Leita ķ fréttum mbl.is
Embla

Bloggfęrslur mįnašarins, nóvember 2009

Bréf til banka og annarra lįnastofnanna

Hagsmunasamtök heimilanna hafa birt į heimasķšu sinni drög aš tveimur bréfum til lįnastofnanna.  Langar mig aš birta žessi drög hér.  Ķ bréfunum, sem lįntökum er ętlaš aš senda į lįnveitanda sinn, fer lįntaki fram į aš lįnveitandinn endurskoši upphęš höfušstóls lįna meš hlišsjón af žeim forsendubresti, sem "fjįrmįlastofnanir ķ landinu og nśverandi/fyrrverandi eigendur žeirra bįru įbyrgš į."  Er sķšan lįtin ķ ljós sś skošun aš fjįrmįlastofnunin og eftir žvķ viš į fyrri eša nśverandi eigendur hennar séu völd "aš brestinum hvort heldur viljandi meš fjįrglęfrum og hreinum fjįrsvikum eša óviljandi meš gįleysislegum višskiptahįttum og vķtaveršu vanhęfi".

Hvet ég alla sem telja sig hafa veriš beitta(n) órétti ķ tengslum viš óhóflegar hękkanir į höfušstóli lįna sinna, aš senda svona bréf til bankans sķns.  Žar sem "fólkiš į gólfinu" hefur mįtt žola mjög mikiš įreiti af hįlfu óįnęgšra višskiptavina, žį er męlst til žess aš žessu sé beint til millistjórnenda og yfirmanna.  Verši bankinn ekki viš tilmęlum ķ žessum hófstilltu bréfum, žį verša birt drög aš ķtrekunarbréfum sem hęgt veršur aš senda.  Annars sjįum viš hjį Hagsmunasamtökum heimilanna enga įstęšu til žess aš lįnastofnunin ętti aš virša bréf višskiptavinarins aš vettugi og svar ętti žvķ aš berast innan hóflegs tķma.

Śtgįfa 1:  Bréf til Arion, Ķslandsbanka og Landsbanka

Įgęti vištakandi

Undirrituš/ašur óska eftir žvķ viš bankann, aš hann taki til endurskošunar upphęš höfušstóls lįns mķns/lįna minna hjį bankanum meš hlišsjón af alvarlegum forsendubresti, sem bankinn, ašrar fjįrmįlastofnanir ķ landinu og nśverandi og/eša fyrrverandi eigendur žeirra bįru įbyrgš į.  Tel ég aš bankinn og fyrri eigendur hans vera valda aš brestinum hvort heldur viljandi meš fjįrglęfrum og hreinum fjįrsvikum eša óviljandi meš gįleysislegum višskiptahįttum og vķtaveršu vanhęfi. 

Óska ég eftir žvķ, aš bankinn sendi mér sundurlišaša skżringu į žvķ hvers vegna greišsluįętlun, sem ég undirritaši, hefur ekki stašist og hvers vegna brugšiš er śt af henni į jafn afgerandi hįtt og raun ber vitni viš innheimtu lįnsins/lįnanna.  Hafa skal ķ huga, aš viš undirritun greišsluįętlunar/ana hafši ég til hlišsjónar spįr greiningadeildar bankans um žróun vķsitölu neysluveršs og gengis į žeim tķma.  Tel ég forsendur lįnasamningsins byggšar į žeim upplżsingum.

Loks óska ég eftir aš fį aš vita hvort lįniš mitt er/lįnin mķn eru skrįš ķ eigu nżju eša gömlu kennitölu bankans, žannig aš ég viti hvorum ašilanum ég eigi aš stefna vegna ofangreinds forsendubrests. Ég hef frétt, aš nżju bankarnir hafi ķ einhverjum tilfellum boriš fyrir sig aš röngum ašila hafi veriš stefnt og žannig tafiš framgang mįla.  Vil ég koma ķ veg fyrir aš žaš gerist ķ mķnu tilfelli.

Svör óskast eins fljótt og aušiš er.

Viršingarfyllst

Śtgįfa 2:  Bréf til annarra fjįrmįlastofnanna lķfs (fyrst og fremst sparisjóša og eignaleigufyrirtękja) eša "lišinna" (ž.e. Straums, SPRON, Frjįlsa fjįrfestingabankans, Glitnis, Kaupžings og Landsbanka Ķslands).

Įgęti vištakandi

Undirrituš/ašur óska eftir žvķ viš bankann, aš hann taki til endurskošunar upphęš höfušstóls lįns mķns/lįna minna hjį bankanum meš hlišsjón af alvarlegum forsendubresti, sem bankinn, ašrar fjįrmįlastofnanir ķ landinu og nśverandi og/eša fyrrverandi eigendur žeirra bįru įbyrgš į.  Tel ég aš bankinn og fyrri eigendur hans vera valda aš brestinum hvort heldur viljandi meš fjįrglęfrum og hreinum fjįrsvikum eša óviljandi meš gįleysislegum višskiptahįttum og vķtaveršu vanhęfi. 

Óska ég eftir žvķ, aš bankinn sendi mér sundurlišaša skżringu į žvķ hvers vegna greišsluįętlun, sem ég undirritaši, hefur ekki stašist og hvers vegna brugšiš er śt af henni į jafn afgerandi hįtt og raun ber vitni viš innheimtu lįnsins/lįnanna.  Hafa skal ķ huga, aš viš undirritun greišsluįętlunar/ana hafši ég til hlišsjónar spįr Sešlabankans um žróun vķsitölu neysluveršs og gengis į žeim tķma.  Tel ég forsendur lįnasamningsins byggšar į žeim upplżsingum. 

Svör óskast eins fljótt og aušiš er.

Viršingarfyllst

Eins og sjį mį į žessum bréfum, eru engar įviršingar bornar į mögulegan móttakanda, nema hann taki gagnrżnina til sķn, og žvķ ekki um fjandsamlega ašgerša į neinn hįtt aš ręša.  Vona ég innilega aš lįnastofnanir komi meš hófstillt og innihaldsrķk svör meš haldbęrum upplżsingum. 

Nś er bara aš lįta upplżsingar um žetta ganga til allra sem geta notaš drögin.  Ljóst er aš fjįrmįlastofnanir eru aš gera sitt besta til aš lįta svo lķta śt, sem višskiptavinurinn hafi enga samningsstöšu.  Žetta žurfum viš aš afsanna.  Viš žurfum aš sżna fram į, aš samningsstaša heimilanna er ekkert lakari en Haga, Morgunblašsins, Hśsasmišjunnar eša annarra fyrirtękja sem hafa fengiš eša eru ķ ferli aš fį afskrifašar skuldir upp milljarša į milljarša ofan.


Hżrudrögum žį sem ekki męta

Ķ annaš sinn į nokkrum dögum er bošašur kvöldfundur į Alžingi til aš fjalla um uppgjöf rķkisstjórnar Ķslands fyrir Bretum og Hollendingum.  Sķšast sżndu fęstir stjórnarlišar kjósendum og skattgreišendum ķ landinu žį viršingu aš vera višstaddir umręšuna sem žeir sjįlfir höfšu įkvešiš aš fęri fram.  Ętli verši einhver breyting į žvķ nśna?  Žaš efast ég stórlega um og męli meš žvķ aš žeir sem ekki męta verši hżrudregnir.  Žetta fólk er nefnilega ķ vinnu hjį žjóšinni og žvķ ber aš sżna vinnuveitanda sķnum žį viršingu aš męta og vera žįtttakandi ķ umręšu sem skiptir framtķš žjóšarinnar mįli.

Fyrir žį sem ekki létu svo lķtiš aš męta ķ sķšustu viku, žį vil ég benda mönnum aš Hlusta eša Horfa į ręšu sem Įsbjörn Óttarsson, žingmašur Sjįlfstęšisflokksins, flutti.  Ég heyrši hana fyrir tilviljun ķ śtvarpinu į sunnudaginn og ég varš mjög hrifinn.  Įsbjörn komst gjörsamlega aš kjarna mįlsins, žar sem hann fór yfir vķšan völl.  Žó ég leggi žaš ekki ķ vanann minn aš hrósa Sjįlfstęšismönnum, žį get ég ekki annaš en bent į žessa ręšu.

Annars heyrši ég ķ Steingrķmi ķ śtvarpinu, žar sem hann var aš saka stjórnarandstöšuna um aš vilja ekki męta į kvöldfund.  Honum hefši veriš nęr aš beina žessum oršum til sinna eigin žingmanna, aš ég tali nś ekki um žingmanna Samfylkingarinnar, sem viršast gjörsamlega vera gersneyddir sjįlfstęšri hugsun žegar kemur aš žessari grķšarlega hįu fjįrskuldbindingu.  Skora ég į žingmenn stjórnarandstöšu til aš žegja žunnu hljóši ķ pontu ķ kvöld, ef eitthvaš vantar į žį 29 žingmenn stjórnarliša, sem samžykktu kvöldfundinn. Sį sem hefur samžykkt slķkan fund er sišferšislega skuldbundin žvķ aš męta.


mbl.is Kvöldfundur samžykktur į Alžingi
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

InDefence hópurinn skorar į forseta Ķslands

Żmislegt bendir til aš rķkisstjórn Ķslands ętli aš žvinga ķ gegn um Alžingi ķ nafni flokkshlżšni breytingum į lögum um Icesave.  Rķkisstjórn Ķslands hefur tvisvar kosiš aš fara gegn vilja lżšręšislega kjörinna fulltrśa žjóšarinnar og semja viš Breta og Hollendinga um annaš en Alžingi hafši veitt henni umboš til.  Ekki einu sinni, heldur tvisvar hefur vilji Alžingis veriš hunsašur.  Ég ętla ekki aš geta mér žess til hér hvers vegna rķkisstjórn Ķslands hefur kosiš aš vinna gegn vilja Alžingis, en nišurstašan hefur ķ bęši skiptin veriš mun meira ķžyngjandi samningar um Icesave, en vilji löggjafans hefur stašiš til.

Ķ kvöld įkvaš InDefence hópurinn, sem hefur stašiš sem klettur ķ brimsjó, ķ vörn sinni fyrir ķslenska skattborgara nęstu 15 įra, aš hefja söfnun rafręnna  undirskrifta, til aš skora į forseta Ķslands, herra Ólaf Ragnar Grķmsson, aš synja vęntanlegum lögum um Icesave stašfestingar, žegar žau verša undir hann borin.  Eša eins og segir ķ yfirlżsingu į heimasķšu samtakanna:

Alžingi Ķslendinga hefur nś til mešferšar frumvarp til breytinga į lögum nr. 96/2009 um rķkisįbyrgš į Icesavesamningum.

Verši žaš samžykkt er ljóst aš fjįrhagslegu sjįlfstęši žjóšarinnar er stefnt ķ hęttu. Framtķšarkynslóšir Ķslands yršu skuldsettar um langa framtķš og lķfskjör žeirra skeršast.

Viš stašfestingu laga nr. 96/2009 ķtrekaši forseti Ķslands mikilvęgi fyrirvara Alžingis meš sérstakri įritašri tilvķsun til žeirra, sbr. yfirlżsingu hans dags. 2. september 2009. Žeir fyrirvarar viš rķkisįbyrgš sem samžykktir voru ķ įgśst voru sameiginleg nišurstaša fjögurra žingflokka į Alžingi og byggšust į tillögum og hugmyndum fjölda sérfręšinga og įhugafólks į almennum vettvangi. Fyrirvararnir taka miš af sanngjörnum rétti og hagsmunum Ķslendinga og alžjóšlegri samįbyrgš, eins og segir ķ yfirlżsingu forseta Ķslands.

Fyrirvararnir sem mestu skipta til aš takmarka rķkisįbyrgšina og verja hagsmuni žjóšarinnar vegna Icesave-samninganna eru ķ nżja frumvarpinu nįnast aš engu geršir. Meš samžykki žessa frumvarps verša skuldbindingar ķslenska rķkisins į nż ófyrirsjįanlegar bęši hvaš varšar fjįrhęšir og tķmalengd.

Vil ég hvetja alla, sem vilja leggja mįlinu liš, aš fara inn į heimasķšu samtakanna http://indefence.is/ og skrį sig į listann.  Efnahagsleg framtķš žjóšarinnar er ķ hśfi.  Lķfsgęšum okkar sem žjóšar er stefnt ķ voša.  Höfnum nżjum Icesave samningi.  Viršum lżšręšiš ķ landinu.


Auglżst eftir raunverulegum śrręšum ķ staš sjónhverfinga

Heimilunum ķ landinu er ętlaš aš taka į sig óbętt alla hękkun į höfušstóli lįna sinna, žó öllum nema stjórnvöldum, örfįum ašilum innan fjįrmįlafyrirtękjanna og einhverju Samfylkingarfólki sé ljóst, aš žaš sé śt ķ hött.  Hinn gallharši stušningur Įrna Pįls Įrnasonar og hans fólks viš fjįrmįlafyrirtękin og afstaša žeirra gegn fólkinu ķ landinu er stór furšuleg ķ ljósi žess, aš į fundi 16. september kynnti rįšherra fyrir fólki ķ svo köllušum Įkallshópi, ž.e. fulltrśum Hagsmunasamtaka heimilanna, Bśseta į Noršurlandi, Hśseigendafélaginu (hafa sķšan dregiš sig śt śr hópnum), Félagi fasteignasala, talsmanns neytenda og lögmönnum Laugardal, tillögur sem voru mun hagstęšari heimilum landsins.  Žęr tillögur fólu ķ sér aš flytja öll fasteignalįn til Ķbśšalįnasjóšs og mešhöndla žau žar meš nišurfęrslu höfušstóls lįnanna ķ huga.  Žetta var greinilega įšur en fjįrmįlafyrirtękin fengu aš tjį skošun sķna.

Heimilin ķ landinu vilja sjį śrręši sem duga.  Śrręši sem virka strax og lękka greišslubyrši til langframa.  Śrręši sem létta frostinu į fasteignamarkašnum.  Śrręši sem višurkenna aš haft hafi veriš rangt viš.  Śrręši sem taka į forsendubrestinum sem varš vegna fjįrglęfra fjįrmįlastofnana og eigenda žeirra.  Žaš var brotist inn til okkar og viš viljum aš žżfinu sé skilaš.  Viš viljum ekki sjónhverfingar heldur raunveruleg og varanleg śrręši.


mbl.is Rįšherra telur śręšiš gott
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Stašarval Landspķtala - fortķšarrök fyrir framtķšarskipulag

Ķ Morgunblašinu ķ gęr, fimmtudaginn 19. nóvember, er grein eftir Jóhannes Gunnarsson, lęknisfręšilegan verkefnisstjóra nżs Landspķtala, og Ingólf Žórisson, framkvęmdastjóra eignasvišs Landspķtala, um rök fyrir stašarvali nżbygginga Landspķtala og um leiš gagnrżni į žį sem hafa leyft sér aš hafa ašra skošun.  Ég skrifaši grein um stašarval nżs Landspķtala og birtist hśn ķ Morgunblašinu 3. mars 2005 (sjį Nżr Landspķtali og heilsužorp).  Žar bendi ég į żmsa kosti žess aš byggja nżjan Landspķtala ekki į fyrirhugušum byggingarstaš viš Hringbraut.  Vandamįl mitt įriš 2005 var aš ég hafši ekki ašgang aš rökum stašarvalsnefndar.  Nś birta žeir félagar, aš žvķ viršist, helstu rökin fyrir valinu.  Žau eru:

  1. Nįbżli viš Hįskóla Ķslands, Hįskólann ķ Reykjavķk og žekkingaržorp ķ Vatnsmżrinni, einkum žó įform HĶ um uppbyggingu heilbrigšisvķsindadeilda sinna į sömu lóš.
  2. Gott ašgengi ökutękja og sjśkraflugs, sem og ašrar góšar almenningssamgöngur.
  3. Of dżrt aš byggja į Vķfilsstöšum

Mér finnst ekkert žessara atriša halda vatni.  Skošum žau nįnar įsamt frekari rökstušningi žeirra félaga.

Nįbżli viš hįskóla og žekkingaržorp

Rök žeirra félaga fyrir žessu eru:

Nįbżliš viš Hįskóla Ķslands, Hįskólann ķ Reykjavķk og žekkingaržorp ķ Vatnsmżri er ein mikilvęgasta įstęšan fyrir stašarvali nżs Landspķtala, einkum žó įform HĶ um uppbyggingu heilbrigšisvķsindadeilda sinna į sömu lóš. Žaš er jafnframt mikilvęgt aš hafa ķ huga aš spķtalinn er hįskólasjśkrahśs sem hefur lögum samkvęmt žrķžętt hlutverk; žjónustu viš sjśka, rannsóknir ķ heilbrigšisfręšum og kennslu.

Hįtt į annaš hundraš starfsmanna spķtalans eru jafnframt starfsmenn Hįskóla Ķslands og hafa starfsskyldu į bįšum stöšum. Žį eru į įri hverju um 1.100 stśdentar į żmsum nįmsstigum viš spķtalann. Į Hringbrautarlóšinni eru ašstęšur fyrir hendi sem gera žaš kleift aš tengja Hįskólann og Landspķtalann sterkum böndum. Slķk samžjöppun žekkingar er mikilvęg, bęši fyrir Hįskólann og hįskólaspķtalann, og forsenda žess aš halda stašli į heimsvķsu fyrir bįša ašila. Umhverfi Hįskólans veršur žvķ ekki slitiš frį spķtalanum įn stór skaša į faglegu starfi og rekstri beggja stofnananna. 

Nįbżliš viš hįskóla og žekkingaržorp er dapur fyrirslįttur, žar sem eftir er aš byggja upp mest allt sem felst ķ žessu nįbżli.  Sé žaš ętlun Hįskóla Ķslands aš byggja upp heilbrigšisvķsindadeildir sķnar į spķtalasvęšinu, žį er skiptir engu mįli hvar žaš svęši er.  Uppbyggingin er ekki hafin.  Žaš vęri annaš mįl, ef til stašar vęru stórar og miklar byggingar sem kostaš hefšu offjįr.  Svo er ekki.  Ķ Kaupmannhöfn žykir ekkert tiltökumįl, aš hinar żmsu deildir Kaupmannahafnahįskóla séu dreifšar um höfušborgarsvęšiš.  Hver segir aš 101 Reykjavķk sé slķkur nafli Ķslands, aš troša žurfi öllu žangaš.  Ef hįskólakennslan er flutt samhliša spķtalanum, hvort heldur upp aš Keldum eša til Vķfilsstaša, žį fįst sömu samlegšar įhrif og af uppbyggingu viš Hringbraut.  Viš skulum hafa ķ huga, aš markmišiš er aš samžętta hįskólakennslu ķ heilbrigšisvķsindum rekstri sjśkrahśssins, ekki alla hįskólakennslu.  Žetta er hęgt aš gera, sama hver stašsetningin er.  Nś žekkingaržorp er lķka aš rķsa ķ Garšabę og ég sé ekki aš starfsemi ķ žekkingaržorpi ķ Vatnsmżrinni sé merkilegra en sams konar starfsemi ķ Garšabę.

Gott ašgengi

Skošum aftur fyrst rök žeirra félaga:

Önnur mikilvęg forsenda fyrir stašarvalinu viš Hringbraut var aš žar vęri hęgt aš tryggja gott ašgengi ökutękja og sjśkraflugs, sem og góšar almenningssamgöngur.

Fjöldi starfsmanna ķ fullu starfi hjį Landspķtala er um 4.500, fjöldi heimsókna į göngudeildir spķtalans er um 2.400 aš mešaltali hvern virkan dag og žį er ótalinn fjöldi heimsóknargesta. Fyrir allt žetta fólk er stašsetning spķtalans mikilvęg, ekki sķst meš tilliti til almenningssamgangna.

Endurteknar śttektir umferšarsérfręšinga benda eindregiš til žess aš uppbygging viš Hringbraut sé besti kosturinn. Žéttbżl hverfi borgarinnar liggja aš lóš spķtalans viš
Hringbraut, fjóršungur starfsfólks er bśsettur innan 14 mķnśtna göngufęris viš spķtalann og helmingur žess innan 14 mķnśtna hjólafęris. Sjö strętisvagnaleišir liggja framhjį spķtalalóšinni og hśn er sį stašur innan höfušborgarsvęšisins sem er langbest tengdur almenningssamgöngum. Žį veršur fyrirhuguš samgöngumišstöš, sem žjóna į innanlandsflugi og fólksflutningabķlum, byggš į nęsta leiti viš spķtalann sem žjónar vel hagsmunum fólks utan af landi sem žarfnast žjónustu hans.  Tenging spķtalans viš žéttbżliš viš Faxaflóa veršur jafnframt enn betri ef hlutverk samgöngumišstöšvar veršur eins og ętlaš var ķ upphafi – aš žar verši mišstöš strętisvagna auk annars. 

Rökin, sem hér eru sett fram, miša viš aš ekkert breytist.  Höfum ķ huga, aš nżr Landspķtali į aš žjóna landsmönnum um ókomna tķš, ekki bara mešan nśverandi ašalskipulag er ķ gildi.  Viš höfum žegar séš, aš samgöngur hafa breyst mikiš frį žvķ aš val į stašsetningu var įkvešiš, og žetta į eftir aš breytast mikiš į nęstu įrum.  Umferšažunginn inn į svęšiš vestan Snorrabrautar/Bśstašavegar er žegar oršinn óbęrilegur.  Hęgt er aš tala um žjóšflutninga tvisvar į dag, žar sem allt of stórum hluta ķbśa į höfušborgarsvęšinu er beint um žrjįr stofnęšar inn į žetta svęši aš morgni og frį žvķ aš kvöldi.  Meš žvķ aš fęra 4.500 störf af svęšinu (lķklega verša žau fleiri), 2.500 daglega gesti, fjölmarga heimsóknargesti og 1.100 stśdenta, žį dregur verulega śr umferš og žörf fyrir uppbyggingu umferšamannvirkja.  Vissulega snżst žetta aš einhverju leiti viš, ž.e. fólk fęri ķ austur/sušur aš morgni og vestur/noršur aš kvöldi, en ekki ķ nęrri eins miklu męli.

Aš ętla aš nota leišarkerfi almenningssamgangna, sem rök fyrir valinu, er heldur aumt.  Fįtt er aušveldara ķ breytingum, en žaš leišarkerfi.  Kerfinu er breytt į nokkurra įra fresti, ef ekki įrlega, til aš męta breyttum žörfum.  Auk žess er betra aš hafa einn vagn, sem gengur į 10 mķnśtnafresti inn į sjśkrahśssvęšiš, en aš hafa 7 leišir sem hver um sig gengur į 30 mķnśtna fresti framhjį.  Slķkur vagn gęti fariš frį einni eša tveimur tengistöšvum, t.d. samgöngumišstöš sem stašsett vęri mun austar į Reykjavķkursvęšinu (sjį nįnar sķšar).

Vissulega bżr margt starfsfólk sjśkrahśssins ķ nįlęgš viš hann, en žaš er įstandiš ķ dag.  Hvernig veršur žaš eftir 10 įr, 20 eša 30?  Žetta er fortķšarhyggja og ekkert annaš.  Fortķšarrök eiga ekki aš trufla framtķšarskipulag.  Vilji menn skoša lķklega žróun, žį er rétt aš athuga bśsetu starfsmanna undir fertugu eša hvar ungt fólk finnur sér helst hśsnęši.  Kannski er myndin sś sama, en ég einhvern veginn efast um žaš.

Žį er žaš samgöngumišstöšin og nįndin viš Reykjavķkurflugvöll.  Fyrirhuguš stašsetning samgöngumišstöšvar hefur veriš gagnrżnd.  Fįrįnlegt sé aš beina allri umferšinni lengst nišur ķ bę.  Betra sé aš stašsetja hana nęr śtjašri byggšar og hafa sķšan góšar almenningssamgöngur til og frį mišstöšinni.  Ķ öllum helstu borgum ķ nįgrenni okkar er žróunin sś aš beina umferš sem mest frį hinum hefšbundna mišbę.  Mišborg Reykjavķkur er austur undir Ellišaį.  Samgöngumišstöš ętti aš vera žar.  Svęšiš efst viš Įrtśnsbrekku (noršan megin) vęri tilvališ.  Žar er starfsemi, sem ešlilegt er aš flytja śt aš eša śt fyrir borgarmörkin. Varšandi sjśkraflugiš, žį hefur veriš bent į, aš fleiri sjśklingar koma utan af landi meš sjśkrabķlum, en sjśkraflugi.  Vegur žaš ekkert ķ žessu?  Sķšan er alveg óljóst meš framtķš innanlandsflug, ž.e. stašsetningu flugvallar į SV-horninu.  Veriš er aš skoša żmsa kosti og vel getur veriš aš žaš verši flutt.  Nś komi Hlķšarfótur og göng undir Kópavogshįls, žį er beinn og breišur vegur frį nśverandi flugvelli til Vķfilsstaša.  Tenging Arnarnesvegar viš Breišholtsbraut bętir auk žess tengingu inn į žaš svęši.

Meš flutningi Landspķtalans śt fyrir 101 Reykjavķk vęri hęgt aš spara mjög mikiš ķ dżrum umferšarmannvirkjum eša a.m.k. veršur žörfin fyrir žau ekki eins brżn.  Verši Landspķtalinn byggšur upp į nśverandi staš, žį mį ekkert bķša meš žessar framkvęmdir, en fari hann annaš žį mį hugsanlega fresta žeim um įratug eša jafnvel lengur.

Vķfilsstašir

Skošum fyrst rök Ingólfs og Jóhannesar:

Vķfilsstašir eru um margt įkjósanlegt byggingarland. Meginmarkmiš meš nżbyggingu er hins vegar aš sameina starfsemi spķtalans į einn staš. Af žvķ leiddi aš byggja žyrfti allan spķtalann frį grunni į Vķfilsstöšum įšur en hann gęti sinnt sķnu hlutverki og ekkert vęri hęgt aš nżta af eldra hśsnęši.  Žaš yrši miklu dżrara en sś lausn sem nś er unniš eftir.  Vegtengingar viš Vķfilsstaši eru heldur ekki góšar aš mati umferšarsérfręšinga og ekki įformašar miklar breytingar žar į samkvęmt skipulagi. Žį mį ętla, samkvęmt bśsetukönnun mešal starfsfólks spķtalans aš feršalög starfsfólks til og frį vinnustaš myndu lengjast verulega, boriš saman viš Hringbrautarstašsetninguna. 

Aš halda žvķ fram, aš dżrar sé aš byggja į Vķfilsstöšum, en annars stašar, er śt ķ hött.  Žessu er einmitt öfugt fariš.  Žaš er ódżrara aš byggja į svęši, žar sem ekki žarf aš laga framkvęmdir aš ašstęšum į sjśkrahśssvęši.  Halda menn, aš hęgt sé aš gera bara hvaš sem er hvenęr sem er, ef byggt veršur viš Hringbraut?  Žaš er af og frį.  Sęta veršur lagi meš żmsar framkvęmdir lķkt og var viš byggingu Barnaspķtala Hringsins.  Žeir sem žekkja til žeirra framkvęmda vita um allt stappiš og žrefiš sem žar įtti sér staš.  Endalausar grenndarkynningar og flókiš skipulagsferli vegna nįbżlis viš žį starfsemi sem er į svęšinu.

Vissulega er rétt, aš hęgt vęri aš taka starfsemina smįtt og smįtt ķ notkun, ef byggt er viš Hringbraut.  En žaš er bara tķmabundiš įstand.  Ķ nokkur įr yrši starfsemin į tveimur stöšum, ž.e. aš Vķfilsstöšum og viš Hringbraut.  Er žaš einhver breyting.  Hśn er nśna į fjórum stöšum, ef ekki įtta.  Meš žvķ aš byggja fyrst yfir starfsemi, sem er utan Hringbrautarsvęšisins, žį vęri veriš aš fękka starfsstöšvum.  Sķšan vęri byggt ķ skrefum yfir starfsemi, sem nśna er veriš Hringbraut.  Ég vil minna į, aš spķtalanum er ętlaš aš žjóna žjóšinni um ókomin įr.  Aš bera fyrir sig tķmabundiš óhagręši, sem er minna en žaš er viš lżši, er lélegur fyrirslįttur.

Vegtengingar viš Vķfilsstaši hafa batnaš frį žvķ 2005.  Ég męli meš žvķ aš Jóhannes og Ingólfur fari ķ bķltśr žangaš.  Žar eru nś mislęg gatnamót.  Varšandi önnur umferšamannvirki, žį er ég viss um, aš taki menn įkvöršun um aš byggja upp į Vķfilsstöšum, žį veršur fariš ķ endurskipulagningu umferšamannvirkja.  Nś žeir félagar gleyma greinilega Arnarnesveginum, en lķtiš mįl er aš leggja legg frį honum viš Salaskóla ķ Kópavogi sem fęri milli Rjśpnahęšar og Hnošraholts beint nišur aš Vķfilsstöšum.

Ég hef nefnt žetta meš bśsetu starfsfólks.  Bśseta breytist og innan 10 įra veršur hlutfall žeirra sem bżr nįlęgt Hringbraut oršiš mun lęgra en žaš er nśna.  Auk žess er hśsnęši ķ 101 og 105 Reykjavķk mjög dżrt og žaš gęti veriš hagkvęmt fyrir fólk aš flytja sig um set įn žess aš ég ętli aš męlast til žess.

Heilsužorp

Stęrsti kosturinn viš Vķfilsstašasvęšiš er nįgrenniš viš nįttśruna.  Slķkt bķšur upp į tękifęri til aš reisa heilsužorp sem tengist starfsemi spķtalans.  Žarna er Vķfilsstašavatn og Heišmörk, žrķr golfvellir og mikiš śtivistarsvęši.  Žaš er frįleitt, aš huga ekki aš žessu lķka.

Įkvöršunum mį breyta

Žeir Ingólfur og Jóhannes įrétta ķ lok greinar sinnar, "aš įkvöršun um uppbyggingu Landspķtala viš Hringbraut var vel ķgrunduš į sķnum tķma og forsendur hennar hafa ekki breyst."  Ég vil bara segja, aš séu ofangreind žrjś atriši sterkustu rökin fyrir stašarvalinu, žį telst žetta vart "ķgrunduš" įkvöršun.  Ég held aš helstu rökin (og žaš las ég einhvers stašar), aš nżleg uppbygging į Hringbrautarsvęšinu fęri ķ sśginn, t.d. Barnaspķtali Hringsins.  Žaš žarf alls ekki aš gerast.  Vissulega myndi nżting hśsnęšisins breytast og žannig glatast eitthvaš fé, en ég er sannfęršur um aš meira fé eigi eftir aš glatast verši žvķ haldiš til streitu aš byggja Nżja Landspķtala upp viš Hringbraut.

Byggingarnar sem losna viš Hringbraut mį nżta į margan hįtt.  Ein hugmynd vęri aš fęra Stjórnarrįšiš žangaš.  Nś eru flest rįšuneyti ķ mjög žröngu hśsnęši eša dreifš um allan bę.  Annaš er aš skipuleggja ķbśšabyggš į hluta svęšisins.  Žaš mętti örugglega selja žaš fyrir hįar upphęšir.  Öldrunaržjónustu mętti lķka byggja upp žar, en žaš er mikil žörf fyrir aukiš hjśkrunarrżmi fyrir aldraša.  Žaš mį sķšan ekki gleyma žvķ, aš margt hśsnęšiš į Hringbrautarsvęšinu er śr sér gengiš og žaš į hreinlega aš jafna viš jöršu.


Greišslujöfnun ekki fyrir alla

Ég vil bara benda į fęrslu mķna meš śtreikningum frį žvķ fyrr ķ dag (sjį Greišslujöfnun: Mikil misskilningur ķ fyrirsögn fréttaskżringar) og sķšan glęrur frį borgarafundi Hagsmunasamtaka heimilanna, žar sem sżnd eru lķnurit aš baki tölunum, en žęr mį skoša meš žvķ aš smella į tengil hér fyrir nešan.
mbl.is Įttu aš žiggja greišslujöfnun?
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt
Skrįr tengdar žessari bloggfęrslu:

Greišslujöfnun: Mikil misskilningur ķ fyrirsögn fréttaskżringar

Önundur Pįll Ragnarsson, blašamašur į Morgunblašinu, ritar fréttaskżringu um greišslujöfnunina.  Hśn er merkileg aš žvķ leita, aš leitaš er til Rįšgjafastofu um fjįrmįl heimilanna, sem fjįrmįlafyrirtęki fjįrmagna, og sķšan til fjįrmįlafyrirtękja.  Svörin sem blašamašur birtir eru žvķ eftir žvķ.

Samkvęmt upplżsingum frį Svanhildi Gušmundsdóttur, svišsstjóra žjónustusvišs ĶLS, mun fólk fį greišsludreifingu į žeirri upphęš, sem safnast hefur į bišreikningi greišslujafnašra lįna, kjósi žaš aš hętta ķ greišslujöfnuninni.  Tekiš skal fram aš žetta er ekki ķ samręmi viš bókstaf laganna.  Žannig aš žó ĶLS bjóši žennan möguleika, žį er ekki vķst aš ašrar lįnastofnanir geri žaš.

Įsta Sigrśn Helgadóttir, forstöšumašur Rįšgjafarstofu um fjįrmįl heimilanna, segir aš ekki sé hęgt aš kvarta yfir upplżsingagjöf bankanna. "Hśn sé yfirleitt góš."  Ég vil leišrétta žetta.  Upplżsingagjöf bankanna er mikil, en hśn er einhliša.  Hśn er alls ekki góš.  Ég er bśinn aš fį bréf frį ĶLS, Ķslandsbanka, Landsbanka og Kaupžingi.  Ekkert bréfa žeirra gefur tölulegar upplżsingar śt frį gefnum forsendum um heildargreišslubyrši, greišslužróun, mismun į vaxtagreišslu leišanna tveggja, žróun höfušstóls leišanna tveggja, hvort lenging sé lķkleg og hvort afskrift sé lķklega ķ lok lįnstķmans.  Sett er ein setning ķ flest bréf, žar sem segir:  "Til lengri tķma litiš getur greišslujöfnun žó leitt til aukins kostnašar ķ formi vaxta og veršbóta."

Skošum žessa dęmalausu setningu:

Til lengri tķma litiš getur greišslujöfnun žó leitt til aukins kostnašar ķ formi vaxta og veršbóta.

Stašreynd mįlsins er aš greišslujöfnun leišir nęr alltaf til aukins kostnašar ķ formi vaxta og veršbóta.   Ekki kannski eša hugsanlega.  Žaš gerist NĘR ALLTAF.  Įstęšan er einföld.  Greiši lįntaki höfušstól lįnsins hęgar nišur, žį eru vextir hęrri (reiknast af hęrri upphęš) og veršbętur meiri (leggjast einnig į upphęš sem fer į bišreikning).  Undantekning er, ef efnahagsįstandiš veršur afleitt, žannig aš žaš verši ENGIN kaupmįttaraukning og atvinnustig helst lįgt allan lįnstķmann, žį dugir greišslan ekki fyrir öllum vöxtunum/veršbótum og žeir afskrifast ķ lokin.  Žessi möguleiki er įkaflega ólķklegur og vaxtagreišslan veršur lķklegast alltaf hęrri.

Ég hef reiknaš śt nokkur dęmi sem ég vil birta hér:

1.  20 įra verštryggt lįn upphaflega aš upphęš 10. m.kr. er greišslujafnaš 5 įr inn ķ lįnstķmann, ž.e. 15 įr eru eftir.  Gert er rįš fyrir 4% veršbólgu aš jafnaši og aš greišslujöfnunarvķsitala hękki aš jafnaši um 4,5% į įri. Ž.e. hófleg kaupmįttaraukning.

 

 

Verštryggt lįn

Greišslujafnaš lįn

Afborgun m/veršbótum

16.3m.kr.

16,5 m.kr.

Vextir

8,0 m.kr.

10,2 m.kr.

Heildargreišsla

24,3 m.kr.

26,7 m.kr.

Afskrift

 

1,7 m.kr.

Lenging lįnstķma

 

3 įr

Takiš eftir aš heildargreišslan er 10% hęrri žó žaš sé afskrift og afborgun höfušstóls er hęrri lķka.

2.  Allt žaš sama og ķ dęmi 1 nema aš greišslujöfnunarvķsitalan hękkar um 6% į įri, ž.e. góš kaupmįttaraukning.

 

Verštryggt lįn

Greišslujafnaš lįn

Afborgun m/veršbótum

16.3m.kr.

17,2 m.kr.

Vextir

8,0 m.kr.

9,0 m.kr.

Heildargreišsla

24,3 m.kr.

26,1 m.kr.

Afskrift

 

0 m.kr.

Lenging lįnstķma

 

13 mįnušir

Örlķtiš lęgri heildargreišsla, en samt 7,4% hęrri.

3.  40 įra verštryggt lįn upphaflega aš upphęš 10. m.kr. er greišslujafnaš 5 įr inn ķ lįnstķmann, ž.e. 35 įr eru eftir.  Gert er rįš fyrir 4% veršbólgu aš jafnaši og aš greišslujöfnunarvķsitala hękki aš jafnaši um 4,5% į įri. Ž.e. hófleg kaupmįttaraukning.

 

 

Verštryggt lįn

Greišslujafnaš lįn

Afborgun m/veršbótum

31,0m.kr.

15,8 m.kr.

Vextir

26,4 m.kr.

46,4 m.kr.

Heildargreišsla

57,4 m.kr.

62,5 m.kr.

Afskrift

 

31,2 m.kr.

Lenging lįnstķma

 

3 įr

Takiš eftir aš heildargreišslan er 8,9% hęrri žó afskrift munar žar mest um 20 m.kr. mun į vöxtum.

4.  Allt žaš sama og ķ dęmi 3 nema aš greišslujöfnunarvķsitalan hękkar um 6% į įri, ž.e. góš kaupmįttaraukning.

 

Verštryggt lįn

Greišslujafnaš lįn

Afborgun m/veršbótum

31,0m.kr.

31,8 m.kr.

Vextir

26,4 m.kr.

27,5 m.kr.

Heildargreišsla

57,4 m.kr.

59,3 m.kr.

Afskrift

 

0 m.kr.

Lenging lįnstķma

 

Engin

Hér er bišreikningurinn greiddur upp į lįnstķmanum og žvķ svissaš aftur yfir ķ aš greiša ķ samręmi viš upphaflegan lįnssamning.  Heildargreišsla er um žremur milljónum lęgri en ķ fyrra dęmi, en samt 3,3% hęrri.  Ath. aš lögin um greišslujöfnun gera rįš fyrir aš greišslujöfnun hętti um leiš og bišreikningur hefur veriš greiddur upp.

5.  20 įra gengistryggt lįn upphaflega aš upphęš 10. m.kr., stendur nśna ķ 20,7 m.kr. Er greišslujafnaš 2 įr inn ķ lįnstķmann, ž.e. 18 įr eru eftir.  Gert er rįš fyrir aš gengiš standi ķ staš, ž.e. haldist aš jafnaši óbreytt allan lįnstķmann, og aš greišslujöfnunarvķsitala hękki aš jafnaši um 4,5% į įri. Ž.e. hófleg kaupmįttaraukning.  Žį er gert rįš fyrir aš mešalvextir meš vaxtaįlagi lįnveitanda verši 5,7% samanboriš viš aš 2. maķ 2008 (sem er višmišunardagsetning) voru žeir 4,7%.

 

 

Verštryggt lįn

Greišslujafnaš lįn

Afborgun m/veršbótum

20,7 m.kr.

11,2 m.kr.

Vextir

10,5 m.kr.

28,4 m.kr.

Heildargreišsla

31,2 m.kr.

39,6 m.kr.

Afskrift

 

21,2 m.kr.

Lenging lįnstķma

 

3 įr

Takiš eftir aš heildargreišslan er um 27% hęrri žó žaš sé afskrift upp į 21,2 m.kr.

6.  Allt žaš sama og ķ dęmi 5 nema aš gengiš veikist um 1,5% į įri.

 

Verštryggt lįn

Greišslujafnaš lįn

Afborgun m/veršbótum

23,7 m.kr.

3,5 m.kr.

Vextir

11,5 m.kr.

36,2 m.kr.

Heildargreišsla

35,3 m.kr.

39,6 m.kr.

Afskrift

 

38,3 m.kr.

Lenging lįnstķma

 

3 įr

Hér breytist heildargreišslan ekkert, afborgunin er mjög lķtil hluti greišslunnar, en vextirnir eru hęrri en heildargreišslan įn greišslujöfnunar.

Öll žess dęmi sżna, aš vextirnir hękka verulega, ef lįn eru sett ķ greišslujöfnun.  Žaš er skiljanlegt.  Spurningarnar sem žarf aš svara eru:

1)  Er einhver munur į žvķ fyrir lįntakann aš borga bankanum hįa vexti og lįga afborgun eša aš greiša lįga vexti og hįa afborgun?

2)  Skiptir žaš mįli fyrir lįnveitanda hvort hann fęr ķ 39 m.kr. greišslu 2/3 sem vexti og 1/3 sem afborgun eša 1/3 sem vexti og 2/3 sem afborgun?

Svo ég svari spurningu 1) fyrst.  Jį, žaš skiptir öllu mįli.  Sé upphęš afborgunarinnar lįg samanboriš viš heildargreišsluna, žį gengur hęgar į höfušstól lįnsins.  Žar meš veršur eignamyndun hęgari og žar meš myndast nżtt vešrżmi hęgar.  Lįntakinn veršur bundinn lengur į skuldaklafann og žvķ óvirkari ķ fjįrfestingum og višskiptum, en sį sem greišir hrašar nišur af lįninu sķnu.  Žaš er žjóšhagslega hagkvęmt aš lįntakar geti greitt hrašar nišur lįnin sķn.

Svar viš spurningu 2):  Žessi spurning er erfišari.  Upphęš vaxta birtist į rekstrarreikningi lįnveitenda.  Mikil innkoma vaxta eykur žvķ tekjur og lķkurnar į góšri afkomu.  Staša höfušstóls birtist aftur į efnahagsreikningi bankans, en hér skżtur skökku viš.  Žess hęrri sem höfušstóll greišslujafnašs lįns veršur aukast lķkurnar į afskrift og žvķ veršur aš fęra varśšarnišurfęrslu allan lįnstķmann.  Sś varśšarnišurfęrsla kemur fram ķ rekstrarreikningnum og lękkar žvķ hagnaš.  Svo mį velta fyrir sér hvort žróun fasteignaveršs hafi afgerandi įhrif og žį hver žau įhrif eru.

Nišurstašan ķ žessu öll er žó, aš mestar lķkur eru į žvķ aš allir lįntakar borgi upp ķ topp hvort sem žeir greiša upp lįniš eša ekki.  Bankinn mun fį sitt, žaš er sko alveg öruggt.


mbl.is Žśsundir lįntakenda vilja borga upp ķ topp
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Andfjölskylduvęn skattlagning

Ég tek žaš fram, aš ég er į engan hįtt aš leggjast gegn žvķ aš stóreignafólk borgi eignaskatt, en vil vekja athygli į žvķ aš enn einu sinni ętla stjórnvöld aš rįšast aš kjarnafjölskyldunni sem einingu.  Žetta er ķtrekaš gert ķ skattkerfinu og bótakerfinu.  Ég hélt aš kjarnafjölskyldan vęri sś grunneining samfélagsins sem viš viljum efla.  En svo koma svona hugmyndir.  Einstaklingur mį eiga 90 m.kr. en hjón 120 m.kr.  Hjónin mega sem sagt hvort um sig ašeins eiga sem nemur 66,6% af žvķ sem einstaklingurinn į, įn žess aš greiša skatt af žvķ.

Upphęširnar skipta ekki mįli hér, heldur prinsippiš aš hjónum/sambśšarfólki sé mismunaš ķ samanburši viš einstaklinginn.  Žetta er gert ķ barnabótakerfinu.  Žetta er gert ķ vaxtabótakerfinu.  Žetta er gert ķ lķfeyriskerfinu.  Af hverju er veriš aš refsa fólki fyrir aš bśa saman?

Ég veit svo sem ekki hver žessi skattur į aš vera og žvķ veit ég ekki hver upphęšin er sem hjón borga umfram tvo einstaklinga.  Enda skiptir žaš ekki megin mįli.  Hjón eiga einfaldlega aš vera jafn sett gagnvart lögum og tveir einstaklingar, žegar kemur aš tekju- og eignamörkum.  Allt annaš er óréttlįt mismunun.  Höfum ķ huga, aš žaš eru mun meiri lķkur į žvķ aš hjón séu meš börn og hafa žvķ bęši meiri žörf fyrir hęrri tekjur og stęrra hśsnęši.


mbl.is Skattur į stóreignafólk
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Ašför ķ boši Alžingis og félagsmįlarįšherra heldur įfram

23. október voru samžykkt frį Alžingi lög nr. 107/2009 um ašgeršir ķ žįgu einstaklinga, heimila og fyrirtękja vegna banka- og gjaldeyrishruns.  Lögin skiptast ķ snögga eignaupptöku eša hęgfara.  Žaš er sama hvor leišin er farin, markmišiš er aš tryggja fjįrmįlafyrirtękjum eins mikla endurgreišslu og hęgt er og oftast fį žau meira, ef fólk fellur fyrir freistingum greišslujöfnunar eša skuldaašlögunar.

Hagsmunasamtök heimilanna hafa reynt aš vekja athygli į žessu.  Ingólfur Ingólfsson ķ Spara hefur reynt aš vekja athygli į žessu.  Ķbśšalįnasjóšur hefur reynt aš vekja athygli į žessu.  En hvaš gerist?  Fjįrmįlafyrirtęki hella milljónum į milljónir ofan til aš kynna lįntökum śrręši sem gera ekkert annaš en aš tryggja, aš lįnastofnanirnar fįi meira greitt til baka, en ef ekki gengiš ķ gildru žeirra.  Svona ķ anda žess aš Žjóšfundurinn taldi aš HEIŠARLEIKI vęri mikilvęgast alls, žį finnst mér aš lįnastofnanir eigi aš kynna fólki allt sem skiptir mįli.

Ég hef reiknaš śt nokkur dęmi ķ greišslujöfnuninni, bęši vegna verštryggšra lįna og gengistryggšra lįna.  Ég hef skošaš żmsa möguleika ķ žróun veršlags, launa, gengis og vaxta og allt kemur fyrir ekki.  Ķ hverju einasta dęmi fęr lįnastofnunin meira greitt frį lįntakanum, žegar valin er leiš greišslujöfnunar, en ef haldiš er įfram aš greiša samkvęmt upprunalega lįnssamningnum.  Vissulega fęr lįntakinn ķ einhverjum tilfellum afskrift ķ lok lįnstķmans, en heildargreišslan veršur ALLTAF hęrri.  Galdurinn felst ķ vöxtunum.  Žaš sem hugsanlega er gefiš eftir ķ lok lįnstķmans, nęst til baka og gott betur ķ vaxtagreišslunni.

Sértęka skuldaašlögunin er svo annaš mįl.  Hana ber aš foršast eins kostur er.  Hlaupa eins hratt frį henni og fętur geta frekast boriš mann.  Ég veit ekki hvort žingmenn įtti sig į žeim óskapnaši sem žeir voru aš samžykkja.  Jęja, kannski voru žeir ekki aš samžykkja žann óskapnaš sem fellst ķ samkomulagi fjįrmįlafyrirtękja um verklagsreglur um sértęka skuldaašlögun, en ég skora į žingmenn aš lesa reglurnar.  Hagsmunasamtök heimilanna sendu žeim, fjölmišlum og fjįrmįlafyrirtękjum umsögn samtakanna um samkomulagiš fyrir helgi.  Ekki einn einasti fjölmišill tók viš sér.  Ekki einn.  Mig langar aš vitna ķ samantekt um samkomulagiš:

Žaš er įlit Hagsmunasamtaka heimilanna, aš ķ samkomulaginu felist įkvęši um stórkostlega upptöku į eignum heimila landsins, en žaš mun hęgja į hraša endurreisnar ķslensks efnahagslķfs og vinna gegn markmišum laga nr. 107/2009 um ašgeršir ķ žįgu einstaklinga, heimila og fyrirtękja vegna banka- og gjaldeyrishruns, sem samkomulagiš sękir lagastoš ķ. 

Hagsmunasamtök heimilanna fagna hugmynd um aukiš svigrśm fjįrmįlafyrirtękja til aš męta breytingum į högum višskiptavina sinna, en hafna alfariš žvķ samkomulagi sem fjįrmįlafyrirtęki hafa gert um verklagsreglur vegna sértękrar skuldaašlögunar.  Fyrir utan, aš samkomulagiš brżtur ķ nokkrum atrišum gegn lögum nr. 107/2009, sem eru žó lagagrunnur samkomulagsins.  Verklagsreglurnar eru greinilega samdar meš žaš aš markmiši, aš tryggja fjįrmįlafyrirtękjum hįmarks endurheimtur óréttlįtra krafna.  Krafna, sem hvorki eru byggšar į lagalegum né sišferšislegum grunni.  Krafna, sem blįsnar voru śt meš markašsmisnotkun, brellubrögšum og fleiri, aš žvķ viršist, óheišarlegum višskiptahįttum, sem höfšu žaš eitt aš markmiši, aš auka virši krafnanna ķ bókum fjįrmįlafyrirtękjanna svo uppgjör žeirra litu betur śt.

Verklagsreglur samkomulagsins munu dżpka kreppuna og žar meš hęgja į endurreisninni.  Reglurnar munu, aš mati Hagsmunasamtaka heimilanna, verka sem hlekkir į samfélagiš ķ staš žess aš koma hjólum žeirra aftur af staš.  Žaš er ķ hęsta mįta einkennilegt, aš fulltrśar neytenda skuli ekki hafa haft neina aškomu aš gerš samkomulagsins.  Samkomulagiš er enn eitt dęmiš um skjaldborg um fjįrmįlafyrirtękin, en ekki heimilin. 

 

Jį, haldi einhver, aš fjįrmįlafyrirtękjum detti eitthvaš jįkvętt ķ hug fyrir heimilin, višskiptavini sķna, žį er endanlega bśiš aš afsanna žaš.  En ég vil vitna frekar ķ umsögn Hagsmunasamtaka heimilanna en hana er aš finna į heimasķšu samtakanna, sjį Greinargerš um sértęka skuldaašlögun.

  • Samkomulagiš brżtur ķ nokkrum atrišum gegn lögum nr. 107/2009 um ašgeršir ķ žįgu einstaklinga, heimila og fyrirtękja vegna banka- og gjaldeyrishruns.  Grófasta brotiš er lķklegast žaš aš miša viš framfęrslutölu Rįšgjafastofu um fjįrmįl heimilanna viš mat į framfęrslukostnaši žeirra fjölskyldna sem kjósa/neyšast til aš fara ķ gegn um sértęka skuldaašlögun.  Samkvęmt 2. gr. laganna segir aš taka skuli tillit til ešlilegrar framfęrslu, en višmiš Rįšgjafastofunnar į ekkert skylt viš ešlilega framfęrslu.  Nęr vęri aš tala um naumhyggju- eša neyšarframfęrslu.  Ekki einu sinni nįmsmönnum er ętluš sś smįnarlega framfęrsla sem Rįšgjafastofan gerir rįš fyrir.
  • Verklagsreglurnar munu aš mati samtakanna hęgja į hraša endurreisnar ķslensks efnahagslķfs og vinna žęr žvķ gegn markmišum laganna.
  • Mjög vķša ķ reglunum vantar skżrleika og hvergi er gerš minnsta tilraun til aš leysa śr įgreiningi um réttmęti krafna kröfueigenda.  Hlutlęgni vantar einnig mjög vķša ķ skjalinu.  Er žetta žrennt ķ andstöšu viš 2. gr. laganna töluliši 5 og 6.
  • Samtökin gagnrżna, aš hvergi ķ skjalinu er gerš minnsta tilraun til aš draga śr įhrifum fjįrglęfra tiltekinna fjįrmįlastofnana sem unnu spellvirki į ķslensku samfélagi, m.a. undir verndarvęng og meš dyggum stušningi Samtaka fjįrmįlafyrirtękja.  Ķ 4. gr. er talaš um óuppgeršar skuldir einstaklinga, eins og žaš sé sjįlfsagšur hlutur aš fjįrmįlafyrirtęki geti lagt fjįrhag fólks ķ rśst og sķšan ętlast til aš lįntakar gangist viš skuldum sem af žvķ hlaust.
  • Verši heimilum, sem fara ķ sértęka skuldaašlögun, skömmtuš sś framfęrsla, sem getiš er ķ 7. gr. samkomulagsins, žį mun žaš sjįlfkrafa valda aš minnsta kosti 10% samdrętti ķ neyslu heimilanna, en lķklegast veršur sį samdrįttur mun meiri.  Žaš mun hafa afdrifarķk įhrif į žjóšfélagiš ķ heild.
  • Įkvęši 10. gr. um 110% greišslugetu, ž.e. greišslugeta skuli miša viš 110% af veršmęti eigna, sem lįntaki heldur, mun sjįlfkrafa koma ķ veg fyrir aš stęrstur hluti heimila geti nżtt sér žetta śrręši.  Žaš brżtur gegn öllum višmišum um hlutfall greišslulįna af rįšstöfunartekjum.  110% greišslubyrši af 50 m.kr. eign nemur um 330 žśs.kr. į mįnuši mišaš viš aš greiša žurfi 6.000 kr. į mįnuši af hverri milljón.  Veršur leitun af žeim sem munu geta stašiš undir kröfum samkomulagsins um greišslugetu.
  • Žar sem fólk mun ekki standa undir greišslubyršinni, veršur žaš tilneytt aš selja eignir sķnar og minnka viš sig.  Žaš mun valda hruni į verši dżrari eigna og umtalsvert auknum afskriftum lįnveitenda.  Er žaš ķ samręmi viš spį Sešlabanka Ķslands um mikla raunlękkun hśsnęšisveršs.  Samtökin sjį žaš fyrir sér, aš verš sérbżlis mun nįlgast mjög mikiš verš eigna ķ fjölbżli og endurskapa žvķ žaš įstand sem var į fasteignamarkaši fyrstu įr žessarar aldar.
  • Samkomulagiš viršist leggja žaš ķ hendur kröfuhafa hvort kröfur žeirra falla undir sértęka skuldaašlögun eša ekki.  Ekki er ljóst hvort kröfur utan skuldaašlögunarinnar teljist til skulda sem falla nišur aš ašlögunartķma lišnum.  Aušvelt viršist, aš mati samtakanna, vera fyrir kröfuhafa, aš skuldbreyta lįnum og žannig smygla žeim meš lįgri greišslubyrši inn ķ skuldaašlögunina, žó svo aš framtķšargreišslubyrši verši lķklegast langt umfram greišslubyrši į ašlögunartķmanum.

 

Ķ samkomulagiš vantar aš mati Hagsmunasamtaka heimilanna aš tekiš sé į fjölmörgum atrišum.  Vilja samtökin vekja athygli į eftirfarandi:

 

  • Ķtrekaš eru vafaatriši leyst meš hagsmuni kröfuhafa ķ huga.  T.d. er hęgt aš efast um veršmęti eigna, en ekki er gefinn kostur į aš efast um réttmęti krafna.
  • Hvergi er ķ samkomulaginu lżst mešferš lausafjįr né aš tekiš sé į sparnaši į einu formi eša öšru.
  • Staša einstaklinga meš sjįlfstęšan atvinnurekstur ķ eigin nafni hangir ķ lausu lofti.
  • Sneitt er gjörsamlega framhjį višurkenningu į hugsanlega betri rétti neytenda.

Loks vil ég nefna, aš fulltrśar félagsmįlarįšuneytisins hafa ķtrekaš fariš meš rangt mįl i fjölmišlum upp į sķškastiš, žegar talaš er um aš ekkert svigrśm sé til höfušstólslękkana vegna varśšarnišurfęrslu sem gera į žegar lįnasöfn eru flutt frį gömlu bönkunum til žeirra nżju.  Haft hefur veriš eftir žeim, aš lįnasöfnin hafi veriš metin lįn fyrir lįn og eingöngu žaš fęrt nišur, sem er sannanlega tapaš.  Žetta er rangt.  Ķ tilfelli verštryggšra lįna, žį voru žau fęrš nišur um 20% į lķnuna og gengistryggš um 50% į lķnuna.  Sķšan var fariš ķ aš meta hvaš var lķklegast tapaš eftir aš žessi varśšarfęrsla hafši veriš framkvęmd.  20% nišurfęrsla verštryggšra lįna og 50% nišurfęrsla gengistryggšra lįna nemur nefnilega aš jafnaši 25% nišurfęrslu, en hvorki 35% né 44%.  Ég segi aš jafnaši, žar sem samsetning lįnanna er misjöfn eftir bönkum.  Til žess aš nišurfęrslan hefši nįš 35%, žį žarf hlutfall verštryggšra lįna aš vera 50% į móti gengistryggšum lįnum.  Ekkert bendir til žess aš stašan hafi veriš sś, en vissulega uršu 40% af hśsnęšislįnum Kaupžings og Glitnis eftir ķ gömlu bönkunum, žannig aš ekkert er śtilokaš.  Žaš breytir samt ekki žeirri stašreynd, aš bankarnir framkvęmdu flata nišurfęrslu į lįnin.  Žess vegna eiga višskiptavinir žeirra rétt į sömu flötu nišurfęrslunni.  Vilji bankarnir halda einhverju öšru fram um yfirfęrslu lįnanna, žį skora ég į žį aš leggja spilin į boršiš.


Afritun kortaupplżsinga getur įtt sér staš hvar sem er og hvenęr sem er

Ķ frétt mbl.is er nefnt aš korthafi hafi ekki notaš kort sitt ķ Bandarķkjunum ķ yfir eitt įr.  Hvers vegna veriš er aš tengja misnotkunina viš notkun ķ Bandarķkjunum er mér hulin rįšgįta og hreinlega hęttulegt.  Žaš er nįkvęmlega ekkert sem segir, aš afritun kortaupplżsinganna hafi ekki įtt sér staš hér į landi eša einhverju Evrópulandi.  Aš misnotkunin eigi sér staš ķ Bandarķkjunum bendir eingöngu til žess, aš sį sem keypti kortaupplżsingarnar til aš śtbśa nżtt kort, er stašsettur ķ Bandarķkjunum žegar misnotkunin į sér staš.  Hiš falsaša kort gęti alveg eins hafa veriš bśiš til ķ Hong Kong eša Įstralķu og falsarinn sķšan feršast til Bandarķkjanna eša selt einhverjum falsaša kortiš og sį notaš kortiš ķ Bandarķkjunum.

Žaš er stórhęttulegt aš draga žį įlyktun aš svikin séu bundin viš Bandarķkin.  Vissulega hafa mörg stór mįl komiš upp žar nżlega, en kortasvik eiga sér staš um allan heim.  Žetta er vaxandi vandamįl og jafnvel bestu öryggiskerfi munu ekki koma ķ veg fyrir slķkt.  Besta vörnin er aš fólk sé mešvitaš um vandann og loki fyrir heimildir sem žaš er ekki aš nota.  Svo veršur hver og einn aš meta hvort žaš sé umstangsins virši.

Höfundur er upplżsingaöryggisrįšgjafi og hefur unniš aš rįšgjöf fyrir Valitor (įšur Greišslumišlun) undanfarin 6 įr.


mbl.is Bylgja kortasvika
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Nęsta sķša »

Höfundur

Marinó G. Njálsson
Marinó G. Njálsson
Upplýsingaöryggi og persónuvernd eru mínar ær og kýr, þó ég blaðri um allt og ekkert hér á blogginu. Er í Hagsmunasamtökum heimilanna og berst fyrir réttlæti fyrir heimili í landinu.  Loks er ég faggiltur leiðsögumaður.  Netfangið mitt er mgn@islandia.is og netfang fyrirtækisins oryggi@internet.is.

Heimsóknir

Flettingar

  • Ķ dag (21.9.): 671
  • Sl. sólarhring: 1079
  • Sl. viku: 1434
  • Frį upphafi: 1549311

Annaš

  • Innlit ķ dag: 565
  • Innlit sl. viku: 1166
  • Gestir ķ dag: 542
  • IP-tölur ķ dag: 529

Uppfęrt į 3 mķn. fresti.
Skżringar

Sept. 2014
S M Ž M F F L
  1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30        

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband