Leita ķ fréttum mbl.is
Embla

Bloggfęrslur mįnašarins, maķ 2009

Svęšiš milli Grindavķkur og Skįlafells er eftir

Skjįlftahrinan sem gengiš hefur yfir landiš undanfarin 9 įr minnir okkur į aš Ķsland er į mörkum tveggja stórra fleka, Noršur-Amerķkuflekans og EvróAsķuflekans.  Žó žaš sé nś reyndar žrišji flekinn, Hreppaflekkinn, sem er aš valda mestu vandręšunum į Sušurlandi, žį er hann lķklegast bara saklaust fórnarlamb sem er aš kremjast į milli hinna tveggja.

Nś hafa oršiš hreyfingar į Sušurlandi allt aš Skįlafelli (viš Hellisheiši) og sķšan į svęšinu ķ kringum Grindavķk, en hvaš žį meš svęšiš į milli? Žaš į eftir aš brotna.  Svęšiš frį Skįlafelli og śt į Reykjanestį er į mörkum heimsįlfuflekanna.  Hluti af sprungusvęšinu liggur frį Krķsuvķk um Sveifluhįls og Trölladyngju ķ gegnum Žingin ķ Kópavogi og alveg upp ķ Mosfellsbę. Sigdalurinn ķ Heišmörk er hluti af žessu kerfi.  Jaršskjįlftarnir ķ Fagradalsfjalli eru einmitt į žessari sprungurein.  Žetta er svo kallaš Trölladyngjukerfi.  Annar hluti liggur sunnar um Brennisteinsfjöll, Blįfjöll, Vķfilsfell og yfir į Mosfellsheiši (Brennisteinsfjallakerfi).  Žrišja sprungukerfiš, Hengilskerfiš, byrjar svo rétt ofan viš Selvog og liggur um Skįlafell og Hengilinn yfir ķ Almannagjį og upp ķ Skjaldbreiš og myndar m.a. Žingvallasigdęldina og žar meš Žingvallavatn.  Nöfnin į kerfunum vķsa til virku eldstöšvakerfanna sem eru ķ kjarna/mišju svęšanna.  Nś vestan viš Trölladyngjukerfiš er sķšan Reykjaneskerfiš, sem gengur śt ķ sjó vestan viš Straumsvķk (nęr lķklegast yfir į Seltjarnarnes) og skįhallt yfir Reykjanesiš og śt ķ sjó į svęšinu frį Grindavķk aš Sandvķk um Reykjanestį. Reykjavķkursvęšiš liggur aš mestu į milli Reykjaneskerfisins og Trölladyngjukerfisins.

sprungukerfi-reykjanes.jpg

Sögulega žį hafa ekki veriš stórir jaršskjįlftar į noršaustur hluta Trölladyngjukerfisins, ž.e. į žeim sprungum sem ganga ķ gegnum Reykjavķkursvęšiš.  Žetta sprungusvęši er lķklegast leifar af eldra rekbelti, sem sķšar hefur fęrst austar og fer nśna annars vegar um Hengilssvęšiš og hins vegar austan viš Heklu og nęr lķklegast alveg aš Vatnajökli.  En žaš breytir žvķ ekki aš sunnanvert Reykjanesiš tilheyrir EvróAsķuflekanum og noršanvert Noršur-Amerķkuflekanum og žessi skil eru aš fęrast ķ sundur.  Nśna er tilfęrsla bśin aš eiga sér staš į hluta kerfisins og žį hljóta hinir hlutarnir aš fylgja eftir.  Spurningin er žvķ bara hvenęr, en ekki hvort, svęšin sušaustan Reykjavķkursvęšisins og yst į Reykjanesi hugsa sér til hreyfingar.

rekbeltin.jpg

Annaš sem rétt er aš hafa ķ huga, er aš eftir aš glišnunin hefur įtt sér staš, žį žarf aš fylla upp ķ, ž.e. glišnunin kallar į eldgos!  Ég veit ekki hve margir gera sér grein fyrir žvķ, en mörg hraun alveg frį Garšabę og sušur į Reykjanestį eru um og innan viš 1000 įra gömul.  Žaš sem meira er, aš vitaš er aš eldgosahrinur verša į žessu svęši į um 1000 įra fresti.  Loks eru žaš gömul sannindi aš "žar sem hraun hafa runniš, geta hraun aftur runniš". 

Viš getum žvķ įtt von į einhverjum hristingi og meira af jaršfręšilegu fjöri hér um ókomna tķš.  Hvort nśverandi kynslóš eigi eftir aš upplifa eldgos į svęšinu er heldur ólķklegt, en hristingur veršur žaš.  Svo mikiš er vķst.

(Žetta er sem sagt nżśtskrifaši leišsögumašurinn, Marinó G. Njįlsson, sem greinir hér frį Cool.)


mbl.is Skjįlftahrinan aš fjara śt
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Žjóšarsįtt um žak į veršbętur

Birti hér fyrir nešan įlyktun og hvatningu Hagsmunasamtaka heimilana til žjóšarsįttar um žak į veršbętur:

Hagsmunasamtök heimilanna undrast aš rķkisstjórninni finnist sjįlfsagt mįl aš grķpa einhliša til ašgerša sem leiša til hękkunar į höfušstól verštryggšra ķbśšalįna.  Į tķmum žegar naušsynlegt er aš gera allt sem hęgt er til aš draga śr skuldsetningu heimilanna, žį sżnir rķkisstjórnin algjört skilningsleysi į žvķ ófremdarįstandi sem hér rķkir.

Hagsmunasamtök heimilanna krefjast žess aš rķkisstjórnin grķpi tafarlaust til ašgerša sem koma ķ veg fyrir aš žęr hękkanir, sem samžykktar voru į Alžingi [į fimmtudagskvöld], žyngi lįnabyrši heimilanna.  Samtökin taka undir tillögur žingflokks Framsóknarmanna um aš sett verši 4% žak į veršbótaržįtt fjįrskuldbindinga, enda er žaš ein af grundvallarkröfum samtakanna. Frumvarpiš endurómar tillögur margra flokka og einstakra žingmanna ķ öšrum flokkum. Hvetja samtökin žvķ til žess aš frumvarpiš fįi sem fyrst žinglega mešferš, žrįtt fyrir aš um žingmannamįl minnihluta sé aš ręša. Fólkiš ķ landinu er örvęntinarfullt og žingiš žarf aš sżna aš žaš skilji neyš žess. Nś er ekki tķminn til aš karpa um hver lagši frumvarpiš fram eša hver fęr heišurinn af žvķ.

Meš žvķ aš setja 4% žak į veršbótažįtt fjįrskuldbindinga gefst rķkisstjórninni auk žess svigrśm til frekari tekjuaflandi ašgerša, įn žess aš slķkar ašgeršir hafi įhrif į greišslubyrši lįna um ófyrirséša framtķš. 

Samtökin gera sér fulla grein fyrir aš fleira er verštryggt en fjįrskuldbindingar, svo sem lķfeyrir, bętur śr rķkissjóši og skattleysismörk.  Vissulega žurfi aš fara varlega ķ aš rjśfa sumar slķkar tengingar meš einu pennastriki, en ef tķminn til įramóta er nżttur vel, žį mį örugglega finna farsęla lausn į žeim vanda.  Ķ žvķ samhengi lżsa samtökin yfir eindregnum samstarfsvilja.

Hér mun aldrei rķkja žjóšarsįtt um ašhaldsašgeršir af neinu tagi nema aš skuldsettar fjölskyldur sjįi aš staša žeirra batni viš ašgeršir stjórnvalda ķ staš žess aš versna.  Fólk veršur aš sjį ljós viš enda ganganna.  
 
Mikilvęg ašgerš į žeirri vegferš er aš grķpa įn tafar inn ķ veršlagstengingu lįna.  Žvķ fara samtökin žess į leit viš Alžingi aš frumvarp Framsóknarflokksins um breytingar į lögum nr. 38/2001 verši afgreitt hratt og vel.  Hagsmunasamtök heimilanna hvetja Alžingi til aš senda žjóšinni skżr skilaboš um aš žaš skilji įhyggjur žjóšarinnar og skuldbindi sig til ašgerša sem veiti henni von inn ķ framtķšina.
 
29. maķ 2009

Hagsmunasamtök heimilanna

www.heimilin.is


Hugmyndafęš rķkisstjórnarinnar ępandi

Ég veit ekki hvort menn eru bśnir aš reikna žaš śt, aš žaš hękki vķsitölu neysluveršs minna aš hękka įlögur į bifreišaeigendur, en aš hękka einhverja ašra žętti.  A.m.k. er žaš stórfuršulegt aš žegar hękkun bensķnverš var stór įhrifavaldur viš hękkun vķsitölu neysluveršs nśna ķ maķ, žį sé gripiš til žess aš hękka žaš enn frekar.

Ég verš einnig aš gera athugasemd viš hękkun bifreišagjalda.  Undanfariš įr hefur veriš nęr engin sala į nżjum bifreišum.  Meš hękkun bifreišagjalda hękkar verš bifreiša sem dregur ennžį frekar śr eftirspurn.  Žessi 10% hękkun mun žvķ ekki rata ķ rķkissjóš.  Nęr hefši veriš aš lękka gjöldin og reyna žannig aš örva eftirspurn.  Ég er alveg handviss um aš tekjur rķkissjóšs yršu meiri meš žvķ aš örva eftirspurnina, en meš ašferš rķkisstjórnarinnar.

Dökka hlišin į ašgeršum rķkisstjórnarinnar er nįttśrulega įhrif žeirra į vķsitölu neysluveršs.  Tryggva Žór Herbertssyni reiknast žaš til, aš ašgeršin hękki lįn landsmanna um 8 milljarša.  Žaš er fjórföld sś tala sem fór ķ hękkun vaxtabóta ķ vetur.  Jį, FJÓRFÖLD hękkun vaxtabótanna.  Žaš hefši veriš nęr aš afturkalla žessa hękkun vaxtabótanna!  Nś žetta er nokkurn vegin sama tala og komiš hefur inn vegna tekjuskatta af innlausn séreignalķfeyrissparnašar.  Merkilegt hvaš endalaust er hęgt aš nķšast į heimilunum.

Vilji rķkisstjórnin auka tekjur sķnar, žį veršur aš auka veltuna ķ žjóšfélaginu.  T.d. meš žvķ aš leyfa frjįlsa innlausn séreignalķfeyrissparnašar (og skatt frjįlsa) vęri ekki ólķklegt aš landsmenn myndu taka śt 80 - 120 milljarša, ef ekki meira af séreignalķfeyrissparnaši.  Stór hluti af žessari tölu fęri ķ neyslu, sem aftur fęri inn ķ veltu fyrirtękjanna og sem veltuskattar til rķkissjóšs.  Vissulega fengi rķkissjóšur ekki tekjuskattinn, en veltuskattarnir myndu gera meira en aš vega žaš upp.  Ég held nefnilega aš įstęšan fyrir žvķ aš fólk hefur ekki tekiš meira śt af séreignalķfeyrissparnaši er vegna žess aš žvķ finnst blóšugt aš missa 37% af upphęšinni ķ skatta.  Višhorf fólks gagnvart veltusköllum er allt annaš.  Flestum finnst ķ lagi aš greiša 24,5% viršisaukaskatt af sjónvarpi, en ekki 37% tekjuskatt og śtsvar.  Lykillinn er žó, aš 80% af upphęšinni fer inn ķ veltu fyrirtękisins sem varan er keypt hjį.  (Ég segi 80% vegna žess aš19,6% er viršisaukaskattur sem rennur til rķkisins mķnus innskattur rekstrarvöru.)  Žessi 80% fara ķ aš greiša innkaupsverš vörunnar og upp ķ rekstrarkostnaš fyrirtękisins.  Meš žessu dregur śr lķkum į uppsögnum og žar meš sparast atvinnuleysisbętur.  Žaš į alls ekki aš fara žį leiš, sem nefnd hefur veriš, aš skylda fólk til aš greiša nišur lįn sķn.  Bankarnir eru, aš žvķ mér skilst, yfirfullir af peningum sem enginn vill taka aš lįni vegna hįrra vaxta og žess aš fólk treystir ekki bönkunum sem lįnveitendum.

Ég get skiliš aš rķkissjóšur žurfi aš auka tekjur sķnar og/eša draga śr śtgjöldum.  Besta leišin til žess aš auka tekjur rķkissjóšs er aš auka neyslu heimilanna og veltuna ķ žjóšfélaginu.  Žaš er sem sagt ekki gert meš skattahękkunum, heldur meš skattalękkunum!  Žaš er gert meš žvķ aš veita skattfrjįlsu fé śt ķ žjóšfélagiš ķ žeirri von aš žaš verši notaš ķ neyslu.  Slķk ašgerš mun virka sem bremsa į aukningu atvinnuleysis og loksins verša atvinnuaukandi.  Ég hélt aš žetta vęri algild hagfręši.  Žaš sem rķkissjóšur žarf nśna eru fleiri skattgreišendur, en ekki fęrri.  Žaš žarf fleiri sem geta tekiš į sig byršarnar af bankahruninu og best vęri aš hver um sig bęri léttari byršar.  Hin leišin mun enda meš miklu landflótta og mun meira atvinnuleysi en nokkur gerir sér ķ hugarlund. 

Höfum žaš į hreinu aš į morgun gętum viš fengiš fregnir af umfangsmiklum uppsögnum sem taka gildi eftir žrjį mįnuši.  Gerist žetta ekki į morgun, žį tefst žetta ķ mesta lagi um einn mįnuš.  Auk žess hafa bankarnir žrķr ekki žörf fyrir allt žaš starfsfólk sem žar er.  Gefum okkur aš helmingur nśverandi starfsmanna bankanna verši sagt upp žaš sem eftirlifir įrs, žį erum viš aš tala um nokkur žśsund manns ofan į aš minnsta kosta annaš eins sem fį uppsagnabréf į nęstu 4-5 vikum.  Žessu til višbótar eru allir žeir nemendur framhaldsskóla og hįskóla sem ekki munu fį vinnu ķ sumar eša fį bara hlutastörf.  Hafa stjórnvöld velt žvķ fyrir sér hvaša įhrif žaš mun hafa į žarfir LĶN fyrir lįnsfé į nęsta skólaįri.  Aušvitaš hafa žau gert žaš. Eša žaš vona ég.


mbl.is Rķkiš fęr 2,7 milljarša - lįnin hękka um 8 milljarša
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Hvernig vęri aš sżna skilning?

Sem stjórnarmašur ķ Hagsmunasamtökum heimilanna, žį fę ég alls konar sķmhringingar frį fólki sem er komiš ķ žrot, hefur misst greišsluviljann eša er bara reitt.  Ég verš bara aš višurkenna aš sumar sögurnar eru svo fįrįnlegar, aš mašur er bara hlessa.  T.d. talaši viš mig um daginn kona, sem lent ķ vandręšum 2003.  Hśn gerši samning viš bankann sinn og hefur borgaš ķ samręmi viš žaš samkomulag.  Nś vildi hśn fį sér debetkort hjį bankanum (hvernig hśn komst af įn debetkorts ķ allan žennan tķma er mér rįšgįta), en viti menn.  Bankinn sagši nei.  Hśn vęri į vanskilalista og žess vegna fęr hśn ekki DEBETKORT!!!  Hśn var ekki aš bišja um heimild og hśn er bśin aš vera ķ skilum ķ žau 5 įr sķšan aš samkomulagiš var gert, en hśn vęri ennžį į vanskilalista og žess vegna sagši bankinn NEI.

Er žaš žetta sem bżšur 30% žjóšarinnar, ef ekki fleiri?  Er žaš žetta sem viš viljum lįta bjóša okkur?  Bankarnir sem settu žjóšina į hausinn žykjast yfir okkur hafnir vegna žess aš viš skuldum žeim pening sem viš fengum ekki lįnašan heldur varš til vegna fjįrglęfrastarfsemi bankanna.  Hvar er aušmżktin?  Hvar er išrunin?

Ķ annaš sinn hringdi ķ mig ašili utan af landi.  Žau hjónin eru ķ svipašri stöšu og margir landsmenn, tekjurnar hafa haldist óbreyttar eša lękkaš lķtillega, en śtgjöldin, žį sérstaklega afborganir lįna, hafa hękkaš umtalsvert.  Leitaš var til bankans, en hann telur sig ekkert geta gert, vegna žess aš žau uppfylltu ekki skilyršiš ķ samkomulagi fjįrmįlafyrirtękja og stjórnvalda um greišsluerfišleikaśrręši um "aš greišsluerfišleikar stafi af óvęntum tķmabundnum erfišleikum vegna veikinda, slysa, minni atvinnu, atvinnuleysi eša af öšrum ófyrirséšum atvikum", eins og segir ķ samkomulaginu.  Žetta er greinilega tślkaš žannig, aš viškomandi verši aš hafa oršiš fyrir tekjumissi.  Skjališ sem į aš vera śtfęrsla į greišsluerfišleikaśrręšum Ķbśšalįnasjóšs er nefnilega samiš fyrir lįnastofnanirnar, ekki lįntakendur.  Žaš viršist eiga aš tryggja aš bankarnir fįi örugglega sitt, en ekki aš leggja til eins mörg śrręši og hugsast getur fyrir žį sem eru fórnarlömb fjįrhęttuspils bankanna.  (Meira um žessar reglur ķ fęrslu hér sķšar.)

Aftur aš hjónunum.  Žau eru bśin aš žrauka og standa ķ skilum alveg žar til nśna ķ maķ.  Žį var allt lausafé bśiš og varasjóšurinn tęmdur.  Rętt var viš bankann um aš frysta fasteignalįnin, en svariš var nei.  "Žiš hafiš ekki oršiš fyrir tekjumissi."  Mér finnst žetta alveg dįsamleg röksemdarfęrsla.  Sjįiš sko, bankinn veršur fyrir tekjumissi, ef hann fęr ekki veršbęturnar sķnar, en launamašurinn veršur ekki fyrir tekjumissi, ef launin hans standa ķ staš.  merkilegt nokk.  En žaš er kannski ekki žaš sem skiptir mįli ķ žessu tilfelli:  Hękkun śtgjalda er žaš sem skiptir mįli.  Hjón sem höfšu, segjum, 270.000 kr. til rįšstöfunar ķ upphafi sķšasta įrs og hafa 270.000 kr. nśna, vantar 54.000 til aš vera meš sömu greišslugetu og ķ janśar ķ fyrra.  Kr. 54.000 er plįss fyrir tvö börn į leikskóla (a.m.k. sums stašar), žaš er įskrift aš Stöš2 ķ heilt įr eša mįnašarleg borgun af 8.000.000 kr. lįni.  Hvernig er hęgt aš segja, aš ef einhvern vantar 54.000 kr. inn ķ rįšstöfunartekjur sķnar, hafi sį ašili ekki oršiš fyrir "óvęntum tķmabundnum erfišleikum...af öšrum ófyrirséšum atvikum"?

Tilfinning okkar hjį Hagsmunasamtökum heimilanna er aš nśna sé aš koma önnur bylgja vandręša.  Fólkiš sem nżtti sér öll śrręšin ķ haust og vetur, er aš koma aftur og bišja um framlengingu frystinga eša frekari śrręši.  Einnig er fólkiš, sem įtti varasjóši til, aš sękja til bankans sķns um śrręši žar sem peningurinn er uppurinn.  Mįliš er aš nś žurfa bankarnir ekki aš samžykkja frystingu, žaš eru nefnilega komin "śrręši".  Žessi śrręši heita "greišsluašlögun", "greišslujöfnun" og öšrum svona framandi heitum.  Bara žeir sem hafa oršiš fyrir verulegum tekjumissi geta nżtt sér hin sértęku "greišsluerfišleikaśrręši".  Hinum, sem hafa veriš svo heppnir aš halda óbreyttum tekjum, er snišinn žröngur stakkur.  Vissulega eru śrręši fyrir žennan hóp, en žau eru ekki ķ neinu samręmi viš breytingu į fjįrhagsstöšu fólks.  Greišslujöfnunarvķsitalan slęr ekki į nema hluta žeirrar hękkunar sem hefur oršiš undanfariš eitt og hįlft įr.  Sama į viš um greišslujöfnun gengisbundinna lįna.  Višmišiš upp į gengisvķsitölu 152 er 32 punktum eša 26,5% yfir gengi ķ įrslok 2007.  Žaš eru ekki allir sem rįša viš žaš sem umfram stendur.  Vissulega er hópur fólks ennžį vel settur, en jafnvel žaš er aš missa viljann til aš greiša.  Hvaš gerist žį? 

Mér finnst sem lįnastofnanir og stjórnvöld įtti sig ekki į žvķ hversu alvarlegt įstandiš er oršiš.  A.m.k. višurkenna žessir ašilar žaš ekki śt į viš.  Ķ tveggja manna tali eru įhyggjurnar kannski višrašar og möguleikar, en um leiš og žrišji mašur bętist viš, žį er dregiš ķ land.  Įtta menn sig ekki į žvķ aš veršgildi lįnasafnanna lękkar dag frį degi.  Žaš skiptir engu mįli hvort um er aš ręša śtlįn bankanna eša Ķbśšalįnasjóšs veršmętin rżrna hratt.  Eina leišin til aš snśa žessari žróun viš, er aš koma veltunni į fasteignamarkašnum af staš aftur.  Žaš veršur ekki gert nema įhvķlandi lįn verši stillt af og mišuš viš greišslugetu lįntakenda.  Hugsanlega er hęgt aš setja hluta lįnanna til hlišar og sjį svo sķšar hvort meira verši innheimt, en lausnin er ekki aš lengja ķ lįnunum.  Lausnin er heldur ekki aš setja stóran hóp fólks ķ greišsluašlögun eša gjaldžrot.  Žaš getur veriš aš žaš sé eina lausnin fyrir suma, en žį veršur aš breyta fyrningareglum eša aš taka upp reglur Ķbśšalįnasjóšs um mešhöndlun lįna umfram veš, žannig aš fólk sé ekki aš draga eftirstöšvar į eftir sér um aldur og ęvi. 

Lįnastofnanir verša aš sętta sig viš aš įkvešinn hluti śtlįna žeirra til heimilanna er tapašur og veršur aldrei innheimtur.  Stęrsti hluti lįnanna er ķ góšum mįlum og munu innheimtast aš fullu. Og loks eru žau lįn sem óljóst er hvort innheimtast.  Markmiš kröfuhafa, hvort heldur innlendra lįnveitenda heimilanna eša erlendra kröfuhafa bankanna, er aš hįmarka žaš sem fęst śt śr žessu vafahluta.  Aš mķnu įliti veršur žaš ekki gert meš žvķ aš ganga hart fram nśna. Žetta verša lįnastofnanir aš skilja.  Žęr verša aš sżna žolinmęši og skilning.  Žęr verša aš hjįlpa til viš aš rétta žjóšfélagiš af eftir žaš įfall sem hér gekk yfir į sķšasta įri.


Stefnuleysi stjórnvalda stęrsti vandinn

Um žessar mundir eru 8 mįnušir frį žvķ aš Sešlabankinn tók žį įkvöršun fyrir hönd rķkisstjórnar Sjįlfstęšisflokks og Samfylkingar aš taka yfir 75% hlut ķ Glitni.  Afleišingar žessarar įkvöršunar hafa veriš geigvęnlegar og er ekki séš fyrir endann į žeim enn.  Žegar žįverandi formašur bankastjórnar, Davķš Oddsson, tók žessa įkvöršun ķ lok september į sķšasta įri, žį voru hér starfandi fimm bankar (Glitnir, Kaupžing, Landsbankinn, Sparisjóšabankinn og Straumur) og öflugt sparisjóšakerfi.  Nś 8 mįnušum sķšar hafa allir bankarnir fimm veriš teknir yfir af rķkinu, žar af verša tveir til žrķr lķklega settir ķ žrot, stęrsti og öflugasti sparisjóšur landsins er ekki lengur til og margir ašrir rétt tóra.  Sem afleišing af žessu og efnahagsóstjórn ķ ašdraganda hruns fjįrmįlakerfisins eru fjölmörg heimili og fyrirtęki żmist komin ķ žrot eša viš žaš aš komast ķ žrot.  Hvernig skyldi nś standa į žessu öllu?

Žegar stórt er spurt, er oft fįtt um svör, en mig langar aš gera hér smį tilraun. Ķ mķnum huga er įstęša nśmer eitt, tvö og žrjś algjör skortur į stefnumótun og markmišssetningu.  Fyrst virtist vanta skżra stefnu varšandi uppbyggingu fjįrmįlakerfisins.  Svo vantaši stefnu varšandi hvernig į įtti aš vinna sig śt śr vandanum sem kom fyrst ķ ljós į vormįnušum 2006 og sķšan aftur į haustmįnušum 2007.  Žį vantaši skżr śrręši til aš kljįst viš žau vandamįl sem komu upp sķšari hluta febrśar 2008 og aš ég tali nś ekki um ķ mars žaš įr.  Margar misgįfulegar įkvaršanir voru teknar ķ tilraun Sešlabankans til aš bjarga Glitni, Kaupžingi og Landsbankanum, sem sķšan felldu Straum, Sparisjóšabankann og SPRON og geršu Sešlabankann ķ raun gjaldžrota.  Ķ september voru mikilvęgar įkvaršanir teknar af formanni bankastjórnar Sešlabankans ķ stašinn fyrir aš reynt vęri aš leysa mįlin meš samvinnu margra ašila.  Datt engum ķ hug aš spyrja sig hvaš žaš žżddi aš svipta eigendur hlutabréfa ķ Glitni 75% af eign sinni?  Datt engum ķ hug aš skoša tengsl eignarhalds ķ žessum hlutabréfum viš įbyrgšir og veš vegna annarra skuldbindinga?

En ķ lok september var balliš rétt aš byrja og skašinn var ennžį ekki oršinn mikill.  Skašinn varš ķ sjįlfu sér ekkert svo svakalegur viš žaš aš bankarnir féllu śt frį starfsemi bankanna.  Tjóniš fólst fyrst og fremst ķ žvķ aš eignir manna ķ hlutabréfum uršu aš engu.  Žaš var bara eins og engum hafi dottiš ķ hug aš skoša afleišingarnar af žvķ.  En jafnvel žį var tjóniš ekki oršiš alvarlegt.  Žaš hefši mįtt koma ķ veg fyrir margt af žvķ sem sķšar hefur įtt sér staš meš réttri stefnumótun og markmišssetningu.  Žaš var bara ekki gert.  Viš erum ķ dag aš sśpa seyšiš af žvķ slķk vinna fór ekki ķ gang strax į fyrstu dögunum eftir aš neyšarlögin voru sett (hśn fór raunar ķ gang en lognašist śt af) og žaš sem meira er aš allar ašgeršir stjórnvalda eru ennžį fįlmkennd og stefnulaus.

Afleišingin af žessu stefnuleysi er aš setja žjóšfélagiš į hausinn.  Fyrirtękin eru aš fara ķ žrot hvert af öšru, heimilin eru aš fara ķ žrot hvert af öšru, skilanefndir gömlu bankanna toga hver ķ sķna įttina, žar sem žęr fengu enga lķnu frį stjórnvöldum.  Krónan er sķgur hęgt og rólega til botns enda meš allt of stutta akkerisfesti sem dregur hana ķ dżpiš. Viš getum bešiš eftir žvķ aš žetta skriš nišur į viš hętti af sjįlfu sér (sem er ķslenska leišin) eša viš getum hafiš markvissar ašgeršir til aš stöšva žaš.

Ķ fęrslu hér 6. nóvember 2008 gerši ég eftirfarandi tillögu:

Nś žarf strax aš grķpa til ašgerša og fį fęrustu sérfręšinga landsins og žį erlendu ašila sem nęst ķ til aš mynda nokkur ašgeršarįš.  Ég sé fyrir mér aš žessi rįš verši um eftirfarandi mįlefni:

  1. Fjįrmįlaumhverfi: Verkefniš aš fara yfir og endurskoša allt regluumhverfi fjįrmįlamarkašarins.
  2. Bankahruniš og afleišingar žess:  Verkefniš aš fara yfir ašdraganda bankahrunsins svo hęgt sé aš lęra af reynslunni og draga menn til įbyrgša.
  3. Atvinnumįl:  Verkefniš aš tryggja eins hįtt atvinnustig ķ landinu og hęgt er į komandi mįnušum.
  4. Hśsnęšismįl:  Verkefniš aš finna leišir til aš koma veltu į fasteignamarkaši aftur į staš.
  5. Skuldir heimilanna:  Verkefniš aš finna leišir til aš koma ķ veg fyrir fjöldagjaldžrot heimilanna ķ landinu.
  6. Ķmynd Ķslands:  Verkefniš aš endurreisa ķmynd Ķslands į alžjóšavettvangi.
  7. Félagslegir žęttir:  Verkefniš aš byggja upp félagslega innviši landsins.
  8. Rķkisfjįrmįl: Verkefniš aš móta hugmyndir um hvernig rétta mį af stöšu rķkissjóšs.
  9. Peningamįl: Verkefniš aš fara ofan ķ peningamįlastefnu Sešlabanka Ķslands, endurskoša hana eftir žörfum og hrinda ķ framkvęmd breyttri stefnu meš žaš aš markmiši endurreisa traust umheimsins į Sešlabanka Ķslands
  10. Gengismįl:  Verkefniš aš skoša möguleika ķ gengismįlum og leggja fram tillögur um framtķšartilhögun.
  11. Veršbólga og veršbętur:  Verkefniš aš fara yfir fyrirkomulag žessara mįla og leggja til umbętur sem gętu stušlaš aš auknum stöšugleika.
  12. Framtķš Ķslands - Į hverju ętlum viš aš lifa: Verkefniš aš móta framtķšarsżn fyrir Ķsland varšandi nżja atvinnuvegi.
  13. Framtķš Ķslands - Hvernig žjóšfélag viljum viš:  Verkefniš aš móta framtķšarsżn fyrir Ķsland varšandi inniviši žjóšfélagsins.

Žessir hópar žurfa aš vera fleiri, en ég lęt žessa upptalningu duga.

Hóparnir žurfa aš vera ópólitķskir.  Fyrir hverjum hópi fari einstaklingar śr atvinnulķfinu eša hįskólasamfélaginu.  Stęrš hópa velti į umfangi vinnu og hversu brżn višfangsefnin eru.  Stęrri hópar žurfa lengri tķma.  Mikilvęgt sé aš allir geti komiš skošunum sķnum aš.  Misjafnt er hve hratt hóparnir žurfa aš vinna, en ljóst aš "neyšarhóparnir" žurfa aš vinna hratt og vel.

Nś sé ég fyrir mér aš viš žurfum fleiri hópa og hlutverk žeirra sé aš móta stefnu og skilgreina markmiš.  Starfsviš žeirra sé aš gera tillögu aš ašgeršaįętlun til aš vinna okkur śt śr žeim vanda sem žjóšin er sķfellt aš sökkva dżpra og dżpra ofan ķ.  Aš stöšva hruniš sem ennžį er ķ gangi.  Viš höldum aš sumariš verši gott vegna fjölda feršamanna, en ég hef fyrir žvķ heimildir aš sum feršažjónustufyrirtęki standi frammi fyrir 60% samdrętti ķ pöntunum.  Vona ég aš žaš gangi ekki eftir.

Ég sagši um daginn, aš ég vęri tilbśinn aš leiša svona vinnu og skila nišurstöšum ķ formi hvķtbókar į innan viš 8 vikum.  Stend ég viš žį yfirlżsingu mķna.  Ég er svo sem viss um aš śti ķ žjóšfélaginu séu til hęfari einstaklingar til verksins, en hver žaš veršur valinn til aš stżra svona skiptir ekki mįli. Žaš sem skiptir mįli er aš einhenda sér ķ verkiš.


Ef menn brigšust jafn hratt viš mįlum hér innanlands

Žaš er forvitnilegt aš sjį, aš višbrögš ķslensku rķkisstjórnarinnar vegna kjarnorkutilraunar Noršur Kóreumanna voru komin ķ morgunfréttum śtvarpsstöšvanna.  Į sama tķma er ekki hęgt aš sżna nein višbrögš vegna hins sķfellt versnandi įstands hér innanlands.  Er žaš kannski bara žannig aš menn hafa engin śrręši viš erfišleikum heimilanna og atvinnulķfsins og žurfa žvķ aš fella pólitķskarkeilur į kostnaš fjarlęgra žjóša?  Ég held aš Össur ętti frekar aš huga aš ķslenskum börnum sem žurfa fjįrstušning ókunnugra til aš geta fengiš mat ķ skólanum sķnum, en aš velta fyrir sér ķ hvaš Noršur Kórea notar peningana sķna.

Sjįlfum finnast mér žessar tilraunir N-Kóreu vera meišur af sömu typpasżningu og ašrir einręšisherrar og rįšmenn austanhafs og vestan hafa višhaft undanfarna įratugi ķ žeirri von um aš einhver taki mark į žeim.  Ž.e. flótti frį žvķ aš takast į viš raunveruleg vandamįl žegnanna.


mbl.is Ęttu frekar aš fęša fólk sem lifir viš hungurmörk
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Staša bankakerfisins 30. september 2008 segir annaš

„Vandinn er sį aš bankarnir eru meš of mikiš af eignum ķ erlendri mynt sem bera lįga vexti en of mikiš af skuldbindingum ķ krónum sem bera hįa vexti. Žaš er afar óžęgileg staša aš vera ķ og veldur taprekstri žeirra,“ segir Gylfi Magnśsson višskiptarįšherra.

Ég veit ekki frekar en ašrir landsmenn hvernig efnahagsreikningur nżju bankanna lķtur śt nśna, en ef eitthvaš er aš marka stöšuna viš hrun bankanna ķ byrjun október, žį žarf mikiš aš hafa breyst til žess aš orš višskiptarįšherra standist.  Skošum tölur sem er aš finna į vef Sešlabanka Ķslands.

 

Reikningar lįnakerfisins

Ma.kr.

Staša ķ lok tķmabils

 

Sept. 

Eignir:

2008

Innlend śtlįn og veršbréfaeign, alls:

 

    Bankakerfi

5.187,6

    Żmis lįnafyrirtęki

1.083,3

        ž.a. bindiskyld lįnafyrirtęki

472,6

    Lķfeyrissjóšir

1.254,4

    Tryggingarfélög

56,0

    Veršbréfa- og fjįrfestingasjóšir

600,8

    Śtlönd

9.579,6

   Lįnasjóšir rķkisins

702,5

Milli samtala

18.464,2

Frį dragast innbyršis višskipti lįnafyrirtękja

-10.759,1

Innlend śtlįn og veršbréfaeign, alls

7.705,1

Skuldir:

 

Innlendar skuldir

6.049,5

    Innlįn og sešlar

1.154,9

    Skuldabréf og vķxlar

1.221,3

    Tryggingarsjóšur

69,6

    Lķfeyrissjóšir

1.753,9

    Eigiš fé lįnastofnana

1.351,6

    Annaš nettó

498,3

Erlendar skuldir, nettó

1.655,6

  Erlendar lįntökur

9.579,6

  Stuttar kröfur į śtlönd

-2.248,2

  Erlend veršbréfaeign

-2.221,6

  Śtlįn til erlendra ašila

-3.454,1

  

Śtlįnaflokkun

 

Rķkissjóšur og rķkisstofnanir

148,4

Bęjar- og sveitarfélög

149,6

Atvinnuvegir

5.516,7

Heimili

1.890,4

Samtals śtlįn

7.705,1

Samkvęmt žessum tölum eru innlįn į innlįnsreikningum og sešlar kr. 1.1.54 milljaršar.  Žessi innlįn skiptast sem hér segir:

Innlįn, alls

 
 

Staša ķ ma.kr.

Veltiinnlįn ķ ķslenskum kr.

355,1

Peningamarkašsreikningar

203,9

Óbundiš sparifé

153,5

Verštryggš innlįn

166,3

Innlįn v/višbótarlķfeyrissparnašar

50,5

Annaš bundiš sparifé

234,0

Innlįn samtals

1.163,3

(Ég veit ekki hvernig stendur į žessum 9 milljöršum sem munar į žessum tölum Sešlabankans.)

Žį eru žaš śtlįnin:

Innlendir ašilar, alls

 

September 2008

Ma.kr.

Verštryggš skuldabréf

971,4

Óverštryggš skuldabréf

629,6

Gengisbundin skuldabréf

2.851,9

Vķxlar

11,5

Yfirdrįttarlįn

251,5

Gengisbundin yfirdrįttarlįn

110,7

Innleystar įbyrgšir

0,8

Eignarleigusamningar

57,8

Śtlįn samtals

4.780,2

 

Berum žetta nśna saman:

  • Verštryggš innlįn eru 166,3 milljaršar, en śtlįnin 971,4 milljaršar
  • Veltiinnlįn eru 355,1 milljaršar, en yfirdrįttarlįn 251,5 milljaršar.  Žó svo aš veltiinnlįnin séu hęrri en yfirdrįttarlįnin, žį eru vextir af yfirdrįttarlįnunum mun hęrri.
  • Óverštryggš innlįn eru rśmlega 387 milljaršar, en óverštryggš śtlįn (ķ skuldabréfum) 629,5 milljaršar

Ég verš aš višurkenna, aš ég fę žetta ekki til aš ganga upp eins og višskiptarįšherra er aš skżra śt.  Lķklegasta įstęšan er sś aš ég hef ekki réttar tölur, en ég hef jś bara žęr tölur sem Sešlabankinn hefur birt.

Ég sé annaš vandamįl ķ žessum tölum, en žaš er gjaldeyrisjöfnušur innlenda hluta fjįrmįlakerfisins.  Gengisbundin śtlįn nema um 2.960 milljöršum mešan gengisbundin innlįn eru ekki nema ķ kringum 110 milljaršar.  Samkvęmt reglum Sešlabankans mį žessi munur eingöngu vera 10%, en er um 96%.  Aš öllum lķkindum žżšir žetta aš skilja veršur eftir ķ gömlu bönkunum stóran hluta gengisbundinna śtlįna.  Einnig vęri hęgt aš breyta žessum lįnum yfir ķ ķslenskar krónu, en žaš veršur varla gert į žvķ gengi sem var 30. september 2008.


mbl.is Rķkisbankarnir reknir meš tapi
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Samstöšufundur og samstöšutónleikar

Hagsmunasamtök heimilanna hafa blįsiš til samstöšufundar, eins og kemur fram ķ frétt mbl.is.  Žaš sem ekki kemur fram ķ fréttinni, er aš Bubbi og EGÓ taka viš žegar ręšuhöldum lżkur.  Vonandi sjį sem flestir sér fęrt aš męta į fundinn og til aš njóta tónlistarinnar į eftir.

Efnisskrį voržings gefur ekki mikiš tilefni til bjartsżni.  Mešan bankarnir yfirtaka hvert fyrirtękiš į fętur öšru og ein fjölskylda flyst aš mešaltali śr landi į hverjum degi, žį kemur ekkert frį rķkisstjórninni til žess fólgiš aš gefa fólki og fyrirtękjum von.  Sorgleg stašreynd.  Allt viršist snśast um aš verja hag žeirra sem unnu markvisst gegn žjóšinni og hagkerfinu.  Bankarnir eiga aš fį sitt, sama hvaš tautar og raular.  Ekkert er gert til aš verja störfin, ekkert er gert til aš fara śt ķ mannaflsfrekar framkvęmdir.  Samrįš viš hagsmunaašila er ekki til.

Žeir sem ekki eru sįttir viš nśverandi įstand fį tękifęri į laugardaginn til aš sżna samstöšu sķna.  Žetta er ekki mótmęlafundur, žetta er samstöšufundur til aš vekja athygli stjórnvalda į žvķ hversu alvarlegt įstandiš er.  Vonandi sjį sem flestir žingmenn sér fęrt aš męta til aš skynja hug yfirmanna sinna, ž.e. žjóšarinnar.


mbl.is Boša til fundar į Austurvelli
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Hringferš um Ķsland

Ég var aš koma śr 6 daga hringferš um landiš.  Feršin var hluti af nįmi mķnu viš Leišsöguskólann.  Ég held ég geti alveg fullyrt aš žeirra fjölmörgu Ķslendinga, sem ętla aš feršast innanlands ķ sumar, bķšur svo margt spennandi aš sjį.  Fróšlegar sżningar og skemmtileg söfn er aš finna śt um allt land.  Ķ liggur viš hverju einasta byggšarlagi er įhugavert og fróšlegt safn eša sżning.  Menning, vķsindi, jaršfręši og saga er efni žessara safna og sżninga.  Nś sé žaš ekki nógu spennandi, žį geta spennufķklar sótt ķ flśšasiglingu, klettaklifur, jöklaferšir, siglingu eša akstur į fjórhjólum.

Ég vil helst ekki tiltaka neitt eitt sérstakt, en sem gamall ašdįandi meistara Žórbergs, žį bara verš ég aš nefna Žórbergssetriš į Hala ķ Sušursveit.  Žaš er tęr snilld.  Žarna er bśiš aš endurgera gömlu bašstofuna aš Hala, svefnloftiš ķ Bergshśsi viš Skólavöršustķg og stofukrókinn į Hringbrautinni.  Aš koma žarna var eins og aš upplifa Ķ Sušursveit, Ofvitann og Sįlminn um blómiš.

Eftir žessa ferš hlakka ég bara til aš takast į viš krefjandi verkefni sumarsins, aš draga björg ķ bśiš meš vinnunum mķnum tveimur, ž.e. öryggisrįšgjöfinni og leišsögn feršamanna um landiš.


Heimilin eru ekki botnlaus sjįlftökusjóšur fjįrmįlafyrirtękja og slęmrar efnahagstjórnunar

Ég biš stjórnvöld og fjįrmįlastofnanir vinsamlegast um aš hugleiša eftirfarandi orš vandlega og grķpa til ašgerša ķ samręmi viš innihald žeirra:

Heimilin eru ekki botnlaus sjįlftökusjóšur fjįrmįlafyrirtękja og slęmrar efnahagsstjórnunar.

 

Žessi orš komu fram hjį stjórnarmanni Hagsmunasamtaka heimilanna į stjórnarfundi ķ kvöld.  

Viš žetta vil ég bęta:

Ķ ljósi stefnuyfirlżsingar rķkisstjórnarinnar, žį viršist sem stjórnvöld telji aš nóg sé aš lękka greišslubyrši lįna.  Ég spyr: Er žaš virkilega svo, aš greišslubyršin ein skiptir mįli?  Žaš er rugl.  Žaš er ekki sķšur eignarmyndun fólks ķ fasteignum sķnum og hve lengi fólk er aš greiša sem skiptir mįli.  Žaš žarf aš verja eigiš fé fólks, en ķ staš  žess aš setja žaš ķ skuldaklafa um aldur og ęvi.  Aš koma greišslubyršinni nišur er skammtķmalausn.  Aš leišrétta höfušstólinn er langtķmalausn og réttlętismįl. 

Žeir sem vilja ekki leišréttingu sinna mįla žurfa ekki aš žiggja ešlilega, sjįlfsagša og réttlįta leišréttingu.  Viš hin krefjumst hennar og munum einnig žiggja žaš sem ašrir vilja ekki.  Viš ętlum ekki aš lįta žį, sem lįta flokkspólitķska rétthugsun blinda sér sżn, stöšva okkur ķ leit okkar aš réttlęti.

Žó svo aš greišslubyršin hafi meš fįlmkenndum śrręšum rķkisstjórnarinnar veriš lękkuš til skamms tķma, žį munu langtķmaįhrifin verša mikil.  Ef einstaklingur/heimili žarf aš borga milljón į įri (į nśvirši) tķu įrum lengur en ella, žį skeršir žaš neyslugetu viškomandi žessi tķu įr.  Žaš heldur aftur af hagvexti, fjįrfestingum og atvinnusköpun og dregur śr tekjum rķkisins, velferšinni ķ žjóšfélaginu og lķfsgęšum fólks.  Hvernig vęri aš hugsa eitthvaš lengra en bara aš nęstu afborgun lįna?

 


Nęsta sķša »

Höfundur

Marinó G. Njálsson
Marinó G. Njálsson
Upplýsingaöryggi og persónuvernd eru mínar ær og kýr, þó ég blaðri um allt og ekkert hér á blogginu. Er í Hagsmunasamtökum heimilanna og berst fyrir réttlæti fyrir heimili í landinu.  Loks er ég faggiltur leiðsögumaður.  Netfangið mitt er mgn@islandia.is og netfang fyrirtækisins oryggi@internet.is.

Heimsóknir

Flettingar

  • Ķ dag (25.11.): 79
  • Sl. sólarhring: 137
  • Sl. viku: 648
  • Frį upphafi: 1570436

Annaš

  • Innlit ķ dag: 67
  • Innlit sl. viku: 502
  • Gestir ķ dag: 60
  • IP-tölur ķ dag: 60

Uppfęrt į 3 mķn. fresti.
Skżringar

Nóv. 2014
S M Ž M F F L
            1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30            

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband