Leita ķ fréttum mbl.is
Embla

Hvaša fyrirtęki eru góš fyrir Ķsland?

Fyrir um mįnuši birtist ķ Tķund Rķkisskattstjóra grein eftir Pįll Kolbeins, žar sem hann fjallar um tekjubreytingar į fyrsta įratug aldarinnar.  Samkvęmt upplżsingum Pįls žį hękkušu tekjur einstaklinga um 62% frį 2001 til 2007, ž.e. śr 845 ma.kr. ķ 1.370 ma.kr., en lękkušu sķšan um 31% frį 2007 til 2010 eša ķ 945 ma.kr.  Žessar tölur eru į föstu veršlagi mišaš viš įrslok 2010.  Žannig er hęgt aš reikna śt aš kaupmįttaraukning hafi numiš 11,2% į žessum tķma eša 1% į įri.  Ekki eru allir aš njóta hękkunarinnar jafnt og žannig er aušugasta 1% Ķslendinga aš fį meira ķ sinn vasa en ašrir.  Taflan hér fyrir nešan sżnir mörk tekjuhópa žessi žrjś įr:

 

2001

2007

2010

Lęgstu fjóršungsmörk

1.998.660

2.414.915

1.905.602

Mišgildi

3.841.598

4.580.156

3.687.084

Efstu fjóršungsmörk

>7.267.118

>8.555.502

>6.956.287

Efstu 5%

>13.735.407

>18.004.696

>14.064.148

Efsta 1%

>21.935.357

>41.274.974

>22.485.271

Į žessum tölum sést aš žrķr fyrstu hóparnir höfšu įriš 2010 lęgri tekjur į föstu veršlagi en įriš 2001, mešan žessu var öfugt fariš hjį efstu 5%-unum ķ tekjuskalanum.  Vissulega eru sveiflurnar meiri hjį efstu 5%-unum, en sżnir kannski aš tekjurnar byggšust meira į frošu en raunverulegum veršmętum.

Žrįtt fyrir yfiržyrmandi tekjur įriš 2007, žį var efst prósentiš ekki aš borga skatta ķ samręmi viš žaš.  Norręna skattamódeliš hefur gengiš śt į aš žeir tekjuhęrri greiši hęrra hlutfall tekna sinna ķ skatt, en žeir tekjulęgri.  Ķ grein Pįls kemur fram aš įriš 2007 var mešalskattbyršin 18,1% af tekjum.  Ešlilega žį greiddi žeir sem voru meš lęgri tekjur minni skatta hlutfallslega, en žaš geršu lķka žeir tekjuhęstu!  Tekjulęgstu 40%-in greiddu aš jafnaši 13,4% af tekjum sķnum ķ skatta og efsta prósentiš greiddi 13,8% af tekju ķ skatta eša nęrri fjóršungi minna en mešalskattgreišandinn.  Žarna koma įhrif fjįrmagnstekjuskattsins vel ķ ljós en hann fór nišur śr öllu valdi į žessum įrum.

Hvaša tekjur eru bestar fyrir žjóšfélagiš?

Žetta leišir mig aš meginžema fęrslunnar, ž.e. er ein tegund tekna betri fyrir samfélagiš en önnur.  Undanfarnar vikur hefur veriš höfš uppi ķ fjölmišlum umręša eša eigum viš aš segja įróšur um tekjur og arš af sjįvarśtvegsfyrirtękjum. Ég verš aš višurkenna aš mér finnst śt ķ hött aš halda žvķ fram aš fyrirtęki sem skili mestum arši til eigenda sinna séu farsęlustu fyrirtęki fyrir land og žjóš.  Viš sjįum bara hvaš geršist ķ undanfara hrunsins og afleišingarnar.  Er ég hręddur um aš viš žurfum aš hugsa žetta alveg upp į nżtt.

Eins og žetta snżr viš mér, žį eru žau fyrirtęki best fyrir land og žjóš, sem borga hvaš hęst hlutfall af rekstrarkostnaši sķnum ķ laun og stęrstan hluta af rekstrarhagnaši ķ uppbyggingu starfseminnar, en bara hóflegum arš til eigenda sinna.  Nś žarf ekki aš fara saman aš žessi fyrirtęki skili ekki góšri EBITU, en höfum ķ huga aš EBITAn segir ekki til um hversu góš fyrirtękin eru fyrir žjóšfélagiš.  Hśn segir til um hversu gott fyrirtękiš er fyrir fjįrfesta og žar meš eigendurna og ef menn vilja lķta svo į, hve mikla fjįrmuni fyrirtęki hafi til innri vaxtar.  Vandinn er aš menn hafa hingaš til frekar litiš til vaxtar ķ gegn um yfirtökur og hlutabréfakaup ķ óskyldum rekstri.

Hvort er betra fyrir žjóšfélagiš, aš milljaršar į milljarša ofan renna ķ vasa aušugra ašila eša aš laun starfsmanna hękki?  Ekki spurning:  Betra er aš laun starfsmanna séu góš og tryggi žeim rķfalega žaš sem žeir žurfa til framfęrslu.  Hvaš er Warren Buffet aš gręša į žvķ aš eiga sand af sešlum?  Jś, ennžį stęrri sandhrśgu af sešlum.  En til hvers?  Ekki notar hann sešlana alla, nei, ekki einu sinni brotabrot af žeim.  Warren Buffet er meira aš segja farin aš įtta sig į žvķ, aš hann fer ekkert meš auš sinn.  Žó hann fengi aušinn śt ķ 1 milljón dollarasešlum (ef žęr vęru nś til), žį kęmi hann žeim aldrei ofan ķ kistuna meš sér.

Gleymum ekki, aš peningur sem tekin er śt śr fyrirtękjum ķ gegn um arš, fer almennt ekki inn ķ samneysluna og ekki heldur einkaneysluna.  Hann fer oftar en ekki til fjįrmįlafyrirtękja og annarra fjįrmagnseigenda.  Sķšast en ekki sķst žį fer hann inn į bankabękur hinna ofurrķku, sem koma ekki nema brotabroti af honum inn ķ neysluna ķ samfélaginu.  Žar sem fyrirtęki eru ķ rķkari męli rekin meš aršgreišslur til eigenda ķ huga, žį er ķ sķfellt veriš aš taka meiri og meiri pening śt śr flęšinu sem rennur frį fyrirtękjum til launžega og žašan aftur til fyrirtękjanna.  Haldi žaš munstur įfram, žį mun herša ennfrekar aš fjįrhag hins opinbera sem leišir til meiri nišurskuršar ķ velferšarkerfinu.

Svo ég svari spurningunni, sem spurt er aš ķ fyrirsögninni, žį eru žau fyrirtęki best fyrir landiš sem greiša hįtt hlutfall śtgjalda sinna ķ laun og uppbyggingu fyrirtękisins, en ašeins hóflegan arš til eigenda sinna. Viš eigum aš koma žeim skilabošum til fyrirtękjaeigenda/fjįrfesta, aš žetta séu fyrirtękin sem viš viljum sjį hér į landi, ž.e. fyrirtęki sem taka stolt žįtt ķ aš višhalda žvķ velferšaržjóšfélagi sem hér hefur veriš viš lķši.  Žeir sem ekki vilja ganga aš žessu, geta bara fariš eitthvaš annaš.

Gręšgis- og valdafķkn

Mašur žarf ekki aš lķta langt, til aš sjį aš aušęfi virka eins og fķkniefni, kallaš gręšgi.  Žau eru įvanabindandi og žaš sem verra er, aš menn missa mjög oft dómgreind um leiš og žeir aušgast.  Nóg er aš lesa slśšurfréttir fjölmišla til aš sjį žetta.  Börn rķkafólksins er óžrjótandi uppspretta krassandi slśšurs.  En minna fer fyrir fréttum aš ungu efnušu fólki sem lifir hófsömu og góšu lķfi.

Fjįrmįlakreppan hefur einmitt leitt ķ ljós aš gręšgisfķknin er ein illskeyttasta fķknin sem mannskepnan glķmir viš.  Peningamenn um allan heim hugsušu meira um aš nį inn nęstu milljóninni en hvašan milljónin kom eša įhrifin sem hśn hafši til framtķšar.  Hér į landi varš til hjörš hżena sem fór meš landiš eins og veišilendur og reif ķ sig allt sem į leiš žeirra varš.  Skipti žį engu mįli hvort fyrir žeim uršu hinar vinnandi stéttir eša lķfeyrisžegar.  Virtust žeir fį mesta fullnęgingu aš raka sešlunum af fólkinu sem hafši unniš lengst og haršast fyrir eigum sķnum, ž.e. kynslóš foreldra sinna eša jafnvel foreldra žeirra.  Fólkš sem hafši bśiš til žaš velferšarsamfélag sem Ķsland var og gert žeim kleift aš menntast og komast ķ žį stöšu sem žeir voru ķ.  Og til hvers var žessi rįnyrkja?  Jś, til žess eins aš geta sżnt hagnaš og fį meiri völd, žvķ systir gręšgisfķknarinnar er valdafķknin og saman eru žęr systur žaš hęttulegasta sem mannkyniš getur nokkru sinni stašiš frammi fyrir aš nįttśrulegum ofurhamförum undanskyldum.

Breytinga žörf

Ljóst er aš gręšgi er ekki leiš til velferšar.  Bśiš er aš reyna žaš.  Tekiš var žaš skref eftir hrun aš breyta skattlagningu fjįrmagnstekna, žar meš aršs, en fleiri skref žarf aš taka.  Eitt er aš skattleggja allar tekjur į sama hįtt eša žvķ sem nęst.  Annaš er aš breyta reglum um aš hęgt sé aš flytja tekjur śr landi til skattlagningar ķ hagstęšara skattaumhverfi.  Žrišja er aš koma ķ veg fyrir aš fyrirtękin innan sömu fyrirtękjasamsteypunnar, tengd ķ gegn um eignarhald eša fyrirtękjanet, geti įtt višskipti sķn į milli į óešlilegum kjörum og žannig flutt hagnaš frį einu fyrirtęki til annars sem jafnvel er stašsett ķ skattaskjóli.

Allar tekjur skattlagšar eins

Skošum žaš fyrsta.  Hvers vegna į óbreyttur launamašur aš greiša allt aš 45% af tekjum sķnum ķ skatta, žegar sį sem hefur milljarša ķ fjįrmagnstekjur borgar alltaf sama auma hlutfalliš?  Žetta er einfaldlega śt ķ hött.  Ekki į aš skipta mįli fyrir einstakling hvernig tekjur hans eru til komnar, žęr eiga aš lśta sömu reglum.  Į sama hįtt eiga allar tekjur fyrirtękja aš lśta sömu reglum, ž.e. ekki į aš skipta mįli hvernig žęr eru til komnar.  Ķ dag lśta fjįrmagnstekjur öšrum lögmįlum en launatekjur og žó ég hafi reynt mikiš til aš skilja rökin bak viš žetta, žį er ég ekki aš nį žeim.  Ekki er žaš vegna vaxtakjara ķ landinu, žar sem allir stęrstu žiggjendur vaxta hér į landi eru żmist undanžegnir fjįrmagnstekjuskatti eša eiga möguleika į aš draga fjįrmagnsgjöld frį tekjunum įšur en til skattlagningarinnar kemur.  Žar į ég viš lķfeyrissjóšina, Ķbśšalįnasjóš og bankakerfiš.

Nś mun einhver ęmpta og kveina og segja aš ekki gangi aš einstaklingar meš hundruš milljóna eša milljarša ķ fjįrmagnstekjur greiši hįtekjuskatt af fjįrmagnstekjum yfir 704.000 kr. į mįnuši, hvaš žį aš greiša śtsvar til sveitarfélaga.  En žannig eru bara reglurnar varšandi ašrar tekjur. Er eitthvaš réttlęti ķ žvķ aš tveir einstaklingar sem eru meš 704.000 kr. į mįnuši borgi mishįa upphęš ķ skatt žar sem annar getur klętt tekjur sķnar ķ bśning fjįrmagnstekna, en hinn er meš žęr aš öllu sem launatekjur?  Launamašurinn borgar 39,29% skatt af tekjum sķnum, en hafi hinn helming tekna sinna sem launatekjur og hitt sem fjįrmagnstekjur žį veršur skatthlutfall hans 29,16%.  Žarna munar rśmlega 71.000 kr. į žvķ hve mikiš žessir tveir einstaklingar greiša ķ skatta eša eigum viš aš segja hve mikiš žeir hafa til rįšstöfunar.  (Žegar bśiš er aš taka tillits til persónuafslįttar, žį breytast prósentutölurnar, en mismunurinn er sį sami.)  Svo mį ekki gleyma žvķ aš žessi meš lęgri launatekjurnar gęti įtt meiri rétt til bóta en hinn og žannig skekkt myndina enn frekar.  Žessu veršur aš breyta, žar sem ekkert réttlęti ķ reglunum eins og žęr eru.

Tvķsköttunarsamningar

Atriši tvö er frelsi til aš flytja tekjur sem arš śr landi svo hęgt sé aš nżta sér hagstęšara skattaumhverfi annars stašar.  Tvķsköttunarsamningar voru fundnir upp svo launamašur (eša lögašili) meš lögheimili ķ öšru landi en žvķ sem hann hefur sķnar tekjur frį žyrfti ekki aš greiša skatta bęši žar sem hann fęr tekjurnar og žar sem hann er meš lögheimili.  Markmiš samninganna var ekki aš viškomandi gęti vališ aš greiša skattinn žar sem hann vęri lęgri eša sleppa alfariš viš aš greiša skatt.

Ég hef svo sem ekkert stśderaš tvķsköttunarsamninga, žannig aš ég gęti veriš aš misskilja žį eitthvaš.  Žeir sem ég hef lesiš (žį er aš finna į vef Stjórnarrįšsins) ganga žó śt į aš viškomandi launamašur getur vališ hvar hann greišir skattinn.  Ķ žessu er nįkvęmlega engin lógķk.  Nęr vęri aš skatturinn vęri annaš hvort allur greiddur, žar sem launanna er aflaš, eša žaš sem réttlįtast er, aš rķkin tvö skiptu skatttekjunum į milli sķn.  Ef ég er meš tekjur ķ Danmörku, hvers vegna į danska rķkiš aš fara į mis viš skatt af žeim tekjum af žvķ aš ég er meš heimilisfestu į Ķslandi.  (Ekki er nóg aš miša viš lögheimilisskrįningu.)  Sį tvķsköttunarsamningur sem leyfir slķkt er einfaldlega rangur.  Į sama hįtt, er eitthvert réttlęti ķ žvķ aš fjölskylda sem bżr į Ķslandi (og ég lķka) njóti alls žess sem ķslenskt velferšarkerfi bżšur upp į įn žess aš fyrirvinnan greiši tekjuskatt eša śtsvar til rķkissjóšs og sveitarsjóšs ķ žvķ sveitarfélagi žar sem fjölskyldunni žó bżr.  Sé ég svo lįnsamur aš vinna ķ Dubai, žar sem engin tekjuskattur er af launum, žį ętti tvķsköttunarsamningurinn samt aš tryggja ķslenska rķkinu og sveitarfélaginu, žar sem lögheimiliš mitt er, ešlilegar tekjur til aš męta žeim kostnaši sem samfélagiš hefur af bśsetu minni og fjölskyldunnar ķ landinu.

Skattur af launatekjum er žó ekki stęrsta vandamįliš.  Nei, žaš er skattur, eša ętti ég frekar aš segja skattleysi, fjįrmagnstekna sem er vandamįliš.  Meš žvķ aš vera meš eignarhaldsfélag skrįš ķ Luxemborg, žį losna menn viš aš borga skatt af arši, ķ öšru landi er skatturinn 15% mešan hann er 40% ķ žvķ žrišja.  Eins og meš launatekjurnar, žį er śt ķ hött aš upprunaland teknanna fari į mis viš skatt af tekjunum vegna žess aš einhverjir klókir menn hafa plataš stjórnmįlamenn til aš semja af sér.  Upprunaland fjįrmagnstekna ętti, aš mķnu įliti, aš eiga ótvķręšan rétt til skattlagningar į žeim fjįrmagnstekjum sem verša til ķ landinu.  Tvķsköttunarsamningar ęttu aš tryggja slķkan rétt og möguleika žess, sem fékk tekjurnar, til aš draga greiddan skatt ķ upprunalandinu frį skattkröfu af sömu tekjum ķ heimalandinu.  Stašreyndin er nefnilega sś aš fjįrmagnstekjur eru mjög oft fęršar į milli landa ķ skjóli tvķsköttunarsamninga til žess eins aš komast hjį skattgreišslu.  Gott og blessaš, aš menn vilji stunda sķna starfsemi ķ landi žar sem skattprósentan er lįg, en žį veršur žaš land einnig aš skapa tekjurnar.

Aftur held ég aš tvķsköttunarsamningar eigi aš tryggja, aš upprunaland fjįrmagnstekna geti skattlagt fjįrmagnstekjur aš lįgmarki upp aš helmingi skattprósentu fjįrmarkstekjuskatts og heimaland žess sem žiggur fjįrmagnstekjurnar skattleggi žį til helminga į móti.  Nś sé 0% fjįrmagnstekjuskattur ķ heimalandinu, žį liggur žaš ķ hlutarins ešli, aš helmingur fjįrmagnsteknanna ber ekki fjįrmagnstekjuskatt.

Tekiš skal fram, aš hér er eingöngu veriš aš fjalla um žį stöšu, žar sem tekjur koma frį öšru landi en lögheimiliš er.  Žegar heimilisfestan er ķ sama landi og tekjur koma frį, žį er gilda einfaldlega reglur žess lands.

Tilfęrsla hagnašar meš sżndarvišskiptum

Žrišji žįtturinn ķ žessu varšar skrķpaleikinn sem settur hefur veriš allt of vķša į sviš til aš fęra skattalegar tekjur frį einum hluta fjölžjóšlegs fyrirtękis, tengdra ašila eša neti fyrirtękja til annars sem statt er ķ landi žar sem skattar eru lęgri (og helst engir).  Žannig tķškast žaš, aš gera fyrirtęki ķ hįskattalandi himinnhįa rįšgjafareikninga frį fyrirtęki ķ skattaskjóli og žannig er bśinn til rekstrarkostnašur sem lękkar hagnaš fyrra fyrirtękisins, en eykur rekstrartekjur žess sķšara.  Nišurstašan er aš komist er hjį žvķ aš greiša skatta ķ bįšum löndunum.  Flett hefur veriš ofan af svona višskiptahįttum ķ bananavišskiptum, žar sem Ermasundseyjarnar eru notašar til aš skjóta grķšarlega miklum tekjum undan skatti.  Enron og WorldCom mįlin voru bęši skólabókardęmi um svona skattaundanskot.  Tekiš skal fram aš samkvęmt nśverandi lögum ķ mörgum löndum heims, žį er teljast žetta löglegir višskiptahęttir, en gjörsamlega sišlausir.

Hvaš žetta atriši varšar žarf aš breyta skattalögum, žannig aš žjónustuvišskipti milli fyrirtękja innan sömu samsteypu teljast ekki frįdrįttarbęr frį skatti hjį žvķ fyrirtęki sem greišir fyrir žjónustuna eša a.m.k. aš žak verši sett į hve hįan hluta rekstrarkostnašar megi rekja til žjónustuvišskipta viš tengda ašila ķ fjarlęgum löndum.  Stundum eru "rįšgjafarnir" ekki einu sinni stašsettir ķ hinu "fjarlęga" landi, heldur falla žeir bara bókhaldslega undir žaš žó žeir sitji į skrifstofu hjį greišanda reikningsins, svo aftur sé vitnaš ķ hina furšulegu višskiptahętti bananafyrirtękja. Vissulega er aušvelt aš komast framhjį žessu meš žvķ aš opna pósthólf į Guernsey og telja žaš óskyldan ašila, en til aš koma ķ veg fyrir slķkt yrši greišandi slķks reiknings aš sękja sérstaklega um til skattayfirvalda aš žjónustureikningarnir teldust til śtgjalda sem vęru skattaleg rekstrargjöld.

Einhver heldur lķklegast aš ég sé aš leggja til óhemju žungt skriffinnsku bįkn.  Svo er alls ekki.  Ég er aš leggja til heišarleika ķ višskiptum, žvķ skriffinnskan veršur eingöngu ofan į, žegar menn reyna undanbrögšin.

Fjölžjóšafyrirtęki meš kverkatak į žjóšum heims

Fjįrmįlahruniš hefur dregiš huluna af žvķ hvernig fjölžjóšafyrirtęki, flest į sviši bankastarfsemi, vogunarsjóšir og ofurstórir fjįrfestingasjóšir eru ķ žvķ aš koma fjįrmagni undan réttmętri skattheimtu rķkja heims.  Lengi vel hélt ég aš žaš vęru rķki Afrķku og rómönsku Amerķku sem vęru aš koma verst śt śr žessu, en žegar dżpra er grafiš, žį eru žaš lķklegast Bandarķkin og rķki Vestur-Evrópu sem eru aš koma verst śt.  Svindliš og spillingin er oršin svo djśpstęš aš mafķósar myndu ekki einu sinni lįta sér detta ķ hug aš vera svona óheišarlegir.  Žeirra markmiš hefur alla tķš veriš aš koma illa fengnu fé ķ umferš svo žaš yrši lögmętt, en žeir sem stjórna löglegu fyrirtękjunum, žeirra markmiš er aš koma öllum tekjum undan skatti.  (Ótrślegt aš žetta sé lögleg starfsemi.)

Mešan skattareglur ganga śt į aš ķvilna fjįrmagnstekjum umfram launatekjur, žį mun žetta įstand vara viš.  Mešan ofurrķkir eigendur fjölžjóšlegra fyrirtękja geta flutt hagnaš žeirra į milli landa til aš komast hjį žvķ aš greiša skatta, žį mun žetta ekki breytast.  Žvķ mišur eru horfur į breytingum ekki góšar ķ bili, žar sem hinir ofurrķku fjįrmagnseigendur munu nota peningana sķna til aš sveigja lausnir aš sķnum žörfum.  Žeir munu berjast hatramlega gegn öllum tilburšum rķkisstjórna heims til aš gera kerfiš réttlįtara.  Ég heldu aftur aš fljótlega muni rofa til, žar sem Occupy hreyfingunni hefur tekist aš vekja almenning į Vesturlöndum til mešvitundar um óréttlętiš og nś hafa Sameinušu žjóširnar lagt til aš hinir ofurrķku verši skattlagšir sérstaklega.

Įšur en žetta skįnar munum viš žó sjį fjölžjóšleg fyrirtęki reyna alls konar brögš til aš nį sķnu fram.  Kśganir į borš viš aš flytja höfušstöšvar į milli borgarhluta verša barnaleikur einn, en vonandi sjį menn aš sér og leyfa breytingunum aš ganga ķ gegn.  Hinn kosturinn er aš Róm brenni og keisarinn missi allt sitt.


« Sķšasta fęrsla | Nęsta fęrsla »

Athugasemdir

1 identicon

 "Sķšast en ekki sķst žį fer hann inn į bankabękur hinna ofurrķku, sem koma ekki nema brotabroti af honum inn ķ neysluna ķ samfélaginu."

Žarna vęri snilldarrįš aš hafa vextina lįga.  (Sjį t.d. hugmyndir Ólafs M. ,hvernig)Meš žvķ er fjįrmagniš rekiš śt af bankabókunum og ķ umferš.  Latt fjįrmagn.    Um leiš žarf aš reka žjóšarbśiš af žeirri įbyrgš aš veršbólga rżri ekki fé fólks. Ętti aš vera aušveldara meš réttlįtara skattkerfi.  Fyrir verštrygginguna žį töpušu menn į žvķ aš spara og fjįrfestu frekar ķ vitleysu en eftir aš hśn var tekinn upp žį magnašist hér smįmsaman upp sś villutrś aš fjįrmagniš gęti įvaxtaš sig sjįlft og til varš aršsemisbóla sem sleit sig śr sambandi viš raunveruleikann.  Slķkt endar alltaf meš kreppu. Gręšgin sem žś nefnir hefur alltaf veriš til stašar en žetta dekur viš fjįrmagniš hefur gefiš henni byr undir bįša vęngi.              Žrįtt fyrir okkar sérstöku verštryggingu žį er žetta dekur žó greinilega ekki sérķslenskt fyrirbęri og mešan ekkert lagast ķ okkar nįnustu višskiftalöndum žį er lķklega lķtiš hęgt aš gera hér žaš sakar žó ekki aš reyna.  Góš grein Marķnó.

ps. ef fariš yrši aš žessum hugmyndum um sköttun žį held ég aš engin žörf vęri į sérstökum aušlindaskatti ķ sjįvarśtvegnum eša annarsstašar.  Eign žjóšarinnar yfir aušlidinni vęri nógsamlega virkjuš ķ gegn um skattkerfiš.   

ps2 Efstu 5% hafa bętt stöšu sķna frį 2001 žrįtt fyrir hrun mešan hin 95% hafa tapaš į öllum bęgslaganginum.  Ef žessi efstu 5% eru meš völdin er žį nokkur von um kerfisbreytingu?

Bjarni Gunnlaugur (IP-tala skrįš) 8.7.2012 kl. 09:42

2 identicon

Góš grein Marinó! Ķ desember į sķšasta įri lagši ég fram tillögu į žingi um hįtekjuskatt į tekjur yfir 1.200 žśsund sem var kolfelld af m.a. žingmönnum sem tilheyra Samfylkingunni  - Jafnašarmannaflokki Ķslands og VG. Ég vildi tryggja aš žeir tekjuhęstu greiddu hęrra hlutfall af tekjum sķnum ķ skatta en lįgtekju- og millitekjuhópurinn. Žaš sem kom mér mest į óvart var andstaša millitekjuhópsins viš aš taka upp hįtekjuskattinn.

Lilja Mósesdóttir (IP-tala skrįš) 8.7.2012 kl. 11:28

Bęta viš athugasemd

Ekki er lengur hęgt aš skrifa athugasemdir viš fęrsluna, žar sem tķmamörk į athugasemdir eru lišin.

Höfundur

Marinó G. Njálsson
Marinó G. Njálsson
Upplýsingaöryggi og persónuvernd eru mínar ær og kýr, þó ég blaðri um allt og ekkert hér á blogginu. Er í Hagsmunasamtökum heimilanna og berst fyrir réttlæti fyrir heimili í landinu.  Loks er ég faggiltur leiðsögumaður.  Netfangið mitt er mgn@islandia.is og netfang fyrirtækisins oryggi@internet.is.

Heimsóknir

Flettingar

  • Ķ dag (26.10.): 0
  • Sl. sólarhring: 18
  • Sl. viku: 263
  • Frį upphafi: 1552492

Annaš

  • Innlit ķ dag: 0
  • Innlit sl. viku: 220
  • Gestir ķ dag: 0
  • IP-tölur ķ dag: 0

Uppfęrt į 3 mķn. fresti.
Skżringar

Okt. 2014
S M Ž M F F L
      1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband