Leita ķ fréttum mbl.is
Embla

Skattaskżrsla SUS er vanhugsaš plagg

Samband ungra sjįlfstęšismanna hefur nokkur undanfarin įr gefiš śt skżrslu sem kölluš er Skattaskżrsla SUS og kemur hśn śt į svo köllušum Skattadegi.  Skżrslan kom śt ķ dag og gengur undir heitinu:  Forgangsröšum rétt - Fjįrlagatillögur SUS fyrir 2012.

Ég hef nś alltaf litiš į žetta plagg sem eitthvaš grķnrit, en öllu grķni fylgir nokkur alvara.  Žaš er einnig greinilega fariš aš festa sig ķ sessi og žį į fólk žaš til aš taka žaš alvarlega.  Langar mig žvķ ķ žetta sinn aš fara yfir nokkrar af tillögum ungra sjįlfstęšismanna.  Tekiš skal fram aš sumt af žessu er alveg įgętt, en annaš svo vitlaust aš žaš tekur vart tali, felur ekki ķ sér neinn sparnaš bara tilfęrslu móttakanda greišslunnar eša hreinlega margfaldar śtgjöld žeirra sem haldiš er fram aš muni njóta lękkunar skatta.

Vanhugsašar hugmyndir SUS

Ég set spurningarmerki viš žęr "brilliant" hugmyndir SUS aš taka eitthvaš af fjįrlögum svo viš almenningur getum bara greitt fyrir žaš meš öšrum hętti.  Einnig įtta ég mig illa į žvķ aš taka liši af fjįrlögum sem er śthlutaš fé af tekjum frį atvinnulķfinu.  Vęri peningunum ekki beint žį leiš ķ verkefniš, žį kęmu žeir beint frį atvinnulķfinu.  Žaš telst seint sparnašur fyrir mig sem skattgreišanda, ef śtgjöld eru ennžį til stašar.

Tillögur SUS eru enn og aftur talnaleikfimi sem sżnir hve lķtinn skilning SUS hefur į žvķ sem samtökin eru aš tala um.  Žęr eru ķ flestum tilfellum samkvęmsileikur sem felur ekki ķ sér raunverulegan sparnašar.  Svo eru alls konar tillögur sem eru skot ķ myrkri.  Ekki er tiltekiš hvort nišurskuršurinn sé réttlįtanlegur aš nokkru leiti.

Hér fyrir nešan fer ég ķ gegn um tillögurnar rįšneyti fyrir rįšuneyti.  Tek fram aš ég nenni ekki aš skoša hvert atriši fyrir sig og fjalla um žau oft mörg saman

Forsętisrįšuneyti

Žjóšgaršurinn į Žingvöllum - Hann į ekki aš leggja nišur heldur į aš hann aš śtvega sér tekjur annars stašar frį.  Sparnašur fyrir skattgreišendur er žvķ enginn, žó vissulega leggist upphęšin misjafnlega į fólk
Żmis verkefni - Ekki er greint hver žessi żmsu verkefni eru og žvķ óljóst hvort hęgt sé aš skera žau nišur
Vest-norręnt menningarhśs ķ Kaupmannahöfn - Greinilegt er aš skuldbindingar rķkisins skipta engu mįli og ekki er skošaš hvor žessi starfsemi skili tekjum ķ rķkissjóš eftir öšrum leišum.

Mennta- og menningamįlarįšuneytiš

Frómt sagt žį žola ungir sjįlfstęšismenn ekki nżsköpun, rannsóknir og söfn.  Tveir merkilegustu liširnir eru žó:
Nįm į framhaldsskólastigi v/ašstęšna į vinnumarkaši - Sé fólki ekki vķsaš ķ skóla, žį fer žaš į atvinnuleysisbętur.  Ólķklegt aš um sparnaš sé aš ręša, frekar kostnašarauka.
RŚV - Halda ungir sjįlfstęšismenn aš RŚV reki sig į loftinu.  Tekjustofninn er sérgreindur og eina sem gerist viš aš RŚV sé tekiš af fjįrlögum er aš gjaldiš er greitt beint til RŚV įn viškomu ķ rķkissjóši.  Enginn sparnašur fyrir greišendur.
Rannsóknarsjóšir - Žaš sem rķkiš greišir ekki ķ rekstur žessara sjóša kemur frį atvinnulķfinu.  Allur kostnašarauki atvinnulķfsins leggst meš einum eša öšrum hętti į neytendur af auknum žunga.  Hér er žvķ ekki um neinn sparnaš aš ręša fyrir almenning, bara tilfęrsla greišslunnar.
Žekkingarsetur - Greinilegt er aš ungir sjįlfstęšismenn eru lķtiš gefiš um fortķšina.
Žjóšminjasafn, Fornleyfavernd, Žjóšmenningarhśs - Jį, malbikum bara yfir menningu žjóšarinnar, enda stendur hśn greinilega ķ vegi fyrir framförum, sem nota bene į ekki aš leggja neinn pening ķ aš skipuleggja.

Kostuleg eru rökin fyrir žvķ aš leggja eigi nišur rannsóknarverkefni, žar sem žau eiga betur heima hjį menntastofnunum, žegar żmist eiga engir peningar aš fylgja meš eša bśiš er aš skera nišur framlög til žessara sömu menntastofnana.  Verš aš višurkenna aš ég efast stórlega um rökhyggju žeirra sem setja svona nišur į blaš.

Ennžį kostulegri eru rökin fyrir žvķ aš rķkiš eigi ekki aš reka menningu.  Hér er greinilegt aš aldurinn er aš hį ungum sjįlfstęšismönnum.  Žessi söfn og menningarstarfsemi sem SUS ętlar aš taka af fjįrlögum snśast um menningararfinn og aš viš séum žjóš.  Hvar ķ heiminum er žjóšleikhśs einkarekiš eša žjóšminjasafn?  Žetta er einmitt haft undir hatti rķkissjóšs, žar sem rķkissjóšur er aš gęta hagsmuna žjóšarinnar.

Utanrķkisrįšuneytiš

Mikill er metnašur ungra sjįlfstęšismanna.  Vilja leggja af alla ašstoš Ķslendinga viš lönd žrišja heimsins.  Samt vilja žeir ekki gera žaš, heldur eru žeir bara aš slį um sig meš žessum sparnaši.  Hvernig er hęgt aš skoša eitthvaš sem sparnaš, žegar endurhugsa į śtgjöldin?  Žeir ętla sem sagt ekki aš leggja af žróunarašstošina, heldur hugsa hana upp į nżtt.  Žetta ętla žeir aš gera meš žvķ aš beina meiri višskiptum viš žróunarlöndin.  Į sem sagt aš kaupa fleiri banana af žessum löndum af fyrirtękjum sem aršręna žessi lönd?  Eša mįlma af žvķ aš viš erum meš svo mikla mįlmvinnslu hér.  Stašreyndin er aš žróunarlöndin žyrftu ekki į žessari ašstoš aš halda, ef vestręn fyrirtęki straujušu ekki yfir efnahag žessara landa eins og hann skipti žau ekki mįli.  Rétt er aš betra vęri aš gera löndin sjįlfbjarga, en žį verša žau aš losna viš fjölžjóšlegu fyrirtękin sem mergsjśga löndin.

Sjįvarśtvegs- og landbśnašarrįšuneytiš

Meginstoš tillagna SUS er aš afnema framleišslustyrki ķ landbśnaši.  Hef ég verulegar įhyggjur af žvķ aš žetta séu framtķšarstjórnmįlamenn žjóšarinnar.  Margsannaš er aš fyrir neytandann er felst mestur sparnašur ķ žvķ aš greiša nišur framleišslukostnašinn.  Gera mį rįš fyrir aš 11 ma.kr. hękkun framleišslukostnašar muni leiša til um fjórföldunar į smįsöluverši.  Flott aš spara 11 milljarša svo śtgjöldin geti fariš ķ 44 ma.kr. ķ stašinn.  Er hęgt aš fara fram į aš menn hugsi įšur en žeir leggja svona vitleysu į borš fyrir fólk?  Įtta menn sig ekki į žvķ aš nišurgreišslur til landbśnašar eru a) hugsašar til aš draga śr launakröfum og žar meš launakostnaši launagreišenda og b) lękka vķsitölu neysluveršs.  33 ma.kr. hękkun śtgjalda heimilanna krefšist um 66 ma.kr. hękkun launa eša nęrri hękkun 10% launakostnašar.  Dómķnóįhrif slķkrar launahękkana yršu grķšarleg, žar sem atvinnulķfiš yrši aš hękka tekjur sķnar til aš eiga fyrir žessum kostnaši (eša fękka störfum sem fjölgaši į atvinnuleysisskrį).

Innanrķkisrįšuneytiš

Hér er enn einu sinni veriš aš fęra til śtgjöld.  Hvaš sparast viš aš žaš leggja nišur Vegageršina og fela einkaašilum verkiš.  Flest öll verk sem unnin eru į vegum Vegageršarinnar eru unnin af einkaašilum.  Lękka śtgjöld notenda vegakerfisins eitthvaš viš žessa ašgerš?  Nei, ekki neitt og lķklegast hękka žau, žar sem sannaš er aš višhald samgöngukerfisins mun verša lakara į eftir og žvķ meira tjón į žeim farartękjum sem um žaš fer.  (Bretland er gott dęmi um hrapalegar afleišingar einkavęšingar samgöngukerfisins.)

Af rķflega 21 ma.kr. nišurskurši hjį innanrķkisrįšuneytinu, žį telst mér til aš 8,5 m.kr. myndu ķ raun og veru sparast, en allt annaš kęmi fram sem kostnašur annars stašar.  Halda SUSarar t.d. aš kostnašur viš flugvelli hverfi viš žaš aš annar en rķkiš sinni žeim eša aš trśfélög fįi ekki sķnar tekjur, ef žau eru ekki innheimt ķ gegn um skatta eša aš śtgjöld jöfnunarsjóšs sveitarfélaga verši ekki til stašar.  Verš aš višurkenna, aš ég geri meiri kröfur til žeirra sem stefna aš žvķ aš stjórna landinu ķ framtķšinni, en žessi rökleysa.

Velferšarrįšuneytiš

Stęrsti bitinn varšandi velferšarrįšuneytiš er fęšingarorlofssjóšur.  Ķ žennan sjóš er greitt samkvęmt kjarasamningi, žó sķšan gildi lög um framkvęmd śtgreišslu.  Mašur hefši haldiš aš SUSarar vęru einmitt į žeim aldri aš vilja hafa žennan sjóš eins sterkan og hęgt er.  Komi žessir 655 ma.kr. ekki eftir žessari leiš, žį žurfa žeir aš koma beint frį atvinnulķfinu, sem ratar žį śt ķ veršlagiš.  Sem sagt enn ein tilgangslaus tilfęrslu móttakanda greišslunnar.

Fjįrmįlarįšuneytiš

Af um 7 ma.kr. śtgjöldum rįšuneytisins, sem SUS vill leggja af eru 6 ma.kr. vegna sérstakra vaxtanišurgreišslu.  Hér skortir greinilega į žekkingu SUSara og ęttu žeir kannski aš sękja sér menntun ķ einhverjar af žeim menntastofnunum sem žeir viš skera nišur hjį.  Žessar sérstöku vaxtanišurgreišslur eru fjįrmagnašar af fjįrmįlafyrirtękjum og lķfeyrissjóšum.  Ekki er žvķ rétt aš allir skattgreišendur séu aš borga fyrir suma.

Išnašarrįšuneytiš

Kjarninn ķ tillögum SUSara er annars vegar aš skera nišur śtgjöld meš sértilgreinda tekjustofna og hins vegar aš leggja af nišurgreišslu til hśshitunar meš rafmagni sem mun mismuna landsmönnum eftir bśsetu.  Samanburšurinn į hśshitunarkostnaši, žar sem ekki er jaršvarmi, og fasteignaverši ķ Reykjavķk lżsir best žvķ aš mikilvęgt er aš fólk fari einhvern tķmann śt fyrir 101 Reykjavķk.  Sį sem bżr ķ 101 Reykjavķk getur fęrt sig ķ Vogana eša Įrbęinn og fengiš mun stęrra hśsnęši fyrir sama pening eša jafnstórt hśsnęši.  Sį sem bżr į köldu svęši gerir žaš m.a. vegna žess aš žar hefur viškomandi atvinnu, į sķna fjölskyldu o.s.frv.  En gott er aš sjį višhorf SUSara til landsbyggšarinnar.  Hśn er samt žaš sem heldur uppi žessu žjóšfélagi.

Efnahags- og višskiptarįšuneytiš

Aftur eru SUSarar fastir ķ žvķ aš bśa ķ 101 Reykjavķk.  Leggja į af nišurgreišslu sem hękkar śtgjöld ķ stašinn mun meira en nemur nišurgreišslunni.  Žar į ég viš jöfnun flutningskostnašar.

Umhverfisrįšuneytiš

Ég skil ekki tillögur SUSara vegna rįšuenytisins.  Greinilegt er aš žeir žurfa aš feršast um landiš og kynnast žvķ.  Oršiš žjóšgaršur žżšir einmitt aš žetta er garšur žjóšarinnar.  Sem žżšir žį jafnframt aš žjóšin ętlar aš sjį um garšinn.  Žjóšgaršur veršur aldrei sjįlfbęr tekjulega.  Kannski er hęgt aš gera einhvern smį skika hans sjįlfbęrna, en hann er jafnframt sį sem er mest markašsettur.

Legg til aš SUSarar feršist um landiš og skżri sķšan śt hvernig žeir ętli aš śtfęra tillögur um sjįlfbęrni žjóšgarša.

Svo er žaš žetta meš sértekjur Vešurstofunnar.  Eigi žęr aš hękka um 700 m.kr., žį koma žęr śr sömu vösum og greiša skattana ķ dag.  Ž.e. žegar ég fer inn į vef Vešurstofunnar til aš athuga meš vešriš, žį žarf ég aš greiša fyrir ašganginn og uppflettinguna, žar sem fęrri myndu gera žaš, žį hefši Vešurstofan minni tekjur og veitti žar meš lakari žjónustu.  Ekki mį gleyma žvķ aš Vešurstofna er į jaršskjįlfta- og eldgosavakt, ž.e. hluti af öryggisneti žjóšarinnar.  Hvers vegna SUSarar vilja skerša framlög til žessar žįttar öryggisnetsins, en ekki annarra, veit ég ekki.

Tillögur žurfa aš skila sparnaši

Ég get tekiš undir hluta af tillögum SUS, en ekki mjög margt.  Mér finnst mikilvęgt, žegar svona tillögur eru lagšar fram aš žęr feli ekki bara ķ sér tilfęrslu kostnašar eša eins og ķ tilfelli greišslna til landbśnašarins, stórfellda hękkun śtgjalda.

Viš yfirferš į lista SUS, žį finnst mér helst eins og SUSarar hafi bara rennt fingrinum yfir fjįrlagališi og hugsaš sem svo aš hér vęri gott aš skera nišur eša "mér lķkar ekki viš menningu og söfn, śt meš žaš allt".  Mjög mörg atriši į lista SUS eru śtgjöld meš eyrnamerktar sértekjur, ž.e. tekjurnar eru innheimtar svo žęr renni til žessa sérstaka verkefnis.  Falli śtgjöldi af fjįrlögum, žį er ekki žar meš sagt aš hętt verši viš verkefniš.  Žaš fęrist bara til og kostar örugglega jafnmikiš og įšur.

Af alls um 71,6 ma.kr. "sparnašartillögum" SUS telst mér til aš 57,6 ma.kr. valdi bara tilfęrslu śtgjalda, ž.e. žeir sem greiša žetta ķ gegn um skatta ķ dag, m.a. sérstaklega afmarkaša tekjustofna, mun greiša beint fyrir žetta ķ stašinn oft ķ hęrra vöruverši, ķ hęrra śtsvari til sveitarfélaga, hęrri kostnaši eša beinni kostnašaržįtttöku.  Žess fyrir utan, žį mun kostnašur neytenda af afnįmi greišslum til landbśnašar verša lķklega fjórfaldur į viš lękkun skattanna meš tilheyrandi hękkun launa og launakostnašar fyrir launagreišendur, hękkunveršlags til ašmęta kostnaši launagreišenda og loks hękkun vķsitölu neysluveršs.

Svo merkilegt sem žaš viršist hljóma, žį ganga tillögur SUS aš nokkru śt į innleišingu anarkisma, žar sem leggja į af stóran hluta stofnana sem mynda innviši stjórnkerfisins.  Į stundum er eins og tilviljun ein eigi aš rįš ķ hvaša framkvęmdir veršur fariš.  Örugglega mótmęla menn og segja aš markašurinn eigi aš rįša, en "markašurinn" er einmitt dęmi um anarkisma, žar sem sį frekasti fer sķnu fram įn tillits til vilja almennings.


Bloggfęrslur 9. jślķ 2012

Höfundur

Marinó G. Njálsson
Marinó G. Njálsson
Upplýsingaöryggi og persónuvernd eru mínar ær og kýr, þó ég blaðri um allt og ekkert hér á blogginu. Er í Hagsmunasamtökum heimilanna og berst fyrir réttlæti fyrir heimili í landinu.  Loks er ég faggiltur leiðsögumaður.  Netfangið mitt er mgn@islandia.is og netfang fyrirtækisins oryggi@internet.is.

Heimsóknir

Flettingar

  • Ķ dag (30.7.): 19
  • Sl. sólarhring: 28
  • Sl. viku: 236
  • Frį upphafi: 1540368

Annaš

  • Innlit ķ dag: 12
  • Innlit sl. viku: 204
  • Gestir ķ dag: 12
  • IP-tölur ķ dag: 12

Uppfęrt į 3 mķn. fresti.
Skżringar

Jślķ 2014
S M Ž M F F L
    1 2 3 4 5
6 7 8 9 10 11 12
13 14 15 16 17 18 19
20 21 22 23 24 25 26
27 28 29 30 31    

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband