gegnum žessa kreppu en um leiš draga śr lķkum į frekari kreppum ķ framtķšinni.

Daginn sem žetta er sagt hrynur ķslenska hagkerfiš vegna "sjįlfumgleši sumra sešlabankamanna".

Vištališ er öllum holl lesning, ekki sķst stjórnmįlamönnum.  Žaš sem Sešlabankinn gęti lķklegast lęrt af žvķ, er aš heimurinn hefur ekki tķma til aš bķša eftir žvķ aš fręšilegri umręšu ljśki.  Menn žurfa aš grķpa strax inn ķ um leiš og brestir birtast til aš koma ķ veg fyrir aš allt springi.


Skrįr tengdar žessari bloggfęrslu:

Mikilvęgt aš varšveita žessar minjar

Ég vil hvetja Alžingi og rķkisstjórn til aš vernda žessar minjar eins vel og kostur er.  Žarna eru greinilega ómetanlegar miinjar um žaš sem geršist "fyrir landnįm", žar sem svo viršist sem žessar minjar séu eldri en landnįmsskįlinn.  Ég hef heyrt aš Alžingi muni fórna bķlakjallara sem įtti aš vera žarna og einnig eigi aš tengja saman svęšiš į Alžingisreitnum og landnįmssżninguna.  Annars veršu forvitnilegt aš fį nįkvęma aldursgreiningu frį svęšinu og kannski breytast įrtöl Ķslandssögunnar eitthvaš.

Ég hef lķka heyrt, aš mjög lķklega sé aš finna frekari menjar į svęši viš Sušurgötu og į horni Sušurgötu og Tśngötu. Nś er lag aš leggja fjįrmagn ķ frekari rannsóknir og gera svęšiš aš okkar Akrópólis.  Žaš gęti vissulega haft mikil įhrif į umferš į svęšinu, en žaš er žess virši.


mbl.is Fótspor Ingólfs viš Alžingi
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Vogunarsjóšurinn Ķsland og ašrir sjóšir - 100% öryggi er ekki til

Menn keppast hver viš annan žveran aš gagnrżna alla sem hęgt er fyrir vafasamar fjįrfestingar, svindl meš peningasjóši, svindl meš bótasjóši, įhęttusękni og skort į framsżni.  Ég hef svo sem ekki gert neina fręšilega śttekt į bótasjóšum, fjįrfestingum lķfeyrissjóša, fjįrfestingum peningasjóša eša hvaš žaš nś er annaš sem viršist hafa mistekist į undanförnum mįnušum og įrum.  Ķ einhverjum tilfellum hafa oršiš alvarleg mistök, ķ öšrum er um afleišingu žess hruns sem enginn gerši rįš fyrir og ķ enn öšrum (ef marka mį "oršiš į götunni", samt ekki žaš į eyjan.is) žį hafa menn veriš aš misnota sjóšina til aš śtvega bönkunum og vildarvišskiptavinum žeirra fjįrmagn.  Ég ętla hvorki aš fjalla um mistök eša svik, en ég vona aš hvort um sig séu sjaldgęfar undantekningar og enginn sjóšsstjóri hafi lįtiš misnota sig į žann hįtt.

Mér vitanlega žį gilda strangar reglur um fjįrfestingar bótasjóša og peningasjóša.  Ég hef fulla trś į žvķ aš menn hafi a.m.k. framan af veriš aš vanda sig virkilega vel.  Žar sem ég žekkti til bótasjóšs hjį einu tryggingarfélagi, žį hélt žar algjör snillingur utan um sjóšinn.  Žetta var mašur sem tókst aš gera gull śr öllu.  Ég hef žvķ enga trś į öšru, sjįi žessi einstaklingur enn um stjórn sjóšsins, en aš žar sé fylgt ströngum faglegum reglum.  Mįliš er aš landslag fjįrfestinga hefur breyst  gjörsamlega sķšustu 10 mįnuši eša svo.  Fjįrfestingar, sem taldar voru gulltryggšar um sķšustu įramót eru ónżtar ķ dag.  Af hverju ęttu bótasjóšir og peningasjóšir ekki aš hafa tapaš eins og UBS bankinn ķ Sviss, Royal Bank of Scotland eša Lehman Brothers?

Ég skil alveg aš fólk sé reitt, en 100 įra stormurinn gekk yfir hagkerfi heimsins og fęstir voru meš flóšavarnir til aš verjast hamfarabylgjunni sem fylgdi.  Fólk veršur aš įtta sig į žvķ aš allar fjįrfestingar, sama hvaša nafni žęr nefnast, eru įhęttusamar? Og ekki bara fjįrfestingar. Žaš aš lifa į Ķslandi er įhęttusamt fjįrhagslega vegna óstöšugs efnahagsįstands. Getur einhver hérna nefnt mér eina einustu rķkisstjórn žessa lżšveldis sem hefur tekiš af įbyrgš į rķkisfjįrmįlum, haldiš gengi ķ jafnvęgi, veršbólgunni ķ skefjum, atvinnustigi hįu og hagvexti jöfnum, stöšugum og skynsömum. Žaš er alltaf veriš aš tala um aš bankarnir og Sešlabanki hafi gert Ķsland aš einum stórum vogunarsjóši. Ja, hér eru fréttir: Ķsland hefur alla tķš veriš einn stór vogunarsjóšur og žaš löngu įšur en vogunarsjóširnir uršu til. Aš bśa ķ landi, žar sem mašur getur aldrei treyst į aš veršbólgu verši haldiš ķ skefjum, aš krónan haldist stöšug eša vaxtastig sé višunandi er ekkert annaš en óvissureiš į borš viš vogunarsjóš.

En aftur aš sjóšunum.  Peningasjóšir eiga aš vera alveg gulltryggšir.  Ég man žegar ég lagši pening ķ slķka sjóši fyrir 10 įrum eša svo (peningamarkašsbréf hjį Landsbréfum), žį var markmišiš aš vera meš óbundna reikninga, sem gįfu betri įvöxtun en almennar bankabękur og voru traustir.  Ég gat vegna žeirrar upphęšar sem ég var meš (2 - 3 milljónir) lķka fengiš aš kaupa vķxla.  Peningamarkašsbréfin gįfu 5 - 8% įrsįvöxtun, en vķxlarnir allt aš 15%.  Munurinn var aš peningamarkašsbréfin voru laus meš dags fyrirvara, en vķxlarnir voru bundnir ķ 30, 60 eša 90 daga.  Viš skulum alveg hafa eitt į hreinu. Įhęttan af vķxlunum var margfalt meiri en af peningamarkašsbréfunum.  Žaš var m.a. žess vegna sem ég fékk meiri įvöxtun af žeim. Ég veit ekki hvaš žjónustufulltrśar bankanna sögšu viš fólk, žegar žaš féllst į aš flytja innistęšur sķnar af almennum reikningum (eša žess vegna verštryggšum) yfir ķ peningasjóši.  Eitt hefši žó įtt aš fylgja:  Hęrri vextir bera meiri įhęttu.  Žetta er einfaldasta regla įhęttustżringar.  Hafi einhverjum dottiš ķ hug aš 5% hęrri įvöxtun yki į engan hįtt įhęttuna, žį lifši sį hinn sami ķ blekkingu. 

Žetta er eins og keyra bķl.  Gefum okkur aš mašur žurfi aš komast į milli Reykjavķkur og Akureyrar fyrir įkvešinn tķma, segjum kl 18.00.  Viš getum ķ grófum drįttum fariš 2 leišir aš žessu. 1. Lagt tķmanlega af staš og ekiš į 70 - 90 km/klst. allan tķmann (eša žess vegna hęgar) og komiš tķmanlega, segjum milli 5 og 6.  Ef eitthvaš fer śrskeišis, svo sem bilun, dekk springur eša viš veršum bensķnlaus, žį er tępt aš viš nįum į tilsettum tķma. Lķtil hętta er į slysum, žar sem viš ökum tiltölulega rólega, og bensķneyšsla er hófleg.  Ef viš lendum ķ slysi, žį veršur tjón og meišsl lķtil.  2. Lagt af staš eftir hįdegi og allt gefiš ķ botn.  Ekkert svigrśm fyrir įföll, slysahętta eykst og einnig bensķneyšslan.  Ef viš lendum ķ slysi er tjón mikiš og löng sjśkrahśslega framunda, ef ekki bara banaslys.

Ef viš segjum aš hrašinn sé įvöxtunin, aksturstķminn sé tķminn sem žaš tekur okkur aš nį įkvešinni įvöxtun og slysahęttan og bensķneyšslan lżsi įhęttunni okkar, žį sjįum viš aš aukinn hraši į peningamyndun eykur įhęttu.  Žaš er alveg sama hvaš einhver žjónustufulltrśi segir, peningasjóšir eru ekki tryggšir ķ bak og fyrir.  Žeir standa af sér flesta storma, en aldrei hamfaravešur, 100 įra storma.  Žaš getur oršiš banaslys.  Spurningin er:  Įttu žjónustufulltrśarnir aš vara viš 100 įra stormi eftir aš Glitnir var žjóšnżttur?  Įtti aš vara višskiptavini strax viš aš ķ peningasjóšunum fęlist meiri įhętta en ķ innlįnsreikningunum?  Svo getum viš spurt žį sem lögšu inn į Icesave hvort hafi veriš öruggara, aš leggja inn į Icesave ķ Englandi eša eiga inni ķ peningasjóši į Ķslandi.

Sagan segir okkur (ž.e. fram til 6. október 2008) aš peningasjóšir hafi veriš gulltryggš įvöxtunarleiš.  Tölfręši sķšustu mįnuši og įr segir okkur žaš.  Alveg eins og tölfręši sķšustu įra sagši stórum bönkum śti ķ heimi aš įhęttan af undirmįlslįnunum var įsęttanleg.  Fyrst aš stóru ašilarnir meš alla sķna sérfręšižekkingu klikkušu, af hverju įttu einhverjir eyjaskeggir ķ noršri aš vita betur? 

Ég tek žaš fram aš ég įtti ekkert inni ķ peningasjóšum, en žaš er af žeirri einföldu įstęšu aš allt mitt eigiš fé er bundiš ķ steinsteypu og meiri steinsteypu en ég kęri mig um, žar sem ég get ekki selt nśverandi hśsnęši og nę ekki aš gera ķbśšarhęft hśsiš sem ég er aš byggja.  Žannig hefur eigiš fé mitt brunniš hratt upp sķšustu mįnuši, en nęstu 8 įr į undan hafši žaš lķka byggst upp meš ęvintżralegum hętti. Hver er nettó hagnašur minn af žeim peningi sem ég įtti 1999 og fór ķ steinsteypu žaš įr? Lķklega fimmföldun, ef ekki meira.  Fer eftir genginu.  Hvaš į žaš viš um marga ašra?  Alveg örugglega fjölmarga. 

Lķklegt er aš fjöldi fólks fari illa śt śr peningasjóšum bankanna, en hve margt af žeim var įšur bśiš aš gręša helling į žvķ aš vešja į vogunarsjóšinn Ķsland?  Ég geri mér grein fyrir aš margir fara meš neikvęšan höfušstól śt śr falli bankanna og stefna ķ gjaldžrot vegna žess.  Žeim žarf aš hjįlpa.  En hve margir eru ķ plśs mišaš viš stöšuna 2002, hafa lifaš góšu lķfi undanfarin įr vegna betri tekna, en žurfa nśna aš draga saman seglin įn žess aš žrot blasi viš?  Įttu nokkur hundruš žśsund ķ upphafi og eiga nokkrar milljónir nśna eftir aš hafa fengiš 65% śt śr peningasjóšum.  Keyptu kannski fyrir kr. 200.000 ķ Bśnašabankanum į genginu kr. 1,69 og seldu svo hluta į genginu 450 žegar bankinn hét KB banki eša 1150 į sķšasta įri. 

Žetta fólk kvartaši ekki žegar įręšnin skilaši sér ķ hagnaši, en žaš veršur aš skilja aš til aš auka möguleika į miklum hagnaši, žį eykur mašur um leiš lķkurnar į miklu tapi.  Žetta er grundvallarregla įhęttustjórnunar.  Og önnur grundvallarregla:  100% öryggi er ekki til.  Viš getum nįlgast žaš śt ķ žaš óendanlega, en viš munum aldrei nį žvķ.  Spurningin er aš finna jafnvęgiš į milli vęnts taps, ž.e. įsęttanlegrar įhęttu, og kostnašarins viš aš auka öryggiš frekar.  Hvenęr er öryggiš oršiš nógu mikiš til žess aš žaš borgar sig ekki aš auka žaš.

Viš höfum fjórar leišir til aš fįst viš įhęttu:  1. Grķpa til rįšstafana til aš draga śr henni eša eyša alveg.  2. Sętta okkur viš hana.  3.  Foršast hana meš breyttum ašferšum/atferli.  4. Fęra hana til annars ašila (sbr. tryggingar).  Įhęttan af vogunarsjóšinum Ķslandi er hęgt aš mešhöndla eftir öllum žessum leišum, en ef hśn er óbęrileg, žį getum viš foršast hana meš žvķ aš flytja śr landi.  Viš žurfum bara aš muna, aš önnur įhętta kemur ķ stašinn.  Įhęttuna varšandi peningasjóšina var best aš mešhöndla meš žvķ aš foršast žį eša dreifa į fleiri en einn sjóš.  Raunar er mįliš žannig, aš enginn rįšgjafi hefši įtt aš rįšleggja višskiptavini sķnum aš setja alla peninga sķna į einn staš.  Hafi žaš veriš gert, žį er naušsynlegt aš breyta žessu ķ verklagsreglum bankanna.


Betra lżšręši ķ Austur-Evrópu en į Ķslandi

Žaš er ķ raun stórfuršulegt aš fylgjast meš öllu žessu mįli ķ kringum lįniš frį Alžjóša gjaldeyrissjóšnum.  Hér į landi er um pukur aš ręša, žar sem enginn fęr aš vita neitt.  Į sama tķma eru Śkraķna og Ungverjaland einnig aš taka svona lįn.  Žar fer umręšan um lįniš fram fyrir opnum tjöldum og lögš er įhersla į aš žing landanna samžykki lįntökuna.  Forsętisrįšherra Ungverjalands neitaši t.d. aš taka lįniš, nema breiš samstaša allra flokka į ungverska žinginu nęšist um mįliš.  Allir flokkar uršu aš samžykja lįntökuna, ekki bara sumir.  Allir fį aš vita um hvaš mįliš snżst, ekki bara sumir.  Sama er uppi į teningunum ķ Śkraķnu.

Viš stęrum okkur af žvķ aš eiga elsta löggjafažing ķ heiminum.  Viš stęrum okkur af žvķ aš vera vestręnt lżšręšisrķki meš rķka lżšręšishefš.  Viš teljum okkur vera žess megn aš gagnrżna önnur rķki vegna stjórnarhįtta žeirra.  En rķkisstjórn Ķslands, sem starfar ķ umboši Alžingis og žjóšarinnar, telur hvorki įstęšu til aš upplżsa Alžingi eša almenning um hvaš var samiš viš Alžjóša gjaldeyrissjóšinn.  Hśn telur ekki įstęšu til aš upplżsa Alžingi eša almenning um hver staša efnahagsmįla er og hvaša śrręši hśn telur sig hafa ķ stöšunni.

Žaš er stórmerkilegt, aš rķkisstjórn Ķsland skuli telja Ķslandi best stjórnaš meš einręšislegum tilburšum, mešan gömlu kommśnista einręšisrķkin ķ Austur-Evrópu leggja allt upp śr žvķ aš treysta žingręši og žar meš lżšręši sinna landa.

Sķšan mį spyrja sig, hvort öšru vķsi vęri fyrir okkur komiš, ef rķkisstjórnin hefši oršiš viš įbendingum rķkisstjórna Bretlands og Bandarķkjanna og sešlabanka Bretlands, Bandarķkjanna og Evrópu ķ sumar um aš vandamįl ķslenska hagkerfisins vęri svo alvarlegt aš aškoma Alžjóša gjaldeyrissjóšsins vęri naušsynlegt.  Vinur er nefnilega sį sem til vamms segir. Mér sżnist sem Ungverjar og Śkraķnumenn hafi įkvešiš aš lęra af mistökum Ķslendinga meš žvķ aš leita til IMF įšur en hagkerfiš og/eša bankakerfiš komast ķ žrot.


Nįmskeiš hjį Stašlarįši Ķslands: Stjórnun upplżsingaöryggis samkvęmt ISO 27001 og ISO 27002 - Lykilatriši og notkun

Žar sem persónuvernd og upplżsingaöryggi eru mķnar ęr og kżr, žį langar mig aš vekja athygli į žvķ aš Stašlarįš Ķslands heldur reglulega nįmskeiš um žį tvo stašla sem fjalla um žessi mįl.  Žetta eru stašlarnir ĶST ISO/IEC 27001 Upplżsingatękni - Stjórnkerfi upplżsingaöryggis - Kröfur og ĶST ISO/IEC 27002 Upplżsingatękni - Starfsvenjur fyrir stjórnun upplżsingaöryggis.  Nęsta nįmskeiš veršur haldiš 20. nóvember nk. og mį skrį sig meš žvķ aš hafa samband viš Stašlarįš ķ sķma 520-7150.

Žaš er tvęr įstęšur fyrir žvķ aš ég vil vekja athygli į žessu.  Önnur er mjög sjįlfhverf, en žannig vill til aš ég er leišbeinandi į žessum nįmskeišum.  Hin er, aš mķnu viti hafa mjög margir mjög gott af žvķ aš kynna sér efni žessara stašla vegna starfa sinna.  Įstęšan er einföld.  Nęr allir rekstrarašilar, hvort sem er į hinum svo kallaša almenna markašir eša hinum opinbera vinna meš mikiš magn af viškvęmum upplżsingum.  Hluti af žessum upplżsingum er į rafręnu formi, en mjög mikiš magn er ennžį į pappķr aš ógleymdum žeim upplżsingum sem fólk bżr yfir.  Hafi menn ekki leitt hugann aš žvķ hvernig er best aš verja žessar upplżsingar fyrir tjóni og óleyfilegum ašgangi, žį eru mestar lķkur į žvķ aš menn séu ekki bśnir undir įföll eša uppįkomur. 

Stjórnun upplżsingaöryggis snżst ķ stórum drįttum um aš tryggja žrennt: leynd/trśnaš, réttleika/nįkvęmni og tiltękileika/ašgengi.  Leynd eša trśnašur snżst um aš žeir einir eigi aš hafa ašgang aš upplżsingum sem til žess hafa heimild.  Réttleiki/nįkvęmni snżst um aš upplżsingum sé haldiš réttum ķ gegnum vinnsluferliš og į vörslutķma.  En tiltękileiki/ašgengi snżst um aš žeir sem hafa til žess heimild hafi ašgang aš upplżsingunum žegar žeir žess žurfa.  Žaš mį žvķ segja aš stjórnun upplżsingaöryggis snśist um aš žeir, sem til žess hafa heimild, eigi aš hafa ašgang aš réttum og nįkvęmum upplżsingum žegar žeir žurfa į žvķ aš halda.

Žetta eru skżr og skilmerkileg markmiš.  Stašlarnir ISO 27001 og ISO 27002 eiga einmitt aš ašstoša įbyrgšarašila upplżsinganna aš nį žessum markmišum.  Žeir žykja bįšir mjög góšir til sķns brśks, žó svo aš žeir séu ekki alfullkomnir.  Žeir žykja a.m.k. žaš góšir aš Persónuvernd, Fjįrmįlaeftirlit og Póst- og fjarskiptastofnun vķsa öll til stašlanna sem tękja eša tóla sem hęgt er aš nota til uppfylla kröfur um upplżsingaöryggi, persónuvernd og öryggi fjarskipta.  Žaš hlżtur žvķ aš vera full įstęša fyrir ašila sem žurfa aš uppfylla persónuverndarlög og reglur, leišbeinandi tilmęli FME og įkvęši um öryggi ķ fjarskiptum aš kynna sér efni žeirra nįnar.


Furšulegur hringlandahįttur

Hann er furšulegur žessi hringlandahįttur Sešlabankans.  Fyrir fįeinum dögum voru stżrivextir lękkašir um 3,5% til aš fį blóš atvinnulķfsins til aš renna aftur og nśna į aš nota snöggfrystingu til aš setja allt ķ bakkgķr.  Žaš veršur spennandi aš sjį hver rök Sešlabankans verša, en hugsanlega er žetta hluti af skilmįlum IMF.  A.m.k. getur Sešlabankinn ekki boriš fyrir sig veršbólgutölum gęrdagsins, žar sem žaš var fyrirséš eftir lękkun krónunnar ķ september aš veršbólga ķ október yrši talsvert hęrri en ķ september.  Hafi menn ekki séš žaš fyrir, žį voru menn einfaldlega ekki starfi sķnu vaxnir.

Ég var svo sem bśinn aš spį žvķ aš stżrivextir myndu hękka vegna hękkandi veršbólgu, žar sem ég efašist um aš Sešlabankinn vildi hafa neikvęša raunstżrivexti.  Aušvitaš lifši mašur ķ voninni meš aš Sešlabankinn eins og ašrir vildu taka žįtt ķ kreppunni meš fyrirtękjum og almenningi, en žaš var borin von.  Hugsanlega er Sešlabankinn meš žessu aš reyna aš fį meiri pening inn ķ bankann eša koma ķ veg fyrir śtflęši gjaldeyris, en eftir allt sem į undan er gengiš, žį er žetta ekki žaš sem atvinnulķfiš og almenningur žurfa.


mbl.is Stżrivextir hękkašir um 6 prósentur
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Veršbólga sem hefši geta oršiš - Endurbirt vegna įskorunar

Ķ vor (28.4.) birti ég fęrslu sem ég hef veriš bešinn um aš endurbirta svo hęgt sé aš bęta viš hana athugasemdum.  Hśn kemur hér fyrir nešan.  Žetta er aš sjįlfsögšu bara pęling og ekkert sem žarna er sagt getur oršiš aš veruleika nśna. Meš žvķ aš smella į fyrirsögnina er fariš ķ upprunalegu fęrsluna og getur fólk žį lesiš žaš sem fór į milli mķn og Steingrķms Jónssonar (Delberts).

Veršbólga sem hefši geta oršiš

Žaš var ķ einmįnuši 2001 aš Sešlabanki Ķslands įkvaš aš setja gengiš į flot og taka upp veršbólgumarkmiš til aš stjórna peningamįlum.  Af einhverri įstęšu įkvaš Sešlabankinn aš nota hina sérķslensku vķsitölumęlingu meš hśsnęšiskostnaši sem višmiš ķ stašinn fyrir aš nota alžjóšlega višurkenndar og samanburšarhęfar ašferšir viš aš męla veršbólguna.  Vissulega er rķk hefš hér į landi aš nota žessa vķsitölumęlingu og vķsitala meš og įn hśsnęšis stóšu ķ svipušu gildi į žeim tķma, ž.e. ķ 206,5 meš hśsnęšislišnum og 205,0 įn hans.  Vandamįliš er og var aš hśn var og er hvergi notuš ķ nįgrannalöndum okkar og ekki innan Evrópusambandsins.  Žaš var žvķ rangt af Sešlabankanum aš nota vķsitölu meš hśsnęšislišnum sem višmiš sitt.  Žessi ranga įkvöršun hefur haft ansi margt neikvętt ķ för meš sér. Žaš sem geršist į nęstu mįnušum og įrum eftir aš žetta veršbólguvišmiš var tekiš upp, var svo sem ekki meš öllu fyrirséš, en margt hefši fariš į annan veg ef veršbólga hefši veriš męld įn hśsnęšislišar.

Žróun vķsitalna

Mismunurinn į breytingum į žessum tveimur vķsitölu er ótrślegur į sķšustu 7 įrum.  Vķsitala meš hśsnęšisliš hefur hękkaš śr 206,5 ķ 300,3 eša um 45,4% mešan vķsitalan įn hśsnęšislišar hefur fariš śr 205 stigum ķ 269,6 eša um 31,5%.  Reikna mį meš žvķ aš hluti žessarar hękkunar sé afleidd hękkun vegna fyrri vķsitöluhękkunar.

Į tķmabilinu frį aprķl 2001 til aprķl 2008 hefur veršbólga samkvęmt višmiši Sešlabankans veriš 68 sinnum (af 85 mįnušum) yfir veršbólgumarkmiši bankans og žvķ kallaš į ašgeršir bankans viš stjórn peningamįla (sjį nįnar athugasemd nr. 6 viš blogg mitt 11.4.).  Eina tķmabiliš sem veršbólga meš hśsnęši hefur veriš innan markmiša Sešlabankans er frį nóvember 2002 til aprķl 2004.  Ef notast hefši veriš viš vķsitölu įn hśsnęšis, žį hefši veršbólga ašeins męlst 39 sinnum yfir veršbólgumarkmišum, žar af 17 fyrstu mįnušina mešan markašurinn var aš venjast žeirri breytingu aš krónan vęri į floti.  Nęst fór veršbólga įn hśsnęšis óverulega upp fyrir veršbólgumarkmiš į tķmabilinu frį jśnķ til desember 2004, žį ķ ,,bankakreppunni fyrri" frį maķ 2006 til aprķl 2007 og loks sķšustu 3 mįnuši.

Hvaš hefši fariš į annan veg?

En hverju hefši žaš breytt fyrir ķslenskt efnahagslķf, ef veršbólgumarkmiš Sešlabankans hefšu stušst viš vķsitölu įn hśsnęšislišar.  Ķ fljótu bragši viršist mér žaš vera eftirfarandi:

  1. Stöšugleiki vęri ķ ķslensku efnahagslķfi. 
  2. Stżrivextir vęru į bilinu 3 - 5%.
  3. Hękkun į markašsverši hśsnęšis hefši ekki fariš jafnmikiš śt ķ veršlag ķ formi afleiddra hękkana og veršbólgumęling įn hśsnęšislišar hefši veriš ennžį lęgri.  Veršbólgan nśna stęši ķ kringum 1,2% ķ stašinn fyrir 10,6% (11,8%).
  4. Ķslenska krónan stęši traust og gengisvķsitalan vęri ķ kringum 120, ef ekki lęgri.  Žaš teldist góš staša, žar sem veršbólga į Ķslandi hefši veriš meš lęgsta móti į Evrópska efnahagssvęšinu samhliša góšum hagvexti.
  5. Hinn mikli hagvöxtur hefši skilaš sér betur til samfélagsins, en ekki brunniš upp ķ veršbólgu.
  6. Kaupmįttur launa hefši haldist góšur sem hefši leitt af sér meira jafnvęgi į vinnumarkaši.
  7. Verštryggš lįn hefšu hękkaš óverulega (1,5 - 2% į įri) fyrir utan tķmabiliš frį aprķl 2001 til įgśst 2002 og sķšan frį maķ 2006 til aprķl 2007, žar sem hękkunin hefši numiš 6 - 10% ķ hvort skipti.  Raunar er ekki vķst aš ,,bankakreppan fyrri" hefši oršiš jafn skörp og raun bar vitni.
  8. Skuldir heimilanna hefšu aukist minna, m.a. vegna minni įhrifa af veršbótažętti lįna.  Žessi įhrif gętu numiš 20 - 30%, m.a. vegna afleiddra įhrifa.
  9. Žjóšfélagiš hefši ekki veriš jafn berskjaldaš fyrir lausafjįrkreppunni og raun ber vitni, žar sem gengi krónunnar hefši veriš sterkt af eigin rammleika, en ekki vegna vaxtastefnu Sešlabankans.  Spįkaupmennska meš vaxtamunasamninga hefši žvķ ekki haft žęr afleišingar sem viš höfum mįtt horfa upp į sķšustu mįnuši.  Jöklabréfin hefšu ekki komiš til.
  10. Rekstrarumhverfi ķslenskra fyrirtękja vęri žeim mun hagstęšara og talsveršar lķkur vęru į žvķ aš žetta hagstęša umhverfi hefši lašaš hingaš erlenda ašila til frekari fjįrfestinga.
  11. Staša rķkissjóšs vęri ennžį sterkari en raun ber vitni.

Bśiš og gert

Žaš er nįttśrulega um seinan aš horfa į žetta žessum augum.  Žetta er bśiš og gert og veršur ekki aftur tekiš.  Žessi ķslenska sérviska aš męla veršbólgu į annan hįtt en gert er ķ kringum okkur hefur reynst žjóšarbśskapnum dżr.  Žaš getur vel veriš aš ašrir hafi sżnt žessari męlingu įhuga og hśn sé ekki svo vitlaus, en hśn hefur skekkt allan samanburš.  Ķ samfélagi žjóša er samanburšarhęfni mjög mikilvęg.  Hśn hefur lķka skekkt samkeppni, žar sem ósamanburšarhęf męlingin hefur gert žaš aš verkum aš stżrivextir hafa veriš hękkašir upp śr öllu valdi sem dregiš hefur śr samkeppnishęfni ķslenskra fyrirtękja.  Ķ 33 mįnuši į tķmabilinu frį įgśst 2002 til aprķl 2008 hefur Sešlabankinn tališ sig hafa įstęši til aš halda stżrivöxtum uppi, žegar ķ reynd hann hefši ekki žurft žess.  (Teknir allir mįnušir į žessum tķmabili žar sem vķsitala neysluveršs įn hśsnęšis var undir 3%, en vķsitala meš hśsnęši yfir 3%.)  Žarna fór Sešlabankinn į mis viš tękifęri til aš styrkja hagkerfiš og auka stöšugleika žess, en ķ stašinn żttu ašgeršir hans undir óstöšugleika.  Fyrst varš vaxtamunurinn til žess aš gengiš styrktist meira en góšu hófi gegndi og undanfarna mįnuši hefur hann stušlaš aš veikingu krónunnar (aš hluta vegna spįkaupmennsku).  Hvorugt af žessu hefši gerst į jafn öfgakenndan hįtt og raun bar vitni ef stżrivextir Sešlabankans hefšu veriš nęr stżrivöxtum sešlabanka ķ nįgrannalöndum okkar.

Hvaš er framundan?

Stóra spurningin nśna er hvort žetta veršbólguskot sé lišiš hjį.  Žaš er żmislegt sem bendir til annars.  Ķ fyrsta lagi, žį er hśsnęšislišurinn ennžį aš halda uppi 12 mįnaša vķsitölumęlingunni.  Žaš mun lķklegast halda įfram fram į mitt įr og žį mun veršbólgan fara hęgt og sķgandi nišur į viš.  Žetta ręšst žó mikiš af žróun gengis.  Haldist krónan veik įfram (yfir 140 stigum), žį munu įhrifin vara lengur.  Hękki gengi krónunnar tiltölulega hratt, žannig aš gengisvķsitala fari ķ um 130 į nęstu 4 vikum, žį munum viš sjį veršbólgutölur ķ kringum 6% meš haustinu.  Sķšast žegar gengisvķsitalan fór ķ 150 (ž.e. ķ nóv. 2001), žį hélst veršbólga (įn hśsnęšislišar) yfir 6% fram ķ maķ 2002.  Eftir gengislękkunina į vormįnušum 2006, hélst veršbólgan įn hśsnęšislišar yfir 5,5% fram ķ febrśar 2007.  Žaš er žvķ ljóst aš svona veršbólguskot žaš męlist lengi, žó svo aš veršbólga milli mįnaša lękki hratt.

Žegar jafnvęgi veršur nįš į hśsnęšismarkaši, žį veršur lķklegast tķmabęrt aš breyta veršbólgumarkmišum Sešlabankans, žannig aš mišaš verši viš vķsitölu neysluveršs įn hśsnęšislišar.  Slķk męling endurspeglar mun betur raunverulega breytingu į śtgjöldum heimilanna en vķsitala meš hśsnęšislišnum.  Ekki gera rįš fyrir aš žaš gerist fyrr en eftir 3 - 5 įr.  Um sama leiti er skynsamlegt aš leggja af verštryggingu lįna.  Hśn er barn sķns tķma og žó hśn hafi įtt rétt į sér ķ kringum 1980, žį eru ašstęšur allt ašrar ķ dag.  Žó verštryggš lįn hverfi, žį er ekki žar meš sagt aš ekki megi nota vķsitölur til višmišunar viš alls konar śtreikninga.  Żmsir hafa haldiš žvķ fram aš verštrygging sé naušsynleg fyrir lķfeyrissjóšina, en ég held aš žaš sé ekki rétt.  Sjóširnir žurfa įfram aš įvaxta fé sitt eins vel og hęgt er og reikna sķšan įunnin réttindi sjóšfélaga śt frį žvķ.  Verštrygging hefur ekki komiš ķ veg fyrir skeršingu réttinda né stušlaš aš hękkun žeirra.  Žaš hefur alfariš rįšist af žvķ hve góšir stjórnendur sjóšanna hafa veriš ķ aš įvaxta eigur sjóšanna/sjóšfélaganna. Žeir sem ég žekki til (og žekki nokkuš marga) hafa veriš einstaklega góšir ķ gegnum tķšina, žó sķšasta įr hafi kannski ekki gefiš sömu įvöxtun og įrin žar į undan.  En viš skulum muna aš žetta er langhlaup, ekki spretthlaup.


Minni hękkun en efni stóšu til

Žrįtt fyrir aš veršbólga sé aš setja enn eitt metiš į žessari öld, žį er hękkun hennar mun minni en efni stóšu til eftir mikla lękkun krónunnar frį mišjum september fram aš mįnašarmótum.  Žaš getur bara žżtt eitt.  Innflutningur hefur nokkurn veginn lagst af.  Nż vara er ekki aš berast til landsins, annars vegar vegna žess aš innflytjendur eru ķ skuld viš erlenda birgja eša žurfa aš stašgreiša og hins vegar vegna žess aš menn vita aš ekki er hęgt aš bjóša Ķslendingum upp į žęr hękkanir sem žyrftu aš verša mišaš viš breytingar į gengi.

Ég veit af ašila, sem hefši mišaš viš lękkun krónunnar, žurft aš hękka vöru sem viškomandi fékk nżja sendingu af śr 16.900 kr. ķ 26.900 kr., en veit aš žaš gengur ekki.  Žessi ašili hefur žvķ um tvennt aš ręša, annars vegar aš lękka įlagningu sķna um tugi prósenta eša sleppa žvķ aš setja vöruna ķ sölu.

Žaš veršur fróšlegt aš sjį žróun nęstu vikna og mįnaša, en vonandi bendir žetta til žess aš veršbólgukśfurinn verši ekki eins snarpur og staša krónunnar benti til ķ lok september.  Ef viš gerum rįš fyrir aš hękkun vķsitölu milli október og nóvember verši į bilinu 2/3 af hękkun milli september og október og žaš dragi į svipašan hįtt śr hękkun vķsitölu neysluveršs fram ķ janśar, žį getum vi samt bśist viš žvķ aš veršbólgan toppi ķ hįtt ķ 18% fljótlega eftir įramót.  Dragi hrašar śr hękkun vķsitölunnar milli mįnaša, segjum hśn verši žrišjungur hękkunar mįnašarins į undan, žį veršur toppnum nįš ķ 16%.  Ef hękkunin helst aftur óbreytt į milli mįnaša nęstu žrjį mįnuši, žį toppar veršbólgan vel yfir 20%.  Aušvitaš fįum viš ekki svona lķnulegt ferli, en žetta gefur einhverja hugmynd um hvaš gęti gerst.

 


mbl.is Veršbólgan nś 15,9%
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Icesave var einum degi frį breskri lögsögu!

Ég var aš hluta į vištalsbrotiš viš Björgólf Thor ķ fréttum į Stöš 2.  Žar segir hann fullum fetum aš Sešlabanki Ķslands hafi neitaš Landsbankanum um 200 milljóna punda lįn sem įtti aš nota til aš fęra Icesave-reikningana yfir ķ breska lögsögu.  Svo viršist sem žessa upphęš hafi įtt aš nota til aš greiša tryggingargjald ķ breska tryggingarsjóš innistęšueigenda (mķn įlyktun).  Žaš vęri fróšlegt aš vita hvers vegna Sešlabankinn tók žessa įkvöršun.  Mig langar ekkert aš vita hver tók hana, bara hvaša rök lįgu aš baki įkvöršuninni.  Žaš vęri lķka fróšlegt aš vita hvaša upplżsingar lįgu aš baki įkvöršun rķkisstjórnarinnar um setningu neyšarlaganna mįnudaginn 6. október.  Žaš hefur hvergi komiš fram hvaša greišslur Landsbankinn gat ekki stašiš viš eša hve hįtt lįn Landsbankinn baš um frį Sešlabankanum.

Mér finnst sem alltaf séu aš bętast viš nżir krókar į žetta mįl, sem gerir žaš sķfellt gruggugra og óskiljanlegra.  Og einhvern veginn er žaš žannig aš allir žręšir žess liggja til Sešlabankans.


Į hverju munu Ķslendingar lifa?

Viš stöndum frammi fyrir žvķ aš enn ein tilraunin ķ atvinnusköpun og veršmętaaukningu hefur runniš śt ķ sandinn.  Į undan hafa fariš sķldin, lošdżrarękt, fiskeldiš, rękjuveišin og nś sķšast bankakerfiš.  Vafalaust mętti telja fleiri gullkįlfa, en ég lęt žessa duga.  Allt hefur žetta falliš vegna fyrirhyggjuleysi žeirra sem voru ķ žessum atvinnugreinum. Menn hugsušu aš žetta hlyti bara aš ganga, žar sem śtlendingum hafši heppnast aš lįta žetta ganga.  En annaš kom į daginn.  Žaš er eins og ķ öllu žessu hafi gleymst aš sķgandi lukka er best. (Sķgandi lukka žżšir hófsemi.)  Žaš er lķklegast stęrsta vandamįl okkar Ķslendinga, aš viš erum alltaf aš leita aš töfralausnum og žegar viš teljum okkur hafa fundiš žęr, žį į aš taka heiminn meš trompi.  Minnimįttarkomplexar okkar eru svo rķkjandi, aš viš getum ekki sętt okkur viš neitt annaš, en aš geta slegiš žeim bestu viš.  Garšar Hólm er śt um allt ķ okkar samfélagi.  Menn sem eru į fullu aš sannfęra okkur hvaš žeir eru fręgir og stórir śti ķ heimi, žegar ķ reynd žeir eru bara litlir karlar.

En žetta innlegg įtti ekki aš fjalla um žaš sem mistókst, nema ķ žeim tilgangi aš viš gętum lęrt af žvķ.  Spurningin er aftur: į hverju viš Ķslendingar munum lifa ķ framtķšinni?  Hér fyrir nešan er listi yfir fyrirtęki og starfsemi ķ okkar litla landi sem gętu hjįlpaš okkur viš aš byggja upp nżtt Ķsland.  Žetta eru fyrirtęki sem hafa skapaš okkur śtflutningstekjur undanfarin įr en eru ekki alltaf talin upp ķ žvķ samhengi eša eru minna įberandi en stórišjan, sjįvaraśtvegurinn, fjįrmįlastarfsemin, Actavis,  Marel og Össur.  Listinn er tekinn saman af Róland R. Assier,sem m.a. kennir viš Leišsöguskólann, og er fenginn śr nįmsefni ķ įfanganum Atvinnuvegir 101.  Vona ég aš Róland sé ósįrt um aš ég birti žessar upplżsingar hér.  Tekiš skal fram aš listinn mišar meš fįum undantekningum viš hlutina, eins og žeir voru viš lok sķšasta įrs. Hugsanlega hafa žvķ fyrirtęki hętt starfsemi, sem eru į listanum, og önnur bęst viš sem ęttu aš vera žar.  Žaš vęri gott, ef lesendur bloggsins eru til ķ aš bęta viš fleiri ašilum sem skapa žjóšinni śtflutningstekjum.  Athugiš aš feršažjónustan telst ekki til fyrirtękja meš śtflutningstekjur, žó vissulega séu gjaldeyristekjur greinarinnar miklar (sjį nįnar nešst).

Išnašarvörur:

  • Fiskvinnsluvélar og vélar
    • Skaginn
    • Traust
    • 3 X Stįl
    • Klaki
    • Mesa
    • Landsmišjan
    • Vélfag
    • Formax
    • Samey...
  • Kęli- og frystibśnašur
    • Celcķus
    • STG
    • Kęlikerfi
    • Frost
    • Optimar
  • Bśnašur til fiskveiša 
    • Hampišjan/J. Hinriksson
    • Netagerš Vestfjarša
    • Fjaršarnet
    • DNG sjóvélar
  • Bįtasmišjur:
    • Trefjar
    • Bįtasmišja Gušmundar
    • Ósey
    • Mótun Bįtastöšin Knörr
    • Seigla
    • Samtak
    • og fleiri og fleiri
  • Plastišnašur
    • Sęplast
    • Borgarplast
    • Reykjalundur
    • Set
  • Umbśšir og prent
    • Plastprent
    • Kassageršin
    • Oddi

 Hugvit og hįtękni:

  •  Hįtękni
    • Vaki
    • MarOrka
    • Ecoprocess
    • Hafmynd
    • Fjölblendir
    • Stjörn-Oddi
  • Framleišslutękni
    • Ķslenska lķfmassafélagiš
    • Icelandic Green Polyol
    • Lķmtré
    • Alur
    • MT-bķlar
    • PetroModel
  • Lķftękni, lyf og heilsu- og snyrtivörur
    • Saga Medica
    • Orf lķftękni
    • Primex
    • Noršur ehf.
    • NoršurĶs
    • NimbleGen Systems Iceland
    • Ensķmtękni/Zymetech
    • Ķsgel
    • Lķfeind
    • Lżsi
    • Móšir Jörš
    • Blue Lagoon
    • Iceherbs
    • Purity Herbs
    • Prokaria
    • Genķs
  • Lękningartękni
    • Medcare-Flaga
    • Kine
    • Viasys Healthcare
    • Oxymap

Upplżsingatękni

  • Hugbśnašur, hugbśnašar- og margmišlunaržróun
    • Hugbśnašur fyrir sjįvarśtveginn og matvęlavinnslu
    • Hugbśnašur fyrir stórmarkaši og stórverslanir
    • Hugbśnašur fyrir heilbrigšisgeirann
    • Hugbśnašur fyrir hitaveitukerfi
    • Hugbśnašur fyrir hernaš
    • Hugbśnašur fyrir mišlun stafręns efnis
    • Ljósleišaranet
    • Samskiptalausnir
    • Skjalastjórnun, stjórnun višskiptatengsla
    • Öryggiskerfi
    • Tölvuleikir
    • Margmišlun o.fl.
    • EJS International, Marel, Flaga, Hugur, Industria, Hugvit, Memphis, Kögun, Taugagreining, Gagarķn, Menn og mżs, Mentor, Landsteinar Strengur, 3-plus, OpenHand, Caoz, CCP, Track-Well o.s.frv.

Fatnašur:

  • Vinnufatnašur
    • 66°N/Max
    • Trico
  • Tķskufatnašur
    • Sportey
    • Nikita
    • 66°N
    • Zo-on
    • Cintamani
    • Spakmannspjarir
  • Annaš
    • Ullarlopi, ullarband
    • Vķkurprjón
    • Ķstex
    • Glófi
    • Lošskinn
    • Sjįvarlešur

Drykkjavörur

  • Vatn
    • Icelandic Glacial
    • Icelandia PLC
    • Iceland Water
    • Glacier World 

Viš žetta mį svo bęta sjįvarśtvegi, stórišju, fjįrmįlastarfsemi, Marel og Össuri.

En gjaldeyristekjur verša ekki bara viš śtflutning.  Einn er sį vettvangur sem skapar miklar gjaldeyristekjur en žaš er feršažjónustan.  Žar gnęfa flugfélögin, Icelandair og IcelandExpress, upp śr, en ķ žaš heila voru gjaldeyristekjur af feršamönnum um 50 milljaršar į sķšasta įri, saman boriš viš 80 milljarša af śtflutningi įls og 128 milljarša vegna śtflutnings sjįvarafurša.

Veiking krónunnar į žessu įri mun hafa mikil įhrif til hękkunar į śtflutnings og gjaldeyristekjum.


Nęsta sķša »

Höfundur

Marinó G. Njálsson
Marinó G. Njálsson
Upplýsingaöryggi og persónuvernd eru mínar ær og kýr, þó ég blaðri um allt og ekkert hér á blogginu. Er í Hagsmunasamtökum heimilanna og berst fyrir réttlæti fyrir heimili í landinu.  Loks er ég faggiltur leiðsögumaður.  Netfangið mitt er mgn@islandia.is og netfang fyrirtækisins oryggi@internet.is.

Heimsóknir

Flettingar

  • Ķ dag (27.11.): 0
  • Sl. sólarhring: 67
  • Sl. viku: 563
  • Frį upphafi: 1570523

Annaš

  • Innlit ķ dag: 0
  • Innlit sl. viku: 430
  • Gestir ķ dag: 0
  • IP-tölur ķ dag: 0

Uppfęrt į 3 mķn. fresti.
Skżringar

Nóv. 2014
S M Ž M F F L
            1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30            

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband