Leita ķ fréttum mbl.is
Embla

Hugmynd um sęstreng er hęttuleg skżjaborg viš nśverandi ašstęšur

Mér finnst žessi hugmynd um rafmagnssęstreng til Bretlands eša meginlands Evrópu vera dęmi um įkaflega hęttulegar skżjaborgir.  Sérstaklega viš nśverandi ašstęšur.

Óhemju mikill kostnašur

Segjum sem svo aš verkefniš verši tališ hagkvęmt, žį žarf aš reisa virkjanir hér į landi sem jafngilda allri žeirri raforkuframleišslu sem fyrir er ķ landinu.  Kostnašurinn viš žessar virkjanir vęri lķklegast į bilinu 700 - 800 ma.kr., ef ekki meira, mišaš viš aš žrefaldan kostnaš viš Kįrahnjśkastķflu og Fljótsdalsvirkjun framreiknašur mišaš viš veršlagsžróun.  (Ętti kannski aš nota fjórfaldan kostnaš, žar sem orkuvinnslugeta Fljótsdalsvirkjunar er 4.800 GWst, en talaš hefur veriš um aš afhenda 17.000 GWst sem mišaš viš orkutap į leišinni krefst aš framleiša žarf um 18.600 GWst.)  Sķšan eru žaš raflķnur frį žessum virkjunum aš žeim mannvirkjum, žar sem strengurinn fer ķ hafiš.  Vissulega mun lęgri kostnašur en viš virkjanirnar, en meš kröfu um jaršstrengi į viškvęmum svęšum og nįlęgt byggš, žį skulum viš skjóta į 100 ma.kr.  Fer žó eftir žvķ um hve langan veg žarf aš leggja lķnurnar.  Loks er žaš tengivirkiš sem kostar örugglega einhverja 50 - 100 ma.kr. įn žess aš ég hafi nokkra hugmynd um žaš.  Sé fariš ķ hęrri tölurnar, žį gerir žetta 1.000 ma.kr. eša um 60% af nśverandi vergri landsframleišslu. 

Ég geri rįš fyrir aš kaupendur leggi sęstrengina ( reikna meš tveimur žvķ ekki er hęgt aš treysta į einn), en annars er kostnašurinn viš žį mjög lķklega lķka um 650 ma.kr. (Mišaš er viš 1m. EUR į hvern kķlómetra og aš lagšir verši 4.000 km af streng.) 

Mišaš viš aš Ķslendingar leggi strengina, žį veršur kostnašurinn viš žetta ęvintżri um 1.650 ma.kr.  Gerum sķšan rįš fyrir aš vextir af framkvęmdalįnum verši um 5% og rekstrarkostnašur um 7% į įri.   Reiknum nęst meš žvķ aš afskrifa žurfi öll herlegheitin į 20 įrum. 

Samkvęmt forsendum mķnum vęri heildarkostnašur į 20 įrum 4.785 ma.kr.

Tekjuhlišin, aušlindagjald og aršsemiskrafa

Žį er žaš tekjuhlišin.  Gefum okkur aš hęgt verši aš selja 17.000 GWst (gķgawattstundir) į įri, ž.e. žetta er afhent orka į meginlandi Evrópu og žvķ bśiš aš taka tillit til orkutaps ķ sęstrengjum.  Mišaš viš 6% tap um sęstrenginn og 3% hér innanlands, žį žarf framleišslan aš vera um 18.600 GWst., eins og įšur segir. 

Lagt veršur aušlingagjald į orkusöluna.  Gerum rįš fyrir aš žaš yrši hógvęrt eša 5% af heildartekjum.  Loks er rétt aš gera rįš fyrir aršsemiskröfu Landsvirkjunar og notum žaš 8% (tala sem nśverandi forstjóri Landsvirkjunar hefur nefnt).  Til aš standa undir ofangreindum 4.785 ma.kr., greiša 5% aušlindagjald og skila 8% aršsemi, žyrfti žį 1 GWst aš seljast į aš minnsta kosti 16,0 m.kr. eša 1 KWst į 16 kr.  Samkvęmt rafmagnsreikningi fyrir notkun ķ mars 2012, žį greiddi ég 9,96 kr. į hverja KWst.  Munurinn er žvķ um 60% og žį į eftir aš reikna inn ķ flutnings- og dreifingarkostnaš ķ Evrópu og įlagningu orkusölufyrirtękisins, en žessi kostnašur er rķflega 50% af žvķ sem ég greiši.

Önnur atriši

En žaš eru fleiri hlišar į žessu.  Mikilvęg landsvęši fara undir virkjanir, mišllunarlón og flutningslķnur sem žį vęri ekki hęgt aš nota ķ ašra tekjuöflun.  Nęstu virkjanakostir vegna notkunar raforkunnar hér į landi yršu dżrari, jafnt fyrir almenna notkun, notkun innlendra fyrirtękja og til fyrirtękja sem vilja setja upp starfsemi hér į landi.  Ķmynd Ķslands sem ósnortins lands mynd bķša hnekki og žaš myndi skaša feršažjónustuna.  Störfin sem sköpušust viš žetta yršu flest tķmabundin og eftir žaš vel innan viš 1.000.  Hvert varanlegt starfs myndi žvķ kosta vel į fimmta milljarš, ef ekki mun meira.  Dżr störf žaš.

Tekjur rķkisins/žjóšarinnar

Žar sem um śtflutning er aš ręša, žį veršur aušlindagjaldiš nįnast einu tekjurnar sem rķkiš fęr eftir aš framkvęmdum lżkur.  Įrlegt aušlindagjald į föstu veršlagi vęri 17.000 GWst * 16 kr./KWst * 5% = 13,5 ma.kr.  Į framkvęmdartķma, žį gęti hugsanlega 30% kostnašar hér innanlands runniš til rķkisins, en žaš fęri eftir žvķ hve stór hluti vinnuafls greišir skatta hér į landi og af hve stórum hluta ašfanga er greiddur viršisaukaskattur sem ekki fęst endurgreiddur.  Lķklegt er aš talan sé mun lęgri, en mišaš viš 30% žį gerir žaš 300 ma.kr.

Vissulega eru ķ mķnu mati tölur sem eru hįšar mikilli óvissu, en gerum nęmnisgreiningu į žeim.  Lękkum kostnaš um 25%.  Žį žarf samt aš rukka um 12 kr. į KWst.  Žar sem aušlindagjaldiš er aš gefa frekar tķkarlega upphęš mišaš viš alla įhęttuna, žį vęri kannski rétt aš miša viš 15%.  Žį fęri veršiš į KWst ķ 17,9 kr. mišaš viš framkvęmdakostnaš upp į 1.650 ma.kr., en 13,4 kr. mišaš viš 25% lęgri kostnaš.

Virkjunarkostir

Loks er rétt aš velta fyrir sér hvort mögulegt sé aš virkja sem nemur 18.600 GWst į įri til višbótar viš žaš sem žegar hefur veriš virkjaš.   Žó ég taki allar virkjanir sem Landsvirkjun telur upp ķ įrsreikningi sķnum um virkjunarkosti sem voru til athugunar hjį fyrirtękinu į įrinu 2011, žį er samanlögš orkuvinnslugeta žeirra "bara" rétt um 9.200 GWst į įri.  Margar žeirra eru auk žess żmist mjög umdeildar eša orku frį žeim hefur veriš lofaš annaš.  Sé skżrsla Rammaįętlunar skošuš, žį sżnist mér aš žaš žurfi 35 virkjanir (tók žęr ķ röš eins og žęr eru listašar ķ töflu 7.2 sem hefst į bls. 143, žannig aš mögulega eru einhverjar tvķtaldar) til aš nį 18.600 GWst įrsframleišslu.  Samkvęmt žingskjali 1165 um rammaįętlun (ž.e. upprunalega žingskjališ), žį eru 17 af žessum 35 virkjunum settar ķ nżtingarflokk, 13 settar ķ bišflokk og 5 ķ verndarflokk.  Fara žarf žvķ lengra nišur listann til aš finna ašra virkjunarkosti ķ staš žessara 18 eša fęra žį yfir ķ nżtingarflokk.

Vissulega eru fleiri kostir, eins og djśpborunarverkefniš.  En žaš er ekki komiš nógu langt til aš teljast raunhęfur kostur į nęstu įrum.


mbl.is Er rafmagnssęstrengur raunhęfur?
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

« Sķšasta fęrsla | Nęsta fęrsla »

Athugasemdir

1 identicon

Sķšan er žaš fullyršing śt ķ loftiš aš "fólk" ķ evrópu sé tilbśiš aš borga meira fyrir gręna orku.

Verš į vatni og rafmagni til almennings į Ķslandi hefur veriš aš hękka og mun hękka enn meira.

Verši lagšur sęstrengur žį mun veršiš til neytenda į Ķslandi verša aš vera žaš sama og ķ Bretlandi žetta hefur forstjóri Landsvirkjunar nęstum žvķ sagt hreint śt.

Grķmur (IP-tala skrįš) 29.6.2012 kl. 08:46

2 Smįmynd: Hrólfur Ž Hraundal

Žiš skinsamir menn, krefjiš sęstrengs orkusölumenn um rök fyrir sķnu mįli og skošiš og samžykkiš eša hafniš. 

Žaš er įstęšulaust fyrir skinsamt fólk aš eiša orku og tķma ķ aš skoša svona bull frį A til Ö žar sem žaš veršur aldrei notaš nema aš fjóršarķkiš fį hér völd. 

En žį žarf heldur enga skynsemi žar eftir, svo sem dęmin sanna.

Hrólfur Ž Hraundal, 29.6.2012 kl. 09:20

3 Smįmynd: Žórhallur Birgir Jósepsson

Biš forlįts į aš ég hef ekki tölur į takteinum. En, tvennt er žaš ķ prinsippinu sem fęlir mig frį žessum hugmyndum: Ķ fyrsta lagi aš virkja hér allt sem virkja mį, įn žess aš skapa meš žvķ framleišsluatvinnuvegi hér. Hitt er sś grķšarlega eigandaįhętta sem fylgir žvķ aš eiga strenginn.

 Svo miklar virkjanir gętu skapaš nokkur žśsund vel launuš störf hér, ef orkan fęri ķ aš knżja starfsemi innanlands plśs allmargar žśsundir afleiddra starfa, semsagt efnahagslega velsęld. Undarleg įrįtta aš vilja skauta framhjį žvķ.

Sį sem į strenginn žarf aš selja rafmagniš frį honum. Ef Ķslendingar bęši eiga virkjanirnar (orkuframleišsluna)  og strenginn veršur staša žeirra óhjįkvęmilega veikari į hinum erlenda markaši, en staša kaupendanna sterkari ķ samningum um verš. Žess vegna - ef af lagningu slķks strengs yrši - er mun hagkvęmara og öruggara aš eignarhaldiš verši į höndum žeirra sem eru viš hinn endann - žaš yrši žį žeirra hagur aš bjóša betur til aš fį orku ķ strenginn og frį honum aftur.

Žį er eftir aš ręša önnur atriši eins og nįttśrurask og ótal fleiri sem ég lęt liggja hér. Drep žó į eitt: Žetta yrši aš mķnu mati of stór biti ķ einu lagi. Held aš heilbrigšara vęri aš taka eitt og eitt skref ķ einu og žau smęrri og į höndum fleiri og smęrri gerenda. Risaprojekt eru ekki sérlega holl og sennilega mjög óholl ef žau eru af stęršargrįšunni landsframleišsla eša stęrri.

Žórhallur Birgir Jósepsson, 29.6.2012 kl. 09:50

4 Smįmynd: Sigurjón Jónsson

Žessi hugmynd um Sęstreng er svo vitlaus aš engum nema fjįrmįlaspekślöntum og Landsölumönum dettur ķ hug aš framkvęma hana.

Sigurjón Jónsson, 29.6.2012 kl. 13:28

5 Smįmynd: Jón Pįll Haraldsson

Stórišja lagšist af ķ Noregi žegar undanžįga žeirra rann śt til aš mismuna kaupendum eftir žvķ hvort žeir voru ķ Noregi eša utan. Einnig hękkaši rafmagn til almennra neytenda af sömu įstęšu.ž.e. aš verš til Norskra neytenda mįtti ekki vera lęgra en t.d. til Sęnskra. Ef viš leggjum sęstreng til Evrópu žį yršum viš aš selja rafmagniš į sama verši til Evrópu og viš seljum hér į landi. Žetta er gjörsamlega óskiljanlegt aš forstjóri Landsvirkjunar skuli tala um hęrra verš fyrir rafmagniš meš žvķ aš selja žaš śr landi įn žess aš hann śtskżri afleišingarnar fyrir nśverandi kaupendur. Sķšan er žaš mįliš um viršisaukann sem hverfur ef viš seljum rafmagniš beint śr landinu.

Jón Pįll Haraldsson, 29.6.2012 kl. 14:26

6 Smįmynd: Tryggvi Helgason

Žessi hugmynd er mjög vanhugsuš. Ef žessi hugmynd kęmi til framkvęmda, žį vęri öll framtķš raforkumįla ofurseld žessu og frekari uppbygging innanlands til nżtingar raforku, yrši nįnast óhugsandi.

Svona fyrirtęki myndi krefjast allrar raforku ķ landinu, og meira til. Žaš sjį allir hvernig žaš dęmi kęmi śt. Og hvaš ef eitthvaš myndi nś bila, - hver er žį įbyrgur fyrir skašanum, - ķslendski bóndinn, ķslendski sjómašurinn, žjóšin öll, ... ???

Og til žess aš gera žetta žį žyrfti sennilega rafsteng fyrir einnar til tveggja milljóna volta jafnstraum og tilheyrandi spennuvirki, og hvorugt er til, - aš ég best veit, ... og hver ętti svo aš borga allt žaš ?

Žaš eina af viti ķ stöšunni fyrir Breta ( og ašrar Evrópu žjóšir), er aš setja upp tugi nżrra kjarnorkustöšva. Bandarķkin žyrftu aš setja upp 200 nżjar kjarnorkustöšvar, til žess aš leysa öll sķn raforkumįl til framtķšar.

Tryggvi Helgason, 29.6.2012 kl. 16:55

7 Smįmynd: Anna Benkovic Mikaelsdóttir

Ég tek undir. Var spennt fyrir sęstreng en eftir žvķsem ég hugsa mįliš dżpra, er žaš frįleit hugmynd, alveg snargegguš.

Anna Benkovic Mikaelsdóttir, 29.6.2012 kl. 17:30

8 Smįmynd: Kristinn Pétursson

Einangrunarsinninn  kann aš vera hęttulegastur. 

Žaš er stutt til Gręnlands - ef žaš finnst į annaš borš  tęknilega hagkvęm lausn į orkuflutningi 1000 km+ žį er nóg vannżrr orka į A-Gręnlandi og miklu styttra til Ķslands žašan - en til Evrópu...

Žaš voru lķka śrtölumenn žegar sķminn var lagšur til Ķslands meš sęstreng 1906

Kristinn Pétursson, 29.6.2012 kl. 21:14

9 Smįmynd: Anna Benkovic Mikaelsdóttir

mįliš er nśna 2012 aš virkja ORKUNA TIL LANDSMANNA ekki śtvegsmanna og śtvaldra "ķslendinga"

Anna Benkovic Mikaelsdóttir, 29.6.2012 kl. 22:59

10 Smįmynd: Arnór Baldvinsson

Sęll Marinó,

Ég held aš žetta sęstrengsdęmi geti aldrei gengiš upp fjįrhagslega.  Ég veit ekki hvaš orkuheildsalar ķ Evrópu, sem vęru vęntanlega kaupendur orku frį Ķslandi, eru reišubśnir til aš greiša fyrir orkuna.  Žessar 17Twh eru eins og dropi ķ hafiš og ķslendingar munu ekki hafa neina samningsašstöšu varšandi veršiš.  Samkvęmt http://epp.eurostat.ec.europa.eu/statistics_explained/index.php/Electricity_production_and_supply_statistics žį var raforkunotkun ķ Evrópu įriš 2011 um 3.125 Twh - žessi 17Twh frį Ķslandi vęru žvķ um 0,5% af orkunotkun įlfunnar.  Orkunotkun ķ Bretlandi var um 410 Twh įriš 2005 - fór minnkandi eftir žaš en ég hef ekki fundiš nżlegar tölur.  Ķsland gęti žvķ uppfyllt um 4% af markašinum ķ Bretlandi. 

Samkvęmt http://www.world-nuclear-news.org/C_EDF_wholesale_electricity_price_set_200411a.html žį var heildsöluverš į rafmagni ķ Frakklandi įkvešiš EUR 42 pr. Mwh frį 1. janśar 2012 til 31. jślķ 2012.  Samkvęmt genginu ķ dag žį eru žaš 6.664,14 IKR pr. Mwh, eša 6.664.140 IKR pr. Gwh sem mér reiknast til aš myndi skila um 113,3 milljöršum króna įrlega fyrir 17Twh. Mér sżnist žś reikna meš 16 kr/Kwh mešan aš mér sżnist aš heildsöluveršiš ķ Evrópu (a.m.k. Frakklandi og ég hef grun um aš žaš sé svipaš annarsstašar) sé 6,66 kr/Kwh žannig aš fjįrhagslega held ég aš dęmiš sé enn verra en žś fęrš śt. 

Ég er ekki sammįla Kristni um aš žetta séu śrtölur, žetta er bara einfaldar tölur.  Mešan raforkuverš er ekki hęrra, žį sé ég ekki aš žaš sé fjįrhagslegur grundvöllur fyrir śtflutningi į raforku.  Til samanburšar mį geta aš śtflutningsveršmęti sjįvarafurša var 256 milljaršar 2011 og śtflutningsveršmęti įls var um 245 milljaršar.  Žaš mį žvķ leiša aš žvķ lķkum aš meš tvöföldun į raforkuframleišslu mętti fį um 250 milljarša ķ auknar śtflutningstekjur af įli eingöngu.  Raforkuverš ķ heildsölu žyrfti žvķ aš hękka um 60% eša svo til aš žaš vęri hagkvęmara aš flytja žaš śt heldur en nżta žaš innanlands til įlframleišslu, sem ég er ekkert endilega viss um aš sé hagkvęmasta og aršsamasta nżting į ķslenskri raforku. 

Kvešjur,

Arnór Baldvinsson, 30.6.2012 kl. 15:17

Bęta viš athugasemd

Ekki er lengur hęgt aš skrifa athugasemdir viš fęrsluna, žar sem tķmamörk į athugasemdir eru lišin.

Höfundur

Marinó G. Njálsson
Marinó G. Njálsson
Upplýsingaöryggi og persónuvernd eru mínar ær og kýr, þó ég blaðri um allt og ekkert hér á blogginu. Er í Hagsmunasamtökum heimilanna og berst fyrir réttlæti fyrir heimili í landinu.  Loks er ég faggiltur leiðsögumaður.  Netfangið mitt er mgn@islandia.is og netfang fyrirtækisins oryggi@internet.is.

Heimsóknir

Flettingar

  • Ķ dag (25.10.): 4
  • Sl. sólarhring: 19
  • Sl. viku: 357
  • Frį upphafi: 1552476

Annaš

  • Innlit ķ dag: 3
  • Innlit sl. viku: 302
  • Gestir ķ dag: 3
  • IP-tölur ķ dag: 3

Uppfęrt į 3 mķn. fresti.
Skżringar

Okt. 2014
S M Ž M F F L
      1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband